- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- A5.-713-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00119-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtinio), bausta administracine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas S. K. surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „Projektas“, įmonės kodas 144147871, direktore, tai yra atsakingu asmeniu, nuo 2020 m. spalio mėnesio (tiksli data nenustatyta) iki 2021 m. balandžio 22 d., apie 11:00 val. leido dirbti M. M. statybos darbų meistru name, esančiame adresu Svencelės g. 19, Svencelės kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiu būdu S. K. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. 2021 m. birželio 16 d. rašytiniame paaiškinime teismui nurodė, kad pripažįsta padariusi jai inkriminuotą nusižengimą. Po nusižengimo nustatymo M. M., kuriam buvo leista dirbti darbų meistru, buvo įdarbintas į UAB „Projektas“ ir kuris UAB „Projektas“ dirba iki šiol. UAB „Projektas“, reaguodama į nustatytą pažeidimą ir jo aplinkybes, pastarąsias aplinkybes pašalino. Įmonėje UAB „Projektas“ nelegalaus darbo atvejis nustatytas pirmą kartą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis S. K. prašo už padarytą nusižengimą skirti mažiausią galimą baudą.
Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. neatvyko, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į visa tai byla išnagrinėta proceso dalyviams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga: 2021 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), 2021 m. gegužės 13 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0959 - 1027 (b. l. 3–4), 2021 m. balandžio 22 d. M. M. paaiškinimas (b. l. 5), 2020 m. gruodžio 15 d. įgaliojimas (b. l. 6), fotonuotrauka (b. l. 7), integracija su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų išrašai (b. l. 8, 13), UAB „Projektas“ direktorės S. K. 2021 m. balandžio 23 d. paaiškinimas dėl sutarties su M. M. ir apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašas (b. l. 10), 2021 m. balandžio 23 d. darbo sutartis Nr. 2021/04/23/1 (b. l. 11–12), UAB „Projektas“ direktorės S. K. 2021 m. birželio 2 d. raštas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. nurodymo (b. l. 14), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (b. l. 15–16), UAB „Projektas“ direktorės S. K. 2021 m. birželio 16 d. teismui pateiktas paaiškinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis).
Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Byloje esantys įrodymai (M. M. rašytinis paaiškinimas, nelegalaus tyrimo aktas) neabejotinai įrodo, jog nuo 2020 m. spalio mėnesio M. M. buvo pradėjęs realiai dirbti UAB „Projektas“, jis 2021 m. balandžio 22 d., apie 11:00 val., rastas dirbantis UAB „Projektas“ priklausančiame name, esančiame adresu Svencelės g. 19, Svencelės kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė. Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai: 1) darbas buvo dirbamas M. M. susitarus su S. K. (b. l. 5); 2) M. M. dirbo statybos darbų meistro specialybei būdingus darbus (dengė stogą, kalė lauko paneles, pjovė sieną, ruošė plėveles dėjimui dėl sandarumo) (b. l. 5); 3) M. M. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (dirbo darbdavio nustatytoje darbo vietoje – name, esančiame adresu Svencelės g. 19, Svencelės kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, darbams atlikti naudojo darbdavio įrankius; nors duomenų apie sutartą konkretų darbo laiko režimą byloje nėra, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. M. vedė duomenis apie išdirbtą laiką, tai yra darbo vietoje esančioje užrašų lentoje žymėjo išdirbtų valandų skaičių) (b. l. 5, 7); iš M. M. paaiškinimo matyti, kad buvo sutarta dėl valandinio darbo užmokesčio, kuris nėra mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas (b. l. 5) ir tai patvirtina, kad M. M. dirbo UAB „Projektas“ atlygintinai. Tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai.
Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį, o darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių – rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Teismų praktika Nr. 17, p. 231-235; 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2003).
M. M. atliekamų funkcijų tęstinis pobūdis bei pavaldumas UAB „Projektas“ nustatytai tvarkai rodo, kad tarp šio asmens ir UAB „Projektas“ susiklostė būtent darbo santykiai, buvo sudaryta darbo sutartis, o ne civilinė sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš S. K. 2021 m. birželio 16 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ir ji pati nebeginčija tarp UAB „Projektas“ ir M. M. buvus sudarytą darbo sutartį, nebeteigia, kad M. M. atlieka užduotis civilinių sutarčių pagrindu. Draudėjas UAB „Projektas“ su M. M. sudarė rašytinę darbo sutartį Nr. 2021/04/23/1 tik 2021 m. balandžio 23 d. (b. l. 11–12), o apie M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią duomenis pateikė 2021 m. balandžio 24 d. (b. l. 10, 13), tai yra po to kai buvo užfiksuota, kad M. M. atlieka darbo funkcijas (2021 m. balandžio 22 d., apie 11:00 val.) (b. l. 3), todėl šiuo atveju taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra DK 42 straipsnio 2 dalies ir DK 43 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Kaip matyti iš M. M. paaiškinimo dėl darbo jis tarėsi su S. K. (b. l. 5), kuri yra UAB „Projektas“ direktorė, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ji laikytina darbdaviu ANK 95 straipsnio 1 dalyje vartojamos darbdavio sąvokos prasme.
Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad S. K. elgėsi pasyviai, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl darbo teisinių santykių su M. M. įforminimo – nesudarė su juo darbo sutarties, nes neteisingai kvalifikavo jų tarpusavio santykius (laikė juos atsiradus civilinių sutarčių pagrindu) (b. l. 3–4, 6, 10). S. K. nenumatė, kad dėl jos neveikimo bus pažeista DK 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nors pagal veikos aplinkybes, būdama įmones direktore, galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš viso to daroma išvada, jog S. K. nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai, todėl konstatuotina, kad S. K. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro santykinai didelę lėšų dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko ilgą laiko tarpą – daugiau nei pusę metų. Mokesčių suma, kurią būtų buvę išvengta sumokėti į valstybės biudžetą, yra didelė. VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pranešta po dviejų dienų, kai buvo nustatytas pažeidimas. Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas darbuotojas. Byloje nėra duomenų, kad S. K. vadovaujama įmonė būtų žinoma Valstybinei darbo inspekcijai dėl ankstesnių darbo srities teisės aktų pažeidimų.
S. K. bausta administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjusi, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiama pirmą kartą (b. l. 15–16). S. K. administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo). S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. S. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Įvertinus visa tai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. K. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti S. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Informuoti S. K., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 21134913140, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.