Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas: už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 21 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 23 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 10 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 19 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 5 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. lapkričio 8 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. lapkričio 11 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. lapkričio 13 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 30 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 11 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. rugpjūčio 21 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. rugpjūčio 21 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 15 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 16 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 15 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė Ž. Z. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria Ž. Z. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 10 d., ir už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 15 d., ir priimtas naujas nuosprendis – dėl šių nusikalstamų veikų Ž. Z. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat nuosprendis pakeistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį Ž. Z. sušvelnintos bausmės ir paskirta: už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 21 d., – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 23 d., – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 19 d., – laisvės atėmimas penkiems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 5 d., – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. gruodžio 30 d., – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 11 d., – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 15 d., – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams; veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta: už sukčiavimą, padarytą 2002 m. rugpjūčio 21 d., – trisdešimt parų arešto, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. rugpjūčio 21 d., – trisdešimt parų arešto, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. lapkričio 8 d., – trisdešimt parų arešto, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. lapkričio 11 d., – trisdešimt parų arešto, už sukčiavimą, padarytą 2002 m. lapkričio 13 d., – trisdešimt parų arešto, už sukčiavimą, padarytą 2003 m. sausio 16 d., – trisdešimt parų arešto; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, galutinė subendrinta bausmė Ž. Z. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams; nustatyta, kad Ž. Z. užvaldė tokios vertės turtą: 2002 m. gruodžio 21 d. – 420 Lt, 2002 m. gruodžio 23 d. – 740 Lt, 2002 m. gruodžio 19 d. – 600 Lt, 2002 m. gruodžio 5 d. – 700 Lt, 2002 m. lapkričio 8 d. – 350 Lt, 2002 m. lapkričio 13 d. – 320 Lt, 2002 m. lapkričio 11 d. – 350 Lt, 2002 m. gruodžio 30 d. – 380 Lt, 2003 m. sausio 11 d. – 396 Lt, 2002 m. rugpjūčio 21 d. – 250 Lt, 2002 m. rugpjūčio 21 d. – 250 Lt, 2003 m. sausio 15 d. – 499 Lt, 2003 m. sausio 16 d. – 300 Lt, 2003 m. vasario 3 d. pasikėsino užvaldyti 999,19 Lt vertės turtą; kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo Ž. Z. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002 m. gruodžio 21 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas I. G. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė su UAB „Bitė GSM“ judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir telefono aparatą „Nokia 3310“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 420 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2002 m. gruodžio 23 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas I. G. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė su UAB „Bitė GSM“ judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 SIM korteles ir 2 telefono aparatus „Siemens C45“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 740 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2002 m. gruodžio 19 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Omnitel“ turtą – mobiliuosius telefonus, piktnaudžiaudamas L. V. pasitikėjimu, pasinaudojęs ja ir jos asmens dokumentais, apgaulės būdu, Klaipėdoje, H. Manto g. 18, sudarė su UAB „Omnitel“ sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 3 SIM korteles ir 3 telefono aparatus, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 600 Lt vertės UAB „Omnitel“ turtą;

2002 m. gruodžio 5 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobiliuosius telefonus, piktnaudžiaudamas M. P. pasitikėjimu, pasinaudojęs ja ir jos asmens dokumentais, apgaulės būdu UAB „Spainetos prekybos sistemos“, esančioje Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė su UAB „Bitė GSM“ sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 2 SIM korteles ir 2 telefono aparatus, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 700 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2002 m. lapkričio 8 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas V. F. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė su UAB „Bitė GSM“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir telefono aparatą „Samsung R210“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 350 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2002 m. lapkričio 11 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas V. F. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė su UAB „Bitė GSM“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir telefono aparatą „Samsung R210“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 350 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2002 m. lapkričio 13 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas V. F. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė su UAB „Bitė GSM“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir telefono aparatą „Siemens C45“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 320 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2002 m. gruodžio 30 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Omnitel“ turtą – mobiliuosius telefonus, piktnaudžiaudamas O. G. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, nenustatytoje vietoje, sudarė su UAB „Omnitel“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 2 SIM korteles ir 2 telefono aparatus „Motorola T190“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 380 Lt vertės UAB „Omnitel“ turtą;

2003 m. sausio 11 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Omnitel“ turtą – mobiliuosius telefonus, piktnaudžiaudamas V. K. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, nenustatytoje vietoje, sudarė su UAB „Omnitel“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 3 SIM korteles ir 3 telefono aparatus „Siemens A35“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 396 Lt vertės UAB „Omnitel“ turtą;

2002 m. rugpjūčio 21 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas G. B. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, H. Manto g. 21, sudarė su UAB „Bitė GSM“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir mobilųjį telefoną „Nokia 3310“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 250 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2002 m. rugpjūčio 21 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas G. B. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, apgaulės būdu sudarė su UAB „Bitė GSM“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir mobilųjį telefoną „Nokia 3310“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 250 Lt vertės UAB „Omnitel“ turtą;

2003 m. sausio 15 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Tele-2“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas G. B. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje sudarė su UAB „Tele-2“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir mobilųjį telefoną „Sony Ericsson T100“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 499 Lt vertės UAB „Tele-2“ turtą;

2003 m. sausio 16 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Bitė GSM“ turtą – mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas G. B. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė su UAB „Bitė GSM“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsigijo 1 SIM kortelę ir mobilųjį telefoną „Nokia 3310“, tačiau sutartyje nurodytų sąlygų neįvykdė, taip apgaule įgijo 300 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ turtą;

2003 m. vasario 3 d., apie 13 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Omnitel“ turtą –mobilųjį telefoną, piktnaudžiaudamas I. G. pasitikėjimu, pasinaudojęs juo ir jo asmens dokumentais, apgaulės būdu Klaipėdoje, Minijos g. 39, sudarė su UAB „Omnitel“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo ir pasikėsino įsigyti 999,19 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6510“, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ž. Z. išteisintas dėl UAB „Ūkio banko lizingas“ turto įgijimo apgaule 2003 m. sausio 10 d. ir 2003 m. sausio 15 d., tačiau šios bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.

Nuteistasis Ž. Z. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 6, 7, 20 straipsnių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių) pažeidimų ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, jog nuosprendyje išdėstyti įrodymai ne patvirtino teismo išvadas, o paneigė pareikštus kaltinimus. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė teisėtumo ir objektyvumo principus, buvo šališkas ir nepagrįstai patikėjo melagingais asmenų, siekusių išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Nuteistasis tvirtina, kad kaltinime nurodytuose epizoduose jokių sutarčių nesudarinėjęs, I. G., M. P., L. V., O. G. ir V. K., suvokdami savo veiksmus, asmeniškai sudarė sutartis dėl telefonų, kortelių įsigijimo bei prisiėmė įsipareigojimus, tą pripažino teisme. Todėl teismas, vertindamas šių asmenų parodymus, nepagrįstai peržengė civilinės teisės, reglamentuojančios prekių pirkimą-pardavimą ar išperkamąją nuomą, ribas. Kitų asmenų kasatorius teigia nepažįstąs, tačiau teismai į tai neatkreipė dėmesio. Teismo išvados apie piktnaudžiavimą pasitikėjimu nesuprantamos ir niekuo nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą, suvaržydamas teisę užduoti klausimus liudytojams, bei teisę į visapusišką ir objektyvų visų bylos aplinkybių ištyrimą, neapklausė liudytojų S. K., N. Š., A. M., neteisėtai perskaitė neatvykusių liudytojų G. B., V. F., E. Z. parodymus, todėl esmingai pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 275 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 276 straipsnio 1 dalyje, 277 straipsnyje numatytus reikalavimus. Neteisingai įvertinęs įrodymus teismas neteisingai inkriminavo materialinės teisės normą bei paskyrė nepagrįstai griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės paliko galioti nelogiško kaltinimo esmę, nes paliko pirmosios instancijos teismo aptarto ir pakeisto nuosprendžio konstatuojamąją dalį, kurioje inkriminuota veika pasireiškia neįrodytais arba rašytiniais įrodymais paneigtais veiksmais. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje išdėstyta pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8, papildyto 1999 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 19, suformuotai sukčiavimo sampratai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo Ž. Z. kasaciniame skunde yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje. Tačiau šiame skunde yra ir teiginių apie tai, kad teismai neteisingai nustatė bylos aplinkybes ir kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių: kad nei vienas įrodymas nepatvirtina nuosprendžio išvadų, kad kasatorius nepažįsta dalies asmenų, kurių parodymais grindžiama jo kaltė, kad visi asmenys savarankiškai sudarė sutartis dėl telefonų ir kortelių įsigijimo ir prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, kad kasatorius neįsigijo nuosprendyje nurodytų prekių ir daiktų ir pan. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nurodyti argumentai nenagrinėjami.

Nuteistojo Ž. Z. kasacinio skundo argumentai apie tai, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų sudėčių, numatytų BK 182 straipsnyje, yra nepagrįsti.

BK 182 straipsnyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, apgaule įgijusio svetimą turtą. Ž. Z. nuteistas už tai, kad, piktnaudžiaudamas kitų asmenų pasitikėjimu, apgaule įgijo UAB „Bitė GSM“, „Omnitel“ ir „Tele-2“ turtą – mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ (1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija) išaiškinta teismams, kad „Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų“.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė tokį Ž. Z. nusikalstamų veikų mechanizmą: Ž. Z. susipažindavo su asmenimis, turinčiais asmens dokumentus, jų prašydavo arba už atlygį įkalbėdavo sudaryti skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartis ir pagal jas įsigyti mobiliojo ryšio telefono aparatus bei SIM korteles, duodavo jiems pinigų pirmajam įnašui sumokėti; paprašytiems arba įkalbėtiems asmenims savo vardu sudarius sutartis ir pagal jas įsigijus telefono aparatus bei korteles, paimdavo šiuos daiktus ir daugiau už juos nemokėdavo. Taigi kasaciniame skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad sutarčių su mobiliojo ryšio teikimo bendrovėmis jis pats nesudaręs: šias sutartis savo vardu sudarė kiti asmenys. Šia prasme pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje išdėstyta įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, nėra nepriekaištinga, nes joje nepakankamai tiksliai ir išsamiai aprašytas Ž. Z. nusikalstamų veikų mechanizmas (padarymo būdas). Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės Ž. Z. veikų teisiniam vertinimui ir nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes nusikalstamų veikų mechanizmas (padarymo būdas) buvo detaliai nagrinėjamas teisiamajame posėdyje ir Ž. Z. buvo žinomas. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytos visos esminės nusikalstamų veikų aplinkybės ir visi būtinieji nusikalstamų veikų sudėčių, numatytų BK 182 straipsnyje, požymiai.

Teismų sprendimais teisingai konstatuota, kad UAB „Bitė GSM“, „Omnitel“ ir „Tele-2“ turtą Ž. Z. apgaule įgijo piktnaudžiaudamas I. G., L. V., M. P., V. F., O. G., V. K, G. B. pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas šių asmenų pasitikėjimu pasireiškė tuo, kad Ž. Z. įtikindavo šiuos asmenis, jog jiems nereikės mokėti pagal sudarytas sutartis, nes už juos tai padarys jis. Pasitikėdami Ž. Z., minėti asmenys vykdydavo jo prašymus, nenumanydami, kad Ž. Z. visiškai neketina vykdyti jų sudarytų sutarčių su mobiliojo ryšio teikimo bendrovėmis. Taip asmenys, kurių pasitikėjimu piktnaudžiavo Ž. Z., tapdavo savotišku jo nusikalstamų veikų įrankiu. Šie asmenys, įkalbėti Ž. Z., UAB „Bitė GSM“, „Omnitel“ ir „Tele-2“ atstovams, turintiems teisę sudaryti sutartis, pranešdavo neteisingus duomenis, kad patys nori sudaryti mobiliojo ryšio paslaugų sutartis ir įsigyti telefono aparatus, nutylėdami esminę turto valdytojo apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad iš tikrųjų sutarties sąlygų nevykdys, gautus telefono aparatus perduos kitam asmeniui, t. y. Ž. Z. Taigi Ž. Z., darydamas nusikalstamas veikas, naudodavosi minėtais asmenimis ir jų asmens dokumentais, ir šie asmenys mobiliojo ryšio teikimo sutartis sudarydavo bei telefono aparatus įgydavo savo vardu patys būdami apgauti. Tokios Ž. Z. veikos turi visus nusikalstamų veikų sudėčių, numatytų BK 182 straipsnyje, požymius, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.

Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimo yra akivaizdžiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Šiame straipsnyje įtvirtintų normų pažeidimą Ž. Z. įžvelgia tą, kad teismas patikėjo liudytojų, o ne jo parodymais. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose yra nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė nuteistojo Ž. Z. parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes, taip pat motyvai, paaiškinantys, kodėl teismai tiki liudytojų I. G., L. V., M. P., V. F., O. G., V. K., G. B. parodymais. Šių liudytojų parodymai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Kasaciniame skunde visiškai be pagrindo teigiama, kad asmens, apklausto apie savo neteisėtus veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, parodymai negali būti pripažinti objektyviu įrodymų šaltiniu ir visiškai nepagrįstai daroma nuoroda į BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje nutartyje jau minėta, kad liudytojai I. G., L. V., M. P., V. F., O. G., V. K., G. B. patys buvo Ž. Z. apgauti. Šių asmenų veiksmai sudarant sutartis nebuvo nusikalstami, nes jų veiksmuose nebuvo tyčios neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą. Taigi minėti liudytojai buvo apklausti ne apie savo, o apie Ž. Z. nusikalstamus veiksmus, todėl BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas šiuo atveju nepritaikomas.

Dėl kitų BPK normų taikymo

Kasaciniame skunde nurodoma daug BPK normų, kurių reikalavimus, kasatoriaus nuomone, pažeidė pirmosios instancijos teismas neapklausdamas liudytojų S. K., N. Š., A. M. ir teismo posėdyje perskaitydamas neatvykusių liudytojų G. B., V. F., E. Z. parodymus. Tokie patys argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo laikomasi BPK 276 straipsnyje numatytų reikalavimų, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojus S. K. bei A. M., taip pat liudytojas D. T. ir R. Š., kurios ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojų A. Z. ir V. F. apklausas. Taigi apeliacinės instancijos teismas užpildė įrodymų tyrimo spragas, padarytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šią aplinkybę kasaciniame skunde pripažįsta ir pats nuteistasis.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad teismas nuosprendį pagrįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 276 straipsnio 4 dalyje teisiamajame posėdyje leidžiama perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus parodymus, tačiau tai gali būti daroma tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Patys savaime ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai, nors ir perskaityti teisiamajame posėdyje, negali būti pripažįstami įrodymais, nes jie neatitinka tiesioginio nagrinėjimo teisme reikalavimų (BPK 242 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad grindžiant nuosprendį teisiamajame posėdyje tiesiogiai neapklaustų liudytojų parodymais, jeigu šie parodymai nebuvo reikiamai patikrinti, pažeidžiami BPK 301 straipsnio 1 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimai. Antra vertus, įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas arba apklausė pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklaustus liudytojus, arba BPK numatytais veiksmais patikrino liudytojų, kurie teisiamajame posėdyje nebuvo apklausti, parodymus ir taip užpildė įrodymų tyrimo spragas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pasekmės buvo likviduotos ir nuteistajam Ž. Z. užtikrintos įstatymo garantuotos jo teisės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. Z. kasacinį skundą atmesti.