Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendžio, kuriuo:

V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto revolverio „Jaguar“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvylikos pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto dujinio pistoleto „Ekol P29“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviejų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių, ir galutinė subendrinta bausmė V. E. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams;

V. E. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo V. E. nukentėjusiajam A. J. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. E. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo pavartodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį A. J.: jis 2016-07-27, apie 14 val., atvykęs į autoservisą, adresu (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, t. y. necenzūriniais žodžiais šaukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas nužudyti, sakydamas, kad nušaus, nukentėjusiojo reikalavo sumokėti 417 Eur už blogai atliktą automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. A. J. atsakius, kad jis neturi tokių pinigų ir nemokės, V. E. pareikalavo perduoti savo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. E. 2016-07-28, apie 10 val., atvykęs į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, t. y. necenzūriniais žodžiais šaukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas, kad „sulaužys“, „sumuš“, „pamaus ant kuolo“, „užmuš“, pagriebęs garaže ant žemės buvusį plaktuką bei juo mosuodamas ir taikydamas trenkti A. J. į galvą, reikalavo iš jo sumokėti 417 Eur už blogai atliktą automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. A. J. papurškus ašarinių dujų ir taip apsigynus, V. E. išėjo iš garažo, kur iš kieme stovėjusio savo automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė daiktą, panašų į mačetę, bei daužydamas garažo duris ir garsiai šaukdamas, kad visus „užmuš“, bandė vėl patekti į autoserviso patalpas, tačiau į garažo patalpas jam patekti nepavyko, nes nukentėjusysis A. J., bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, užsirakino garažo duris ir iškvietė policiją. Tokiu būdu V. E., pavartodamas psichinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į žalos atlyginimą dėl netinkamai atlikto automobilio remonto ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo A. J. teisėms ir teisėtiems interesams.Be to, nuteistasis V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: jis 2015 m. rudenį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „Jaguar“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvylika pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016-09-28, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.Be to, nuteistasis V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: 2016 m. vasarą, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol P29“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir du pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius šovinius, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016-09-28, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.V. E. buvo kaltinamas tuo, kad pavartodamas psichinę prievartą reikalavo iš viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus kaltininko naudai: jis 2016-06-09, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ egzaminų aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), po neišlaikyto vairavimo praktikos egzamino C kategorijai gauti, išlipęs iš sunkvežimio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminą, priėjo prie viešojo administravimo funkcijas atliekančio VĮ „Regitra“ specialisto M. J. ir paklausė: „Ar ne tave „ryžu“ vadina?“. Šiam atsakius neigiamai, V. E. grėsmingai pasakė: „Tau brangiai kainuos tie 48 eurai“. Tokiu būdu, pavartodamas psichinę prievartą, leido M. J. suprasti tokį elgesį kaip reikalavimą įskaityti vairavimo praktikos egzaminą C kategorijai gauti.V. E. buvo kaltinamas tuo, kad pavartodamas psichinę prievartą, reikalavo iš viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus kaltininko naudai: jis 2016-09-10, apie 14 val., VĮ „Regitra“ egzaminų aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), po neišlaikyto vairavimo praktikos egzamino CE kategorijai gauti, išlipęs iš vilkiko „Mercedes-Benz“, su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminą, garsiai šaukdamas – „ei, palauk“, „ateini čia“, vartodamas necenzūrinius žodžius, agresyviai mojuodamas rankomis į šalis ir įsitempęs, priėjo prie jį egzaminavusio viešojo administravimo funkcijas atliekančio VĮ „Regitra“ specialisto D. K. bei kelis kartus grasinamai pasakė: „Vat tu dabar čia prisidirbai“. Taigi pavartodamas psichinę prievartą, leido D. K. suprasti tokį elgesį kaip reikalavimą įskaityti vairavimo praktikos egzaminą CE kategorijai gauti.V. E. buvo kaltinamas ir tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo 2005-08-11 Klaipėdos 1-ajame PP (31) M. M. (M. M.) vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją parsigabeno į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur ją, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2016-09-28.Apeliaciniu skundu V. E. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendžiu, prašo peržiūrėti nuosprendžio motyvus, bylos medžiagą ir skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, nuosprendį grindė neleistinais įrodymais;tiek ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistasis davė nuoseklius parodymus, kuriuos teismas įvertino kaip melagingus, o nukentėjusiojo A. J. parodymus suabsoliutino, todėl, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas;Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog tiek nukentėjusiojo, tiek jo nurodytų liudytojų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei kaltinimo turinio. Apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų;Pirmosios instancijos teismas, nesant neginčijamų įrodymų, nepagrįstai nuteisė V. E. už savavaldžiavimą;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. E. nuteisė už dvi nusikalstamas veikas dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo ir laikymo, nes abu ginklai buvo rasti tą pačią dieną tame pačiame bute tuo pačiu vienos kratos metu. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis prisipažino, pats nurodė visas aplinkybes dėl ginklų įsigijimo. Be to, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog su rastais ginklais nebuvo daromi jokie nusikaltimai;Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis V. E. su žmona augina mažametį vaiką, jog lankė darbo biržos vairavimo kursus C ir CE kategorijoms įgyti, be to, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes.Klaipėdos apygardos teisme taip pat gautas nuteistojo V. E. gynėjo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinis skundas. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. E. gynėjas advokatas Rimvydas Paulauskas prašo: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendį ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. E. pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir dėl šio kaltinimo jį išteisinti nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos;pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto revolverio „Jaguar“ ir 12 vnt. šovinių disponavimo ir dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto dujinio pistoleto „Ekol P29“ ir 2 vnt. šovinių disponavimo, pripažįstant V. E. kaltu padarius vieną BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką už neteisėtą dviejų šaunamųjų ginklų ir šovinių 14 vnt. įgijimą, gabenimą ir laikymą;sušvelninti V. E. 2018-01-23 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba sumažinti sumą neturtinei žalai atlyginti.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis V. E. su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nesutinka, nes nepadarė šios nusikalstamos veikos, taip pat mano, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas bei paskyrė per griežtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.Dėl V. E. pripažinimo kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. E. turėjo tariamą teisę reikalauti iš A. J. patirtų nuostolių atlyginimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog A. J. suteikė netinkamą automobilio remonto paslaugą V. E., dėl to V. E. turėjo ne tariamą, o tikrą teisę reikalauti iš A. J. nuostolių atlyginimo, todėl tokie V. E. reikalavimai savo esme nėra neteisėti, todėl pirmosios instancijos teismas V. E. elgesį nepagrįstai įvertino kaip padariusį didelę žalą A. J. teisėms ir teisėtiems interesams. Liudytojų parodymai apie neva V. E. panaudotą mačetę yra prieštaringi, mačetė pas V. E. nebuvo rasta, garažo durys nebuvo apgadintos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog mačete buvo grasinama ar daromas kitoks neleistinas psichologinis spaudimas A. J.. A. J. savo veiksmais (suteikęs nekokybišką automobilio remonto paslaugą, atsisakęs ištaisyti remonto paslaugos trūkumus bei vėliau atlyginti V. E. dėl to patirtus nuostolius) pats sukūrė tokią situaciją, kad V. E. intensyviau, dažniau, įsakmesniu tonu ar griežtesniu elgesiu reikalavo savo turtinių pretenzijų patenkinimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. E. turi būti išteisintas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, taip pat naikintina nuosprendžio dalis dėl 700 Eur neturtinės žalos A. J. priteisimo. Teismui nusprendus, jog V. E. savavaldžiavo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. J. nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, be to, girtauti jis pradėjo ne dėl V. E. veiksmų, teisme kaip liudytojas apklaustas E. M. parodė, jog A. J. darbe pastebėtas neblaivus ir anksčiau, ne kartą buvo nekokybiškai suremontavęs klientų automobilius, dėl to jis nukentėjo finansiškai ir buvo priverstas nutraukti automobilių remonto verslą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. J. priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti žymiai sumažintas.Dėl V. E. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir dėl per griežtos bausmės. V. E. neginčija aplinkybių, susijusių su ginklų ir šovinių laikymu, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas pagal pas V. E. rastų ginklų ir iš jų skirtų šaudyti šovinių rūšis jo veiksmus kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas ir paskyrė dvi laisvės atėmimo bausmes. Neteisėtai įgytų ir laikytų ginklų ir šovinių kiekis bei jų laikymas vienoje vietoje rodo bendrą V. E. tyčią neteisėtai disponuoti visais pas jį rastais ginklais ir šaudmenimis. Dėl to ši jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip vienas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas apysunkis nusikaltimas, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria ši veika išskaidyta į dvi atskiras veikas, keistina. Pakeitus šią nuosprendžio dalį ir skiriant bausmę V. E. atsižvelgtina į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, turėti ginklai ir šoviniai nepriskirti pavojingiausiems „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, ginklai nebuvo panaudoti, nebuvo ketinimo juos panaudoti, V. E. turi šeimą, mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, ketino įsidarbinti, šios aplinkybės patvirtina tvirtus jo socialinius ryšius. Kardomojo kalinimo laikotarpiu jis elgėsi tinkamai, buvo ne kartą skatinamas, nuobaudų neturi, todėl turi būti paskirta švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.Teismo posėdyje nuteistasis V. E. bei jo gynėjas advokatas R. Paulauskas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Dėl V. E. savavaldžiavimo panaudojant psichinę prievartą (BK 294 straipsnio 2 dalis).V. E. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad savavaldžiavo pavartodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį A. J.: jis 2016-07-27, apie 14 val., atvykęs į autoservisą, adresu (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, t. y. necenzūriniais žodžiais šaukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas nužudyti, sakydamas, kad nušaus, nukentėjusiojo reikalavo sumokėti 417 Eur už blogai atliktą automobilio „Mercedes-Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. A. J. atsakius, kad jis neturi tokių pinigų ir nemokės, V. E. pareikalavo perduoti savo automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. E. 2016-07-28, apie 10 val., atvykęs į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, t. y. necenzūriniais žodžiais šaukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas, kad „sulaužys“, „sumuš“, „pamaus ant kuolo“, „užmuš“, pagriebęs garaže ant žemės buvusį plaktuką bei juo mosuodamas ir taikydamas trenkti A. J. į galvą, reikalavo iš jo sumokėti 417 Eur už blogai atliktą automobilio „Mercedes-Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. A. J. papurškus ašarinių dujų ir taip apsigynus, V. E. išėjo iš garažo, kur iš kieme stovėjusio savo automobilio „Mercedes-Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė daiktą, panašų į mačetę, bei daužydamas garažo duris ir garsiai šaukdamas, kad visus „užmuš“, bandė vėl patekti į autoserviso patalpas, tačiau į garažo patalpas jam patekti nepavyko, nes nukentėjusysis A. J., bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, užsirakino garažo duris ir iškvietė policiją. Tokiu būdu V. E., pavartodamas psichinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į žalos atlyginimą dėl netinkamai atlikto automobilio remonto ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo A. J. teisėms ir teisėtiems interesams.BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, savavaldžiavusiam pavartojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Kasacinis teismas, aiškindamas BK 294 straipsnio 2 dalies taikymą, suformulavo reikalavimą, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, vien tik psichinės ar fizinės prievartos konstatavimo nepakanka ir kad visais atvejais turi būti konstatuota ir didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-183/2012, 2K-145-788/2016 ir kt.), t. y. pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleista ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys. Kartu turi būti analizuojamas ir prievartos pobūdis.Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, nagrinėjamos bylos kontekstą, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti už automobilio remontą sumokėtą sumą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginamo pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. E. pavartojo prieš A. J. psichinę prievartą, kuri pasireiškė nuteistojo pasikartojančiais skambučiais ir apsilankymais autoservise su reikalavimais atlyginti jam padarytą žalą, grasinimais pavartoti fizinę jėgą (užmušti, nušauti, sulaužyti ir pan.), mojavimu plaktuku prieš nukentėjusįjį bei daikto, panašaus į mačetę (durklą), demonstravimu, daužymu į duris. Pastarąją aplinkybę teismas, įvertinęs visumą surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, laikė įrodyta, nors kaltinamasis aplinkybę dėl daikto, panašaus į mačetę, išsitraukimo neigė. Įvertinęs šiuos motyvus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog savavaldžiaudamas V. E. padarė didelę žalą nukentėjusiojo A. J. teisėms ir teisėtiems interesams, nes V. E. elgesys dienos metu viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį buvo neteisėtas, agresyvus, įžūlus, žeminantis, nukentėjusysis dėl V. E. veiksmų patyrė išgąstį, stresą, pažeminimą, prarado saugumo jausmą, po to neatvyko į darbą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad V. E. elgėsi agresyviai ir bauginamai, savo elgesiu sukūrė grėsmingą situaciją, suteikusią pagrindą manyti, kad jis realiai savo grasinimus gali įgyvendinti, patvirtino tiek autoserviso darbuotojai, tiek ir jo klientai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Nors V. E. neigia vartojęs psichinę prievartą, tačiau ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių.Pirmiausia teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog V. E. teisė reikalauti iš A. J. nuostolių atlyginimo buvo ne tariama, o tikra, nes A. J. jam suteikė netinkamos kokybės automobilio remonto paslaugą, taip V. E. neva nurodė po A. J. atlikto remonto V. E. automobilį remontavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. J. atliktos V. E. priklausančio automobilio remonto paslaugos kokybė buvo netinkama. Nors apeliantas V. E. apeliaciniame skunde ne kartą pabrėžia, jog jam šią aplinkybę nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys paneigia tokią V. E. versiją. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2016-09-21 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 149–150) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis G. K. negali patvirtinti, kad neteisingai įstatytas guolis galėjo turėti reikšmės reduktoriaus nusidėvėjimui, ūžimui. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2016-09-12 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 165–166) nustatyta, kad V. L. paaiškino, jog remontavo V. E. automobilį po A. J. atlikto remonto, ta tema, kad prieš tai negerai įstatytas pakabinamas guolis sugadino reduktorių, su V. E. nekalbėjo. Įvertinus šiuos G. K. ir V. L. paaiškinimus, nesutiktina, jog būtent šių asmenų paaiškinimų pagrindu V. E. turėjo ne tariamą, o tikrą teisę reikalauti iš A. J. nuostolių dėl netinkamai atlikto automobilio remonto atlyginimo. Be to, iš 2016-09-22 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 158–159) nustatyta, jog E. M. nurodė užsiimantis automobilių remontu 10 metų, nurodė, jog jis yra įsitikinęs, kad net jei būtų blogai pakeistas pakabinamas kardano guolis, jis negalėjo sugadinti reduktoriaus, važiuoklės, nes tai visiškai nesusijusios detalės. Atkreiptinas V. E. dėmesys į tai, jog vien jo subjektyvus suvokimas, jog jo reikalavimo teisė yra tikra, nėra pagrindas tokios teisės pripažinimui ir realizavimui, ypač atsižvelgiant į tai, jog A. J. tokios V. E. teisės niekada nepripažino, t. y. ginčijo. Be to, papildomai pažymėtina, jog ir pripažįstant V. E. teisę reikalauti iš A. J. nuostolių atlyginimo tikra, o ne tariama, ši aplinkybė vis vien nešalina V. E. atsakomybės dėl savavaldžiavimo, nes BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, nesilaikiusiam įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdžiusiam ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padariusiam didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, net tuo atveju, jeigu V. E. reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo būtų pagrįstas, tačiau įgyvendinamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, toks jo veikimas nebūtų tinkamas, t. y. reiškiamos teisėtą pagrindą turinčios turtinės pretenzijos netinkamas įgyvendinimas.Tiek V. E., tiek jo gynėjas advokatas R. Paulauskas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog V. E. nevartojo psichinės prievartos, tiesiog pakeltu tonu išsakė A. J. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų motyvais.Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. J. 2016-07-28 parašė pareiškimą dėl grasinimo ir turto prievartavimo (b. t. 1, b. l. 32), jame nurodė, jog 2016-07-28, apie 10 val. 10 min., į autoservisą, kuriame jis dirbo, atvažiavo V. E. (pravarde (duomenys neskelbtini)), pradėjo sakyti, kad A. J. jam blogai suremontavo automobilį, pradėjo grasinti, kad A. J. sulaužys, sumuš, įėjęs į garažą griebė plaktuką, sakydamas, kad užmuš. A. J. gindamasis papurškė V. E. ašarinių dujų, V. E. išbėgo į lauką, sakydamas, kad dabar jam (A. J.) bus šakės. Jam išbėgus autoservise buvę asmenys užrakino duris, kad V. E. neįeitų, nes autoservise buvę asmenys pro langą matė, kad V. E. atbėga su dideliu peiliu, panašiu į mačetę. Ir tik pamatęs, kad A. J. skambina į policiją, V. E. išvažiavo.T. B. 2016-08-05 paaiškinime (b. t. 1, b. l. 36) nurodė, jog V. E. supyko, paėmė nuo stalo plaktuką ir mosikavo su juo prieš A. J.. Jis (T. B.) priėjo ir bandė paimti iš V. E. plaktuką. Tuo metu A. J. papurškė ašarinių dujų. Užrakinęs duris T. B. nuėjo prie lango pažiūrėti ir pamatė, kaip V. E. nuėjo į savo automobilį, iš bagažinės išsitraukė didelį peilį ir sugrįžęs prie serviso bandė patekti. V. E. buvo įsiaudrinęs, grasino nužudyti, visus iššaudyti.A. J. 2016-10-07 pareiškime (b. t. 1, b. l. 63–64) nurodė, jog į jo darbovietę atvažiavo nepažįstami vyrai ir pagrasino, kad jeigu neatsiims pareiškimo dėl V. E., bus blogai. Prašė imtis priemonių dėl jo ir jo šeimos narių saugumo.2016-09-06 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 84–86) A. J. nurodė tas pačias aplinkybes, kad V. E. reikalavo grąžinti pinigus, atvykęs į garažą pasigriebęs plaktuką taikėsi A. J. trenkti, tačiau pastarasis papurškė dujų. A. J. nurodė, jog dujų turėjo su savimi, jas savigynai buvo pasiruošęs, kadangi V. E. pradėjo terorizuoti ir reikalauti pinigų, A. J. jautėsi labai nesaugiai, savaitę ėjo į darbą su baime. Turtinė žala padaryta dėl to, kad dėl V. E. grasinimų dvi savaites bijojo eiti į darbą, dėl jo kaltės prarado dalį uždarbio. Nurodė, jog civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos pateiks vėliau.2016-10-10 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 104–105) A. J. nurodė, jog rytoj, t. y. 2016-10-11, jis su šeima išvažiuoja gyventi ir dirbti į Švediją, kad grįš šventėms per Kūčias, jog jam nereikalinga apsauga nuo (duomenys neskelbtini) ir jo aplinkos žmonių, nes jis išvažiuoja į užsienį.2016-09-19 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 116–117) T. G. paaiškino, jog jis nedirba servise, buvo atvažiavęs pasiklausti dėl savo automobilio remonto ir matė, jog V. E. vos įėjęs į garažą davė A. J. kelis sprigtus į galvą, pradėjo šaukti, rėkti, koneveikti A. J., sakė, kad A. J. turi jam atiduoti 417 Eur, šaukė, kad užmuš, sumuš A., pasiėmė nuo žemės plaktuką ir kelis kartus kepštelėjo su tuo plaktuku A. į koją, po to norėjo A. J. plaktuku vožti per galvą, tačiau A. J. spėjo papurkšti ašarinių dujų. Jei A. J. būtų nespėjęs papurkšti dujų, mano, kad tas vyriškis jį galėjo sužeisti ar net užmušti. 