- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-42-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01598-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. A.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Vytautas Ptašinskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos H. A. atstovo advokato Vytauto Ptašinskio (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo H. A. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. skundžiamame nutarime nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama H. A., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, jog (duomenys neskelbtini) K. G. (K. G.) ir D. Z. bei (duomenys neskelbtini) N. Ž., kurie dirbo UAB „A“ naudai 2021 m. kovo 16 d., dirbtų tik sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
2. Pirmosios instancijos teismas už šių veiksmų padarymą H. A. pripažino kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskyrė 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio baudą, išaiškinant, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai
3. Atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
4. Pasak atstovo, skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad H. A. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vilniaus miesto apylinkės teismas nenurodė duomenų, kurie įrodo darbo sutarties požymių buvimą ir naudos iš tariamai nelegalaus darbo gavimą. Atstovo teigimu, byloje nenustatyta, kad N. Ž., D. Z. ir K. G. atlygintinai atliko darbines funkcijas UAB „A“ naudai.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neteisingai įvertinti N. Ž. paaiškinimai ir neatsižvelgta į tai, jog pastaroji paaiškino, kad 2021 m. kovo 16 d. buvo jos pirmoji bandomųjų užduočių atlikimo diena, t. y. N. Ž. planavo bandomąsias užduotis ((duomenys neskelbtini)) atlikti per maždaug 3 valandas (nuo 9 val. iki 12 val.). N. Ž. patvirtino, kad ji domėjosi galimybe įsidarbinti UAB „A“, tačiau galutinis susitarimas, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį, nebuvo pasiektas. Atlygintinumas vertinamas atsižvelgiant į faktinių darbo santykių laikotarpį. N. Ž. darbo užmokestis turėjo būti svarstomas po bandomųjų užduočių, kurios turėjo trukti apie 3 valandas, atlikimo, tačiau jos nebuvo baigtos dėl pareigūnų atlikto patikrinimo.
6. Akivaizdu, kad šalys net nebuvo pradėjusios vesti derybų dėl darbo užmokesčio dydžio. Bandomosios užduotys buvo atliktos tik turint tikslą įvertinti N. Ž. (duomenys neskelbtini) sugebėjimus, nes ji siekė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pareigose UAB „A“, kurių pagrindinė funkcija – komunikavimas (duomenys neskelbtini) su suinteresuotais asmenimis. 2021 m. kovo 16 d. įvyko N. Ž. darbo pokalbis su bandomosiomis užduotimis ir tik jas atlikus turėjo būti sprendžiama dėl pageidaujamo darbo užmokesčio ir darbo grafiko, kuris turėjo būti derinamas su (duomenys neskelbtini) grafiku. N. Ž., būdama (duomenys neskelbtini), nebūtų galėjusi dirbti pilnu etatu, nes turėtų derinti darbą su (duomenys neskelbtini), tačiau ir šių aplinkybių su H. A. neaptarė. N. Ž., atvykdama į darbo pokalbį ir atlikdama bandomąsias užduotis, nepradėjo vykdyti realių darbo funkcijų UAB „A“ naudai, nes bandomųjų užduočių atlikimo metu buvo prižiūrima H. A., kuri nurodė (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, N. Ž. veiksmai negali būti vertinami kaip realus darbas UAB „A“ naudai. Be to, byloje nenustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. susitikimo metu N. Ž. ir H. A. būtų susitarusios dėl darbo pradžios dienos, todėl skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai konstatuoti nepagrįstai.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamo nutarimo dalį dėl D. Z. grindė prielaidomis, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji (duomenys neskelbtini) tą pačią produkciją, kuria prekiavo UAB „A“. Tokių įrodymų nesurinko ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. D. Z. teismo posėdyje patvirtino, kad į UAB „A“ patalpas atvyko turėdama tikslą (duomenys neskelbtini) ir naudojo savo atsineštas medžiagas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad D. Z. būtų sutarusi, jog atliks veiksmus UAB „A“ naudai ir už tokių veiksmų atlikimą būtų susitarta dėl atlygio. Byloje esanti vaizdo medžiaga ir D. Z. paaiškinimai patvirtina, kad jai net nebuvo užduoti klausimai, susiję su galimu atlygintinumu už darbą. Nors ir egzistuoja prieštaravimai D. Z. duotuose paaiškinimuose, administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai nesurinkus įrodymų dėl UAB „A“ mokėto darbo užmokesčio, darytina išvada, kad neįrodyta H. A. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
8. Pasak atstovo, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad H. A. pripažino, jog nelegaliai įdarbino K. G.. Po bandomųjų užduočių atlikimo (2021 m. kovo 16 d.) šalys sutarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas buvo pasiektas tik (duomenys neskelbtini). Apklaustas K. G. paaiškino, kad į UAB „A“ patalpas tiesiog atvažiavo autobusu, prieš tai su H. A. susitikimo laiko nederino. 2021 m. kovo 16 d. buvo jo pirmoji bandomųjų užduočių atlikimo diena – K. G. atliko praktines užduotis (duomenys neskelbtini). Iki patikrinimo jis ir UAB „A“ nebuvo pasiekę susitarimo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Nesusitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje, H. A. nekilo prievolė apie darbo santykių pradžią pranešti VSDF valdybos teritoriniam skyriui.
9. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino H. A. paaiškinimų, kad (duomenys neskelbtini) jos neįpareigojo sudaryti rašytines darbo sutartis su N. Ž. ir D. Z. bei neįpareigojo UAB „A“ joms sumokėti sulygtą atlyginimą. Jeigu (duomenys neskelbtini) būtų surinkusi įrodymus dėl nelegalaus darbo, institucija privalėjo spręsti dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įpareigojimų taikymo. (duomenys neskelbtini) net nevertino ar tariami darbo santykiai nėra pasibaigę, nenustatinėjo ir nevertino kokio dydžio atlygis turėtų būti sumokėtas tariamai dirbusiems asmenims.
Atsiliepimas
10. (duomenys neskelbtini) R. R. (toliau – Institucijos atstovas) atsiliepime prašo netenkinti atstovo apeliacinio skundo ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą.
11. Institucijos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei priėmė motyvuotą ir teisingą nutarimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykusiame pirmajame teismo posėdyje H. A. pripažino, jog K. G. nelegaliai dirbo UAB „A“, tačiau kituose posėdžiuose savo poziciją pakeitė. Bendrovės patalpose darbo vietoje rastas (duomenys neskelbtini) K. G., kuriam 2021 m. kovo 16 d. buvo pirmoji bandomųjų užduočių diena – jis atliko praktines užduotis (duomenys neskelbtini). Bendrovės patalpose darbo vietoje taip pat buvo rasta (duomenys neskelbtini) ir D. Z.. Be to, UAB „A“ administracijos patalpose užfiksuota dirbanti N. Ž..
13. Kaip matyti iš asmenų duotų paaiškinimų, jie su bendrovės vadove A. (taip asmenų buvo vadinama H. A.) kalbėjo dėl darbo, sutarė kokias konkrečias darbines funkcijas jiems reikės atlikti, jiems taip pat buvo suprantama, kur konkrečiai reikės dirbti. Nekyla jokių abejonių, kad asmenys atliko darbą bendrovės naudai, o produkcija, kuri buvo (duomenys neskelbtini) K. G. ir D. Z., realizuojama ir už ją gaunamas pelnas UAB „A“ naudai. K. G. (duomenys neskelbtini), o D. Z. – (duomenys neskelbtini). Bendrovė savo internetinėje svetainėje prekiauja savo gaminamais rūbais, taip pat ir (duomenys neskelbtini), kuriuos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) D. Z..
Atsiliepimas
14. Atsiliepime akcentuojama, kad asmenys nurodė atėję į UAB „A“ pasibandyti dirbti, dėl to tarėsi su bendrovės vadove. Pasibandymai, turint tikslą patikrinti ar darbuotojas tiks darbdaviui ir atvirkščiai, yra būdingi darbo teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja DK 36 straipsnis. Pasak Institucijos atstovo, kad išbandyti darbuotojus ar darbuotojams išbandyti darbo vietą, turėjo būti sudarytos darbo sutartys tarp šalių. H. A. 2021 m. kovo 16 d. paaiškinime nurodė, kad nespėjo sudaryti darbo sutarčių su N. Ž. ir K. G., t. y. jai buvo žinoma naujų darbuotojų priėmimo į darbą tvarka ir aplinkybė, jog su jais reikia sudaryti darbo sutartis.
15. Atsiliepime nurodoma, kad viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje, yra atlygintinumas. Tiek K. G., tiek N. Ž. nurodė, kad tarėsi dėl darbo užmokesčio su bendrovės vadove. Tik D. Z. atveju tyrimo metu nebuvo gautas prisipažinimas, kad ji UAB „A“ naudai dirbo atlygintinai. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto, nes faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą.
16. Pasak Institucijos atstovo, apeliaciniame skunde klaidingai aiškinamos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų nuostatos, kadangi esant skirtingai teisenai (duomenys neskelbtini) turi teisę įpareigoti tik darbdavį juridinį asmenį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu bei pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą, jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę bei įpareigoti darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai atlyginimas buvo sumokėtas. ANK nenumato galimybės įpareigoti darbdavio įgaliotą asmenį atlikti šiuos veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Atstovo apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
17. Įstatymo leidėjas ANK 652 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įpareigoja apygardos teismą, nagrinėjantį bylą dėl apeliacinio skundo, patikrinti priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš ANK 653 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų sprendimų.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad H. A. padarytuose veiksmuose nėra visų būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn ir administracinio nusižengimo teisena privalo būti nutraukta. Šis teiginys argumentuojamas tuo, kad byloje nenustatyta, jog N. Ž., D. Z. ir K. G. atlygintinai atliko darbines funkcijas išimtinai UAB „A“ naudai, t. y. byloje nenustatytas vienas iš esminių darbo sutarties požymių – atlygintinumas. Be to, N. Ž. ir K. G. 2021 m. kovo 16 d. atliko bandomąsias (praktines) užduotis, siekiant patikrinti jų tinkamumą užimti bendrovėje (duomenys neskelbtini) pareigas, o D. Z. į UAB „A“ patalpas atvyko turėdama tikslą ne (duomenys neskelbtini) UAB „A“ prekiaujamą produkciją, tačiau (duomenys neskelbtini) ir naudojo savo atsineštas medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad atstovas nesutinka su išvada, jog H. A. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas patikrins, ar skundžiamame nutarime nepadaryta byloje surinktų įrodymų bei duomenų vertinimo ir teisės taikymo klaidų, sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
19. Susipažinus su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų bei įrodymų visumą, patikrinus skundžiamą nutarimą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino bylos medžiagoje esančius duomenis ir įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo. Darytina išvada, kad H. A. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jos kaltė įrodyta visiškai.
20. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, t. y. įstatymo leidėjas šioje teisės normoje nepateikia nelegalaus darbo sąvokos apibrėžimo.
21. Nelegalaus darbo teisinė sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, kurio 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Be to, imperatyvus reikalavimas pranešti teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje.
22. Taip pat svarbu ir tai, kad DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios numatytos DK 34 straipsnyje, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Be to, darbo sutartis privalo būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).
23. Sprendžiant teisinį klausimą, ar buvo dirbama nelegaliai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, asmeniui nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Akcentuotina ir tai, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams (darbuotojui ir darbdaviui), teisine prasme nelaikoma, jog darbo sutartis yra sudaryta, todėl darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, t. y. tokiais atvejais darbuotojo darbas yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
24. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnams 2021 m. kovo 16 d. atliekant patikrinimą UAB „A“ (past. – kurios direktorė yra H. A.) patalpose ((duomenys neskelbtini)) užfiksuota, jog D. Z. ir K. G. atliko (duomenys neskelbtini) funkcijas, o N. Ž. – (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esančių duomenų, kurie laikyti įrodymais, visuma: 2021 m. gegužės 14 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5); 2021 m. kovo 16 d. tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 6); D. Z. (b. l. 7), K. G. (b. l. 8, 56-57), N. Ž. (b. l. 9, 54-56) ir H. A. (b. l. 10, 46-47) duoti paaiškinimai; foto nuotraukos (b. l. 12-17); kompaktiniai diskai su juose esančiais vaizdo įrašais.
25. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad K. G. ir N. Ž. atliko tik bandomąsias (praktines) užduotis, turint tikslą išsiaiškinti, ar šie asmenys yra tinkami (duomenys neskelbtini) funkcijoms atlikti bei ar jiems tiks siūlomas darbas, su šiuo argumentu nesutiktina. K. G. 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis atėjo į darbą 2021 m. kovo 16 d. pabandyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) detales. Pradėjo (duomenys neskelbtini) 2 „poką“, apie 10 vienetų. Dėl darbo šnekėjo su vadove A. (past. – H. A.). Skelbimą dėl darbo rado internete. Penktadienį (2021 m. kovo 12 d.) telefonu kalbėjo su A., kuri pasakė, kad alga priklausys nuo (duomenys neskelbtini) produkcijos. Darbo sutarties nepasirašė. Šiandien (2021 m. kovo 16 d.) (duomenys neskelbtini) pirmą dieną, t. y. pradėjo nuo 9 val. Nori laikinai įsidarbinti bendrovėje (b. l. 8). N. Ž. 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atėjo į UAB „A“ administracines patalpas 2021 m. kovo 16 d. apie 9 val. atlikti bandomąsias užduotis ir pareigas. Prieš savaitę buvo pokalbis dėl darbo vietos, todėl susitarė pasibandyti naujas pareigas ir pasižiūrėti. Apie darbo užmokestį ir darbo sąlygas buvo kalbėta, tačiau iki galo nebuvo nuspręsta. 2021 m. kovo 16 d. ji (duomenys neskelbtini), o jos darbą prižiūrėjo ir ją instruktavo UAB „A“ direktorė H. A.. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta, nes ją, mano, pasirašys po bandomojo laikotarpio, kuris truks apie kelias dienas arba savaitę. Bandėsi (duomenys neskelbtini) pareigoms, buvo sutarta pirmą dieną užtrukti apie 3 valandas. Darbo vieta ir priemonės jai buvo suteiktos. Pasiūlymą dėl darbo gavo per pažįstamus (b. l. 9). Iš esmės analogiškas aplinkybes K. G. bei N. Ž. nurodė ir apklausti kaip liudytojai Vilniaus miesto apylinkės teisme.
26. Teismas, įvertinęs šių asmenų paaiškinimus tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei juos sugretinęs su kitais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, konstatuoja, jog K. G. bei N. Ž. 2021 m. kovo 16 d. atliko specializuoto pobūdžio ((duomenys neskelbtini)) darbo funkcijas išimtinai UAB „A“ naudai, o ne bandomąsias (praktines) užduotis, kaip teigia atstovas apeliaciniame skunde. N. Ž. ir K. G. neneigia, kad puikiai žinojo, jog UAB „A“ ieško naujų darbuotojų – (duomenys neskelbtini), todėl dar iki 2021 m. kovo 16 d. tarėsi su H. A. dėl galimo įsidarbinimo bendrovėje. Svarbu ir tai, kad minėti asmenys pareigūnams atliekant patikrinimą buvo rasti UAB „A“ patalpose – specialiai (duomenys neskelbtini) pritaikytose darbo vietose. Taip pat asmenims buvo suteiktos visos būtinosios priemonės darbo funkcijoms tinkamai atlikti, kurias K. G. bei N. Ž. ir atliko. Byloje nustatyta, kad K. G. (duomenys neskelbtini) detales (past. – (duomenys neskelbtini), kuriais prekiauja UAB „A“), t. y. gamino išimtinai bendrovės produkciją, o N. Ž. atsakinėjo į tikrus UAB „A“ (duomenys neskelbtini) ir surašė egzistuojančią (duomenys neskelbtini) būtent UAB „A“ vardu. Būtent šios aplinkybės patvirtina, kad buvo dirbama UAB „A“ naudai. Be to, įvertinus byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą galima daryti pagrįstą išvadą, kad K. G. ir N. Ž. veiksmus (darbines funkcijas) atliko paklusdami bendrovėje galiojančiai darbo tvarkai.
27. Nagrinėjamu atveju, norint asmenų atliekamus veiksmus teisine prasme vertinti kaip bandomąsias (praktines) užduotimis, reikia atsižvelgti į tai, kad jos turi būti atliekamos darbo pokalbio metu jas užduodant atsakingam darbdavio atstovui arba tik po to, kai sudaroma rašytinė darbo sutartis. N. Ž. atveju darbo pokalbio metu tariantis dėl (duomenys neskelbtini) pareigų, H. A. turėjo pateikti praktinio pobūdžio užduotis, kurios neturėtų jokios įtakos UAB „A“ atliekamai veiklai, pvz.: surašyti fiktyvaus pobūdžio (duomenys neskelbtini) neegzistuojančiai bendrovei; pareikšti menamą (duomenys neskelbtini); kitais būdais patikrinti asmens (duomenys neskelbtini) ir kitus keliamus reikalavimus (duomenys neskelbtini). K. G. atveju, darbdavį atstovaujantis atsakingas asmuo darbo pokalbio metu turėjo paklausti asmens, kokia jo darbinė patirtis, susijusi su (duomenys neskelbtini) profesija; ar jis moka (duomenys neskelbtini); duoti epizodiškai išbandyti (duomenys neskelbtini) minimaliai (duomenys neskelbtini) segmentą ir pan., t. y. bandomosios užduotys išimtinai turėjo būti susijusios ne su realia UAB „A“ atliekama darbine veikla, o būti tik panašaus pobūdžio.
28. DK 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama (DK 36 straipsnio 1 dalis). Atitinkama nuostata suteikia teisėtą pagrindą darbdaviui, nepažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, patikrinti ar darbuotojas yra tinkamas atlikti darbo funkcijas dirbant darbdavio naudai, tačiau tik tokiu atveju, jeigu su darbuotoju yra pasirašyta darbo sutartis ir apie ją įstatymų nustatyta tvarka pranešta atitinkamai institucijai. Šioje byloje nustatyta, kad K. G. ir N. Ž. 2021 m. kovo 16 d. nebuvo sudarę rašytinių darbo sutarčių su UAB „A“, Valstybinio socialinio draudimo fondui nebuvo pranešta apie jų darbo pradžią, todėl tokiu būdu tariamos bandomosios (praktinės) užduotys neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų, t. y. darbdavys neturėjo teisės leisti K. G. ir N. Ž. „pasipraktikuoti“ UAB „A“ darbo valandų metu atliekant realias (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas. Be to, 2021 m. kovo 16 d. paaiškinime H. A. nurodė, kad elementariai nespėjo sudaryti darbo sutarčių su N. Ž. ir K. G. (b. l. 10).
29. Dalyje dėl D. Z. pritartina skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad pastarosios veiksmai, nustatyti 2021 m. kovo 16 d. atliekant UAB „A“ patikrinimą, atitinka darbo teisinius santykius. D. Z. 2021 m. kovo 16 d. paaiškinime nurodė, kad ji atėjo į UAB „A“ darbo pabandymui, siekiant įsidarbinti. Jai davė (duomenys neskelbtini). Į bendrovę atėjo pirmą dieną, joje prabuvo apie porą valandų. Darbo birža baigėsi, todėl bandys (duomenys neskelbtini), nes ji turi (duomenys neskelbtini) specialybę ir yra dirbusi (duomenys neskelbtini). Tarėsi telefonu su UAB „A“ direktore A., pavardės nežino (past. – H. A.). Dėl darbo užmokesčio nesitarė, nes nežino, ar darbinsis šioje bendrovėje. Ruošėsi pabūti ir pabandyti iki 14 val. (duomenys neskelbtini), direktorė jai parodė (duomenys neskelbtini) pavyzdį. (duomenys neskelbtini). Ją ateiti dirbti kvietė daug ankščiau, bet tai nebuvo jos specialybė. Atėjo, kadangi baigėsi darbo biržos laikas. Darbo sutarties nepasirašinėjo (b. l. 7).
30. Kita vertus, apklausta pirmosios instancijos teisme, liudytoja D. Z. davė priešingus paaiškinimus, t. y. kad iš ryto atėjo pas H. A. (jos seniai pažįstamos), nes ji (D. Z.) (duomenys neskelbtini) dukrai (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) turi H. A.. Į UAB „A“ patalpas atvyko, kad (duomenys neskelbtini) dukros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jau buvo paruoštas namuose. (duomenys neskelbtini) ir medžiaga buvo jos, t. y. D. Z.. H. A. jai leido (duomenys neskelbtini).
31. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir duomenis, atmeta liudytojos D. Z. duotus paaiškinimus teismo posėdyje bei jais nesivadovauja, nes jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys. Tokių duomenų, be galimai subjektyvios nuomonės, nepateikė ir atstovas apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad netikėti D. Z. 2021 m. kovo 16 d. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Visų pirma, minėtas paaiškinimas buvo surašytas iš karto po to, kai (duomenys neskelbtini) pareigūnai užfiksavo D. Z. (duomenys neskelbtini) UAB „A“ patalpose su bendrovei priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovės produkciją – (duomenys neskelbtini). Antra, pati liudytoja nurodė, kad paaiškinimą rašė laisva valia, jai spaudimas nebuvo daromas, pareigūnai neliepė rašyti tikrovės neatitinkančių aplinkybių. Iš byloje esančių vaizdo įrašų (susijusių su D. Z.) matyti, kad ji buvo rami, vaizdo įrašuose nesimato akivaizdaus asmens susijaudinimo ar šoko būsenoje esančio žmogaus elgesio atitikmens, t. y. D. Z. elgėsi ramiai ir užtikrintai atsakinėjo į pareigūnų užduodamus klausimus, nenurodė, jog jaučiasi blogai, jai būtų sutrikusi sveikata ir pan. Trečia, nors teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad atėjo (duomenys neskelbtini) dukros (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jau buvo paruoštas namuose, tačiau 2021 m. kovo 16 d. šių aplinkybių D. Z. nenurodė (duomenys neskelbtini) pareigūnams, taip pat ir savo rašytiniame paaiškinime. Be to, D. Z. pareigūnams neparodė ir tariamai dukrai (duomenys neskelbtini). Priešingai, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog aplink yra vien tik vienodos rūšies (duomenys neskelbtini), kitų – nėra. Nelogiška, kad asmuo, kuris nėra susipažinęs su bendrovės gaminama produkcija ((duomenys neskelbtini)) namuose būtų padaręs analogišką ruošinį. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2021 m. kovo 16 d. pareiškime D. Z. nurodė, jog iki bendrovės patikrinimo tą dieną buvo (duomenys neskelbtini), t. y. būtent daugmaž tiek, kiek matosi iš byloje esančių vaizdo įrašų, jog jų buvo vietoje, kurioje pareigūnai rado (duomenys neskelbtini) D. Z., kas tik dar kartą patvirtina jos 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame pareiškime nurodytų aplinkybių teisingumą ir leidžia jais vadovautis kaip patikimais.
32. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog 2021 m. kovo 16 d. D. Z. tariamai (duomenys neskelbtini) bei įvertinus, kad nėra pagrindo nesivadovauti D. Z. 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina bylos duomenų ir įrodymų visuma, darytina abejonių nekelianti išvada, jog ji (past. – kaip ir K. G.) 2021 m. kovo 16 d. UAB „A“ patalpose nesudariusi rašytinės darbo sutarties vykdė išimtinai (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas minėtos bendrovės naudai, t. y. jai buvo suteiktos darbo funkcijoms atlikti skirtos specialios priemonės, kurių pagalbą buvo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ parduodama produkcija. Svarbu ir tai, kad būtent pati H. A. leido asmenims atlikti darbo funkcijas UAB „A“ naudai, suteikė joms atlikti būtinas priemones, todėl jos veiksmuose nustatyta tyčia.
33. Nors atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad D. Z., K. G. ir N. Ž. už jų atliktus veiksmus negavo jokio piniginio atlyginio, tačiau tai nėra esminė įrodinėtina aplinkybė, vertinant ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, jog nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir panašias aplinkybes. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
34. Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog K. G., N. Ž. ir D. Z. UAB „A“ naudai atliko specifinio pobūdžio darbo funkcijas ((duomenys neskelbtini) produkciją; atsakinėjo į (duomenys neskelbtini) bei surašė (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad asmenys pagrįstai galėjo tikėtis atitinkamo atlygio už jų atliktus veiksmus. Be to, K. G. nurodė, kad alga turėjo priklausyti nuo pasiūtos produkcijos kiekio, o N. Ž. paaiškino, jog pirmo pokalbio metu buvo tariamasi dėl atlyginimo dydžio, tačiau dėl jo nebuvo galutinai susitarta. Kaip jau minėta, tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto, kadangi faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas, kvalifikuojant veiką kaip nelegalų darbą.
35. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų normų. Kadangi šios teisės normos yra būdingos ne administracinių nusižengimų teisenai (susijusios ne su fiziniu, o juridiniu asmeniu), be to, H. A. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nekelia abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl šioje nutartyje plačiau apie tai nepasisakoma, kadangi neturi procesinės reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos H. A. atstovo advokato Vytauto Ptašinskio apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.