Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas M. S. parodė, jog jis kartu su atsakove J. S., kaip bendraturčiu, pardavė jiems po ½ priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Visi už turtą gauti pinigai buvo pervesti į J. S. sąskaitą, tai patvirtina teismui pateikti dokumentai, jis iš J. S. jam priklausančios pinigų dalies negavo, kas taip pat patvirtinama J. S. sąskaitos banko išrašu. Prašo priteisti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė J. S. neginčija pateiktų teismui parodymų ir dokumentų, tačiau parodo, jog pinigai už priklausančią ieškovui M. S. turto dalį buvo perduoti jam iki pasirašant sutartį, tai jis pažymėjo ir sutartyje, tuos pinigus ji pati buvo pasiskolinusi iš pusbrolio. Tai buvo padaryta todėl, jog pats ieškovas, negaudamas pinigų atsisakė eiti pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį. Prašo ieškinio pareiškimą atmesti.

Liudytojas J. S., nurodo, jog girdėjo, jog jo motina, J. S., skolinosi pinigų tam, jog atiduoti tėvui prieš parduodant namą. Žino, jog po sandorio tėvas pirko mašiną, įrankius.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog šalys yra išsituokusios dar 2001 02 13, 2005 03 25 buvo sudaryta notarinė žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis, kuria M. S. ir J. S. pardavė šį turtą L. G., už viso 80000 Lt, tą pačią dieną ši suma yra pervesta į atsakovės J. S. sąskaitą. Duomenų, jog iš šios sąskaitos būtų pervesti 45000 Lt M. S., nėra. Iš pateikto atsakovės J. S. sąskaitos banko išrašo matyti, jog per mėnesį nuo pinigų gavimo buvo nuimtos sumos, bendrai viršijančios 45000 Lt.

Byloje notarinė žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis nėra ginčijama.

Tokiu būdu, esant notarinei žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutarčiai, kurios 3.1 p. įrašyta, jog ieškovas, M. S., pinigus už parduodamą žemės sklypą ir nebaigto statyti gyvenamojo namo dalį gavo prieš pasirašant šią sutartį, laikytina įrodytu, jog pardavėjas M. S. pinigus vienu ar kitu būdu gavo, ką ir patvirtino, pasirašydamas notarinę sutartį.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Pažymėtina, jog šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimus, t.y., ieškovas M. S. turi neginčijamai įrodyti buvus kitokį susitarimą, nei tai užfiksuota notarinėje sutartyje, o būtent jog pinigus jis turėjo gauti ne prieš pasirašant sutartį, kaip tai nurodyta sutarties 3.1 p., o po sutarties pasirašymo ir pinigų pervedimo į vieno iš pardavėjų, šiuo atveju, J. S. sąskaitą, tokių įrodymų teismui nepateikta. Atsakovės J. S. parodymai, jog ji pati perdavė pinigus prieš pasirašant sutartį ieškovui M. S. nėra paneigti bylos medžiaga. Tai, jog perdavus pinigus, nebuvo paimtas kvitas apie pinigų perdavimą, negali būti laikoma įrodymu apie pinigų negavimą, kadangi pats ieškovas M. S. savo parašu notarinėje žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartyje patvirtino, jog pinigus gavo, nors ir nurodyta, jog ne iš to asmens. Nėra paneigti ir atsakovės J. S. parodymai apie tai, jog ji pinigus pasiskolino iš savo pusbrolio. Tai, jog į bylą nėra pateikta rašytinė sutartis, nėra laikytina įrodymu apie tokios rašytinės paskolos sutarties nebuvimą, kadangi pati J. S. nurodo, tai byloje paneigta nėra, jog sutartis yra įvykdyta, skola grąžinta jai prieš 7 metus, tad neišlikęs rašytinis paskolos sutarties tekstas negali būti laikomas įrodymu, jog tokios sutarties apskritai nebuvo.

Tokiu būdu, įvertinus virš išdėstytą, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, laikytina, jog byloje esantys įrodymai - notarinė žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis – , bei kiti įrodymai, patvirtina, jog pinigai, atsiskaitant už parduodamą daiktą, ieškovui buvo perduotiprieš pasirašant sutartį, tad ieškinio pareiškimas yra atmestinas.

Ieškinio pareiškimą atmetant, atsakovo ir valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str., 96 str.). Atsakovė J. S. baigiamosiose kalbose prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, dokumentų, pagrindžiančių jos išlaidas gynėjo pagalbai, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 262 str. 1 d., teismas

Nusprendė:

Ieškinio pareiškimą atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei, 15 (penkiolika) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012 04 11 teismo nutartimi ir pakeistas 2012 04 30 teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.