- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-1902-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01604-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. D. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2213-272/2014 išnagrinėjus ieškovo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl statybos leidimo dalies pripažinimo negaliojančia ir statybos padarinių šalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas: 1) pripažinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2013-04-02 statybos leidimą negaliojančiu dalyje, kuria buvo leista statyti aikštelę Užutrakio dvaro sodybos teritorijos – A – dangų ir eismo sureguliavimo plane pažymėtą indeksu III, arčiau nei 15 metrų atstumu iki pastato, adresu (duomenys neskelbtini), langų; 2) įpareigoti atsakovą Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti statybos padarinius – pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti minėtą aikštelę taip, kad būtų išlaikytas 15 metrų atstumas iki pastato, adresu (duomenys neskelbtini), langų; to neatlikus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – išardyti aikštelę, esančią arčiau nei 15 metrų atstumu nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), langų ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas R. D. turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos lėšomis, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, arba atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija moka 100 (vieno šimto) litų baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai atlikti ginčo aikštelės statybos darbus, aikštelės užbaigimo procedūras bei įregistruoti aikštelę Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nurodė, kad aikštelė ieškinio pateikimo teismui dieną yra pradėta įrengti, tačiau jos įrengimo darbai nėra baigti ir, neuždraudus tolimesnių aikštelės įrengimo darbų, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo aikštelė gali būti pilnai įrengta, kas akivaizdžiai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ V skyriaus nuostatomis, užbaigus naujo statinio statybą yra išduodamas statybos užbaigimo aktas. Pagal minėto reglamento 44 punktą aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Jeigu atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai baigus aikštelės statybos darbus būtų išduotas statybos užbaigimo aktas ir aikštelė būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, būtų ginama Trakų istorinio nacionalinio parko nuosavybės teisė ir nenuginčijus naujai priimtų aktų/sprendimų, teismo sprendimo įvykdymas nebūtų įmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014-07-03 nutartimi nutarė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 18 vietų automobilių stovėjimo aikštelės, rengiamos, kaip nurodė ieškovas, mažesniu nei 15 metrų atstumu nuo ieškovui neterminuotai išnuomotos gyvenamosios patalpos langų (įrengimo darbai yra pradėti), kuris bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo dėl statybos leidimo dalies pripažinimo negaliojančia ir statybos padarinių šalinimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) R. D. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai atlikti ginčo aikštelės statybos darbus, aikštelės užbaigimo procedūras bei įregistruoti aikštelę Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad:
1. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio reikalavimus, nes skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų, kuriais jis grindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimu. Nepritaikius minėtų priemonių ir vėliau teismui sprendimu patenkinus ieškinį, kiltų akivaizdžiai labiau neigiamos pasekmės, t. y. atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai tektų išardyti jau pilnai įrengtą aikštelę, o atlikus aikštelės užbaigimo procedūrą ir jos teisinę registraciją, ieškovui tektų papildomai ginčyti aikštelės užbaigimo aktą bei aikštelės teisinę registraciją. Teismų praktika patvirtina, jog prašymai taikyti iš esmės analogiškas ieškovo prašomoms laikinąsias apsaugos priemones, kuomet reiškiami ieškiniai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, yra tenkinami.
3. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nesukeliančios atsakovams nepagrįstų suvaržymų, nes ieškovas neparašė uždrausti atlikti jokių kitų statybos darbų, vykdomų pagal dalyje ginčijamą statybos leidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes atsakovams kylančios teisinės pasekmės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neproporcingai didelės, palyginus su ieškovui galinčiomis kilti pasekmėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Prašomų taikyti priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą. Sustabdžius statybos darbus, neapibrėžtam laikui užtruks Užutrakio dvaro sodybos teritorijos pritaikymo lankytojams, apsaugos sistemos ir lankytojų apskaitos sistemos įrengimo Užtrakio g. Trakuose projekto įgyvendinimas.
Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai, susiję su aikštelės dalies išardymu, yra vykdomi Statybų įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalima laikyti, kad tai apsunkina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ normomis, nes aikštelės įrengimo darbai nėra baigti. Atsižvelgiant į minėto reglamento 27 punktą, vykstant šiam teisminiam procesui, statybos užbaigimo aktas atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai gali būti ir neišduotas, todėl gali būti neatlikta ir ginčo aikštelės teisinė registracija, kas sukeltų nepatogumus ir atsakovo, kaip valstybės turto patikėtinio, teisių varžymą. Kol neįrodyta priešingai, laikytina, kad aikštelės statybos darbai vykdomi teisėtai, todėl pagrindo stabdyti statybos darbus nėra. Įgyvendinamas projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl jį sustabdžius, kyla grėsmė, kad jis nebus įgyvendintas nustatytu laiku bei prarastas šiam projektui skirtas finansavimas. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principus, proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai atlikti ginčo aikštelės statybos darbus, aikštelės užbaigimo procedūras bei įregistruoti aikštelę Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (šiuo atveju skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo (šiuo atveju nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar ginčo šalies prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonė nepažeis ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų, pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atskleidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principų turinį teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimai yra pripažinti negaliojančia statybos leidimo dalį, pagal kurią yra leista statyti mažiau nei 15 m atstumu iki ieškovo nuomojamo pastato langų 18 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, ir įpareigoti atsakovą Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją savo lėšomis pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti aikštelę taip, kad būtų išlaikytas 15 metrų atstumas iki ieškovo nuomojamo pastato langų. Minėtų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo uždrausti atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai atlikti ginčo aikštelės statybos darbus, aikštelės užbaigimo procedūras bei įregistruoti aikštelę Nekilnojamojo turto registre, nes priešingu atveju (nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių) kiltų labiau neigiamos pasekmės, t. y. atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai tektų išardyti jau pilnai įrengtą aikštelę, o atlikus aikštelės užbaigimo procedūrą ir jos teisinę registraciją, ieškovui tektų papildomai ginčyti aikštelės užbaigimo aktą bei aikštelės teisinę registraciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės susijusios su ieškinio reikalavimu ir jų nepritaikymas ateityje, jeigu ieškinys bus patenkintas visa apimtimi, tikėtinai gali sukelti ieškovui papildomų nepatogumų, tačiau šiuo atveju minėtų priemonių taikymas pažeistų anksčiau aptartus ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Ieškovas prašo stabdyti statybos darbus projekto, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kaip nurodė atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija savo atsiliepime į atskirąjį skundą (priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o projektas didžiąja dalimi finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių neįsisavinus laiku, būtų užkirstas kelias disponuoti jomis bei įgyvendinti projektą, prioritetas teiktinas ne privatiems ieškovo interesams, o viešajam interesui laiku įsisavinti lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2010; 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1008/2011). Be to, tolimesnis statybos darbų vykdymas, jeigu ieškovo reikalavimai būtų patenkinti visa apimti, iš esmės sąlygotų papildomus nuostolius ne ieškovui, o atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo dėl statybos leidimo dalies pripažinimo negaliojančia ir statybos padarinių šalinimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.
Ieškovas atskirajame skunde nurodo Lietuvos apeliacinio teismo ir kitų apygardos teismų nutartis, kuriuose, pasak ieškovo, buvo tenkinti prašymai taikyti iš esmės analogiškas ieškovo prašomoms laikinąsias apsaugos priemones, kuomet reiškiami ieškiniai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės normos aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės tos teisės normos taikymui, yra tapačios ar iš esmės panašios. Ieškovo cituojamos nutartys priimtos civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra nei analogiškos, nei iš esmės panašios į nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes, nes ieškovas pareiškė ieškinį, gindamas savo asmeninius interesus, o ne viešąjį interesą. Be to, per ne mažesnį nei 10 m atstumą tolimesnis automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbų vykdymas negali sukelti realios grėsmės ieškovo, kaip šalia esančio Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio pastato nuomininko, interesams.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-03 nutartį palikti nepakeistą.