Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1924-1122/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
A5.-1924-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01598-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
H. A.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Vytautas Ptašinskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1924-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01598-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Vaidai Jankūnienei, Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. A.,jos atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje H. A., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A“ direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, Inspekcija) vyriausiasis darbo inspektorius Justas Valaskevičius 2021 m. birželio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-860-2021 H. A. už tai, kad ji, būdama UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad siuvėjas K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), siuvėja D. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir administratorė N. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kurie dirbo Įmonės naudai 2021 m. kovo 16 d., dirbtų tik sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad H. A. su protokolu ir medžiaga susipažino, pažeidimo esmė aiški, su N. Ž. nelegaliu darbu nesutinka, nes tai buvo pokalbis su praktiniais uždaviniais, dėl D. Z. nelegalaus darbo taip pat pilnai nesutinka (b. l. 3).

Inspekcijos 2021 m. gegužės 14 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1862 nustatyta, kad tyrimas atliktas 2021 m. kovo 16 d. – 2021 m. gegužės 14 d. pagal Inspekcijoje gautą informaciją dėl galimai išnaudojamų darbuotojų užsienio piliečių ir galimai nelegalių darbuotojų siuvykloje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „A“. 2021 m. kovo 16 d. apie 11.40 val. atlikus patikrinimą Įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), siuvykloje užfiksuoti dirbantys: G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), J. I., gimusi (duomenys neskelbtini), N. P., gimusi (duomenys neskelbtini), S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), A. Ą., gimęs (duomenys neskelbtini), H. A., gimusi (duomenys neskelbtini) (įmonės vadovė), (duomenys neskelbtini) pil. N. J. N., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir A. N. O., gimusi (duomenys neskelbtini). VSDFV IS duomenimis visi išvardinti asmenys buvo socialiai drausti Įmonėje. Siuvyklos patalpose taip pat nustatyti dirbantys asmenys, kurių įmonės apdraustųjų sąraše patikrinimo metu nebuvo: K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), D. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš asmenų paimti paaiškinimai. Dėl šių asmenų darbo Įmonėje paaiškinimą pateikė direktorė H. A.

Šalies argumentai

N. Ž. paaiškino, kad: „Aš atėjau į UAB „A“ administracines patalpas šiandien 2021 m. kovo 16 val. 9 val. atlikti bandomąsias užduotis ir pareigas. Prieš savaitę buvo pokalbis dėl darbo vietos, todėl susitarėme pasibandyti naujas pareigas ir pasižiūrėti. Apie darbo užmokestį buvo kalbėta, apie darbo sąlygas buvo kalbėta, tačiau iki galo nebuvo nuspręsta. Pirmąją dieną, šiandien, atsakinėjau į laiškus, parašiau pretenziją, mano darbą prižiūrėjo ir instruktavo įmonės direktorė H. A. Darbo sutartis nepasirašyta, nes, ją manau pasirašysime po bandomojo mano laikotarpio, kuris truks apie kelias dienas, savaitę. Bandausi administracijos pareigoms, buvo sutarta pirmą dieną užtrukti apie 3 valandas. Darbo vieta ir priemonės man buvo suteiktos. Pasiūlymą dėl darbo gavau per pažįstamus.“

D. Z. paaiškino, kad: „Atėjau į UAB „A“ darbui įsidarbinti pabandymui. Davė siūti su spec. mašina trikotažinį kostiumą. Atėjau pirmą dieną, prabuvau pora valandų. Darbo birža baigėsi, bandysiu siūti, nes šiaip specialybė ir dirbau siuvimo technologu. Tariausi tel. su UAB direktore A. Pavardės nežinau. Dėl darbo užmokesčio nesitariau, nežinau ar darbinsiuosi. Ruošiausi pabūti ir pabandyti iki 14:00. Gaminį džemperį padavė direktorė, parodė pavyzdį džemperio ir siūles kurias reikės nupelfaliuoti plokščiasiūle mašina. Reikėjo prasiūti džemperio apačią rankoves, priekio priekaklį. Prasiuvau 5 vnt. džemperio. Šiaip ateiti dirbti kvietė daug anksčiau, bet ne mano specialybei, baigėsi biržos laikas, atėjau pabandyti. Darbo sutarties nepasirašinėjau.“. Pažymėta, kad D. Z. užfiksuota dirbanti su įmonės pardavinėjamu gaminiu, juodu džemperiu.

K. G. paaiškino, kad: „Atėjau į darbą 03.16 d. pabandyti siūti, siuvau su dviadate. Siuvau sijono detales pradėjau siūti 2 <nesuprantama>, apie 10 vnt. Dėl darbo šnekėjau su vadove A. Skelbimą dėl darbo radau internete. Penktadieni 03.12 tel. kalbėjau su A. Pasakė, kad alga bus kiek pasiųsiu detalių. Darbo sutarties nepasirašęs šiandiena siuvau pirmą dieną nuo 9:00 val. Noriu laikinai išsidarbinti šioje įmonei.“. Pažymėta, kad asmuo užfiksuotas siuvantis sijono detales. Pažymėta, kad nuo 2021 m. balandžio 9 d. asmuo įdarbintas įmonėje.

Vadovė H. A. paaiškino, kad: „1. N. Ž. atėjo į pokalbį 2021 m. kovo 16 d. 9:00 val. ryto patikrinau žmogaus raštingumą, paprašiau parašyti keletą laiškų darbo sutartį nespėjau sudaryti. 2. K. G. buvo atėjęs kovo 15 d. testavimui meistro prašymui buvo pakviestas kovo 16 d. Atėjo apie 8.00 val. ryto, nurodymą, ką atlikti, gavo iš meistrės. Su darbų sauga pasirašytinai nesupažindintas, darbo sutartis sudaryti dar nespėjau. 3. D. Z. paprašė padaryti savo darbus su spec. mašina (plokščiasiūle) buvo išnuomota siuvimo mašina nuomos sutarties nėra. Darbo instruktažas pravestas žodžiu. Atėjo apie 8.30 iki 9.00 val. ryto ir parodžiau siuvimo mašiną.“

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A“ turi internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), kur analogiški D. Z. patikrinimo metu siūti kostiumėliai (džemperiai) „Bethany Black“ yra pardavinėjami po 99 Eur. Svetainėje taip pat yra suknelė „Vitalija“, kurios detalės, panašios į K. G. siūtas sijono detales. Nuomos sutartis, kurią nurodo esant tarp įmonės ir D. Z., Inspekcijai nepateikta, taip pat D. Z. ir įmonės vadovės paaiškinimai nesutampa, o tokius vadovo paaiškinimus galima traktuoti kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. D. Z., K. G. ir N. Ž. nurodo, kad atvyko pasibandyti dirbti, darbo sutartis nepasirašyta, tačiau pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tad šiuo atveju įmonė su asmenimis turėjo sudaryti darbo sutartis ir sulygti išbandymo laikotarpį šalims pasibandyti, ar tinka darbas ir ar tinka įmonei darbuotojas. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga, nustatyta, kad esant darbo sutarties požymiams D. Z. atliko siuvėjos funkcijas, K. G. atliko siuvėjo funkcijas, o N. Ž. atliko administratorės funkcijas Įmonės naudai 2021 m. kovo 16 d., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka su asmenimis nesudarytos darbo sutartys ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Atsakingi subjektai bus traukiami administracinėn atsakomybėn (b. l. 4–5). Prie akto pridedami jį patvirtinantys dokumentai (b. l. 6–19).

Iš VSDFV informacinės sistemos 2021 m. kovo 16 d. duomenų matyti, kad D. Z., K. G. ir N. Ž. 2021 m. kovo 16 d. nebuvo registruoti UAB „A“ darbuotojais. K. G. darbuotoju registruotas 2021 m. balandžio 9 d. (b. l. 20–22).

Iš 2021 m. balandžio 8 d. darbo sutarties matyti, kad K. G. buvo įdarbintas siuvėju UAB „A” nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. (b. l. 23–24).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2021 m. birželio 11 d. duomenimis, H. A. nuo 2010 m. birželio 18 d. yra paskirta (išrinkta) UAB „A“ direktore (b. l. 25–26).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl N. Ž. ir D. Z. kaltės nepripažįsta, pripažįsta, kad leido K. G. dirbti. N. Ž. tik atėjo ir buvo pokalbis, kurio metu ji (H. A.) paprašė parašyti laišką, patikrino raštingumą, pokalbio metu buvo praktiniai uždaviniai. Norėjo patikrinti, kaip žmogus sugeba rašyti laiškus ir juos atsakyti. Pažįstama D. Z. nedirbo, ji paprašė išnuomoti (pasiskolinti) specialią mašiną, kad pasiūtų plokščiasiūle peltakius, dukrai norėjo kostiumą pasiūti, ji nebuvo Įmonėje prieš tai. Įmonėje buvo siuvami džemperiai ir tokio pat džemperio dukra norėjo. Medžiagos irgi H. A. paprašė, nes dukrai patiko. Prieš daug metų jos kartu dirbo vienoje įmonėje. Su D. Z. nėra labai artimos, tiesiog pažįstamos, šeimomis nebendravo. Jos žodžiu susitarė dėl specialios mašinos, H. A. jai leido (naudotis mašina). Ji puikiai žino įrenginius, kaip elgtis su jais. Įmonė turi mechaniką, kuris galėtų reguliuoti mašinėlę. H. A. atliko instruktavimą žodžiu, parodė kokia mašinėlė, įjungė ir viskas. Ar D. Z. tuo metu turėjo darbą – nežino. Patikino, jog D. Z. išsigando ir pajuto labai didelį stresą, jai aiškino, kad rašė tai, kokie buvo klausimai, ji nežinojo, ką jai sakyti. Pažymėjo, jog patalpoje buvo prikabinta nemažai džemperių, nes juos gamino Įmonės darbuotojai, džemperių kiekio nežino. Patikino, jog D. Z. tikrai negalėjo pagaminti (tokio kiekio), ji vieną dukrai padarė ir padarė keletą peltakių, nors H. A. sakė, jog jai nieko už tai nereikia. Dėl K. G. pripažįsta, nes jis dirbo ir prieš tai buvo Įmonėje, labai prašė darbo. Leido dirbti, gailisi, bet jai labai reikėjo pagalbos ir taip įvyko, nes turėjo padaryti užsakymą. Jis senas pažįstamas, bet turi žalingus įpročius, ji tą matė, priėmė į darbą, bet jis neatėjo nei vieną dieną. K. G. įdarbino po 2021 m. kovo 16 d. Su N. Ž. buvo susitarusi dėl pokalbio ir pabandymo administratorės pareigoms. Administratorės per skelbimus neieškojo, sūnus pasiūlė pažįstamą. Ji buvo vieną kartą atvažiavusi apžiūrėti vietą ir H. A. pasakė, kad susitars pokalbiui, N. Ž. atvyko pokalbiui 2021 m. kovo 16 d. N. Ž. pirmą kartą atvažiavo tik apžiūrėti kur darbas, kaip atrodytų jos darbo vieta. Ji nespėjo sudaryti sutarties, (susitarti) apie darbo uždarbį ir darbo valandas, nes tik pradėjus pokalbį su uždaviniais atvyko patikrinimas. Norėjo pažiūrėti kaip ji (N. Ž.) sugebės atsakinėti į laiškus, ji turėjo atsakyti į laiškus elektroniniu paštu – jos rašė laišką vadybininkei į „Omnivą“. Iki patikrinimo neturėjo administratoriaus. Jai reikėjo pagalbos, nes iki šiol viską darė pati, nespėjo visko. Administratorės vieta būtų buvusi šalia jos arba už stiklo. N. Ž. neįdarbino, nes H. A. susirgo, sirgo pora savaičių, o po to pats žmogus labai išsigando, yra jauna ir jau pati nenorėjo, turėjo didelį stresą po to. Nesutinka, kad čia buvo nelegalus darbas, minėti asmenys turėjo priežastį būti Įmonėje ir tikrai negavo jokio atlygio. Tas reidas (Inspekcijos) buvo susijęs visai su kitomis priežastimis. Niekada gyvenime nematė tiek daug pareigūnų, gavo didelį šoką, negalėjo aiškiai deramai parašyti paaiškinimų. Didelį stresą patyrė ir jos šeima, dukra blogai miega iki šiol, pati po įvykio labai susirgo, pablogėjo jos sveikata, streso gavo ir įmonės darbuotojai, buhalterė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. Ptašinskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad H. A. nesutinka su protokolu, administracinę teiseną prašo nutraukti. Prašo atsižvelgti į jos išsakytus paaiškinimus raštu 2021 m. kovo 16 d. Pažymi, kad kartu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo, tą dieną tyrimas buvo nukreiptas kita linkme, buvo atlikta krata Įmonės patalpose, H. A. namuose, jos artimųjų namuose, visose transporto priemonėse. Ikiteisminis tyrimas šiandien nutrauktas. H. A. įtarimai pareikšti nebuvo. Anot atstovo, pareigūnų tikslas buvo susirinkti įrodymus dėl kitų aplinkybių, dėl darbuotojų. Jo manymu, inspektorių visa klausimų formuluotė yra ydingai suformuluota – klausė, ką darbuotojai čia veikia, kiek laiko čia dirba. Darbo inspekcijos surinkti įrodymai nepatvirtina, kad padarytas administracinis nusižengimas. Prielaida yra tai, kad Įmonėje dirba 40 darbuotojų, o trys asmenys tą pačią dieną atėjo pasibandyti. Liudytojams buvo galima užduoti klausimą dėl atlygintinumo, tačiau tokio pobūdžio klausimų nebuvo užduota. Neįrodžius atlygintinumo, laikyti, kad susiformavo darbo teisiniai santykiai, nėra teisinga. Inspekcija neįrodė, kad trys asmenys pradėjo dirbti realiai, atlygintiną darbą ir dirbo Įmonės naudai. Nebuvo atsižvelgta į N. Ž. paaiškinimus, kad tai buvo jos pirma diena, buvo norima pasižiūrėti jos kompiuterinį raštingumą. N. Ž. sėdėjo H. A. darbo vietoje. Ji nurodė, kad ją domina galimas darbas, bet galutinis sprendimas nebuvo priimtas. N. Ž. yra studentė, akivaizdu, kad dieninių studijų studentė negali dirbti pilnu etatu, pilną darbo dieną. Nebuvo susitarta dėl laikinųjų darbo sąlygų. K. G. atliko kelias bandomąsias užduotis, galima tai padaryti siekiant išsiaiškinti asmens gebėjimus. D. Z. ėjo pas pažįstamą asmenį, H. A., jos kažkada kartu dirbo. Inspekcija nesilaikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies pirmų trijų punktų – nesidomėjo, ar buvo darbo santykių tęstinumas, ar asmenys buvo įdarbinti, koks atlyginimas buvo nustatytas, UAB „A“ nebuvo įpareigota sumokėti darbo užmokesčio visiems trims asmenimis. Nėra byloje faktų, kad su asmenimis būtų atsiskaityta, todėl daroma išvada, kad nelegalaus darbo fakto nėra. Darbo inspekcija neįvykdė jai keliamos įrodinėjimo pareigos, nesurinko kaltę patvirtinančių duomenų, todėl byla nutrauktina.

Liudytoja N. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gavo pasiūlymą ateiti dirbti, buvo atėjusi susitarti, apsižiūrėti, ar tinka atvažiuoti, kaip atrodo darbo vieta. Atėjus buvo trumpas pokalbis su H. A. ir jai dar kartą reikėjo ateiti pasižiūrėti darbo vietą ir kokios būtų pareigos. Antrą kartą buvo pasibandymas, pasižiūrėjo kaip pareigos atrodo, kokia bus darbo vieta. Jai buvo pasakyta, kokios galėtų būti užduotys, kokie laiškai, socialiniai tinklai, į žinutes atsakyti. Ji manė, kad tai yra abipusis dalykas – ji nežinojo, ar jai patiks, ar jai tinkamas darbas ir ar yra tinkama į tokias pareigas. Faktiškas pabandymas buvo pažiūrėti, ar gali parašyti laiškus, atstovauti, ar gali tikslingai rašyti. Nepamena, kiek laiškų rašė, daugiau 5 nebuvo. H. A. šalia stovėjo, jos perskaitė realią pretenziją ir ji diktavo, N. Ž. rašė. Ji laiško neišsiuntė (apklausiama nurodė, kad neatsimena, ar siuntė laišką). Kam priklauso el. pašto dėžutė – nepamena. Naudojo priemones, kurios buvo Įmonėje, tai ką jai davė. Turėjo pabūti 2 val. Rašymo buvo maksimaliai 30 min., pusantros valandos H. A. buvo išėjusi, nes ją kažkas sutrukdė ir ji (liudytoja) laukė, kad ateis patikrinti. Nespėjo nieko pasirašyti, nei savo vardu, nei kito vardu. Prie mechanizmo nedirbo, nieko nepasirašinėjo. Tai buvo administratorės pareigos. Jos turėjo dienos pabaigoje pasišnekėti, ar jai patiko, ar darbinasi, ar ne. Jos neįdarbino, nes po tokios situacijos pati išsigando. Buvo paklausta jos lūkesčių, bet koks bus užmokestis, niekas nebuvo nutarta, norėjo pasibandyti. Neturi pretenzijų ir niekur nesikreipė. Savo pasiaiškinime rašė savo ranka, ką jai diktavo vyras iš Darbo inspekcijos. Liudytoja jautė didelį stresą, nepamena, ką parašė pasiaiškinime, kiek ji žinojo, tiek parašė. Inspektorius liudytojai uždavinėjo klausimus, ji į juos atsakinėjo žodžiu. Patikino, jog po patikrinimo nebendravo su H. A. Teismui pagarsinus liudytojos rašytą paaiškinimą, ji nurodė, kad didžioji dalis paaiškinime yra tiesa. Iš darbdavio pusės buvo iškeltas klausimas, kiek ji norėtų uždirbti. Apie darbo sąlygas buvo kalbėta, bet nenuspręsta. Paaiškinimą patvirtina, išskyrus žodžius „kelias savaites“, o turėta omeny kelias dienas, kalbant apie bandomąjį laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškojo darbo, stovėjo biržoje, pažįstamas ieškojo jam darbo. Po miestą važinėjo ir atvažiavo (į Įmonę) galimai 10 val. antradienį. Buvo prieš tai vieną kartą penktadienį, bendravo su A., sutarė, kad ateis antradienį apie 10 val. Jie virtuvėje išgėrė kavą, jis pažiūrėjo, ką siuva. Konkrečiai nekalbėjo apie darbo užmokestį, darbo sąlygas. Ar buvo instruktuotas kaip elgtis darbo vietoje – neprisimena. Buvo Darbo inspekcijos patikrinimas. Nurodė, jog nieko nedarė, žiūrėjo, kur darbo vieta. Kai atėjo pareigūnai, A. rodė, kaip ką daryti, ką siūti. Galimai 10 vnt. buvo pasiuvęs, kaip kišenėj ,,klaponas“. Priemonės, kuo siuvo, buvo Įmonės, buvo žirklės pakirpti siūlams, siuvimo mašina. Direktorės tada nebuvo, jis laukė direktorės pasišnekėti dėl darbo. Norėjo siūti modelius, o masinė gamyba ne jam. Tikslas buvo pabandyti, nerado sau tinkančio darbo, pagalvojo, kad toks darbas (masinė gamyba) tiks laikinai, kol susiras patinkantį darbą. Už tą dieną negavo jokio užmokesčio, net nežino darbo įkainio. Šioje įmonėje nebuvo įdarbintas, anksčiau niekada ten nedirbo. Neprisimena, ar buvo sudaręs darbo sutartį. Parašas ant sutarties atrodo jo. Paskui rado darbą netoli namų. Po Darbo inspekcijos patikrinimo jis daugiau nebuvo atėjęs.

Liudytoja D. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ryto atėjo pas H. A. (jos seniai pažįstamos), ji (liudytoja) siuvo dukrai džemperį, jai reikėjo siuvimo mašinos. Žinojo, kad tokią mašiną turi H. A. Į UAB „A“ patalpas atvyko, kad pasiūtų dukros džemperio pora siūlių, džemperis jau buvo paruoštas namuose. Siūlai ir medžiaga buvo liudytojos. H. A. liudytojai leido pasiūti dvi džemperio siūles. Tuo metu, kai atėjo, kol perstatė siūlus, pabandė ant jos (H. A.) gaminio (ten buvo toks pats džemperis, jis jai labai patiko), kaip tik atvažiavo Darbo inspekcija. Liudytojai buvo didelis šokas. Tuo metu ji nedirbo, buvo darbo biržoje arba iš viso nedirbo, nes tvarkė neįgalumo dokumentus, darbo neieškojo. Jos specialybė – technologas. Jai nebuvo minties, kad atsiskaitys pinigais, ji su H. A. nekalbėjo apie tai. Pabandė siūti ant Įmonės džemperių, tai atliko Įmonės naudai, bet nebuvo net minties apie atlygio gavimą. Buvo šoke, susinervinusi, jai padėjo rašyti paaiškinimą inspektorius, sakė rašyti kaip geriau, teisybę. Tiesa tokia, kad siuvo sau vieną džemperį, dvi siūles dukrai.

Teisėjai pagarsinus liudytojos D. Z. 2021 m. kovo 16 d. rašytus paaiškinimus, liudytoja patikino, jog įvykio dieną tai nebuvo darbas. Balandžio mėnesį jai buvo sveikatos problemų, ji nesiruošė darbintis. Davė tokius paaiškinimus, nes buvo streso būsenoje. Tačiau patikino, jog tokius paaiškinimus parašė laisva valia. Kai rašė paaiškinimą, jai nediktavo, bet sakė, ką geriau rašyti. Iš Įmonės jokių pinigų negavo. Nežino, kodėl tą dieną vyko patikrinimas. Patikrinimo metu ji nerodė inspektoriui džemperio, ji sėdėjo prie siuvimo mašinos. Ji jam nesakė, kad atėjo pasibandyti siūti. Inspektoriui minėjo, kad siuva dukrai džemperį. Patikrinimo metu jos džemperis buvo rankinėje, ji jo nepasiuvo. Nepavyko tą dieną Įmonėje pasiūti dukrai džemperio, ji net nepradėjo. Siuvo Įmonės džemperius pirmiau nei savo džemperį, kadangi siuvimo mašinoje buvo juodi siūlai, turėjo žmogus (mechanikas) ateiti ir pakeisti siūlus, H. A. negalėjo jai padėti šiuo klausimu. Kol laukė, kad pakeistų siūlus, pabandė pasiūti. Jai H. A. pasakė, kur atsisėsti, kur yra siuvimo mašina. Ta mašina naudojosi be jokio teisinio pagrindo, nebuvo sudaryta kokia nors sutartis. Plokščiasiūle siūle nėra dirbusi, tačiau žino, kas tai yra. Jos niekas neinstruktavo, kaip elgtis su įrenginiu, nematė tam reikalo, daug metų yra dirbusi šioje sferoje. Pati pasiėmė Įmonės džemperius ir apsiuvo siūles. Džemperiai kabėjo, ji pati juos pasiėmė. Jeigu būtų sugadinusi Įmonės džemperius, būtų sumokėjusi. Nežino, kas dirba Įmonėje su tais džemperiais. Dirbo siuvėjos darbą, todėl žino šio darbo specifiką. Vieną kartą prieš porą metų buvo atėjusi pas H. A. darbintis, tačiau ji neturėjo, ką pasiūlyti. Po patikrinimo nei su H. A., nei su advokatu nesimatė.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir nurodė, kad jis surašytas pagrįstai, patikrinimo metu rasti trys asmenys, kurie neaiškiomis aplinkybėmis atlikinėjo vienas ar kitas funkcijas siuvykloje. K. G. atliko darbines funkcijas, tai matyti iš jo paaiškinimų, jis vėliau buvo įdarbintas. Taip pat buvo pateiktas ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad D. Z. atlikinėjo siuvimo darbus su įrenginiu, priklausančiu Įmonei, siuvo tuos pačius gaminius, kurie realizuojami ir siuvami Įmonėje. Visi gaminiai buvo daromi Įmonės naudai. D. Z. teigė, kad atėjo pas draugę, kurios pavardės nežino, kad pasiskolintų siuvimo mašiną, ji išbuvo 2 valandas, nespėjo pasiūti savo džemperio, o spėjo pasiūti 5 įmonės gaminius. Akivaizdu, kad asmuo atėjo pabandyti dirbti, vėliau būtų sprendžiamas klausimas dėl įdarbinimo. Taip pat posėdžio metu D. Z. paaiškinimai skiriasi nuo pirminių jos duotų parodymų, o H. A. nurodė, kad ją instruktavo dėl darbo, nors D. Z. teigia, kad to nebuvo. Nėra nustatyta, ar buvo sutartas darbo užmokestis, tačiau atlygintinumas nėra požymis, kurį būtina įrodyti, kadangi atliekant darbines funkcijas darbdavys privalo atlyginti už asmens padarytą darbą. Kiti požymiai buvo įrodyti bylos medžiaga. N. Ž. atėjo į Įmonę pirmą dieną, atlikinėjo administratorės funkcijas, prieš tai buvo atėjusi pasikalbėti dėl darbo. Motyvai, kad antrą kartą atėjo pasižiūrėti dėl darbo, kritiškai vertintini, kadangi ji atsakinėjo į elektroninius laiškus, pretenzijas. Dėl konkretaus atlygio nebuvo tartasi, bet preliminariai kažkokie susitarimai buvo. Ji pradėjo atlikti darbines funkcijas, galimai bandėsi, tačiau bandomasis laikotarpis turi būti įformintas darbo sutartimi. Dėl inspektorių neva daromo spaudimo (kad buvo diktuojama, kad sakoma, ką rašyti) paaiškino, kad iš vaizdo įrašo matosi, kad inspektorius B. Ž. klausinėjo, ką ji čia daro, kuo užsiima, buvo užduodami konkretūs klausimai, inspektorius kaip pavyzdį naudojo atsakymus, kuriuos ji pati atsakė į užduotus klausimus. Įraše matyti, kad ji pati rašė paaiškinimą. Teiginiai, kad inspektorius nurodinėjo, ką rašyti, yra nepagrįsti. Tikina, kad trys asmenys dirbo įmonėje nelegaliai, dėl to prašo H. A. skirti nuobaudą, atitinkančią sankcijos vidurkį, kadangi nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kaip nustatyta Inspekcijos nelegalaus darbo tyrimo akte, taip pat iš asmenų tyrimo metu ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų bei surinktos bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini), UAB „A“ siuvykloje, 2021 m. kovo 16 d. apie 11.40 val. K. G. faktiškai UAB „A“ naudai ir paklūstant nustatytai tvarkai, naudojant Įmonės įrenginius, priemones ir medžiagas, siuvo sijono detales, t. y. atliko siuvėjo darbą (funkcijas), D. Z. faktiškai UAB „A“ naudai ir paklūstant nustatytai tvarkai, naudojant Įmonės įrenginius, priemones ir medžiagas, siuvo džemperių detales, t. y. atliko siuvėjos darbą (funkcijas), o N. Ž. faktiškai UAB „A“ naudai ir paklūstant nustatytai tvarkai, naudojant Įmonės įrenginius ir priemones atsakinėjo (rašė) elektroninius laiškus, pretenziją, t. y. atliko administratorės darbą (funkcijas), nesudarę su darbdaviu (UAB „A“) darbo sutarties raštu, bei darbdaviui nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šių darbuotojų priėmimą į darbą.

Tai patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, t. y. asmenų paaiškinimai, tyrimo metu daryti vaizdo įrašai, surinkti dokumentai, iš kurių matyti, kad Inspekcijos patikrinimo metu 2021 m. kovo 16 d. UAB „A“ siuvyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rastas K. G. direktorės leidimu ir sutikimu sėdėjo prie siuvimo mašinos, patalpoje kartu su kitais UAB „A“ darbuotojais, siuvo tam tikrus gaminius (sijono detales, panašias į UAB „A“ internetinėje svetainėje parduodamų gaminių) ir naudojo UAB „A“ priemones bei medžiagas. Taip pat iš minėtų byloje esančių įrodymų matyti, kad 2021 m. kovo 16 d. UAB „A“ siuvyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusi D. Z. UAB „A“ direktorės leidimu ir sutikimu sėdėjo prie siuvimo mašinos ir siuvo UAB „A“ gaminius – džemperius (tam tikras jų dalis) (panašius į UAB „A“ internetinėje svetainėje parduodamus kostiumėlius (džemperius)), naudodama UAB „A“ priemones ir medžiagas. Be to, iš minėtų byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad 2021 m. kovo 16 d. UAB „A“ siuvykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta N. Ž. direktorės leidimu ir sutikimu sėdėjo administracijos patalpose prie kompiuterio, atsakinėjo (rašė) elektroninius laiškus, pretenziją, naudojo UAB „A“ įrenginius ir priemones. Iš to darytina išvada, jog šie asmenys faktiškai dirbo paklusdami Įmonės (UAB „A“) tvarkai, jos naudai (kurdami tam tikrą pridėtinę vertę šiam juridiniam asmeniui) ir (ar) įmonės direktorės (H. A.) prašymu (leidimu, sutikimu), tačiau iš VSDFV informacinės sistemos 2021 m. kovo 16 d. duomenų matyti, kad nei K. G., nei D. Z., nei N. Ž. nebuvo registruoti UAB „A“ darbuotojais.

H. A. (kartu ir D. Z. bei N. Ž.) paaiškinimai, kad šiuo atveju nebuvo nelegalaus darbo, nurodyti asmenys turėjo pagrindą būti Įmonėje, t. y. D. Z. patikrinimo metu nedirbo, tik buvo atėjusi į UAB „A“ išsinuomoti (pasiskolinti) specialią mašiną, kad galėtų pasiūti plokščiasiūle peltakius dukrai kostiumo (džemperio), o N. Ž. tik atėjo pokalbiui (su praktiniais uždaviniais), kurio metu buvo paprašyta parašyti laišką, patikrintas jos raštingumas (dėl K. G. H. A. pripažino, kad leido jam dirbti, todėl plačiau nutarime dėl jo nepasisakoma), vertintini kritiškai, kaip gynybinė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kadangi jie nenuoseklūs ir neatitinka kitų byloje surinktų duomenų.

Pažymėtina, kad nesutampa šių asmenų paaiškinimai, duoti Inspekcijos patikrinimo metu, teisme bei tarpusavyje. Vadovė H. A. 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad D. Z. paprašė padaryti savo darbus su spec. mašina (plokščiasiūle), jai buvo išnuomota siuvimo mašina, nuomos sutarties nėra, darbo instruktažas pravestas žodžiu, atėjo apie 8.30 iki 9.00 val. ryto ir H. A. parodė siuvimo mašiną. Teisme H. A. nurodė, kad jis pažįstama D. Z. nedirbo, ji paprašė išnuomoti (pasiskolinti) specialią mašiną, kad pasiūtų plokščiasiūle peltakius, dukrai norėjo kostiumą pasiūti, tokį, kokie Įmonėje buvo siuvami, medžiagos irgi paprašė, jos žodžiu susitarė dėl specialios mašinos, H. A. jai leido (naudotis mašina). Atliko instruktavimą žodžiu, parodė kokia mašina, įjungė. D. Z. išsigando ir pajuto labai didelį stresą, jai aiškino, kad rašė tai, kokie buvo klausimai, ji nežinojo, ką jai sakyti. Patalpoje buvo prikabinta nemažai tokių džemperių (tikslaus kiekio nežino), nes juos gamino Įmonės darbuotojai, D. Z. tikrai negalėjo pagaminti (tokio kiekio), ji vieną dukrai padarė ir padarė keletą peltakių, H. A. sakė, jog jai nieko už tai nereikia. D. Z. 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atėjo į UAB „A“ darbui, įsidarbinti pabandymui. Davė siūti su spec. mašina trikotažinį kostiumą. Atėjo pirmą dieną, prabuvo porą valandų. Tarėsi tel. su UAB direktore A. Dėl darbo užmokesčio nesitarė, nežino ar darbinsis. Ruošėsi pabūti ir pabandyti iki 14.00 val. Gaminį džemperį padavė direktorė, parodė pavyzdį džemperio ir siūles, kurias reikės nupelfaliuoti plokščiasiūle mašina. Reikėjo prasiūti džemperio apačią, rankoves, priekio priekaklį. Prasiuvo 5 vnt. džemperio. Ateiti dirbti kvietė daug anksčiau, bet ne mano specialybei, baigėsi Darbo biržos laikas, atėjo pabandyti. Darbo sutarties nepasirašinėjo. Teisme D. Z. paaiškino, kad iš ryto atėjo pas seną pažįstamą H. A., pati (D. Z.) siuvo dukrai džemperį, jai reikėjo siuvimo mašinos. Žinojo, kad tokią mašiną turi H. A. Į UAB „A“ patalpas atvyko, kad pasiūtų dukros džemperio pora siūlių, džemperis jau buvo paruoštas namuose. Siūlai ir medžiaga buvo jos pačios. H. A. jai leido pasiūti dvi džemperio siūles. Tuo metu, kai atėjo, kol perstatė siūlus, pabandė ant jos (H. A.) gaminio (ten buvo toks pats džemperis, jis jai labai patiko), tuo metu atvažiavo Darbo inspekcija. Tuo metu ji nedirbo, buvo Darbo biržoje arba iš viso nedirbo, nes tvarkė neįgalumo dokumentus, darbo neieškojo. Jai nebuvo minties, kad atsiskaitys pinigais, su H. A. nekalbėjo apie tai. Pabandė siūti ant Įmonės džemperių, tai atliko Įmonės naudai, bet nebuvo net minties apie atlygio gavimą, tai nebuvo darbas. Patikrinimo metu buvo šoke, susinervinusi, jai padėjo rašyti paaiškinimą inspektorius, sakė rašyti kaip geriau, teisybę, o tiesa tokia, kad siuvo sau vieną džemperį, dvi siūles dukrai. Davė tokius paaiškinimus, nes buvo streso būsenoje. Tačiau pripažino, jog tokius paaiškinimus parašė laisva valia. Kai rašė paaiškinimą, jai nediktavo, bet sakė, ką geriau rašyti. Iš Įmonės jokių pinigų negavo. Patikrinimo metu ji nerodė inspektoriui džemperio, ji sėdėjo prie siuvimo mašinos. Ji inspektoriui nesakė, kad atėjo pasibandyti siūti. Inspektoriui minėjo, kad siuva dukrai džemperį. Patikrinimo metu jos džemperis buvo rankinėje, ji jo nepasiuvo. Nepavyko tą dieną Įmonėje pasiūti dukrai džemperio, ji net nepradėjo, nespėjo. Siuvo Įmonės džemperius pirmiau nei savo džemperį, kadangi siuvimo mašinoje buvo juodi siūlai, turėjo mechanikas ateiti ir pakeisti siūlus. Kol jo laukė, pabandė pasiūti. Jai H. A. pasakė, kur atsisėsti, kur yra siuvimo mašina. Ta mašina naudojosi nesudariusi jokios sutarties. Jos niekas neinstruktavo, kaip elgtis su įrenginiu, nematė tam reikalo, daug metų yra dirbusi šioje sferoje. Pati pasiėmė Įmonės džemperius ir apsiuvo siūles. Džemperiai kabėjo, ji pati juos pasiėmė. Jeigu būtų sugadinusi Įmonės džemperius, būtų sumokėjusi. Dirbo siuvėjos darbą, todėl žino šio darbo specifiką.

Taigi, iš šių paaiškinimų matyti, jog pirminiai D. Z. paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo H. A. paaiškinimų bei pačios D. Z. parodymų, duotų teismo posėdžio metu. Teismo neįtikino tai, jog pašalinis asmuo D. Z. atėjo į juridinio asmens UAB „A“ gamybines patalpas pasiskolinti (išsinuomoti, nors jokia nuomos ar panaudos sutartis, kaip teigia, nebuvo sudaryta ir nebuvo pateikta) specialią siuvimo mašiną, siekiant pasisiūti sau (dukrai) džemperio tam tikras dalis specialia siūle. Iš vaizdo įrašo ir Inspekcijos nustatytų aplinkybių matyti, kad D. Z. patikrinimo metu atlikinėjo siuvimo darbus su įrenginiu, priklausančiu Įmonei, siuvo tuos pačius gaminius, kurie realizuojami Įmonės ir siuvami Įmonėje (juodus džemperius), o ne savo džemperį (kuris, beje toks pat, kaip ir UAB „A“ siuvami). Visi gaminiai buvo siuvami Įmonės naudai. Jei D. Z. tikslas iš tiesų buvo ateiti pas H. A. pasisiūti savo gaminį, tai nesuprantama, kodėl buvo siuvami ir pasiuvami net 5 vienetai UAB „A“ džemperių, o savojo net nespėta pasiūti. Teismo posėdžio metu D. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl 2021 m. kovo 16 d. teikė paaiškinimus, jog atėjo pabandyti dirbti, ir kodėl nenurodė, kad atėjo pasiskolinti mašinos ir pasisiūti savo džemperio. Pati pripažino, kad kai rašė paaiškinimą, inspektorius jai nediktavo, tik pati suprato, kad turi rašyti tiesą, rašė laisva valia. Be to, iš vaizdo įrašo taip pat nėra matyti, kad inspektorius sufleruoja atsakymus, nurodo, ką rašyti paaiškinime. Taigi visa tai nepaneigia nustatytų byloje aplinkybių dėl faktinio D. Z. darbo (siuvėjos funkcijų) 2021 m. kovo 16 d. UAB „A“ patalpose Įmonės naudai.

Taip pat vadovė H. A. 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad N. Ž. atėjo į pokalbį 2021 m. kovo 16 d. 9.00 val. ryto, ji patikrino žmogaus raštingumą, paprašė parašyti keletą laiškų, tačiau darbo sutarties nespėjo sudaryti. Teisme H. A. paaiškino, kad N. Ž. tik atėjo ir buvo pokalbis, kurio metu ji (H. A.) paprašė parašyti laišką, patikrino raštingumą, pokalbio metu buvo praktiniai uždaviniai. Norėjo patikrinti, kaip žmogus sugeba rašyti laiškus ir juos atsakyti. Su N. Ž. buvo susitarusi dėl pokalbio ir pabandymo administratorės pareigoms, patikrinimo metu buvo antrą kartą atvažiavusi, pirmą kartą tik atvažiavo apžiūrėti kur darbas, kaip atrodytų jos darbo vieta. Administratorės per skelbimus neieškojo, tai buvo sūnaus pažįstama. N. Ž. 2021 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atėjo į UAB „A“ administracines patalpas 2021 m. kovo 16 d. 9 val. atlikti bandomąsias užduotis ir pareigas. Prieš savaitę buvo pokalbis dėl darbo vietos, todėl susitarė pasibandyti naujas pareigas ir pasižiūrėti. Apie darbo užmokestį ir darbo sąlygas buvo kalbėta, tačiau iki galo nebuvo nuspręsta. Pirmąją dieną, šiandien, atsakinėjo į laiškus, parašė pretenziją, jos darbą prižiūrėjo ir instruktavo įmonės direktorė H. A. Darbo sutartis nepasirašyta, nes, ją, jos nuomone, pasirašys po bandomojo laikotarpio, kuris truks apie kelias dienas, savaitę. Bandosi administratorės pareigoms, buvo sutarta pirmą dieną užtrukti apie 3 valandas. Darbo vieta ir priemonės jai buvo suteiktos. Pasiūlymą dėl darbo gavo per pažįstamus. Teisme N. Ž. nurodė, kad ji gavo pasiūlymą ateiti dirbti, pirmą kartą buvo atėjusi susitarti, apsižiūrėti, ar tinka atvažiuoti, kaip atrodo darbo vieta, buvo trumpas pokalbis su H. A. ir sutarė dar kartą ateiti pasižiūrėti darbo vietą ir kokios būtų pareigos. Antrą kartą buvo pasibandymas, pasižiūrėjo kaip pareigos atrodo, kokia bus darbo vieta. Jai buvo pasakyta, kokios galėtų būti užduotys, kokie laiškai, socialiniai tinklai, į žinutes atsakyti. Faktiškas pabandymas buvo pažiūrėti, ar gali parašyti laiškus, atstovauti, ar gali tikslingai rašyti. Nepamena, kiek laiškų rašė, daugiau 5 nebuvo. H. A. šalia stovėjo, jos perskaitė realią pretenziją ir ji diktavo, N. Ž. rašė. Naudojo priemones, kurios buvo Įmonėje, tai ką jai davė. Turėjo pabūti 2 val. Rašymo buvo maksimaliai 30 min., kitą laiką H. A. buvo išėjusi ir ji (liudytoja) laukė, kad ateis patikrinti. Nespėjo nieko pasirašyti, nei savo vardu, nei kito vardu. Tai buvo administratorės pareigos. Jos turėjo dienos pabaigoje pasišnekėti, ar jai patiko, ar darbinasi, ar ne. Jos neįdarbino, nes po tokios situacijos pati išsigando. Prieš tai buvo paklausta jos lūkesčių, bet koks bus užmokestis, niekas nebuvo nutarta, norėjo pasibandyti. Savo pasiaiškinime rašė savo ranka, ką jai diktavo Darbo inspektorius. Ji jautė didelį stresą, nepamena, ką parašė pasiaiškinime, kiek ji žinojo, tiek parašė. Inspektorius jai uždavinėjo klausimus, ji į juos atsakinėjo žodžiu. Patikslino, kad didžioji dalis paaiškinime yra tiesa, paaiškinimą patvirtina, išskyrus žodžius „kelias savaites“, o turėta omeny kelias dienas, kalbant apie bandomąjį laikotarpį.

Iš šių paaiškinimų akivaizdu, kad tiek H. A., tiek N. Ž. N. Ž. buvimą ir veiksmus 2021 m. kovo 16 d. UAB „A“ patalpose suprato kaip administratorės darbo funkcijų išbandymą (kad ir neilgą laiko tarpą), buvo atliekamos konkrečios užduotys, susijusios su UAB „A“ administracine veikla, naudojamos UAB „A“ priemonės (kompiuteris), veikiama Įmonės patalpose, jos naudai, dėl to iš anksto buvo tariamasi. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatos numato, esant poreikiui patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, galimybę nustatyti bandomąjį laikotarpį, tačiau bandomasis laikotarpis taip pat turi būti įforminamas darbo sutartimi, joje numatant atitinkamą bandomojo laikotarpio terminą ir kitas darbuotojo teisinę padėtį užtikrinančias sąlygas. Be to, kritiškai vertintini gynybos argumentai, kad N. Ž. apklausos metu darbo inspektorius sufleravo, nurodė jai atsakymus, kuriuos reikia rašyti paaiškinime, darė spaudimą, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog iš pradžių inspektorius žodžiu apklausė N. Ž., ką ji čia veikia, kokios jos buvimo Įmonėje aplinkybės, kas davė užduotis ir panašiai ir tik kai N. Ž. rašė paaiškinimą raštu, jis kaip pavyzdį naudojo atsakymus, kuriuos ji pati jau buvo atsakiusi į užduotus klausimus, t. y. jos pačios žodžiais.

Dėl K. G. darbo UAB „A“ naudai taip pat nekyla abejonių, kadangi, kaip minėta, jis patikrinimo metu rastas UAB „A“ siuvyklos patalpose prie Įmonės siuvimo mašinos, siuvantis UAB „A“ gaminamų ir parduodamų gaminių sijono detales. Dėl šio asmens nelegalaus darbo H. A. kaltę iš esmės pripažino, be to, šis asmuo 2021 m. balandžio 9 d. buvo įdarbintas UAB „A“ darbuotoju (b. l. 20–22).

Tai, kad nebuvo sutarta dėl darbo sutarties sudarymo, dėl konkretaus darbo užmokesčio ir asmenims nebuvo už tai sumokėta, nereiškia, kad šiuo atveju nesusiklostė darbo teisiniai santykiai. Pagal teismų praktiką tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, taip pat administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Taigi, įvertinęs visa tai bei byloje nustatytas aplinkybes, patvirtintas minėtais įrodymais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju darbuotojų (D. Z., K. G. ir N. Ž.) atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio (UAB „A“) sutikimas be sudarytos darbo sutarties atlikti siuvėjų bei administratoriaus darbus UAB „A“ naudai bei nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojų priėmimą į darbą buvo nelegalus darbas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis H. A. nuo 2010 m. birželio 18 d. yra paskirta (išrinkta) UAB „A“ direktore, todėl 2021 m. kovo 16 d. būdama atsakinga, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent ji turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su D. Z., K. G. ir N. Ž., t. y. H. A., tuo metu ėjusi įmonės vadovės pareigas, buvo atsakinga tiek už darbo sutarčių su šiais asmenimis sudarymą, tiek už tinkamą pranešimą apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog H. A. žinojo, suprato apie D. Z., K. G. ir N. Ž. faktiškai atliekamas darbo funkcijas UAB „A“ naudai, sutiko su tuo ir leido šiems asmenims dirbti, neatlikusi minėtų įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su šių asmenų įdarbinimu.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 4–5), asmenų duotus paaiškinimus, proceso dalyvių teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad H. A., pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2010 m. birželio 18 d. būdama UAB „A“ direktore, atsakinga už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudariusi rašytinės darbo sutarties su D. Z., K. G. ir N. Ž. ir nepranešusi apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais H. A. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 2 dalyje jai, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, H. A. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog H. A. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus (į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį), tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad duomenų apie tai, jog H. A. Lietuvoje bausta administracine tvarka ar būtų teista nėra (b. l. 27, Liteko sistemos duomenys), tai, kad nenustatyta H. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant H. A. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam (ANK 34 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutarė:

H. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21135643217.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė