- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2-62-213/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03657-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučlauskaitė
- Ieškovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB Dnb NORD
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinė bylą pagal UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui V. Ž., tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, UAB Dnb NORD lizingui, L. R. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 33020 Lt žalos atlyginimo, 991,35 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2007-06-25 Vilniuje Gariūnų gatvėje, eismo įvykio metu V. Ž. vairuojamas automobilis „Opel Omega“ susidūrė su DnB Nord lizingui priklausančiu automobiliu MITSUBICHI OUTLANDER ir jį apgadino. Policijos pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje nurodyta, kad minėtas eismo įvykis įvyko todėl, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto, 173 punkto ir 269.1 punkto reikalavimus. Atsakovas nurodomas eismo įvykio kaltininku, tačiau administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, kadangi pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Nurodė, kad minėto eismo įvykio aplinkybės buvo fiksuotos administracinėje byloje ir baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Paaiškino, kad 2008 m. balandžio 16d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad V. Ž. 2007 m. birželio 25d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pažymėjo, kad nutarime konstatuota, jog atsakovo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. požymių, kadangi įvykio metu kitiems asmenims buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat pažymėjo, kad nutarime konstatuota, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto, 68 punkto, 173 punkto, 269.1 punkto, 269.3 punkto reikalavimus, todėl jo veiksmuose yra ATPK 126 str. 3d., ir 130 str.1d. sudėtis ir turi būti sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. Mano, kad šie veiksniai liudija, jog atsakovas yra atsakingas už 2007 m. birželio 25d. eismo įvykį. Nurodė, kad civilinėje teisėje kaltė gali reikštis tyčia ir neatsargumu, vadovaujantis CK 6.248 str.3d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygimis buvo būtina. Atsakovas ne tik būdamas neblaivus vairavo automobilį, bet ir bandydamas suvaldyti automobilį dėl užpakalinio rato dehermetizacijos, jautė, kad į kažką atsitrenkė, tačiau nesustojo, neįsitikino, kad kitiems asmenims nepadaryta žala, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistas V.Matusevič atliko eismo įvykio ir objekto tyrimą, po ko 2008 m. kovo 28d. davė išvadą, kurios 4 punkte nurodė, kad įvykus automobilio Opel Omega dešinio rato dehermetizacijai vairuotojas V. Ž. privalėjo mažinti savo automobilio greitį ir visiškai sustoti, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kadangi automobilis Opel Omega buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „Industrijos garantas“, už eismo įvykio metu automobilio MITSUBICHI OUTLANDER padarytą žalą kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 33 020 lt. dydžio draudimo išmoką. Parodė, kad 2007 m. spalio 19d. UADB “Industrijos garantas” gavo AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad AB Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio metu automobiliui MITSUBICHI OUTLANDER padarytos žalos išmokėjo 33 020 lt. ir regreso pagrindu reikalauja išmokėtos sumos iš UADB „Industrijos garantas“. Nurodė, kad automobilio MITSUBICHI OUTLANDER sugadinimai, patirti 2007m. birželio 25d. eismo įvykio metu yra fiksuoti AB “Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros akte, fotonuotraukuose, Vilniaus m. VPK pažymoje apie sugadinimus. AB „Lietuvos draudimas“ 2007-06-26 Lietuvoje įteisinta AUDATEX kompiuterine programa sudarė žalos sąmatą, kurioje matyti remonto darbai, dažymas, dalys, su PVM sudaro 42 846,37 lt. Tais atvejais, kai remonto kaštai viršija 75 proc. automobilio rinkos vertės, automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Tai numatyta eismo įvykio metu padarytos žalos nustaytmo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p.. Kadangi likučiai parduoti už didesnę sumą, t.y.17 200 lt., likutinė vertė mažėja. Todėl draudimo išmoka ir sudarė 33020 Lt. Vadovaujantis LR transporto priemonkių valdytojų civilinės atsakomybės privalamojo draudimo įstatymo 22 str. 1d., 1p. ir 4 p. Draudikas išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas sumas dėl padarytos žalos grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, t.y. kai vartojo alkoholį ir kitas svaigiasias medžiagas po įvykio iki jo aplinkybių nustaytmo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, pasišalino iš įvykio vietos, tai numato 13 p. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių. Nukentėjusiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas. Žalos nustatymas nėra turto vertinimas LR turto vertinimo pagrindų įstaymo prasme. Nėra reikalavimo turėti turto vertintojo kvalifikaciją, jei jam pakanka žinių ir kompetencijos nustatyti padarytos žalos dydį. Ieškinio senatis-tai įstatymio nustatytas laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovas išsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybes ir pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu, 2008 m. gruodžio 16d. išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ regreso pagrindu reikalaujamą sumą. Parodė, kad 2009 m. lapkričio 10d. pateikė pretenziją V. Ž. dėl žalos atlyginimo, vėliau gavo atsakovo atsisakymą sumokėti dėl jo kaltės patirtą žalą, o 2009 m. gruodžio 3d. ieškovas kreipėsi į teismą, todėl mano, kad ieškininės senaties terminas nėra praleistas. Parodė, kad senaties terminą pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai yra gautas kalto asmens atsisakymas atlyginti žalą, o šiuo atveju nuo 2009 m. lapkričio 23d. Parodė, kad iš AB “Lietuvos draudimas” gautą pretenziją patikrino jų darbuotojas, nes yra būtina patikrinti, ar reikalavimas yra pagrįstas. Parodė, kad V. Ž. ieškovo apie autoįvykį neinformavo, nors privalėjo tai padaryti. Laiko, kad išsamiai ištyrė visą turėtą medžiagą, o eksperto pateikta išvada bei su autoįvykiu susijusi medžiaga patvirtino jų draudėjo kaltę, todėl ir išmokėjo AB “Lietuvos draudimas” pagal gautą pretenziją. Todėl ir prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Atsakovas V. Ž. ir jo atstovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas neginčijo tos aplinkybės, kad buvo eismo įvykis, tačiau nurodė, kad paties susidūrimo su tuo kitu automobiliu nebuvo. Parodė, kad 2007 m. birželio 25d. apie 23 val. važiavo Gariūnų gatve, link Vilniaus, kai staigiai pradėjo mėtyti jo vairuojamą automobilį. Automobilį nešiojo į visas puses, šalia buvo kelio atitvaras, pajautė smūgį, pradėjo stabdyti, nes ten eismas buvo gana intensyvus, važiavo be rato, nes bevažiuojant sprogo padanga, padangai sprogus automobilį po truputį stabdė, negalėjo iš karto stabdyti, nes jeigu būtų staigiai stabdęs, tai būtu apvirtęs su savo automobiliu, todėl važiavo toliau, bet nedideliu greičiu. Parodė, kad jokios mašinos jis nematė, vėliau buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, pastebėjo, kad ant atitvaro likę dažai, laiko, kad atsitrenkė į atitvarą, o ne į automobilį. Parodė, kad buvo žymės kur nuvažiavo ta kita mašina, kai pradėjo mėtyti jo vairuojamą automobilį, kiti automobiliai važiavo iš galo, nors gerai ir nematė, nes ėjo žiežirbos. Parodė, kad kito automobilio vairuotojas išsigandęs nusuko į mišką, o jis trenkėsi tik į atitvarą. Parodė, kad pajuto, jog sprogo jo vairuojamo automobilio padanga, galėjo stabdyti, bet buvo intensyvus eismas, tačiau su gretima juosta važiavusia mašina jis tikrai nesusidūrė. Laiko, kad buvo neteisingai apkaltinatas, nes toje avarijoje dalyvavo seimo narė N. S., buvo žurnalistų. Parodė, kad kitą automobilį vairavo R., o po to iš kažkur atsirado R. Vairuodamas nematė, kas vairavo automobilį, šią informaciją žino iš žurnalistų. Parodė, kad iki autoįvykio buvo išgėręs alaus, o po įvykio dar du litrus alaus išgėrė. Neginčijo tos aplinkybės, kad alaus gėrė iki įvykio, ir po įvykio. Laiko, kad tikrai nekaltas dėl autoįvykio, viskas yra padaryta fiktyviai. Parodė, kad iki padangos sprogimo važiavo apie 70 km per valandą greičiu, o kai sprogo padanga, tada automobilį pradėjo mėtyti, po ko atsitrenkė į atitvarą. Stabdė tuomet, kai išlygino automobilį ir žirant žiežirbom vairavo iki Šiltnamių gatvės, sustojo tuomet, kai pamatė privažiuojant kitą automobilį, kuris jam pasakė apie eismo įvykį. Kol atvyko policija, jis gėrė alų, per raciją girdėjo, kad seimo narė dalyvavo įvykyje, o jį policijos pareigūnai ilgokai pralaikė.
