- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-987-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06755-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- K. A.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė teismo iš atsakovo priteisti 2 000 Eur sutartines netesybas, 750 Eur nuostolių atlyginimą, 250 Eur advokato išlaidas iki pareiškiant ieškinį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-01-01 iki 2019-05-29, t. y. 204,11 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-01-01 iki 2020-02-25, t. y. 43,25 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-01-01 iki 2020-02-25, t. y. 115,34 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu K. A. 2017 m. lapkričio 26 d. sudarė susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurį atsakovas įsipareigojo parduoti 7,24 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 20 000 Eur iki 2018-12-31, o ieškovas - nupirkti šį turtą už 20 000 Eur iki sutartyje nurodytos datos (2018-12-31). Sudarydamos Preliminarią sutartį šalys susitarė dėl netesybų ir jų dydžio, numatydamos, jog tuo atveju, jeigu būsimasis pardavėjas (oferentas) nepagrįstai vengs arba atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, jis būsimam pirkėjui (akceptantui) privalo grąžinti avansą bei sumokėti 2 000 Eur netesybas.
3. Ieškovas Preliminarią sutartį vykdė sąžiningai, atsakovui atskirais mokėjimais sumokėjo 10 000 Eur avansą, sudarantį pusę turto pardavimo kainos, tačiau atsakovas vengė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu. Nors pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2018-12-31, atsakovas tik 2019-05-29 banko pavedimu ieškovui grąžino sumokėtą 10 000 Eur avansą.
4. Nurodė, kad nepagrįstai vengęs sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas pagal Preliminariosios sutarties 3 punktą kartu su grąžintu 10 000 Eur avansu turėjo sumokėti ir 2 000 Eur dydžio netesybas (baudą). Atsakovui 2019-09-24 išsiuntė pretenziją dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vienašališko nutraukimo, prašydamas iki 2019-10-10 sumokėti 2 000 Eur netesybas (baudą) pagal Preliminariosios sutarties 3 punktą ir 250 Eur ieškovo patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms, kurios buvo skirtos parengti pretenziją dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo, tačiau minėtos sumos iki šiol nesumokėtos.
5. Nurodydamas, jog ieškovas greitu metu taps miško dalies savininku, atsakovas prieš ieškovui nuperkant minėtą miško plotą paprašė jį išvalyti. Tikėdamasis, kad atsakovas laiku sudarys su juo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas sutiko mišką sutvarkyti savo lėšomis, o atsakovas 2017-12-8 parašė ieškovui įgaliojimą. Savo asmeninėmis lėšomis sutvarkęs miško dalį patyrė 750 Eur nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teigimu, atsakovas taip pat privalo sumokėti ieškovui palūkanas. Kadangi atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovo sumokėtu avansu – 10 000 Eur suma nuo 2019-01-01 iki 2019-05-29, dėl ko ieškovas įgyja teisę reikalauti 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios sudaro 204,11 Eur sumą. Atsakovas praleido terminą sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą nuo 2019-01-01 iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2020-02-25, todėl už minėta laikotarpį 5 proc. dydžio metinės palūkanos sudaro 115,34 Eur. Kadangi pagerino atsakovo turtą 750 Eur suma, sutvarkydamas miško ploto dalį, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2019-01-01 iki ieškinio padavimo dienos t. y. 2020-02-25, susidaro 43,25 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovas K. A. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad ieškovas nevykdė Preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, o nesąžiningai veikdamas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo netesybų už savo paties pradelstus terminus. Nors įsipareigojo iki 2018-06-30 sumokėti pusę Preliminaria sutartimi sulygtos sumos, tačiau vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus - iki 2018 m. vidurio sumokėti pusę pirkinio sumos, o iki 2018 m. pabaigos sumokėti visą žemės sklypo kainą. Atsakovo teigimu, ieškovas nuolatos prašė atsakovo palaukti atsiskaitymo, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, motyvuodamas tuo, kad neturi galimybės sukaupti sulygtos pinigų sumos. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, jog avansui skirtos sumos pervedamos ir po 2018-06-30 (mokėjimai atlikti 2018-08-29, 2018-09-07, 2018-10-16, 2018-11-12, 2019-02-04, 2019-03-07), paskirtyje nurodant, kad tai avansas už perkamą žemės sklypą. Be to, net praėjus 3 mėnesiams po datos, numatytos pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ieškovas pervedinėjo avansą. Kadangi ieškovas piktybiškai nebendradarbiavo, nesumokėjo žadėtos sumos, nusprendė nutraukti susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, apie tai 2019-04-14 pranešdamas ieškovui trumpąja (SMS) žinute. Nors pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, grąžino ieškovui visą sumokėtą 10 000 Eur avansą. Pažymėjo, kad pavesdamas ieškovui sutvarkyti žemės sklypą naiviai juo pasitikėjo, tačiau ieškovas jokių su žemės sklypo išvalymu ar sutvarkymu veiksmų neatliko, taip pat teismui nepateikė nurodomų darbų kainą pagrindžiančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nuspręsdamas priteisti: 1) ieškovui A. A. iš atsakovo K. A. 75,34 Eur palūkanas, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 75,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 43,36 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) atsakovui K. A. iš ieškovo A. A. 1 075,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nustatė, jog šalys pagrindinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties joje nustatytu terminu (2018-12-31) bei vėliau nesudarė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog viena iš šalių kreipėsi į kitą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar vizito pas notarą paskyrimo, taip pat kažkuri iš šalių ragino ar reikalavo sudaryti pagrindinę sutartį.
11. Pažymėdamas, jog šalims preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), teismas sprendė, jog atsakovas turėjo teisę, o ne pareigą, numatytą 2017 m. lapkričio 26 Preliminariame susitarime, po 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį.
12. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina šalių susitarimo pratęsti Preliminarioje sutartyje numatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, jog šalys susitarė raštu dėl termino pagrindinei sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo. Nesutiko ir su ieškovo pozicija, kad susitarimo terminas, ieškovui sumokant 2019-02-04 ir 2019-03-07 atsakovui 2 000 Eur avansą už ginčo sklypą (pasibaigus terminui), pratęstas konkliudentiniais veiksmais. Teismas nenustatė visų sąlygų, kurioms esant būtų įrodytas sutarties termino kitimas konkliudentiniais veiksmais. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad šalys tarėsi dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, o 2 000 Eur avanso sumokėjimą vertino kaip nesudarantį pagrindo spręsti apie susitartą kitokį sutarties įvykdymo būdą ar sutarties termino pakeitimą. Nesutikdamas su ieškovo argumentais, kad sutartis tapo neterminuota, teismas taip pat rėmėsi atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, aplinkybe, jog toks termino pratęsimas neatitiko atsakovo interesų, bei paties ieškovo reikalavimu iš atsakovo priteisti palūkanas už termino sumokėti baudą praleidimą, skaičiuojant jas nuo 2019-01-01.
13. Teismas nenustatė, kad atsakovas nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl sprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovui Preliminarios sutarties 3 punkte numatytas netesybas. Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie finansines galimybes atsiskaityti už sklypą, šalių paaiškinimus, teismas nenustatė, jog ieškovas turėjo reikiamą pinigų sumą sandoriui sudaryti. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių (negalėjimo sukaupti visą reikiamą sumą sutarčiai sudaryti). Teismo teigimu, nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantis su pusės sklypo pirkimo sumos avanso sumokėjimu nustatytu terminu, tačiau faktiškai atlikti mokėjimai patvirtina didesnės avanso sumos sumokėjimą. Nenustatė byloje įrodymų apie tai, jog po pinigų sumokėjimo atsakovas buvo ragintas sudaryti pagrindinę sutartį, o ieškovas turėjo reikiamą likusią sumą (10 000 Eur) sutarčiai sudaryti.
14. Netenkinęs reikalavimo dėl 2000 Eur netesybų priteisimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir išvestinį ieškovo reikalavimą dėl 115,34 Eur palūkanų, paskaičiuotų dėl vėlavimo sumokėti netesybas, priteisimo.
15. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti palūkanas, paskaičiuotas nuo 10 000 Eur avanso sumos nuo 2019-01-01 iki 2019-05-29, teismas pažymėjo, jog atsakovas netinkamai nustatė palūkanų skaičiavimo pradžią. Pažymėjo, kad 2019-01-01 atsakovas nedisponavo 10 000 Eur suma, kadangi 1 000 Eur avansas buvo sumokėtas 2019-02-04, o 1 000 Eur - 2019-03-07, be to, nenustatyta, kad ieškovas prašė grąžinti avansą, o atsakovas jo nepagrįstai negrąžino. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas, turėdamas teisę, o ne pareigą, nesudarė sutarties ir grąžino avansą vėliau, nelaikytina prievolės įvykdymo termino praleidimu.
16. Teismas laikė, jog atsakovas neteisėtai disponavo 10 000 Eur avanso suma laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-05-29, todėl vertino ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo šiuo laikotarpiu kaip pagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas 2019-04-04 pranešimu Nacionalinę žemės tarnybą informavo apie savo ketinimą parduoti sklypą kitam asmeniui, todėl laikė, kad neketindamas sudaryti sutarties su ieškovu, nuo šios dienos atsakovas neteisėtai disponavo ieškovo sumokėtu 10 000 Eur avansu. Teismo teigimu, atsakovas nesilaikė bendros pareigos nesinaudoti be teisėto pagrindo kito asmens pinigais, todėl ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 75,34 Eur palūkanų (10 000 Eur x 55 d. x 0,05/365 d.).
17. Ieškovo reikalavimo priteisti 750 Eur nuostolius už savo lėšomis sutvarkytą mišką ir išvestinio reikalavimo dėl 43,25 Eur palūkanų priteisimo netenkino. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o prašomą priteisti sumą vertino kaip savo 2-3 mėnesių darbą. Teismas taip pat nenustatė, jog atsakovas prašė ieškovo atlikti tokius darbus, o įvertinęs šalis siejusius santykius laikė tikėtina aplinkybę, jog ieškovas, būdamas miškininku, norėjo imtis iniciatyvos valdyti, tvarkyti sklypą, taip pat galimai užsidirbti, todėl prašė išduoti jam atitinkamiems veiksmams atlikti įgaliojimą. Taip pat įvertinęs atsakovo paaiškinimus apie sklype buvusią medieną ir ieškovo paaiškinimus atsakovui, kad mediena buvo parduota kaip biokuras, teismas pažymėjo kaip tikėtiną aplinkybę, jog ieškovas gavo tam tikrų pajamų sutvarkydamas sklypą.
18. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.
19. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 250 Eur advokato išlaidų už pretenzijos parengimą iki pareiškiant ieškinį, kadangi netenkintas ieškovo reikalavimo priteisti 2 000 Eur netesybų.
20. Teismas taip pat nenustatė pagrindo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (bylos proceso vilkinimą, nedalyvavimą be pateisinamos priežasties teismo posėdžiuose).
Žemesnės instancijos teismas
21. Patenkinęs ieškinį iš dalies (2,24 proc.), ieškovui iš atsakovo priteisė 42,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 891 Eur x 2,24 proc.), o atsakovui iš ieškovo priteisė 1 075,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 100 Eur x 97,76 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
22. Apeliantas (ieškovas) A. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus pilna apimtimi bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:
22.1. Sudarydamos preliminarią sutartį šalys susitarė dėl netesybų, kurias sutartį pažeidusi šalis turi sumokėti kitai šaliai, o apeliantas sąžiningai, atsakingai vykdydamas Preliminarią sutartį geranoriškai atskirais mokėjimais atsakovui sumokėjo pusę turto kainos, nors sutartyje dėl tokio avanso dydžio nebuvo susitarta. Neatsižvelgiant į tai, atsakovas vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir jos nesudarė todėl atsakovas kartu su grąžinta avanso suma turėjo sumokėti ir 2000 Eur netesybas (baudą).
22.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neaptarė aplinkybių, dėl kurių ieškovas, nors ir nesusitarė su atsakovu, sumokėjo atsakovui pusę žemės sklypo sumos, o Preliminarios sutarties turinį vertino išimtinai atsakovo naudai. Ieškovas neturėjo pareigos mokėti tokio dydžio avanso, tačiau atsakovui nuolat prašant ir nurodant, jog reikalingi pinigai, juos pervesdavo. Aplinkybės, jog prašė pervesti didesnį nei sulygtą avansą, neneigė ir atsakovas. Ieškovo atlikti mokėjimai nesusiję su Preliminarioje sutartyje ranka padarytu prierašu, jog pirkėjas pusę sumos įsipareigoja sumokėti iki 2018-06-30, kadangi prie tokio prierašo nėra ieškovo parašo, ieškovas jokiais savo veiksmais neišreiškė sutinkantis sumokėti 10 000 Eur avansą iki 2018 m. birželio 30 d. Praktikoje avanso, sudarančio pusę turto kainos, nebūna, o ieškovas mokėjimus atliko geranoriškai, turėdamas tikslą, jog atsakovas greičiau pradės tvarkyti dokumentus dėl turto pardavimo.
22.3. Ieškovui atlikus mokėjimus ir pasibaigus Preliminarios sutarties terminui, o atsakovui priėmus tokius mokėjimus bei suėjus Preliminarios sutarties terminui nenutraukus sutarties ir negrąžinus sumokėto avanso, Preliminari sutartis tapo neterminuota. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog tokia aplinkybė nelaikytina pagrindu sutarties termino pratęsimui, be to, nevertino, jog atsakovas pinigus priėmė.
22.4. Teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti netesybas ir spręsdamas priteisti tik 75,34 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-05-29, sprendime nevertino pagrindinės priežasties, dėl kurios atsakovas nesudarė turto pirkimo – pardavimo sutarties, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas galimai net nesiekė ieškovui parduoti žemės sklypo, o kitam pirkėjui perleido žemės sklypą už didesnę kainą. Atsakovas dėl žemės sklypo pardavimo nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą Preliminarios sutarties galiojimo metu, į ją kreipėsi tik 2019-04-04, t. y. suradęs kitą pirkėją, todėl akivaizdu, jog atsakovui nebuvo pelninga sudaryti su ieškovu pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, ieškovo pateikta deklaracija už 2019 metus patvirtina ieškovo mokumą ir galimybę atsiskaityti su atsakovu, todėl sandoris nesudarytas ne dėl ieškovo veiksmų.
22.5. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog ieškovas sutvarkė ir pagerino atsakovo turto būklę, dėl ko atsakovas turtą pardavė už didesnę kainą, t. y. atsakovas 2,24 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį pardavė už 20 000 Eur, kai tuo tarpu Preliminarios sutarties sudarymo metu, 7,24 ha atsakovo turto vertė buvo 20 000 Eur. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog mediena buvo bevertė, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas sutvarkęs žemės sklypą uždirbo.
22.6. Atsakovas vilkino procesą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas teismui 2020 m. lapkričio 24 d. prašyme nurodė aplinkybes, dėl kurių atsakovui skirtina bauda: nuolat melavo ir klaidino teismą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog sutuoktinė serga COVID-19 ir jis galimai jaučia simptomus, pateiktuose Sodra pažymėjimuose nenurodyta, kokia liga serga atsakovas, nedalyvavo ZOOM teismo posėdyje dėl nedarbingumo ir nors jo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, dėl atsakovo nepagrįsto nedalyvavimo teismo posėdžiuose buvo atidėti teismo posėdžiai (2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. spalio 20 d.).
Atsiliepimas
23. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
23.1. Apeliantas tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais grindžia apeliacinį skundą. Nenurodo, kokiais veiksmais ir motyvais atsakovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat nenurodo, jog ir pats siekė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį kreipdamasis į notarą. Byloje esančios atsakovo trumposios žinutės pagrindžia atsakovo komunikacijos iniciatyvą, tačiau apeliantas į tokią iniciatyvą nereagavo. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pinigų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, turėjimą preliminarios sutarties galiojimo metu, o aplinkybė, jog praėjus metams po Preliminarios sutarties pasibaigimo ieškovas galimai grynais pinigais turėjo 47 000 Eur, neturi teisinės reikšmės.
23.2. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kokio dydžio patyrė išlaidas, susijusias su žemės sklypo valymu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškimas apie neva atliktus ir konkrečią pinigų sumą kainavusius darbus nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Be to, teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo parodymais, kadangi jis informavo teismą apie konfliktiškus santykius su atsakovu, be to, į bylą pateiktą liudijimo tekstą jam surašė apeliantas, o liudytojas painiojosi parodymuose.
23.3. Nepagrįsta apelianto pozicija, jog pasibaigus Preliminarioje sutartyje nurodytam terminui sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, Preliminarioji sutartis tapo neterminuota ir tam esą buvusi abiejų šalių valia. Apelianto pozicija paneigiama įstatymo norma (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Be to, šalys jokiais veiksmais neišreiškė valios pratęsti Preliminarios sutarties termino.
23.4. Apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog atsakovas reikalavo sumokėti šalių nesutartą 10 000 Eur avansą, kadangi tokia aplinkybė nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to, sutarties laisvės principas nedraudžia šalims susitarti dėl avanso, kurio dydis lygus 50 proc. pirkimo kainos, sutarties šalių valią dėl 10 000 Eur avanso patvirtina atsakovo įrašas abiejuose Preliminarios sutarties egzemplioriuose ir apelianto konkliudentiniai veiksmai. Nors apeliaciniame skunde didelė reikšmė skiriama atsakovo kreipimuisi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau atsakovas nesikreipė apelianto prašymu atidėti pagrindinės sutarties sudarymą, be to, kreiptis galėjo ir pats apeliantas jam atsakovo suteikto įgaliojimo pagrindu.
Šalies argumentai
23.5. Apelianto teiginius, jog atsakovas nebuvo suinteresuotas pagrindinės sutarties sudarymu, paneigia atsakovo visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjama pinigų reikalingumo aplinkybė bei siekis gauti kuo greičiau visus pinigus. Apeliantas neturėjo realios galimybės sumokėti visus pinigus iš karto, net pradinį 2000 Eur avansą mokėjo dalimis, prašė atidėti galutinės sumos sumokėjimą. Aplinkybę, jog ieškovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, patvirtina ir Preliminarios sutarties pabaigoje atsakovo rašytos trumposios žinutės ieškovui, į kurias jis nereagavo.
23.6. Civilinės bylos nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog atsakovas turtą pardavė brangiau. Sudarytas sandoris su ginčo sutartimi nesusijęs, be to, Preliminari sutartis sudaryta 2017 metais, o turtas kitam pirkėjui parduotas 2019 metais, todėl kainą galėjo nulemti ir kitos rinkos tendencijos (susidomėjimas, kainų pokytis).
23.7. Apelianto keliamas klausimas dėl teismo nepaskirto baudos, nereiškiant jokių reikalavimų, laikytinas nekorektišku įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) kvescionavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
26. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo Preliminaria sutartimi sulygtas netesybas, nenustačius, jog atsakovas nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
28. Nustatyta, jog ieškovas A. A. su atsakovu K. A. sudarytu 2017 m. lapkričio 26 d. susitarimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 1 punktu įsipareigojo parduoti atsakovui iki 2018 m. gruodžio 31 d. už 20 000 Eur 7,24 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigoja nupirkti turtą už minėtą sumą iki nurodytos datos (2018-12-31). Sudarytame susitarime taip pat nurodyta, jog atsakovas iš ieškovo gavo 1 000 Eur avanso, o iki 2017-12-15 dar 1 000 Eur (Susitarimo 2 punktas). Susitarime padarytas atsakovo įrašas ranka, jog pirkėjas (ieškovas) įsipareigoja sumokėti pusę sumos iki 2018 m. birželio 30 d. Byloje pateikti atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina tokius mokėjimus atsakovui už ginčo žemės sklypą: 2018-08-29 buvo pervestas 1 000 Eur avansas, 2018-09-07 - 1 000 Eur avansas, 2018-10-16 - 1 000 Eur avansas, 2018-11-12 - 1 000 Eur avansas, 2019-02-04 - 1 000 Eur avansas, 2019-03-07 - 1 000 Eur avansas. Byloje ginčo nėra, jog atsakovas 2019 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui A. A. 10 000 Eur avansą už susitarime nurodytą žemės sklypą (mišką).
Dėl prašomų priteisti netesybų (ne)pagrįstumo
29. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
30. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
31. Nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 26 d. susitarimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 3 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas nepagrįstai vengs arba atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, jis būsimam pirkėjui privalo grąžinti avansą ir sumokėti 2000 Eur netesybas.
32. Ieškovas įrodinėja, jog nors sumokėjo susitarimu sulygtą 2000 Eur avansą bei atsakovo reikalavimu, geranoriškai atliko ir didesnius mokėjimus, sudarančius pusė turto kainos, atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovo vertinimu, atsakovas dėl nepagrįsto vengimo ir atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį turėjo be grąžintos ieškovo sumokėto avanso už ketinamą pirkti ginčo turtą sumos sumokėti ir susitarimo 3 punkte sulygtą 2000 Eur netesybų (baudos) sumą. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nurodydamas, jog ieškovas remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais įrodinėdamas atsakovo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį bei atsisakymą ją sudaryti, o pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo, t. y. vengimo vykdyti susitarimu prisiimtus įsipareigojimus.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus sprendė, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma bei šalių elgesys nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį ir dėl to taikyti susitarimo 3 punkte sulygtas pasekmes atsakovui.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad susitarime dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo numatyta šalių pareiga iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę ginčo turto sutartį, tačiau sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susitarime sudaryti pagrindinę sutartį nustatytu terminu šalims nesudarius pagrindinės sutarties šalių prievolė susitarime nustatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
35. Apeliantas, vertindamas susitarime numatytą terminą, iki kurio šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį, rėmėsi argumentu, jog atsakovui priėmus ieškovo atliktus mokėjimus susitarimas konkliudentiniais veiksmais tapo neterminuotu. Pirmosios instancijos teismas tokį argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus dėl įrodytinų aplinkybių, kurioms esant sutarties turinys laikytinas pakeistu konkliudentiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju susitarimo šalių veiksmai nepagrindžia buvus susitarimą pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai nepagrindžia šalių valios pratęsti susitarime nustatytą terminą, tokių įrodymų nenurodė ir apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose laikosi nuoseklios pozicijos, jog nebuvo tartasi su ieškovu dėl termino pratęsimo, priešingai, remiasi aplinkybe, jog ieškovas atidėliojo pagrindinės sutarties sudarymą, kadangi neturėjo likusios pinigų sumos. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovas palūkanoms dėl nesumokėtos 2000 Eur netesybų sumos skaičiuoti pasirinko 2019 m. sausio 1 d. terminą, kas taip pat pagrindžia aplinkybę, jog ir pats apeliantas laikė, kad pagrindinė turto sutartis turėjo būti sudaryta iki susitarime sulygto termino (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo 2000 Eur sumos sumokėjimą po 2018 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, jog tokia aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti dėl pagrindinės sutarties termino pratęsimo konkliudentiniais veiksmais. Taigi tai, jog skundžiamame sprendime padaryta priešinga išvada, nei jos tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo atliktų mokėjimų bei jų teisinės reikšmės susitarimo sąlygos pakeitimui.
36. Apeliantas taip pat įrodinėja, kad skundžiamame sprendime neįvertinta aplinkybė, jog atsakovui sumokėta pusė žemės sklypo sumos, nors su tokio dydžio avanso suma nesutiko. Kaip matyti iš šalių argumentų, susitarime atsakovo ranka padarytas įrašas „pusę sumos pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2018-06-30“ šalių vertinamas skirtingai, o teismas sprendė, jog ieškovo atlikti 6 mokėjimai po 1 000 Eur laikotarpiu nuo 2018-08-29 iki 2019-03-07 yra susiję su susitarime atsakovo padarytu prierašu. Iš tiesų, esant šalių skirtingiems argumentams dėl atsakovo ranka padaryto prierašo, neatmetama tikėtinumo aplinkybė, jog ieškovo mokėjimų atlikimas susijęs su atsakovo prierašu. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra šalių tarpusavio suderintos valios išraiška dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sąlygomis, todėl sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos, taip pat ir avanso dydžio bei kt. (CK 6.156 straipsnis). Taigi apelianto argumentas, jog praktikoje tokio dydžio avanso nebūna, atmetamas kaip nepagrįstas ir neturintis teisinės reikšmės vertinimui dėl neva nepagrįstai didelės avanso sumos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju avanso sumos dydis ar jo (ne)sumokėjimas (taip pat ir vėlesnis mokėjimas) savaime nepagrindžia atsakovo vengimo ar išskirtinai nuo atsakovo priklausančių pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių. Viena vertus, net jeigu ir vertintina, kad šalys sulygo dėl pusės sumos avanso dydžio sumokėjimo, tai tokia suma turėjo būti sumokėta iki 2018-06-30, tačiau, kaip matyti, tai padaryta nebuvo (byloje nekyla ginčo, jog ieškovas vėlesniu laikotarpiu atliko mokėjimus). Ir priešingai, jeigu susitarime buvo susitarta dėl 2000 Eur avanso atsakovui, neginčijama, kad tai buvo ieškovo padaryta (susitarimo 2 punktas). Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju šalių susitarimu siektas rezultatas - pagrindinė sutartis 2018-12-31 terminu sudaryta nebuvo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas ragino atsakovą sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovas ją sudaryti vengė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, nors ir įrodinėja, kad jam nebuvo priimtina pusės ginčo turto avanso suma, taip pat nesiekė kuo greičiau sudaryti pagrindinės sutarties, nesiteiravo atsakovo bei kitais aktyviais veiksmais (pvz. nesikreipė į notarą) nedėjo pastangų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Priešingai, kaip matyti iš pateikto antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. balandžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-20-2453 atsakovas ne tik kad nevengė, tačiau ir aktyviais veiksmais siekė susisiekti su ieškovu net ir pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl priežasčių, susijusių su atsakovo nepagrįstu vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį.
37. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog apylinkės teismas, vertindamas ieškovo argumentus, susijusius su įrodinėjamu atsakovo nepagrįstu vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgė ir į ieškovo finansines galimybes pagrindinės sutarties sudarymo terminu bei atsakovo kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu apie jo ketinimą parduoti sklypą momentu. Nors apeliantas įrodinėja, kad jo finansines galimybes atsiskaityti už ketinamą pirkti ginčo turtą pagrindžia pajamų deklaracija už 2019 metus, tačiau matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs deklaracijos laikotarpį, sprendė, kad ji ieškovo finansinių galimybių atsiskaityti su atsakovu nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam teismo įrodymų vertinimui ir pažymi, jog ieškovas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualios pagrindinės sutarties sudarymo momentui pajamų deklaracijos (už 2018 metus) arba kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo finansines galimybes atsiskaityti su atsakovu. Todėl apelianto argumentai apie jo mokumą vertintini tik kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija vertina kaip tikėtiną aplinkybę, jog atsakovo apsisprendimui nesudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu turėjo įtakos būtent ieškovo finansinės galimybės atsiskaityti už ketinamą įsigyti iš atsakovo turtą.
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto argumentui, jog tikroji pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis buvo pelningesnio sandorio sudarymas. Visų pirma, kaip jau buvo nustatyta faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsakovo veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nesiekė sudaryti pagrindinio sandorio, kadangi ir pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, bandė susisiekti su ieškovu. Antra, sandoris su įsigijusiu žemės sklypą UAB „Ąžuolijos miškai“ buvo sudarytas 2019 m. birželio mėn. (2019-06-04 pirkimo-pardavimo sutartimi perleista 56/181 dalys sklypo, 2019-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi -125/181 dalys sklypo), kai tuo tarpu ieškovo su atsakovu susitarimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarytas 2017-11-26. Taigi net ir tuo atveju, jeigu atsakovas ginčo turtą pardavė didesne kaina nei kad sulygo su ieškovu, nepagrindžia atsakovo siekio ar valios nebuvimo neperleisti ginčo sklypo ieškovui, kadangi per beveik du metus dėl rinkos pokyčių ginčo turto kaina galėjo pasikeisti. Trečia, aplinkybė, jog atsakovas nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu dėl ketinamo parduoti žemės sklypo, tikėtina, buvo nulemta ieškovo finansinių galimybių sumokėti visą kainą už ketinamą pirkti turtą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas turėjo 2017-12-05 notaro patvirtintą atsakovo išduotą įgaliojimą su be kita ko suteiktomis plačiomis disponavimo žemės sklypu teisėmis (valdyti, tvarkyti priklausantį žemės sklypą (mišką)), atsakovo atstovavimu visose įstaigose, organizacijoje ir valstybės institucijose, teise rašyti atsakovo vardu pareiškimus, duoti sutikimus, taigi, išduoto įgaliojimo pagrindu ir ieškovas turėjo teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu dėl sandorio sudarymo. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas, būdamas suinteresuota sandoriu šalimi, būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu dėl sandorio sudarymo, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog dėl ieškovo finansinių galimybių atsiskaityti nederinant laiko dėl pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo ir poreikio pranešti Nacionalinei žemės tarnybai apie ketinamą sudaryti sandorį.
39. Taigi atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog pagrįstai skundžiamame sprendime nenustatytas atsakovo vengimas sudaryti pagrindinę sutartį ar nepagrįstas atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, dėl ko nėra ir pagrindo taikyti atsakovui susitarime numatytas pasekmes – priteisti netesybas.
Dėl prašomų priteisti palūkanų
40. Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti skirtingų sumų pagrindu bei laikotarpiu paskaičiuotas palūkanas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas
41. Apeliantas visų pirma prašė priteisti palūkanas už vėlavimą sumokėti 2000 Eur netesybas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netenkinus apeliacinio skundo dėl netesybų priteisimo, nėra pagrindo spręsti dėl išvestinio reikalavimo – palūkanų už nesumokėtas netesybas priteisimo. Taigi vertintina, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo išvestinį palūkanų reikalavimą.
42. Nesutikdamas su apylinkės teismo priteistomis 75,34 Eur palūkanomis laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-05-29 apeliantas remiasi išimtinai aplinkybe, jog skundžiamame sprendime nebuvo vertinta pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis. Pažymėtina, jog apylinkės teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, nenustatė nepagrįsto atsakovo vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, sprendė, jog atsakovas nepraleido termino prievolei įvykdyti, todėl pagrįstai atsakovo pareigos mokėti palūkanas ieškovui pradžią susiejo su 2019-04-04, t. y. atsakovo pranešimu Nacionalinei žemės tarnybai apie jo ketinimą parduoti sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks palūkanų skaičiavimo pradžios terminas atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi būtent pranešimas pagrindžia atsakovo apsisprendimą sudaryti turto pardavimo sandorį su trečiuoju asmeniu, o 10 000 Eur avanso grąžinimas tik 2019-05-19 suponuoja atsakovo bendros pareigos nesinaudoti be teisėto pagrindo kito asmens pinigais, nesilaikymą.
Dėl reikalavimo priteisti nuotolius
43. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo netenkintu ieškovo reikalavimu priteisti 750 Eur nuostolių sumą, kurią grindė turėtomis išlaidomis už ketinamo pirkti miško sutvarkymą. Įrodinėja, jog tikėdamasis pagrindinės sutarties sudarymo savo lėšomis sutiko sutvarkyti mišką, dėl to patyrė išlaidas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė kaip tikėtiną aplinkybę, jog ieškovas pardavęs bevertę medieną uždirbo.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, apylinkės teismo argumentus, susijusius su ieškovo reikalavimu priteisti nuostolius, pritaria skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms, jog apeliantas neįrodė prašomo priteisti nuostolių dydžio (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat remiasi deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais dėl patirtų išlaidų miškui sutvarkyti, tačiau ir apeliacinės instancijos teisme nepateikia rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas įrangos nuomai, nors tokius įrodymus turi pateikti šalis, įrodinėdama patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Apelianto įrodinėjama aplinkybė, jog miško sutvarkymas gerokai pagerino atsakovo turto kainą, taip pat nepagrindžia įrodinėjamų nuostolių. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kaip pagerėjo parduodamo turto kaina sutvarkius mišką, o vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas pardavė turtą brangiau būtent dėl sutvarkyto miško, negalima teigti, kadangi kainos pokyčius galėjo nulemti ir kitos objektyvios aplinkybės, pvz. rinkos pokyčiai.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai, nenustatęs atsakovo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, netenkino ieškovo reikalavimo taikyti preliminariame susitarime šalių sulygtas netesybas. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako ir dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo netenkintu procesinio pobūdžio reikalavimu – baudos skyrimu atsakovui. Teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo procesinio elgesio nevertino kaip piktnaudžiavimo procesu, tačiau apeliacinio skundo reikalavimuose prašymo skirti baudą nereiškia. Kadangi apeliaciniame skunde nereiškiamas tokio pobūdžio procesinis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentų (ne)pagrįstumo nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantui neatlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
50. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, atsakovas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu atsakovui priteistinos iš ieškovo jo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui K. A. iš ieškovo A. A. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.