Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1582-465/2012 pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos.

Ieškovas I. K. pareikštu ieškiniu teismo prašė nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui teisę per atsakovui R. S. priklausančio žemės sklypo 67 kv.m ploto dalį, pažymėtą 2009-12-28 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane skaičiais s1-s4, eiti, važiuoti transporto priemonėmis, tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurios reikalingos ieškovui priklausančio žemės sklypo tinkamam naudojimui. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantis 0,1541 ha ploto žemės sklypas, kuris ribojasi su atsakovui priklausančiu 0,2295 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausantis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp ieškovo žemės sklypo ir Pagrandos gatvės, todėl būtina nustatyti servitutą tam, kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis savo žemės sklypu.

Atsakovas R. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su tuo, kad yra būtina nustatyti ieškovo prašomą servitutą, tačiau teigė, kad šio servituto nustatymas sumažins atsakovo įsigyto žemės sklypo vertę, todėl jis turėtų būti atlygintinis. Be to, ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra neproporcingai didelis ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Ieškovui pakaktų ir mažesnio servituto. Atsakovo teigimu, nustatant servitutą, tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad servitutas yra būtinas, nes priešingu atveju ieškovas neturėtų galimybės naudotis savo žemės sklypu. Pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Dėl servituto atlygintinumo turi pasisakyti teismas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė neterminuotą, atlygintiną servitutą, suteikiantį teisę 0,1541 ha ploto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui I. K. per savininkui R. S. priklausančio 0,2295 ha ploto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 0,0067 ha ploto dalį, pažymėtą 2009-12-28 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane skaičiais s1-s4, eiti važiuoti transporto priemonėms, taip pat tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, reikalingas viešpataujančiam daiktui.

Teismas nustatė, kad ieškovo žemės sklypas yra iš visų pusių apsuptas kitiems savininkams priklausančių žemės sklypų, iš kurių tik atsakovo sklypas ribojasi su Pagrandos gatve, kuria ieškovas gali patekti prie savo žemės sklypo kirsdamas atsakovo sklypą. Neturėdamas galimybės patekti į savo sklypą ir per atsakovo sklypą tiesti inžinierines komunikacijas, ieškovas neturi galimybės savo sklype statyti individualaus gyvenamojo namo, jo eksploatuoti ir jame gyventi. Su atsakovu dėl servituto nustatymo nesusitarta, jokių pasiūlymų šiuo klausimu jis nepateikė. Teisme atsakovo atstovas, iš esmės pripažindamas servituto nustatymo reikalingumą, prieštaravo dėl jo dydžio bei vietos. Servituto nustatymo reikalingumą pripažino ir byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į visą tai, teismas darė išvadą, kad, nenustačius ieškovo prašomo servituto, jis negalėtų normaliomis sąnaudomis naudotis turimu žemės sklypu pagal jo paskirtį. Teismas taip pat nurodė, kad žemės sklypo planą, kuriame tiksliai nurodyta suvaržymų lokalizacija (schema), parengė licencijuota bendrovė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“, kuri servitutui per atsakovo žemės sklypą nustatė 11 metrų ilgio ir 6 metrų pločio juostą. Be kelio įvažiavimui į sklypą, servitutas reikalingas ir statybos techniniuose reglamentuose numatytiems požeminiams inžineriniams tinklams tiesti. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo siūlomo 2,5-3 metrų pločio servituto nepakanka. Be to, atsakovas plano servitutui pagal jo pasiūlymą nustatyti nepateikė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad, nustačius servitutą pagal ieškovo pateiktą planą (schemą), ginčo šalių interesų proporcingumo principas nebus pažeistas. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atsakovui atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nustačius servitutą ieškovas turės turtinę ir neturtinę naudą – jis turės ne tik įvažiavimą į savo valdomą sklypą, bet ir tam tikrą apsauginę zoną, atitolinančią namų valdą nuo važiuojamosios gatvės dalies, ir galimybę nenaudoti savo turimos valdos dalies magistralinėms komunikacijoms tiesti. Tuo tarpu atsakovas dėl nustatyto servituto netenka dalies žemės sklypo ploto ir jo vertės, todėl atsakovui turi būti atlyginta. Tačiau atsakovas žemės sklypo nuvertėjimo dydžio byloje neįrodinėjo, todėl šioje byloje teismas pasisakė tik dėl servituto atlygintinumo, pažymėdamas, kad dėl atlyginimo dydžio šalys gali susitarti arba ginčą spręsti teisme kitoje byloje.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti ieškovo I. K. naudai 2,5 metrų pločio neterminuotą, atlygintiną servitutą, suteikiantį teisę 0,1541 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, ieškovui, per atsakovui priklausančio 0,2295 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, servituto vietą nurodant greta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad jis iš esmės neprieštarauja ieškovo prašomo servituto nustatymui, tačiau nesutinka su šio servituto dydžiu ir vieta. Ieškovas nėra pateikęs jokių argumentų ir motyvų, kodėl jam yra būtinas 6 metrų pločio servitutas, kad jis galėtų pasiekti savąjį žemės sklypą. Tam ieškovui pakaktų tik 2,5 - 3 metrų pločio servituto. Ieškovas savo poziciją dėl servituto būtinumo argumentavo tuo, jog jis nori pasistatyti individualų namą ir jame gyventi, o tam reikės tiesti inžinerines komunikacijas. Taigi, ieškovas turėjo įrodyti būtinumą tiesti tokias komunikacijas, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Todėl teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė inžinerinių komunikacijų tiesimo būtiną ir kad joms yra būtinas 6 metrų pločio servitutas. Teismas bent jau turėjo paminėti statybos techninius reglamentus ir kokio dydžio pagal juos inžinerinėms komunikacijoms reikia pločio, tačiau teismas jokių teisės aktų nenurodo, todėl laikytina, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Ieškovas neįrodė aplinkybių apie inžinerinių komunikacijų tiesimo būtinumą, iš kur jos būtų tiesiamos, ar bus gauti leidimai prisijungti prie šių komunikacijų. Atsakovas pabrėžė, jog servitutas yra nustatomas pagal realų, o ne hipotetinį poreikį. Šiuo atveju teismas inžinerinių komunikacijų servitutą nustatė pagal hipotetinį ieškovo poreikį, pastarajam nepateikus visiškai jokių įrodymų, todėl šioje dalyje teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo nustatyta servituto vieta. Atsakovas paaiškino, kad su ieškovo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas irgi galimai ateityje kreipsis į teismą dėl servituto nustatymo. Teismas turėjo apsvarstyti šį klausimą bei nustatyti servituto vietą, kuri būtų prie nurodyto žemės sklypo statmenai į Pagrandos gatvę, Vilniuje. Šiuo klausimu teismas turėjo pasisakyti plačiau, kodėl būtent jis servitutą nustato toje vietoje, kur pageidauja ieškovas, o kodėl nėra galimybės nustatyti servituto prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovas taip pat nėra pateikęs su šiomis aplinkybėmis susijusių paaiškinimų. Tuo tarpu teismo argumentas, jog nebuvo pateiktas atsakovo planas, yra nepakankamas atmesti pateiktus atsakovo motyvus.

Atsiliepimu ieškovas I. K. su atsakovo R. S. apeliaciniu skundu nesutiko. Teigė, jog atsakovas neįrodė, jog viešpataujančio sklypo poreikiams užtikrinti pakanka mažesnio servituto ar kad servitutas gali būti nustatytas kitoje vietoje. Atsakovas, nesutikdamas su servituto dydžiu ir vieta, nepateikė konkrečių nesutikimo argumentų ir tokią poziciją pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo teigimu, teismas negalėjo svarstyti atsakovo siūlomo servituto dydžio bei vietos ir priimti dėl to sprendimo, nes atsakovas nepateikė jokio alternatyvaus plano. Tuo atveju, jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su servituto duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą). Ieškovas teismui tokį planą pateikė, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokio plano. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą nustatyti servitutą ties ieškovui priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie derybas, vykstančias tarp minėto žemės sklypo savininko ir atsakovo, ar apie minėto žemės sklypo savininko ketinimus kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Be to, skirtingai nuo ieškovo žemės sklypo, kaimyninis žemės sklypas nėra visiškai atribotas nuo Pagrandos gatvės atsakovo žemės sklypu. Dalis kaimyninio žemės sklypo ribojasi su valstybine žeme. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam priklausančio žemės sklypo paskirtis – kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti). Gyvenamojo namo neįmanoma pastatyti, jei neužtikrinta galimybė įvažiuoti (patekti) į žemės sklypą ir tiesti į žemės sklypą inžinerines komunikacijas. Pagal LR Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 punktą vien tik įvažiavimui reikalingas ne mažesnio kaip 3,5 metro pločio kelio servitutas. Gyvenamojo namo statybai ir jo eksploatavimui normaliomis sąnaudomis taip pat būtinas prisijungimas prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų. Ieškovas ketina jungtis prie bendrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dujotiekio ir elektros tinklų, nors ir neturi tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo žemės sklypo paskirtį, akivaizdu, kad ieškovas normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu žemės sklypu galės tik tuo atveju, jei bus nustatytas ne tik kelio servitutas (kuriam reikalingas ne mažesnis kaip 3,5 m plotis), bet ir servitutas inžinieriniams tinklams tiesti (tam lieka iki 2,5 m pločio).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo pagrįstumą prašė vertinti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus argumentus dėl servituto dydžio ir vietos. Taip pat nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs šalių išdėstytas aplinkybės ir byloje esančius dokumentus bei žemės sklypų planą, padarė teisingą išvadą, kad nenustačius servituto ieškovui nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis turimu žemės sklypu pagal jo paskirtį. Tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl servituto dydžio ir vietos, turėtų siekti, jog kurios nors vienos šalies interesai ir teisės nebūtų suvaržytos labiau nei kitos šalies.

Atsakovo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui I. K. nuosavybės teise priklauso 0,1541 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Tarp šio žemės sklypo ir Pagrandos gatvės, kuri yra vienintelis kelias ieškovui įvažiuoti į savo žemės sklypą, yra įsiterpęs atsakovui R. S. priklausantis 0,2295 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 120-123). Taigi, ieškovui, norint patekti į savo žemės sklypą, neišvengiamai reikia kirsti atsakovui priklausantį žemės sklypą. Be to, ieškovui priklausančio žemės sklypo paskirtis tinkama individualiems namams statyti ir eksploatuoti, ką ieškovas nurodė ketinąs daryti, o tam reikalinga per atsakovo žemės sklypą tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę jam per atsakovui priklausančio žemės sklypo 67 kv.m. ploto dalį (t. y. 6 metrų pločio ir 11 metrų ilgio juostą), pažymėtą 2009-12-28 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane skaičiais s1-s4, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, taip pat tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, reikalingas ieškovo žemės sklypui tinkamai naudoti (b.l. 6).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės sutiko su tuo, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra būtinas tam, jog ieškovas galėtų įvažiuoti į savo žemės sklypą, tačiau, atsakovo vertinimu, servitutas turi būti nustatytas kitoje nei ieškovo nurodytoje vietoje, t. y. šalia ieškovo žemės sklypo esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7), bei mažesnio dydžio, t. y. 2,5 metrų pločio (b.l. 179-180, 187, 190). Atsakovas taip pat nesutiko su tuo, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra būtinas inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, reikalingų tinkamai naudoti ieškovo žemės sklypą, tiesimui (b.l. 118).

Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytais atsakovo argumentais, sprendė, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas nustatyti ieškovo prašomą servitutą, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai suteikimas teisės viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto (tarnaujančiojo daikto) savininko ar valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tik tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas turi būti nustatytas kitoje nei ieškovo nurodytoje vietoje, t. y. šalia ieškovo žemės sklypo esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7). Tokį argumentą atsakovas grindė tuo, jog su nurodyto žemės sklypo savininku buvo vedamos derybos dėl servituto nustatymo ir yra tikimybė, jog šis asmuo, kaip ir ieškovas, su atitinkamu reikalavimu kreipsis į teismą. Šios aplinkybės, atsakovo teigimu, leidžia ieškovo prašomą nustatyti servitutą nustatyti prie nurodyto žemės sklypo ir ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos. Nepaisant to, atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei tęsiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau jo nurodytas aplinkybes, tuo tarpu ieškovas su šiomis aplinkybėmis nesutiko. Be to, kaip matyti iš byloje esančio kadastro žemėlapio ištraukos (b.l. 7), atsakovo nurodytas žemės sklypas, priešingai nei ieškovo žemės sklypas, gali susisiekti su Pagrandos gatve ne vien tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą, o ir per valstybinę žemę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto, pagrįstai nevertino aukščiau nurodytų atsakovo aplinkybių.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovui vietoje prašomo nustatyti 6 metrų pločio servituto pakaktų tik 2,5 metrų pločio servituto. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 punktą mažiausias automobilių privažiavimo prie namo plotis turi būti 3,5 metro. Taigi, daugiau negu puse ieškovo prašomo nustatyti servituto turi būti skirta tokiam privažiavimui įrengti. Tuo tarpu abejoti tuo, kad ieškovas jam priklausančiame žemės sklype ketina statyti gyvenamąjį namą bei atitinkamai tiesti šio namo tinkamam eksploatavimui būtinus inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nors ir nėra byloje tai patvirtinančių įrodymų, kadangi būtent tokia yra ieškovui priklausančio žemės sklypo paskirtis. Be to, akivaizdu, kad gyvenamojo namo tinkamas eksploatavimas be šių tinklų ir komunikacijų yra neįmanomas ir šios aplinkybės papildomai įrodinėti nereikia. Kita vertus, neprotinga ir neracionalu būtų inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas tiesti po įvažiavimu į žemės sklypą, nes, esant reikalui šiuos įrenginius remontuoti, tektų ardyti visą įvažiavimo dangą. Taigi, šie darbai turi būti atlikti ieškovo prašomoje nustatyti likusio servituto dalyje.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo prašomą servitutą pagal 2009-12-28 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą. Tuo tarpu kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tarnaujančiojo daikto savininkas (šiuo atveju atsakovas), nustačius servitutą, turi teisę reikalauti kompensacijos už jo teisių suvaržymą ir patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Be to, ir skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta, kad servitutas yra atlygintinis.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išsprendus ginčą nebetikslingas jo užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atmetus atsakovo skundą ieškovui priteistinos jo patirtos išlaidos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą mažintinos nuo 2442 litų iki 1000 litų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 0,2295 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Priteisti iš R. S. 1000 litų I. K., jo patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.