Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e-202-368/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Green Line Shipping“ pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016, kuriuo prašo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016; atnaujinus procesą ir, išnagrinėjus bylą pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, panaikinti byloje priimtą 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį atmesti; taikyti atgręžtinį 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016, vykdymą.Pareiškėja nurodo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo pareiškėjai ir teismui žinomos ir atskleistos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos tvarka, o taip pat nebuvo žinomos ir atskleistos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pareiškėjos teigimu, nors bendrovės akcininkai nuolat kontroliavo, prižiūrėjo UAB „Green Line Shipping“ veiklą, taip pat atskaitingo (duomenys neskelbtini) R. M. veiksmus ir veiklą, UAB „Green Line Shipping“ iki 2017-12-22 nieko nebuvo žinoma apie 2010-02-18 sudarytą sutartį, taip pat nieko nebuvo žinoma, apie teisme iškeltą ir nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016 bei šioje byloje priimtus procesinius sprendimus. UAB „Green Line Shipping“ apie priimtą, įsiteisėjusį teismo sprendimą tapo žinoma tik 2017-12-23, vykdymo procese areštavus bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas.Jau pirmojoje 2016 metų pusėje pareiškėjai ėmė aiškėti (tapo žinomos) aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusio R. M. ir su juo susijusių asmenų galima neteisėta veikla, iššvaistant, pasisavinant didelės vertės UAB „Green Line Shipping“ turtą. Pareiškėjos nuomone, viena iš vadovo neteisėtų veikų – tai sutarties su Agentūra ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, kurios pagrindu per bendrovės UAB „Green Line Shipping“ sąskaitas buvo pervestos ne mažesnės nei 207 500,00 Lt dydžio Europos struktūrinių fondų lėšų sumos, sudarymas. Ieškovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo: atmesti 2018 m. balandžio 11 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 palikti nepakeistą.Ieškovas nesutinka su pareiškėjos prašymu ir mano, kad jis neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 368 straipsnyje nustatytų reikalavimų.Ieškovo teigimu, pareiškėja nurodo, jog neegzistuoja 2007 m. balandžio 14 d. įgaliojimas (notarinio reg. Nr. 8286), išduotas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) R. M., tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat pareiškėja nepateikia teismui įrodymų, kurie patvirtintų teiginius apie nusikalstamą buvusių UAB „Green Line Shipping“ valdymo organų veiklą.Ieškovo teigimu, 2010 m. vasario 18 d. finansavimo ir administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir atsakovės (toliau – 2010-02-18 sutartis) kompetentingiems atsakovės kontrolės ir valdymo organams, auditoriui, visuotiniam akcininkų susirinkimui turėjo būti žinomos dar 2010 metais, kada suteikta 207 500 Lt dydžio subsidija.Naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nėra – šios aplinkybės pareiškėjai buvo ar turėjo būti žinomos jau 2010 metais. Kadangi nurodytos aplinkybės pareiškėjai yra arba turėjo būti žinomos jau aštuonerius metus, akivaizdu, kad praleistas ir CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Dėl faktinių aplinkybių

