Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Selenas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. Z., K. G. ir N. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Selenas“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2021-07-08 nutarimą Nr. NUĮPBJ1994; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamu nutarimu bendrovei skirta 5 646 Eur bauda už tai, kad 2021-03-16 bendrovėje dirbo K. G., D. Z. ir N. Ž., nesudarius su jais darbo sutarties ir apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, t. y. už tai, kad bendrovė pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Teigia, kad fiziniai asmenys K. G., D. Z. ir N. Ž. nedirbo bendrovės naudai. Byloje nėra surinktų įrodymų, kad bendrovė ir minėti fiziniai asmenys būtų susitarę dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 34 straipsnyje. Šalims nesusitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, darbo sutartys nei de facto, nei de jure nebuvo sudarytos, todėl bendrovė neturėjo prievolės pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovė neatsižvelgė į fizinių asmenų pateiktus paaiškinimus, kad jie bendrovėje tą dieną atliko bandomąsias užduotis, kad jie dvejojo ar nori įsidarbinti, todėl dėl būtinųjų darbo sąlygų nebuvo sutarę.

Mano, kad atsakovė nepagrįstai nustatė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė neįpareigojo bendrovės sudaryti rašytines darbo sutartis su N. Ž. ir D. Z. ir neįpareigojo minėtiems asmenims sumokėti sulygtą atlyginimą. Atsakovė neatliko vertinimo, kokio dydžio atlygis turėtų būti sumokėtas tariamai dirbusiems asmenims ir priėmė neišsamų individualų administracinį teisės aktą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto išsamumo principo.

Atsakovė VDI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad fiziniai asmenys, apie kuriuos nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, dirbo pareiškėjos naudai. Šiuos faktus patvirtina 2021-03-16 apie 11.40 val. VDI Vilniaus skyriaus ir Vilniaus policijos komisariato pareigūnų atlikto patikrinimo duomenys.

Atsakovė nurodo, kad anksčiau minėti fiziniai asmenys nurodė atėję pasibandyti dirbti, o dėl pasibandymo tarėsi su vadove. Pažymi, kad pasibandymas yra būdingas darbo teisiniams santykiams. Išbandyti darbuotojus ar darbuotojams išbandyti darbo vietą, turėjo būti sudarytos darbo sutartys tarp šalių. Pareiškėjos vadovė 2021-03-16 paaiškinime VDI nurodė, kad nespėjo sudaryti darbo sutarčių su N. Ž. ir K. G.. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjos vadovei buvo suprantama naujų darbuotojų priėmimo į darbą tvarka ir kad su darbuotojais reikia sudaryti darbo sutartis.

Atsakovė paaiškina, kad viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nustatytų DK 34 straipsnyje, yra atlygintinumas. Šiuo konkrečiu atveju tiek K. G., tiek N. Ž. nurodė taręsi dėl darbo užmokesčio su įmonės vadove, tik D. Z. nenurodė, kad dirba už atlygį. Tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto.

Pažymi, kad būtent iš šių fizinių asmenų pateiktų paaiškinimų buvo nustatyti darbo sutarties požymiai, asmenų paaiškinimų aspektai buvo vertinami ir per DK 36 straipsnio 1 dalies prizmę.

Teigia, kad VDI neturėjo teisinės pareigos įpareigoti pareiškėją sudaryti rašytines darbo sutartis su N. Ž. ir D. Z., nes VDI tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad darbo santykiai su N. Ž. ir D. Z. tęsėsi po VDI atlikto patikrinimo, iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad nei N. Ž., nei D. Z. netęsė darbų įmonėje. K. G. nuo 2021-04-09 buvo įdarbintas UAB „Selenas“, todėl VDI, sprendimo priėmimo metu jau neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją sudarytą darbo sutartį.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai prašė teismo, netenkinus skundo, sumažinti paskirtą baudą.

Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI nutarimo, kuriuo pareiškėjai už DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VDI darbo inspektoriai kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais 2021-03-16 11.40 val. atliko tyrimą pagal gautą informaciją dėl galimai išnaudojamų užsienio piliečių ir galimai nelegalių darbuotojų siuvykloje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „Selenas“. Siuvyklos patalpose nustatyti dirbantys asmenys, kurių pareiškėjos apdraustųjų sąraše patikrinimo metu nebuvo: K. G., D. Z. ir N. Ž..

N. Ž. paaiškino, kad: „Aš atėjau į UAB Selenas administracines patalpas šiandien 2021-03-16 9 val. atlikti bandomąsias užduotis ir pareigas. Prieš savaitę buvo pokalbis dėl darbo vietos, todėl susitarėme pasibandyti naujas pareigas ir pasižiūrėti. Apie darbo užmokestį buvo kalbėta, apie darbo sąlygas buvo kalbėta, tačiau iki galo nebuvo nuspręsta. Pirmąją dieną, šiandien, atsakinėjau į laiškus, parašiau pretenziją, mano darbą prižiūrėjo ir instruktavo įmonės direktorė H. A.. Darbo sutartis nepasirašyta, nes ją manau pasirašysime po bandomojo mano laikotarpio, kuris truks apie kelias dienas, savaitę. Bandausi administracijos pareigoms, buvo sutarta pirmą dieną užtrukti apie 3 valandas.

Darbo vieta ir priemonės man buvo suteiktos. Pasiūlymą dėl darbo gavau per pažįstamus“.

D. Z. paaiškino, kad: „Atėjau į UAB Selenas darbui įsidarbinti pabandymui. Davė siūti su spec. Mašina trikotažinis kostiumas. Atėjau pirmą dieną prabuvau pora valandų. Darbo birža baigėsi, bandysiu siūti, nes šiaip specialybė ir dirbau siuvimo technologu. Tariausi tel. su UAB direktore A.. Pavardės nežinau. Dėl darbo užmokesčio nesitariau, nežinau ar darbinsiuosi. Ruošiausi pabūti ir pabandyti iki 14:00. Gaminį džemperį padavė direktorė, parodė pavyzdį džemperio ir siūles kurias reikės nupelfaliuoti plokščiasiūle mašina. Reikėjo prasiūti džemperio apačią rankoves, priekio priekaklį. Prasiuvau 5 vnt. džemperio. Šiaip ateiti dirbti kvietė daug anksčiau, bet nem ano specialybei, baigėsi biržos laikas, atėjau pabandyti. Darbo sutarties nepasirašinėjau“.

VDI ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad D. Z. užfiksuota dirbanti su įmonės pardavinėjamu gaminiu, juodu džemperiu.

K. G. paaiškino, kad: „Atėjau į darbą 03.16 d. pabandyti siūti siuvau su dviadate. Siuvau sijono detales pradėjau siūti 2 <nesuprantama>, apie 10 vnt. Dėl darbo šnekėjau su vadove A.. Skelbimą dėl darbo radau internete. Penktadieni 03.12 tel. kalbėjau su A.. Pasakė, kad alga bus kiek pasiųsiu detalių. Darbo sutarties nepasirašęs šiandiena siuvau pirmą dieną nuo 9:00 val. Noriu laikinai išsidarbinti šioje įmonei.“ Asmuo užfiksuotas siuvantis sijono detales.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2021-04-09 K. G. įdarbintas įmonėje.

Vadovė H. A. paaiškino, kad: „1. N. Ž. atėjo į pokalbį 2021 03 16 d. 9:00 ryto patikrinau žmogaus raštingumą, paprašiau parašyti keletą laiškų darbo sutartį nespėjau sudaryti. 2. K. G. buvo atėjęs kovo 15 d. testavimui meistro prašymui buvo pakviestas 16 d. kovo. Atėjo apie 8:00 val. ryto, nurodimas kas atlikti gavo nuo meistrės. Su darbu sauga pasirašytinai ne supažindintas, darbo sutartis sudaryti dar nespėjau. 3. D. Z. paprašė padaryti savo darbus su spec. mašina (plokščiasiūle) buvo išnuomota siuvimo mašina nuomos sutarties nėra. Darbo instruktažas pravestas žodžiu. Atėjo apie 8:30 iki 9:00 ryto ir parodžiau siuvimo mašiną“.

VDI tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Selenas“ turi internetinę svetainę https://purpose.fashion/, kur analogiški D. Z. patikrinimo metu siūtį kostiumėliai (džemperiai) „Bethany Black“ yra pardavinėjami po 99 Eur. Svetainėje taip pat yra suknelė „Vitalija“, kurios detalės panašios į K. G. siūtas sijono detales. Nuomos sutarties, kurią nurodo esant tarp įmonės ir D. Z., byloje nepateiktas, taip pat D. Z. ir įmonės vadovės paaiškinimai nesutampa, o tokius vadovo paaiškinimus galima traktuoti kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Patikrinimo metu D. Z., K. G. ir N. Ž. nurodė, kad atvyko pasibandyti dirbti, darbo sutartis nepasirašyta.

VDI, atlikusi tyrimą, skundžiamu nutarimu pareiškėjai skyrė 5 646 Eur bauda už tai, kad 2021-03-16 įmonėje dirbo K. G., D. Z. ir N. Ž., nesudarius su jais darbo sutarties ir apie tai nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, t. y. už tai, kad pareiškėja pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

DK 42 straipsnio (darbo sutarties sudarymas) 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 (maksimali bauda) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI.

Kaip nustatyta byloje, 2021-03-16 apie 11.40 val. siuvyklos patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, K. G., D. Z. ir N. Ž. dirbo darbus teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. VDI skundžiamame nutarime taip pat konstatuota, kad minėti asmenys dirbo teisės aktų nustatyta tvarka, nesudarę rašytinių darbo sutarčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei darbdavys (pareiškėja), nei minėti darbuotojai negalėjo VDI darbuotojam pateikti nei rašytinių darbo sutarčių, nei kitų dokumentų, kurių pagrindu jie teisėtai dirbtų.

Teismas, įvertinęs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir patikrinimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kaip darbdaviui kilo Užimtumo įstatyme nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Ankščiau aptartų įrodymų visetas teismui duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 2021-03-16 UAB „Selenas“ nelegaliai dirbo 3 (trys) asmenys, nes tikrinimo metu darbo sutartys nebuvo pateiktos, pranešimai apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pateikti.

Pareiškėja skunde iš esmės neigia padarytą pažeidimą, teigia, kad minėti asmenys nedirbo pareiškėjos naudai, kita vertus, teigia, jog šie asmenys pareiškėjai atliko bandomąsias užduotis. Taigi iš esmės pareiškėja pripažino, jog trys fiziniai asmenys VDI pareigūnų patikrinimo dieną pareiškėjos naudai atliko pareiškėjos jiems pavestas užduotis.

Taip pat pažymėtina, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją arba bandant dirbti atitinkamą darbą, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos. Taigi, šiuo atveju pareiškėja su asmenimis turėjo sudaryti darbo sutartis ir sulygti išbandymo laikotarpį šalims pasibandyti ar tinka darbas ir ar tinka darbuotojas bendrovei. Pareiškėja šiuo atveju pagal minėtų fizinių asmenų paaiškinimus, kad jie atliko pareiškėjos jiems pavestas užduotis, VDI pareigūnų patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, kad asmenys realiai dirbo pareiškėjos siuvyklos patalpoje, užfiksavo atliktų darbų rezultatus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja teisės aktų nuostatų nesilaikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-08 įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1924-1122/2021 pareiškėjos vadovę pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – baudą. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis H. A. nuo 2010-06-18 yra paskirta (išrinkta) UAB „Selenas“ direktore, todėl 2021-03-16, būdama atsakinga, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent ji turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su D. Z., K. G. ir N. Ž., t. y. H. A., tuo metu ėjusi įmonės vadovės pareigas, buvo atsakinga tiek už darbo sutarčių su šiais asmenimis sudarymą, tiek už tinkamą pranešimą apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, dėl kurios buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, buvo išsamiai teismo apklausti neteisėtai dirbę darbuotojai, pareiškėjos vadovė taip pat davė išsamius paaiškinimus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog pareiškėjos vadovė žinojo, suprato apie D. Z., K. G. ir N. Ž. faktiškai atliekamas darbo funkcijas UAB „Selenas“ naudai, sutiko su tuo ir leido šiems asmenims dirbti, neatlikusi minėtų įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su šių asmenų įdarbinimu. Vilniaus apygardos teismas 2022-02-01 įsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-1121/2022 paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-08 nutarimą.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad byloje nustatyti fiziniai asmenys nedirbo pareiškėjos naudai ar kad nebuvo sutarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Iš liudytojos N. Ž. parodymų matyti, kad ji atliko administratorės užduotis, naudojo darbo priemones (nutarimo 4-5 lapas), liudytoja K. G. parodė, kad tikrinimo dieną siuvo tam tikras detales pareiškėjo gaminamai produkcijai naudodamas darbdavio priemones (nutarimo 5 lapas). Liudytoja D. Z. parodė, kad dukrai norėjo pasisiūti džemperį, pripažino, kad bandė siūti ant įmonės džemperių, apie atlygį negalvojo. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismai išsamiai įvertino liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, tiek tarpusavyje, tiek su kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje taip pat pateikti patikrinimo metu daryti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuoti pirminiai liudytojų paaiškinimai, darbo vieta, atliktas darbdavio naudai darbas (vaizdo įrašas „Justo 1“ – K. G., įrašas „Gintaras 1“ – D. Z., įrašas „Kastytis 1“ – N. Ž.).

Teismo įsitikinimu, tai, kad nebuvo sutarta dėl konkretaus darbo užmokesčio ar jo mokėjimo detalių, nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė darbo teisiniai santykiai. Atlygintinumas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus atliekamą darbą, dirbtą darbo laiką ir pan. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, taip pat administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamo nutarimo nepagrįstumą įrodo tai, jog juo nebuvo nustatyti pareiškėjai jokie įpareigojimai, nors pagal įstatymą nustačius nelegalaus darbo faktą būtina juos nustatyti. Nesutiktina su šiais pareiškėjos skundo argumentais, kadangi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalis nustato, jog, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, Inspekcija duoda tam tikrus įpareigojimus darbdaviui. Dėl to papildomų galimų poveikio priemonių davimas ar nedavimas neįtakoja ginčijamu nutarimu paskirtos sankcijos (baudos) teisėtumo ir/ar pagrįstumo.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog ginčijamas nutarimas yra neišsamus. Neatsižvelgta į fizinių asmenų duotus rašytinius paaiškinimus.

VAĮ (2020-12-28 akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2021-07-01) 3 straipsnio (viešojo administravimo principai) 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Teismas, įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, byloje pateiktus fizinių asmenų rašytinius paaiškinimus, patikrinimo metu užfiksuotus rezultatus, surašytus administracinio pažeidimo protokolus, sulyginus šiuos duomenis su teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo byloje liudytojų duotais parodymais, daro išvadą, kad ginčijamas nutarimas atitinka galiojančios redakcijos VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą viešojo administravimo principą – išsamumo, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančios teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Kaip minėta, skundžiamas nutarimas remiasi patikrinimo vietoje užfiksuotais rezultatais, taip pat fizinių asmenų pateiktais rašytiniais paaiškinimais, pareiškėjos vadovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, todėl nesutiktina su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad skundžiamas nutarimas yra neišsamus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė teismo, netenkinus skundo, sumažinti paskirtą baudą.

Nustačius, kad pagrįstai konstatuota neteisėta veika, nutarime taip pat individualizuota sankcija, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pareiškėjai paskirta 5 646 Eur bauda (1 882 Eur už vieną asmenį (sankcijos vidurkis)). Atsakovė nustatė, kad nėra sunkinančių aplinkybių, taip nėra lengvinančių, pažeidimas padarytas pirmą kartą. Pareiškėjai nekvestionuojant jai paskirtos baudos dydžio, nenurodant galimybių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo, teismas daro išvadą, kad VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 5 646 Eur baudą (finansinę sankciją) pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, todėl nėra pagrindo jos mažinti..

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad VDI, pareiškėjos patikrinimo metu veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo įsitikinimu, patikrinimo metu nustatytų bei surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja, nesudariusi su minėtais juridiniais asmenimis darbo sutarčių ir apie tai nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, VDI išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos sukurtas neteisėtas sąlygas dirbti D. Z., K. G. ir N. Ž. ir pagrindė, kodėl jos prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Selenas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.