- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2-23853-989/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17869-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 294,17 Eur žalos atlyginimą, 15 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 18 d. pateikta Informacija apie eismo įvykį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja E. S.. Dėl automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 296,17 Eur dydžio draudimo išmoką (iš nuostolio 580,38 Eur sumos buvo atimta 170,36 Eur už dalių būklės pagerinimą, taip pat buvo atimta 115,85 Eur besąlyginė išskaita numatyta KASKO sutartyje) ir įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Taigi būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus, o ne rankiniu būdu AB „Lietuvos draudimas“ ar serviso darbuotojų sprendimu. Nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 3.3 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Šios Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra (duomenys neskelbtini) kelio valdytoja ir dėl šio kelio konstrukcinių trūkumų kilusios žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu atsako jo savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, jog sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, jog rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo (e. b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011 m. gruodžio 29 d. sudarius su UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties 1 punktas). 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog Rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant <...>. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi minėtų 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties bei 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto gatves perdavė valdyti UAB „Grinda“, kuri jų galiojimo metu, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki jų galiojimo pabaigos, turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju. Remiantis 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties priedo Nr. 2 „Techninės specifikacija“ nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos Sutarties dalis, UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti visą eilę specifikacijos 3 p. numatytų darbų, tarp jų – gatvių defektavimą. Techninės specifikacijos 16 p., detalizuojančiame pareigos atlikti gatvių defektavimą apimtį, numatyta, kad ne planinio remonto metu, be jokių papildomų užsakovės nurodymų, UAB „Grinda“ turi pareigą savarankiškai vykdyti Sutartyje numatytų gatvių priežiūrą ir nustatyti eismo saugumui grėsmę keliančius gatvių defektus. Akivaizdu, kad atlikdamas gatvių priežiūrą ne planinio dangos remonto laikotarpiu atsakovas UAB „Grinda“ yra tikrasis Sutartyje numatytų gatvių valdytojas, privalantis operatyviai nustatyti gatvių defektus, apie tai informuoti užsakovą, o šios pareigos tinkamai neatlikus – atlyginti dėl gatvių defektų tretiesiems asmenims kilusius nuostolius. Taigi sistemiškai vertinant Sutarties ir ją papildančio Susitarimo, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina pagrįsta išvada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarties, jos priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, taigi tik UAB „Grinda“, esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieškovo reikalavimai atmestini. Ieškovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, netgi nebandė jos išvengti. Teismų praktikoje yra įtvirtina, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai sąlygojo įvykusius eismo įvykius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusių duobių. Kaip jau minėta, CK 6.282 straipsnis numato, kad, esant dideliam nukentėjusiojo asmens neatsargumui, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog žala atsirado dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės (e. b. l. 42-48, 49-55, 84-90, 91-97).
Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime nurodė, kad automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę. Šį teiginį ieškovas iš esmės grindžia 2017 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais dokumentais, o nuotraukos ir vairuotojos paaiškinimai nepridedami. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad minėta pažyma nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ir (ar) Savivaldybės, ir (ar) UAB „Grinda“ kaltės. Taip pat pažymėtina ir tai, jog administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą, nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Tuo labiau, kad iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad įvykio metu 10:32 val. buvo šviesus paros metas. Dėl to vairuotojas, net matydamas, kad šviesiu paros metu, galimai pažeisdamas nurodytas kelių eismo taisykles, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai ir toliau važiavo nemažindamas greičio. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, Savivaldybė ir (ar) trečiasis asmuo UAB „Grinda“ yra atleistini nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalis, kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, ir šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka būtent ieškovui, ir kol minėtų aplinkybių ieškovas neįrodė, Savivaldybės ar UAB „Grinda“ atsakomybė negali kilti. Nurodė, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas (e. b. l. 33-39, 118-124).
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovu turėjo būti UAB „Grinda“. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo „UAB „Grinda“ teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. l. 169).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9, 131-139). Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 18 d. pateikta Informacija apie eismo įvykį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (e. b. l. 10). Automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja E. S. (e. b. l. 6-8). AB „Lietuvos draudimas“ nustatė ir įvertino dėl to padarytus sugadinimus (e. b. l. 13-17) bei draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 296,17 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 12, 18-19).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas prie savarankiškų savivaldybės funkcijų priskiria savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.
Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės (e. b. l. 9). CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Kelyje buvusi duobė, dėl kurios atsirado žala, priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
Byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini), savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Byloje ginčas kilo dėl to, ar Vilniaus miesto savivaldybė (duomenys neskelbtini), valdymą perdavė UAB „Grinda“.
Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas paneigti savo atsakomybę, pateikė įrodymus, iš kurių nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ sudarė 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (1 punktas). Šalys susitarė, kad darbai atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą UAB „Grinda“ užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (3.3. punktas). Pagal sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo (4.2.2. punktas) (e. b. l. 58-73, 100-115).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ taip pat sudarė 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, kurio pagrindu 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2. punktą papildė 4.2.10. punktu, nustatančiu, kad „Rangovas“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. „Rangovas“ privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti „Užsakovą“. „Rangovas“ nuo „Sutarties“ pasirašymo dienos iki „Sutarties“ galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti „Užsakovui“ ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios, dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš „Užsakovo“, „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ už pagal šią „Sutartį“ atliktu „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad „Rangovas“ per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo „Užsakovui“ sumokėtų kompensaciją lygią priteistiems nuostoliams“ (e. b. l. 74,116).
2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vertinami ir aiškinami sistemiškai. 2012 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracija susitarė su UAB „Grinda“, kad darbai atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą užsakymą UAB „Grinda“, jame nurodytus kiekius bei darbų atklimimo terminus. Todėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sistemiškai aiškinant su 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra perdavusi UAB „Grinda“ savivaldybės gatvių valdymo. Kaip jau minėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, prie savivaldybės savarankiškos funkcijos yra priskiriamas ne tik gatvių ir kelių taisymas, tačiau ir priežiūra, tiEsimas, saugaus eismo organizavimas. Nei 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nei 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina fakto, kad būtent tokia apimtimi atsakovas yra perdavęs UAB „Grinda“ ginčo gatvės valdymą.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1450-275/2018, taip pat 2017 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2018, jau yra vertinęs 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ryšį. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika, tai, kad gatvės valdymas yra ne tik jos būklės priežiūra, bet ir tokie veiksmai kaip eismo reguliavimas gatvėje, jos ženklinimas, apmokėjimo už stovėjimą gatvėje reglamentavimas, nesant duomenų, kad visus veiksmus, kurie priskirtini prie gatvės valdymo, pavesta atlikti UAB „Grinda“, darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, jog ji nėra gatvės valdytoja, todėl ne ji turi atsakyti už žalą, padarytą automobiliui, jam įvažiavimus į gatvėje atsiradusią duobę. Atsakovas nepateikė kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2018, taigi nenuginčijo nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytų išvadų dėl sutarties ir susitarimo nuostatų aiškinimo. Analogiški procesiniai sprendimai priimti ir kitose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose (2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017), todėl atsakovas, teigdamas, kad sutarties ir susitarimo nuostatos turėjo būti aiškinamos kitaip, turi nurodyti, kad atsirado tam tikros aplinkybės, dėl kurių suformuota teisminė praktika turi būti keičiama. Tokių aplinkybių atsakovas nenurodė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1450-275/2018, išaiškinta, kad „atsakovas sudaryta 2011 m. gruodžio 29 d. sutartimi ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių bendrovei, tai reiškia, kad apygardos teisme jau yra suformuota praktika dėl savivaldybės atsakomybės, taikant CK 6.266 straipsnio nuostatas, nesant kitokios teisminės praktikos, teismas privalėjo remtis jau suformuota praktika ir priimti analogišką teismo sprendimą“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaujasi aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismo – suformuota praktika ir sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ atsakovas neperleido UAB „Grinda“ (duomenys neskelbtini), savarankiško valdymo. Teismas sprendžia, kad savarankiškas (duomenys neskelbtini), valdymas UAB „Grinda“ neperėjo, todėl dėl šios gatvės trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.
Byloje taip pat kilo ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. spalio 12 d. žalos sąmata buvo sudaryta remiantis Audatex kompiuterine programa. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad žalos dydis apskaičiuotas Audatex kompiuterine programa (e. b. l. 13-17). Ši programa skirta transporto priemonių vertinimui pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101 patvirtintas Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, kurios (instrukcijos) reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams (2, 4 punktai). Teismų praktikoje pažymima, kad draudimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nereikalauja, jog eismo įvykio metu padaryta žala būtų apskaičiuojama nepriklausomo turto vertintojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-976-392/2012).
Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu žalos nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių būtinoji dalis. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje turto arba verslo vertinimas vidaus reikmėms apibrėžtas kaip turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkto pagrindu turto arba verslo vertintojams priskiriami vidaus turto arba verslo vertintojai, kurie apibrėžiami kaip turto arba verslo vertintojai, kurie pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms. Remiantis pateiktu teisiniu reguliavimu, draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto ar verslo vertintojo sąvoką. Todėl žalos nustatymą neturėjo atlikti įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punktą. Ši tvarka, nustatant žalą draudimo santykiuose, nėra privaloma, nes tokio reikalavimo nenumato nei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, nei CK, nei draudimo sutarties sąlygos. Atsakovas, nors ir ginčijo nustatytos žalos dydį, kaip neatitinkantį rinkos kainų, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus darbuotojo A. D. sudaryta 2017 m. spalio 12 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant žalos dydį draudimo išmokai.
Atsakovas, nesutikdamas su jam kylančia atsakomybe, kvestionuoja žalos transporto priemonei kilimo priežastinį ryšį. Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 18 d. pateikta Informacija apie eismo įvykį Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio rūšis yra užvažiavimas ant kliūties; dangos būklė – šlapia. Taip pat nurodyti transporto priemonės sugadinimai – priekinis kairės pusės ratas ir užpakalinis kairės pusės ratas (e. b. l. 10). Vairuotojas, teikdamas 2017 m. spalio 5 d. prašymą ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, taip pat nurodė, kad įvažiavo į duobę, buvo šlapia ir nieko nesimatė (e. b. l. 12). Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad automobilio sugadinimai atitinka nukentėjusio asmens nurodytas aplinkybes – vairuotojas nurodė, kad įvažiavo į duobę, buvo šlapia ir nieko nesimatė. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti kelyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta lietingu metu. Šiame kontekste blogos oro sąlygos savaime nereiškia, jog į eismo įvykį pakliuvęs vairuotojas nebuvo tiek atsargus, kiek tai buvo būtina. Įvertinus visumą įrodymų, ieškovo ir atsakovo argumentai teismui neleidžia abejoti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (atsiradusios gatvėje duobės) ir kilusių pasekmių transporto priemonei.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytos visos Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistinas 294,17 Eur žalos atlyginimas.
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės tenkintinas visiškai.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą teismui AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 5) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios bylinėjimosi išlaidos AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistinos iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710061, priteisti 294,17 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 17 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 294,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.