Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-256/2012

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-19-1-00001-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5.1.; 1.2.19.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.;

1.1.7.2.4.; 2.1.7.4.; 2.4.

2012 m. liepos 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas:

pagal BK 182str. 1d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 228str. 2d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 metams.

Bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p. apėmimo būdu A. K. nustatyta galutinė bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. K. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai priteista 35895,28 Lt turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad būdamas statutinis valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos konsulato Sovetske konsulas, pažeisdamas ir nesilaikydamas:

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 str. 1d. 5p. reikalavimų, kad valstybės tarnautojai privalo nepiktnaudžiauti tarnyba;

- Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3str. 1p., 2p., 3p. reikalavimų, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo: sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;

- Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (1998 m. gruodžio 29 d. Nr. VII-1012) 56str. reikalavimų, kad, jei su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena sutuoktinis, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos; 69str. reikalavimų, kad valstybinio pensijų socialinio draudimo ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto;

- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2001 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 103 patvirtintos ,,Diplomatų darbo užmokesčio, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų diplomatams bei kompensacijų diplomatų šeimos nariams išlaikyti mokėjimo diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose tvarkos" 5 str. reikalavimų, kad jei su diplomatu, dirbančiu atstovybėje, yra išvykęs į užsienį ir kartu gyvena sutuoktinis, diplomatui kartu su pareigine alga LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 56str. nustatyta tvarka mokamos atitinkamos kompensacijos jo šeimos nariams išlaikyti. Šios kompensacijos nemokamos, jeigu sutuoktinis, nuolat negyvena diplomato rezidavimo šalyje. 8str. reikalavimų, kad kompensacijos, nurodytos LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 56str., diplomatams pradedamos bei baigiamos mokėti atstovybės vadovui išleidus įsakymą, kurio kopija per tris darbo dienas turi būti persiųsta į Užsienio reikalų ministerijos Personalo skyrių. 11str. reikalavimų, kad jei su diplomatu, dirbančiu atstovybėje, gyvena kartu užsienio valstybėje sutuoktinis, pagal LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 69str. už diplomato sutuoktinį mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos. 12str. ir 13str. reikalavimų, kad diplomatas yra asmeniškai atsakingas už savalaikį bei nustatyta tvarka atstovybės vadovo informavimą apie pasibaigusį pagrindą atitinkamai kompensacijai jam mokėti; atstovybės vadovas yra asmeniškai atsakingas už savalaikį įsakymų atstovybėje išleidimą;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl LR diplomatinės tarnybos veiklos" (1999 m. lapkričio 5 d. Nr.1235) 3.1.p. reikalavimų, kad diplomatams kompensacijos jų šeimos nariams išlaikyti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu ir šiuo nutarimu;

žinodamas ir suprasdamas, kad jis pagal Lietuvos Respublikos konsulato Sovetske konsulo pareigybės aprašymo 7p. atstovybėje ir jai priskirtos konsulinės apygardos ribose savarankiškai priima sprendimus ir už juos atsako; kad pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2001 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr.103 12str., 13str. yra asmeniškai atsakingas už savalaikį bei nustatyta tvarka atstovybės vadovo informavimą apie pasibaigusį pagrindą atitinkamai kompensacijai jam mokėti, taip pat yra asmeniškai atsakingas už savalaikį įsakymų atstovybėje išleidimą, kad pagal minėto įsakymo 5str. ir LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 56str. atitinkamos kompensacijos jo šeimos nariams išlaikyti nemokamos, jeigu sutuoktinis, nuolat negyvena diplomato rezidavimo šalyje, kad pagal minėto įsakymo 11str. ir LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 69str. už diplomato sutuoktinį mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos tik tuomet, jei su diplomatu, dirbančiu atstovybėje, gyvena kartu užsienio valstybėje sutuoktinis, kad pagal minėto įsakymo 8str. kompensacijos, nurodytos LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 56str., diplomatams pradedamos bei baigiamos mokėti atstovybės vadovui išleidus įsakymą, kad pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl LR diplomatinės tarnybos veiklos" (1999 m. lapkričio 5 d. Nr.1235) 3.1.p. diplomatams kompensacijos jų šeimos nariams išlaikyti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu ir šiuo nutarimu, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 26 dienos iki 2010 m. rugpjūčio 23 dienos, tyčia sukčiavo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, o būtent:

2003 m. gegužės 28 d. savo priimtu įsakymu Nr.3 „dėl A. K. sutuoktinio kompensacijos mokėjimo ir privalomo valstybinio socialinio draudimo pensijos įmokų", turėdamas tam pagrindą paprašė iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuo 2003 m. gegužės 27 d. mokėti pareiginės algos kompensaciją kartu gyvenančiai sutuoktinei E. K. išlaikyti, o taip pat mokėti sutuoktinės E. K. privalomas valstybinio socialinio draudimo pensijos įmokas, ir ši kompensacija bei įmokos buvo mokamos iki 2010 m. rugpjūčio 23 d., tačiau žinodamas, kad nuo 2009 m. gegužės 26 d. jis nebeturi teisės gauti kompensacijos ir už E. K. negali būti mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijos įmokos, nes jo sutuoktinė E. K. nuolat negyveno jo rezidavimo šalyje, t.y. Sovetske, Rusijos Federacijoje, sąmoningai, siekdamas turtinės naudos ir kitokios asmeninės naudos sutuoktinei E. K., nesiėmė jokių veiksmų, nors privalėjo, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje būtų sustabdytas minėtų kompensacijų ir įmokų mokėjimas. Tokiu būdu, apgaule (savalaikiai bei nustatyta tvarka nepranešdamas apie pasibaigusį pagrindą atitinkamoms kompensacijoms jam mokėti), nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. savo naudai įgijo svetimą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausantį turtą, t.y. 29805,45 Lt. Taip pat E. K. už minėtą laikotarpį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto be teisėto pagrindo buvo mokamos privalomo valstybinio socialinio draudimo pensijos įmokos, kurių bendra suma sudaro 6089,83 Lt, todėl laikotarpis nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. tapo pagrindu įskaičiuoti jį į E. K. valstybinio socialinio draudimo stažą. Tokia veika A. K. padarė didelės turtinės, t.y. 35895,28 Lt žalos bei didelės neturtinės žalos valstybei, nes iškraipė Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos funkcionavimo teisinius pagrindus, diplomatų ir jų šeimos narių teisinės padėties ir socialinių garantijų tvarką, diskreditavo ir pažemino Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos Sovetske konsulo vardą, o tuo pačiu diskreditavo ir sumenkino visos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. savalaikiai bei teisės normų pagrindu nustatyta tvarka nepranešdamas apie pasibaigusį pagrindą mokėti kompensaciją prie jo pareigybinės algos už sutuoktinę E. K., taip pat nepranešdamas apie išnykusį pagrindą mokėti sutuoktinės E. K. privalomas valstybinio socialinio draudimo pensijos įmokas, neteisėtai, t.y. pažeisdamas įstatymų ir kitų teisės normų nuostatas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi užvaldė svetimą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias 29805,45 Lt dydžio pinigines lėšas bei dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai mokamų privalomų įmokų už E. K. padarė 6089,83 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, ir tokiais veiksmais padarė turtinės bei neturtinės žalos Lietuvos valstybei.

Pagal BK 182str. 1d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2006, 2K-42/2006). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-519/2006).

Viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausantį turtą, t.y. 29805,45 Lt., ir dėl tokių jo veiksmų Užsienio reikalų ministerija patyrė 6089,83 Lt žalą. Šie nuteistojo A. K. veiksmai sudaro baigto nusikaltimo (sukčiavimo) sudėtį ir yra neginčijamai įrodyti iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis ir kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20str. 5d. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Nuteistojo A. K. argumentai, kad sukčiauti tikslo neturėjo, nes manė, kad sutuoktinei nedirbant ir neturint kitų pragyvenimo pajamų kompensacija priklausė, todėl apgaulės būdu pinigų neužvaldė, yra prieštaringi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

Liudytoja E. K. teisme parodė, kad apie kompensacijos neteisėtumą sužinojo 2010 metų rugpjūčio mėnesį nuvykusi į STT. Apie finansinius vyro reikalus ji nieko nežinojo. Žinojo, kad vyras gauna dalį pinigų, kurie skiriami už jos gyvenimą kartu su juo užsienyje. Gyvenant užsienyje, ją išlaikė vyras. Su vyru Sovetske ji gyveno iki 2009 m. balandžio 8 d. Vėliau ją išlaikė vyras, jo mama ir jos tėvai. Kai viskas pakrypo link skyrybų, ji užsiregistravo darbo biržoje, o vyras pasakė, kad jai priklauso 50 procentų kompensacijos. 2009 metais per Kalėdas vyras pasakė, kad atėjo laikas akreditacijos atnaujinimui, todėl jam reikalingas jos pasas ir kreditinė kortelė. Kreditinę kortelę ji buvo pametusi. Vėliau ji prašė, kad vyras grąžintų pasą, bet jis negrąžino. Sovetske ji negyveno, kadangi gydytojas uždraudė ten važiuoti. Tuo metu ji buvo visiškai nedarbinga, ją ištikdavo panikos priepuoliai, turėdavo vykti pas gydytoją į konsultacijas. Sovetske negalėjo gydytis, nes ten nebuvo specialistų, galinčių suteikti kvalifikuotą pagalbą. Su vyru išsituokė 2010 m. rugsėjo 6 d. (t.8 b.l.69-71).

Liudytoja D. A. parodė, kad ji derino A. K. ir E. K. santuokos nutraukimo sutarties projektą. Vienas klausimų buvo, ar reikėtų įtraukti į sutartį punktą dėl sutuoktinės išlaikymo. Tada A. K. paminėjo kompensaciją, nes jo žmona, kaip diplomato sutuoktinė, gaudavo atlyginimą. Jai tuo metu pasirodė keista, kad diplomato sutuoktinė gauna pinigus (t.8 b.l.68).

Liudytoja J. D. parodė, kad E. K. pas ją gydytis atvyko 2009 metų sausio pradžioje. Moters problemos buvo rimtos, reikėjo tinkamo gydymo. Sutarė, kad gydymas vyks vieną kartą per savaitę. Suprato, kad E. K. tuo metu gyveno Vilniuje, prižiūrėjo šunį, namą, rūpinosi A. K. motina, nedirbo. Su vyru gyveno iki gydymo pradžios. Neprisimena, kad būtų kalbėjusios apie kompensaciją ar jai rekomendavusi atsiriboti nuo Sovetsko aplinkos (t.3 b.l.68-69).

Liudytojas V.M. B. parodė, kad 2003-2010 metais dirbo konsulate kiemsargiu. A. K. buvo konsulas, gyveno konsulato teritorijoje Sovetske. Jam žinoma, kad A. K. turėjo žmoną Eriką, kiek laiko ji gyveno konsulate, jis pasakyti negali. Darbo metu E. K. jis nematydavo. Su kuo bendraudavo konsulas, jis nesidomėjo. E. K. kartais atvykdavo į konsulatą, ten gyvendavo, kartais su ja pasikalbėdavo (t.3 b.l.115-116).

Liudytojas R. C. parodė, kad A. K. jis pažįsta, nes 2008-2009 metais dirbo konsulate. Žinojo, kad konsulate gyvena du konsulai. E. K. yra matęs konsulato patalpose. A. K. santykiai su žmona iš šalies atrodė normalūs. Jis yra girdėjęs, kad A. K. žmona serga. Nežino, ar A. K. draugavo su jauna moterimi (t.3 b.l.116).

Liudytoja I. M. parodė, kad A. K. nuo 2010 m. rugpjūčio buvo jos vadovas. Jos kabinetas buvo pirmame aukšte, o A. K. darbo kabinetas ir butas antrame. E. K. ji matydavo tarnybinėse patalpose. 2010 m. pavasarį ją supažindino su moterimi vardu Olesya, kurią vėliau ji matydavo konsulato tarnybinėse patalpose. Ji yra girdėjusi, kad E. K. turi sveikatos problemų. Jai žinoma, kad E. K. diplomatinio paso galiojimas buvo pasibaigęs, o A. K. rūpinosi jos viza (t.3 b.l.116-117).

Liudytojas M. R. parodė, kad su Kaminskų šeima susipažino gydydamas jų šunį, nes jis sirgo lėtine liga. E. K. lankydavosi jo klinikoje kartą per savaitę ar dvi, nes šuniui reikėdavo receptinių vaistų. Ji sakė, kad skiriasi su vyru (t.3 b.l.117).

Liudytojas Z.E. V. parodė, kad kartu su A. K. dirbo konsulate. Apie A. K. šeimyninius santykius žino labai mažai. Žino, kad jie turi suaugusią dukterį. E. K. retkarčiais matydavo, žinojo, kad ji sirgo depresija, gydėsi. Jam žinoma, kad 2009 m. E. K. gydėsi Palangoje. Kaminskų tarpusavio santykiai tuo metu atrodė normalūs, apie pašlijusius santykius sužinojo iš A. K. 2010 m. gegužės mėnesį. Po kurio laiko jis pristatė savo draugę. Tada jis A. K. pasakė, kad jeigu jo žmona konsulate nebegyvena, tai jis privalo pagal nustatytą tvarką parašyti prašymą ministerijai, kad ši nutrauktų pinigų mokėjimą. A. K. į tai nieko neatsakė (t.3 b.l.117-118).

Liudytojas M. V. parodė, kad konsulate dirbo apsaugos darbuotoju. Jo butas buvo konsulato trečiame aukšte, o A. K. butas – antrame. A. K. bute gyveno vienas, jo žmonos, dukters ar giminaičių jis nėra matęs. 2009 metais pas A. K. buvo atvykusi jauna moteris (t.3 b.l.118).

Liudytoja A. K. parodė, kad A. K. veiklą nieko nežinojo. Žinojo tik, kad šis yra konsulas Sovetske. E. K. su A. K. gyveno ir Sovetske, ir savo namuose. 2010 m. gegužės pabaigoje ji iš vyro mamos sužinojo, kad Arūnas su Erika skiriasi. Jai nebuvo žinoma apie Erikai mokamus pinigus. Pokalbių telefonu ji neprisimena. Tyrimo metu ji perklausė įrašą, atpažino savo ir Erikos balsus (t.3 b.l.135-136).

Be to, A. K. kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais, t.y. sienos kirtimo įvykių registravimo sistemos išrašuose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rašte nurodyta, kad E. K. paskutinį kartą į Pagėgių rinktinės, Bardinų užkardą, Panemunės tarptautinį PKP atvyko 2009-04-10 (t.1 b.l.16-18, 37-49). Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros pateiktame atsakyme į teisinės pagalbos pavedimą nurodyta, kad E. K. paskutinis išvykimas iš Sovetsko į Lietuvos Respubliką užfiksuotas 2009-04-10 (t.6 b.l.153-170).

Iš telefoninių pokalbių vykusių tarp A. K. ir E. K. išklotinių matyti, kad 2010-04-12 11.49-11.50val. pokalbio metu E. K. klausia, ar A. K. jau išvažiavo į konsulatą Kaliningrade, šiuo metu yra prekybos centre „RIMI“, teiraujasi kada jis sugrįš į namus (t. 1, b. l. 62-63); 2010-04-12 18.59-19.03val. pokalbio metu E. K. teiraujasi, ką A. K. darys savaitgalį, o šis atsako, kad turės darbų. E. K. klausia, kada ji galės pas jį atvažiuoti, o šis atsako, kad ji nevažiuotų (t.1 b.l.64-66); 2010-04-14 10.02-10.03 val. pokalbio metu E. K. pasako, kad A. K. suplanuotų laiko atvažiuoti susitvarkyti (t.1 b.l.67-68); 2010-04-15 20.47-20.48val. pokalbio metu E. K. pasiteirauja, ar A. K. kitą savaitę nesugrįš, nes bus 30 metų kaip mirė tėvas ir aukos mišias. A. K. atsako, kad pasižiūrės (t.1 b.l.69-70); 2010-04-19 11.16-11.22val. pokalbio metu E. K. pasiteirauja, ar A. K. sugrįš, o šis atsako, kad nesugrįš, nes turi dalyvauti konsulato renginiuose. E. K. klausia, ar jis ruošiasi grįžti į namus, nes nebuvo jau apie mėnesį (t.1 b.l.71-74); 2010-04-19 11.41-11.42val. pokalbio metu E. K. teiraujasi, kodėl jis jai neleidžia atvažiuoti. A. K. pasako, kad jie jau apie tai kalbėjo ir jis negali į šį klausimą atsakyti (t.1 b.l.75-76); 2010-04-20 16.03-16.04val. pokalbio metu E. K. sako, kad nori atvažiuoti pas A. K., klausia kodėl jis neleidžia pas jį atvažiuoti ir pats neatvažiuoja. A. K. atsako, kad nežino kaip į tai atsakyti, kaip paaiškinti (t.1 b.l.77-78); 2010-04-21 16.16-16.17val. pokalbio metu E. K. pasako, kad A. K. vengia namų ir negrįžta, kad gali parvažiuoti ir apsigyventi viešbutyje, bet tegul susitvarko su banku (t.1 b.l.79-80); 2010-04-21 16.50-16.50val. pokalbio metu E. K. klausia, kada A. K. sugrįš, nes ji nori pasikalbėti apie tai, ką jie darys su savo gyvenimu. A. K. atsako, kad dar nežino kada sugrįš (t.1 b.l.81-82); 2010-04-21 20.07-20.13val. pokalbio metu E. K. pasako, kad negali vakarais jam prisiskambinti, jis prisigalvoja visokių darbų, kad tik nevažiuoti į namus. Kalbasi apie pašlijusius jų santykius, apie tai, kad ji negali pas jį atvažiuoti. E. K. pasako, kad jų problemos ir kyla iš to, kad jie jau 1.5 metų nebendrauja (t.1 b.l.83-85); 2010-05-16 20.18-20.20val. pokalbio metu E. K. prašo, kad A. K. kada nors atvažiuotų, nes ji nori pasikalbėti ir viską išsiaiškinti, nes jau yra aišku dėl jų bendro gyvenimo pabaigos. A. K. pažada atvažiuoti (t.1 b.l.86-88). 2010-05-26 11.25-11.26val. pokalbio metu tarp moters ir E. K., E. K. pasako, kad norėtų iš A. K. atgauti savo dokumentus, nes nori važiuoti į Sovetską susirinkti savo daiktų (t.1 b.l.89-90). 2010-05-27 10.24-10.27val. pokalbio metu tarp A. K. ir E. K., E. K. prašo, kad A. K. atiduotų jos pasą, nes ji nori atvažiuoti į Sovetską susirinkti daiktų. A. K. pasako, kad atveš daiktus. Tuomet E. K. pasako, kad tokiu atveju dokumentai jai nereikalingi, o A. K. turi pasiimti savo daiktus iš jos namų (t.1 b.l.91-92). 2010-05-27 16.01-16.18val. pokalbio metu tarp moters ir E. K., kalbasi apie susitikimą su vaikais ir A. K., apie skyrybas. E. K. pasako, kad A. K. per Kalėdas iš jos paėmė pasą ir tai padarė dėl to, kad ji negalėtų pas jį atvažiuoti į Sovetską. E. K. pasako, kad iš A. K. jai eina pinigai, sveikatos draudimas. Kalbasi apie A. K. naująją draugę, apie E. K. ir A. K. santykius. E. K. pasako, kad A. K. jai sakęs, jog Kaliningrade gydosi nuo depresijos, o iš tikro važinėjo pas draugę (t.1 b.l.93-99). 2010-05-31 10.00-10.01val. pokalbio metu tarp A. K. ir E. K., E. K. pasiteirauja, ar A. K. gyvena konsulate su ta moterimi. A. K. atsako, kad taip ir žada atvažiuoti ryt iš ryto (t.1 b.l.100-101). 2010-06-29 15.53-16.04val. pokalbio metu A. K. kalbasi su moterimi dėl skyrybų pasekmių, dėl išlaikymo kompensacijos dydžio savo žmonai. A. K. pasako, kad jo žmona niekur nedirbo, nes kartu su juo visur važiavo, todėl pagal diplomatinės tarnybos įstatymą, kai žmona nedirba, važiuoja kartu, gauna tą kompensaciją. Jis nurodė, kad tai jis gaudavo prie savo atlyginimo kompensaciją už sutuoktinį. Toliau kalbasi apie kompensacijos, kurią jis turėtų mokėti skyrybų atveju, dydį. Pasako, kad namo dokumentai ne iki galo sutvarkyti (t.1 b.l.102-105). 2010-07-08 14.31-14.32val. pokalbio metu tarp A. K. ir E. K., abu aiškinasi asmeninius reikalus, o E. K. primena, kad jis yra paėmęs jos dokumentus, be kurių ji negalėjo atvykti (t.1 b.l.106-107). 2010-08-02 15.55-14.04val. pokalbio metu tarp E. K. ir moters E. K. užsimena, kad ji nežino kokio dydžio kompensaciją A. K. gaudavo už ją, o pats A. K. jai nepasako (t.1 b.l.108-111). 2010-08-03 13.58-14.00val. pokalbio metu tarp A. K. ir E. K., ji teiraujasi, kokio dydžio kompensacija jai buvo skaičiuojama kaip jo sutuoktinei, nes ji ruošiasi eiti registruotis į darbo biržą. A. K. pasako, kad pradžioje buvo apie 2000 litų, o paskui šiek tiek mažiau. Pažada, kad jis susižinos tiksliau. E. K. prašo, kad jis atvežtų jos daiktus ir iš jos pasiimtų savuosius (t.1 b.l.112-113). 2010-08-25 17.00-17.17val. pokalbio metu tarp moters ir E. K., jos kalbasi apie skyrybų reikalus, kad bankas nesutinka su skyrybų sąlygomis, o A. K. nesirūpina skyrybomis, nors pats jas inicijavo. E. K. pasako „ Ir tada tegul ministerija sužino, kad aš du metus nebuvau Sovetske, jis pasiėmė mano pasą ir kažkas svetimas važinėjo su mano pasu ir žymėjosi į mano pasą, nes kaip jisai galėjo pinigus imti, jeigu aš nevažinėjau du metus“ (t.1 b.l.114-120). 2010-09-28 13.19-13.25val. pokalbio metu tarp A. K., E. K. ir moters (A. K. motinos). Ši teiraujasi, kodėl Eriką kviečia į STT. A. K. atsako, kad jis buvo STT ir ten jo teiravosi „dėl kompensacijų, dėl nežinojimo“. A. K. sako, kad jis žinojo dėl kompensacijų, bet neteisingai žinojo. Moteris pasako, kad iš Erikos paėmė dokumentus, telefoną, bankų korteles. A. K. atsako, kad atiduos. Moteris pasiteirauja, ar A. K. nauja šeimyna irgi Lietuvoje, o šis atsako, kad ne. Su A. K. toliau kalba E. K., ji teiraujasi kas vyksta, kodėl jam iškelta baudžiamoji byla. Šis atsako, kad byla dėl jos kompensacijų. E. K. teiraujasi, kaip yra su jos kompensacijomis, jeigu ji du metus nebuvo Sovetske, neturėjo net dokumentų. Pasako, kad ji visą laiką buvo Vilniuje ir tai A. K. žinojo. A. K. aiškina, kad jis nežinojo, jog kompensacija nepriklauso, anksčiau buvo kitokia tvarka. E. K. pasako: „Kaip kitokios tvarka? Arūnai, penkiolika dienų, o po to trisdešimt dienų buvo... ir turėdavai atsižymėti pasą, kad buvai. Kiek kartų šitą aš tau kartojau?“ (t.1 b.l.121-124).

Šios telefoninių išklotinės patvirtina liudytojų parodymus, kad A. K. ir E. K. santykiai pašlijo, ji nuo 2009 m. balandžio mėnesio negyveno konsulate Sovetske, nuteistasis pradėjo bendrauti su kita moterimi ir ruošėsi skirtis su sutuoktine. Be to, iš liudytojo Z.E. V. parodymų matyti, kad po E. K. išvykimo jis kalbėjo su A. K., kad būtina apie sutuoktinės nebegyvenimą užsienyje pranešti ministerijai, jog būtų nutrauktas kompensacijos mokėjimas, kas paneigia nuteistojo argumentus, kad apie kompensacijos mokėjimo sąlygas jis nežinojo. Netikėti aptartais įrodymais kolegija neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro loginę grandinę, neginčijamai patvirtinančią A. K. kaltę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. K. žinodamas apie būtinybę pranešti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai apie sutuoktinės E. K. neberezidavimo konsulinėje įstaigoje faktą, jį nutylėdamas ir gaudamas nepagrįstai mokamą kompensaciją už sutuoktinę, taip elgdamasis suvokė savo veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo bus ir toliau mokami pinigai ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. A. K. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis nutylėjo ir nepranešė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai apie esmines aplinkybes ir pasibaigusį pagrindą mokėti jam piniginę kompensaciją už sutuoktinę E. K., ir tai turėjo tiesioginę reikšmę Užsienio reikalų ministerijos, kurios žinioje buvo turtas, sprendimui dėl piniginių lėšų A. K. pervedimo, t.y. turto perleidimo. Tokiu būdu teismas teisingai pripažino, kad A. K. nusikalstamai sukčiavo ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182str. 1d.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta ir dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 228str. 2d., kadangi A. K. sukčiavo būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, eidamas tarnybines pareigas ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t.y. pasinaudojo ja savanaudiškais tikslais. Dėl jo veikos valstybei per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kuri yra valstybės įstaiga, buvo padaryta didelė turtinė žala. Taip pat neturtinė žala dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos funkcionavimo teisinių pagrindų, susijusių su diplomatų ir jų šeimos narių teisinės padėties ir socialinių garantijų tvarka, pažeidimo. A. K. veiksmai diskreditavo ir pažemino Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos Sovetske konsulo vardą, dėl ko kilo pavojus visos Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir jos principų, taip pat užsienio reikalų ministerijos autoritetui bei prestižui. Dėl padaryto nusikaltimo buvo sumenkintas visuomenės pasitikėjimas minėtomis vertybėmis. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad A. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, teismas pagrįstai konstatavo, kad jo veika, kaip ideali nusikalstamų veiksmų sutaptis su padarytu sukčiavimu, atitinka ir piktnaudžiavimo valstybės tarnyboje nusikaltimo sudėtį.

Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo išgalvotas ir taip siekiama su A. K. susidoroti. Pagal BPK 2str. nuostatas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo imtis visų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju nustačius, kad A. K. galimai padarė nusikalstamą veiką, t.y. kompensacija jam buvo mokama nepagrįstai, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymų kreiptis į Konstitucinį teismą dėl LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 56str. ir 69str. atitikimo Konstitucijai bei teisme apklausti VSD pareigūną T. G., kadangi teismas netenkindamas šių prašymų išsamiai motyvavo savo sprendimus bei išaiškino teisę juos apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Be to, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byla atiduota ikiteisminiam tyrimui ne pagal kompetenciją, nes finansinius nusikaltimus tiria FNTT. Pagal BPK 171str. 1d., jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. BPK 171str. 2d. numato, kad gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus; pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pagal BPK 171str. 1d. prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas pranešė prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o prokuroras nusprendė ikiteisminį tyrimą pavesti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Tokiu būdu BPK 171str. nuostatos pažeistos nebuvo.

Byloje surinkta pakankamai A. K. kaltės įrodymų, jie ištirti tinkamai, teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41str., 54str. reikalavimų, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.