Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Lukui Žižiui, Karolinai Venslovaitytei, Odetai Ruzienei, Vidai Dambrauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, teistas:

1) 1997 m. gruodžio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1998 m. kovo 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2001 m. rugsėjo 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2003 m. rugsėjo 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2002 m. kovo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 2 dalį – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda. 2003 m. spalio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 273 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2009 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą 6 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2013 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;

8) 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

9) 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - galutine subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį;

10) 2023 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) 2024 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį – 14 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 6 laisvės atėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. sausio 18 d. ir bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos),

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme ir 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamoji įpareigota per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dalį, ne mažesnę nei 5000 Eur, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nustatytas kaltinamajai 2 metų terminas paskirtai baudai sumokėti,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. G. turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu ir nesuvokimu apie daromą nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę, t. y. prašydamas neva pagalbos paskolinti jam savo banko kortelę, nuslėpdamas aplinkybę, kad naudodamasis jos elektroninio mokėjimo priemonės duomenimis, banko sąskaita ir elektroniniu parašu ketina jos vardu sudaryti sutartį ir paimti paskolą, 2019-03-20 (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) skyriuje N. M. atsidarius banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarius elektroninės bankininkystės paslaugų sutartį, jis, J. G., iš N. M. paėmė jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorių ir interneto banko sutarties priedą su prisijungimo kodu, taip apgaule neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu ir nesuvokimu apie daromą nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę, t. y. prašydamas neva pagalbos paskolinti jam savo banko kortelę, nuslėpdamas aplinkybę, kad naudodamasis jos elektroniniu parašu ketina jos vardu sudaryti sutartį ir paimti paskolą, 2019-03-20 N. M. UAB (duomenys neskelbtini) salone esančiame (duomenys neskelbtini), sudarius elektroninio parašo paslaugų sutartį, apgaulės paveiktai N. M. šiuos duomenis iš karto perdavus jam (J. G.), tokiu būdu jis apgaule, neteisėtai įgijo neviešus elektroninius duomenis - N. M. elektroninio parašo PIN ir PUK kodų kortelę su slaptažodžiais bei sim kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 198 str. 1 d.

Be to, jis veikdamas su G. R. ir nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu ir nesuvokimu apie daromą nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę, t. y. prašydamas neva pagalbos paskolinti jam savo banko kortelę, nuslėpdamas aplinkybę, kad ketina jos vardu sudaryti sutartį ir paimti paskolą, įgijęs jos duomenis, jis, t. y. J. G., telefonu perdavė N. M. asmens duomenis nenustatytam asmeniui, kuriam 2019-03-20 21.25 val. nenustatytoje vietoje internetu (duomenys neskelbtini) tinklapyje (duomenys neskelbtini) melagingai, be N. M. žinios, šios vardu elektroniniu būdu pateikus paraišką 15 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrindžiat N. M. mokumą pateikus netikrus dokumentus, tai yra N. M. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2010-04-19 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai N. M. priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, taip įmonę (duomenys neskelbtini) suklaidinus dėl sutartį sudarančio asmens, dėl N. M. mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, G. R. 2019-03-21 du kartus paskambinus telefonu į įmonę (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius N. M., taip patvirtinus N. M. vardu pateiktą paraišką, (duomenys neskelbtini) AS filialas sutikus suteikti kreditą, jis (J. G.) 2019-03-21 17.07 val. nenustatytoje vietoje disponuodamas N. M. elektroniniu parašu jos vardu elektroniniu parašu pasirašė elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) AS filialas į jo (J. G.) valdomą N. M. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 eurų kreditą, po ko jis (J. G.) 2019-03-22 nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas N. M. elektroninės bankininkystės duomenimis, suformuodamas mokėjimo nurodymus, pervedė: 1) 7500 eurų į A. M. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, kuriuos A. M., nežinanti apie vykdomą nusikaltimą, išgrynino (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose ir perdavė jam, 2) 5210 eurų į nenustatyto asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 2288 eurų į G. R. valdytą J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos G. R. išleido atsiskaitymams už savo įgytas prekes ir paslaugas, tokiu būdu jis apgaule savo, G. R. ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) AS filialas priklausančius 15 000 eurų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2019-03-21 17.07 val. nenustatytoje vietoje elektroninei vartojimo kredito sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyti neteisėtai pasinaudodamas N. M. elektroniniam parašui priskirta sim kortele bei PIN/PUK slaptažodžių kodų kortele be N. M. žinios, internetu prisijungė prie elektroninio parašo informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-03-22 nenustatytoje vietoje be N. M. žinios, su N. M. sąskaitoje gautais pinigais finansinėms operacijoms – pinigų pavedimams atlikti, neteisėtai pasinaudodamas N. M. (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės generatoriumi ir prisijungimo kodu internetu prisijungė prie (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės informacinės sistemos, pažeisdamas informacines apsaugos priemones, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2019-03-21 17.07 val., nenustatytoje vietoje, neteisėtai disponuodamas N. M. elektroninio parašo duomenimis, N. M. elektroniniu parašu (duomenys neskelbtini) tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai pasirašydamas elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą - vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis 2019-03-22 nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, t. y. N. M. (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatoriumi ir prisijungimo kodu, be N. M. žinios prisijungė prie (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir N. M. sąskaitoje atliko tris neteisėtas finansines operacijas: 1) 7500 eurų pavedimą į A. M. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 5210 eurų pavedimą į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 2288 eurų pavedimą į J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus : 2019 m. kovo mėnesį tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, N. M. asmens duomenis telefonu perdavė nenustatytam bendrininkui, žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, tuomet 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019-03-20, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo pagaminti netikri dokumentai: N. M. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2010-04-19 tariamai sudaryta darbo sutartis, ją pateikė pasirašyti N. M., kurią jo nurodymu N. M., nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašė, taip pat pagamino N. M. tariamai priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis veikdamas su G. R. ir nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, susitaręs su G. V. šio vardu paimti paskolą, piktnaudžiaudamas G. V. pasitikėjimu, kad grąžins paskolą jis, t. y. J. G., perdavė G. V. asmens duomenis nenustatytam asmeniui, kuriam 2019-04-08 10.06 val. nenustatytoje vietoje internetu (duomenys neskelbtini) tinklapyje (duomenys neskelbtini) G. V. vardu elektroniniu būdu pateikus paraišką 25 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrindžiat G. V. mokumą pateikus netikrus dokumentus, tai yra G. V. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2014-09-01 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai G. V. priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, taip įmonę (duomenys neskelbtini) suklaidinus dėl G. V. mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, (duomenys neskelbtini) AS filialas sutikus suteikti kreditą, jis (J. G.) 2019-04-08 10.10 val. nenustatytoje vietoje disponuodamas G. V. elektroniniu parašu šio vardu elektroniniu parašu pasirašė elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) AS filialas į jo (J. G.) valdomą G. V. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 eurų kreditą, po ko jis (J. G.) 2019-04-09 nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas G. V. elektroninės bankininkystės duomenimis prisijungė prie AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir atliko mokėjimo pavedimus - 7500 eurų, 1000 eurų ir 100 eurų pervedė į G. R. valdytą J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 2550 eurų G. R. išgrynino AB (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), likusius pinigus G. R. išleido atsiskaitydama už įvairias prekes, paslaugas, bei atliko pavedimus įvairiems fiziniams asmenims; bei 2250 eurų pavedimą į A. M., nežinojusios apie vykdomą nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos A. M. išgrynino (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose ir perdavė jam, tokiu būdu jis apgaule savo, G. R. ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) AS filialas priklausančius 15 000 eurų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus, o būtent: 2019 m. balandžio mėnesį tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje G. V. asmens duomenis telefonu perdavė nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, tuomet 2019 m. balandžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019-04-08, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo pagaminti netikri dokumentai: G. V. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2014-09-01 tariamai sudarytą darbo sutartį, kurią jis pateikė G. V. pasirašyti, kurią jo nurodymu G. V., nežinojęs apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašė, taip pat pagamino tariamai G. V. priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamų veikų N. M. atžvilgiu

