Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-704-372/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
2S-704-372/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00697-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Litagra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-704-372/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00697-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3104-339/2020 pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Litagra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. R. M. kreipėsi į antstolį V. D. su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant areštuotus tik keturis žemės ūkio paskirties sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. turto arešto aktu buvo areštuoti jai priklausantys daiktai: žemės sklypas ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); bei keturi žemės ūkio paskirties sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja pažymėjo, jog areštuoto turto vertė yra kelis kartus didesnė, negu išieškoma suma, todėl skolai padengti pakanka areštuotų keturių žemės ūkio paskirties sklypų.

4. A. V. D. 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymu pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Antstolis nurodė, kad panaikinus areštą nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), būtų pažeisti išieškotojos interesai ir neužtikrintas išieškojimo realumas, kadangi pareiškėjos nurodytų keturių žemės sklypų bendra vertė yra apie 10075 Eur. Realizuojant šį turtą varžytinėse, turto kaina mažinama 20 proc., o antrosiose varžytinėse – 40 proc. Realizavus šiuos žemės sklypus varžytinėse, gautos sumos aiškiai nepakaktų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

5. Antstolis pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsniu, išieškojimas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma penktąja eile (paskutine). Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, jog turto arešto aktu areštuotame pareiškėjai priklausančiame nekilnojamajame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaruota skolininkės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (iš esmės šeimos būstas), o turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas. Išieškojimas iš įkeisto turto besąlygiškai priklausytų nuo kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, o tuo atveju, jeigu hipotekos kreditorius nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima.

6. Antstolis nurodė, kad vien vertingo nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į jo apsunkinimus, kreditorių teisių į šį turtą apimtį, kitas svarbias aplinkybes, turėjimas skolininko nuosavybėje negali būti laikomas absoliučiu pagrindu, užkertančiu kelią antstoliui tuo pačiu turto arešto aktu aprašyti turtą, kurio vertė viršija išieškotiną sumą. Įkeisto turto, kurio vertė viršija išieškotinos sumos mastą, areštas nelaikytinas neteisėtu, jeigu areštuotas turtas jau iki priimant turto areštą yra įkeistas, užtikrinant kitų skolininko piniginių įsipareigojimų įvykdymą.

7. Antstolis nurodė, kad dalis pareiškėjos nekilnojamojo turto įkeista hipotekos kreditorių naudai, taigi nelikvidus, todėl jis turėjo teisę areštuoti pareiškėjos turtą. Priimdamas turto arešto aktą, antstolis elgėsi teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, ėmėsi veiksmų išieškojimui užtikrinti.

8. Antstolis pažymėjo, kad turto arešto aktas (dalyje dėl įkeisto turto arešto) iš esmės atlieka prevencinę funkciją, t. y. apribojus skolininkės disponavimą areštuotu turtu, užtikrinama, kad skolininkė turto neperleis ir gautų lėšų nepanaudos kitiems tikslams, nes šiai dienai nėra galimybių pradėti skolininkei priklausančių nekilnojamojo turto objektų realizavimo procedūrų, o tiksli nekilnojamojo turto vertė bus nustatyta paskyrus atitinkamas turto vertės nustatymo ekspertizes. Be to, vykdomojoje byloje yra skaičiuojamos palūkanos, kas didina išieškotiną sumą, o atsižvelgiant į užtrukusį išieškojimo procesą ir nekilnojamojo turto rinkos vertės svyravimus bei negalint prognozuoti, kiek dar gali užtrukti vykdymo procesas, yra tikimybė, kad skola ir vykdymo išlaidos dar išaugs. Panaikinus areštą dalyje, būtų iš esmės pažeisti išieškotojos interesai į visišką jos reikalavimų patenkinimą. Be to, lieka neaišku, už kokią sumą bus realizuotas areštuotas turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

10. Teismas nurodė, kad sklypų rinkos vertę pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė, ekspertizės turto vertei nustatyti neprašė, jokių dokumentų, pagrindžiančių ženkliai didesnę areštuoto turto vertę, taip pat nepateikė.

11. Teismas pažymėjo, kad antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ar skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus.

