Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-137-124/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-12
Bylos Nr.
2A-137-124/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04447-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
Ieškovas
O. S., A., A. S., atstovaujamo O. S., A. S.
Atsakovas
A. P., J. P., K. P., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko
Kategorijos
  • 45.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė

Teisėja E. Dambrauskienė Civilinė byla Nr. 2A-137-124/ 20 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04447-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.2.12. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2011 m. balandžio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant D. T.,dalyvaujant ieškovei O. S., jos atstovei adv. St. Š.,atsakovui A. P.,J. P., atstovei adv. R. R.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės O. S. apeliacinį skundą ir atsakovų K. P., J. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5478-810/2010 pagal ieškovo A. S., atstovaujamo O. S. ieškinį atsakovams K. P., J. P., A. P. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. S. ir O. S. ieškiniu (1–3 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (52-54 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo K. P. ieškovei O. S. priteisti 635,12 Lt turinę žalą, o jam neturint turto ar pajamų – ją solidariai priteisti iš K. P. tėvų J. P. ir A. P., o ieškovui A. S. – 30 000 Lt neturtinę žalą, o K. P. neturint turto ar pajamų – ją solidariai priteisti iš K. P. tėvų J. P. ir A. P.. Ieškovo įstatyminė atstovė O. S. nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. apie 14 val. Šiaulių mieste prie Dubijos pagrindinės mokyklos pastato jos nepilnametį sūnų A. S. tarpusavio konflikto metu sumušo bendraklasis K. P.. K. P. A. sudavė smūgius rankomis ir kojomis ir dėl šios priežasties jam buvo sutrenkta galva ir lūžo nosies kaulas. Dėl sumušimo A. S. buvo gydomas VŠĮ Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2010 m. kovo 2 d., vėliau buvo išleistas gydytis ambulatoriškai ir yra gydomas iki šiol. Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK VPS Centro policijos nuovada 2010 m. kovo 2 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodama, kad nepilnamečio K. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., o pagal LR BK 140 str. 2 d. nepilnametis K. P. nėra nusikaltimo subjektas, nes neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 str. 2 d.

LR CK 6. 276 str. numato, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kadangi nepilnametis K. P. neturi savarankiško uždarbio ir turto, jo padarytą žalą privalo atlyginti jo tėvai.

Sūnaus vaistams ieškovė O. S. išleido 435,12 Lt, nuvežimui į Palangos VRS „Palangos gintaras“ ir parvežimui – 200 Lt, viso 635,12 Lt. Dėl sužalojimų A. S. patyrė didelį skausmą, vartojo vaistus, jį vargina galvos skausmai, negali sukaupti dėmesio, jis jaučiasi nesaugus, sutriko miegas, bijo būti namuose, eiti į mokyklą, pasidarė uždaras, kyla bendravimo problemų su bendraamžiais, nukentėjo jo mokymosi kokybė. Gydytojai įtaria, kad A. gali ateityje išsivystyti potrauminė galvos smegenų liga. LR CK 6.250 straipsnis numato neturtinės žalos atlyginimą, sveikatos sužalojimo atveju. Tam, kad bent iš dalies kompensuoti nepilnamečio sūnaus išgyvenimus ir patirtus nepatogumus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo K. P. 30 000 Lt neturtinę žalą, o neturint turto ar uždarbio, žalą solidariai priteisti iš jo įstatyminių atstovų: J. P. ir A. P..

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu (114–118 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui A. S. iš atsakovo K. P., o jam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš jo tėvų įstatyminių atstovų J. P. ir A. P. solidariai 7000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, priėmė ieškovės O. S. ieškinio dalyje dėl 635,12 Lt turtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje ieškovo A. S. ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. į vaikų chirurgijos, ortopedijos, traumatologijos centrą dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, nosies kaulo lūžimo paguldytas A. S., kurį pirminiais duomenimis apie 14:00 val. prie Dubijos pagrindinės mokyklos sumušė 8b klasės mokinys K. P.. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo nustatyta, kad nepilnametis K. P. 2010-02-25 apie 14.00 val. spyrė du kartus į kojas ir sudavė du kartus kumščiu į galvą A. S., dėl ko J. P. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.263 str. 3 d.). Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. Kaip nurodė teismas, šalys neginčijo aplinkybių, jog šio įvykio metu K. P. tyčiniais veiksmais sužalojo A. S. sveikatą, atsakovai sutiko atlyginti K. P. veiksmais A. S. padarytą neturtinę žalą, tačiau nesutiko su neturtinės žalos dydžiu. Be to, tarp šalių kilo ginčas dėl muštynių iniciatoriaus. Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, nurodė, kad A. S. nebuvo muštynių iniciatorius, tačiau žinodamas, kad bus sumuštas K. P., ir vis tiek eidamas aiškintis santykių į gyvenamojo namo kiemą, iš dalies sąlygojo nuostolių atsiradimą. Jam atsisakius tai daryti, nuostolių galimai būtų išvengta.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į asmenines ieškovo savybes ir konstatavo, kad ieškovo A. S. patirti išgyvenimai ir praradimai yra reikšmingi, jo sveikata pilnai neatsistatė, jam reikia lankytis pas gydytojus, būtinas tolimesnis gydymas. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusysis iš dalies savo veiksmais sąlygojo nuostolių atsiradimą, jog sveikatos sužalojimas padarytas tyčiniais atsakovo K. P. veiksmais, jog atsakovas iki šio įvykio buvo charakterizuojamas neigiamai, buvo įrašytas į mokinių rizikos grupės sąrašą Šiaulių Salduvės pagrindinėje mokykloje. Teismas nurodė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu ( 134–135 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-19 sprendimą ir priteisti iš atsakovo K. P., o jam neturint turto ir pajamų iš jo tėvų J. P. ir A. P. – 30 000 Lt neturtinę žalą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo ir nosies kaulo lūžimo A. S. buvo gydomas VŠĮ Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2010 m. kovo 2d. Dėl sužalojimų jis patyrė didelį skausmą, jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Dėl patirto smurto jis jaučiasi nesaugus, jam sutriko miegas, jis bijojo vienas būti namuose, eiti į mokyklą, išeiti į lauką, pasidarė uždaras, kyla bendravimo problemų su bendraamžiais. Jam reikalingas specialus režimas, psichinė ir fizinė ramybė. Yra numatomas tolimesnis sanatorinis gydymas. Gydytojai įtaria, kad A. S. ateityje gali išsivystyti potrauminė galvos smegenų liga ir jo gydymui bus reikalingos lėšos.

2. Po sužalojimo A. S. patyrė šoką, didžiulius išgyvenimus, moralinę traumą, neigiamas emocijas. Jam buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. Neturtinę žalą, sužalojus A. S., sudaro iškęstas fizinis ir dvasinis skausmas, dėmesio sutrikimas, mokymosi kokybės pablogėjimas, bendravimo su bendraamžiais sumažėjimas ir t. t., dėl ko iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį nuo 30 000 Lt iki 7000 Lt.

Atsakovai K. P., J. P. ir A. P. apeliaciniu skundu ( 119–126 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-19 sprendimą ir priteisti iš atsakovų subsidiariai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl apeliacinės instancijos teismas turi tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus bei pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog, atsakovai neįrodė aplinkybės, kad muštynių iniciatoriumi buvo ieškovas A. S.. Pati ieškovo įstatyminė atstovė O. S. pripažino, kad jos sūnus atsakovą pavadino "ryžu", todėl per geografijos pamoką tarp jų kilo konfliktas. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, priešingai, šiuos ieškovo atstovės teiginius paneigia liudytojos L. Č. parodymai. Teismas turėjo atsižvelgti ir į ieškovo atstovės paaiškinimus, jų prieštaringumą liudytojos L. Č. parodymams bei įvertinti aplinkybę, jog ji, būdama savo sūnaus įstatyminė atstovė, turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu per geografijos pamoką ieškovas atsakovo nebūtų pavadinęs "ryžu", muštynių būtų išvengta, taip pat jų būtų išvengta, jeigu ieškovas nebūtų ėjęs muštis.

2. Nors teismas ir nepriteisė ieškovui prašomos 30 000 Lt kompensacijos už patirtus išgyvenimus, tačiau teismo priteista 7000 Lt suma vertintina kaip neatitinkanti kompensacinių tikslų. Teismas neįvertino fakto, jog ieškovo tolimesnius vizitus pas gydytojus nulėmė ne tik incidento metu patirti išgyvenimai, bet ir ieškovo bendra sveikatos būklė. Iš ieškovo į bylą pateiktos ambulatorinės kortelės matyti, kad ieškovas prieš konfliktą sirgo. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo gydymo trukmę. Ieškovas buvo hospitalizuotas tik keturias dienas, vėliau išleistas gydytis ambulatoriškai, po išrašymo iš ligoninės tik savaitei buvo atleistas nuo pamokų, tokio pobūdžio sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo sužalojimai yra ilgalaikiai, negrįžtamojo pobūdžio, sukėlę negrįžtamų ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurie turėtų neigiamos įtakos tolimesnei ieškovo raidai, trukdytų siekti užsibrėžtų tikslų.

3. Teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje tokios kategorijos bylose priteisiamus dydžius. Pažymėtina, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir esant paties ieškovo kaltei, kaip ir šiuo atveju, ieškovui priteista iš atsakovo 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Apeliacinio teismo 2007-03-13 nutartis Nr. 2A-198/2007). Atsižvelgiant į sumas, priteisiamas panašios kategorijos bylose, kurios sukėlė daug rimtesnes pasekmes nei šioje byloje, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo priteista suma akivaizdžiai per didelė.

4. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė į asmenines ieškovo teigiamas charakterio savybes ir į atsakovo neigiamas savybes. Šiuo konkrečiu atveju, nepriklausomai nuo to, kaip charakterizuojamas ieškovas, ar kaip labai geras mokinys, ar tik kaip vidutinio pažangumo, neturtinės žalos dydžiui tai įtakos negali turėti.

5. Pirmos instancijos teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį, neįvertino nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio, kuris šiuo nagrinėjamu atveju nėra didelis -733,91 Lt. Šis dydis taip pat gali būti reikšmingas nustatant patirtų fizinių sužalojimų rimtumą, sąlygojusių neturtinės žalos dydį. Be to, pirmos instancijos teismas neįvertino ir tai, kad atsakovas norėjo susitaikyti su ieškovu, tačiau ieškovo atstovė neleido atsakovui to daryti, tokiu būdu, pati sąlygodama diskomfortiškos aplinkos sukūrimą. Turtinė žala ieškovams buvo atlyginta visiškai. Atsakovas būtų atlyginęs ir neturtinę žalą, jeigu ieškovo atstovė būtų sutikusi priimti šios prievolės įvykdymą nors iš dalies.

6. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad LR CK 6.282 straipsnis netaikomas, nes žala padaryta tyčia. Pažymėtina, jog šis straipsnis įpareigoja teismą atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens kaltę ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teismas privalėjo nustatyti ieškovo kaltės dydį ir atsižvelgiant į tai, atitinkamai sumažinti atlygintinos žalos dydį. Teismų praktikoje paties nukentėjusiojo kaltės įvertinimas yra išreiškiamas procentais. Nustačius procentinę išraišką ir atitinkamai mažinant priteisiamos neturtinės žalos dydį, atskaitos tašku turėtų būti imama ne ieškinyje reikalaujama priteisti suma, o ta suma, kurią teismas nustato tinkamai įvertindamas kriterijus, nustatančius realiai patirtos neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (144–146 b. l.) ieškovė O. S. prašo atsakovų K. P., J. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas norėjo aplankyti ieškovą, susitaikyti su juo ir taip pagerinti tarpusavio santykius, tačiau to neleido daryti ieškovė. Ieškovė neleido susitikti su atsakovu, bijodama, kad nepilnametis sūnus bus psichologiškai traumuojamas. Iš medicininių išvadų matosi, kad dėl patirto sužalojimo ieškovės sūnui ateityje gali išsivystyti potrauminė galvos smegenų liga, todėl atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad A. S. sužalojimai buvo ilgalaikiai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nustatė, kad dėl nepilnamečio A. S. sužalojimo atsakovas K. P. buvo kaltas, jis buvo konflikto iniciatorius, todėl aklai vadovautis Aukščiausiojo teismo praktika civilinėse bylose, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, negalima, reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją.

3. Priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą už sūnaus sveikatos sužalojimą ir sukeltus padarinius, ieškovė prašė ne todėl, kad jis galėtų įsigyti pakankamai literatūros, lavinti žinias ir plėsti akiratį. A. S. sveikatos būklė neatsistatė, jam reikalingi vizitai pas gydytojus ir tolimesnis gydymas. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad dėl sumušimo ieškovės nepilnametis sūnus buvo hospitalizuotas ligoninėje tik keturias dienas. Šias aplinkybes paneigia medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovės sūnus VŠĮ Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre buvo gydomas nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2010 m. kovo 2 dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (144–146 b. l.) atsakovai K. P., J. P. ir A. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl 30 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Tiek pats neturtinės žalos padarymo faktas, tiek ir jo dydis privalo būti įrodytas LR CPK numatytomis priemonėmis. Ši įrodinėjimo pareiga tenka pačiam besikreipiančiam dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš medicininės kortelės matyti, kad ieškovas prieš konfliktą sirgo, praleido 256 pamokas, 141 pamoka buvo praleista iki incidento, likusios 115 - po jo. Taigi akivaizdžiai matyti, kad ieškovas iki incidento praleido ženkliai daugiau pamokų nei po incidento, todėl tolimesnis jo gydymas bei reabilitacija sanatorijoje "Palangos gintaras" buvo nulemtas ne tik incidento metu sukeltų pasekmių. Ieškovo atstovės nurodomas aplinkybes - jog po incidento ieškovas tapo uždaras, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jo nuotaika tapo pažeminta,- paneigia byloje esantys įrodymai.

2. Tiesioginiu neturtinės žalos fakto bei dydžio įrodymu galėtų būti tik akivaizdžiai matomi fiziologiniai sveikatos pakitimai, kurių gilumą, trukmę, formą turėtų konstatuoti specialistas arba ekspertas, tačiau ieškovui nebuvo atlikti tyrimai, kurie objektyviai įvertintų jo patirtus dvasinius išgyvenimus. Tokių duomenų nebuvimas, o į bylą pateikimas tik pažymų, kurios surašytos vadovaujantis paties ieškovo išsakytais negalavimais, turėtų būti vertinami kaip nepakankamais, nepagrindžiančiais reikalaujamos 30 000,00 Lt neturtinės žalos dydžio įrodymais. Neturtinės žalos dydis ir pats jos atsiradimo faktas negali būti pagrįstas subjektyviais paties ieškovo, kaip nukentėjusiojo, paaiškinimais.

3. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmos instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas padarė materialiosios ar proceso teisės taikymo pažeidimą. Šiuo atveju ieškovo atstovė nenurodė, kokias materialiąsias ar proceso teisės normas pažeidė pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą .

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama šalių apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimą pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Ieškinys pareikštas dėl ieškovo sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovai apeliaciniais skundais ginčija priteisto s neturtinės žalos dydį.

Šioje byloje nustatyta, kad 2010 vasario 25 d. apie 14 val. Šiaulių m. prie Dubijos pagrindinės mokyklos pastato tarpusavio konflikto metu bendraklasio K. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas ieškovės nepilnametis sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), jam suduodant po kelis smūgius rankomis ir kojomis. To pasekoje nepilnamečiui buvo sutrenkta galva, lūžo nosies kaulas, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2010 m. kovo 2 d dienas buvo gydytas VŠĮ Šiaulių ligoninėje Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo ir nosies kaulo lūžimo, vėliau buvo gydomas ambulatoriškai. Dėl šio pažeidimo administracinėn atsakomybėn buvo patraukta K. P. mama J. P., kuriai pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 dalį buvo skirta administracinė nuobauda įspėjimas. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisė ieškovui 7 000 Lt. neturtinę žalą.

Kolegija konstatuoja, jog I instancijos teismas pagrįstai, priimdamas sprendimą dėl nepilnamečio vaiko sužalojimo ir žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo, vadovavosi LR CK 6.263 str., 6.276 str. Materialinės teisės normos numato, jog žalą padaręs asmuo ją privalo atlyginti visiškai. Žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra bendrosios žalos atlyginimo nuostatos. LR CK 6.276 str. 1 dalis numato tėvų ir globėjų pareigą atlyginti už jų nepilnamečių vaikų nuo 14 m. iki 18 m amžiaus padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nustatyta, jog nepilnametis A. S. buvo sužalotas K. P. tarpusavio konflikto metu. 2010-03-02 d. VPK nutarime yra nustatyta ir suformuluota, jog nepilnamečio veikoje, sužalojant A. S., yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 dalyje, požymiai, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. P. neturi 16 metų ir dėl amžiaus negalėjo būti trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo.

Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteisiamos neturtinės žalos dydį nuo prašomų priteisti 30 000 Lt iki 7000 Lt, neteisingai įvertino žalos dydį, nebuvo pakankamai įvertintas patirtos neturtinės žalos mastas. Nebuvo pakankamai įvertintos sužalojimo pasekmės, nes iki šiol yra tęsiamas gydymas, yra jaučiamos pasekmės, dėl sužalojimų sūnus patyrė didelį skausmą, šoką. Atsakovai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė kaltę, kuri turėjo būti išreikšta procentais. Mano, kad nepagrįstai nebuvo taikomas CK 6.282 str., priteista pernelyg didelė neturtinė žala.

Neturtinės žalos samprata yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį neturtinė žala yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Ji gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena pagrindinių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nėra galimybių ją tiksliai apibrėžti, apčiuopti, rasti tikslų piniginį ekvivalentą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas, nurodytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, būtina įvertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečioje byloje reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009), t.y. specifinius kriterijus, nustatytus konkrečioje byloje.

Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-342/2010). Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, tačiau teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-31/2011). Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškų svarbių dalykų-sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai negali būti vertinami menkais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma, pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006).Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu išlaikyti teisingą ir protingą pusiausvyrą tarp padarinių ir kompensacijos dydžio, nepervertinant nei vieno iš jų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai piniginė išraiška turi būti didesnė. Kartu nustatant tokios žalos dydį, svarbu ir būtina vadovautis ne tik teisės normose, bet ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais bei atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus dydžius.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės sūnui padarytos neturtinės žalos dydį nurodė, jog esminis kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė jos sūnui padarytą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt. Nustatydamas žalos dydį, teismas atsižvelgė į patirtus ieškovo išgyvenimus, sužalojimo pasekmes, į tai, kad ir šiuo metu yra reikalingi vizitai pas gydytojus, į teigiamą nukentėjusio asmenybę, kas rodo, kad jam patirti išgyvenimai ir praradimai yra reikšmingesni. Taip pat nurodė, kad atsižvelgia į neigiamą atsakovo K. P. charakteristiką, į tai, kad žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, nurodė, kad įvertina turtinę atsakovų padėtį, tai, kad nukentėjęs iš dalies sąlygojo nuostolių atsiradimą, remiantis protingumo, sąžiningumo principais nustatė 7 000 Lt žalos atlyginimą.

Kolegija su šia išvada sutinka iš dalies. Neturtinės žalos patyrimo faktas nėra preziumuojamas. Tiek faktas, tiek jo dydis turi būti įrodyti LR CPK numatytomis priemonėmis, ką šiuo atveju turėjo įrodinėti ieškovė. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės sūnui buvo sutrenktos smegenys, lūžęs nosies kaulas, kurio nereikėjo atstatyti ir jam nebuvo reikalingas gydymas. Ieškovas kurį laiką buvo gydomas ligoninėje, jam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie sūnaus sužalojimo sunkumą, ši išvada darytina iš sužalojimo pobūdžio, vadovaujantis 2003-05-23 Sveikatos ministro įsakymu „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Tokio pobūdžio sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kas buvo konstatuota ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. A. S. nėra nustatytas nedarbingumo netekimas, jis tik savaitę buvo atleistas nuo pamokų lankymo. Akivaizdu, kad patirti sužalojimai sukėlė dvasinį ir fizinį skausmą nepilnamečiui ieškovui, ypač nosies lūžis. Nagrinėjamoje byloje nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas, nėra objektyvių įrodymų apie prarastą darbingumą. Ieškovo atstovė nurodo, jog sūnaus gydymas yra tęsiamas, jam skiriama reabilitacija. Iš medicininių dokumentų matyti, kad reabilitacija susijusi su kokybiškesniu sveikatos atstatymu. Kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kad tolimesnį gydymąsi sanatorijoje lėmė ne sužalojimas, bet bendra sužalotojo sveikatos būklė. Tai paneigia ieškovės pateikti medicininiai dokumentai. Tačiau kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovė nepateikė objektyvių tyrimo duomenų, jog šie sužalojimai yra ilgalaikiai, negrįžtamojo pobūdžio, sukėlę negrįžtamų ilgalaikių neigiamų pasekmių. Ieškovė nurodo, kad sumažėjo bendravimo galimybės, sūnus apie mėnesį nenorėjo bendrauti su bendraklasiais. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad konfliktas buvo abipusis, iššauktas paties ieškovo išsakyto vertinimo atsakovui bei atsižvelgiant į paauglystės amžių, kolegija sprendžia, kad tai galėjo būti ne tik sužalojimo pasekmė. Atsižvelgdamas į neturtinės žalos prigimties sąlygotą jos pasireiškimų specifiką, neturtinės žalos fakto bei dydžio įrodymu galėtų būti tik akivaizdžiai matomi ieškovo fiziologiniai sveikatos pakitimai arba kiti objektyvūs įrodymai. Šių pakitimų trukmę, formą, priežastinį ryšį konstatuojančių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalaujamos 30 000 Lt žalos dydžiui įrodyti nepateikė, remiasi daugiau subjektyviais vertinimais.

Kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo motyvu, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai vertino ieškovo bei atsakovo asmenines savybes, kurios šiuo atveju negali turėti įtakos žalos dydžiui. Nors apeliantė nurodo, kad trauma atsiliepė jos sūnaus mokymosi rezultatams, tačiau ir iki konflikto jis praleido daug pamokų, kas galėjo irgi atsiliepti mokymosi rezultatams.

Iš bylos aplinkybių aišku, kad šioje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltės pobūdis; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nors ir nurodė, kad vadovaujasi CK 6.250 str. 1 dalyje nurodytais kriterijais, nustatant piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, tačiau ne visai teisingai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas ieškovo sveikatos sužalojimas, kas gali būti pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nes tai sukėlė ieškovui kančias ir išgyvenimus. Tačiau vertinant išraše ambulatorinėje kortelėje esančius duomenis, pažymėtina, jog visi ieškovo pojūčiai, išgyvenimai užfiksuoti tik iš paties ieškovo žodžių.

Atsakovas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl muštynių iniciatoriaus, neįvertino ieškovo kaltės. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad žala padaryta tyčia, siekiant sužaloti ieškovą, suduodant smūgius. Tačiau pats teismas nurodė, kad atsižvelgia ir į ieškovo kaltę, kuris savo veiksmais iš dalies sąlygojo nuostolių atsiradimą. Įvertinus bylos duomenis-liudytojos L. Č. parodymus, atsakovo K. P., iš dalies ieškovo atstovės paaiškinimus, bei ieškinio turinį, darytina išvada, kad dėl žalos atsiradimo yra 20 procentų ir ieškovo kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad pats ieškovas įžeidė atsakovą, išprovokavo muštynėms, pasidavė bendramokslių įkalbinėjimams ir ėjo aiškintis tarpusavio santykių, suvokdamas, kad gali kilti muštynės. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir ieškovė O. S., administracinio pažeidimo medžiagoje nurodydama, jog ji iš sūnaus sužinojo, kad sūnus buvo sumuštas po įvykusio tarpusavio konflikto geografijos pamokoje, ką patvirtina ir bendramoksliai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad muštynių būdu buvo stengiamasi išsiaiškinti tarpusavio santykius. K. P. buvo naujokas klasėje, nes mokėsi tik kelias dienas. Valdyti konfliktą galėjo tik ieškovas. Nors atsakovai nurodo neteisingai įvertinus iniciatorių, tačiau sutiktina su šia teismo išvada dėl muštynių iniciatoriaus, nes tą aplinkybę patvirtina tik K. P..

Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena yra viena iš fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, dėl ko atsiranda pagrindas priteisti ženklias neturtinės žalos atlyginimo sumas. Tačiau ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės pagal pateiktus byloje duomenis nebuvo sunkios, nebuvo iškilusi grėsmė gyvybei, nebuvo nustatytas nedarbingumo netekimas, patirti sužalojimai nesutrukdė gyventi visavertį gyvenimą ir toliau mokytis. Apelianto sveikatos sužalojimo laipsnis, kai padarytas nesunkus kūno sužalojimas, sveikatos sužalojimo padariniai bei paties ieškovės sūnaus įtaka nuostoliams atsirasti, pripažinti mažinantys neturtinės žalos dydžio nustatymą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kad mažinant žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką analogiškose bylose, kur priteisiamos analogiškais atvejais ir netgi sunkesniais padariniais dydis yra vidutiniškai mažesnis (LAT civilinių bylų skyriaus kolegijų nutartys Nr. 3K-3-31/2011, 3K-3-357/2008 ir kt.). Priteista 7 000 Lt suma yra arčiau maksimalios ribos, kad tokia suma būtų priteista būtinos išskirtinės sąlygos, žymiai sunkesni padariniai, kurie šioje byloje nebuvo nustatyti, nėra objektyvių tai pagrindžiančių duomenų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į teismų praktiką , įvertinus paties ieškovo prisidėjimą prie žalos atsiradimo, priteistina suma galėtų būti 5000 Lt. Kadangi žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, ši žala negali būti mažintina, atsižvelgiant į turtinę tėvų padėtį. Taip pat neturi įtakos žalos dydžiui atsakovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovai visiškai atlygino turtinę žalą bei tai, kad ieškovas nesutiko priimti jų siūlomo dydžio neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą pažymėtina, kad bylose dėl žalos padarytos nusikalstamais veiksmais pareikšti ieškinio reikalavimai žyminiu mokesčiu neapmokami, tačiau atsakovui tokia pareiga išlieka. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 16,67 procentus, pirmojoje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos pagal šią proporciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybės išlaidos už suteiktas advokatų teisines paslaugas ieškovams yra 400 Lt (400X16,67 proc. : 3,CPK 88 str. 1 d. 6p, 96 str.,98 str, b. l. 14, 46 ) viso 66,68 Lt arba po 22,23 Lt. Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, yra (5 000x3 proc.:3 +66 Lt x25 proc.:3) 166,50 arba po 55,50 Lt. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 18,60 Lt, kurios proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovų valstybei. Iš atsakovų priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 18,60X16,67 proc.:3, viso 3,10 Lt arba po 1.03 Lt. Iš atsakovų priteistina po 78,76 Lt valstybei. Nepilnamečiui K. P. neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, jas priteisti solidariai iš jo tėvų J. P., A. P..

Apeliacinėje instancijoje atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, atitinkamai paskirstytinos apeliacinės instancijos metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinėje instancijoje atsakovo A. P. išlaidos advokato pagalbai sudarė 400 Lt, o atsakovė J. P. sumokėjo 120 Lt žyminio mokesčio, todėl atsakovams iš ieškovės priteistina atitinkamai A. P. 200 Lt, J. P. 60 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

Atsakovų K. P., J. P., A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5478-8105/2010 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Ieškovo atstovės O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti. Sumažinti ieškovui A. S. iš atsakovų K. P., o jam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš jo tėvų J. P., A. P. solidariai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų K. P., J. P., A. P. po 78,76 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų. K. P. neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, jas priteisti solidariai iš jo tėvų J. P., A. P..

Priteisti iš ieškovo atstovės O. S. atsakovei J. P. 60 Lt (šešiasdešimt litų), atsakovui A. P. 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė MatiukienėBoleslovas Kalainis