Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litagra“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo, atsakovės R. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litagra“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 14301,64 Eur skolą, 1234,32 Eur kompensacines palūkanas, 3743,68 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 434 Eur žyminį mokestį, 72,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė pagal 2015 m. kovo 26 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 663/150326/1 yra skolinga 14301,64 Eur sumą už parduotas prekes. Dėl to taip pat privalo mokėti sutartimi sulygtas 0,1 procento dydžio kompensacines palūkanas, kurios sudaro 1234,32 Eur sumą. Be to, atsakovė pagal 2016 m. gegužės 9 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/562/160509/01 grūdų nepristatė, todėl privalo mokėti 25 procentų dydžio nepristatytų grūdų kainos baudą, kuri sudaro 3743,68 Eur sumą (el. b. t. 1 l. 48-52).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

2016 m. spalio 2 d. (diena po atsiskaitymo termino suėjimo) iki 2017 m. kovo 16 d. (atsakovės nurodyta skaičiavimo pabaigos data) – 77,86 Eur (471,90 Eur × 0,1 % × 165 d.) sumą. Remiantis išdėstytu, atsakovės mokėtinos kompensacinės palūkanos sudaro iš viso 1348,96 Eur sumą. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 1234,32 Eur kompensacinės palūkanos.

Dėl baudos priteisimo.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Liudytojas A. U. paaiškino, kad grūdus laikė sandėlyje, laukė, kol atsakovė atsiųs techniką ir juos paims. 2016 m. spalio 24-25 d. atsakovė paėmė grūdų mėginius, žadėjo grūdus paimti iki 2016 m. lapkričio 1 d., tačiau patikrinusi pasakė, kad jie užsikrėtė pelėsiu, todėl netinkami. Kitiems pirkėjams grūdų nepardavė, nes jų neužtektų atsakovei (el. b. t. 2 l. 165-167 įrašo laikas 34:25-35:25, 36:30-36:35).

CK 6.320 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu kas kita nenumatyta šiame kodekse arba pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.

Atsakovės, liudytojo A. U. paaiškinimai pagrindžia, jog, suėjus sutartyje numatytam grūdų pristatymo terminui, šalys sulygo, kad ieškovė juos priims iki 2016 m. lapkričio 1 d., tačiau grūdai tapo netinkamos kokybės, todėl atsisakė tai padaryti. Kadangi iki 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovė grūdų ieškovei neperdavė, jų atsitiktinio sugedimo rizika ir dėl to atsiradę praradimai tenka atsakovei, nes ieškovė priimti netinkamos kokybės grūdų neprivalėjo. Teismo vertinimu, tokia situacija susiklostė dėl atsakovės pasirinkimo (sutikimo) nustatyti naują grūdų perdavimo-priėmimo terminą, o ne ginti savo teises dėl ieškovės padaryto sutarties pažeidimo, nepriėmus grūdų iki 2016 m. rugsėjo 30 d., pavyzdžiui, nutraukiant sutartį dėl to, kad ieškovė ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarant nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį dėl likusių grūdų pardavimo ir, esant pagrindui, reikalaujant kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nėra atsakinga už atsakovės patirtus praradimus.

Dėl procesinių palūkanų.

2015 m. kovo 26 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 663/150326/1 šalys sulygo dėl 0,1 procento dydžio palūkanų normos (6 punktas), todėl ieškovė neturi teisės į MVPĮ nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Atsakovė augina du mažamečius vaikus, gimusius 2013 ir 2017 metais (el. b. t. 2 l. 93-94), yra vaiko priežiūros atostogose (el. b. t. 2 l. 139), paaiškino, jog per mėnesį gauna 194,16 Eur išmoką (el. b. t. 2 l. 90-91). Atsakovė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sudarė paramos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo įgyvendinti projektą „Investicijos į gyvulininkystės produkcijos gamybą“, tam gavo paramą (el. b. t. 2 l. 95-101), iš kurios padengė dalį gauto kredito (el. b. t. 2 l. 104-109, 116-120) ratinio traktoriaus su priekaba įsigijimui (el. b. t. 2 l. 102-103), kurie yra įkeisti (el. b. t. 2 l. 110-115, 121-126), paaiškino, jog negrąžinta kredito dalis sudaro 19855 Eur sumą (el. b. t. 2 l. 90-91). Atsakovei priklausančių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė (nustatyta masiniu vertinimu) sudaro 4267 Eur (el. b. t. 2 l. 127-134), buto – 3770 Eur sumą (el. b. t. 2 l. 135-136), ji paaiškino, kad butas reikalingas šeimai gyventi, o žemės sklypai, traktorius su priekaba – ūkininko veiklai vykdyti. Žemės sklypų parduoti negali, nes pažeistų Europos Sąjungos fondų įsipareigojimus, dėl ko būtų taikomos sankcijos (el. b. t. 2 l. 90-91). Atsakovės ūkio grynasis pelnas 2015 m. sudarė 15309 Eur, o 2016 m. – 2965 Eur (el. b. t. 2 l. 162), ji paaiškino, kad, ieškovei nepriėmus grūdų, negavo numatytų pajamų ir patyrė nuostolių (el. b. t. 2 l. 90-91). Kita vertus, atsakovės atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Piekus paaiškino, kad 2017 m. buvo sudarytos sutartys su kitais tiekėjais, grūdai buvo priimti, todėl atsakovė uždirbo didesnį pelną, negu patyrė nuostolių (el. b. t. 2 l. 165-167 įrašo laikas 17:08-17:30). Liudytojas A. U. paaiškino, kad 2017 m. ieškovės ūkio finansinė padėtis pagerėjo, metai buvo pelningi. Teismui priteisus 20000 Eur sumą, sprendimą įvykdyti būtų galima tik viską pardavus ir sustabdžius veiklą (el. b. t. 2 l. 165-167 įrašo laikas 40:02-40:42, 40:57-41:10). Ieškovė nurodė, kad negaudama atsiskaitymo už prekes bei grūdų patyrė nuostolius, sutriko jos veikla (el. b. t. 2 l. 148).

Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki: ji gauna nedideles pajamas, neturi registruotino turto, kuris būtų nereikalingas šeimai, veiklai, įsipareigojimams kitiems kreditoriams vykdyti ir užtikrinti. Kita vertus, atsakovės ūkio finansinė padėtis gerėja, tai pagrindžia jos galimybę įvykdyti teismo sprendimą, jeigu šis būtų išdėstytas. Tuo tarpu teismo sprendimo vykdymas bendra tvarka sužlugdytų atsakovės veiklą, dėl ko neigiamų padarinių patirtų ir kiti jos kreditoriai, mažamečiai vaikai. Ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis bloga, o teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ją esmingai pablogintų. Teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dviejų metų laikotarpiui, priteistą sumą mokant lygiomis dalimis kiekvienais metais, pirmą įmoką atliekant praėjus vieneriems, antrą – dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atitiktų abiejų šalių interesus, užtikrintų tinkamą jo įvykdymą, teismo sprendimas nebūtų iš esmės paneigtas ir nebūtų pažeisti ieškovės lūkesčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalies pagrindu, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Materialiniai teisiniai ieškovės reikalavimai iš atsakovės priteisti 14301,64 Eur skolą, 1234,32 Eur kompensacines palūkanas patenkinti visiškai, o reikalavimas dėl 3743,68 Eur baudos priteisimo – atmestas. Atsižvelgiant į tai, ieškinys patenkintas 66,67 procentų dydžiu (2 × 100 ÷ 3). Atsakovės materialiniai teisiniai reikalavimai atmesti.

Už ieškinio pareiškimą teismui ieškovė sumokėjo 434 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1 l. 8) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat patyrė 169,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 1 l. 7, 30, t. 2 l. 153-154) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis): 72,60 Eur už ieškinio parengimą, 96,80 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškiniu, sudaro 506,60 Eur sumą (434 Eur + 72,60 Eur), o su priešieškiniu – 96,80 Eur sumą.

Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1 l. 135) (CPK 80 straipsnio 3 dalis), už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 50 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1 l. 136) (CPK 80 straipsnio 5 dalis), už priešieškinį turėjo sumokėti 177 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau sumokėjo tik jo 50 Eur dalį (el. b. t. 2 l. 138), o likusios žyminio mokesčio 122 Eur dalies sumokėjimas jai atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo (el. b. t. 2 l. 141-142), taip pat patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atstovavimą teisme (el. b. t. 2 l. 159-161, b. l. 61-64) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis), todėl jos lygiomis dalimis susijusios su ieškiniu ir priešieškiniu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškiniu, sudaro 350 Eur (50 Eur + 50 Eur + 500 Eur ÷ 2), o su priešieškiniu – 427 Eur (177 Eur + 500 Eur ÷ 2).

Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 434,55 Eur (506,60 Eur × 66,67 proc. + 96,80 Eur), o atsakovės naudai iš ieškovės – 116,66 Eur (350 Eur × 33,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įskaičius šiuos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 317,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismo turėtos pašto išlaidos sudaro 8,38 Eur sumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas). Atsižvelgiant į tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos susijusios išimtinai su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei ir susidarė iš esmės dėl jų įteikimo iki sprendimo už akių panaikinimo (b. l. 1, 2, 24, 57, 60), taigi, didžioji šių bylinėjimosi išlaidų dalis nesusidarytų atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, todėl teismas sprendžia, kad jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės.

Ieškinį patenkinus iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (el. b. t. 1 l. 86-87) paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 3 dalimi, 100 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 3 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 14301,64 Eur skolą, 1234,32 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 15535,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 317,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Litagra“, į. k. 304564478, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, priteistą sumą ir susidariusias procesines palūkanas mokant lygiomis dalimis kiekvienais metais, pirmą įmoką atliekant praėjus vieneriems, antrą – dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priešieškinį atmesti.

Iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 8,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21024-779/2017 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.