2016-09-07 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 123–124) T. B. nurodė, jog dirbdamas autoservise buvo girdėjęs, kad savininkas E. M. pyko ant A. J., kad jis kažkokiam E. sutiko remontuoti automobilį, nes E. M. žinojo, jog V. E. yra labai problematiškas, kad jam niekas nebesutinka remontuoti automobilio, kad jį visi varo iš servisų, nes po kurio laiko jis pradeda kaltinti, kad blogai atliktas remontas, ir reikalauja su procentais grąžinti pinigus. A. J. vienas į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“ bijojo važiuoti, nes bijojo V. E.. V. E., atvažiavęs į autoservisą pradėjo reikalauti pinigų, A. J. nurodžius, jog neduos pinigų, V. E. pagriebė nuo žemės plaktuką, kuriuo pradėjo mojuoti tiesiai A. J. prie veido, ėjo į jį ir virš galvos kokius 3–4 kartus plaktuku užsimojęs sudavė norėdamas pataikyti A. J. į galvą, bet A. J. traukėsi atgal, sukiojosi ir išvengė smūgių ir vienu momentu išsitraukė iš kišenės balionėlį ir papurškė V. E. ašarinių dujų. T. B. bandė plaktuką atimti. V. E. išbėgo iš garažo šaukdamas, kad užmuš A. J.. A. J. buvo labai išsigandęs, T. B. taip pat labai išsigando. Priėjęs prie lango T. B. pamatė, kaip V. E. parbėga link garažo rankoje laikydamas kažkokį kardą. T. B. taip išsigando. Jis buvo garažo viduje ir pro stiklines duris matė, kad V. E. pribėgo rankoje laikydamas kardą, pradėjo trankyti ir bandyti atidaryti garažo duris, tas, kurios yra su stiklu. T. B. išsigandęs nubėgo į garažo galą. Jeigu A. J. nebūtų papurškęs dujų, tai duoda 100 proc., kad V. E. jį būtų užmušęs. V. E. T. B. pasirodė labai žiaurus, visados kalbėjo žargonu, pakeltu tonu, vartojo daug keiksmažodžių. A. J. iki šiol bijo jo, po to įvykio bijodamas V. E. net nėjo į darbą.2016-09-08 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 130–131) A. K. nurodė, jog V. E. pažįsta apie 15 metų, žino, kad jis teistas už įvairius nusikaltimus. V. E. iš anksčiau pažino visi Klaipėdos mieste esantys autoservisai ir niekas nenorėjo apsiimti remontuoti jo automobilį, nes po jo automobilio remonto praėjus kiek laiko jis pradeda „reketuoti“ sakydamas, kad blogai suremontavo, reikalauja grąžinti pinigus. Kai A. J. suremontavo V. E. automobilį, V. E. 2016 m. liepos mėn. apie savaitę laiko kiekvieną rytą atvažiuodavo į garažą ir susiradęs A. J. jį terorizuodavo. A. J. jau bijojo V. E., todėl buvo nusileidęs garažo vartus. Manydamas, kad V. E. nužudyti žmogų yra vieni juokai, A. K. iš garažo kiemo pasitraukė giliau į kiemą. Po kurio laiko matė V. E. išbėgantį ir šaukiantį, kad visus užmuš. Matė, kaip V. E. nubėgo į savo automobilį, iš salono, iš po vaiko kėdutės išsitraukė mačetę ir nubėgęs prie garažo durų norėjo patekti į vidų, tačiau vyrai buvo spėję užsirakinti iš vidaus. V. E. mačete daužė garažo duris, šaukė, grasino, kad visus užmuš, išžudys. Nepatekęs į vidų V. E. nuvažiavo. A. J. savo veiksmais V. E. yra labai įbauginęs. Bijodamas jo A. J. apie savaitę nėjo į darbą, yra palūžęs, išgyvena, negali normaliai dirbti, gyventi.2016-09-20 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 134) A. K. nurodė, jog buvo sakęs, kad kiti autoservisai jau pažįsta V. E. ir atsisako jam remontuoti automobilį, nes vėliau jis pradeda reketuoti pinigus už neva blogai atliktą remontą. V. E. po 2016-07-28 įvykio skambino ne kartą, tačiau A. K. telefono nekėlė, A. K. V. E. pažinojo ir nenorėjo klausytis jo visų riksmų, grasinimų. V. E. 2016-07-28 parašė žinutę „Jam pizda“, A. K. suprato, jog V. E. turėjo omenyje, kad A. J. bus blogai. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybę apie V. E. A. K. parašytą žinutę, kurios tekstas „Jam pizda“, taip pat patvirtina byloje esanti fotolentelė (b. t. 1, b. l. 142).2016-09-21 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 149–150) G. K. nurodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į autoservisą užsukus V. E., G. K. jį pažinojo, žinojo, kad jis (V. E.) sunkaus būdo, teistas, agresyvus, todėl stengėsi su juo bendrauti atsargiai, nesivelti į konfliktus.2016-09-22 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 158–159) E. M. nurodė, jog pažįsta V. E. apie metus, suprato, kaip su juo reikia bendrauti, jis yra teistas, agresyvus, nusikaltėlis, kuris ieško priekabių ir kaip nemokėti pinigų už suteiktas paslaugas.2016-10-17 Tarnybiniame pranešime (b. t. 2, b. l. 149–150) nurodyta, jog iš surinktos medžiagos galima teigti, jog yra realus pavojus, kad norint paveikti A. J., prieš jį gali būti pavartotas smurtas ar kitokia neteisėta veika.Remiantis 2016-11-09 Apžiūros protokolu (b. t. 2, b. l. 187–189) nustatyta, jog V. E. E. M. 2016-06-04 skambino 2 kartus, 2016-07-27 – 1 kartą, 2016-07-28 – 6 kartus, 2016-07-29 – 1 kartą, 2016-08-05 – 2 kartus, 2016-08-15 – 1 kartą; A. K. V. E. skambino 2016-07-21 – 1 kartą, 2016-07-27 – 2 kartus, 2016-07-28 – 2 kartus bei 2016-08-16 – 2 kartus; A. J. V. E. skambino 2016-06-07 1 kartą, 2016-07-20 – 1 kartą, 2016-07-27 – 1 kartą bei 2016-07-28 – 2 kartus.Iš 2016-11-10 Apžiūros protokolo (b. t. 2, b. l. 197–199) nustatyta, jog 2016-07-27 V. E. A. J. parašė trumpąją SMS žinutę: „ryt, jurgeli, meistreli, laukiu