Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui A. P. F. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi dvi nepilnametes dukras, tai yra A. F., gimusią (duomenys neskelbtini) ir S. F., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2019 metų, ieškovė su dukromis liko gyventi Lietuvoje, o atsakovas, kuris yra Italijos pilietis, šiuo metu gyvena Italijoje.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. Ieškovė su dukromis liko gyventi Lietuvoje, o atsakovas Italijoje. Šalių dukros šiuo metu gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, dukra A. F. lanko Kretingalės pagrindinę mokyklą, o S. F. lanko privatų lopšelį – darželį „Minnie“, kuris yra Trušelių k., Klaipėdos r. Nustatyta, kad ieškovė imasi priemonių užtikrinti visus šalių vaikų kasdienius poreikius, tai yra užtikrina kasdieninę vaikų priežiūrą, aprūpina juos gyvenamąja patalpa bei nuolat rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais. Byloje nėra jokių duomenų, kad pas ieškovę šalių dukroms būtų sudarytos netinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Kaip patvirtina į bylą pateikta išvada šalių dukras ir ieškovę sieja artimas ryšys, be to mergaitės išvadą teikiančios institucijos specialistėms išreiškė norą likti gyventi su mama. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šalių dukterų amžių, tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m., o šalims pradėjus gyventi atskirai šalių dukros liko gyventi su ieškove Lietuvoje, šiai dienai lanko mokymosi įstaigas, o atsakovas gyvena užsienyje, darytina išvada, kad yra pagrindas šalių nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo vertinimu, nustačius šalių dukterų gyvenamąją vietą su motina nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes šalių vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, tarp ieškovės ir šalių dukterų yra stiprus emocinis ryšys, šalių dukros yra išreiškusios norą likti gyventi su mama. Kaip patvirtina byloje pateikta išvada, šalių dukros su atsakovu bendrauja retai, tai, kad atsakovas retai matosi su dukromis, o bendrauja tik per telefoną ar internetą iš esmės patvirtino ir pats atsakovas. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirba laive ir jo darbas yra susijęs su ilgalaikiu buvimu jūroje, pats atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovė pažeistų šalių vaikų interesus, todėl A. F. ir S. F. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis ir 3.169 straipsnio 2 dalis).

Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo byloje nepareikšta. Atsakovą nuo pat pradžios atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tačiau priešieškinio reikalavimo dėl atsakovo ir dukterų bendravimo teismui nepateikė, nors teismas klausė ar atsakovas nereikš priešieškinio ir buvo nustatęs terminą apsispręsti dėl priešieškinio pateikimo. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su dukromis, tačiau pats atsakovas retai bendrauja su dukromis. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog tarp šalių yra ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikai ir nesant pareikšto reikalavimo dėl atsakovo ir dukterų bendravimo, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja ir dalyvauja jas auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus. Tai, kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti patvirtina ir atsakovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis spalio mėnesį buvo atvykęs į Lietuvą ir bendravo su dukromis ir Lietuvoje išbuvo apie mėnesį laiko.

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaikų bendravimą su tėvu, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja vaikų poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui ir ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021-01-01 buvo 642,00 Eur. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių dukra A. F., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra aštuonių metų ir devynių mėnesių amžiaus, ji lanko Kretingalės pagrindinę mokyklą ir yra trečiokė. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių dukra ne vienus metus lanko baseiną bei gimnastiką. Ieškovė nurodo, kad vyresniosios dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 769,50 Eur suma, kurią sudaro: 200,00 Eur maistui, 200,00 Eur būsto nuoma, 35,00 Eur būsto komunaliniai mokesčiai, 120,00 Eur rūbams ir avalynei, 40,00 Eur kanceliarinėms ir mokymosi priemonėms, 55,00 Eur baseinas, 40,00 Eur vaistams, vitaminams, 30,00 Eur higienos priemonėms, pramogos 35,00Eur, 20,00 Eur automobilio kurui ir 4,50 Eur draudimas.

Šalių dukra S. F., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra trijų metų ir dešimties mėnesių amžiaus, ji šiuo metu lanko darželį ir dėl savo amžiaus jokių papildomų būrelių nelanko. Ieškovė nurodo, kad S. F. išlaikymui per mėnesį reikalinga 817,60 Eur suma, kurią sudaro: 200,00 Eur maistui, 200,00 Eur būsto nuoma, 35,00 Eur būsto komunaliniai mokesčiai, 140,00 Eur mokestis už darželį, 110,00 Eur rūbams ir avalynei, 20,00 Eur priemonės ugdymui (darželio reikmenys, pratybos, lavinamosios knygutės, piešimas), 30,00 Eur vaistams, vitaminams, 30,00 Eur higienos priemonėms, 30,00 Eur pramogoms, 20,00 Eur automobilio kurui ir 2,60 Eur draudimas.

Nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš ieškovės darbdavio pateiktos pažymos apie gaunamą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2021-01 nustatyta, kad 2020 metais ieškovė atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai gaudavo apie 1 989,67 Eur darbo užmokestį. Ieškovės į bylą pateikta VSDFV pažyma apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį už 2021 metus patvirtina, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2021-01 iki 2021-06 kas mėnesį neatskaičius mokesčius gavo apie 3 958,79 Eur darbo užmokestį. Teismo turimais LITEKO duomenimis iš VSDFV už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-02-01 nustatyta, kad ieškovė nuo 2016-03-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2021-03-19 drausta valstybės lėšomis, kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, o 2021 metais vidutiniškai per mėnesį neatskaičius mokesčių ieškovės gaudavo apie 3 348,90 Eur darbo užmokestį bei buvo išmokėta 210,95 Eur suma už nedarbingumą laikotarpiu nuo 2021-08-04 iki 2021-08-06.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ išrašo iš nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad ieškovei pagal 2021-04-19 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2735 asmeninės nuosavybės teise priklauso 381/808 dalys žemės sklypo ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas hipotekos lakštu, nes yra įgytas už ieškovei kreditoriaus AB „Swedbank“ kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą 124 050,00 Eur kreditą, galutinis kredito gražinimo terminas 2051-04-15. Iš pateiktos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo preliminaraus grafiko nustatyta, kad ieškovė nuo 2021-05-05 iki 2022-05-15 kas mėnesį kreditoriui moka tik palūkanas, tai yra vidutiniškai per mėnesį moka 204,95 Eur, o nuo 2022-05-15 ieškovės kreditoriui kas mėnesį mokės po 468,75 Eur. Iš į bylą pateiktos 2019-10-10 nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 nuomojosi butą už 600,00 Eur per mėnesį. Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020-07-27 iki 2021-06-02 kas mėnesį už dukters S. F. darželį mokėjo vidutiniškai po 122,27 Eur. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas ieškovei laikotarpiu nuo 2020-02-15 iki 2020-07-24 pervesdavo lėšas, tai yra 6 mėnesius dukterų išlaikymui po 600,00 Eur kas mėnesį, tris mėnesius pervesdavo po 400,00 Eur per mėnesį, 2020-09-27 pervedė 550,00 Eur, vėliau tris mėnesius mokėjo po 500,00 Eur ir 2021-06-13 pervedė 908,00 Eur, tai yra viso už laikotarpį nuo 2020-02-15 iki 2020-12-22 pervedė 6 350,00 Eur bei 2021-06-13 po ieškinio teismui pateikimo dienos sumokėjo 908,00 Eur. Ieškovė kas mėnesį nuo 2021-02-01 gauna po 140,00 Eur už vaikus iš valstybės.

Iš prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų bei atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad jis dirba pagal kontraktą MSC Maltos jūrininkų uždarojoje bendrovėje, kruiziniame laive MSC Grandiosa, kur jo bazinė alga yra apie 1 684,75 Eur ir kontraktas sudarytas 6 mėnesiams, o prieš tai jis taip pat dirbo laive toje pačioje įmonėje. Iš prie atsiliepimo pateiktų algalapių matyti, kad prieš tai atsakovas taip pat dirbo laive MG-MSC MAGNIFICA laikotarpiu nuo 2020-09-26 iki 2021-02-26 ir jo pareigos buvo antrasis tiekimo pareigūnas. Į bylą yra pateikti du MSC Maltos jūrininkų uždarosios bendrovės algalapiai 2020 m. gruodžio mėnesiui, viename nurodyta, kad išmoka kortelėje 340,17 Eur, kurią sudaro 221,02 Eur išeitinė išmoka, ir 119,15 Eur likutis už praėjusį mėnesį bei algalapis 2020 m. gruodžio mėnesiui, kuriame nurodyta, kad atsakovui atlyginimas yra 1 684,75 Eur. Iš atsakavo teismo pateikto jo sąskaitos išrašo, kuris nėra išsamus matyti, kad 2020-01-13 jam pervestas 1 056,03 Eur atlyginimas, 2020-04-15 – 303,78 Eur, 2020-10-13 – 500,00 Eur, 2020-11-11 – 3 100,00 Eur, o 2020-12-11 – 2 100,00 Eur, o 2021-01-12 – 1 450,00 Eur, 2021-02-11 – 1 250,00 Eur, 2021-06-11 – 1 050,00 Eur; 2021-07-13 – 1 684,75 Eur, 2021-08-11 – 1 684,75 Eur, 2021-09-13 – 1 684,75 Eur ir 2021-10-12 – 1 684,75 Eur.

Atsakovas ir jo atstovas ne kartą buvo įpareigotas teismui pateikti tikslius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, tai yra turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimus kreditorius, banko sąskaitų išrašus ir duomenis apie atsakovo vardu atidarytas sąskaitas. Tačiau atsakovas tik nurodė, kad jis jokio nekilnojamojo turto neturi, taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti kokios jo pajamos yra per mėnesį, o tik paaiškino, kad reikia žiūrėti į jo pateiktą kontraktą bei tai, kad jo darbo užmokestis priklauso nuo jo darbo laiko pagal kontraktą ir nurodė, kad kai jis neturi kontrakto jokių pajamų jis negauna. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis turi tik Lietuvoje banko sąskaitą, tačiau jo atstovas teikdamas prašymą 2021-12-22 dėl papildomų dokumentų pateikimo (kuris teisme užregistruotas 2021-12-23 Nr.DOK52849) nurodė, kad 2020 m. birželio mėn. atsakovas Italijoje pašte atidarė mažą einamąją sąskaitą, kad gautų bedarbio išmoką, kurioje šiai dienai yra mažiau nei 200,00 Eur, tačiau šios sąskaitos išrašo teismui nepateikė, kaip ir nepateikė išsamių atsakovo sąskaitos išrašų, iš kurių būtų galima matyti ne tik atsakovo gaunamas pajamas bei visas jo patiriamas išlaidas, nes teismui yra pateikiami tik išrašai, kurie patvirtina, kad jis atlikdavo periodinius pavedimus ieškovei.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinka, su ieškovės nurodytomis išlaikymo vaikams sumomis, nes mano, kad dukterų išlaikymui atsižvelgiant į jų amžių bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pakanka po 227,00 Eur kiekvienam vaikui, tai yra tiek kiek jis moka kas mėnesį, nes perveda ieškovei, tačiau konkrečių paskaičiavimų kiek jo manymu yra išleidžiama duroms per mėnesį atsakovas teismui nepateikė. Mano, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad kas mėnesį ji išleidžia apie 20,00 Eur kiekvienai dukrai kurui, motyvuodamas tuo, kad ieškovei yra duotas tarnybinis automobilis bei tuo, kad vyresnioji dukra į mokyklą gali nuvykti ir mikroautobusu. Teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, nes atsakovas iš esmės pats patvirtino, kad vyresnioji dukra lanko baseiną ir gimnastiką, ieškovė nurodo, kad užsiėmimai būreliuose vyksta du kartus per savaitę, todėl jai tenka vežti dukrą į Klaipėda į būrelius keturis kartus per savaitę, kartais ji paima ir nuvežą dukrą iš mokyklos, o mažąją dukrą veža į darželį. Teismo vertinimu, atsižvelgiat į ieškovės paaiškinimus ir į tai, kad šalių dukra lanko du būrelius Klaipėdos mieste, o gyvena Klaipėdos rajone, akivaizdu, kad ieškovė kasdien patiria išlaidų kurui susijusių su vaikų vežimu. Tai, kad ieškovei yra suteiktas tarnybinis transportas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturi kuro išlaidų, nes kaip nurodė ieškovė kurą jai kompensuoja tik darbo tikslams, o ne asmeniniams poreikiams. Kuras reikalingas ir nuvykti į parduotuvę ar pas gydytojus bei vykstant pramogauti su vaikais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-10-14 nutarimą Nr. 1114, nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga buvo 642,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 467,00 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 233,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimu Nr.834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga lygi 730,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 518,00 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259,00 Eur.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi daugiau išlaikytinių, kuriems turėtų teikti išlaikymą, nei jų dvi bendros dukros. Ieškovės turtinė padėtis lyginant su atsakovo yra kiek geresnė, nes ieškovė 2021-04-19 įgijo nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 49 900,00 Eur, tačiau ieškovė turi ir 124 050,00 Eur kreditorinį įsiskolinimą, nes už suteiktą kreditą ji įgijo nekilnojamąjį turtą, o galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2051-04-15. Atsakovas tvirtina, kad jis neturi nei nekilnojamojo turto, nei kreditorinių įsiskolinimų, kaip nurodė, kai nebūna darbo komandiruotėje jis gyvena pas mamą, o kai dirba jis gyvena kruiziniame laive ir jam nekainuoja nei pragyvenimas, nei maistas, kainuoja tik internetas. Iš teismui atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų sunku nustatyti tikslią atsakovo turtinę padėtį, nes yra pateikti tik keli atsakovo algalapiai ir nėra pateiktas išsamus atsakovo banko sąskaitos išrašas ar oficiali atsakovo darbdavio pažyma, o yra pateikti tik duomenys, apie jo bazinę algą, kuri yra 1 684,75 Eur pagal kontraktą. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius už paskutinius keturis mėnesius buvo apie 1 656,16 Eur, tai yra praktiškai toks pats kaip atsakovo, nors prieš tai jos gaunamos pajamos buvo didesnės. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna vaikų išmokas už vaikus, kuri 2021 m. per mėnesį buvo 140,00 Eur už du vaikus.

Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad šalių nepilnametės dukros turėtų kokių sveikatos sutrikimų, nuolat sirgtų peršalimo ar kitokiomis ligomis, ar turėtų kokių specialių poreikių, išskyrus išvadą teikiančios institucijos pateiktuose dokumentuose, kur ieškovė nurodė, kad viena iš šalių dukra lankosi pas dantistą, nes turi problemų.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šalių dukromis praktiškai visą laiką rūpinasi viena pati ieškovė, nes atsakovas gyvena užsienyje, be to jo darbo pobūdžio yra toks, kad jis negali dažnai bendrauti ar susitikti su dukromis, nes jo kontraktai kruiziniuose laivuose trunka apie pusmetį, todėl jis dažniausiai su dukromis bendrauja tik telefonu ar per internetą. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, šiai dienai tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra panašus, todėl laikytina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra panaši, nors ieškovė turi nuosavą būstą, o atsakovas neturi nuosavo būsto, tačiau ieškovė turi apie 124 050,00 Eur įsiskolinimą, o atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jis turi kreditorinių įsiskolinimų. Atsakovas yra jauno amžiaus, tai yra 42 metų, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, ar yra kitos objektyvios priežastys dėl ko atsakovas negali dirbti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nors atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jam abejonių kelia tam tikros ieškovės nurodomos išlaidos nepilnamečiams vaikams dėl transporto ir gydymo išlaidų, maisto išlaidų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikų poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaikų išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaikų kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams, buities prekėms ir pan.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas gyvena užsienyje, todėl su dukromis gyvai susitinka 1-2 kartus metuose. Įprastai vaikų tėvams gyvenant skyrium, tačiau vienoje valstybėje nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti nustatoma suteikiant tėvui teisę ir numatant pareigą dalintis nepilnamečio vaiko priežiūra su vaiko mama bendraujant su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis, pasiimant jį savaitgaliais su nakvyne, kad vaiko priežiūra ir papildomomis išlaidomis dalintųsi abu tėvai. Nagrinėjamu atveju, ieškovei be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikams, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, buitimi, gydymu ir kitu vaikų aptarnavimu, kuriam panaudojami jos laiko ir sveikatos resursai.

Teismas atmeta kaip neapgrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovė nederino su juo vaikų lankomų būrelių, nes, kaip nurodė ieškovė, dukra jau ne pirmus metus lanko šiuos užsiėmimus ir dukrai patinka. Teismas ieškovės prašomą išlaikymo sumą mažina tuo pagrindu, kad ieškovė įgijusi nuosavą būstą iš esmės nebepatiria išlaidų, kurias nurodo už būsto nuomą, tai yra kiekvienai dukrai po 200,00 Eur, tačiau akivaizdu, kad ieškovė patiria daug kitų nenumatytų išlaidų, kurių ieškovė neįtraukė į išlaikymo paskaičiavimo suvestinę, nes joje nėra numatyta lėšų dukterų atostogoms, baldams ir pan. Kitos ieškovės išlaikymo paskaičiavimuose nurodytos būtinosios išlaidos, teismo vertinimu, yra pagrįstos ir nėra neprotingai per didelės, todėl jos neprivalo būti įrodinėjamos. Teismo manymu atsakovo turtinė padėtis leidžia jam galimybę užtikrinti ne tik pačius minimaliausius vaikų poreikius.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė pateikdama ieškinį nurodė, kad atsakovas yra skolingas dukrų išlaikymui už du mėnesius, todėl ji iš atsakovo prašo kiekvienai dukrai priteisti po 800,00 Eur išlaikymo įsimolinimo sumą.

Nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2021-03-08. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po bylos teisme iškėlimo atsakovas padengė išlaikymo įsiskolinimą, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas nors ir po bylos iškėlimo teisme, tačiau padengė ir toje dalyje ginčo tarp šalių nėra.

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, už šį patenkintą reikalavimą mokėtinas 162,00 Eur (300,00 Eur + 300,00 Eur × 12 × 3 procentai) = 162,00 Eur ) žyminis mokestis, kuris priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

Už ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau pateikiant ieškinį ši suma nebuvo sumokėta, o teismas per klaidą nenustatė ieškinio trūkumų. Įvertinus, tai, kad iš esmės tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 75,00 Eur valstybei žyminį mokestį, kurio nebuvo sumokėjusi ieškovė.

Nei ieškovė, nei atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės A. F., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės S. F., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. P. F., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai A. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2021-03-08 iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš atsakovo A. P. F., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai S. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2021-03-08 iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių A. F. ir S. F. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę R. Č..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P. F.162,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.