- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-994-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02070-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-994-460/2012
2012 m. birželio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui A. K., išvadą duodanti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-19 įsakymo Nr. D-720 panaikinimo, nuomos sutarties sudarymo, deklaruotos gyvenamosios vietos atkūrimo bei ieškovo (apelianto) B. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-19 įsakymą Nr. D-720, pagal kurį buvo iškeldintas iš nuomininko teisėmis naudojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją atstatyti buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją su juo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993-11-30 nutartimi buvo pripažinta negaliojanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis tarp jo ir Plungės rajono valdybos, šalys grąžintos į pirminę padėtį – rajono valdyba grąžina gautus pinigus, o B. M. rajono valdybai grąžina butą. Kadangi po nutarties priėmimo Plungės rajono valdyba jam negrąžino pinigų, jis toliau gyveno bute. Savivaldybės administracija 2001-05-25 informavo, jog į sąskaitą perves 1 963,31 Lt, sumokėtus už butą, taip pat informavo, jog iki 2001-06-01 neatlaisvinus buto, bus iškeldintas. Su tokiu sprendimu jis nesutiko, nes buto remontui išleido 35 871 Lt, todėl pasiūlė savivaldybei, jei ji negali sumokėti minėtos sumos, palikti jam butą. Plungės rajono savivaldybei kreipusis į teismą dėl jo iškeldinimo, Klaipėdos apygardos teismas 2001-12-06 nutartyje konstatavo, jog pripažinus negaliojančia buto pirkimo–pardavimo sutartį, B. M. liko buto nuomininku. Pagal šią nutartį likęs nuomininku, jis ne kartą kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties sudarymo, kad galėtų mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta. 2004-12-30 be jo sutikimo buvo panaikinta jo gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini), kurią buvo deklaravęs 1988-01-22, taigi jis buvo priverstas savo gyvenamąją vietą deklaruoti pas motiną (duomenys neskelbtini). 2009-10-23, jam nepranešus ir nedalyvaujant, savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu, dalyvaujant antstoliui, butas buvo išplėštas, pakeista spyna. Plungės rajono savivaldybės administracija, direktoriaus įsakymu iškeldindama jį iš buto, nesilaikė Civilinio kodekso nuostatų, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Dėl neteisėto iškeldinimo kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris skundo dalį dėl administracijos direktoriaus įgaliojimų viršijimo pripažino pagrįstu, klausimą dėl iškeldinimo pasiūlė spręsti teisme. Plungės rajono savivaldybės administracija, ignoruodama Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria jis yra pripažintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku, atsisakė su juo sudaryti nuomos sutartį, vadovaujantis neteisėtu Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-19 įsakymu Nr. D-720, ieškovas buvo priverstinai iškeldintas iš buto.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas ir jo šeimos nariai ginčo bute negyvena nuo 1992 metų, nes ieškovo sutuoktinė gavo butą (duomenys neskelbtini), ir išsikėlė ten gyventi, tik ieškovas liko registruotas iki 2004 m. Tai rodo, jog faktiniai nuomos santykiai yra pasibaigę ir ieškovas nebeturi jokių teisių į butą, nėra jokio teisinio pagrindo su juo sudaryti nuomos sutartį. Butas daug metų yra negyvenamas, ieškovas nemoka ir niekada nemokėjo nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už komunalines paslaugas. Panaikinus buto pirkimo–pardavimo sutartį, 2004-12-15 ieškovui buvo grąžinta jo sumokėta suma. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis Plungės rajono savivaldybei, turi tikslinę paskirtį – yra socialinis būstas. 2009 metais, įsitikinus, jog butas yra negyvenamas ir paverstas sandėliu, butas buvo skirtas socialiai remtinai šeimai su mažamečiais vaikais. Administracijos direktoriaus įsakymas buvo skirtas daiktų išvežimui iš seniai negyvenamo buto ir negali būti laikomas asmens iškeldinimu. Kadangi ieškovas savo pasirinkimu nebegyvena bute, kuris yra skirtas kitai šeimai, reikalavimas atkurti ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstas.
Trečiasis asmuo A. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2009 metais jos šeimai, kurioje auga 7 nepilnamečiai vaikai, yra skirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo labai apleistas, matėsi, jog ilgą laiką jame niekas negyveno, iš kaimynų girdėjo, jog ten jau 8 metai negyvenama.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-01-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-19 įsakymą Nr. D-720 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto patuštinimo“ negaliojančiu; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 45 Lt bylinėjimosi išlaidų B. M.. Nustatė aplinkybes, kad yra pagrindas Plungės r. savivaldybės administracijos direktorius 2009-11-19 įsakymą Nr. D-720 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto patuštinimo“ pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei atkurti deklaruotą gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo bylą nagrinėti iš esmės; panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-13 nutartį; įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją atkurti buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją sudaryti su apeliantu nuomos sutartį. Mano, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo 1998-07-02 įstatymo Nr. VIII-840 8 straipsnis, kur numatyta, kad deklaravimo įstaiga gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Deklaravimo įstaiga jo nepareikalavo jokių dokumentų bei neinformavo apie panaikintą deklaruotą gyvenamąją vietą. Plungės rajono administracija ignoruoja ir nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2001-12-06 nutarties. Nurodo, jog nuolat gyvena ir nuolat siekia sudaryti nuomos sutartį, tačiau Plungės rajono savivaldybės administracija nė karto nepasiūlė nei raštu, nei žodžiu sudaryti nuomos sutarties. Apeliantas ir toliau gyveno ginčo bute. Teismas priimdama sprendimą neteisingai pritaikė CK 6.591 straipsnį. Nebuvo pasirašyta sutartis, ji ir negalėjo nutrūkti, taip pat neprarado teisės į butą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-13 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos Nr. 2-860/1993 duomenų matyti, jog 1987-12-12 ieškovui buvo suteiktas tarnybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. P. C.) (duomenys neskelbtini), 1992-06-17 butas perėjo Plungės rajono valdybos žinion, 1992-12-15 B. M. butą privatizavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1993-11-30 nutartimi pripažino negaliojančia šio buto pirkimo–pardavimo sutartį, šalis grąžino į pirminę padėtį – Plungės rajono valdyba grąžina B. M. pinigus, o B. M. butą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog B. M. ir jo šeimai buvo suteiktas kitas butas, todėl jis turėjo šią nuomos sutartį nutraukti ir kartu su šeima išsikelti į naujai suteiktą butą, kaip numatė Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuostatų 44 punktas (civilinė byla Nr. 2-860/1993; b. l. 118–121). Civilinėje byloje Nr. 2-730-02/2001 Klaipėdos apygardos teismas 2001-12-06 nutartyje konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus buto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas liko buto nuomininku (civilinė byla Nr. 2-730-02/2001; b. l. 61–63). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-11-14 ieškovas buvo įspėtas perduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas bei raktus savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, ieškovas 2008-12-01 raštu atsakė, jog jis yra šio buto nuomininkas, ir prašė sudaryti nuomos sutartį (t. 1, b. l. 87, 88). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip socialinis būstas, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-02 įsakymu yra išnuomotas trečiajam asmeniui A. K., kurios šeimoje yra 7 vaikai (t. 1, b. l. 147).
Teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993-11-30 nutartyje konstatuota ir tai, kad B. M. atsisakė savo teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl turėjo šio buto nuomos sutartį nutraukti ir išsikelti į naujai suteiktą butą, kaip numatyta Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuostatų 44 punkte (civilinė byla Nr. 2-860/1993; b. l. 119–120). Taigi kompleksiškai vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis neabejotinai galima daryti išvadą, kad apeliantui suteikus butą (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 1993-11-30 nutartimi panaikinus ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, apeliantas tapo ginčo buto nuomininku, tačiau tokiu, kuris turėjo šio buto nuomos sutartį nutraukti ir išsikelti į naujai suteiktą butą. Kaip matyti iš bylos duomenų, sutartis raštu nebuvo nutraukta.
Teismas pastebi, kad CK 6.609 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuomininkui išvykus gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Ta pati nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusio Butų kodekso 88 straipsnio 2 dalyje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 1993-04-29 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimas, kad apeliantas ginčo bute nebegyvena nuo to momento, kai jo žmona (1992 metais) gavo butą bei nuo 1993 metų nemoka komunalinių mokesčių ir tuo sukelia nepatogumus bendrijai (civilinė byla Nr. 2-860/1993; b. l. 54), 2003-10-01 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundas, jog 8 bute niekas negyvena, butas yra apleistas, 2003-10-27 patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, jog bute niekas negyvena, 2004-05-10 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundas dėl nenaudojamo 8 buto, 2004-05-14 akte konstatuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir 2003 metais, jog butas negyvenamas (t. 1, b. l. 129, 131, 132, 134, 137–138). Be to, liudytojų J. A. B., L. J., Z. G. paaiškinimai įrodo, jog nuo 1993 metų ieškovas (duomenys neskelbtini), nebegyveno. Iš 2009-10-23 antstolės I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo akto (t. 1, b. l. 137–138) taip pat galima daryti išvadą, jog butas nebuvo naudojamas pagal paskirtį,
Pažymėtina, jog CK 6.611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis nutraukiama. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas nuolat ir nepertraukiamai moka komunalinius mokesčius, priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai, jog apeliantas komunalinių mokesčių nemoka, nemoka ir po to, kai buvo įspėtas (civilinė byla Nr. 2-860/1993; b. l. 54; šios bylos l. 130, 133) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Apibendrindama tai, kad apeliantas ginčo bute negyvena, nemoka komunalinių mokesčių, teisėjų kolegija mano, kad nuomos sutartis tarp apelianto ir atsakovės yra nutraukta ir faktiniai nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės jau nuo 1993 metų nebesitęsia ir yra pasibaigę. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats apeliantas pripažįsta, kad nuomos sutartis tarp jo ir atsakovės yra nutraukta, o nauja nėra sudaryta, nes teismo prašo įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo buto nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija pastebi, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso Plungės rajono savivaldybei bei turi tikslinę paskirtį – yra socialinis būstas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos). Pabrėžtina, kad Socialinio būsto suteikimas yra išimtinė savivaldybės kompetencija, teismas negali spręsti už savivaldybę, ar skirti ieškovui konkretų butą. Teismas tik vėliau gali vertinti konkretų savivaldybės elgesį, ar, skiriant socialinį būstą, nebuvo pažeistos ieškovo teisės. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų ir apie tai, kad jis yra tinkamas kandidatas ir atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimus išsinuomoti socialinį būstą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Apeliantas skunde nurodo (tačiau jokio reikalavimo nepateikia) jog ginčo bute padarė remontą savo lėšomis. Aktualu pažymėti, kad civilinėje byloje Nr. 2-730-02/2001 apeliantas nurodė, kad, jo manymu, 1995 metais valstybinė butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonė pripažino, kad remontas atliktas (civilinė byla Nr. 2-730-02/2001 b . l. 32). Vadovaujantis tuo metu galiojusio Butų kodekso 81 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas, tiktai siekdami geriau įrengti butą ir tiktai sutinkant nuomininkui ir su juo gyvenantiems šeimos nariams bei nuomotojui; nuomininkas, savavališkai pertvarkęs arba perplanavęs gyvenamąją ar pagalbinę patalpą, privalo savo lėšomis atstatyti pirmesnę patalpos būklę. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas tuo metu būtų gavęs nuomotojo leidimą butą pertvarkyti, todėl akivaizdu, kad apeliantas veikė savo rizika ir tą pats supranta, nes reikalavimo kompensuoti investicijas ar kitaip priteisti lėšų neprašo.
Atsižvelgdamas į tai, kad faktiškai nuo 1993 metų tarp apelianto ir atsakovės yra nutrūkę nuomos santykiai, ginčo butas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-02 įsakymu yra išnuomotas trečiajam asmeniui apelianto reikalavimas atkurti buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.