Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas R. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2013 m. balandžio 2 d. statybos leidimą Nr. LNS-05-130402-00050 negaliojančiu dalyje, kuria buvo leista statyti aikštelę, Užutrakio dvaro sodybos teritorijos – A – dangų ir eismo sureguliavimo plane pažymėtą indeksu III, arčiau nei 15 metrų atstumu iki pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langų; įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti statybos padarinius – pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti aikštelę, Užutrakio dvaro sodybos teritorijos – A – dangų ir eismo sureguliavimo plane pažymėtą indeksu III, taip, kad būtų išlaikytas 15 metrų atstumas iki pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langų; statybos padarinių nepašalinus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – išardyti aikštelės, Užutrakio dvaro sodybos teritorijos – A – dangų ir eismo sureguliavimo plane pažymėtos indeksu III, dalį, esančią arčiau nei 15 metrų atstumu nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langų, ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas R. D. turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos lėšomis, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, arba atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija moka 100 (vieno šimto) litų baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai pagal UAB „Senojo miesto architektai“ 2013 metais parengtą „Užutrakio dvaro sodybos teritorijos pritaikymo lankytojams, apsaugos sistemos ir lankytojų apskaitos sistemos įrengimo Užtrakio g., Trakuose“ tvarkomųjų statybos darbų techninio projektą Nr. SAM-11/06_TP (toliau tekste – Projektas), 2013 m. balandžio 2 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-05-130402-00050 (toliau tekste – Leidimas). Projekte mažesniu nei 15 metrų atstumu nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Pastatas), langų yra suprojektuota 18 vietų automobilių stovėjimo aikštelė (toliau tekste – Aikštelė), kurios įrengimui reikalingi žemės darbai yra pradėti. Pastate esančios gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomotos ieškovui R. D. neterminuotai pagal 1995 m. spalio 3 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (toliau tekste – Nuomos sutartis). Leidimo turinys ieškovui tapo žinomas, kuomet ieškovo atstovė advokatė A. M. susipažino su Projektu, kuris buvo pateiktas kartu su Trakų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 29 d. raštu dėl informacijos pateikimo. Leidimą ieškovas gavo iš Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, tačiau kartu su Leidimu ieškovui nebuvo pateiktas Projektas. Leidime numatyta, kad jo pagrindu leidžiama statyti naują (-us) statinį (-ius): statinio paskirtis – kultūros (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (unikalus kodas 785). Net ir gavęs Leidimą ieškovas iki galo nesuprato ir negalėjo suprasti, kad būtent Leidimo pagrindu buvo pradėta statyti Aikštelė. Tik susipažinus su Projektu, ieškovui galutinai paaiškėjo, kokie statiniai yra numatyti Projekte, t. y. ieškovui tapo aiškus Leidimo turinys. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Leidimas neturėjo būti įteiktas ieškovui, būtent nuo šio momento skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl Leidimo panaikinimo, kurio, ieškovo nuomone, jis nepraleido. Pagal Projektą aikštelę buvo leista projektuoti atitinkamai 8,5 m, 9,5 m, ir 15,5 m atstumu (pagal Projekto mastelį 1 cm atitinka 5 m) iki Pastato langų, o faktiniai atstumai nuo įrengiamos aikštelės iki pastato langų atitinkamai yra 8,91 m, 10,46 m ir 16,48 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 68 punktas numato, kad nuo atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų turi būti 15 metrų atstumas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos patvirtinimo“ 3.4. punktas ir 11 lentelė numato analogiškus atstumus iki gyvenamųjų pastatų. Nepaisant to, kad 2004 m. kovo 4 d. Pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nederinant su ieškovu buvo pakeista iš „Gyvenamoji (daugiabučiai)“ į „Paslaugų“, Pastatas iki šiol yra naudojamas gyvenamajai paskirčiai – jame pagal neterminuotą Nuomos sutartį gyvena ieškovas su šeima. Ieškovo nuomone, aikštelė turėjo būti suprojektuota laikantis 15 metrų atstumo, taikomo gyvenamiesiems pastatams. Pažymėjo, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktas ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 3.4. punktas bei 11 lentelė numato 10 metrų atstumą iki visuomeninių pastatų langų. Tokiu būdu, netgi laikant, kad aikštelei netaikytinas 15 metrų atstumo reikalavimas, Leidimas prieštarauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktui ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 3.4. punktui bei 11 lentelės nuostatoms dėl 10 metrų atstumo iki visuomeninių pastatų langų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktas numato, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Minėto įsakymo 5.1. – 5.2. punktuose numatyta, kad sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo tikslai yra apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos bei suformuoti sveiką gyvenamąją, visuomeninės paskirties pastatų ir poilsio aplinką. Todėl, ieškovo teigimu, aikštelė turėjo būti suprojektuota laikantis 15 metrų atstumo, kad būtų apsaugota ieškovo teisė į sveiką gyvenamąją aplinką.

Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl individualaus akto (Leidimo) panaikinimo. Nurodė, kad Pastatas yra ne gyvenamasis, o visuomeninis, todėl ginčo aikštelė buvo projektuojama ir dabar įrengiama laikantis atstumo, taikomo visuomeniniams pastatams, t. y. ne mažiau kaip 10 metrų atstumo nuo ginčo aikštelės iki Pastato langų. Aplinkybė, kad su ieškovu sudaryta Nuomos sutartis, pagal kurią, remiantis Trakų rajono valdybos 1995 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 50, ieškovui buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas Pastatą laikyti gyvenamosios paskirties ir įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus bei atliekant konkrečius darbus Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje taikyti didesnius/papildomus apribojimus, nei tai yra būtina pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, sudarytos Nuomos sutarties negalima laikyti pagrindu, suteikiančiu nuomininkui pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad išnuomotomis patalpomis jis galės naudotis neterminuotai ir be jokių apribojimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 1 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties“ nutarta dalį Užutrakio buvusio dvaro ansamblio pastatų (taip pat ir Pastatą) pritaikyti valstybės reprezentacinėms reikmėms, o Trakų rajono savivaldybei iš esmės pavesta spręsti gyventojų iškeldinimo klausimus. Trakų rajono savivaldybės tarybai 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 33 patvirtinus Užutrakio buvusio dvaro sodybos G208KP detalųjį planą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministrui 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 451 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos – kultūros paminklo G208KP muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikę programą, kaip vienas iš būtiniausių darbų buvo numatytas gyventojų iškeldinimas. Taigi anksčiau ar vėliau bus privalu įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus nutarimus, kitus teisės aktus ir iškeldinti Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje gyvenančius asmenis (ir atitinkamai nutraukti 1995 m. sudarytas nuomos sutartis), kad pastatų savininkas – Lietuvos valstybė – be jokių trukdymų/suvaržymų galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisę ir pradėti naudoti Užutrakio dvaro sodybos pastatus pagal jiems nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas visiškai nepagrįstai remiasi Nuomos sutarties nuostatomis ir kelia nepagrįstus reikalavimus. Be to, ieškovas praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl individualaus akto (Leidimo) panaikinimo, nes iš TINP direkcijos 2014 m. sausio 21 d. raštu gavęs Leidimą ieškovas kartu su juo gavo ir visus minėtame rašte nurodytus priedus, taip pat ir Projekto išrašą, su kuriuo susipažinus ieškovui tapo žinomas Leidimo turinys.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir kaip pareikštą praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl individualaus akto (Leidimo) panaikinimo. Savo atsikirtimus į ieškinį grindė argumentais, analogiškais atsakovo TINP direkcijos argumentams.

Ieškovas R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2014 m. sausio 21 d. rašto Nr. S-(3.6.)-36 priedus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas išvadą apie praleistą senaties terminą kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo padarė remdamasis byloje nesančiais dokumentais ir atitinkamai jų neištyręs. Byloje buvo pateiktas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2014 m. vasario 21 d. raštas, tačiau nei vienas iš šio rašto priedų teismui pateikti nebuvo. Taigi teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį. Be to, priešingai nei sprendime nurodė teismas, minėto rašto prieduose nebuvo pateikta aiški informacija apie ginčo aikštelę, kuri būtų leidusi ieškovui suprasti, kad aikštelė yra įrengiama būtent Statybos leidimo pagrindu, o juo labiau – kokie yra atstumai nuo ginčo aikštelės iki ieškovo gyvenamosios patalpos. Ši informacija ieškovui tapo žinoma tik gavus visą Projektą, kuris buvo pateiktas kartu su Trakų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 29 d. raštu dėl informacijos pateikimo. Taigi būtent nuo pastarojo rašto gavimo skaičiuotinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo.

2. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad Pastatas, kuriame yra ieškovui išnuomotos gyvenamosios patalpos, iki šiol faktiškai naudojamas gyvenamajai paskirčiai, todėl skundžiamas sprendimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, taip pat sanitarinių apsaugos zonų nustatymo teisės aktuose tikslams.

3. UAB „Kiprėgelis“ brėžinyje buvo užfiksuotas tik faktinis atstumas nuo aikštelės iki Pastato langų, bet jame nebuvo nurodytas Projekte numatytas atstumas nuo aikštelės iki Pastato langų. Nurodytu brėžiniu ieškovas negrindė statybos leidimo neteisėtumo. Pagal Projektą, aikštelę buvo leista projektuoti 8,5 m, 9,5 m ir 15,5 m atstumu iki Pastato langų, t. y. nesilaikant Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos patvirtinimo“ 3.4. punkto ir 11 lentelės nuostatų dėl 10 metrų atstumo iki visuomeninių pastatų langų, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Projekte buvo laikytasi 10 metrų atstumo nuo aikštelės iki Pastato langų. Be to, teismo sprendime minima UAB „Senojo miesto architektai“ darbo projekto ištrauka nėra Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, dalis. Tuo tarpu sprendžiant dėl Statybos leidimo teisėtumo aktualus būtent Projekto, t. y. techninio projekto, turinys.

4. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. spalio 16 d. raštu. Atliekant rašte minimą patikrinimą, nebuvo nustatinėjama, ar išlaikytas teisės aktuose nustatytas minimalus atstumas nuo aikštelės iki Pastato langų, todėl rašte padarytos išvados nepatvirtina statybos leidimo teisėtumo ir juo labiau nepatvirtina, kad buvo laikytasi nurodyto atstumo.