Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-12-844/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-09
Bylos Nr.: 1A-12-844/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02898-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas, Judita Sungailaitė
Nuteistasis: G. R.
Civilinis ieškovas: „(duomenys neskelbtini)“ AS
Advokatai: Žilvinas Kalinauskas

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-844/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02898-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.1; 2.4.7; 14.5.1.(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistosios G. R. gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika N. M. atžvilgiu) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika G. V. atžvilgiu) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi, G. R. paskirta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsniu, šią bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, ir nuteistajai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažesnę nei 5 000 Eur žalą civiliniam ieškovui.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ AS civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš J. G. ir G. R. „(duomenys neskelbtini)“ AS naudai solidariai priteista 40 053,89 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat šiuo nuosprendžiu J. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. R. nuteista už tai, kad:

1.1. veikdama su J. G. ir nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: J. G. piktnaudžiaujant N. M. pasitikėjimu ir nesuvokimu apie daromą nusikalstamą veiką, panaudojus apgaulę, t. y. paprašius neva pagalbos paskolinti jam savo banko kortelę, nuslėpus aplinkybę, kad ketina N. M. vardu sudaryti sutartį ir paimti paskolą, įgijus N. M. duomenis, telefonu juos perdavus nenustatytam asmeniui, kuriam 2019-03-20 21.25 val. nenustatytoje vietoje internetu „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) melagingai, be N. M. žinios, šios vardu elektroniniu būdu pateikus paraišką 15 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrindžiat N. M. mokumą pateikus netikrus dokumentus, tai yra N. M. vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2010-04-19 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai N. M. priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, taip įmonę „(duomenys neskelbtini)“ suklaidinus dėl sutartį sudarančio asmens, dėl N. M. mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, ji (G. R.) 2019-03-21 du kartus paskambino telefonu į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, melagingai prisistatė N. M., taip patvirtino N. M. vardu pateiktą paraišką, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, J. G. 2019-03-21 17.07 val. nenustatytoje vietoje naudojantis N. M. elektroniniu parašu šios vardu elektroniniu parašu pasirašius elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas į J. G. valdomą N. M. „Luminor Bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 eurų kreditą, ji (G. R.), tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-03-22, apgaule įgytiems pinigams užvaldyti suteikė J. G. nusikaltimo padarymo priemonę – J. R. banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po ko J. G. 2019-03-22 nenustatytoje vietoje, pasinaudojus N. M. elektroninės bankininkystės duomenimis, suformavus mokėjimo nurodymus ir pervedus: 1) 7 500 eurų į A. M. „Luminor Bank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos A. M., nežinanti apie vykdomą nusikaltimą, išgrynino Kauno mieste esančiuose bankomatuose ir perdavė J. G., 2) 5 210 eurų į nenustatyto asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 2 288 eurų į jos (G. R.) valdytą J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ji (G. R.) išleido atsiskaitymams už įgytas prekes ir paslaugas, tokiu būdu ji apgaule savo, J. G. ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas priklausančius 15 000 eurų.

1.2. veikdama su J. G. ir nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji (G. R.), tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-03-22, apgaule įgytiems pinigams užvaldyti suteikė J. G. nusikaltimo padarymo priemonę – J. R. banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po ko, J. G. piktnaudžiaujant G. V. pasitikėjimu ir panaudojus apgaulę, t. y. paprašius G. V. savo vardu paimti kreditą ir pažadėjus jį už G. V. grąžinti, nuslėpus aplinkybę, kad kredito grąžinti neketina, J. G. įgijus G. V. banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis ir elektroninio parašo duomenis, juos ir G. V. asmens duomenis perdavus nenustatytam asmeniui, kuriam 2019-04-08 10.06 val. nenustatytoje vietoje internetu „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) G. V. vardu elektroniniu būdu pateikus paraišką 25 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrindžiat G. V. mokumą pateikus netikrus dokumentus, tai yra G. V. vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-01 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai G. V. priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, taip įmonę „(duomenys neskelbtini)“ suklaidinus dėl G. V. mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, J. G. 2019-04-08 10.10 val. nenustatytoje vietoje naudojantis G. V. elektroniniu parašu šio vardu elektroniniu parašu pasirašius elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas į J. G. valdomą G. V. „Šiaulių banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 eurų kreditą, po ko 2019-04-09 J. G. pasinaudojus G. V. elektroninės bankininkystės duomenimis ir prisijungus prie AB „Šiaulių bankas“ bei atlikus mokėjimo pavedimus – 7 500 eurų, 1 000 eurų ir 100 eurų pervedus į jos (G. R.) valdytą J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 2 550 eurų ji, t. y. G. R. išgrynino AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), likusius pinigus ji (G. R.) išleido atsiskaitydama už įvairias prekes, paslaugas, bei atliko pavedimus įvairiems fiziniams asmenims; bei 2 250 eurų pavedimą į A. M., nežinojusios apie vykdomą nusikalstamą veiką, „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos A. M. išgrynino Kauno mieste esančiuose bankomatuose ir perdavė J. G., tokiu būdu ji, t. y. G. R. apgaule savo, J. G. ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas priklausančius 15 000 eurų.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistosios G. R. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendį, kuriuo G. R. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ją dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti.

