- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-976-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03657-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „DnB NORD lizingas“, L. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-213/2011 pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, UAB „DnB NORD lizingas“ ir L. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 33.020 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 991,35 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad 2007-06-25 Gariūnų g., Vilniuje, eismo įvykio metu atsakovo vairuojamas automobilis Opel Omega susidūrė su L. R. vairuojamu automobiliu Mitsubishi Outlander ir jį apgadino. Šis automobilis priklausė UAB „DnB Nord lizingas“. Eismo įvykis įvyko atsakovui pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, atsakovas vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Atsakovas jautė, kad į kažką atsitrenkė, tačiau nesustojo, neįsitikino ar kitiems asmenims nepadaryta žala, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Atsakovo automobilis buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo UADB „Industrijos garantas“, o automobilis Mitsubishi Outlander – AB „Lietuvos draudimas“. Šis draudikas dėl eismo įvykio metu automobiliui padarytos žalos draudėjui išmokėjo 33.020 Lt išmoką, kurios atlyginimo regreso pagrindu pareikalavo iš ieškovo. Automobiliui padarytos žalos sąmata buvo sudaryta naudojant AUDATEX kompiuterinę programą, pagal kurią automobilio remonto darbų, dažymo, dalių kaina su PVM sudarė 42.846,37 Lt. Kadangi automobilis nebuvo remontuojamas, jo likučiai parduoti už 17.200 Lt, todėl žalos suma buvo sumažinta. Ieškovas, išsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybes ir pripažinęs įvykį draudiminiu, išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ regreso pagrindu reikalaujamą sumą. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui pareikšti nėra praleistas.
Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2007-06-25 apie 23 val. važiavo Gariūnų gatve link Vilniaus apie 70 km per valandą greičiu. Tuomet sprogo jo automobilio padanga ir automobilį pradėjo mėtyti. Todėl atsakovas atsitrenkė į atitvarą, tačiau ne į kitą automobilį. Stabdė tuomet, kai išlygino automobilį, ir žyrant žiežirbom vairavo iki Šiltnamių g., o sustojo, kai pamatė privažiuojant kitą automobilį, kurio vairuotojas jam pasakė apie eismo įvykį. Neginčijo tos aplinkybės, kad alaus gėrė iki eismo įvykio ir po įvykio. Laiko, kad yra nekaltas. Be to nesutiko su AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuotu žalos dydžiu ir prašė ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka. Apžiūros akto pagrindu, naudojantis programa AUDATEX, nustatyta, kad automobilio atkūrimo kaštai sudaro 70 procentų jo vertės. Automobilio liekanos parduotos už realią likutinę vertę. Subrogacijos pagrindais ieškovui buvo pareikšta pretenzija dėl išmokėtos sumos kompensavimo. Ieškovas žalą atlygino.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. R. prašė civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad 2007-06-25 apie 22 val. 52 min. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo jo šeima bei kartu automobiliu važiavusi seimo narė N. S. Jo vairuojamas automobilis buvo nublokštas nuo kelio girto policijos pareigūno V. Ž. vairuojamo automobilio. Kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, tačiau jį sulaikė kiti eismo dalyviai. Nurodė, kad eismo įvykio metu jis buvo blaivus ir Kelių eismo taisyklių nepažeidė.
Trečiasis asmuo UAB „DnB NORD lizingas“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. Ž. ieškovui UADB „Industrijos garantas“ 33.020 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 991,35 Lt žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad atsakovo pateikta versija, jog automobilis Mitsubishi Outlander atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, o ne atvirkščiai, kad atsakovo vairuojamas automobilis galėjo atsitrenkti į eismo įvykio vietoje buvusį kelio atitvarą, nepasitvirtino jokiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad būtent atsakovo vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilį Mitsubishi Outlander, pagrįsta baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, specialisto išvada, liudytojų parodymais. Teismas nustatė, kad atsakovui vairuojant automobilį įvyko jo užpakalinio rato dehermetizacija, tačiau atsakovo veiksmai po šio incidento buvo nepateisinami ir nesuprantami – vietoje to, kad atsakovas stabdytų savo vairuojamą automobilį, nes jis tapo nevaldomu, siekdamas išvengti pasekmių, jis padidinęs automobilio greitį iš įvykio vietos nuvažiavo ir sustojo tik tuomet, kai jį pasivijo kiti automobiliai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo, kad atsakovas siekė išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio metu sukeltų pasekmių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovui po eismo įvykio buvo paimtas kraujas, atlikus kraujo tyrimą, buvo nustatyta, kad jame rasta 2,95 promilių etilo alkoholio. Duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio, byloje nėra. Remiantis tuo, teismas laikė, kad dėl nurodyto eismo įvykio kaltas atsakovas, todėl jis yra atsakingas už šio įvykio metu padarytą žalą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas eismo įvykio dienai buvo sudaręs su ieškovu UADB „Industrijos garantas“ įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Automobilis Mitsubishi Outlander taip pat buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl įvykus eismo įvykiui ir apie tai informavus draudimo kompaniją, AB „Lietuvos draudimas“, nepažeisdamas įstatyminių normų bei taisyklių, reglamentuojančių draudimo išmokos mokėjimą, pripažinus įvykį draudiminiu, naudos gavėjui išmokėjo paskaičiuotą draudimo išmoką – 33.020 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ specialistai teisingai apskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį, įvertinę visas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad automobilį po eismo įvykio remontuoti buvo netikslinga. Nors atsakovas tvirtino, kad draudimo išmokos paskaičiavimus atliko asmenys, negalintys tai daryti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai pareiškė pretenziją ieškovui dėl draudimo išmokos sugrąžinimo subrogacijos pagrindais, nes ieškovas buvo apdraudęs atsakovo vairuotojo civilinę atsakomybę. Todėl ieškovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo patirtos žalos atlyginimo regreso tvarka. Tokią teisę ieškovas įgijo pagal įstatymą, o kadangi atsakovas yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, iš jo priteistina žala. Teismas, konstatavo, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas subrogacijos atveju draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 str. 2 d. nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Iš to seka, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina būtent draudėjo teisės į žalos atlyginimo. Todėl šiuo atveju yra taikomas trijų metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, t. y. nuo 2008-12-17, kuomet ieškovas išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką, ir kuris nėra praleistas, nes ieškinys teisme yra gautas 2009-12-09.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nesutiko su teismo priteistu žalos dydžiu, kadangi jis pagrįstas subjektyviais AB „Lietuvos draudimas“ duomenimis. Žala buvo paskaičiuota ne nepriklausomo ir objektyvaus turto vertintojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, o galimai šališko AB „Lietuvos draudimas“ atstovo, galimai neturinčio specialių įgūdžių ir reikiamos kompetencijos. Dėl to visiškai neaišku, ar teisingai ir pagrįstai buvo apskaičiuota likutinė apgadintos transporto priemonės vertė bei žalos dydis. Aplinkybė, jog skaičiavimai buvo atlikti Audatex informacinės sistemos pagrindu neįrodo, jog konkretus likutinės vertės dydis yra būtent toks, koks objektyviai turėtų būti. Siekiant dirbti su minėta informacine sistema, būtini specialūs įgūdžiai. Atsakovo nuomone, ieškovas ir AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė objektyvios apgadintos transporto priemonės vertės bei žalos dydžio, dėl to teismo sprendimas priteisti hipotetinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Ieškovas subrogacijos pagrindais patenkino AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą visiškai nevertindamas aplinkybės, jog išmoka galimai per didelė ar nepagrįsta. Ieškovas, reikšdamas regresinį reikalavimą atsakovui, neatliko jokių turto vertinimo ar žalos paskaičiavimo veiksmų, tiesiog rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas tenkino AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą kompensuoti išmokėtą draudimo išmoką, pasibaigus ieškinio senaties terminui, siekiant priverstinai įvykdyti šį reikalavimą. Atsakovo manymu, teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias subrogacijos bei regreso teisinius santykius. Teismas atitolo nuo vieningos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Sprendime neteisingai nurodoma, jog santykyje tarp atsakovo ir ieškovo taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas reiškia reikalavimą iš draudimo teisinių santykių, taikomas būtent vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Atsakovas nesutinka su sprendime minima aplinkybe, kad apklausos metu jis nurodė, jog „viskas yra padaryta fiktyviai“. Atsakovas apklausos metu teismui nieko panašaus neteigė, jis tik nurodė, jog, jo nuomone ir žiniomis, automobilį Mitsubishi Outlander vairavo ne L. R., o kitas asmuo. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti L. R. dalyvavimą byloje būtinu, nes šio asmens dalyvavimas teismo posėdyje ir apklausa galėjo turėti įtakos teismo sprendimui. Teismo posėdyje apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas V. M. apklausos metu nedavė jokių kategoriškų parodymų, visi šio eksperto apklausos metu nustatyti duomenys grįsti prielaidomis bei tikimybėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovas UADB „Industrijos garantas“ prašo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis bei dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Draudiko darbuotojui teisę nustatyti draudžiamojo įvykio metu patirtus nuostolius suteikia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, o atsakovo minimi turto vertintojai atlieka turto, nesietino su draudžiamuoju įvykiu, vertinimą Turto ir verslo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų tiek ieškovo, tiek AB „Lietuvos draudimas“ nustatytą žalos dydį. Ieškovas ir AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokos dydį apskaičiavo įvertinus tai, kad žalos atkūrimo kaštai (42.846,37 Lt) viršija 75 procentus automobilio rinkos vertės (50.400 Lt), todėl, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir mokėjimo taisyklių 14 p., apskaičiuotas žalos dydis liekamosios vertės metodu, t. y. iš automobilio rinkos vertės 50.400 Lt atimama automobilio likutinė vertė 17.200 Lt, atlyginamos transportavimo išlaidos 120 Lt bei atskaitoma draudimo sutartyje (KASKO) nustatyta 300 Lt franšizė, todėl draudimo išmoka yra 33.020 Lt. Automobilio rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną nustatyta remiantis oficialiu šaltiniu VšĮ „Emprekis“ teikiančiu rinkos duomenis apie automobilių kainas Lietuvoje, o automobilio likutinė vertė nustatyta apskaičiavus transporto priemonės sugadinimus ir įvertinus sveikus automobilio agregatus bei remiantis gautu pasiūlymu iš fizinio asmens pirkti automobilį už 17.200 Lt. Atsakovas neginčija draudiko nustatytų verčių, tačiau konstatuoja, kad jos iš esmės yra neteisingos, nes nustatytos ne turto vertintojo ar turto vertintojo asistento. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką naudos gavėjui išmokėjo 2007-09-25, o 2007-10-19 pateikė pretenziją ieškovui dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovas gavo 2007-10-29, todėl nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovas, pasisakydamas apie praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat nenurodo konkrečių datų, dėl kurių, jo manymu, yra praleistas šis terminas. Ieškovas mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes teismui ieškinį pateikė 2009-12-09, o draudimo išmoką išmokėjo 2008-12-16.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo sumokėtą draudimo išmoką
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtinta draudiko, sumokėjusio išmoką, teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2007-08-27 raštas (b.l. 79) ir 2008-06-17 raštas (b.l. 81-82), Vilniaus apskrities VPK Trakų RPK 2009-11-05 pažyma (b.l. 7-8), taip pat baudžiamosios bylos Nr. 10-1-80755-07 ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-562-231/2008 medžiaga neginčijamai patvirtina, kad 2007-06-25 Vilniuje, Gariūnų g. įvykusio eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas V. Ž., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 173, 269.1, 269.3 punktų reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-04-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-80755-07 nurodyta, kad šio eismo įvykio metu atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Įvykus atsakovo vairuojamos transporto priemonės užpakalinio rato dehermetizacijai, atsakovas nesugebėjo transporto priemonės suvaldyti, todėl, įvažiavęs į gretimą pirmą eismo juostą, susidūrė su L. R. vairuojama transporto priemone, kuri nuvažiavusi nuo kelio važiuojamosios dalies apvirto. Atsakovas, bandydamas suvaldyti nevaldomą transporto priemonę, jautė, kad į kažką atsitrenkė, tačiau nesustojo, neįsitikino, kad kitiems asmenims nepadaryta žala, iš įvykio vietos nuvažiavo, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Jį sulaikė kiti eismo dalyviai. Trakų rajono apylinkės teismo 2008-07-03 nutarime administracinėje byloje Nr. A-562-231/2008 nurodyta, kad atsakovas savo kaltę pripažino. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant atsakovo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 281 straipsnyje, tačiau to paties ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta tik dėl to, kad pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Taigi, atsakovo kaltė dėl nurodyto eismo įvykio sukėlimo buvo patvirtinta.
Nepaisant to, atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis yra nekaltas, todėl neturi pareigos atlyginti šio įvykio metu sukeltos žalos. Apeliaciniame skunde atsakovas nesirėmė šiuo argumentu, tačiau teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti kito eismo įvykio dalyvio, L. R., dalyvavimą byloje būtinu, nes šio asmens dalyvavimas teismo posėdyje ir apklausa galėjo turėti įtakos teismo sprendimui, taip pat nurodė, kad teismo posėdyje apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas V. M. apklausos metu nedavė jokių kategoriškų parodymų, visi šio eksperto nustatyti duomenys grįsti prielaidomis bei tikimybėmis. Tačiau faktas, kad teismo posėdyje apklaustas specialistas V. M. apklausos metu nepateikė kategoriškų teiginių nepaneigia atsakovo kaltės, be to atsakovas nedetalizuoja kokius teiginius kategoriškai turėjo patvirtinti šis specialistas. Nežiūrint to, kaip jau minėta aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, baudžiamosios bylos Nr. 10-1-80755-07 ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-562-231/2008 medžiaga neginčijamai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad dėl nurodyto eismo įvykio kaltas būtent atsakovas, kad eismo įvykio metu transporto priemonę jis vairavo neblaivus ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą nustatytų eismo įvykio aplinkybių atsakovas neginčijo ir jas pripažino. Ir tik ieškovui kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo, atsakovas savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad nebesutinka su nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nors teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą jomis abejoti. Suinteresuoto asmens L. R. nedalyvavimas teismo posėdyje jokios įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturėjo.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2007-10-29 ieškovas UADB „Industrijos garantas“ gavo trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją (b.l. 9), kuria šis draudikas pareikalavo ieškovo atlyginti dėl nurodyto eismo įvykio išmokėtą 33.020 Lt draudimo išmoką (b.l. 18). 2008-12-16 ieškovas šį reikalavimą įvykdė ir sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ 33.020 Lt (b.l. 19). Atsižvelgiant į tai, 2009-11-17 atsakovui įteikta ieškovo pretenzija atlyginti dėl nurodytos draudimo išmokos išmokėjimo patirtą žalą (b.l. 20-21). Atsakovui šio reikalavimo neįvykdžius, 2009-12-09 ieškovas kreipėsi į teismą (b.l. 1-2).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reiškiami reikalavimai atsakovui yra teisėti ir pagrįsti, nes grindžiami minėtomis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, pagal kurias draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Šių įstatymo nuostatų taikymui būtina juridinių faktų visuma byloje nustatyta atsakovo nepaneigtais rašytiniais įrodymais.
Dėl padarytos žalos dydžio.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu, nes, anot jo, šis dydis pagrįstas subjektyviais AB „Lietuvos draudimas“ duomenimis. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas ne tik kad nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistu teismui abejoti AB „Lietuvos draudimas“ nustatytu žalos dydžiu, bet net nenurodė, koks, atsakovo vertinimu, žalos dydis yra pagrįstas. Tuo tarpu ieškovas ir AB „Lietuvos draudimas“ į bylą pateikė visą eilę rašytinių įrodymų žalos dydžiui pagrįsti – 2007-06-26 Transporto priemonės techninės apžiūros aktą (b.l. 10-11), išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę (b.l. 12), 2007-06-26 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą (b.l. 13), 2007-09-25 aktą prie žalos bylos (b.l. 76), 2007-07-11 pasiūlymą (b.l. 77), Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2007-06-25 pažymą (b.l. 78), Audatex kompiuterinės programos parengtą žalos sąmatą (b.l. 85-89). Šiais įrodymais abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, taip pat, kaip jau minėta, jų nepaneigė ir atsakovas. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus teisingam žalos apskaičiavimui (b.l. 147), tačiau atsakovas tokia teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nereikalauja, jog eismo įvykio metu padaryta žala būtų apskaičiuojama nepriklausomo turto vertintojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Kita vertus, atsakovas, nesutikdamas su AB „Lietuvos draudimas“ nustatytu žalos dydžiu, galėjo savo iniciatyva pateikti nepriklausomo turto vertintojo išvadą arba prašyti byloje skirti ekspertizę.
Dėl ieškinio senaties
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įvykus eismo įvykiui, nukentėjusio asmens turto draudikas atlygina nukentėjusio asmens patirtą žalą, jis subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgyja teisę išsireikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Jeigu žalą padariusio asmens (atsakovo) civilinės atsakomybės draudikas patenkina subrogacinį nukentėjusio asmens turto draudiko reikalavimą, jis įgyja regreso (bet ne subrogacijos) teisę į atsakovą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2006; 2010-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, o tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tokia teismo išvada prieštarauja aukščiau aptartai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, tačiau ji neįtakojo priimto teismo sprendimo teisingumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kaip minėta, nurodytas eismo įvykis įvyko 2007-06-25. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką išmokėjo 2007-09-26 (b.l. 18). Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl draudimo išmokos atlyginimo subrogacijos pagrindu gavo 2007-10-29, t.y. pretenzija buvo pateikta nepraėjus vienerių metų terminui nuo įvykio dienos (b.l. 9, 18). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą įvykdė 2008-12-16 (b.l. 19), paaiškėjus ikiteisminio tyrimo ir administracinės bylos rezultatams. Atsakovas ieškovo regresinį reikalavimą atlyginti dėl nurodytos draudimo išmokos išmokėjimo patirtą žalą gavo 2009-11-17 (b.l. 20-21). Atsakovui šio reikalavimo neįvykdžius, ieškovas į teismą kreipėsi 2009-12-09 (b.l. 1-2). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad draudikas įgyja teisę reikšti atgręžtinį (regreso) reikalavimą į žalą padariusį asmenį tik po draudimo išmokos išmokėjimo, kas šiuo atveju buvo padaryta 2008-12-16, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai, visapusiškai ir pilnai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.