Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-51/2006 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raminora“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raminora“ priešieškinį ieškovei I. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Teismas nepripažino pagrįstu ieškovės argumento, kad žala ieškovei buvo padaryta teikiant netinkamos kokybės apgyvendinimo paslaugas, konkrečiai – dėl nesaugaus stiklinio staliuko, kaip vieno iš šios paslaugos elemento, naudojimo atsakovui priklausančiame viešbutyje. Teismas nurodė, kad, remiantis Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio septintąja dalimi, saugi paslauga yra tuomet, kai ji teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, o CK 6.294 straipsnis nustato, kad produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Teismas pažymėjo, kad nustatant ar apgyvendinimo paslauga yra netinkamos kokybės, reikšminga yra tai, ar šios paslaugos sudėtinė dalis - stiklinio staliuko naudojimas viešbučio bare, neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Teismas nurodė, kad norminiai teisės aktai nedraudžia naudoti stiklinius daiktus teikiant apgyvendinimo paslaugas, todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovas turėtų naudoti tik grūdinto stiklo staliukus, nėra pagrįsti teisės aktų reikalavimais, be to, ieškovė nepateikė įrodymų ir nėra pagrindo pripažinti, kad stiklinis staliukas, kaip daiktas, neatitiko kokių nors kokybės reikalavimų, ir ši aplinkybė būtų buvusi nelaimingo atsitikimo bei žalos padarymo priežastis ar sąlygojusi žalos padidėjimą, o šiuo pagrindu ieškinys ir nėra grindžiamas.

Teismo nuomone, stiklinio staliuko naudojimas pagal paskirtį normaliomis sąlygomis pats savaime negali būti laikomas keliančiu didesnę negu minimalią riziką vartotojo gyvybei ar sveikatai ir kiekvienas asmuo, matydamas medžiagą, iš kurios daiktas pagamintas, gali įvertinti to daikto savybes ir galimą elgesį su juo, todėl matydamas stiklinį daiktą, netgi nežinodamas kokiai stiklo dužimo klasei jis priskirtinas, asmuo suvokia, kad su juo negalima elgtis taip kaip geležiniu, mediniu ar pan., laikosi tam tikrų specifinių šios rūšies daiktams atsargumo taisyklių, suvokia kokias pasekmes gali sukelti netinkamas elgesys su juo. Teismo nuomone, ieškovės argumentai nėra pagrindas padaryti išvadą, kad stiklinio staliuko naudojimas vartotojui yra visiškai nepriimtinas dėl nesaugumo ar kelia tokią riziką, kurios iš esmės bet kuris eilinis vartotojas negalėtų protingai tikėtis ir kurią numatyti reiktų specialių žinių, didelės gyvenimiškos patirties ar pan. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovės argumentų dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo nepripažino pagrįstais. Teismas pažymėjo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl ieškovės naudojimosi staliuku ir ne dėl to, kad ieškovė būtų numačiusi ar sąmoningai vertinusi staliuko saugumą ir savo elgesį būtų koregavusi priklausomai nuo staliuko stiklo dužimo klasės, dėl ko galima būtų protingai tikėtis vienokių ar kitokių pasekmių, o dėl nepakankamo ieškovės atidumo – ji, nueidama nuo medinio staliuko, užkliuvo už greta stovėjusio stiklinio staliuko ir pargriuvo, nors prieš tai buvo saugiai praėjusi tuo pačiu praėjimu.

Teismas taip pat nurodė, kad negalima neįvertinti ir įstatyminės nuostatos, kad, nepaisant konkrečių įstatymų reikalavimų pažeidimo buvimo, t. y. neteisėto veikimo ar neveikimo, civilinė atsakomybė gali atsirasti ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.1 d.). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas tokio pobūdžio pareigą yra pažeidęs. Teismas nurodė, kad atsakovas privalo įvertinti savo rizikos laipsnį nelaimingo atsitikimo atveju, numatyti ir įvertinti pasekmes, galinčias ir dėl retai pasitaikančių priežasčių atsirasti naudojant stiklo staliukus, tuo labiau, kad naudoti juos atsakovui nėra privalu, jis pats turi galimybę pasirinkti baldus iš įvairių baldų rūšių, todėl, jei jis pasirenka tokius baldus, kurie potencialiai kelia daugiau rizikos sunkesnių pasekmių kilimui, jis privalo prisiimti bent dalį atsakomybės įvykus nelaimingam atsitikimui už savo rizikos dalį.

Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog medikamentams ir rankos laikikliui yra išleista 140 Lt, ieškovė negavo 1760 Lt pajamų, todėl ši žala pripažintina įrodyta, tačiau jos atlyginimas ženkliai mažintinas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė turėjo naudotis tik taksi paslaugomis, o išlaidos kurui taip pat labai didelės, todėl, neneigiant turėtų transporto išlaidų, jų atlyginimo dydis žymiai mažintinas. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei pačios ieškovės kaltę dėl įvykio, konstatavo, kad ieškovei iš viso priteistinas 500 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Teismas nurodė, kad sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydį įvertintina tai, kad ieškovė patyrė traumą, sukėlusią didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, su gydymusi susijusius bei dėl negalėjimo dirbti patirtus nepatogumus, po gydymo yra likę liekamieji reiškiniai (randas ant rankos, rankos pirštų aptirpimas), tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė negali dirbti ankstesniu darbo našumu, dėl ko būtų sumažėjusios ir jos karjeros galimybės, sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatavo, kad ieškovės didelis neatsargumas yra pagrindinė žalos kilimo priežastis, todėl įvertinus visas aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1 000 Lt.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei 2500 Lt už UAB „ADIT grupė“ atliktą medicininį tyrimą, kadangi juo buvo konstatuotos tos pačios aplinkybės, kurios jau anksčiau buvo fiksuotos medicininėje dokumentacijoje, o tyrimo metu konstatuotai išvadai, kad psichologinio diskomforto pašalinimui reikalinga plastinė rando pašalinimo operacija, nėra reikalinga specialių žinių ir dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad šios išlaidos buvo būtinos.

Teismas nustatė, kad tenkinant ieškinį iš dalies viso ieškovei priteistina 1500 Lt.

Teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinis tenkintinas, kadangi ieškovė, sudaužydama atsakovui priklausantį staliuką, padarė atsakovui 662,20 Lt turtinę žalą ir dėl to turi ją atlyginti (CK 6.263 str. 1, 2 d.).

Teismas nurodė, kad įskaičius ieškovei ir atsakovui priteistinas sumas ieškovės turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteistina 837,80 Lt suma.

Ieškovė I. T. apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė aplinkybę, kad žalą, atsiradusią dėl sveikatos sužalojimo, turi atlyginti atsakovas UAB „Raminora“, kadangi jis suteikė netinkamos kokybės paslaugą. Viešbučiui teikiant paslaugas vartotojams ir paslaugų teikimui naudojant stiklinį staliuką, kuris duždamas gali sukelti pjautinius sužalojimus, galima konstatuoti, kad teikiamos paslaugos nėra nekeliančios jokios rizikos vartotojų gyvybei ir sveikatai bei atitinkančios aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Apeliantės sužalojimo metu minėtas staliukas buvo nesaugus naudoti bei kėlė didelę grėsmę viešbučio baro svečių sveikatai ir UAB „Raminora“, būdama profesionali paslaugų teikėja, privalėjo užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą bei sumažinti vartotojams galimai kilsiančią riziką dėl jos naudojamo inventoriaus ir kitų medžiagų iki minimumo. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas UAB „Raminora“, būdamas paslaugų teikėju, privalo užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų saugumo lygį ir, teikdamas paslaugas vartotojams, privalo numatyti, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms vartotojas gali nukristi, todėl privalo atsižvelgti į tokią galimybę bei savo paslaugų teikimui pasirinkti tokius gaminius, kurie nekeltų nepagrįstai didelės rizikos vartotojams net ir vartotojui nukritus ar parvertus gaminį. Teismas netyrė priežastinio ryšio - aplinkybės, jog žala apeliantės sveikatai kilo dėl to, kad UAB „Raminora“ teikė nesaugias paslaugas. Dėl to, kad UAB „Raminora“ paslaugų teikimui panaudojo stiklinį staliuką iš paprasto stiklo, kilo pasekmės apeliantei, nes jei UAB „Raminora“ paslaugų teikimui būtų naudojusi gaminius iš grūdinto stiklo, pasekmių būtų išvengta. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Raminora“ atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų, kyla pagal CK 6.295 straipsnį, kuris numato griežtosios atsakomybės atvejį, kuomet atsakomybė kyla be kaltės. Teismas nepagrįstai sumažino apeliantei atlygintinos žalos dydį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos žalos, padarytos asmens sveikatai, atlyginimo bylose. Apeliantė dėl sveikatos sužalojimo patyrė sunkias ir ilgai išliekančias pasekmes, dėl patirto sužalojimo teko iškęsti fizinį skausmą bei operaciją, dėl kurios liko didelis randas, dėl ko apeliantė visą laiką jausis nepatogiai ir nevisaverčiai, atsižvelgiant į apeliantės jauną amžių. Dėl patirtų sužalojimų apeliantė patyrė šoką, ją kankina depresija ir nemiga, apeliantė nebegali dirbti darbe tokiu našumu, kokiu dirbo iki sužalojimo, dėl to padidėja tikimybė ateityje netekti darbo ar dalies užmokesčio. Dėl nurodytų aplinkybių, neturtinės žalos dydis yra 100 000 Lt. Teismas netinkamai įvertino žalos atlyginimo UAB „Raminora“ klausimą. Pagal CK 6.263 straipsnį pareiga atlyginti žalą, kilusią iš delikto, atsiranda tik tada, kai yra žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumas ir jo kaltė dėl šių veiksmų. Stiklinis staliukas, kurio vertę UAB „Raminora“ reikalauja atlyginti kaip žalą, atsiradusią dėl apeliantės neatsargumo, sudužo ne dėl apeliantės neatsargių veiksmų. Be to, civilinė atsakomybė netaikoma, jei ji kilo dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, o šiuo atveju žala UAB „Raminora“ kilo dėl pačios UAB „Raminora“ veiksmų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Raminora“ nurodo, kad ieškovės I. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliktinas pakeistinas.

Deliktinę atsakomybę reglamentuoja bendros ir specialios teisės normos. Prievolė atlyginti žalą atsiranda ir bendrų, ir specialių teisės normų nurodytais pagrindais.

Žala atlyginama, jeigu nukentėjusysis asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys (CK 6.295 str.). Produkto (paslaugos) netinkamos kokybės sampratą reglamentuoja CK 6.294 straipsnis. Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Produktų saugos įstatymo trečiojo straipsnio septintojoje dalyje nurodyta, kad saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Jeigu dėl žalos atlyginimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilines atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.).

Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo netinkamos paslaugos suteikimo yra nepagrįsti, kad teisės aktai nedraudžia naudoti stiklinius daiktus, įskaitant ir stiklinius staliukus iš negrūdinto stiklo, teikiant paslaugas, tačiau civilinė atsakomybė atsiranda ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai (CK 2.246 str. 1 d.) ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas UAB ,,Raminora“ tokio pobūdžio pareigą yra pažeidęs, yra pagrįstos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo teikiama paslauga naudojant staliuką iš negrūdinto stiklo atitiko CK 6.294 straipsnio, Produktų saugos įstatymo trečiojo straipsnio septintosios dalies bei kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. kėlė vartotojų gyvybei ir sveikatai tik minimalią riziką, kuri būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Priešingu atveju reikėtų konstatuoti, kad teikiant paslaugas dėl jų tinkamos kokybės negalima naudoti daiktus, įskaitant baldus, interjero daiktus, vazas, indus ir pan., turinčius dalių iš stiklo ar pagamintus iš stiklo, nepriskirto norminiais aktais atitinkamai dužimo klasei. Pažymėtina, kad teisės aktai nustato konkrečius reikalavimus daiktams, kurie gali kelti riziką, ir teisės aktai nedraudžia teikiant paslaugas naudoti tokius stiklinius staliukus, kokius teikdamas paslaugas naudojo atsakovas. Todėl CK 6.295 straipsnio nurodytu pagrindu atsakovui neatsirado prievolė atlyginti ieškovei žalą. Nurodytos aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo CK 6.263 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 3 d.). Nors teisės aktai nedraudžia teikiant paslaugas naudoti tokius stiklinius staliukus, kokius naudojo atsakovas teikdamas paslaugas, tačiau paslaugų teikėjas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, privalo numatyti, kad dėl įvairių aplinkybių vartotojas gali užkliūti, griūti, nuversti teikiamoms paslaugoms naudojamą daiktą, įskaitant stiklinį staliuką, todėl paslaugų teikėjas, atsižvelgdamas į tokią galimybę, privalo pasirinkti paslaugų teikimui tokius daiktus, kurie keltų galimai mažesnę riziką vartotojams net ir vartotojui griuvus ar nuvertus daiktą. Atsakovas UAB ,,Raminora“ yra profesionalus paslaugų teikėjas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas UAB ,,Raminora“, teikdamas paslaugas ir paslaugų teikimui naudodamas staliuką iš negrūdinto stiklo, kuriam dūžtant dėl šukių ir skeveldrų galimi pjautiniai sužalojimai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai ir atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovei žalą (CK 1.5, 6.245-6.250, 6.263, 6.283 str.).

Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs žalos ieškovei atsiradimą, buvo ieškovės (nukentėjusiosios) veiksmai, kai ji, nebūdama pakankamai atidi, nepastebėjo staliuko ir ant jo griuvo, todėl didžiąja dalimi žalos atlyginimas mažintinas, yra pagrįstos. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad neneigiant ieškovės turėtų transporto išlaidų apskritai, jų dydis žymiai mažintinas ir, įvertinus visas aplinkybes bei ieškovės kaltę dėl įvykio, jai priteistinas viso 500 Lt turtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės kaltės dydį, sumažino turtinės žalos atlyginimą nuo 2320 Lt iki 500 Lt, t. y. sumažino turtinės žalos atlyginimą iki 21,55 proc. jo dydžio. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis apie ieškovės ir atsakovo kaltės dėl ieškovės sužalojimo dydį sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės didelis neatsargumas yra pagrindinė žalos ieškovei kilimo priežastis, todėl įvertinus visas aplinkybes neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1000 Lt, yra pagrįstos ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės 2500 Lt išlaidos UAB ,,ADIT grupė“ medicininiams tyrimams nebuvo būtinos ir todėl neatlygintinos, yra pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė savo veiksmais sudaužydama atsakovui priklausantį stiklinį staliuką padarė atsakovui 662,20 Lt turtinę žalą ir todėl turi ją atlyginti CK 6.263 straipsnio pirmosios bei antrosios dalies pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo padarymas žalos ieškovei pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai pagal įstatymo reikalavimus nėra pagrindas ieškovę atleisti nuo prievolės atlyginti atsakovui žalą dėl daikto – stiklinio staliuko sugadinimo, kadangi ieškovei ir atsakovui prievolės atlyginti žalą atsirado dėl skirtingų aplinkybių. Ieškovė sugadino (sudaužė) atsakovo stiklinį staliuką dėl savo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu, bei kaltės, pasireiškusios neatsargumu, bet ne dėl atsakovo netinkamo paslaugų teikimo ar atsakovo pažeidimo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Griūnant ir nuverčiant galima sugadinti ar sudaužyti iš įvairių rūšių stiklo pagamintus staliukus. Nuo stiklo rūšies (klasės) priklauso stiklo įtrūkimo, skilimo, dužimo, šukių bei skeveldrų pobūdis. Atsakovo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas pasireiškė ne tuo, kad naudojamas paslaugoms teikti stiklinis staliukas apskritai gali sudužti, bet tuo, kad atsakovas naudojo staliuką iš tokio stiklo, kuriam dūžtant dėl šukių ir skeveldrų galimi pjautiniai sužalojimai. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde pripažino, kad buvo sužalota dužusio stiklo aštriomis šukėmis. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės ir atsakovo kaltės dydžiai dėl ieškovės sužalojimo negali būti taikomi dėl atsakovo stiklinio staliuko sugadinimo (sudaužymo). Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo stiklinio staliuko sugadinimo (sudaužymo) nėra atsakovo kaltės, taip pat nėra mišrios kaltės, ir todėl nėra pagrindo mažinti žalos dėl sugadinto staliuko atlyginimą arba priešieškinio reikalavimą dėl nurodytos žalos atlyginimo atmesti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog įskaičius ieškovei ir atsakovui priteistinas sumas priteistina iš atsakovo ieškovei turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 837,80 Lt suma, pagrįstos ir atitinka įstatymo reikalavimus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 83, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovės I. T. valstybei 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutari a:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.