12. Teismas akcentavo, kad vykdomojoje byloje yra skaičiuojamos palūkanos, kurios taip pat didina išieškotiną sumą, o atsižvelgiant į užtrukusį išieškojimo procesą ir nekilnojamojo turto rinkos vertės svyravimus bei negalimą nuspėti vykdymo proceso trukmę, yra tikimybė, kad skola ir vykdymo išlaidos gali dar išaugti, todėl panaikinus areštą dalyje, būtų iš esmės pažeistos išieškotojos teisės.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje skola ir antstolio patirtos vykdymo išlaidos neišieškotos, taip pat tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis siekė išieškoti kreditorės naudai priteistas pinigines sumas, laikydamasis įstatymų apibrėžtos išieškojimo tvarkos, sprendė, kad prašymas panaikinti turto arešto aktą negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėja (apeliantė) R. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į skolininkės interesus ir, vadovaudamasis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, liko šališkas kreditorei.

14.2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus turto vertinimo aktus, nekilnojamojo turto vertės ataskaitas. Akivaizdu, kad antstolio taikytas turto arešto mastas viršija įstatyme numatytas ribas.

14.3. Teismas, neišanalizavęs pateiktų pareiškėjos dokumentų, netinkamai aiškinęs CPK straipsnius, priėmė neteisingą nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė nepagrįstai. Teismas taip pat nevertino, jog yra areštuotos visos pareiškėjos sąskaitos, iš kurių yra dengiami įsiskolinimai.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų ir motyvų, kad pirmosios instancijos teismas yra palankus išieškotojai; tokie pareiškėjos motyvai yra subjektyvūs ir atmestini, o skolininkės galimybių perleisti ar kitaip suvaržyti turtą apribojimas yra būtina realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė. Antstolis pažymėjo, kad skolininkės pateikti turto vertinimai yra pasenę; turto arešto aktas iš esmės atlieka prevencinę funkciją (apribojus skolininkės disponavimą areštuotu turtu, užtikrinama, kad skolininkė turto neperleis ir gautų lėšų nepanaudos kitiems tikslams, kadangi šiuo metu nėra galimybių pradėti skolininkei priklausančių nekilnojamojo turto objektų realizavimo procedūrų, o tiksli nekilnojamojo turto vertė, vykdant priverstinį išieškojimą bei skelbiant varžytines, bus nustatyta paskyrus atitinkamas turto vertės nustatymo ekspertizes); panaikinus areštą nekilnojamajam turtui, būtų pažeisti išieškotojos interesai ir neužtikrinamas išieškojimo realumas; egzistuoja faktinė situacija, dėl kurios antstolis turėjo teisę areštuoti pareiškėjos turtą, kurio vertė viršija išieškotinos skolos sumą.

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Litagra“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja atskirajame skunde nepaaiškino, kokiu būdu ir kaip teismas neatsižvelgė į pareiškėjos interesus, nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kuriomis remiantis, sprendžiant dėl turto arešto panaikinimo, nebuvo pakankamai atsižvelgta į skolininkės interesus. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja, teigdama, kad antstolis areštavo turto daugiau nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad turto arešto aktu areštuoto turto reali kaina yra ženkliai didesnė, nepateikė; vien pareiškėjai priklausančių žemės sklypų areštas nėra pakankamas užtikrinti UAB „Litagra“ interesų apsaugą; areštuoto turto įkainojimas nėra atliktas, pagrindo konstatuoti, kad antstolis areštavo turto daugiau nei būtina pareiškėjos skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nėra; antstolis pagrįstai areštavo tiek pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, tiek pinigines lėšas banko sąskaitose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

18. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7636-779/2018 iš dalies patenkino UAB „Litagra“ ieškinį ir iš R. M. UAB „Litagra“ naudai priteisė 14301,64 Eur skolos, 1234,32 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 15535,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas įsiteisėjo, buvo išduotas vykdomasis raštas; antstolio V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 27 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2020 m. kovo 27 d. antstolis išsiuntė skolininkei R. M. raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (piniginis išieškojimas: 15853,85 Eur skola, 2724,96 Eur palūkanų), išaiškino raginimo nevykdymo pasekmes, tačiau R. M. į raginimą nereagavo, teismo sprendimo neįvykdė. 2020 m. kovo 27 d. vykdymo išlaidos sudarė 205,80 Eur.

