Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02124-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 43.2.;121.21.

NUTARTIS

2013 m. sausio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2986-362/2012, iškeltoje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Sudarant notarinę pirkimo pardavimo sutartį ir joje darant atitinkamus pareiškimus apie atsiskaitymą tarp šalių, M. S. bei J. S. patvirtino, jog jie, kaip pardavėjai, pinigus iš pirkėjos L. G. yra gavę bei pasirašė notaro paruoštą sutarties tekstą, įskaitant ir šios sutarties 3.1 p., kurio gramatinė išraiška nevisiškai tinkamai atspindi faktinę situaciją. Vis dėlto, ginčijant sutarties 3.1 p., iš esmės būtų kvestionuojamas pirkėjos atsiskaitymo su pardavėjais faktas. Šiuo gi atveju byloje keliamas klausimas tarp santykių, susiklosčiusių tarp vienos sutarties šalies dalyvių, t. y. tarp pardavėjų ir jų tarpusavio atsiskaitymo faktai, kurie notarinėje pirkimo pardavimo sutartyje nėra aptarti.

2. Nors pagal CPK 197 str. notaro patvirtinti dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais rodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, tačiau norint paneigti notarinėje sutartyje esančias tam tikras aplinkybes, nėra būtina visais atvejais šią sutartį ar jos dalį reikalauti pripažinti negaliojančia. Šiaulių miesto apylinkės teismas notarinėje sutartyje nurodytas aplinkybes paneigiančių rašytinių įrodymų nevertino, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

3. Pirkimo - pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta aplinkybė, kad M. S. pinigus gavo iš pirkėjos L. G. prieš pasirašant sutartį yra paneigiama dar iki šios civilinės bylos iškėlimo pačios atsakovės J. S. antstoliui T. U. duotais paaiškinimais, kuriose ji nurodė, kad pinigus, priklausančius M. S. už parduotą bendrą nekilnojamąjį turtą, atidavė jam nuėmusi nuo banko sąskaitos. Visi pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti, nes M. S. neturėjo savo sąskaitos jokiame banke. Tai patvirtina byloje esantis antstolio T. U. 2011-07-28 raštas. Šis rašytinis įrodymas be kita ko paneigia ir Šiaulių miesto apylinkės teismo išvadą, kad M. S. turi neginčijamai įrodyti buvus kitokį susitarimą, nei tai užfiksuota notarinėje sutartyje, o būtent, jog pinigus jis turėjo gauti ne prieš pasirašant sutartį, kaip tai nurodyta sutarties 3.1 p., o po sutarties pasirašymo ir pinigų pervedimo į vieno iš pardavėjų, šiuo atveju, J. S. sąskaitą.

4. Byloje esantis 2005-03-25 mokėjimo nurodymas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „pervedamos lėšos už namą“, patvirtina, kad pirkėja L. G. pagal 2005-03-25 pirkimo - pardavimo sutartį už parduodamą nekilnojamai į turtą visą mokėtiną kainą sumokėjo ne kiekvienam pardavėjui atskirai, o vienam iš pardavėjų, t. y. J. S. vienu mokėjimo pavedimu. Tuo pačiu tai paneigia notarinės sutarties 3.1 punkte esančią aplinkybę, kad pinigus iš pirkėjos gavo tiek M. S., tiek J. S. atskirai.

1. Civilinių teisinių santykių teisėtumą užtikrina valstybės paskirtas notaras, todėl preziumuojama, kad notaro patvirtinti sandoriai ir sandorių sąlygos yra būtent tokios, kokios nurodytos sutartyje ir jos atitinka tikrąją šalių valią, nes pagal Notariato įstatymo 30 str., notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. M. S. 2005-03-25 notarės biure pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, sutiko su visomis sandorio sąlygomis. Ieškovas iki šiol neprašė pripažinti sandorio ar jo dalies negaliojančia. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovas patvirtino, kad M. S. sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiamas. Ieškovo gyvenimiška patirtis (46metai), išsilavinimas (aukštasis, Šiaulių universitetas) leidžia manyti, kad jis puikiai suprato 2005-03-25 sandorio turinį ir pasekmes.

2. Pirkėja L. G. pageidavo už perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėti pavedimu per banką. M. S. tuomet neturėjo banke sąskaitos, todėl buvo nutartą visą kainą sandorio sudarymo dieną pervesti į atsakovės J. S. sąskaitą. M. S., su kuriuo atsakovė jau buvo išsiskyrusi, iškėlė sąlygą, kad sutiks ateiti į notarės biurą pasirašyti sutartį tik po to, kai su juo jau bus atsiskaityta. Atsakovė pateko į keblią situaciją. Ieškovas niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, su juo buvo labai sunku bendrauti, o sąskaitos jis net neketino atsidaryti, nes turėjo uždelstų skolinių įsipareigojimų. Skolų išieškojimą vykdė antstolis. Atsakovė privalėjo kaip nors įvykdyti buvusio sutuoktinio pageidavimą, nes priešingu atveju turto būtų nepardavę. Tuo tikslu iš pusbrolio V. V. atsakovė pasiskolino 45000 Lt, kuriuos prieš pasirašant 2005-03-25 sandorį perdavė ieškovui. Tik tada ieškovas sutiko vykti į notarės biurą ir pasirašyti sandorį.

3. 2005-03- 25 sandorio 3.1 punktas iš esmės atitiko tikrovę. Ieškovas, prieš pasirašydamas sandorį, jau buvo gavęs visą jam priklausančią kainos dalį - 45000 Lt. Šią aplinkybę teisme patvirtino šalių sūnus J. S.. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tad jo liudijimas yra svarbus. Tai, kad ieškovas 2005-03-25 gavo pinigų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis 2005-03-29 nusipirko krovininį automobilį Ford transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1991 metai. Nors sutartyje nurodyta 2800 Lt suma, tačiau atsakovės žiniomis ieškovas už automobilį sumokėjo gerokai daugiau.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Šioje byloje šalys yra privatūs fiziniai asmenys ir kilęs teisinis ginčas tarp jų dėl tarpusavio atsiskaitymo už parduotą trečiam asmeniui jų bendrą turtą. Tokios faktinės aplinkybės rodo, jog byloje nėra viešo intereso, todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, nėra aktyvus ir remiasi tik bylos šalių į bylą pateiktais įrodymais ir tik šių įrodymų pagrindu daro išvadas.

Ieškovas ieškinio pagrindu nurodo atsakovės, neva, nepagrįstą praturtėjimą arba be pagrindo atsakovės gautas lėšas, t.y. ieškinys reiškiamas LR CK 6.237 str. pagrindu.

Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su tokia faktinių santykių tarp šalių teisine kvalifikacija ir laiko ją teisiškai nepagrįsta, neteisinga.

Ieškovas iškėlė ieškinį atsakovei, kaip buvusiai sutuoktinei, dėl atsakovės, neva, neatsikaitymo su juo už bendrą sutuoktinių parduotą nekilnojamą turtą trečiam asmeniui. Taigi, teisinio tokio ginčo esmė yra prievolių pagal pirkimo- pardavimo sutartį įvykdymas ( tinkamas ar netinkamas prievolės vykdymas) buvusių sutuoktinių atžvilgiu už parduotą nekilnojamą turtą, kai pardavėjai buvo ir ieškovas ir atsakovė, t.y., pagal LR CK 6.38-6.39 str., 6.59 str. nuostatas, bei CK 6.392 str. - 6.400 str. nuostatas. Ieškinį teismui paruošė bei pateikė advokatas, todėl teisininkui- advokatui priklauso pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinių santykių esmę ir tik tinkamai kvalifikavus faktines bylos aplinkybes, pagrįsti savo reikalavimo teisę ir ją įrodyti tinkamais įrodymais ( LR CPK 178 str.).

Nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo santykiai yra reglamentuoti LR CK 6.392 str. nuostatomis. Nekilnojamo daikto pirkimas – pradavimas privalo būti įformintas tik rašytine ir privalomai notarine forma bei įregistruotas nekilnojamo turto registre. Ieškovas atsakovės prievolę atsiskaityti kildina būtent iš nebaigto statyti gyvenamo namo ir žemės sklypo pirkimo- pradavimo sutarties, kuri yra rašytinės formos ir notaro patvirtinta, įregistruota registre ( b. l. 5-8). Šioje rašytinėje, notaro patvirtintoje sutartyje yra reglamentuota kaina ir atsiskaitymo tvarka ( Sutarties 3 dalies 3.1.p.; 3.2.p.) . Ieškovas, reikšdamas ieškinį kitam pardavėju - atsakovei J. S. privalo įrodyti, kad atsakovė neįvykdė pareigos ir jis nėra gavęs pinigų pagal 2005-03-25 nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartį: t.y., negavo 10 000 Lt pinigų už parduotą žemės sklypą ir negavo 35 000 Lt pinigų už parduotą nebaigtą statyti gyvenamą namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu ( LR CPK 197 str.). Taigi, įrodinėjimo pareiga išimtinai priklauso ieškovui. Kaip rodo bylos faktinės aplinkybės, reikalavimų pagrindas yra prievolės pagal pirkimo - pardavimo sutartį tinkamas ar netinkamas įvykdymas. Todėl neteisingai yra nurodomas atsakovės nepagrįstas praturtėjimas.

I instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nepateikė jokių tinkamų bei pagrįstų įrodymų, kad pinigų pagal minėtą 2005-03-25 pirkimo- pardavimo sutartį jis negavo. Beje, ieškinys teismui paduotas 2012-04-06, o pirkimas – pardavimas, iš kurio kildinama atsakovės prievolė įvyko 2005-03-25, t.y., ieškinys paduotas tik po 7 metų po nekilnojamo turto pardavimo, ir po 7 metų reikalaujama prievolės vykdymo pagal 2005-03-25 sandorį. Negavęs prievolės įvykdymo už 45 000 Lt sumą, protingas bei rūpestingas asmuo, be abejo, nebūtų laukęs 7 metus, juo lab, kad ieškovas neturi pastovaus darbo ir stabilių pajamų, ir neišgali mokėti savo vaikams išlaikymo, kurio įsiskolinimas buvo virš 37 tūkstančių litų. Tokie faktiniai duomenys rodo, jog remiantis protingumo bei teisingumo kriterijais, toks ieškinio pareiškimas po 7 metų po įvykusio sandorio, prasilenkia su bendraisiais teisės taikymo principais, nurodytais LR CK 1.5 str.

Apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai dėl I instancijos teismo netinkamo, nepagrįsto įrodymų vertinimo, atmestini.

Kolegija sutinka su I instancijos teismo išvada, jog rašytinė, notaro patvirtinta sutartis, kurioje 3.1.p yra ieškovo M. S. asmeniškai parašu patvirtinta ir pasirašyta, jog jis 10 000 Lt už 2005-03-25 parduotą žemės sklypą gavo prieš pasirašant šią sutartį ir 35 000 Lt gavo už parduotą nebaigtą statyti gyvenamą namą, esančius (duomenys neskelbtini), yra nenuginčytas rašytinis, notaro patvirtintas įrodymas apie prievolės įvykdymą pagal minėtą sandorį ieškovo atžvilgiu. Priešingų įrodymų ieškovas į bylą nepateikė ( LR CPK 178 str.). Kadangi buvo padaryta pagrįsta išvada, jog prievolė ieškovo atžvilgiu yra įvykdyta pilnutinai, pagrįstai ieškinys yra atmestas. Jokių naujų, netirtų faktų bei aplinkybių ieškovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu.

Tokie apelianto argumentai, kad byloje liko neapklaustas atsakovės giminaitis, kuris skolino J. S. pinigus atsiskaitymui su ieškovu, nes priešingu atveju, negavęs visų pinigų, M. S. nesutiko pasirašyti pirkimo- pardavimo sutarties, visiškai nekeičia ir neturi įtakos byloje esančių įrodymų vertinimui ar jų korekcijai, nes prievolės įvykdymo įrodymu yra rašytinė, notaro patvirtinta pirkimo- pardavimo sutartis ir joje patvirtinti paties ieškovo parašu bei tekstu nurodymai apie pinigų gavimą, t.y. apie įvykdytą prievolę. Iš kokių šaltinių gautos lėšos prievolės įvykdymui, jokios reikšmės įrodymų vertinimo prasme neturi.

Nėra reikalo apklausti liudytoja ir pirkėją L. G., nes byloje nėra teisinio ginčo dėl pirkėjos sumokėtos turto kainos ( LR CPK 185 str.).

Ieškovas nekėlė ginčo ir neginčijo minėtos 2005-03-25 pirkimo- pardavimo sutarties 3.1.p., todėl jis yra teisėtas, kol neįrodyta priešingai ( LR CPK 197 str.).

I instancijos teismas tyrė bei vertino ir šalių bei liudytojo parodymus, tačiau didesnę įrodomąją galią suteikė rašytinei, notaro patvirtintai 2005-03-25 pirkimo- pardavimo sutarčiai bei jos teksto aiškinimui ir šio įrodymo pagrindu grindė savo išvadas, todėl įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( LR CPK 185 str.). Kolegija sutinka su I instancijos teismo sprendime padarytomis teismo išvadomis ir jų nekartoja.

Dėl nurodytų argumentų, kolegija pripažįsta, jog apeliacinio skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti iš esmės teisingą I instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą.