- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- e2-11793-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06755-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- K. A.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur sutartines netesybas, 750 Eur nuostolių atlyginimą, 250 Eur advokato išlaidas iki pareiškiant ieškinį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-01-01 iki 2019-05-29, t. y. 204,11 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-01-01 iki 2020-02-25, t. y. 43,25 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-01-01 iki 2020-02-25, t. y. 115,34 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2017-11-26 su atsakovu K. A. sudarė susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis). Preliminariosios sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad K. A. įsipareigoja parduoti 7,24 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 20 000 Eur iki 2018-12-31, o A. A. įsipareigoja nupirkti šį turtą už 20 000 Eur iki sutartyje nurodytos datos (2018-12-31). Preliminariosios sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad jeigu būsimasis pardavėjas (oferentas) nepagrįstai vengs arba atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, jis būsimam pirkėjui (akceptantui) privalo grąžinti avansą bei sumokėti 2 000 Eur netesybas. Taigi, sudarydamos Preliminarią sutartį, šalys aptariamu atveju susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai šaliai. Nurodo, kad pirkėjas, t. y. ieškovas, sąžiningai ir atsakingai vykdydamas Preliminariąją sutartį atsakovui atskirais mokėjimais sumokėjo 10 000 Eur avansą, kuris sudaro Preliminarioje sutartyje nurodyto turto net pusę pardavimo kainos. Tačiau nepaisant to, kad ieškovas atsakovui sumokėjo minėtą avansą, atsakovas vengė sudaryti turto prikimo-pardavimo sutartį, o galiausiai apskritai nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu. Nepaisant to, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2018-12-31, atsakovas tik 2019-05-29 banko pavedimu ieškovui grąžino sumokėtą 10 000 Eur avansą.
Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai vengė sudaryti pardavėjas, t. y. atsakovas, jis, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 3 punktu, pirkėjui, t. y. ieškovui, kartu su grąžintu 10 000 Eur avansu turėjo sumokėti ir 2 000 Eur dydžio netesybas (baudą). Tačiau netesybų atsakovas ieškovui iki šios dienos nėra sumokėjęs. Nurodo, kad 2019-09-24 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vienašališko nutraukimo, kurioje prašė atsakovo iki 2019-10-10 ieškovui A. A. sumokėti 2 000 Eur netesybas (baudą) pagal Preliminariosios sutarties 3 punktą ir 250 Eur ieškovo patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms, kurios buvo skirtos parengti pretenziją dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo.
Ieškovo teigimu, prieš nuperkant minėtą miško plotą, atsakovas paprašė ieškovo šį plotą išvalyti – pilnai sutvarkyti, motyvuodamas tuo, kad ieškovas ir taip neva greitu metu taps savininku ir įgis nuosavybės teisę į turtą. Miško plote mėtėsi įvairios šiukšlės, prikirstų, supuvusių susenusių medžių liekanos. Ieškovas manydamas, jog atsakovas laiku sudarys su juo pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko šį miško plotą sutvarkyti savo lėšomis. 2017-12-05 atsakovas netgi buvo parašęs ieškovui įgaliojimą. Kadangi šalys buvo sutarę dėl turto pirkimo-pardavimo, ieškovas nė neįtarė, jog patirs papildomų nuostolių. Nurodė, kad jis pats, veikdamas pagal įgaliojimą, sutvarkė savo asmeninėmis lėšomis turto dalį – miško plotą, dėl ko jis patyrė 750 Eur nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovas.
Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas taip pat privalo sumokėti ieškovui palūkanas: atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovo sumokėtu avansu – 10 000 Eur suma nuo 2019-01-01 iki 2019-05-29, dėl ko ieškovas įgyja teisę reikalauti 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios sudaro 204,11 Eur sumą (10 000 / 365 * 149 * 0,05); atsakovas praleido terminą sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą nuo 2019-01-01 iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2020-02-25, todėl ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios sudaro 115,34 Eur (2 000 / 365 * 421 * 0,05); ieškovas už 750 Eur sumą pagerino atsakovo turtą – sutvarkė miško ploto dalį, dėl ko ieškovas įgyja teisę iš atsakovo reikalauti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2019-01-01 iki ieškinio padavimo dienos t. y. 2020-02-25, iš viso 43,25 Eur (750 / 365 * 421 * 0,05).