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Green Line Shiping“ ieškovui 60 096,15 Eur skolą, 8 832,71 Eur palūkanas, 17 262,24 Eur delspinigius bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-05-30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 19,42 Eur proceso išlaidas valstybei.Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 nustatė, kad 2010-02-18 tarp Ūkio ministerijos, VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ ir atsakovės UAB „Green Line Shiping“ buvo sudaryta finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 60 096,15 Eur subsidija, kurią atsakovė įsipareigojo panaudoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovei pažeidus šios sutarties vykdymą, remdamasis 2007-10-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, skolos paskaičiavimu, 2013-10-24 VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ raštu dėl pažeidimo nustatymo, 2013-10-18 pažeidimo tyrimo išvada Ūkio ministras 2013-12-31 įsakymu nutraukė minėtą sutartį ir įpareigojo atsakovę gražinti per 60 kalendorinių dienų 60 096,15 Eur skolą, bei sumokėti palūkanas ir delspinigius. Šį Ūkio ministro įsakymą atsakovė ginčijo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o šiai atmetus skundą kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtos komisijos sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-02-05 sprendimu atsakovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, jog atsakovės skolos, palūkanų ir delspinigių faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimu. Atsakovė nepateikė įrodymų apie kitokio dydžio skolą ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-726-370/2017 Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis.Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo galimo 2010-02-18 sutarties neteisėtumo ir negaliojimo faktą. Pareiškėjos teigimu, jai iki 2017-12-22 nieko nebuvo žinoma apie 2010-02-18 sutartį, taip pat nieko nebuvo žinoma apie teisme iškeltą ir nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016 bei šioje byloje priimtus procesinius sprendimus, kadangi tik pirmojoje 2016 metų pusėje pareiškėjai ėmė aiškėti aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusio R. M. ir su juo susijusių asmenų galima neteisėta veikla, iššvaistant didelės vertės UAB „Green Line Shipping“ turtą. Vienu iš tokių neteisėtos veiklos, neteisėto pajamų gavimo būdų, pareiškėjos teigimu, tapo neteisėtas 2010-02-18 sutarties sudarymas. Teismas pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 ir nagrinėjamoje byloje ieškovė ir pareiškėja yra juridinis asmuo – UAB „Green Line Shipping“. Tiek sudarant 2010-02-18 sutartį, tiek iškeliant civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016 ir ją nagrinėjant bei priimant joje procesinius sprendimus, pareiškėja kaip juridinis asmuo apie visas šias aplinkybes žinojo ir išnagrinėtoje byloje dalyvavo.Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog 2016 m. ėmė aiškėti aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusio R. M. ir su juo susijusių asmenų galima neteisėta veikla ir galimai neteisėtai sudaryta 2010-02-18 sutartimi, teismo vertinimu sudaro pagrindą pareiškėjos akcininkams kreiptis į teismą ir reikalauti iš įmonės vadovo atlyginti įmonei padarytą žalą, tačiau tai nėra pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą. Taip pat pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja pasinaudojo galimybe ginčyti minėtą sandorį. Kaip jau minėta, esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tokios, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti, nepatenkintus reikalavimus patenkinti arba teismo sprendimą pakeisti. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 buvo nustatyta, jog 2010-02-18 sutartimi atsakovei UAB „Green Line Shipping“ buvo suteikta 60 096,15 Eur subsidija, kurią atsakovė įsipareigojo panaudoti ją sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovei pažeidus šios sutarties vykdymą, Ūkio ministras 2013-12-31 įsakymu nutraukė minėtą sutartį ir įpareigojo atsakovę gražinti per 60 kalendorinių dienų 60 096,15 Eur skolą, bei sumokėti palūkanas ir delspinigius. Byloje atsakovė neginčijo, kad pagal 2010-02-18 sutartį subsidiją gavo. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Green Line Shiping“ 60 096,15 Eur negrąžintos skolos, 8 832,71 Eur palūkanų, 17 262,24 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 buvo priimtas sprendimas dėl prievolių, atsiradusių 2010-02-18 sutarties pagrindu. Todėl atsakovės nurodytos aplinkybės prašyme atnaujinti procesą dėl galimo pačios 2010-02-18 sutarties neteisėtumo negali įtakoti bylos sprendimo dėl prievolių, atsiradusių šios sutarties pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 nebuvo pareikšta reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomi pateikti įrodymai dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos. Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą argumentuoja tuo, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016, dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų atsakovė negalėjo pareikšti priešieškinio dėl 2010-02-18 sutarties pripažinimo negaliojančia. Kai teisme yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti, pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju priešieškinys civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 nebuvo pareikštas, atsakovė pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, kuris teismo yra priimtas. Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su 2010-02-18 sutarties neteisėtumu, bus nagrinėjamos naujai iškeltoje civilinėje byloje, o ne jau išnagrinėtoje šioje byloje. Teismui konstatavus, kad sutartis yra 2010-02-18 neteisėta, pripažinus sandorį negaliojančiu, atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016. Nors atsakovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo nesant sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu siekdama, kad proceso atnaujinimo terminas nebūtų praleistas, neprašė stabdyti jo nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas dėl sandorio galiojimo.

Dėl termino prašymui paduoti

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).Pareiškėja yra juridinis asmuo, todėl žinojo visas aplinkybes apie sudaromą 2010-02-18 sutartį, jog 2010 metais įmonė gavo subsidiją iš Ūkio ministerijos, apie civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016 žinojo ir jos procese dalyvavo, todėl manytina, jog visos paminėtos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos jau 2010 metais. Tai, kad galimai pareiškėjos tuometinis vadovas įmonės akcininkų neinformavo apie sudaromą sutartį bei vykstantį teismo procesą, nekeičia pareiškėjos kaip juridinio asmens sužinojimo apie aptartas aplinkybes momento. Taip pat pažymėtina, jog bylos yra nagrinėjamos viešai, todėl akcininkai turėjo galimybę žinoti apie vykstantį teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra praleistas terminas prašymui pateikti, nėra proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas išsamiai įvertino bylos nagrinėjimo eigoje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl kurio atnaujinti procesą pagal pateiktus pareiškėjos argumentus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos UAB „Green Line Shipping“ prašymo dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e-202-368/2016 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e-202-368/2016.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai ir ieškovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.