Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Milda Valiulytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08714-2014-8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T., antstolei L. P., A. T., dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės L. P. kontoroje, yra vykdomoji byla Nr. 0109/12/01201 pagal kurią yra vykdomas Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2012-05-07 išduotas vykdomasis įrašas Nr. VM9-1463 dėl 13 201 Lt skolos išieškojimo iš V. T. trečios eilės išieškotojos R. Z. naudai, ir vykdomoji byla Nr. 0109/12/01202 pagal kurią yra vykdomas Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2012-06-12 išduotas vykdomasis įrašas Nr. VM9-1874 dėl 17 896,70 Lt skolos išieškojimo iš V. T. trečios eilės išieškotojos R. Z. naudai. V. T. ir A. T. susituokė 1993-08-07. Antstolė nustačiusi, kad skolininko sutuoktinė A. T. dirba (duomenys neskelbtini), 2014-07-10 raštu dėl skolininko turto dalies nustatymo, vadovaudamasi CPK 677 str. 1 d., pasiūlė išieškotojui bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviams iki 2014-07-31 kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkui V. T. priklausančio turto dalies nustatymo sutuoktinės darbo užmokestyje (vykdomoji byla l. 73).

Apeliantė atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismo nutartyje įvardytas turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau iš esmės įrodinėja, kad nustatant skolininkui tenkančią turto dalį turi būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo bei atsižvelgta į tai, kad yra paduotas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Pažymėtina, jog pagal CPK 667 str. padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, t. y. pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Minėta, kad turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas vadovaujasi CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatomis. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja nepriklausomai nuo to, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Tokių atvejų pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus, t. y. nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Vadovaujantis CPK 338 str., 306 str. 2 d., atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei apeliantė, nei jos sutuoktinis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomos skolininko turo dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir (ar) argumentų, susijusių su poreikiu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teismui neišdėstė. Pažymėtina, jog klausimą dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.) apeliantė iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pateiktos tirti pirmosios instancijos teismui ir dėl jų teismas nepasisakė, apeliantės atskirasis skundas jau vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas, kadangi apeliantė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti atitinkamų argumentų bei įrodymų pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Tiek išieškojimas skolininko V. T. atžvilgiu pradėtas, tiek R. Z. pareiškimas teismui paduotas V. T. ir A. T. esant santuokoje. Todėl yra pagrindas išvadai, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.).

Apeliantės argumentas, jog nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos atsirado santuokos nutraukimo pasekmės atmestinas. Bendro sutuoktinio turto teisinis rėžimas pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuoką, o ne nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos (CPK 385 str. 2 d., CK 3.82 str., 3.100 str. 4 p.). Nustatyta, kad V. T. ir A. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė 2014-10-06, byla dar neišnagrinėta (civilinė byla Nr. N2-13011-897/2014, LITEKO, CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad visi su sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimu susiję klausimai, taip pat ir dėl minėtų V. T. skolų R. Z. grąžinimo, spręstini santuokos nutraukimo byloje. Kreditorės sutikimu skolos grąžinimo klausimas gali būti išspręstas apeliantės norimu būdu (CPK 385 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.