Atsiliepimas
Atsakovas K. A. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys iš tiesų 2017-11-26 sudarė Preliminariąją sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas – nupirkti 7,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas pagal susitarimą turėjo būti nupirktas už 20 000 Eur. Pagal susitarimo nuostatas pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018-12-31. Nurodė, kad šalys taip pat susitarė dėl avanso mokėjimo. Pradžioje avansas buvo numatytas 1 000 Eur, tačiau vėliau šalių sutarimu avanso suma padidėjo ir ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo sumokėti pusę pirkimo kainos iki 2018-06-30. Tačiau ieškovas nesugebėjo ar dėl kitų atsakovui nežinomų priežasčių vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus iki 2018 m. vidurio sumokėti pusę pirkinio sumos, o iki 2018 m. pabaigos sumokėti visą žemės sklypo kainą. Ieškovas nuolatos prašė atsakovo palaukti su atsiskaitymu, o taip pat ir su pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, motyvuodamas tuo, kad neturi galimybės sukaupti sulygtos pinigų sumos. Atsakovo teigimu, šią aplinkybę patvirtina tai, kad avansui skirtos pinigų sumos buvo pervedamos ir po 2018-06-30, avansui skirti pinigai buvo pervedami ir gerokai vėliau po šios datos, o būtent: 2018-08-29, 2018-09-07, 2018-10-16, 2018-11-12, 2019-02-04, 2019-03-07. Visuose šiuose mokėjimo nurodymuose skiltyje „Paskirtis“ nurodyta, kad tai avansas už perkamą žemės sklypą. Taigi akivaizdu, kad ieškovas pats nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, priešingai, nei nurodyta ieškinyje, kad jis neva „sąžiningai ir atsakingai“ vykdė Preliminariąją sutartį. Ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimo iki 2018-06-30 sumokėti pusę pirkimo kainos, ieškovas taip pat neįvykdė savo įsipareigojimo sukaupti visą suderėtą sumą iki 2018-12-31 ir sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Net praėjus 3 mėnesiams po datos, numatytos pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ieškovas vis dar pervedinėjo avansą, nors tą turėjo būti padaręs net prieš devynis mėnesius.
Atsakovas teigia, kad tai, jog jis kantriai laukė ir vis tikėjo neišpildomais ieškovo pažadais pagaliau atsiskaityti už perkamą žemės sklypą patvirtina ir atsakovo susirašinėjimas su ieškovu trumposiomis (SMS) žinutėmis. Į šias žinutes, rašytas nuo 2018-12-17 iki 2019-02-02, ieškovas teikėsi atsakyti tik 2018-02-04. O šis laikotarpis ir buvo būtent terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Taigi akivaizdu, kad ne atsakovas, o ieškovas vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o dabar, veikdamas nesąžiningai, reikalauja iš atsakovo dar ir netesybų už savo paties pradelstus terminus. Atsakovas paaiškino, kad matydamas, jog ieškovas piktybiškai neina į kontaktą, nesumoka žadėtos sumos ir praradęs viltį pagaliau gauti atsiskaitymą, nusprendė nutraukti susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, apie ką pranešė ieškovui trumpąja (SMS) žinute „Laukiau, kiek galėjau – bus kaip bus“ (2019-04-04). Nežiūrint to, kad būtent dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas grąžino jam visus avansu sumokėtus pinigus (10 000 Eur), nors turėjo teisę vadovaudamasis Preliminariosios sutarties 3 punktu pinigų negrąžinti.
Atsakovo teigimu, ieškovas, reikšdamas savo reikalavimus, jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovas teigia, kad „Pardavėjas vengė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, o galiausiai apskritai nesudarė“, tačiau nepateikia teismui jokių tai pagrindžiančių įrodymų, pvz. pranešimo, siųsto atsakovui, kad jau yra sukaupta reikalinga pinigų suma, kvietimo atvykti į konkretų notaro biurą sudaryti sutarties ir pan. Priešingai, tai atsakovas, prieš baigiantis Preliminariojoje sutartyje numatytam terminui ir jam pasibaigus, intensyviai ieškojo kontakto su ieškovu telefonu ir trumposiomis (SMS) žinutėmis, tačiau pastarasis net nesiteikė į jas atsakyti. Taip pat visiškai jokiais įrodymais nepagrįstas ieškovo teiginys, kad neva atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, kelis kartus buvo susisiekęs su juo, ir neva patikinęs, kad reikalaujamą sumą sumokės. Atsakovo teigimu, tai yra visiška netiesa, nes jis neturėjo ir neturi tokios pareigos sumokėti šią sumą, o ieškovas tokių pokalbių (ar kitos komunikacijos) buvimui įrodyti nepateikia jokių įrodymų.
Atsakovas nurodo, kad naiviai pasitikėdamas ieškovo gera valia ir tikėdamas, kad pastarasis tikrai siekia tapti parduodamo žemės sklypo savininku, sutiko, kad ieškovas sutvarkytų žemės sklypą ir tuo tikslu praėjus 10-čiai dienų po Preliminariosios sutarties pasirašymo suteikė jam įgaliojimą. Tačiau jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypo išvalymu ar kitokiu sutvarkymu, ieškovas neatliko nei tuo metu, nei vėliau iki Preliminariosios sutarties nutraukimo. Ieškovas privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad jis/jo pasamdyti asmenys sutvarkė žemės sklypą, kad šie darbai kainavo būtent ieškinyje nurodytą sumą. Atsakovo teigimu, vien deklaratyvus pareiškimas apie neva atliktus ir konkrečią pinigų sumą kainavusius darbus negali būti ir nėra pagrindas tokį reikalavimą tenkinti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, o jo polinkį ir kitose situacijose elgtis nesąžiningai įrodo internete esanti gausi informacija apie nesąžiningą jo elgesį, siekiant užimti Utenos miškų urėdijos urėdo postą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas, be kita ko, kilo dėl preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų priteisimo nesudarius pagrindinės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, tai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. A. ir A. A. 2017-11-26 sudarė susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurio 1 punktu K. A. įsipareigojo iki 2018-12-31 už 20 000 Eur parduoti A. A. 7,24 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o A. A. įsipareigoja nupirkti turtą už 20 000 Eur iki sutartyje nurodytos datos (2018-12-31). Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad K. A. iš A. A. gavo 1 000 Eur avanso, o iki 2017-12-15 dar 1 000 Eur.
Pagal susitarimo 3 punktą, jeigu būsimasis pardavėjas (oferentas) nepagrįstai vengs arba atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, jis būsimam pirkėjui (akceptantui) privalo grąžinti avansą bei sumokėti 2 000 Eur netesybas. Jeigu sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai vengs arba atsisakys būsimasis pirkėjas (akceptantas), jis privalės būsimam pardavėjui (oferentui) sumokėti (įrašyta ranka brūkšnelis, t.y. 0 Eur) netesybų, ir avansas negrąžinamas.
Ranka padaryti įrašai susitarime patvirtina, kad 1 000 Eur avansas buvo sumokėtas 2017-11-26, 500 Eur avansas -2017-12-05, 500 Eur avansas - 2017-12-12, 1 000 Eur avansas – 2018-02-05.
Susitarimo antrame puslapyje yra K. A. įrašas ranka, kad pusę sumos pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2018-06-30.
Byloje esantys išrašai iš A. A. banko sąskaitos patvirtina, kad A. A. 2018-08-29 buvo pervestas 1 000 Eur avansas už ginčo žemės sklypą, 2018-09-07 - 1 000 Eur avansas, 2018-10-16 - 1 000 Eur avansas, 2018-11-12 - 1 000 Eur avansas, 2019-02-04 - 1 000 Eur avansas, 2019-03-07 - 1 000 Eur avansas.
2019-05-29 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad K. A. grąžino A. A. 10 000 Eur avansą už žemės sklypą (mišką), 7,24 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Į bylą pateiktas K. A. 2019-04-04 pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (DOK-196400), iš kurio matyti, kad K. A. informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kad 2,24 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis ketina parduoti už 20 000 Eur.
Iš 2020-04-27 NTR išrašo (DOK-95235) matyti, kad 7,24 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 6,4299 ha sudaro miško žemės plotas, 2019-06-04 pirkimo-pardavimo sutartimi (56/181 dalys sklypo) ir 2019-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi (125/181 dalys sklypo) buvo perleista UAB „Ąžuolijos miškai“.
2019-09-24 pretenzija patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu sumokėti 2 000 Eur netesybų pagal preliminariosios sutarties 3 p. ir 250 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.
Iš byloje esančio susitarimo matyti, kad šalys sudarė žemės sklypo preliminariąją pirkimo- pardavimo sutartį, tačiau pagrindinė sutartis nei sutartyje nustatytu terminu (2018-12-31), nei vėliau tarp šalių nebuvo sudaryta. Šalys preliminariosios sutarties 3 punktu buvo sutarusios dėl 2 000 Eur netesybų taikymo, jei būsimasis pardavėjas nepagrįstai vengs arba atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį.
Į bylą nepateikta įrodymų, kad kuri nors iš šalių kreipėsi viena į kitą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, vizito pas notarą paskyrimo. Iš pateikto su ieškiniu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šalių bendravimas vyko telefonu. Antstolio protokolu užfiksuota, kad šalys bendravo 2018-10-16 (žinutės teksto nesimato) ir 2018-12-17 (K. A. žinutė „paskambink, kai galėsi“). Duomenų, kad šalys iki 2018-12-31 ar vėliau būtų tarusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nėra. Į bylą nepateikti ir įrodymai, kad kuri nors šalis ragino, reikalavo sudaryti pagrindinę sutartį.
Nors preliminariojoje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas baigėsi 2018-12-31, tačiau 2019-02-04 ir 2019-03-07 ieškovas mokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą už ginčo sklypą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl termino pagrindinei sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo. Šalys susitarime nebuvo nurodžiusios, kad sutartis gali būti keičiama tik raštu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis susitarimo termino nepratęsė, o ieškovo atstovė nurodė, kad terminas buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais, atsakovui 2019 m. priimant ieškovo pinigus, kad sutartis tapo neterminuota.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
Tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019). Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 24 punktas).