2.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Jame išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, yra grįstos įrodymų turinio netinkama interpretacija, prielaidomis.

2.2. Advokatas pažymi, jog viso proceso metu J. G. neigė aplinkybę, jog darant nusikaltimus bendrininkavo su G. R., jo pozicija kaltės klausimu buvo nekintanti, parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei vieni kitus papildantys ir paaiškinantys kitų proceso dalyvių duotus parodymus. J. G. paaiškino, kad asmuo, vardu T., su kuriuo jį siejo pažintis iš įkalinimo įstaigos, pasiūlė užsidirbti pinigų. Ta aplinkybė, kad jo asmeninė sąskaita buvo areštuota dėl esamų išieškojimų ir negalėjo būti panaudota T. pasiūlytam nusikalstamos veikos planui vykdyti, sąlygojo tai, kad jis paprašė tuometinės draugės (G. R.) mamos J. R. ir pusseserės A. M. leisti pasinaudoti jų asmeninėmis sąskaitomis. A. M. taip pat davė analogiškus parodymus apie tai, kad J. G. paprašė leidimo pasinaudoti sąskaita. Prašymą motyvavo tuo, kad jo sąskaitos yra areštuotos, o jam turi pervesti pinigus už skolą. Ji sutiko padėti iš geranoriškumo be jokio atlygio ir leido pasinaudoti sąskaita. Ji pati visus pervestus pinigus išsigrynino per kelis kartus bankomate ir visus juos perdavė J. G.. G. R. jos nėra prašiusi leisti naudotis sąskaita, tai darė tiesiogiai J. G.. Kai prasidėjo reikalai su policija, G. R. santykius su J. G. nutraukė. G. V. nurodė, kad J. G. paprašė jo vardu gauti paskolą. Pasitikėdamas J. G., jis atsidarė sąskaitą banke, sudarė mobilaus parašo sutartį su mobilaus ryšio operatoriumi. Visus duomenis mobilaus parašo bei visus prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės perdavė J. G.. Taip pat G. V. nurodė, kad G. R. žino kaip J. G. draugę, tačiau pastaroji su juo dėl paskolos nėra bendravusi. G. R., aiškindama aplinkybes dėl J. R. kortelės panaudojimo, nurodė, kad J. G. kreipėsi į ją (G. R.) prašydamas leisti pasinaudoti jos sąskaita, pervedant į šią sąskaita jam priklausančias pinigines lėšas. Kadangi ji tuo metu negalėjo naudotis šia sąskaita, J. G. kreipėsi i jos mamą J. R. su prašymu dėl leidimo pasinaudoti jos sąskaita, pervedant į ją J. G. priklausančius pinigus. Šį būtinumą grindė tuo, kad jo sąskaitos areštuotos antstolių ir jomis naudotis negali. J. R. sutiko leisti J. G. pasinaudoti jos sąskaita, tačiau kortelę perdavė jai (G. R.), kadangi į šią sąskaitą gaudavo ir savo pajamas. Be to, dukra labiau pasitikėjo. J. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja, taip pat kaip ir J. G. bei nuteistoji nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis leido J. G. pasinaudoti savo sąskaita. Tai yra, visi proceso dalyviai nurodė analogiškas aplinkybes, kuriomis J. G. buvo leista pasinaudoti A. M. ir J. R. bankinėmis sąskaitomis. Tiek A. M., tiek J. R. patvirtino, kad būtent J. G. kreipėsi į jas su prašymu leisti pasinaudoti bankine sąskaita. J. R. taip pat nurodė, kodėl leisdama J. G. naudotis jos sąskaita, bankinę kortelę perdavė savo dukrai, nurodydama, kad sąskaitoje buvo ir jos asmeninės lėšos ir todėl kortelę patikėjo dukrai, kadangi J. G. pažinojo neseniai ir juo mažiau pasitikėjo. Teismas, konstatuodamas, kad J. R. ir A. M. sąskaitų naudojimas patvirtina aplinkybę, jog G. R. tai darė savo iniciatyva, siekdama išvengti atsakomybės, tuo nukreipė galimus įtarimus savo mamos J. R. ir pusseserės A. M. atžvilgiu, nepasisakė kodėl šių bylos domenų nevertino kaip įrodymų, dėl jų nepasisakė. Gynėjo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kuriuos teismas būtų vertinęs ir dėl kurių būtų pasisakęs, leidžiančių daryti išvadą, jog nuteistoji tyčia naudojosi savo artimųjų sąskaitomis.

2.3. Ginčydamas nuteistosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, padarytos N. M. atžvilgiu, advokatas nurodo, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad per savo brolį Ž. M. susipažino su „(duomenys neskelbtini)“ (J. G.). Išgertuvių metu „(duomenys neskelbtini)“ jai pasiūlė jos vardu paimti kažkokią kortelę. Ji sutiko ir jie nuvažiavo į kažkokį banką. Banke davė kortelę, du lapus, kažkokį pultelį, viską paėmė „(duomenys neskelbtini)“. Su kitais asmenimis, išskyrus „(duomenys neskelbtini)“, į bankus nėjo. Kitiems asmenims savo dokumentų neskolino. G. R. šiame reikale nedalyvavo, ji jokių reikalų su G. R. neturėjo. Šiuos parodymus ji patvirtino ir apklausiama teisme bei nurodė, kad išgėrinėjant pas Ž. M., J. G. prašė paskambinti į banką, tačiau dėl girtumo to nesugebėjo padaryti. Į banką paskambino G. R. užėjusi į butą J. G. ir jos prašymu. Apklausiamas J. G. nurodė, kad su G. R. juos siejo artimi santykiai ir jie kartu dažnai vykdavo pas G. R. artimuosius, kurie gyveno (duomenys neskelbtini). Būtent svečiuodamasis pas G. R. artimuosius jis susipažino su Ž. M., A. M. bei N. M.. Išgertuvių metu susitarė su N. M., kad su ja nuvyks į Kauną dėl elektroninės bankininkystės sutarties ir dėl mobilaus parašo sutarties sudarymo. Nuvykus dviese su N. M. banko skyriuje buvo sudaryta el. bankininkystės sutartis, o mobilaus ryšio operatoriaus atstovybėje buvo sudaryta el. parašo sutartis. Sudarant mobilaus parašo sutartį jis, būdamas kartu su N. M., nurodė atstovybės darbuotojai G. R. el. paštą, kadangi nei jis pats, nei N. M. nesinaudojo el. paštu. Tai darė be G. R. žinios. Kaip ir epizode dėl G. V. vardu paimtos paskolos, J. G. vykdė T. duodamus nurodymus. Vykdant T. nurodymus, N. M. reikėjo paskambinti į „(duomenys neskelbtini)“ pasitikslinti dėl pateiktų duomenų. Kadangi pastaroji buvo neblaivi, to negalėjo padaryti. N. M. ir jo prašymu į banką paskambino G. R. N. M. akivaizdoje. Gautą N. M. vardu paskolos dalį jis, pasinaudodamas G. R. mobiliuoju įrenginiu, pervedė į A. M. ir J. R. banko sąskaitas, o likusią paskolos dalį T. pats pervedė į jam (J. G.) nežinomo asmens sąskaitą. Tiek A. M., tiek J. R. buvo leidusios jam pasinaudoti šiomis sąskaitomis.

2.4. Nuteistosios parodymai yra neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems duomenims. Apklausiama dėl nusikalstamos veikos epizodo dėl N. M. vardu paimtos paskolos, ji nurodė, kad J. G., su kuriuo artimai bendravo kaltinime nurodomu laikotarpiu, būdamas svečiuose pas jos mamą J. R. susipažino su kaimynystėje gyvenusiu Ž. M. ir jo seserimi N. M.. Ji detaliai nurodė šių asmenų bendravimo aplinkybes ir apibūdino jų pažinties turinį, o konkrečiai – bendrus išgėrinėjimus. Savo parodymuose patvirtino tiek J. G., tiek J. R. parodymus, kokiomis aplinkybėmis J. R. leido J. G. naudotis savo bankine sąskaita. Neneigė ir tos aplinkybės, kurią nurodė tiek J. G., tiek N. M. apklausiami teismo posėdžio metu, kad šių asmenų prašymu galėjo paskambinti į banką. Ji taip pat patvirtino J. G. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis, gyvendamas kartu su ja, naudojosi jos kompiuteriu ir mobiliuoju įrenginiu. Nurodė tai, kad pavedimų iš N. M. sąskaitos į A. M. ir J. R. sąskaitas nėra atlikusi, o apie J. G. atliktus pavedimus pasinaudojant jos internetine prieiga ji nežinojo.

2.5. Gynėjas taip pat pažymi, jog „(duomenys neskelbtini)“ į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kad UAB „Tele 2“ sudarant el. parašo sutartį nurodytu paštu – (duomenys neskelbtini)@gmail.com, būtų teikusi kokio nors pobūdžio informaciją, susijusią su N. M. ar G. V. suteikta paskola. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo tirtas nuteistosios naudojamas el. paštas (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Nuteistoji niekada neginčijo, kad šiuo el. paštu naudojasi būtent ji, tačiau tvirtina, kad į šį paštą nėra gavusi iš kredito įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ jokios informacijos, susijusios su G. V. ar N. M. vardu gautomis paskolomis. Tai yra, pirmosios instancijos teismas, G. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę grindė įrodymais, kurie nebuvo tirti baudžiamojo proceso metu. Išreikšdamas poziciją, jog netiki G. R. paaiškinimais, kad ji į banką skambino tik dėl to, kad N. M. buvo per girta, teismas tai pat nevertino pačios N. M. paaiškinimų nurodant aplinkybes, kuriomis buvo skambinama į banką jos vardu, ir J. G. parodymų bei dėl jų nepasisakė. Teismo išvada, kad A. M. parodymai esminėse detalėse dėl G. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos N. M. epizode sutampa su liudytojos N. M. parodymais iš esmės prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

2.6. Skunde nurodoma ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-833-1129/2023 buvo nustatyta, jog apgaule „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos, po to kai jos buvo pervestos į Ž. M. ir G. S. vardu atidarytas sąskaitas buvo pervedamos į J. R. sąskaitą, o vėliau piniginės lėšos išgryninamos bankomate. Šio teisminio proceso metu G. R. buvo apklausta kaip liudytoja ir davė analogiškus parodymus kaip ir šiame procese. J. R. apklausiama liudytoja taip pat davė analogiškus parodymus kaip ir šiame procese nurodydama aplinkybes, kuriomis J. G. leido naudotis savo sąskaita. Skirtingai nei nurodo teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-833-1129/2023 G. R. nepripažinta kalta. Tai yra, šioje byloje nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintos įsiteisėjusiu nuosprendžiu, negali būtį vertinamos tame kontekste koks yra nurodytas skundžiamame nuosprendyje. T. y., kaip G. R. suplanuotos nusikalstamos veikos schemos patvirtinimas, tuo pačiu ir pagrindžiančios jos kaltę šiame procese. Antra, tos pačios aplinkybės, o būtent aplinkybės, kuriomis J. R. leido J. G. naudotis jai priklausančia sąskaita ginčijamame nuosprendyje vertinamos kaip G. R. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-833-1129/2023 šiuose G. R. veiksmuose nebuvo įžvelgta nusikalstamų ketinimų. Byloje nebuvo nustatyta, kad J. R. leidimus naudotis jos sąskaita suteikinėjo kiekvienu atskiru atveju. Leidimą naudotis sąskaita J. R., J. G. prašymu suteikė vieną kartą ir J. G. šia sąskaita naudojosi apgaule gaudamas paskolas tiek G. S., tiek Ž. M., tiek N. M. ir G. V. vardu.

2.7. Be to, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje, apskritai negalėjo vadovautis nustatytomis baudžiamojoje byloje Nr. 1-833-1129/2023 aplinkybėmis. Situacijos, kai kaltinimui pagrįsti yra pasiremiama liudytojų parodymais, kurie kitoje byloje yra nuteisti, tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje vertinami ypač neigiamai. Antai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingo proceso principas. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Macko ir Kozuba? prieš Slovakiją, peticijų Nr. 64054/00 ir 64071/00; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03). Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-225/2009, 2K-168/2011). Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-833-1129/2023 G. R. davė parodymus kaip liudytoja ir vadovavimasis joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžiant G. R. kaltės klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-79-408/2024, iš esmės pažeistų G. R. procesines teises.

3. Atsiliepimų į nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą negauta.

Atsiliepimas

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas atmestinas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios G. R. gynėjo skundą, kuriame kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl G. R. kaltės įvykdžius BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas bei prašoma ją išteisinti. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija privalo patikrinti, ar skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, ar jų pakanka pripažinti G. R. kalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

6. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad J. G., piktnaudžiaujant N. M. pasitikėjimu ir nesuvokimu apie daromą nusikalstamą veiką, paprašius jos pagalbos paskolinti jam savo banko kortelę bei nuslėpus aplinkybę, kad ketina N. M. vardu sudaryti sutartį ir paimti paskolą, be jos žinios, N. M. vardu „(duomenys neskelbtini)“ AS tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo pateikta paraiška 15 000 eurų kreditui gauti, kartu pateikiant ir netikrus dokumentus, pagrindžiančius N. M. mokumą, po ko, suklaidinus įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutartį sudarančio asmens, jo mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, elektroninės vartojimo kredito sutarties pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas į J. G. valdomą N. M. „Luminor Bank“ sąskaitą išmokėjo 15 000 eurų kreditą, ir ši pinigų suma, atitinkamomis dalimis, buvo pervesta į A. M., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, nenustatyto asmens bei G. R. valdytą J. R. banko sąskaitas. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta ir tai, kad J. G., piktnaudžiaujant G. V. pasitikėjimu, paprašius pastarojo savo vardu paimti kreditą ir pažadėjus jį už G. V. grąžinti, nuslėpus aplinkybę, kad kredito grąžinti neketina, „(duomenys neskelbtini)“ AS tinklapyje (duomenys neskelbtini) G. V. vardu buvo pateikta paraiška 25 000 eurų kreditui gauti, melagingai pagrindžiat G. V. mokumą netikrais dokumentais, po ko, suklaidinus įmonę „(duomenys neskelbtini)“ AS dėl G. V. mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas elektroninės vartojimo kredito sutarties pagrindu į J. G. valdomą G. V. „Šiaulių banko“ sąskaitą išmokėjo 15 000 eurų kreditą, ir ši pinigų suma, atitinkamomis dalimis, buvo pervesta į G. R. valdytą J. R. banko sąskaitą bei A. M., nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą.

7. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino, tačiau nuosekliai teigė, jog G. R., kuri savo kaltę pagal jai pareikštus kaltinimus neigė, apie vykdomus sukčiavimus, tai, kad kitų asmenų vardu yra sudaromos vartojimo kredito paskolos, nieko nežinojo. Nepaisant tarpusavyje sutampančių nuteistųjų parodymų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje ištirti duomenys patvirtina G. R. veikus bendrai su J. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. R. kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio G. R. atžvilgiu priėmimą. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės apylinkės teismo buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Nuosprendyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė apkaltinamojo nuosprendžio G. R. atžvilgiu priėmimą, bei motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti nuteistųjų parodymai dalyje dėl to, kad G. R. nebuvo žinoma apie J. G. vykdomas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistoji suvokė savo veiksmais prisidedanti prie nusikalstamo sumanymo apgaule įgyti svetimą – „(duomenys neskelbtini)“ AS priklausantį turtą įgyvendinimo, puikiai suprato ne tik J. G. vykdomų nusikalstamų veikų pobūdį, tačiau ir schemą, kurią panaudojant jos buvo įvykdytos, šiuo atveju leidžia konstatuoti visa eilė byloje nustatytų aplinkybių.

8. Pirma, byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, jog, suklaidinus kredito bendrovę, į N. M. bei G. V. banko sąskaitas, kaip kreditas, gautos piniginės lėšos buvo pervedamos į nuteistajai artimų asmenų – motinos J. R. bei pusseserės A. M. banko sąskaitas, o ne tiesiogiai G. R., tuo neabejotinai siekiant, jog pastarosios asmenybė nebūtų tiesiogiai susieta su nusikalstamu būdu įgytu turtu. Apeliaciniame skunde remiantis J. G., J. R., o taip pat ir A. M. parodymų fragmentais bandoma įrodyti, kad apie J. R. bei A. M. banko sąskaitų panaudojimą apgaule įgytoms piniginės lėšoms užvaldyti G. R. nieko nežinojo, manė, kad į jų banko sąskaitas bus pervedamos piniginės lėšos iš užsienio J. G., kurių gauti į savo banko sąskaitą nuteistasis negalėjo, kadangi buvo įsiskolinęs ir lėšos galėjo būti areštuotos antstolio. J. G. tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad savo draugei G. R. pasakė, jog jam iš užsienio turi atsiųsti pinigų, kurie į jam priklausančią banko sąskaitą negali būti pervesti dėl paminėtos priežasties, ir tuomet ši pasiūlė, kad pavedimai gali būti padaryti į jos motinos, močiutės bei pusseserės banko sąskaitas. Liudytojomis apklaustos J. R. bei A. M. taipogi parodė, kad 2019 metų pavasarį J. G. paprašė jų leisti pasinaudoti savo banko sąskaitomis, nurodydamas, kad jo banko sąskaita yra areštuotos, po ko J. R. savo banko sąskaitos duomenis bei banko kortelę atidavė dukrai G. R., o A. M. savo banko sąskaitos numerį pasakė J. G.. Nors aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad apie tikrąjį jų banko sąskaitų panaudojimo tikslą šiuo atveju nebuvo žinoma nei J. R., nei A. M., tačiau jie niekaip neįrodo, jog apie ketinimą apgaule sudaryti vartojimo kredito sutartis bei pasisavinti pagal jas į N. M. ir G. V. banko sąskaitas gautas pinigų sumas, kas ir buvo įgyvendinta, siūlydama J. G. pasinaudoti savo motinos bei pusseserės banko sąskaitomis, nieko nežinojo ir G. R..

9. Atmetant tokią versiją, visų pirma atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu nuteistoji pati turėjo banko sąskaitą ir ja naudojantis galėjo laisvai atlikti įvairias mokėjimo operacijas, gauti pavedimus, skirtus J. G.. Ši aplinkybė nustatyta pačios G. R. parodymais. Taigi, tas faktas, kad N. M. ir G. V. vardu gautos ir į jų vardu atidarytas banko sąskaitas pervestos paskolos buvo nukreiptos ne į G. R., o trečiųjų asmenų banko sąskaitas, leidžia pagrįstai spręsti, kad toks veiksmas buvo atliktas tikslingai, suvokiant tokių veiksmų neteisėtumą bei siekiant išvengti įtarimų. Be to, tokią versiją leidžia patikimai atmesti bei G. R. bendrininkavimą nagrinėjamų sukčiavimų padaryme įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys bei jais nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tam, kad gauti paskolą N. M. vardu, be kita ko, buvo reikalinga įgyti šios vardu išduotą elektroninį parašą, dėl ko J. G. ir N. M. 2021 m. kovo 20 d., kartu nuvyko į „Tele2“ saloną, esantį prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr., Kaunas. Iš „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad elektroninio parašo sutartyje buvo nurodytas būtent G. R. elektroninis paštas. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nuteistosios elektroninis paštas paminėtoje elektroninio parašo sutartyje buvo įrašytas tik dėl to, kad J. G. bei N. M. patys elektroniniu paštu nesinaudojo, ką neva patvirtina J. G. parodymai, tačiau tokie nuteistojo teiginiai nei teisiamojo posėdžio protokoluose, nei jo apklausų ikiteisminio tyrimo protokoluose, esančiuose šioje baudžiamojoje byloje, neužfiksuoti. Be to, J. G., atsižvelgiant į jo paties statusą šioje byloje, prieš jo apklausas neprisiekė sakyti tik tiesos, jam negrėsė baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis kurį laiką palaikė artimus santykius su G. R., dėl ko turėjo motyvą duoti nuteistajai palankius, nors ir realių faktinių aplinkybių nebūtinai atitinkančius parodymus, dėl ko vadovautis jo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, nėra jokio pagrindo.

10. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų apie tai, kad elektroninio parašo sutartyje nurodytu G. R. elektroniniu paštu nuteistajai „(duomenys neskelbtini)“ AS siuntė informacinius pranešimus, susijusius su paskolos N. M. suteikimu, tačiau jau pats nuteistosios naudojamo elektroninio pašto nurodymas prie kontaktinių elektroninio parašo sutartį pasirašiusio asmens duomenų, kartu vertinant ir tai, jog byloje esantys įrodymai (2021 m. spalio 5 d. „Luminor Bank“ raštas bei 2021 m. spalio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas) patvirtina, jog pavedimai į A. M. bei J. R. banko sąskaitas iš N. M. banko sąskaitos buvo atlikti iš IP adreso, kuris priklauso būtent G. R., rodo, kad sukčiavimai be nuteistosios žinios šiuo atveju negalėjo būti įvykdyti, ji aiškiai žinojo ir suprato, kad J. G. vykdo neteisėtas veikas ir kitų asmenų banko sąskaitos jam reikalingos jų rezultato užvaldymui, o ne teisėtų pajamų iš užsienio gavimui.

11. Be to, ne kas kitas, o nuteistoji 2019 m. kovo 21 d., t. y. paskolos N. M. suteikimo (o kartu ir vartojimo kredito sutarties pasirašymo) dieną, du kartus skambino į „(duomenys neskelbtini)” AS ir bendravo su šios įmonės atstovu pristatydama N. M., nurodė, jog yra užpildžiusi dokumentus vartojimo kreditui gauti, teiravosi, kokius veiksmus reikėtų atlikti toliau, per kiek laiko ketinama suteikti paskolą, tokiu būdu prie sukčiavimo įgyvendinimo prisidėdama ne tik savo motinos banko sąskaitos J. G. pateikimu, bet ir klaidinant banką dėl sutartį norinčio sudaryti asmens tapatybės, t. y. prisidėdama prie apgaulės kredito bendrovės atžvilgiu panaudojimo. Nors G. R. tikino, kad į kredito bendrovę ji skambino ir N. M. jos atstovui prisistatė dėl to, jog N. M. tuo metu buvo neblaivi ir pati kalbėti negalėjo, taip pat tvirtino, kad toks pokalbis vyko N. M. akivaizdoje, tačiau pastarąją aplinkybę paneigia N. M. parodymai, jog ji tą dieną (2019 m. kovo 21 d.) nuteistosios nematė, jokių paskolų niekada neėmė ir jai nebuvo žinoma, kad jos vardu buvo sudaryta vartojimo kredito paskola 15 000 Eur sumai. Tokiems N. M. parodymams neprieštarauja bei juos patvirtina ir J. G. parodymai, jog N. M. apie jos vardu imamą paskolą nieko nežinojo, o G. R. į kredito bendrovę skambino paprašyta ne N. M., o jo, t. y. J. G.. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, N. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nurodžiusi, kad jai vartojant alkoholį kartu su J. G. į butą buvo užėjusi G. R., kurios ji paprašė paskambinti į kredito bendrovę dėl to, kad pati N. M. buvo neblaivi.

12. Tai, kad šiuo atveju J. G. bendrai nusikalstamai veikė ne tik su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bet ir G. R., patvirtina ir tas faktas, kad į jos motinos banko sąskaitą iš G. V. bei N. M. pervestą dalį piniginių lėšų nuteistoji naudojo išimtinai tik savo reikmėms – atsiskaitė jomis už įvairius pirkinius vaistinėje, prekybos centruose, mokėjo už automobilio draudimą, atliko pavedimus fiziniams asmenims. Nors sukčiavimo, kuomet apgaulė buvo panaudota G. V. atžvilgiu, atveju G. R. į kredito bendrovę neskambino, tačiau pažymėtina, jog ši vėlesnė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkanti nusikalstama veika buvo įvykdyta jau po to, kai vartojimo kredito sutartis buvo pasirašyta N. M. vardu. Taigi, tas faktas, kad nuteistoji suteikė galimybę J. G. ir toliau naudotis savo motinos bei pusseserės banko sąskaitomis bei savo nuožiūra naudojo ne tik jos motinai iš N. M. banko sąskaitos, bet ir iš G. V. banko sąskaitos pervestus pinigus, akivaizdžiai patvirtina, kad G. R. buvo žinoma ir apie šį vėlesnį sukčiavimo epizodą.

13. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, kitoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad nuteistieji G. R. ir J. G. dar iki šioje byloje jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo buvo įgiję kredito įstaigų pinigus G. S., Ž. M., A. M. bei R. S. vardu, bei būtent G. R. 2019 m. vasario 24 d. ir 2019 m. kovo 14 d. atvykusi pas A. M. ir R. S. melagingai kalbino juos vykti į banką, imti paskolą, pasirašyti ant jiems teikiamų dokumentų, žadėjo duoti jiems po 3 000 eurų, tikino, kad tai neigiamų pasekmių nukentėjusiesiems nesukels, pati juos lydėjo į banką, telefonų salonus, kur buvo sudaromos elektroninės bankininkystės bei elektroninio parašo paslaugų teikimo sutartys, be ko, nukentėjusiųjų vardu elektroniniu būdu gauti paskolų nebūtų buvę įmanoma, pati perdavė J. G. jų elektroninės bankininkystės duomenis, gautas SIM korteles, po ko, užpildžius paraiškas paskoloms gauti, sudarius vartojimo kredito sutartis bei gavus tokio paties dydžio (15 000 Eur) kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskolas, šie pinigai buvo pasisavinti A. M. bei R. S. perduodant vos po 500 Eur.

14. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-833-1129/2023 nustatytomis aplinkybėmis, remtis sprendžiant G. R. kaltės klausimą dėl šioje byloje jai pareikštų kaltinimų, nėra pagrindo, kadangi joje G. R. nebuvo pripažinta kalta, jos veiksmuose nusikalstamų ketinimų nebuvo įžvelgta, be to, ji toje byloje buvo apklausta tik kaip liudytoja, dėl ko, vadovavimasis joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžiant G. R. kaltės klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-79-408/2024, iš esmės pažeistų G. R. procesines teises. Vertinant šį skundo argumentą, pažymėtina, jog apylinkės teismas nenurodė konkretaus baudžiamosios bylos, kurioje nustatytomis aplinkybėmis remiasi, numerio, todėl neaišku kodėl gynėjas akcentuoja būtent baudžiamąją bylą Nr. 1-833-1129/2023. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas apskųstame nuosprendyje nurodė, jog kitoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad nuteistieji G. R. ir J. G. dar iki šioje byloje jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo buvo įgiję kredito įstaigų pinigus ne tik G. S., Ž. M., bet ir A. M. bei R. S. vardu, bei akcentavo būtent tokias aplinkybes, kurios yra susijusios su vartojimo kredito sutarčių A. M. bei R. S. vardu apgaule sudarymu ir jų pagrindu gautų lėšų neteisėtu pasisavinimu, už ką G. R. buvo pripažinta kalta 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-1108. Tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-833-1129/2023 apgaule „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos, po to, kai jos buvo pervestos į Ž. M. ir G. S. vardu atidarytas sąskaitas, buvo pervestos taipogi į J. R. sąskaitą, tačiau toje byloje G. R. nebuvo nuteista, neturi jokios įtakos šioje byloje surinktų įrodymų vertinimui bei to pagrindu padarytoms išvadoms dėl nuteistosios kaltės.

15. Pažymėtina, jog A. M. liudytoju buvo apklaustas ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teisme jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad būtent G. R., atvykusi į jo gyvenamąją vietą paklausė, ar jis nenori užsidirbti pinigų – nuo 2 000 iki 3 000 Eur, įtikinėjo jį (A. M.) sutikti su jos pasiūlymu, o šiam sutikus, kartu su J. G. ir juo (liudytoju) nuvyko į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, kur liudytojui pateikus savo asmens dokumentą ir pasirašius ant kažkokių lapų, G. R. juos aptarnavusi moteris padavė kažkokį lapą. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. taip pat parodė, kad vėliau pas jį į namus atvykusi nuteistoji padavė jam 500 Eur bei išvažiuodama pasiūlė jo sugyventinei – N. M. – apsvarstyti galimybę užsidirbti pinigų tokiu pačiu būdu. Liudytojas paaiškino ir tai, kad po to, kai paskola buvo paimta jau N. M. vardu, G. R. buvo dar kartą atvykusi į jo namus ir tuomet N. M. už „atliktą darbą“ paliko pinigų.

16. Taigi, ankstesnių sukčiavimų atveju G. R. vaidmuo juose buvo itin aktyvus, neapsiribojęs vien nusikalstamų veikų padarymo priemonės – J. R. banko sąskaitos J. G. suteikimu bei skambinimu į kredito bendrovę, kas patvirtina, jog, nepaisant jos mažesnio indėlio į šioje byloje nagrinėjamų sukčiavimų įvykdymą, G. R. buvo labai gerai žinoma kokių nusikalstamų veikų darymu užsiima J. G., bei jos bendrininkavimą su nuteistuoju bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasisavinant svetimą turtą, kuris buvo neteisėtai užvaldytas panaudojant apgaulę G. V. bei N. M. (ir kredito bendrovės „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu.