21. 2020 m. balandžio 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkei R. M. nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); trys žemės ūkio paskirties sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); vienas žemės ūkio paskirties sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas turto arešto mastas 11805,90 Eur.

22. Iš 2016 m. sausio 15 d. Nekilnojamo turto ataskaitos Nr. MŽ16-01-017 santraukos nustatyta, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2016-01-04) yra 15000 Eur. Iš 2018 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto atskaitos Nr. MŽ18/02-029 santraukos nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2018-02-19) yra 20000 Eur.

Dėl ginčo esmės

23. CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

24. Byloje nustatyta, kad priėmęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. kovo 27 d. antstolis išsiuntė pareiškėjai R. M. raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (piniginis išieškojimas: 15853,85 Eur skola, 2724,96 Eur palūkanų). 2020 m. balandžio 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas pareiškėjai R. M. nuosavybės teise priklausantis turtas, turto arešto mastas 11805,90 Eur. Pareiškėjos vertinimu, antstolio taikytas turto arešto mastas viršija įstatyme numatytas ribas. Į bylą pateikti duomenys, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2016-01-04) yra 15000 Eur; nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2018-02-19) yra 20000 Eur.

25. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad teisės normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui. Siekdamas nurodyto tikslo, antstolis, areštuodamas turtą, turi jį įkainoti rinkos kainomis ir įvykdyti CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

26. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

27. Turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

28. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Įtvirtinta nuostata, jog jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, jei areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju antstolis 2020 m. balandžio 15 d. turto arešto akte nurodė turto arešto mastą (11805,90 Eur), areštavo 13 pareiškėjos nekilnojamojo turto objektų. 2020 m. balandžio 15 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (priverstinai nurašomų lėšų suma 11805,90 Eur). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjai ir išieškotojai buvo išsiųsta pažyma apie turto arešto aktą, kurioje antstolis nurodė, kad skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

30. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. turto arešto akte nebuvo nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus pasitelkiamas ekspertas, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų atlikęs areštuoto turto įkainojimo procedūrą, spręstina, kad antstoliui, areštuojant turtą, abejonių dėl turto vertės nekilo, jo nurodytas turto arešto mastas – 11805,90 Eur. Remiantis vykdomojoje byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad bendra areštuoto turto vertė 13075 Eur. Konstatuotina, kad antstolio taikytas turto arešto mastas neviršija išieškotinos sumos.

31. Pareiškėjos pateiktais duomenimis žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2016-01-04) yra 15000 Eur; nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2018-02-19) yra 20000 Eur. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėja remiasi prieš keletą metų rengtų turto vertinimo ataskaitų santraukomis, kurios gali neatspindėti dabartinės realios turto rinkos vertės.

32. Pareiškėja skunde prašė palikti areštą tik keturiems žemės sklypams, nurodė, kad skolai padengti pakanka areštuotų keturių žemės ūkio paskirties sklypų. Remiantis vykdomojoje byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytų žemės sklypų bendros rinkos vertės nepakanka vykdomam išieškojimui užtikrinti, tad šiuo atveju negalima spręsti, kad pareiškėjos nurodyto turto pakaks išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

33. CPK 679 straipsnyje įtvirtinta, jog turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Tuo atveju, kai turto arešto akte arba turto apraše nustatoma turto vertė ir įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. Kitais atvejais turto arešto aktas ir turto aprašas siunčiami šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pareiškėja, nesutikdama su antstolio areštuoto turto įkainojimu, turėjo teisę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kas ir buvo nurodyta 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjai ir išieškotojai išsiųstoje pažymoje apie turto arešto aktą, kurioje antstolis nurodė, kad skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. balandžio 15 d. turto arešto akte kiekvienas areštuojamas daiktas atskirai nebuvo įkainotas, nurodytas tik bendras turto arešto mastas. Pareiškėja nurodė, kad atitinkamo nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė, pateikė kitokius duomenis nei VĮ Registrų centro išrašo, kuriais buvo remtasi įkainojant areštuotiną turtą. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nebuvo pažeistas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, vykdomosios bylos duomenis, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavimo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė