Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės ūkio tarnybos atstovei V.Tenytei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui R. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl nustatymo servituto

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui I. K. nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. sav. Tarandės kaime esantis 0,1541 ha ploto žemės sklypas (unik. Nr.4103-0600-9106) Šis sklypas ribojasi su 0,2295 ha žemės sklypu (unik.Nr.4400-1957-8071), esančiu Vilniaus m. sav. Gineitiškių kaime nuosavybės teise priklausančiu atsakovui R. S.. Palei šį žemės sklypą eina Pagrandos gatvė, kuri, pasak ieškovo yra vienintelis kelias, per atsakovo sklypą patekti iki jam (ieškovui) priklausančio žemės sklypo.

Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2009m. rugpjūčio 5d. įsakymu Nr.2.3-13275-1021 minėtas žemės sklypas buvo padalintas ir įregistruotas Registruose Nr. 44/1314411 ir Nr.44/1314417. Atsakovui R. S. šiuo metu nuosavybės teise priklausantis Registre Nr.44/1314411 įregistruotas 0,2295ha žemės sklypas, kurio kadastrinis nr. 0101/0171;1896 (suformuotas padalinus žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 0101/0171:890), yra įsiterpęs tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir Pagrandos gatvės. Todėl ieškovas prašo nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį jam 0,1541 ha sklypo savininkui teisę per atsakovui priklausančio 0,2295 ha ploto žemės sklypo 67 kv. m ploto dalį, pažymėtą 2009m. gruodžio 28d. UAB “Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane skaičiais s1-s4, eiti, važiuoti transporto priemonėmis, tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurios reikalingos jo minėtam žemės sklypui tinkamai naudoti.

Teisme ieškovo atstovas ieškinį palaikė bei papildomai nurodė, kad atsakovo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jame nebus galima nieko statyti. Servituto nustatymo atveju atsakovas prarastų galimybę užsiimti žemės ūkio veikla 0,0067 ha plote. Atsakovo žemės sklypo vertė pagal 2002-10-21 Vyriausybės nutarimu Nr. 1671 patvirtintą metodiką, įvertinus 1 ha naudmenų vertę pagal našumą, sudaro 568 Lt, todėl servituto teritorijos vertę sudarytų 16,50 Lt. Būtinumas nustatyti servitutą kilo ne dėl ieškovo, o dėl valstybės institucijų kaltės, todėl ir nuostolius atsakovui turėtų atlyginti valstybė.

Teisme atsakovo atstovas, pripažindamas reikalingumą servituto nustatymui, prieštaravo dėl jo dydžio bei vietos. Jo teigimu, privažiuoti prie savo žemės sklypo ieškovas galėtų nustačius

2,5-3 m pločio servitutą, besiribojantį su Nr. 107-o žemės sklypo riba. Atsakovo atstovas nurodė,

kad sprendime teismas turėtų pasisakyti dėl servituto atlygintinumo, o nuostolių kompensavimą šalys galėtų spręsti atskiroje byloje arba bendru sutarimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.1d.). Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str.1d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui šiuo metu nuosavybės teise priklausantis 0,2295 ha žemės sklypas yra įsiterpęs tarp ieškovui priklausančio sklypo ir Pagrandos gatvės, kuri užima 0,1302 ha plotą, priskirtą valstybinei žemei (b.l.6,7). Šį sklypą iš BUAB „Vilniaus aušra“ 2011 m. balandžio 06 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo už 25000 Lt. (b.l.121). Vidutinė šio sklypo rinkos vertė viešojo registro duomenų banko išraše nurodyta 410788 Lt.(b.l.123).

Iš pateikto į bylą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengto žemės sklypo plano seka, kad ieškovo 0,1541 ha ploto sklypas iš visų pusių apsuptas kitiems savininkams priklausančių žemės sklypų, iš kurių tik atsakovo sklypas ribojasi su Pagrandos gatve, kuria ieškovas gali patekti prie savo sklypo tik kirsdamas atsakovo sklypą (b.l.6,7). Ieškovo sklypo paskirtis - individualiems namams statyti. Neturėdamas galimybės patekti į savo sklypą ir per atsakovo sklypą tiesti inžinierines komunikacijas, ieškovas neturi galimybės savo sklype statyti individualaus gyvenamojo namo, jo eksploatuoti ir jame gyventi. Su atsakovu dėl servituto nustatymo nesusitarta, jokių pasiūlymų šiuo klausimu jis nepateikė. Teisme atsakovo atstovas iš esmės pripažindamas servituto nustatymo reikalingumą, prieštaravo dėl jo dydžio bei vietos. Jo teigimu, privažiuoti prie savo žemės sklypo ieškovas galėtų nustačius 2,5-3m pločio servitutą, besiribojantį su Nr. 107-o žemės sklypo riba. Servituto nustatymo reikalingumą pripažįsta byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba. Įvertinęs šalių išdėstytus argumentus bei į bylą pateiktus žemės sklypų planą bei kitus dokumentus, teismas daro išvadą, kad nenustačius servituto ieškovui nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis turimu žemės sklypu pagal jo paskirtį.

Žemės sklypo planą, kuriame tiksliai nurodyta suvaržymų lokalizacija (schema) parengė licencijuota bendrovė „Geodeziniai tyrinėjimai“, kuri servitutui per atsakovo žemės sklypą nustatė 11 metrų ilgio ir 6 metrų pločio juostą. Be kelio įvažiavimui į sklypą, servitutas reikalingas ir statybos techniniuose reglamentuose numatytiems požeminiams inžineriniams tinklams tiesti. Taigi atsakovo siūlomo 2,5-3 m. pločio servituto nepakanka. Beje, atsakovas jo užsakymu parengto plano servitutui pagal jo pasiūlymą nustatyti, nepateikė (CPK 178 str.). Teismas laiko, kad nustačius servitutą pagal ieškovo pateiktą planą (schemą), minėtų sklypų savininkų – ieškovo ir atsakovo interesų proporcingumo principas nebus pažeistas.

Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.129 str.). Nustačius servitutą, ieškovas turės turtinę ir neturtinę naudą – jis turės ne tik įvažiavimą į savo valdomą sklypą, bet ir tam tikrą apsauginę zoną, atitolinančią namų valdą nuo važiuojamosios gatvės dalies ir galimybę nenaudoti savo turimos valdos dalies magistralinėms komunikacijoms tiesti. Atsakovas dėl nustatyto servituto netenka dalies ploto, sumažėja naudingas sklypo plotas ir jo vertė. Todėl atsakovui turi būti atlyginta. Tačiau atsakovas sklypo nuvertėjimo dydį privalo įrodyti – pateikti išvadas turto vertintojų ar kitų kompetentingų vertinimus atliekančių institucijų duomenis apie turto vertę ir jos pokyčius dėl servituto nustatymo. Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė. Todėl šioje byloje teismas pasisako tik dėl servituto atlygintinumo, o dėl atlyginimo dydžio šalys gali susitarti arba ginčą spręsti teisme kitoje byloje.

Iš atsakovo priteistinas ieškovui žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis CK 4.111, 4.126, 4.129 str. str. bei vadovaudamasis CPK 93, 98, 259 - 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti ir nustatyti neterminuotą, atlygintiną servitutą, suteikiantį teisę 0,1541 ha ploto žemės sklypo (unik. Nr.4103-0600-0106), esančio Tarandės kaime Vilniaus m. sav. kadastrinis Nr. 0101/0171:106 (viešpataujantis daiktas) savininkui I. K. (a/k (duomenys neskelbtini) per savininkui R. S. (a/k (duomenys neskelbtini) priklausančio 0,2295 ha ploto žemės sklypo (unik. Nr. 4400-1957-8071), esančio Gineitiškių kaime Vilniaus m. sav. kadastrinis Nr. 0101/0171:1896 (tarnaujantis daiktas) 0,0067 ha ploto dalį, pažymėtą 2009m. gruodžio 28d. UAB “Geodeziniai tyrinėjimai“ (į.k.126107754) parengtame žemės sklypo plane skaičiais s1-s4, eiti važiuoti transporto priemonėms, taip pat tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, reikalingas viešpataujančiam daiktui.

Panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011m. rugpjūčio 26d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl 0,02295 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Gineitiškių k. (kadastrinis Nr. 0101/0171:18960 ) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Įsiteisėjusį sprendimą siųsti VĮ Registrų centro filialui žiniai.

Priteisti iš atsakovo R. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 130 Lt. žyminio mokesčio bei 3726 Lt. bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo I. K. (į.k(duomenys neskelbtini) naudai bei 15,44 Lt. pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30d. Vilniaus apygardos teismui 30-ties dienų laikotarpyje nuo sprendimo priėmimo dienos per Vilniaus miesto 1-mą apylinkės teismą.