skambučio“; E. M. 2016-07-28 parašė 4 trumpąsias SMS žinutes.2016-09-28 nutarime sulaikyti asmenį (b. t. 3, b. l. 93–95) nutarta sulaikyti V. E., nes, be kita ko, taip pat buvo pagrindas manyti, kad V. E. gali trukdyti procesui bandydamas paveikti nukentėjusįjį, liudytojus, grasindamas jiems psichine, fizine prievarta, be to, yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis gali padaryti naujus nusikaltimus, nes yra įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl yra galimybė, kad įtariamasis gali įvykdyti grasinimus, kuriuos buvo išsakęs nukentėjusiajam.Vadovaujantis išdėstytais motyvais darytina neabejotina ir vienareikšmė išvada, jog V. E. prieš A. J. akivaizdžiai vartojo psichinę prievartą – siekė įbauginti, kad A. J. išsigandęs jam grąžintų už A. J. neva netinkamai atlikto automobilio remonto broko pašalinimą V. E. patirtus nuostolius, grasino užmušti, nušauti, sulaužyti, be to, aktyviais veiksmais siekė savo grasinimus įvykdyti, iš nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų T. B., T. G. parodymų nustatyta, jog siekė plaktuku A. J. suduoti į galvą, pažymėtina, kad šios aplinkybės, jog V. E. konflikto su A. J. metu iš tiesų griebė plaktuką, neneigia ir pats nuteistasis, be to, pasiėmęs iš automobilio didelį peilį, trankė garažo duris. Nors nuteistasis nurodo, jog jei jis būtų mačete trankęs garažo duris, ant durų būtų likusios žymės, o jo gynėjas nurodo, jog mačetė nebuvo rasta, teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinių skundų argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors 2016-07-28 V. E. iš mašinos pasiimtas daiktas autoservise buvusių asmenų buvo įvardytas skirtingai – didelis peilis (T. B. parodymai), durklas, kardas (T. B. parodymai), mačetė (A. J. parodymai), daiktas medine rankena ir blizgančiais ašmenimis, ilgas kardas su didele geležtimi ir medine rankena (A. K. parodymai), tačiau visų asmenų parodymai dėl aplinkybių, jog V. E. iš garažo išbėgo link savo automobilio, iš jo pasiėmė peilį ir juo grasindamas trankė garažo duris, sutapo, be to, taip pat sutapo peilio apibūdinimas, t. y. visi asmenys, matę V. E. einantį su peiliu link garažo, paaiškino, jog peilis buvo didelis, apie 30 cm, medine rankena, metaliniais ašmenimis. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2016-09-29 kratos protokolo (b. t. 3, b. l. 20–24) nustatyta, jog garaže, priklausančiame V. E., rastas ir paimtas peilis aprūdijusia geležte, juodos spalvos medine rankena, ant rankenos galo – šuns galva. Rankenos ilgis apie 14 cm, geležtės ilgis apie 25 cm. 2016-10-05 Apžiūros protokolu (b. t. 3, b. l. 46–48) nustatyta, jog pas V. E. rastas peilis pagal bendrus požymius bei matmenis turi panašumų su durklais. 2017-02-21 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 3, b. l. 120–121) V. E. nurodė, jog jo garaže rastas peilis yra jo, tokius senus daiktus jis mėgsta rinkti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo A. J. bei 2016-07-28 autoservise buvusių asmenų parodymus bei peilio apibūdinimą, atsižvelgusi į V. E. priklausančiame garaže rastą peilį bei eksperto išvadas, daro išvadą, jog V. E. garaže rastas peilis yra tas pats, kuriuo V. E. grasino A. J.. Be to, V. E. garažo duris galėjo trankyti ne peilio ašmenimis, o medine rankena, todėl žymių ant garažo durų galėjo nepalikti.Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2017-11-06 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. E. paaiškino, jog yra lankęs boksą, dziudo, kad fiziškai yra stiprus (b. t. 6, b. l. 174).Įvertinusi išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. J. prarado saugumo jausmą, nes V. E. veiksmais buvo sukurta bauginamo pobūdžio situacija, nukentėjusysis ne tik išgirdo grasinimus, bet ir suprasto jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad V. E. juos įgyvendins. Kaip minėta, akivaizdu, jog V. E. išsigando bei jo grasinimus suprato kaip realius ne tik A. J., kuriam šie grasinimai buvo skirti, tačiau ir kiti tuo metu autoservise buvę asmenys, tiek autoserviso darbuotojai, tiek klientai.Nors nuteistasis teigia, jog jokia žala A. J. teisėms ar interesams nebuvo padaryta, teisėjų kolegija nesutinka su tokia V. E. pozicija, iš V. E. inkriminuotų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog tokia žala padaryta: apie savaitę laiko V. E. skambinėjo A. J. bei reikalavo atlyginti nuostolius, grasindamas susidoroti, 2016-07-27 atvykęs į autoservisą, kuriame A. J. dirbo, pakeltu ir grasinamu balso tonu reikalavo atlyginti nuostolius, o A. J. pasakius, jog jis neturi pinigų, V. E. reikalavo, kad A. J. atiduotų jam savo automobilį, V. E. 2016-07-28 atvykęs į autoservisą, kuriame dirbo A. J., vėl grasindamas susidoroti, reikalavo atlyginti nuostolius, pagriebęs plaktuką siekė A. J. kelis kartus juo trenkti, tačiau nesugebėjo, nes tuo metu iš V. E. plaktuką atėmė kitas autoservise buvęs asmuo, A. J. besiginant papurškus V. E. ašarinių dujų, šis, išėjęs iš autoserviso, iš automobilio pasiėmė didelį peilį ir, grasindamas, jog nužudys, reikalavo atlyginti nuostolius, vėliau dar kurį laiką skambino autoserviso vadovui E. M. bei autoservise dirbančiam A. K. skambino grasindamas, jog susidoros su A. J., taip pat A. K. parašė SMS žinutę, jog „jam pizda“, kaip paaiškino A. K., žinutė buvo adresuota A. J.. Toks pakankamai intensyvios prievartos vertinimas atitinka teismų praktiką savavaldžiavimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014, 2K-145-788/2016 ir kt.). Be to, 2016-10-17 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 76–77) A. B. paaiškino, jog buvo garaže su bendradarbiu A. J.. Vyriškis, kuris buvo atvaręs taisyti automobilį „Volvo XC90“, priėjo prie jų ir paklausė, kuris taisė V. E. automobilį. A. J. atsakė, kad jis. Kadangi A. B. tai nelietė, jis nuėjo į kitą garažo pusę, pokalbio nebegirdėjo. Vyriškis su A. J. kalbėjo įžūliai. A. J. vėliau pasakė, kad jam grasino, liepė atsiimti pareiškimą. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, tik sustiprino A. J. išgąsčio pagrįstumą bei V. E. A. J. išsakytų grasinimų įgyvendinimo realumą. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija atmeta nuteistojo V. E. apeliacinio skundo argumentą, jog A. J. teisėms ir interesams nebuvo padaryta žala.Išdėstyti motyvai patvirtina, jog V. E. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. E. pripažino kaltu padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. E. savavaldžiavimo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis paliktina nepakeista, o apeliacinių skundų dalys dėl V. E. išteisinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atmestinos.Apeliaciniuose skunduose prašoma nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba sumažinti sumą neturtinei žalai atlyginti, nes A. J. nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgė į tai, jog A. J. dėl tyčinių nuteistojo V. E. veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nesaugumo jausmą, į tai, kad po nuteistojo V. E. nusikalstamų veikų A. J. gyvenimas pasikeitė, jis tapo nervingas, suprastėjo jo bendravimo su artimaisiais, draugais kokybė, į tai, jog byloje nukentėjusysis nepateikė duomenų apie tai, jog jo patirtas stresas ir neigiami išgyvenimai yra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, kad po nusikaltimo padarymo nukentėjusysis buvo ilgą laiką gydomas ir jam buvo nustatyti kokie negrįžtami sveikatos sutrikimai, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu ir dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo esminių gyvenimo įpročių pasikeitimą. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, patirtus dvasinius A. J. išgyvenimus bei atsižvelgęs į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, padarė išvadą, kad prašomas neturtinės žalos 5 000 Eur atlyginimas nagrinėjamu atveju yra per didelis, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam A. J. iš nuteistojo V. E. priteisė 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis A. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą ir nesaugumo jausmą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusysis nepateikė jokių neturinę žalą pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinė žala gali būti grindžiama ne tik objektyviais duomenimis, tačiau ir subjektyviu nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos asmeniui padaryto poveikio vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju, remdamasis anksčiau aptartais duomenimis, įvertina ir nustato teismas. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir juos sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, jos pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą A. J. patirtos neturtinės žalos dydį – 700 Eur. Dėl V. E. nuteisimo už du nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje.Pirmosios instancijos teismas V. E. pripažino kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir už neteisėtą revolverio „Jaguar“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvylikos pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių įgijimą, gabenimą ir laikymą V. E. skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams, o už neteisėtą dujinio pistoleto „Ekol P29“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir dviejų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių įgijimą, gabenimą ir laikymą – laisvės atėmimą dvejiems metams.Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: jis 2015 m. rudenį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „Jaguar“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvylika pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016-09-28, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.Be to, kaltinamasis V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: 2016 m. vasarą, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol P29“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir du pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius šovinius, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016-09-28, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.BK 253 straipsnis nustato atsakomybę asmenims už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, 1 minėto straipsnio dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, 2 dalis – tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.Tiek nuteistojo V. E., tiek jo gynėjo advokato R. Paulausko apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog dėl ginklų nuteistasis prisipažino ir pats nurodė visas aplinkybes dėl ginklų įsigijimo, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai V. E. nuteisė už dvi nusikalstamas veikas dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo ir laikymo, nors abu ginklai buvo rasti tą pačią dieną, tame pačiame bute, tuo pačiu vienos kratos metu. Teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog su rastais ginklais nebuvo daromi jokie nusikaltimai.Teisėjų kolegijos nuomone, šios apeliacinių skundų dalys yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. E. padarytą nusikalstamą veiką (neteisėtas disponavimas dviem šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis) nepagrįstai ją vertino kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirdamas už kiekvieną iš jų atitinkamo dydžio bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog pas V. E. buvo rasti ir paimti du šaunamieji ginklai – B kategorijos revolveris „Jaguar“, C kategorijos dujinis pistoletas „Ekol P29“, taip pat 12 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 2 pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Kratos protokole užfiksuota, jog paminėti ginklai ir šoviniai rasti vienu metu (2016-09-28) bei vienoje patalpoje – V. E. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo ir į tai, jog skiriasi tik pas V. E. rastų ginklų ir šovinių įgijimo momentas, kuris, beje, atlikto ikiteisminio tyrimo metu net nenustatytas, tačiau sutampa didžioji dalis ginklų ir šovinių laikymo laikotarpio, ginklai rasti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, konstatuoja, jog ši V. E. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip viena nusikalstama veika. Be to, taip pat pažymėtina ir tai, jog tik iš paties V. E. parodymų nustatyta, jog minėti ginklai ir šaudmenys buvo įgyti skirtingais momentais, taigi nagrinėjamu atveju V. E. būtų baudžiamas labiau vien dėl to, jog padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir parodė ginklų ir šovinių įgijimo aplinkybes, ir susiklostytų priešinga situacija, jeigu jis nebūtų padėjęs atskleisti nusikalstamos veikos dėl ginklų ir šovinių įgijimo aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu nebūtų įmanoma nustatyti, jog pas V. E. rasti ginklai ir šaudmenys buvo įgyti skirtingais laikotarpiais, tokiu atveju, nusikalstama veika dėl ginklų ir šaudmenų disponavimo būtų kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šių veikų nagrinėjamu atveju kvalifikavimas kaip dviejų atskirų nusikalstamų veikų neatitiktų bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina, V. E. pripažįstamas kaltu padaręs vieną nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. V. E. pripažįstamas kaltu dėl to, jog neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: jis 2015 m. rudenį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „Jaguar“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvylika pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasarą, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol P29“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir du pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius šovinius, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d., kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.Dėl bausmės dydžioV. E. apeliaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jo gynėjas advokatas R. Paulauskas – sušvelninti V. E. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis anksčiau teistas už analogiškus ir kitus nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), yra vedęs, turi šeimą, mažametį vaiką, iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-309/2016 nustatė, kad V. E. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, tačiau jis supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas V. E. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažino kaltu už vieną nusikalstamą veiką, nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. E. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, konstatuotina, jog V. E. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. E. paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių dydžius nustatant artimus apskaičiuotiems šių bausmių vidurkiams, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo V. E. už nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskirta 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl ji paliktina nepakeista, o už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paliktina 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už atskirus nusikaltimus V. E. paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teismas

nuteistojo V. E. ir jo gynėjo advokato R. Paulausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendį pakeisti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendžio dalį, kuria V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto revolverio „Jaguar“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvylikos pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendžio dalį, kuria V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto dujinio pistoleto „Ekol P29“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir dviejų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto revolverio „Jaguar“ Nr. (duomenys neskelbtini), dujinio pistoleto „Ekol P29“ Nr. (duomenys neskelbtini), dvylikos pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ir dviejų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo) ir V. E. nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės, t. y. prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių bausmės pridėti dalį Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-21 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių bausmės ir galutinę subendrintą bausmę V. E. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-23 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.