Byloje nustatyta, kad susitarimas nebuvo įvykdytas, tačiau įrodymų, kad šalys tarėsi dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, nepateikta. Vien tai, kad ieškovas po susitarimo termino sumokėjo 2 000 Eur avansą, neleidžia teismui spręsti, kad šalys tarėsi dėl kitokio sutarties vykdymo. Iš mokėjimo nurodymų ar kitų įrodymų teismas negali nustatyti kitokio susitarimo turinio, t.y. kaip konkrečiai šiuo atveju buvo tartasi dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Vien tai, kad atsakovas „priėmė“ jam mokėjimo nurodymu pervestus 2 000 Eur, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis savo neveikimu kaip nors konkrečiai pakeitė susitarimo terminą. Be to, atsakovas posėdyje teismui nurodė, kad termino nepratęsė, ieškovas taip pat nenurodė, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai tarėsi dėl susitarimo termino pratęsimo vykdymo. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovo atstovo pozicija, kad sutartis tapo neterminuota, kadangi tai neatitiko atsakovo interesų, įvertinus, kad jis patvirtino, kad jam pinigai yra reikalingi, o susitarimo blanką paruošė ir pildė, tad ir terminą (iki 2018-12-31) įrašė ieškovas, kuris, pasak atsakovo, iškart neturėjo pinigų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Be to, ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti palūkanas už termino sumokėti baudą praleidimą, jas skaičiuoja nuo 2019-01-01, tad tai taip pat patvirtina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl susitarimo termino pratęsimo. Teismas, nenustatęs visų sąlygų, kurioms esant būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, negali laikyti, kad sutarties terminas buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais. Be to, aplinkybė, kad atsakovas priėmė atsakovo sumokėtą avansą, o vėliau visą iš ieškovo gautą 10 000 Eur avansą grąžino, neleidžia, atsižvelgiant į šalių parodymus teismo posėdžio metu, spręsti, kad atsakovas buvo įsipareigojęs sudaryti pagrindinę sutartį kitu nei susitarime nurodytu terminu.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus, kad šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.), teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo teisę, o ne pareigą, numatytą 2017-11-26 susitarime, po 2018-12-31 sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį.
Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovas vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus iki 2018 m. vidurio sumokėti pusę pirkimo sumos, o iki 2018 m. pabaigos sumokėti visą sklypo kainą.
Teismas pažymi, kad nei pateikti į bylą įrodymai, nei šalių paaiškinimai nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios susitarimo pagrindu sumokėti visą turto sumą. Tiesa, šalys buvo susitarusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo iki 2018-12-31, tad ir galimo atsiskaitymo pagrindinės sutarties sudarymo metu. Tai patvirtina ir atsakovo atsiliepime nurodytas teiginys, kad ieškovas žadėjo visą sumą sukaupti iki 2018-12-31.
Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas sprendžia, kad ieškovo atlikti 6 mokėjimai po 1 000 Eur laikotarpiu nuo 2018-08-29 iki 2019-03-07 yra susiję su susitarime atsakovo padarytu prierašu, jog „pusę sumos pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2018-06-30“. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su tokiu atsakovo reikalavimu jis nesutiko, tačiau faktiškai iš pateiktų mokėjimų matyti, kad jis vykdė, nors ir pavėluotai (6 000 Eur suma sumokėta po 2018-06-30 termino), atsakovo „reikalavimą“ sumokėti pusę žemės sklypo sumos. Tai, kad ieškovui buvo priimtinas atsakovo didesnio avanso reikalavimas, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota 2019-02-04 SMS žinutė „kaip ir žadėjau, pavedimas 1 000 Eur Jums padarytas“.
Net ir vertinant, kad ieškovas nesutiko su padidinto avanso (vietoj 2 000 Eur avanso iki 2018-06-30 ar pagrindinės sutarties sudarymo mokėti 10 000 Eur) mokėjimu, nepateikti duomenys, kad ieškovas ragino atsakovą pagrindinę sutartį sudaryti, o sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo reikalauto avanso nesumokėjimo.
Ieškovas, prašydamas pagal susitarimo 3 punktą priteisti iš atsakovo 2 000 Eur netesybas, teigia, kad, jam sumokėjus avansą (10 000 Eur), atsakovas vengė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, o galiausiai apskritai nesudarė pagrindinės sutarties.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad ieškovas nuolatos prašė atsakovo palaukti su atsiskaitymu (iki 2018 m. vidurio sumokėti pusę pirkinio sumos, o iki 2018 m. pabaigos sumokėti visą žemės sklypo kainą) ir su pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, nes neturi galimybės sukaupti sulygtos pinigų sumos.
Teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti įrodymus (banko sąskaitos išrašus ir kt.), kurie patvirtintų, kad 2018-12-31 ieškovas turėjo reikiamą sumą sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Į bylą buvo pateikta (DOK-237211) A. A. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2019 metus (2019-12-31 ieškovas banke turėjo 12 500 Eur lėšų, o grynais - 47 000 Eur), tačiau ji negali patvirtinti, kad 2018-12-31 (visais metais anksčiau nei pateikta deklaracija), ieškovas turėjo reikiamą sumą, kad galėtų sudaryti su atsakovu pirkimo pardavimo sutartį ir paneigtų atsakovo argumentus dėl lėšų trūkumo ir paties ieškovo delsimo/atidėjimo sudaryti pagrindinę sutartį. Nepateikti duomenys, kad visą pinigų sumą sandoriui sudaryti (likusius 10 000 Eur) ieškovas turėjo ir 2019-04-04, kai atsakovas kreipėsi į NŽT su pranešimu apie jo ketinimą parduoti sklypą.
Nors ieškovas teigė, kad turėjo grynais reikiamą pinigų sumą, tačiau teismas taip ir nenustatė, kodėl tokiu atveju (ieškovui disponuojant pakankama lėšų suma) sutarties ieškovas su atsakovu nesudarė iškart (vietoje preliminariosios sutartis) ar iki sutartyje numatyto termino pabaigos ar vėliau, tuo labiau, kad susitarimo tekstą, tad ir pagrindinės sutarties sudarymo datą, pasiūlė būtent ieškovas. Teismas nenustatė, dėl kokios kitos priežasties atsakovas galėjo delsti sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Vien tai, kad atsakovas nesikreipė į NŽT su pranešimu dėl miško pardavimo, nesudaro teismui pagrindo spręsti, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovui neturint pakankamai lėšų atsiskaityti už ketinamą pirkti sklypą, logiška, kad šalys nederino laiko dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tad nebuvo ir poreikio pranešti NŽT apie turto pardavimą.
Nors ieškovas teigia, kad, jam sumokėjus avansą (10 000 Eur), atsakovas vengė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pažymėtina, kad visa 10 000 Eur suma buvo sumokėta jau po 2018-12-3, kai baigėsi atsakovo pareiga sudaryti sutartį, o į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą ir prašė/reikalavo sutartį sudaryti.
Taigi, šalys sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė iki 2018-12-31, o nenustačius, kad atsakovas nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nėra pagrindo spręsti dėl netesybų taikymo atsakovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių (negalėjimo sukaupti visą reikiamą sumą sutarčiai sudaryti). Nors ieškovas laikėsi susitarimo, nors ir atsakovo primesto (nesant ieškovo parašo), sumokėti pusę sklypo pirkimo sumos nustatytu terminu, tačiau jis nepateikė duomenų, kad po pinigų sumokėjimo ragino atsakovą sudaryti pagrindinę sutartį ir turėjo reikiamą likusią sumą sutarčiai sudaryti. Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti nei kad atsakovas vengė sudaryti sutartį, nei kad toks vengimas buvo nepagrįstas, nei kad būtent atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
Išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas nenustatė, kad atsakovas nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti dėl susitarimo 3 punkte numatytų netesybų taikymo atsakovui. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl netesybų priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas dėl 115,34 Eur palūkanų, paskaičiuotų dėl vėlavimo sumokėti 2 000 Eur netesybas priteisimo.
Nors ieškovas teigia, kad atsakovas 10 000 Eur suma neteisėtai disponavo nuo 2019-01-01, tačiau, kaip jau minėta, 1 000 Eur avansas buvo sumokėtas 2019-02-04 , o 1 000 Eur - 2019-03-07, tad ieškovas netinkamai skaičiuoja palūkanas, nes tokios sumos, nuo kurios skaičiuoja netesybas, jis nurodytu terminu net nebuvo sumokėjęs atsakovui. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovas prašė grąžinti avansą, o atsakovas jo nepagrįstai negrąžino. Vien tai, kad ieškovas tikėjosi, kad atsakovas sudarys pagrindinę sutartį, o atsakovas, turėdamas teisę, o ne pareigą, tokios sutarties nesudarė ir grąžino avansą vėliau, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę (CK 6.210 str. 1 d.). Net ir praėjus 5 mėnesiams nuo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovas nesiėmė veiksmų, kad sutartis būtų sudaryta.