Kaltinamasis J. G. dėl visų jam pareikštų kaltinimų kaltas prisipažino. Jis paaiškino, kad 2018 metais susipažino su tokiu T., kuris pasiūlė surasti asocialių žmonių, pijokų ir bus pinigų. 2019 m. kovo mėnesį jis buvo (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą Ž. M., jie išgėrinėjo Ž. namuose, klausė ar Ž. neturi kokių žmonių, kurie taip pat galėtų paskolinti elektroninę bankininkystę. Ž. pasiūlė savo sesę N. ir brolį, kurio vardo neprisimena. Jeigu neklysta N. užėjo į namus pas Ž., paklausė kas ši tokia, kai atsakė, paprašė, kad paskolintų elektroninę bankininkystę. Suprato, kad N. visai nieko nesigaudo, kad ji irgi alkoholikė, ši net nežinojo ką reiškia elektroninė bankininkystė. N. sutiko padėti. Susitarė ir susitiko gal už keleto dienų, nuvežė ją (duomenys neskelbtini) į kažkokį banką ten išėmė elektroninę bankininkystę, kažkur kitur elektroninį parašą. Visus tuos duomenis jis paėmė. Vėl skambino T., sakė, kad yra žmogus, diktavo tuos duomenis, o T. su jais atliko kažkokias operacijas paskolai gauti. N. taip pat buvo išduotas elektroninės bankininkystės generatorius. N. el. parašo telefono numeriu naudojosi jis, šis numeris buvo nurodomas kaip paskolos gavėjo numeris. Jeigu skambindavo iš banko, jis atsiliepdavo arba gaudavo žinutes dėl paskolos. Anksčiau draugavo su G. R., šiai sakė, kad iš užsienio turi atsiųsti pinigų, kurių pervesti į savo sąskaitą negali nes turi antstolių. G. R. pasiūlė, kad pinigus galima pervesti į šios mamos, močiutės, pusseserės sąskaitas. Tas ir buvo padaryta, tuos pinigus iš sąskaitą nuimdavo G. ir perduodavo jam. G. apie tas paskolas nieko nežinojo, jai nebuvo žinoma, kad tai neteisėtu būdu gauti pinigai. Nors ir suvokė, kad visa tai nelabai teisėta, tačiau manė, kad nieko bloga už tai nebus, priešingu atveju nebūtų į šitą reikalą įvėlęs sau artimų žmonių ir nebūtų taip kvailai daręs, o pinigus būtų pervedęs į kokių asocialių žmonių sąskaitas. N. vardu taip pat buvo paimta 15 000 eurų paskola. Pati N. apie paskolą nežinojo, jai nebuvo įdomu. N. už tai pinigų negavo, tik nupirko pavalgyti, išgerti. Neprisimena ar jis pats jungėsi prie N. sąskaitos, jeigu iš N. sąskaitos pinigai buvo pervedami į G. R. artimųjų sąskaitas, šiuos pervedimus darė jis pats, o ne T.. Iš N. vardu paimtos paskolos jam liko keli tūkstančiai eurų. Didžioji dalis pinigų likdavo T., šis sakė, kad dar su kažkuo turi dalintis. Visos paskolų sutartys buvo pasirašomos elektroniniu parašu, šiuo pasirašydavo T., jis T. turėdavo pasakyti parašo skaičius. Imant visas šias paskolas dalyvavo tik jis su T.. Žmonės, kurių vardu buvo imamos paskolos, apie jas nežinojo. Taip pat nežinojo ir G. R. bei jos artimieji į kurių sąskaitas buvo pervesta dalis pinigų. Paskolų gavėjų vardu paimtų elektroninių parašų sim korteles visuomet turėjo jis. Jeigu iš N. M. sąskaitų buvo pavedimai į G. artimųjų sąskaitas, pervedimus darė jis. Jeigu yra kažkokie netikri ar suklastoti dokumentai, kurie buvo teikiami paskolai gauti ir juose yra ir N. M. parašai, neatmestų, kad jis šiuos dokumentus galėjo duoti pasirašyti N. M.. Jeigu jis turėjo tuos dokumentus, vadinasi juos atsiuntė T., o turbūt jis dokumentus kažkur atspausdino ir davė pasirašyti N. M. ir turbūt paskui kažkaip tuos dokumentus vėl nusiuntė T..

Kaltinamoji G. R. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė.

Kaltinamųjų J. G. ir G. R. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Liudytoja N. M. parodė, kad ji jokių paskolų niekada neėmė ir jai nežinoma, kad jos vardu buvo paimta 15 000 eurų paskola iš (duomenys neskelbtini). Ji pažįsta kaltinamąjį, kurį visi vadina (duomenys neskelbtini) draugavo su G. R., o ši atvažiuodavo pas močiutę, kuri gyvena Ž. kaimynystėje, taip šie matyt ir susipažino. Ji (duomenys neskelbtini) pažinojo tik tiek, kiek šis lankydavosi pas brolį, o pas brolį šie išgėrinėdavo. Tą kartą šie taip pat sėdėjo pasistatę butelį, prisijungė ir ji, išgėrė gal kelis stikliukus. (duomenys neskelbtini) pradėjo kalbėti, kad reikia nuvažiuoti į banką paimti kažkokią kortelę, kuri reikalinga kažkokiems reikalams. Už tai šis nieko nesiūlė, prašė padėti kaip pažįstamam. Ji sutiko ir jie nuvažiavo į kažkokį banką. Tuo metu buvo blaivi. Į banką nuėjo dviese su (duomenys neskelbtini), neatsimena ar ten jai reikėjo rodyti savo dokumentą. Viską tvarkė (duomenys neskelbtini), ji tik pasirašė ant vieno lapo. Nežino, kas ten buvo kalbama ir daroma. Banke davė kortelę, du lapus, kažkokį pultelį, viską paėmė (duomenys neskelbtini). Nežino, kam (duomenys neskelbtini) juos naudojo. Kitose įstaigose nebuvo, tik banke. Iš karto po to (duomenys neskelbtini) parvežė ją pas brolį Ž. ir už pagalbą nupirko saldainių dėžutę ir butelį degtinės. Ji paskolos neėmė ir nieko apie ją nežino. Niekam ji neleido imti paskolos ir net kalbos apie paskolą nebuvo. Su kitais asmenimis, išskyrus (duomenys neskelbtini), į bankus nėjo. Kitiems asmenims savo dokumentų neskolino. Jokių laiškų dėl paskolos nebuvo gavusi. G. R. šiame reikale nedalyvavo, apskritai ji jokių reikalų su G. R. neturėjo. Parvežęs iš banko (duomenys neskelbtini) dar davė pasirašyti kažkokį dokumentą, kurį nepažiūrėjusi pasirašė. Nežino kas tai per dokumentas, nežino, ar jis buvo lietuviškas. Tyrėjo parodytame anglų kalba surašytame dokumente esantis parašas panašus į jos, gali būti, kad ji šį dokumentą ir pasirašė, negali tvirtinti, tačiau gali būti, kad tai tas pats dokumentas, kurį davė pasirašyti (duomenys neskelbtini). Užsienyje ji niekada nedirbo ir net nesilankė, užsienio bankuose sąskaitų neturi ir neturėjo.

2019-10-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad N. M. atpažino J. G. kaip asmenį apie kurį davė parodymus (1 t., 169–174).

Liudytojas A. M. parodė, kad pas jį į namus atvažiavo G. R., kurios tuo metu nepažinojo. Ji buvo su jo broliu Ž. M.. G. paklausė ar nenori užsidirbti pinigų, kad tik reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai paklausė koks tai būtų uždarbis, ši atsakė, kad nuo 2000 iki 3000 eurų. Ką reikėtų daryti už tuos pinigus jis neklausė, o G. nepaaiškino, apie paskolas nekalbėjo. Pagalvojo, kad tai nelabai švaru, todėl nenorėjo sutikti, G. pradėjo įtikinėti, kad viską sutvarkys kažkokie brokeriai. Brolis sakė, kad nebijotų, nes šis jau paėmęs. Ką šis yra paėmęs jis neklausė ir nesuprato. Pagalvojo, kad nieko bloga nebus ir sutiko. Prie jo namų stovėjo baltas automobilis, kurio priekyje keleivio vietoje sėdėjo J., kurį vadino (duomenys neskelbtini). G. atsisėdo prie to automobilio vairo ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada G. jį nusivedė į kažkokį kabinetą, kur už stalo sėdėjo viena moteris. Tai moteriai padavė savo asmens dokumentą ir pasirašė kiek pamena ant vieno lapo. G. prie tos moters stalo sėdėjo kartu su juo. Kas ten buvo daroma ir kalbama, jis visai nieko neprisimena. Jeigu gerai prisimena ta darbuotoja G. davė kažkokį lapą. Neprisimena ar dar ėjo į kokias įstaigas. G. žadėjo, kad pinigai jam bus kažkur po poros savaičių. Antrą sykį G. atvažiavo kažkur po mėnesio, su ja vėl buvo jo brolis ir tas pats J.. Tuo metu jis tvarkė malkas, jį pakvietė sugyventinė, atėjęs šiuos rado kambaryje. Kambaryje ant stalo gulėjo 500 eurų. G. jam pasakė, kad parašytų ant lapo jog pinigus gavo ir daugiau nereikalaus. Jis atsisakė rašyti, sakė, kad ji pati parašytų. Tuomet G. pati parašė, kad pinigus gavo ir daugiau nereikalaus, neatsimena ar jis ten pasirašė, G. tą lapą pasiėmė. Išvažiuodama G. pasiūlė apie tą patį pagalvoti ir jo sugyventinei. Paskui gali būti, kad sugyventinė susiskambino su G. ir pasakė, kad sutinka su šios pasiūlymu. Gal po kelių savaičių pas juos į namus vėl atvažiavo J. su G., neatsimena kas buvo kalbama. Šie nuvežė jį ir sugyventinę atrodo į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jis ten visai nedalyvavo ir niekur nesikišo, nieko neprisimena. Kai juos parvežė namo po kažkiek laiko sugyventinė į telefoną gavo žinutę, kad į šios sąskaitą pervesta 15 000 eurų. Netrukus sugyventinė patikrino kortelę bankomate, tačiau pinigų nebuvo. Dar praėjus kažkiek laiko jam grįžus iš darbo sugyventinė pasakė, kad buvo atvažiavusi G. su kažkokia moteriške ir atvežė sugyventinei kažkiek pinigų, sumos nepaklausė. Nei jis nei sugyventinė nesuprato, kad buvo paimtos paskolos. Tik paskui, kai sugyventinės sūnus pažiūrėjo sąskaitas, pamatė, kad buvo paimtos paskolos, tuomet kreipėsi į policiją.

Liudytoja J. R. parodė, kad jos dukra G. R. susipažino su J. G., kurio pravardė (duomenys neskelbtini). Jie artimai draugavo, buvo pora. Jie gyveno G. kotedže (duomenys neskelbtini). Kartais jie atvykdavo į (duomenys neskelbtini) pas ją į svečius. Taip besisvečiuojant (duomenys neskelbtini) J. G. susipažino su jos kaimynais - Ž. M., šio seserimi N.. 2019 m. pavasarį, tiksliau laiko neprisimena, J. G. jos paprašė paskolinti banko sąskaitą, nes sakė, kad šio areštuota, prašė, kad į jos sąskaitą būtų pervesti pinigai ir paskui ji pinigus šiam perduotų. Iš kur gauti tie pinigai šis nesakė, o ji neklausinėjo. Ji atsisakė J. G. patikėti savo sąskaitą, nes nenorėjo šiuo pasitikėti, šis nesudarė patikimo žmogaus įspūdžio. Pasakė, kad sąskaitą gali paskolinti nebent savo dukrai G.. Šis sutiko. Tada ji savo (duomenys neskelbtini) sąskaitos duomenis ir banko kortelę padavė savo dukrai G. R.. Kas paskui buvo daroma su jos sąskaita ji nežino ir jokių operacijų pakomentuoti negali. Finansinės ar kitos naudos iš to jai nebuvo, tik tiek, kad padėjo dukters draugui. Koks buvo jos dukters G. R. vaidmuo tuose reikaluose ji taip pat nežino. Piniginių pervedimų į kitų asmenų sąskaitas iš savo sąskaitos G. R. ar J. G. prašymu nedarė.

Liudytoja A. M. parodė, kad J. G. yra jos pusseserės G. R. buvęs draugas ir sugyventinis. 2019 m. pradžioje, tiksliau laiko neprisimena, J. G. pasakė, kad negali naudotis savo sąskaita, kuri areštuota, turi antstolių ir paklausė ar ji gali padėti, jog į jos sąskaitą būtų atsiųsti pinigai, kuriuos ji nuimtų ir atiduotų jam. Iš kur tie pinigai J. G. nepasakė, tik užsiminė apie kažkokias skolas. Ji sutiko padėti iš geranoriškumo be jokio atlygio, pasakė savo sąskaitos numerį. Kas paskui padarė pinigų pervedimo operacijas į jos sąskaitą ji nežino. J. G. tik paėmė jos sąskaitos numerį ir ką paskui su juo darė ji nežino. Kiek pervedė pinigų tiksliai neprisimena, tačiau buvo tūkstantinė suma. Neprisimena iš kokio asmens ar asmenų sąskaitos buvo pervedimas. N. M. ir G. V. nepažįsta. Ji pati visus pervestus pinigus išsigrynino per kelis kartus bankomate ir visus juos perdavė J. G.. Nepagalvojo ir nesigilino, kad tie pinigai galėjo būti įgyti neteisėtu būdu. Prašymų pervesti iš savo sąskaitos pinigų kitiems asmenims iš J. G. nebuvo sulaukusi ir jokių pervedimų J. G. iniciatyva kitiems asmenims nedarė. G. R. šiame reikale nedalyvavo, jos paprašė tiesiogiai J. G.. Kai prasidėjo reikalai su policija, G. R. santykius su J. G. nutraukė ir vengia su šiuo bendrauti. Jai nėra žinoma, kad J. G. kitų asmenų vardu būtų ėmęs paskolų (2 t., 22–25).

Liudytoja A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėnesio klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš (duomenys neskelbtini), teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki15000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių (2 t., 32–35).

Dėl nusikalstamų veikų, padarytų G. V. atžvilgiu

Kaltinamųjų J. G. ir G. R. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas sprendžia, kad J. G. veiksmuose yra nustatyti šie nusikaltimo požymiai, nes pilnai įrodyta, kad J. G., klaidindamas N. M., kad jam reikalinga tik jos sąskaita ir banko kortelė, nuslėpdamas, kad siekia gauti atpažinimo kodus, ir jais naudojantis ketina jos vardu sudaryti paskolos sutartį ir paimti paskolą, 2019-03-20 (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) skyriuje N. M. atsidarius banko sąskaitą ir sudarius elektroninės bankininkystės paslaugų sutartį, jis, J. G., iš N. M. paėmė jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorių ir interneto banko sutarties priedą su prisijungimo kodu, taip panaudodamas apgaulę neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be kaltinamojo prisipažinimo nusikaltimo padarymu, J. G. kaltę įrodo liudytojos N. M. parodymai, (duomenys neskelbtini) banko pateiktos N. M. sąskaitos atidarymo sutartis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. G. turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu ir nesuvokimu apie daromą nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę, t. y. prašydamas neva pagalbos paskolinti jam savo banko kortelę, nuslėpdamas aplinkybę, kad naudodamasis jos elektroniniu parašu ketina jos vardu sudaryti sutartį ir paimti paskolą, 2019-03-20 N. M. UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarius elektroninio parašo paslaugų sutartį, apgaulės paveiktai N. M. šiuos duomenis iš karto perdavus jam (J. G.), tokiu būdu jis apgaule, neteisėtai įgijo neviešus elektroninius duomenis - N. M. elektroninio parašo PIN ir PUK kodų kortelę su slaptažodžiais bei sim kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje.

Be to, byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. G. veikdamas su G. R. ir nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu ir nesuvokimu apie daromą nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę, t. y. prašydamas neva pagalbos paskolinti jam savo banko kortelę, nuslėpdamas aplinkybę, kad ketina jos vardu sudaryti sutartį ir paimti paskolą, įgijęs jos duomenis, jis, t. y. J. G., telefonu perdavė N. M. asmens duomenis nenustatytam asmeniui, kuriam 2019-03-20 21.25 val. nenustatytoje vietoje internetu (duomenys neskelbtini) tinklapyje (duomenys neskelbtini) melagingai, be N. M. žinios, šios vardu elektroniniu būdu pateikus paraišką 15 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrindžiat N. M. mokumą pateikus netikrus dokumentus, tai yra N. M. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2010-04-19 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai N. M. priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, taip įmonę (duomenys neskelbtini) suklaidinus dėl sutartį sudarančio asmens, dėl N. M. mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, G. R. 2019-03-21 du kartus paskambinus telefonu į įmonę (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius N. M., taip patvirtinus N. M. vardu pateiktą paraišką, (duomenys neskelbtini) AS filialas sutikus suteikti kreditą, jis (J. G.) 2019-03-21 17.07 val. nenustatytoje vietoje disponuodamas N. M. elektroniniu parašu jos vardu elektroniniu parašu pasirašė elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) AS filialas į jo (J. G.) valdomą N. M. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 eurų kreditą, po ko jis (J. G.) 2019-03-22 nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas N. M. elektroninės bankininkystės duomenimis, suformuodamas mokėjimo nurodymus, pervedė: 1) 7500 eurų į A. M. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, kuriuos A. M., nežinanti apie vykdomą nusikaltimą, išgrynino (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose ir perdavė jam, 2) 5210 eurų į nenustatyto asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 2288 eurų į G. R. valdytą J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos G. R. išleido atsiskaitymams už savo įgytas prekes ir paslaugas, tokiu būdu jis apgaule savo, G. R. ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) AS filialas priklausančius 15 000 eurų, t .y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. G. turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2019-03-21 17.07 val. nenustatytoje vietoje elektroninei vartojimo kredito sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyti neteisėtai pasinaudodamas N. M. elektroniniam parašui priskirta sim kortele bei PIN/PUK slaptažodžių kodų kortele be N. M. žinios, internetu prisijungė prie elektroninio parašo informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-03-22 nenustatytoje vietoje be N. M. žinios, su N. M. sąskaitoje gautais pinigais finansinėms operacijoms – pinigų pavedimams atlikti, neteisėtai pasinaudodamas N. M. (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės generatoriumi ir prisijungimo kodu internetu prisijungė prie (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės informacinės sistemos, pažeisdamas informacines apsaugos priemones, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, nustatyta, kad J. G. 2019-03-21 17.07 val., nenustatytoje vietoje, neteisėtai disponuodamas N. M. elektroninio parašo duomenimis, N. M. elektroniniu parašu (duomenys neskelbtini) tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai pasirašydamas elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą - vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. G. 2019-03-22 nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, t. y. N. M. (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatoriumi ir prisijungimo kodu, be N. M. žinios prisijungė prie (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir N. M. sąskaitoje atliko tris neteisėtas finansines operacijas: 1) 7500 eurų pavedimą į A. M. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 5210 eurų pavedimą į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 2288 eurų pavedimą į J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Paties kaltinamojo J. G. prisipažinimu, liudytojų parodymais ir byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad jis veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus - 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, N. M. asmens duomenis, telefonu perdavė nenustatytam bendrininkui, žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, tuomet 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019-03-20, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo pagaminti netikri dokumentai: N. M. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2010-04-19 tariamai sudaryta darbo sutartis, ją pateikė pasirašyti N. M., kurią jo nurodymu N. M., nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašė, taip pat pagamino N. M. tariamai priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas laiko įrodyta, kad J. G. veikdamas su G. R. ir nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, susitaręs su G. V. šio vardu paimti paskolą, piktnaudžiaudamas G. V. pasitikėjimu, kad grąžins paskolą jis, t. y. J. G., perdavė G. V. asmens duomenis nenustatytam asmeniui, kuriam 2019-04-08 10.06 val. nenustatytoje vietoje internetu (duomenys neskelbtini) tinklapyje (duomenys neskelbtini) G. V. vardu elektroniniu būdu pateikus paraišką 25 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrindžiat G. V. mokumą pateikus netikrus dokumentus, tai yra G. V. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2014-09-01 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai G. V. priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, taip įmonę (duomenys neskelbtini) suklaidinus dėl G. V. mokumo, ketinimo ir galimybės grąžinti kreditą, (duomenys neskelbtini) AS filialas sutikus suteikti kreditą, jis (J. G.) 2019-04-08 10.10 val. nenustatytoje vietoje disponuodamas G. V. elektroniniu parašu šio vardu elektroniniu parašu pasirašė elektroninę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) AS filialas į jo (J. G.) valdomą G. V. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 eurų kreditą, po ko jis (J. G.) 2019-04-09 nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas G. V. elektroninės bankininkystės duomenimis prisijungė prie AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir atliko mokėjimo pavedimus - 7500 eurų, 1000 eurų ir 100 eurų pervedė į G. R. valdytą J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 2550 eurų G. R. išgrynino AB (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), likusius pinigus G. R. išleido atsiskaitydama už įvairias prekes, paslaugas, bei atliko pavedimus įvairiems fiziniams asmenims; bei 2250 eurų pavedimą į A. M., nežinojusios apie vykdomą nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos A. M. išgrynino (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose ir perdavė jam, tokiu būdu jis apgaule savo, G. R. ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) AS filialas priklausančius 15 000 eurų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus, o būtent: 2019 m. balandžio mėnesį tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje G. V. asmens duomenis telefonu perdavė nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, tuomet 2019 m. balandžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019-04-08, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo pagaminti netikri dokumentai: G. V. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2014-09-01 tariamai sudarytą darbo sutartį, kurią jis pateikė G. V. pasirašyti, kurią jo nurodymu G. V., nežinojęs apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašė, taip pat pagamino tariamai G. V. priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamoji G. R. neprisipažino jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, tačiau teismas jos parodymus vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad G. R. ir J. G. dar iki šio nusikaltimo padarymo 2019-02-19, 2019-03-19 G. S. ir Ž. M. vardu įgijo kredito įstaigų pinigus, po to 2019-02-24 ir 2019-03-14 atvykę pas N. M. brolį A. M. ir R. S., G. R. melagingai kalbino vykti juos vykti į banką, imti paskolą, pasirašyti, žadėjo duoti po 3000 Eur, tikino, kad nieko jam neatsitiks, pati juos lydėjo į banką, į telefonų salonus, apgaulingai nutylėjo, kad šiomis priemonėmis pasinaudojat ima 15 000 Eur paskolas, taip pat pasinaudojant jų elektroninėmis priemonėmis pinigus sau persivedė, juos pasisavino, o nukentėjusiesiems perdavė tik 500 Eur, be to, klausinėjo, ar yra daugiau kaime asmenų, norinčių taip uždirbti.

Nustatyta, kad praėjus 6 dienoms, J. G. prikalbinus N. M., G. R., žinodama apie J. G. vykdomą sukčiavimą, susitarė su J. G. (duomenys neskelbtini) paskolą gauti N. M. vardu. Pinigams užvaldyti G. R. pateikė J. G. savo mamos J. R. banko sąskaitą. Iš „Tele2“ mobilaus ryšio operatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad elektroninio parašo sutartis buvo pasirašyta 2019-03-20, o sutartyje nurodytas G. R. elektroninis paštas į kurį ji gaudavo pranešimus iš (duomenys neskelbtini). Taigi visa su paskola susijusi informacija G. R. buvo žinoma.

Iš įmonės (duomenys neskelbtini) pateikto garso įrašo, G. R., J. G. parodymų nustatyta, kad G. R. 2019-03-21 du kartus – 14.10 val. ir 17.12 val. skambino į (duomenys neskelbtini) ir kalbėjo su šios įmonės atstovu N. M. vardu, tvirtino, kad neva M. nori gauti paskolą, taip pat klaidino (duomenys neskelbtini) dėl to, kad N. M. sudarė sutartį. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad kredito sutartis buvo sudaryta 2019-03-21 17.07 val. Iš įmonės (duomenys neskelbtini) pateikto garso įrašo matyti, kad G. R. 17.12 val. vėl skambino į (duomenys neskelbtini) patvirtindama, kad sudarė sutartį.

Nors G. R. teigia, kad ji skambino į banką N. M. akivaizdoje, tačiau N. M. parodė, kad G. R. ji nematė. J. G. taip pat parodė, kad N. M. apie paskolą nežinojo, nuo jos tai buvo slepiama. Teismas netiki kaltinamosios iškelta versija, kad ji su banko darbuotojais N. M. vardu kalbėjo tik dėl to, kad ši buvo girta ir pati negalėjo kalbėti. Taigi paskolos sutartis, nedalyvaujant N. M., J. G. buvo sudaroma G. R. akivaizdoje, ir apie apgaulę G. R. ne tik buvo žinoma, ji apgaulę vykdė. Nors G. R. teismui teigia, kad ji nežinojo, kad čia nusikaltimas, tačiau kaip matyti, į J. R. gautą iš N. M. sąskaitos paskolos sumą naudoja kaip savo.

Iš N. M. banko sąskaitos išrašo matyti, kad pinigai į šią sąskaitą pervesti 2019-03-22, o iš šios sąskaitos pinigai pervesti į J. R., A. M. sąskaitas naudojantis G. R. namų internetiniu prisijungimu. J. R. parodė, kad savo sąskaitos prieigos ir prisijungimo duomenis ji perdavė dukrai G. R.. Nustatyta, kad iš banko gauti 2288 eurai panaudoti išimtinai G. R. asmeninėms reikmėms. Seka išvada, kad G. R., matydama J. R. sąskaitoje iš N. M. sąskaitos gautus pinigus negalėjo nesuvokti, kad piniginė paskola iš banko N. M. vardu buvo gauta apgaule.

Nustatyta, kad G. V. sukčiavimu atveju pati G. R. pasiūlė gautą kreditą pervesti į jos mamos, kitų giminaičių sąskaitas. Vien tai, kad pinigams įgyti naudojo ne savo, o savo giminaičių sąskaitas, patvirtina, kad ji suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir siekdama išvengti įtarimų, naudojo kitų asmenų sąskaitas, kad jos vardas nebūtų susietas su pagrobtais pinigais. Nebuvo jokių kliūčių naudoti jos pačios sąskaitą, jeigu norėjo teisėtai padėti savo draugui J. G., nes kaip matyti iš jos parodymų, ji laisvai disponavo ir savo sąskaita ir jos pinigais, tačiau, kaip minėta, siekė išvengti įtarimo ir pagrobtiems pinigams užvaldyti naudojo giminaičių sąskaitas. Nustatyta, kad gavusi pinigus iš G. V. sąskaitos, ji juos užvaldė, pusvalandžio laikotarpiu dalį jų pervedė A. G., žinodama, kad A. G. pinigus išgrynintus pinigus perduos jai. Likusiais pinigais ji disponavo savo nuožiūra ir leido juos vaistinėje, prekybos centruose, mokėjo už automobilio draudimą, atsiskaitė už gautas paslaugas, taip pat grynino.

Taigi visiškai akivaizdu, kad G. R. atliko objektyviuosius BK 182 str. 1 d. požymius, t. y. N. M. atveju teikė turto savininkui apgaulę ir neatlygintinai įgijo (duomenys neskelbtini) turtą. G. V. atveju prie nusikaltimo prisidėjo juos užvaldžiusi. Subjektyviąją šio nusikaltimo pusę atskleidžia apgaulės mechanizmas, G. R. buvo žinoma, kad J. G. svetimų asmenų vardu ima paskolas, perveda juos į valdomą sąskaitą, jai buvo žinoma, kad N. M. 15 000 Eurų paskolos nei neketino, nei galėjo gauti, niekas iš jų neatitiko kreditavimo sąlygų, neturėjo galimybės grąžinti kredito, pinigus išlaidavo savo reikmėms, jų negrąžino nei N. M., nei (duomenys neskelbtini), suvokė, kad kredito įstaiga liks be žalos atlyginimo, to ir siekė, slėpdamiesi už N. M. ir G. V. duomenų.

Nors kaltinamoji G. R. neigia kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o kaltinamasis J. G. tikina, kad pastaroji nieko nežinojo apie vykdomas nusikalstamas veikas ir tik jo prašymu atliko tam tikrus kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau jos kaltę, visų pirma patvirtina esminėse detalėse nuoseklūs liudytojo A. M. parodymai, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos N. M. parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais dokumentais.

Įvertinus liudytojų parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kokia schema buvo naudojama sukčiavimui įvykdyti. Neginčijamai nustatyta, kad, pasinaudojant liudytojų asocialumu, jiems buvo pateikta klaidinanti informacija, nurodyta, kad pinigų galima užsidirbti banke pasirašant tam tikrus dokumentus ar paskolinus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Nukentėjusiesiems sutikus su tokiu pasiūlymu jie buvo vežami į bankų skyrius, kur sudarė elektroninės bankininkystės sutartis, o po to sudarė elektroninio parašo paslaugų teikimo sutartis ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis bei gautas SIM korteles atidavė J. G.. Pasinaudojant šiais duomenimis, nukentėjusiesiems apie tai nieko nežinant, pateikus (duomenys neskelbtini) AS suklastotus dokumentus apie nukentėjusiųjų darbinę veiklą ir gaunamas pajamas, jų vardu buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys. Į nukentėjusiųjų sąskaitas pervestos paskolos, vėlgi pasinaudojant pastarųjų elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo pervestos į kitų asmenų, tarp jų ir G. R. mamos J. R., ir A. M. sąskaitas ir taip apgaule užvaldytos. Nustatyta, kad ši schema nagrinėjamu atveju buvo panaudota, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, kad nusikalstamą veiką įvykdę asmenys atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus – neteisėtai įgijo, laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemones bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, kadangi rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog suklaidintas pateiktų duomenų (duomenys neskelbtini) AS filialas suteikė N. M. ir G. V. po 15 000 eurų kreditą ir šie pinigai, pasinaudojant neteisėtai laikomais jų elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo pervesti į kitų asmenų sąskaitą.

Byloje ištirti duomenys patvirtina, kad G. R. veikė bendrai su J. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nors prie nusikalstamų veikų prisidėjo skirtingu laiku, apimtimi ir skirtingais veiksmais, tačiau kiekvienas savais konstatuotais veiksmais realizavo tam tikrą dalį atskirų nusikaltimų sudėčių, t. y. buvo bendra vykdytojais. Visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – atlikus finansines operacijas su svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamieji, kaip bendrininkai, atsakingi ne tik už savo paties betarpiškai atliktus veiksmus, kuriais realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir už visus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, kuriuos apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju, abiejų kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą apgaule ir šios veikos vienas iš etapų buvo neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimas, disponavimas jais, jų panaudojimas, finansinė operacija, atlikta neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, todėl tai, kad G. R. pati asmeniškai visų objektyviųjų inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių nerealizavo, esminės reikšmės jos veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina.

J. G. versiją, kad G. R. nežinojo apie jo daromas nusikalstamas veikas vertinama tik kaip jų pateikta gynybinė versija, siekiant padėti G. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Kaltinamasis yra teistas 11 kartų, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus nuosavybei (smulkias vagystes), paskirtų baudų nemoka, demonstratyviai kartoja tuos pačius administracinius nusižengimus ir jaučiasi nebaudžiamas. Kaltinamasis buvo gydytas viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, paskutinis gydymas nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., diagnozės: F11.8, F11.2, F10.8, F43.2. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad J. G. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Jis registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2018 m. spalio 1 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromo (F19.2). Pažymėtina, jog kaltinamajam J. G., kaip bendrininkui teko itin svarbus vaidmuo darant nusikalstamas veikas (ieškojo asmenų, tinkamų kreditams gauti, kontroliavo kreditų gavimo eigą), jis į nusikalstamų veikų darymą įtraukė ir savo tuometinę draugę kaltinamąją G. R..

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu manytina, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, J. G. už visus šešis padarytus nusikaltimus parinktina jų sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Už atskiras nusikalstamas veikas skiriamų laisvės atėmimo bausmių terminas nustatytinas trumpesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas jų vidurkis.

Kadangi BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, už šiuos nusikaltimus J. G. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesnėms paskirtoms laisvės atėmimo bausmėms apimant švelnesnes už nusikalstamų veikų padarymą paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Už BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintinos su laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 198 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.

Kaltinamoji G. R. padarė du nusikaltimus. Abu nusikaltimai yra baigti, tyčiniai. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nusikalstamų veikų kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra teista, bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius administracinius nusižengimus, sveika. Kaltinamoji yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, pabaigusi magistro studijas (duomenys neskelbtini).

Iš nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir iš kaltinamąją charakterizuojančios medžiagos yra pagrindo manyti, kad jos padarytos nusikalstamos veikos iš esmės buvo įtakotos nesėkmingai susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių – pažinties ir artimų santykių užmezgimu su praeityje ne kartą teistu kaltinamuoju J. G.. Nekyla abejonių, kad būtent J. G. iniciatyva kaltinamoji buvo įtraukta į nusikalstamų veikų darymą. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad nusikalstamos veikos buvo daromos išimtinai tik kaltinamųjų draugystės laikotarpiu. Iki pažinties su kaltinamuoju J. G. G. R. palaikoma savo artimųjų studijavo ir savo ateitį siejo su studijomis bei savo darbine veikla baigus studijas. Kaltinamosios stiprūs ryšiai su močiute, mama, krikšto tėvais, kurie gyvena pagal visuomenėje priimtas normas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant neigiamos J. G. įtakos, kaltinamoji draugystės su juo metu mokslų nenutraukė ir šiuo metu jau turi įgijusi magistro laipsnį.

Įvertinus G. R. nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, kaltinamosios asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jos elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgiant ir į tai, kad po aptariamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamoji jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, dirba, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad G. R. padarė du nesunkius nusikaltimus. Ji nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo datos, kuria kaltinama iki šios dienos nėra padariusi jokių naujų nusikalstamų veikų ir pažeidimų, todėl remtis vien tik jos ankstesniu teistumu ir jų pagrindo netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų kaltinamajai nėra objektyvaus pagrindo.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą G. R. bus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių taikymas vėlgi sudarys palankias sąlygas jai keisti savo elgesį teigiama linkme, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, be to, nebus pažeisti nuteistosios socialiniai ryšiai, tuo pačiu sudarytos ir prielaidos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį atlyginti dalį turtinės žalos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio

Byloje civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) AS filialas dėl N. M. vardu sudarytos sutarties pareiškė J. G. ir G. R. 20 008,04 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (15.000 EUR – negrąžinta Kredito dalis; 1050 EUR - Sutarties sudarymo mokestis; 3454,04 EUR - Palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 504 EUR - Sutarties administravimo mokestis pagal grafiką);

2) (duomenys neskelbtini) AS filialas dėl G. V. vardu sudarytos sutarties pareiškė J. G. ir G. R. 20 045,85 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (15.000 EUR – negrąžinta Kredito dalis; 1050 EUR - Sutarties sudarymo mokestis; 3491,85 EUR - Palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 504 EUR - Sutarties administravimo mokestis pagal grafiką). Viso pareikšto ieškinio suma - 40053,89 eurų (2 t., 88–98).

Kaltinamasis J. G. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, neprieštaravo, kad jis būtų tenkinamas ir visa civilinio ieškovo reikalaujama suma būtų priteista iš jo.

Kaltinamoji G. R. su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) AS civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, t. y. iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) civilinio ieškovo naudai priteistina 40 053,89 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šių veikų padarymas sukėlė padarinius – turtinę žalą, t. y. civilinis ieškovas neteko 30 000 Eur ir negavo pajamų, kurias turėjo gauti iš nurodytos sumos panaudojimo – sutarties sudarymo mokesčio, palūkanų už paskolintas pinigų sumas.

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pripažinus J. G. ir G. R. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, yra pagrindas spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamojo J. G. būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo klausimą. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. vasario 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai iš kaltinamojo J. G. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 472,09 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokatės R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į civilinio ieškovo naudai iš kaltinamųjų priteisiamos turtinės žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis J. G. jokio turto neturi, įsiteisėjusiu ankstesniu teismo nuosprendžiu jau yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, o šiuo metu yra suimtas, yra pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo iš kaltinamojo J. G. valstybės naudai neišieškotinos.

VII. Kiti klausimai

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti –

-Kompaktinės plokštelės, saugomos vokuose prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą (BPK 96 straipsnio 1 dalis);

-USB laikmena, su garso įrašais, saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), ir nuteisti jį:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 198 straipsnio 1 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta N. M. atžvilgiu) – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta N. M. atžvilgiu) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta N. M. atžvilgiu) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta G. V. atžvilgiu) – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta G. V. atžvilgiu) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam J. G. paskirtas bausmes subendrinti dalį paskirtų bausmių apimant, dalį iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 6 dalis), ir nauju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 15 metų laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmės dalis, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta N. M. atžvilgiu) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta G. V. atžvilgiu) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šias bausmes iš dalies sudedant subendrinti su 2023-02-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-60 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsniu, šią bausmę pakeičiant laisvės atėmimu ir skirti jai galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, ir 120 MGL dydžio, t. y. 6000 eurų baudą;

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažesnę nei 5000 (penkių tūkstančių) eurų žalą civiliniam ieškovui.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamųjų J. G. ir G. R. solidariai 40 053,89 Eur (keturiasdešimt tūkstančių penkiasdešimt tris eurus ir 89 ct) turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) AS naudai.

Neišieškoti iš kaltinamojo J. G. valstybės naudai 472,09 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti –

-Kompaktines plokšteles, saugomas vokuose prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą (BPK 96 straipsnio 1 dalis);

-USB laikmeną, su garso įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.