Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja ir J. A. susituokė (duomenys neskelbtini) J. A. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2004 m. pareiškėja su šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) ir iki šiol pareiškėjos šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Iki 2007 m. balandžio 16 d. ji su šeima gyveno pas pažįstamus. 2011 m. lapkričio pradžioje pareiškėja su sutuoktiniu atvyko į Lietuvą pasikeisti nebegaliojančių asmens dokumentų (pasų). Tam, kad galėtų pakeisti dokumentus nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. J. A. ir pareiškėja buvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kaišiadorių rajono savivaldybėje, nes neturėjo savo nekilnojamojo turto Lietuvoje. Pareiškėja su sutuoktiniu atvyko kelioms dienoms pas jos brolį A. K. adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pildė dokumentus ir atvykę, ir išvykdami. Pasikeitę asmens dokumentus, grįždami į (duomenys neskelbtini), seniūnijoje jie pildė išvykimo lapelius, kuriuose abu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išvyksta į (duomenys neskelbtini), nors turėjo nurodyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos duomenys gyventojų registre ištaisyti 2023 m. liepos 20 d., įrašant „nuolat gyvena užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini)“, o J. A. duomenų ištaisyti negalima, nes jis mirė (duomenys neskelbtini). Jo mirties vieta (duomenys neskelbtini), pastovus adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis turėjo paveldėjęs dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja siekdama susitvarkyti paveldėjimą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro notarą, kur paaiškėjo, kad J. A. mirties vieta, nurodyta mirties dokumentuose, nesutampa su gyventojų registro duomenyse nurodyta išvykimo valstybe. Kadangi J. A., deklaruodamas išvykimą į užsienį, išvykimo valstybe nurodė „(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja siekdama ištaisyti šią klaidą kreipėsi į seniūnija, tačiau ši negalėjo ištaisyti įrašo, kadangi J. A. yra miręs. Dėl šios priežasties pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, reikalingą siekiant inicijuoti paveldėjimo bylą po J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. pareiškėjos paveldėjimo teisių įgyvendinimui po sutuoktinio mirties.

Teismo posėdyje pareiškėja V. A. prašė patenkinti pareiškimą, patvirtindama jos dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pirmą kartą su sutuoktiniu į (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini) m., vėliau jie persikraustė į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno nuo 2007 m., adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis nebuvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) į kitą valstybę. A. K. yra jos brolio sutuoktinė, pas kurią ji gyvena, kai grįžta į Lietuvą. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo grįžusi apie 3 kartus, du kartus grįžo su sutuoktiniu. Sutuoktinis sirgo apie 7-8 metus iki mirties, jam buvo (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos ji slaugė sutuoktinį, nedirbo ir visada buvo namie, už tai gaudavo socialines pašalpas ((duomenys neskelbtini)). Sutuoktinis sėdėjo vežimėlyje, jam nuolatos reikėjo padėti, todėl jie negalėjo tvarkytis reikalų.

Liudytoja A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad mirė pareiškėjos vyras, kuris turėjo miško, dalį namo (duomenys neskelbtini) rajone, pareiškėja šio turto dar neperėmė. Pareiškėja su sutuoktiniu išskrido į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno, paskui persikėlė kažkur kitur. Kai pareiškėja su savo sutuoktiniu pirmą kartą atskrido pas ją 2011 m., tuo metu jie jau gyveno ne (duomenys neskelbtini), persikėlė į kitą valstybę ir ten liko gyventi. Ji turi pareiškėjos įgaliojimą. Problema tvarkant palikimą kilo dėl dviejų raidžių „(duomenys neskelbtini)“, ką tai reiškia nesidomėjo. Ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl J. A. duomenų sutvarkymo, bet seniūnija parašė, kad negali pakeisti mirusiojo duomenų atbuline data. Dėl pareiškėjos ji kreipėsi į Registrų centrą ir jos duomenys buvo sutvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir J. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). J. A. ir pareiškėja V. A. nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. buvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kaišiadorių r. sav., Gyventojų registro pažymos duomenimis J. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 20, 21). J. A. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Iš prie bylos priedų pateiktos Gimimo ir mirčių Registro ((duomenys neskelbtini)) Sertifikuotos kopijos matyti, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini), o jo pastovus adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). 2023 m. rugsėjo 14 d. gyventojų registro duomenimis pareiškėja nuo 2023 m. liepos 20 d. nuolat gyvena užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad ji ir jos sutuoktinis nuo 2007 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) dalis, o ne (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir su pareiškimo priedais pateiktas F. L. rašytinis paaiškinimas, kuriame tvirtinama, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini) buvo objekto adresu (duomenys neskelbtini) nuomininkai (b. l. 23). Be to, ir liudytoja apklausta pareiškėjos giminaitė A. K. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos sutuoktinis negyveno (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi po sutuoktinio mirties liko jam priklausęs ir nepaveldėtas turtas: 1/3 dalis gyvenamojo namo, lauko virtuvės, kluono tvarto ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16). Siekiant tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūras, būtina nustatyti palikimo atsiradimo vietą. Gyventojų registre esant duomenims apie tai, kad J. A. gyveno (duomenys neskelbtini), nors jis iš tikrųjų gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini), notarė negali tinkamai įgyvendinti pareiškėjos mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo procedūrų. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija jokių duomenų apie faktinę J. A. gyvenamąją vietą užsienio valstybėje duomenų neturi ir jo duomenų koregavimo atlikti negali, nes sistemoje įvesta jo mirties data (b. l. 18).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. ji su sutuoktiniu J. A. visą laiką iki jo mirties (duomenys neskelbtini))gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) deklaruodami išvykimą iš Lietuvos jie abu suklydo nurodydami išvykimo šalį „(duomenys neskelbtini)“, nes nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) dalis bei turėjo lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti ir pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai netiesiogiai patvirtina pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad nuo 2011 m. ji su sutuoktiniu nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra (duomenys neskelbtini), priklausančioje (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja siekia inicijuoti paveldėjimo bylą po J. A. mirties, t. y. įgyvendinti savo teisę į sutuoktinio turto paveldėjimą, tačiau negali to padaryti, nes J. A. mirties vieta, nurodyta mirties dokumentuose ((duomenys neskelbtini); b. l. 9), nesutampa su gyventojų registro duomenyse nurodyta išvykimo valstybe ((duomenys neskelbtini); b. l. 8). Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, kad (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turi juridinę reikšmę pareiškėjai siekiant įgyvendinti jos teisę į po sutuoktinio mirties likusio turto paveldėjimą, kadangi būtų pašalinta kliūtis inicijuoti mirusiojo J. A. turto paveldėjimo bylą.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis ir Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24, 68.8 punkte nurodyta, kad asmens deklaravimo duomenys nustoja galioti ir yra naikinami asmeniui mirus.

Pareiškėjos įgaliota atstovė A. K. kreipėsi dėl J. A. deklaravimo duomenų pakeitimo Gyventojų registre į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, tačiau ši nurodė, kad jokie koregavimai negalimi, nes sistemoje įvesta J. A. mirties data. Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad Seniūnija, gavusi pareiškėjos prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis, negalėjo nepaisyti galiojančio teisinio reglamentavimo ir priimti priešingą teisės aktams sprendimą. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neturi ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes mirusio asmens deklaravimo duomenų pakeisti negalima (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24, 68.8 punktas).

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuojama, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., miręs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.