17. Iš apeliaciniame skunde minimų A. M. parodymų matyti, jog G. R. asmeniškai neprašė jos duoti savo banko sąskaitos numerio, jai pervestas lėšas teigė perdavusi tiesiogiai J. G.. G. V. parodymai patvirtina, jog pastarasis įtikinėjamas sudaryti vartojimo kredito sutartį buvo tik J. G., tik šiam perdavė visus mobiliojo parašo bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, šiuo klausimu G. V. su G. R. neteko bendrauti. Iš N. M. parodymų taip pat matyti, jog šios liudytojos paskolinti savo banko kortelę prašė tik J. G., tik jis su N. M. vyko į banką bei „Tele2“ saloną bei disponavo jos vardu išduota banko kortele, naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir kitais duomenimis, reikalingais sutarčiai dėl paskolos gavimo sudaryti. Byloje taip pat nėra nustatyta, jog N. M. bei G. V. vardu gautos paskolos iš šių asmenų banko sąskaitas į trečiųjų asmenų banko sąskaitas buvo pervedamos G. R., o ne J. G.. Tačiau vien tai, kad didžiąją dalį veiksmų, kuriuos buvo reikalinga atlikti siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, šiuo atveju atliko kitas nuteistasis – J. G., niekaip nepaneigia jau aukščiau padarytų išvadų bei duomenų, kuriais remiantis jos buvo padarytos, patvirtinančių, jog G. R. kaltinime nurodytais kitais veiksmais prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo – apgaule pasisavinti svetimą turtą – įgyvendinimo ir šio rezultato pasiekimo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šios nutarties 1.1. ir 1.2. punkte detaliai aprašytos nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, buvo įvykdytos J. G. veikiant bendrai ne tik su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu, bet ir G. R.. Šių įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių selektyviai gynėjo atrinkti nuteistųjų bei liudytojų parodymų fragmentai nepaneigia ir išteisinti G. R. pagrindo nesudaro. G. R. neabejotinai suvokė J. G. vykdomų sukčiavimų esmę, žinojo, kad, piktnaudžiaudamas N. M. ir G. V. pasitikėjimu, jų vardu J. G. sudaro vartojimo kredito sutartis, pagal kurias gautas lėšas norint užvaldyti reikalinga jas pervesti į patikimų trečiųjų asmenų sąskaitas, ji pati taip pat prisidėjo ir prie apgaulės „(duomenys neskelbtini)“ AS panaudojimo (su N. M. susijęs nusikalstamos veikos epizodas). Aptarti duomenys ir jais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad nuteistoji suprato savo bei savo bendrininkų atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, kad tokie veiksmai yra baudžiami BK nustatyta tvarka, kad dėl jų kredito įstaiga patirs žalą, ir norėjo taip veikti. Nors J. G., G. R. ir kartu su jais veikęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prie šių nusikalstamų veikų prisidėjo skirtingu laiku, apimtimi, turėjo skirtingus vaidmenis, tačiau kiekvienas jais realizavo tam tikrą dalį atskirų nusikaltimų sudėčių, t. y. buvo bendra vykdytojais, bei visų jų veiksmai buvo svarbūs pasiekti galutinį rezultatą –apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Todėl G. R. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

19. Remiantis tuo, kas nurodyta, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, kurio prašoma G. R. išteisinti, atmetamas. Kadangi profesionalaus teisininko parengtame apeliaciniame skunde alternatyvių prašymų tuo atveju, jei būtų netenkintas paminėtas skundo reikalavimas, neformuojama, vadovaudamasi jau minėtomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija, nenustačiusi šiose dalyse kokių nors pažeidimų, nepasisako dėl nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės bei priimto sprendimo visiškai tenkinti „(duomenys neskelbtini)“ AS pateiktą civilinį ieškinį ir iš J. G. ir G. R. „(duomenys neskelbtini)“ AS naudai solidariai priteisti 40 053,89 Eur turtinės žalos atlyginimo.

20. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant nuosprendžio, su kuriuo bendrinamos J. G. už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas šioje byloje paskirtos bausmės, priėmimo datą. Tai yra, pirmosios instancijos teismas nurodė už atskiras nusikalstamas veikas J. G. paskirtas bausmes subendrinti su 2024 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nors Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas 2024 m. sausio 18 d. Taip pat nuosprendyje suklysta nurodant Kauno apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo datą bendrinat ir nuteistajai G. R. paskirtas bausmes – nurodoma, jog G. R. paskirtos bausmės bendrinamos su 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-60 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirta laisvės apribojimo bausme, nors minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi. Šias klaidas teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu. Kadangi jos neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, siekiant išvengti neaiškumų nuosprendžio vykdymo procese, aptartos klaidos ištaisytinos šia apygardos teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeičiant.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas:

antroje pastraipoje klaidingai nurodytą Kauno apygardos teismo nuosprendžio datą – „2024 m. sausio 19 d.“ ištaisyti į „2024 m. sausio 18 d.“;

šeštoje pastraipoje klaidingai nurodytą Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo datą – „2023-06-60“ ištaisyti į „2023 m. birželio 30 d.“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Judita SungailaitėJūratė PetraškienėVaidas Vasiliauskas