- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-2213-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05779-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Ruslano Snimuškino, R. S.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ruslano Snimuškino atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje dėl servituto nustatymo pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui R. S. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. ir prašė nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę 0,1541 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui per 0,2295 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 67 kv. m ploto dalį, pažymėtą 2009-12-28 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane M 1:000 linijomis ir skaičiais s1-s4, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į 0,1541 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, reikalingas 0,1541 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai naudoti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 0,2295 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Nurodė, kad perleidus ginčo žemės sklypą tretiesiems asmenims būtų apsunkintas sprendimo šioje byloje įvykdymas, bylos nagrinėjimo metu ginčo žemės sklypas jau buvo vieną kartą perleistas 2011-04-06 pirkimo-pardavimo sutartimi. Tai patvirtina grėsmę, kad ir ateityje žemės sklypas gali būti perleistas. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą, turi būti taikoma prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, kad ginčo žemės sklypo teisinis statusas bei priklausomybė nepasikeistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje laikoma, kad žemės sklypas, kurio daliai prašoma nustatyti servitutą, yra ginčo objektas ir jei toks sklypas jau buvo perleistas bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ir bylos nagrinėjimo metu perleidus ginčo turtą, galimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Grėsmė, kad daiktas, kuriam kaip tarnaujančiajam daiktui prašoma nustatyti servitutą, gali būti perleistas, yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant perleisti tokį daiktą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 0,2295 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas, kuriam yra prašoma nustatyti servitutą, yra ginčo objektas, padarė išvadą, kad perleidus žemės sklypą bylos nagrinėjimo metu galimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas (CPK 144 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. S. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad jis iš esmės neprieštarauja servituto nustatymui, tačiau ginčija jo dydį ir atlygintinumą. Ankstesnis šiuo metu jam priklausančio žemės sklypo savininkas buvo bankrutuojanti įmonė, todėl ji privalėjo parduoti jai priklausantį turtą tam, kad būtų patenkinti kreditorių interesai. Jo įsigytas žemės sklypas buvo pardavinėjamas viešai, ieškovas taip pat jį galėjo įsigyti ir tokiu būdu patekti į jo valdomą žemės sklypą. Jo žemės sklypas ribojasi su kitų asmenų sklypais, kurie turi analogišką problemą kaip ieškovas, todėl ketina iš jo įsigyti žemės sklypo dalį, besiribojančią su jų žemės sklypais. Derybos dėl to vyksta sklandžiai ir galimai jis susitars dėl sandorio. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis to padaryti negalės ir galimai patirs nuostolių. Laikinosios apsaugos priemonės daro žalą ne tik jam, bet ir tretiesiems asmenims. Ieškovas nepretenduoja jo sklypo įsigyti, servitutas nustatomas sklypui, o ne asmeniui, todėl visai nesvarbu, kas yra daikto savininkas. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė nepadės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, jis galės būti įvykdytas ir be jos taikymo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas yra pagrįstas. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu dabartinis žemės sklypo savininkas perleistų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomu, kadangi servitutas nustatomas daiktui ir seka paskui daiktą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad nuolat perleidžiant nuosavybės teisę į ginčo objektą, būtų vilkinamas teismo procesas ir pažeidžiamas CPK 7 str. numatytas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. CPK 144 str. nenumatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą. Be to, reikia atsižvelgti į taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu vyksta derybos su gretimų žemės sklypų savininkais, norinčiais įsigyti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalis, reikalingas įvažiavimams įrengti, todėl draudimas perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą yra neproporcingas ir pažeidžia atsakovo teisėtus interesus.
Ieškovas I. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nei derybų faktą, nei jų rezultatus patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Net jei derybos su kitų kaimyninių žemės sklypų savininkais iš tikrųjų vyktų ir iškiltų būtinybė sudaryti sandorį dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo ar jo dalies perleidimo, atsakovas turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita. Ginčo sklypo perleidimas, naujų ginčo sklypo bendrasavininkų atsiradimas, perleidus ginčo sklypo dalį, vilkins teismo sprendimo priėmimą, todėl nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ar ją panaikinus bus pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą patvirtina teismų praktika. Ginčo objektas bylos nagrinėjimo metu jau buvo vieną kartą perleistas, o atsakovas deklaruoja savo ketinimą dar kartą perleisti sklypą ar jo dalį, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant perleisti ginčo objektą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla dėl servituto nustatymo pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui R. S. Byloje pareikštam ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ir pirmosios instancijos teismas nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino. Atsakovas R. S. dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti, savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jo žemės sklypas ribojasi su kitų asmenų sklypais, kurie turi analogišką problemą kaip ieškovas, todėl ketina iš jo įsigyti žemės sklypo dalį, besiribojančią su jų žemės sklypais, kad derybos dėl to vyksta sklandžiai ir galimai jis susitars dėl sandorio, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis to padaryti negalės ir galimai patirs nuostolių, kad laikinosios apsaugos priemonės daro žalą ne tik jam, bet ir tretiesiems asmenims, kad ieškovas nepretenduoja jo sklypo įsigyti, taip pat tuo, kad servitutas nustatomas daiktui, o ne asmeniui, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepadės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, nes jis galės būti įvykdytas ir be jos taikymo. Šie atskirojo skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes žemės sklypas, kuriam pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, yra ginčo objektas, atsakovas nepateikė atskirajame skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Pagal CPK 144 str. 1 d. redakciją, galiojusią pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo įstatymo pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikšto ieškinio dalyku. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios leistų išlaikyti tokią padėtį, kuri suteiktų galimybę ieškovui tinkamai rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą- tinkamai jį įvykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirstomos pagal siekiamą tikslą: 1) galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančios priemonės, 2) prevencinės priemonės, 3) įrodymus užtikrinančios priemonės. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdamas nustatyti servitutą žemės sklypui, kuriam ir buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė- įrašas dėl nuosavybės teisės draudimo. Taigi ieškovas prašė taikyti įrodymus užtikrinančią priemonę, t. y. uždrausti perleisti žemės sklypą, dėl kurio vyksta ginčas ir kuriam siekiama nustatyti servitutą. Ieškovas pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie tai, jog ginčo objektas, t. y. nekilnojamasis daiktas, kuriuo ieškovas siekia įgyti teisę naudotis (tarnaujantysis daiktas), bylos nagrinėjimo metu jau buvo vieną kartą perleistas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. ieškinio padavimo metu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas buvo UAB „VILNIAUS AUŠRA“, o nuo 2011-04-06 pirkimo-sutarties pagrindu nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą įgijo R. S. Aplinkybė, jog ginčo objektas bylos nagrinėjimo metu jau buvo perleistas, kad ieškinys pareikštas atsakovui, kuriam priklauso ginčo objektas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir užtikrinti, kad šis žemės sklypas iki bus išnagrinėtas ginčas tarp šalių nebūtų perleistas.
Be to, atsakovas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jo žemės sklypas ribojasi ne tik su ieškovo, tačiau ir su kitų asmenų sklypais, kurie turi analogišką problemą kaip ieškovas, todėl ketina iš jo įsigyti žemės sklypo dalį, besiribojančią su jų žemės sklypais, kad derybos dėl to vyksta sklandžiai ir galimai jis susitars dėl sandorio, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis to padaryti negalės ir galimai patirs nuostolių, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.). Atsakovas, bet kurioje proceso stadijoje gali kreiptis į teismą su pagrįstu prašymu (pridėjęs tai patvirtinančius įrodymus), pvz. dokumentus, patvirtinančius jo ir trečiųjų asmenų derybas dėl žemės sklypo pardavimo, derybų rezultatus ir pan., prašyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.