Tačiau įvertinus, kad 2019-04-08 NŽT gautas atsakovo 2019-04-04 pranešimas apie jo ketinimą parduoti sklypą, kaip tapo žinoma iš bylos duomenų, kitam asmeniui, teismas laiko, kad nuo šios dienos atsakovas neteisėtai disponavo ieškovo sumokėtu 10 000 Eur avansu, kadangi net neketino su juo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, priešingai, ėmėsi veiksmų dėl sutarties sudarymo su kitu asmeniu (kita sandorio suma ir kita sklypo dydis). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-05-29 neteisėtai negrąžino ieškovui jo avanso, tad nepagrįstai naudojosi jo pinigais. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovui buvo reikalingi pinigai jo projektams, tačiau teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovo „finansavimas“ yra pateisinamas ieškovo sąskaita. Teismo nuomone, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad, nusprendus sutarties nesudaryti, iš kitos šalies gauti pinigai turi būti nedelsiant grąžinti juos sumokėjusiam asmeniui, o ne naudojami savo nuožiūra. Teismas sprendžia, kad atsakovas nesilaikė bendros pareigos nesinaudoti be teisėto pagrindo kito asmens pinigais. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 75,34 Eur 5 proc. dydžio palūkanas už 55 dienas (10 000 Eur*55 d.*0,05/365 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti 750 Eur nuostolius, teigdamas, kad atsakovas paprašė miško plotą (ginčo sklypą) išvalyti, pilnai sutvarkyti, išrašė net įgaliojimą, kad ieškovas, manydamas, jog atsakovas laiku sudarys pagrindinę sutartį, sutiko mišką sutvarkyti savo lėšomis. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko.
Į bylą su ieškiniu taip pat pateiktas 2017-12-05 notaro patvirtintas įgaliojimas, kuriuo K. A. įgaliojo A. A. valdyti, tvarkyti jam priklausantį žemės sklypą (mišką), kurio bendras plotas 7,24 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atstovauti jam Valstybinėje miškų tarnyboje, miškų urėdijoje, pasirašyti miško projektą, gauti leidimus miško kirtimui, kleimuoti mišką, įstatymų nustatyta tvarka atlikti miškų tvarkymo darbus ir ženklintų medžių kirtimą pagal miškotvarkos projektą, iškirsto ploto valymo bei miško atsodinimo darbus, savo nuožiūra (teisėtai iškirstą) medieną naudoti arba ją savo nuožiūra parduoti už aptartą kainą, gauti pinigus, tuo tikslu atstovauti mane visose įstaigose, organizacijoje ir valstybės institucijose, valstybės įmonės Registrų centre, žemėtvarkos skyriuje, miškų urėdijoje, mokėti reikiamus mokesčius, rašyti mano vardu pareiškimus, duoti sutikimus, už mane pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Remiantis CK 2.151 straipsnio pirmąja dalimi, atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 2.151 str. 2 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad susitarimo dėl atlygio tarp šalių nebuvo, nes ieškovas laikė, kad sklypas bus jo. Atsakovas taip pat nenurodė, kad šalys susitarė dėl atlyginimo, teigė, kad ieškovas jam nurodė, kad jam užteko pinigų, kuriuos užsidirbo tvarkydamas sklypą.
Nors ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovas paprašė ginčo sklypą išvalyti, pilnai sutvarkyti, tačiau teismas nenustatė aplinkybė, kad atsakovas būtų prašęs tai padaryti. Iš šalių siejusių santykių matyti, kad greičiausiai ieškovas, būdamas miškininku, norėjo imtis iniciatyvos valdyti, tvarkyti sklypą, taip pat galimai užsidirbti, tad prašė išduoti jam įgaliojimą, iš kurio turinio galima numanyti, kad jame numatytus veiksmus derino būtent ieškovas.
Nors atsiliepime atsakovas teigė, kad ieškovas jokių darbų neatliko, tačiau teismo posėdžio metu apklausus atsakovą teismas nustatė, kad ieškovas atliko sklype tam tikrus darbus. Nors teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas P. U. dėl ieškovo atliktų miško tvarkymo darbų fakto, tačiau įvertinus jo įtemptus santykius su atsakovu, taip pat ribotas galimybes patvirtinti su byla susijusias aplinkybes, teismas šio liudytojo parodymais neturi pagrindo remtis.
Atsakovas nurodė, kad sklype buvo daug kubų medienos, o ieškovas jam nurodė, kad ji buvo parduota kaip biokuras. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pajamas, gautas minėto įgaliojimo pagrindu. Į bylą pateiktos nuotraukos (DOK-94862), iš kurių matyti, kad sklype buvo mediena. Nors ieškovas teigia, kad ji buvo supuvusi, tačiau nepateikė įrodymų, kad už jos išvežimą ir sunaikinimą jis patyrė išlaidų, taip pat nenurodė, nei kokio dydžio, nei kam mokėjo pinigus, o byloje laikėsi pozicijos, kad 750 Eur sumą vertina kaip savo paties 2-3 mėnesių darbą.
Nors, pasak ieškovo, sklype buvo tik šiukšlės, kad jas sutvarkęs jis padidino sklypo vertę, tačiau teismas laiko, kad labiau tikėtina, kad vis dėlto ieškovas gavo tam tikrų pajamų, kurios padengė jo patirtas darbo sąnaudas, tuo labiau, kad jis net nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtas sklypo tvarkymo išlaidas, o sklypą tvarkė net nebūdamas jo savininku.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą dėl 750 Eur nuostolių atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą.
Netenkinus reikalavimo dėl 750 Eur nuostolių priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas dėl 43,25 Eur palūkanų priteisimo.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Ieškovas, prašydamas teismo priteisti 250 Eur advokato išlaidų iki pareiškiant ieškinį, nurodo, kad siuntė atsakovui 2019-09-24 pretenziją dėl sutarties sudarymo vienašališko nutraukimo, prašė ieškovui sumokėti 2 000 Eur netesybų ir 250 Eur advokato išlaidų iki pareiškiant ieškinį. Netenkinus ieškovo reikalavimo priteisti 2 000 Eur netesybų, ieškovo prašymas priteisti 250 Eur advokato išlaidų rengiant pretenziją taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors ieškovas prašė skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (vilkino bylos procesą, be pateisinamos priežasties nedalyvauja teismo posėdžiuose), tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, pagrindo skirti atsakovui baudą nenustatė, tuo labiau, kad atsakovas buvo apklaustas teismo posėdyje, todėl toks prašymas atmestinas.
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškovas šioje byloje sumokėjo 76 Eur žyminio mokesčio, patyrė 605 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020-08-06 teismo posėdyje, 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020-10-20 teismo posėdyje, 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020-11-25 teismo posėdyje, 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020-12-04 teismo posėdyje. Kadangi prašymas skirti atsakovui baudą buvo netenkintas, 121 Eur išlaidos už prašymo skirti baudą parengimą iš atsakovo nepriteistinos.
Atsakovas šioje byloje patyrė 500 Eur už atsiliepimo parengimą, 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 200 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2020-08-06 teismo posėdyje, 250 Eur už 2020-10-20 ir 2020-11-25 teismo posėdžiuose.
Patenkinus ieškinį iš dalies (2,24 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistinos 42,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (1 891 Eur x 2,24 proc.), o atsakovui iš ieškovo priteistinos 1 075,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (1 100 Eur x 97,76 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270, 279 str. 2 d., teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 75,34 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 34 ct) palūkanas, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 75,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 43,36 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 075,36 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.