Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2024-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-141-1111/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
II-141-1111/2024
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00048-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Pažeidėjas
L. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-141-1111/2024Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00048-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.1; 16.11.9.1; 21.10.4
ROIK: 23227989375; 24240946277(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. lapkričio 18 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant Vilmai Grosienei, Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. K., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui M. U.,

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-54234-2024 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6596-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kelių policijos valdyba) 2-ojo skyriaus vyresnysis specialistas 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-54234-2024 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) paskyrė L. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį 75 Eur baudą, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėn., bei vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 375 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 9 mėnesiams.

L. K. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. 19.39 val., Klaipėdos r. sav., krašto kelyje Gargždai-Kretinga, 7,760 km, vairavo transporto priemonę „Kia Motors Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, nustatyta tvarka, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 226 ir 14 punktus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6596-2024 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) paskyrė L. K. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 18 mėnesių.

L. K. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 8 d. 15 val. 20 min., Rietavo sav., Tverų mstl., pakartotinai vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti atimta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. pateikė skundą dėl minėtų nutarimų. Prašo: panaikinti Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo dalį, kuria yra nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir šioje dalyje nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; panaikinti Klaipėdos AVPK 2024 m. birželio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde dėl Klaipėdos AVPK nutarimo nurodė, kad nutarimas jo atžvilgiu priimtas nepagrįstai, kadangi nebuvo tyčios padaryti įstatymu uždraustą veiką, taigi nėra ir inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, todėl nutarimas panaikintinas ir pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.?

Kaip nurodyta skundžiamame Klaipėdos AVPK 2024 m. birželio 5 d. nutarime, vertinant jo paaiškinimą, konstatuotina, kad dėl nusižengimų numatytų ANK 415 str. 2 d. bei ANK 424 str. 3 d. nutarimu AN byloje ROIK: 23227989375, jam atimta teisė vairuoti nuo 2024-04-23 iki 2025-01-22. Pažymėjo, kad šis nutarimas buvo išsiųstas jam el. paštu (duomenys neskelbtini) ir, kad minėtas elektroninio pašto adresas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Tačiau apie skundžiamame 2024 m. birželio 5 d. nutarime priimtą nutarimą ir juo labiau juo paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę jam iki šiol nebuvo žinoma, nes jokios informacijos apie jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nebuvo gavęs. Taigi nežinodamas, kad yra nubaustas ir jam atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, objektyviai negalėjo numatyti ir žinoti, kad daro teisės pažeidimą 2024 m. gegužės 8 d., už kurį buvo nubaustas 2024 m. birželio 5 d. nutarimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad veikoje, dėl kurios buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (ROIK: 24240946277), nėra subjektyvios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio teisės nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo tai, kad 2024 m. gegužės 8 d., kai buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, policijos pareigūnams, sustabdžiusiems jo vairuotą automobilį „Audi A6“, kuris priklauso ne jam, o draugui, paaiškino, kad neseniai, t. y. 2024 m. kovo 2 d., jam VĮ „Regitra“ išdavė vairuotojo pažymėjimą, nes senojo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, ir per tą laiką nėra padaręs jokių pažeidimų. Taip pat pareigūnui nurodė, kad anksčiau jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau viską susitvarkė, nes priešingu atveju, VĮ „Regitra“ nebūtų išdavusi vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas, patikrinęs duomenis, jam nurodė, kad po to, kai jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, teisė vairuoti transporto priemones jam vėl buvo sustabdyta, tačiau detalių duomenų, kokiu pagrindu tai padaryta, nepateikė.

2023 m. birželio 28 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-R062857834-2023 su administraciniu nurodymu už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 d. padarymą, ir nurodytas siūlymas sumokėti 225 Eur baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėn. Jis administracinį nurodymą įvykdė – baudą sumokėjo ir 1 mėn. nesinaudojo teise vairuoti transporto priemones. Paskui šia teise naudojosi įprastai, neįtardamas ir nežinodamas, kad privalėjo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus. Tai jam tapo žinoma tik tada, kai 2024 m. vasario 27 d., pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą, ir buvo atsisakyta tai padaryti, kadangi jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jam buvo paaiškinta, kad, be kita ko, privalo pateikti papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą ir vėl kreiptis su prašymu į įstaigą. 2024 m. kovo 2 d. jam buvo išduota nurodyta pažyma, kurią kartu su 2024 m. kovo 2 d. prašymu ir 2024 m. vasario 27 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma pateikė VĮ „Regitra“. 2024 m. kovo 2 d. buvo priimtas sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, taip pat išduotas vairuotojo pažymėjimas. Pažymėjo tai, kad būdamas tinkamai informuotas ir žinodamas, kad privalo išklausyti ir baigti papildomą vairuotojų mokymą, tai ir būtų padaręs iš karto, kai tik pasibaigė paskirtas 1 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tačiau sąžiningai klysdamas, to nežinojo iki pat kreipimosi į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Be to, akivaizdu ir logiška, kad nei VĮ „Regitra“, nei jis neturėjo jokių duomenų apie jokį kitą administracinį nusižengimą, dėl kurio jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes priešingu atveju, jam nebūtų išduotas vairuotojo pažymėjimas. Nėra linkęs pažeidinėti įstatymus ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad per visą laiką nuo 2023 m. sausio 11 d., kai viršijo leistiną greitį ir dėl to 2023 m. birželio 28 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo baustas administracine tvarka. Taigi, jam išdavus naują vairuotojo pažymėjimą, ir būdamas įsitikinęs, kad daugiau administracinių nusižengimų nėra padaręs, pagrįstai manė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, o manyti priešingai jam nebuvo jokio pagrindo, kadangi jokios informacijos apie galimai iki tol padarytus kokius nors administracinius nusižengimus ir taikytas sankcijas, nebuvo gavęs. Įvertinus tai, konstatuotina, kad 2024 m. gegužės 8 d. vairuodamas automobilį „Audi A6“ tyčia nepadarė administracinio nusižengimo ir savo veiksmais tokių pasekmių nesiekė, todėl jam inkriminuotoje veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo, numatyto 424 str. 5 d., sudėties kaip visumos. Šiuo pagrindu Klaipėdos AVPK 2024 m. birželio 5 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Be kita ko, vertinant, ar šiuo konkrečiu atveju jo, L. K., veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, požymių, esminę reikšmę turi pirmiau skunde paminėta ir ginčijama aplinkybė, kuri nurodyta skundžiamame 2024 m. birželio 5 d. nutarime, būtent, kad jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas AN byloje ROIK: 23227989375 dėl nusižengimų numatytų ANK 415 str. 2 d. bei ANK 424 str. 3 d., kuriuo jam atimta teisė vairuoti nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. sausio 22 d., kad šis nutarimas buvo išsiųstas jam el. paštu (duomenys neskelbtini) ir, kad minėtas elektroninio pašto adresas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Kategoriškai neigia tokios informacijos žinojimą ir gavimą. Tačiau, kol šis nutarimas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, jis yra galiojantis ir turi esminę reikšmę po jo priėmimo, būtent 2024 m. gegužės 8 d., užfiksuoto administracinio nusižengimo inkriminavimui ir jo kaltės nustatymui, todėl šis nutarimas taip pat turi būti panaikintas, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje požymių, t. y. subjekto.

Dėl Kelių policijos valdybos nutarimo nurodė, kad nesutikdamas su Klaipėdos AVPK priimtu 2024 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24240946277), kreipėsi į advokatės V. Pargaliauskienės kontorą nutarimo teisiniam įvertinimui. Susipažinus su nutarimu jam buvo paaiškinta, kad nutarime yra pažymėta, kaip nurodyta pirmiau, kad dėl nusižengimų, numatytų ANK 415 str. 2 d. bei ANK 424 str. 3 d., yra priimtas nutarimas AN byloje ROIK: 23227989375, kuriuo jam atimta teisė vairuoti nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. sausio 22 d., ir kuris jam buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Nesuprasdamas, kodėl ši informacija nurodyta, nes jokių dokumentų ar informacijos dėl nurodytų nusižengimų nebuvo gavęs, ir juo labiau, būdamas įsitikinęs, kad jokių pažeidimų, išskyrus nurodytą 2023 m. birželio 28 d. administracinio nusižengimo protokole, nebuvo ir nėra padaręs, 2024 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) pateikė paklausimą Klaipėdos AVPK (el. p. klaipedosvpk@policija.lt) dėl nurodyto nutarimo pateikimo skubiai. Į paklausimą buvo atsakyta 2024 m. birželio 18 d. 16:40 val. ir jam buvo pateiktas 2024 m. balandžio 3 d. nutarimas, taip pat šaukimas ir administracinio nusižengimo protokolas su pranešimu.

2024 m. balandžio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N- 54234-2024, kurį priėmė Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, nustatyta, kad jis, L. K., 2023 m. lapkričio 16 d. 19 val. 39 min. Gargždai-Kretinga Klaipėdos r. sav. krašto kelyje Gargždai-Kretinga 7,760 km vairavo transporto priemonę „Kia Motors Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be to, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, nustatyta tvarka, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 226 ir 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 str. 2 d., 424 str. 3 d. Už tai nurodytu nutarimu jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėn. Nutarime pažymėta, kad procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami el. pašto adresu, kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka. Mano, kad skundžiamas 2024 m. balandžio 3 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., jo atžvilgiu priimtas nepagrįstai, kadangi jis 2023 m. lapkričio 16 d. automobilio nevairavo ir juo labiau nevažiavo keliu Gargždai-Kretinga. Automobilį buvo perdavęs savo mamai L. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) r. sav. ir vyko į Gargždus susitikti su pardavėju dėl reikalingų dalių įsigijimo traktoriaus „Case IH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui, todėl jai buvo reikalingas automobilis, prie kurio galėtų prikabinti priekabą. