Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-591-112/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
2A-591-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00991-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Ieškovas
UAB „Ama Forest“
Atsakovas
UAB „Romalsa“
Trečiasis asmuo
I. M., A. P.

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-591-112/2015

Teisėja Aldona Burbienė (Proceso Nr. 2-33-3-00991-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.6; 121.14; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Ama Forest“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ama Forest“ ieškinį atsakovei UAB „Romalsa“ dėl netinkamos kokybės daikto, tretieji asmenys I. M., A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė sumažinti 2013-03-26 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (toliau Sutartis) kainą iki 49 690,20 Lt. Priteisti iš atsakovės 11 309,80 Lt sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovė 2013-03-26 pardavė netinkamos kokybės daiktą. Nurodė, jog pagal 2013-03-26 Sutartį ieškovė nuosavybėn įsigijo žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įsigijus žemės sklypą ir pradėjus tvarkyti dokumentaciją, rengti individualų miškotvarkos projektą bei ruoštis žemės sklype esančio miško kirtimui, buvo pastebėta, kad įsigytame sklype miškas yra iškirstas, o atsakovės nurodyta vieta, kurioje neva yra parduotas žemės sklypas, nesutampa su faktiškai esančio žemės sklypo vieta, t. y. atsakovė pateikė ieškovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie daikto kokybę ir pardavė ieškovei žemės sklypą su jau iškirstu mišku, todėl ieškovė jo negali naudoti pagal paskirtį.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad buvo parduotas 4,5800 ha žemės sklypas, kuris suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Žemės sklypo indeksuota vertė 22 722 Lt. Pagal 2013-12-09 atlikus kadastrinių matavimų duomenis, žemės sklypo dydis yra 4,5830 ha, t. y. didesnis nei parduotas pagal sutartį, indeksuota žemės sklypo vertė taip pat didesnė nei sutarties sudarymo metu – 24 949 Lt. Ieškovė žemės sklypo ribas, kokybę ir kitas sklypo savybes tikrino pagal laikinąjį žemės sklypo planą bei registro duomenis, o trūkumas išaiškėjo tik atlikus išsamius kadastrinius matavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-12-15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Ama Forest“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Romalsa“. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo sudarant sandorį atlikti kadastrinius matavimus, todėl šalys buvo laisvos pasirinkti. Teismas įvertino aplinkybę, kad abi sandorio šalys yra juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su miško paskirties žemių įsigijimu panaudoti miško kirtimui. Todėl ieškovė, sudarydama Sutartį įsigyti žemės sklypą pagal laikiną žemės sklypo planą, prisiėmė riziką dėl galimo sklypo ribų neatitikimo, o kartu ir dėl sklype esančių medžių kiekio. Teismas konstatavo, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei prisiėmė verslo riziką. Be to, ieškovė žemės sklypą įsigijo pagal preliminarius matavimus, procentinės mišku apaugusio ploto sąlygos Sutartyje nenumatytos. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido senaties termino tokiam ieškiniui pateikti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vieniems įrodymams suteikė pirmumo teisę. Sprendimą priėmė remdamasis pavieniais įrodymais, o ne visų byloje pateiktų įrodymų visuma.Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, sudarydama sutartį įsigyti žemės sklypą pagal laikiną žemės sklypo planą, prisiėmė riziką dėl galimo sklypo ribų neatitikimo. Teigia, kad atsakovė privalėjo parduoti tinkamos kokybės daiktą, atitinkantį ieškovės lūkesčius, juolab kad atsakovė žinojo, ką nori įsigyti ieškovė ir kokiu tikslu. Be to, atsakovė sutartimi įsipareigojo perleisti tinkamą daiktą pagal paskirtį, t. y. pagal miško paskirtį naudoti daiktą. Dalies miško pagal paskirtį naudoti negali, todėl mano, kad atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perleisti tinkamos kokybės daiktą. Apeliantė teigia, jog iš pateikto žemės sklypo plano, kuriame nėra nurodyta koordinačių, negalėjo nustatyti daikto trūkumų. Pagal kompetentingų institucijų teikiamus taksacinius rodiklius matyti, kad toje vietoje ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis augsiant 68 metų amžiaus egles. Teigia, kad daikto trūkumai atsirado iki daikto perdavimo ieškovei. Nurodė, kad, prieš pasirašant Sutartį, ieškovės atstovas buvo atvykęs į atsakovės nurodytą žemės sklypo vietą, apžiūrėjo, ar sklypas yra tinkamo dydžio ir ar sklypas apsodintas reikiamais medžiais. Atsakovė užtikrino, kad sklypas apsodintas mišku ir yra tinkamos kokybės. Teigia, jog nusipirkus žemės sklypą ir atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad vieta, kurią atsakovė nurodė kaip parduodamą žemės sklypą, nesutampa su faktiškai ieškovės įsigytu sklypu. Ieškovė buvo suklaidinta atsakovės. Nesutinka su teismu, jog pardavimo sutartyje nenumatytos sąlygos, kuriose būtų numatyti reikalavimai dėl medžių kiekio ar jų rūšies. Procentinės mišku apaugusio ploto sąlygos sklype buvo. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Žemės įstatymo 26 straipsniu, nes situaciją turėjo vertinti per sutarčių aiškinimo prizmę, o ne tiesiogiai cituodamas įstatymo nuostatą. Teismas privalėjo nustatyti tikrąją šalių valią.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog ieškovė klaidina teismą dėl daikto apžiūrėjimo. Nei ieškovė, nei atsakovas, nei kiti įgalioti asmenys neapžiūrinėjo perkamo–parduodamo žemės sklypo, nedavė jokių užtikrinimų ir nieko ieškovei atsakovė nežadėjo. Atsakovė neperdavė ieškovei miško ar miško paskirties žemės, kuri turėtų atitikti kokius nors konkrečius reikalavimus. Jokių žemės sklypo savybių nei žodžiu, nei Sutartimi nebuvo aptarta. Sutartyje nurodyta, kad daiktas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir dėl galimų žemės sklypo dydžio ir koordinačių pasikeitimų ateityje ieškovė, atlikusi patikslintus kadastrinius matavimus, pretenzijų nereikš. Nurodė, kad atsakovė parduotame žemės sklype jokių veiksmų, dėl kurių žemės sklypo savybės pasikeistų, nuo jo įsigijimo neatliko. Be to, nurodė, kad atlikus kadastrinius matavimus, sklypo plotas padidėjo, todėl ieškovė įsigijo didesnės vertės sklypą, nei jis aptartas Sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantė teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vieniems įrodymams suteikdamas pirmumo teisę prieš kitus.

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė dėl vieno įrodymo teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs, todėl atmestini kaip nepagrįsti dauguma apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimo problema. Tai, kad sprendime teismas neišvardijo visų dokumentų ar paaiškinimų, dar nereiškia, kad jų nevertino. Būtent įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė jai pardavė netinkamos kokybės daiktą.

Dėl netinkamos kokybės daikto

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl nupirkto daikto kokybės, kaip trūkumo, kuris sudaro pagrindą pirkėjui reikalauti sumažinti nupirkto daikto kainą ir reikalauti grąžinti permokėtą sumą. Ieškovė teigia, kad atsakovė pardavė jai netinkamos kokybės daiktą – žemės sklypą (mišką, kurio dalis buvo jau su iškirstais medžiais).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o ši – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o, jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.237 str. 1 d.). Pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitiktį sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 str. 2 d.). Pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybę reglamentuoja CK 6.333 straipsnis. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui; konstatuojama, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 str. 1 d. 4 d. 7 d.).

Sutiktina su ieškove, jog byloje būtina aiškinti šalių sudarytą Sutartį. Byloje nustatyta, jog 2013-03-26 ieškovė su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 4,5800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Ieškovės teigimu, atsakovė žinojo, kokiu tikslu ieškovė siekia įsigyti žemės sklypą, todėl pardavusi mišką, kurio dalis iškirsta, pažeidė Sutartį, t. y. nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perleisti tinkamos kokybės daiktą. Remiasi CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau.

Iš pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų matyti, jog ieškovė įsigijo 4,5800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir ieškovė prisiėmė žemės sklypo ploto pasikeitimo, atlikus kadastrinius matavimus, pasekmių riziką (Sutarties 7.4.3 p.).

Iš medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-82-6-3657 matyti, jog tiriant ieškovės pareiškimą buvo nustatyta, kad miškas buvo iškirstas prieš 6 metus, kai jo savininke buvo S. G., mirusi 2013 metais. Anksčiau buvo neteisingai nustatytos šiuo metu ieškovei priklausančio sklypo Nr. 185 ribos. Ieškovė atsakovei reiškia pretenzijas dėl iškirstų medžių tame žemės sklypo plote, kuris anksčiau buvo žemės sklype Nr. 187.

Šie duomenys patvirtina, kad iškirsta miško dalis į nupirkto žemės sklypo dalį pateko atlikus kadastrinius matavimus. Kaip jau nustatyta iš Sutarties, ieškovė, pirkdama žemės sklypą pagal preliminarius matavimus, prisiėmė dėl to kilsiančių pasekmių riziką. Ieškovei neigiamos pasekmės kilo būtent dėl atliktų kadastrinių matavimų, dėl kurių ieškovė Sutartyje nurodė, kad pretenzijų nereikš (Sutarties 7.4.3 p.). Be to, ieškovė apeliaciniame skunde pati nurodė, kad tik atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad vieta, kurią atsakovė nurodė kaip parduodamą žemės sklypą, nesutampa su faktiškai ieškovės įsigytu sklypu.

Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl faktinio sklypo apžiūrėjimo iš esmės neturi reikšmės, nes atsakovė pardavė sklypą pagal preliminarius matavimus, todėl ir apžiūrint galėjo būti neatitikimų. Be to, duomenų apie faktinę žemės sklypo apžiūrą iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo nėra. Atsakovė fakto, kad yra tik preliminarūs žemės sklypo matavimai, nuo ieškovės nenuslėpė, ieškovė tai žinojo ir dėl to prisiėmė riziką. Visi byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė ieškovės nesuklaidino, o, priešingai, nurodė visus faktus, kuriuos žinojo apie žemės sklypą. Kaip jau nustatyta, trūkumas išaiškėjo tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, o dėl to riziką prisiėmė pati ieškovė.

Nesutiktina su ieškove, kad Sutartyje buvo numatytos sąlygos, kuriose būtų numatyti reikalavimai dėl medžių kiekio ar jų rūšies, procentinė mišku apaugusio ploto dalis ar panašiai. Sutartimi yra parduotas konkretus žemės sklypas, kurio plotas 4,5800 ha. Jokių papildomų sąlygų, kuriose būtų numatyti reikalavimai dėl medžių kiekio ar jų rūšies, procentinės mišku apaugusio ploto sąlygos šiame sklype buvimo, sutartyje nėra nurodyta. Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės įstatymu. Žemės įstatymo 26 straipsnyje yra nurodyta, kokie žemės plotai yra priskirtini miškų ūkio paskirties žemei. Tai bendroji miškų ūkio paskirties žemės samprata. Remdamasis šia nuostata teismas pažymėjo, kad į miškų ūkio paskirties žemę nebūtinai turi įeiti vien tiktai mišku apaugęs plotas (medynas), kad gali būti ir kitoks žemės plotas – neapaugę mišku plotai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne minėto įstatymo pagrindu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, ieškovės nupirkto žemės sklypo plotas padidėjo iki 4,5830 ha. Ieškovės pateiktame žalos apskaičiavime nurodyta, jog yra iškirstas 0,33 ha plotas. Lyginant Sutartyje nurodytą žemės sklypo dydį (4,5800 ha) su padidėjusiu (po kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas 4,45830 ha) plotu, matyti, kad iškirstas plotas praktiškai yra tokio paties dydžio, kiek padidėjo žemės sklypo plotas atlikus kadastrinius matavimus. Taigi atsakovė praktiškai pardavė žemės sklypo plotą, apsodintą mišku, ko ir siekė ieškovė. Likusi dalis, įvertinus Žemės įstatymo 26 straipsnyje nurodytą miškų ūkio paskirties žemės sampratą, nebūtinai turėjo būti apaugusi mišku, juolab kad šalys Sutartimi nenurodė, koks konkrečiai plotas turi būti apaugęs mišku.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo nuostatų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėRaimonda Andrulienė