Trečiojo asmens “AB “Lietuvos draudimas” atstovė paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti, nes yra pagrįstai pareikštas. Nukentėjusysis buvo apsidraudęs KASKO draudimu, įvykus įvykiui apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka, po to kai nukentėjusysis kreipėsi ir pranešė apie įvykį, apžiūros akto pagrindu, naudojantis programa AUDATEX, nustatyta, kad automobilio atkurimo kaštai sudaro 70 proc. Vertė buvo nustatyta vadovaujantis leidiniu EMPREKIS, tame leidinyje yra visų automobilių vertės. Paaiškino, kad visos draudimo bendrovės naudojasi šiuo leidiniu, juo pasirėmė ir M. Norkus apskaičiuodamas likutinę sugadinto automobilio vertę, yra pažymėtos dalys kooficientais, pateiktas rašytinis sutikimas įsigyti tas liekanas, iš to mayti, kad tai konkreti vertė, kad susitaria vienas pirkti, kitas parduoti, tai atspindi net realią kainą. Kaip apskaičiuota likutinė vertė matosi iš AB “Lietuvos draudimas” paskaičiavimų, po to tik atsiranda pirkėjo nuomonė. Papildomas įrodymas yra šis sutikimas, kad egzistuoja galimybė už tiek parduoti, buvo išmokėtas skirtumas, vėliau subrogacijos pagrindais ieškovui pareikšta pretenzija, draudikas šią sumą kompensavo. Parodė, kad AB “Lietuvos draudimas” pasidomėjo, kur buvo apdrausta kalto asmens transporto priemonė, tačiau į sugadintos transporto priemonės apžiūrą kalto asmens nekvietė, nes tai neprivalu daryti, o taisyklių 35 punktas kalba apie privalomąjį draudimą. Šiuo atveju kaltas asmuo turėjo pats informuoti savo draudimo kompaniją apie įvykį. Parodė, kad naudos gavėjui buvo išmokėta draudimo išmoka pagal KASKO draudimą ir šiuo atveju R. kaltės laipsnis nebuvo nustatinėjamas, nes tai nebuvo svarbu, svarbiau būtų buvę tai, ar asmuo vairavo blaivus, ar pabėgo iš įvykio vietos, ar paliko turtą, o pačio įvykio aplinkybės svarbios yra tuo atveju, kuomet iš kalto asmens yra išieškoma žala regreso tvarka. Parodė, kad sudarant sąmatą nurodomi darbai ir nurodomos detalės, darbai, kuriuos yra būtina atlikti, tačiau kai kurios detalės yra viduje, todėl vėliau remontuojant automobilį remontuotinų ar keistinų detalių skaičius bei kaina gali keistis. Parodė taip pat, kad sugadinto automobilio vertinimas buvo atliktas jį išoriškai apžiurint, o paaiškėjus, kad išoriniai sugadinimai sudarė 75 proc. automobilio vertės, todėl buvo nuspresta nevertinti automobilio sugadinimus, kurie galėjo būti viduje.
Tretysis asmuo L. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, telefonu informavo teismą apie tai, kad posėdžio dieną yra gydomas Latvijoje, Jurmalos ligoninėje. Iš teisme 2010 m. rugsėjo 30d. gauto L. R. prašymo matyti, kad jis prašo civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašyme taip pat nurodė, kad 2007 m. birželio 25d. apie 22 val. 52 min. įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo jo visa šeima (žmona ir duktė) bei kartu autmobiliu važiavusi seimo narė N. S.. Nurodė taip pat, kad jo vairuojamas automobilis buvo nublokštas nuo kelio ir kad tai padarė girtas policijos pareigūnas V. Ž. vairuodamas automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, po ko jį sulaikė kiti eismo dalyviai. Nurodė taip pat, kad autoįvykio metu jis buvo blaivas ir taisyklių nepažeidė.
Tretysis asmuo UAB “DnB NORD lizingas” į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas Vitalij Matusevič parodė, kad patvirtina savo išvadas, duotas 2008 m. kovo 28d (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-80755-0768-74 lapai). Apklaustas nurodė, kad negali pasakyti, kokia buvo trajektorija iki eismo įvykio, tikėtina, kad automobilio ratas buvo dehermetizuotas prieš įvykį, tikėtina, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, nes automobilio Mitsubishi Outlander priekiniame kampe matėsi slystamojo pobūdžio požymiai, kurie galėjo atsirasti kontaktuojant automobiliams. Atliekant ekspertizę, buvo pateiktos automobilių fotonuotraukos skaitmeninėje laikmenoje. Nurodė, kad tikėtina, jog abu automobiliai tarpusavyje kontaktavo, nes ant Mitsubishi Outlander susiformavo pėdsakai po sąlyčio su automobiliu Opel Omega, šie sąlyčiai yra labiau būdingi, kuomet kontaktuoja automobiliai tarpusavyje, o ne atsitrenkus į atitvarą. Negalėjo nurodyti, ar įvykus automobilio Opel Omega rato dehermetizacijai, vairuotojas galėjo tai pajusti, nes tai ne jo kompetencija. Parodė taip pat, kad Opel Omega vairuotojas, nuvažiavęs tam tikrą atstumą, turėjo pajusti, kad įvyko rato dehermetizacija, nors tokie dalykai priklauso nuo gebėjimo valdyti automobilį, nuo vairavimo įgūdžių. Parodė, kad įvykus rato dehermetizacijai ir po to sukontaktavus su kitu automobiliu, Opel Omega vairuotojas galėjo ir nepajusti smūgio į kitą automobilį, tačiau vairuotojas turėjo sulėtinti automobilio greitį ir sustoti. Parodė, kad duomenų apie tai, kad automobilis Mitsubishi Outlander vertėsi, jis neturėjo, neturėjo duomenų, koks buvo automobilio greitis, nes automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, taip apt nurodė, kad priekyje važiavo automobiles OPEL OMEGA, paskui Mitsubishi Outlander, lenkimo nebuvo.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. U. parodė, kad autoįvykis buvo senai, šalia Gariūnų turgavietės, važiavo automobiliu iš paskos automobiliui Opel Omega, atsitiko viskas jo akivaizdoje. Buvo tamsus paros metas, jų automobilis leidosi nuo kalno link Lazdynų, kelias buvo neapšviestas. Pamatė, kad automobilis Opel Omega pradėjo blaškytis, trenkėsi į džipą. Parodė, kad toje vietoje yra dvi eismo juostos, jie važiavo pirmąja eismo juosta, automobilis Opel Omega važiavo antra eismo juosta, automobilį pradėjo mėtyti. Tuomet Opel Omega atsidūrė pirmoje eismo juostoje, kurioje važiavo taip pat ir automobilis Mitsubishi Outlander. Matė, kaip Opel Omega automobilis stumė automobilį Mitsubishi Outlander į šoną, kuris po to apvirto, o jie automobiliu persekiojo Opel Omega automobilį, jį pasivijo už trijų kilometrų nuo eismo įvykio vietos. Matė, kad Opel Omega važiuoja nuleistu ratu, birėjo žiežirbos į visas puses. Tada, kai Opel Omega vairuotojas sustojo, užrėmė automobilio duris kad neišliptų, laukė atvažiuojant policijos pareigūnų, nes važiuodami skambino 112 numeriu. Parodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas Opel Omega vairuotojas, kuris buvo labia girtas. Laiko, kad būnant normaliame stovyje, visada galima pajusti rato dehermetizaciją. Parodė taip pat, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis atitvaro nėra, o Opel Omega vairuotojas važiavo girtas, tikėjosi, kad automobilis sustos, tačiau taip neįvyko, todėl ir teko jį vytis. Parodė, kai prisivijo automobilį Opel Omega, galvojo, kad vairuotojas bėgs į mišką, tačiau jis būdamas tiek girtas nesugebėjo išlipti iš automobilio, jautėsi stiprus alkoholio tvaikas, nerišli kalba. Dar kartą patvirtino, kad Opel Omega automobilis atsitrenkė į Mitsubishi Outlander automobilį, smūgis buvo stiprus ir jo nepajusti nebuvo galima.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad važiavo vienu automobiliu kartu su kitu liudytoju, jis vairavo automobilį, važiavo nuo kalno už Gariūnų turgavietės, pamatė, kad sumėtė automobilį toje pačioje juostoje, iš vienos juostos į kitą juostą, lyg tai atsisuko kartą, ir trenkėsi į kitą automobilį, o šis nuvirto į griovį. Po to vijosi tą kitą automobilį, lyg tai opel galėjo būti, negali pasakyti, ar automobilis Opel Omega apsisuko po smūgio ar prieš smūgį. Parodė, kad tuo metu kelyje buvo automobilių kolona abiem eilėm, buvo prietema, mašinos važiavo viena nuo kitos nedideliu atstumu. Parodė, kad negali būti tos versijos, kad automobiles Mitsubishi Outlander atsitrenkė į Opel Omega, matė, kaip šį automobilį mėtė į įvairias puses, sukėlė chaosą kelyje, o kadangi jis nuvažiavo iš įvykio vietos, tai jį ir nusivijo. Parodė taip pat, kad Opel Omega vairuotojas buvo labai girtas, kažin ar ką nors galėjo suprasti. Parodė, kad Opel Omega vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, bandė iš tos vietos pasišalinti, nes matė, kaip Opel Omega automobilį mėtė į šonus, buvo nuleista padanga. Negali pasakyti, ar automobilis Opel Omega atsitrenkė į atitvarą, ar į automobilį Mitsubishi Outlander, viskas įvyko labai staigiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnumoje.
Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad ginčas yra kilęs tarp draudimo kompanijos, kuri išmokėjo draudimo išmoką už savo draudėją dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilioir jos apdraustojo, kuris nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių sukėlė autoįvykį, buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio, ko pasėkoje draudimo kompanija, apdraudusį atsakovo vairuotojo civilinę atsakomybę, įgijo regreso tvarka reikalauti iš jo sumokėtos draudimo išmokos.
Nuo 2001 m. birželio 30 d. įsigaliojusiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (nauja įstatymo redakcija - 2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) (toliau - TPVCAPDĮ) reglamentavus naują civilinės atsakomybės draudimo rūšį Lietuvoje buvo sukurta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų turtinių teisių ir interesų apsauga. Šiuo tikslu, be bendrosiose draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK ir Draudimo įstatyme) įtvirtintų draudiko teisių ir pareigų, TPVCAPD įstatymas (15, 19 straipsniai ir kt.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės) (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis) nustato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas, detalizuojant ir patį draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo bei žalos nustatymo procesą. Siekdamas gauti draudimo išmoką nukentėjęs asmuo privalo pateikti civilinės atsakomybės draudikui pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos bei turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, taip pat padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. Priešingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą bei per 30 dienų (arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalis). Sisteminis nurodytų TPVCAPDĮ nuostatų bei įstatymo tikslų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme.
Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo nustatyta, kad 2007 m. birželio 25d. Vilniuje Gariūnų gatvėje, eismo įvykio metu V. Ž. vairuojamas automobilis „Opel Omega“ susidūrė su DnB Nord lizingui priklausančiu automobiliu MITSUBICHI OUTLANDER ir jį apgadino. Policijos pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje nurodyta, kad minėtas eismo įvykis įvyko todėl, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto, 173 punkto ir 269.1 punkto reikalavimus. Atsakovas nurodomas eismo įvykio kaltininku, tačiau administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, kadangi pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Nustatyta, kad minėto eismo įvykio aplinkybės buvo fiksuotos administracinėje byloje ir baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nustatyta, kad 2008 m. balandžio 16d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad V. Ž. 2007 m. birželio 25d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, o baudžiamoji byal buvo nutraukta todėl, kad atsakovo veikoje nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. požymių, kadangi įvykio metu nukentėjusiems asmenims sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Nutarime taip pat konstatuota, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto, 68 punkto, 173 punkto, 269.1 punkto, 269.3 punkto. reikalavimus, todėl jo veiksmuose yra ATPK 126 str. 3d., ir 130 str.1d. sudėtis ir turi būti sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas. Ir nors atsakovas V. Ž. nesutiko su tuo, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis Mitsubishi Outlander, atsakovo pateikta versija, kad automobilis Mitsubishi Outlander automobilis atsitrenkė į jo automobilį, o ne jo vairuojamas automobilis, be to, jo vairuojamas automobilis galėjo atsitrenki į eismo įvykio vietoje buvusį atitvarą, nepasitvirtino jokiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad būtent atsakovo V. Ž. vairuojamas automobilis atsitrenkė į Mitsubishi Outlander pasitvirtino baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, specialisto išvada, liudytojų parodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovui V. Ž. vairuojant automobilį Opel Omega, įvyko automobilio užpakalinio rato dehermetizacija, tačiau vairuotojo veiksmai po šio incidento buvo nepateisinami ir nesuprantami – vietoje to, kad V. Ž. stabdytų savo vairuojamą automobilį, nes jis tapo nevaldomu, siekdamas išvengti pasekmių, jis, padidinęs automobilio greitį iš įvykio vietos nuvažiavo ir sustojo tik tuomet kai jį pasivijo kiti automobiliai. Visos šios aplinkybės tik parodo, kad atsakovas V. Ž. siekė išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio metu sukeltų pasekmių, pasišalino sąmoningai iš eismo įvykio vietos. Duomenų, paneigiančių tą aplinkybę, kad V. Ž. nėra kaltas dėl eismo įvyko, byloje nėra, neįrodė to ir pats atsakovas. Todėl teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad dėl eismo įvykio, įvykusios Garūnų gatvėje, Vilniaus mieste 2007 m. gegužės 25d., kaltas yra atsakovas, todėl jis ir yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas V. Ž. eismo įvykio dienai buvo sudaręs su ieškovu UADB „Industrijos garantas“ įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta vairuojo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilis Mitsubishi Outlander buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimu, ko pasėkoje įvykus eismo įvykiui ir apie tai informavus draudimo kompaniją, AB „Lietuvos draudimas“ nepažeisdamas įstatyminių normų bei taisyklių, reglamentuojančių draudimo išmokos mokėjimą, pripažinus įvykį draudiminiu, naudos gavėjui išmokėjo paskaičiuotą draudimo išmoką – 33020, Lt. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą dėl mokėtinos draudimo išmokos paskaičiavimo, daro išvadą, kad draudimo kompanija AB „Lietuvos draudimas“ surinko visus įrodymus, reikalingus apskaičiuoti išmokamai draudimo išmokai, visus veiksmus atliko įvertinusi pateiktus įrodymus bei prisilaikydama draudikui keliamų reikalavimų bei nepažeidžiant tai reglamentuojančias normas ir nors atsakovo atstovas tvirtino, kad draudimo išmokos paskaičiavimus atliko asmenys, negalintys tai daryti, t.y. neturintys licenzijos šiems darbams atlikti, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atstovo versiją, kad draudimo išmoką apskaičiavo asmuo, neturintis tokios teisės. Todėl teismas laiko pilnai įrodytu, kad AB „Lietuvos draudimas“ specialistai tinkamai atliko savo darbą ir teisingai apskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį, įvertinę visas aplinkybęs, tame tarpe ir tai, kad automobilį Mitsubishi Outlander po eismo įvykio remontuoti buvo netikslinga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai pareiškė pretenziją ieškovui UABD „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos sugrąžinimo subrogacijos pagrindais, nes atsakovas V. Ž. buvo apdraudęs vairuotojo civilinę atsakomybę. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad UADB „Industrijos garantas“ pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbuotojai taip pat tinkamai įvetino AB Lietuvos draudimas“ pateiktą pretenziją ir patikrino išmokėtinos draudimo išmokos dydį, nepažeisdami įstatyminių normų, reglamentuojančių draudimo išmokos paskaičiavimus. Atsakovo atstovo versija, kad šį darbą atliko asmenys, kurie neturi privalomos licenzijos nustatant žadarytos žalos dydį ir įvertinant padarytos žalos mastą taip pat atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagrįstai UADB „Industrijos garantas“ reikalauja iš atsakovo V. Ž. žalos atlyginimo regreso tvarka, vertina šioje situacijoje du aspektus: ar turėjo teisę draudikas iš savo draudėjo reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka ir ar šioje byloje yra taikytina senatis, kaip to prašė atsakovo atstovas, nurodydamas, kad šioje situacijoje yra taikomas vienerių metų senaties terminas, nes santykiai tarp UADB „Industrijos garantas“ ir V. Ž. yra kildinami iš draudimo sutarčių. Nuo 2001 m. birželio 30 d. Lietuvoje įsigaliojo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (nauja įstatymo redakcija - 2007 m. gegužės 17 d.), reglamentuoja naują civilinės atsakomybės draudimo rūšį, t.y. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 punktą atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad V. Ž. po eismo įvykio, įvykusio 2007 m. birželio 25d. 22 val. 52 min., buvo paimtas kraujas (laikas – 2007-06-26d. 0 val. 30 min.), atlikus kraujo tyrimą, buvo nustatyta, kad V. Ž. kraujyje rasta 2,95 procentų (promilių) etilo alkoholio. Iš to seka, kad ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pagrįstai reikalauja iš atsakovo V. Ž. žalos atlyginimo regreso tvarka, nes draudimo bendrovė tokią teisę įgijo pagal įstatymą, o kadangi V. Ž. yra pripažintas kaltu dėl autoįvykio, tai iš jo ir pritesitina žala.
Pagal LR CK 1.125 str. 7d. sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimas, o pagal LR CK 1.125 str. 8d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas, konstatuoja, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas subrogacijos atveju draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 str. 2d. nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjus draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Iš to seka, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina būtent draudėjo teisės į žalos atlyginimo. Todėl šiuo atveju yra taikomas trijų metų senaties terminas, kuris yra skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, t.y. nuo 2008 m. gruodžio 17d., kuomet ieškovas UADB „Industrijos garantas“ išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ 33020 lt draudimo išmoką ir kuris nėra praleistas, nes ieškinys teisme yra gautas 2009 m, gruodžio 9d.
Todėl teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, išklausęs šalis, daro išvadą, kad ieškovo UADB „Industrijos garantas ieškinys atsakovui V. Ž. yra pagrįstas ir įrodytas leistinais įrodymais, todėl jį ir tenkina pilnumoje, priteisiant iš V. Ž. 33020 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-12-10 iki visiško teismo sprendimo įvykymo bei 991,35 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai.
Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 96, 140, 150, 259, 260, 270, 284 str. str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš V. Ž. 33020 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. nuo 33020 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-12-10 iki visiško teismo sprendimo įvykymo bei 991,35 Lt žyminio mokesčio ieškovo UADB „Industrijos garantas“ naudai.
Priteisti iš V. Ž. 78,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.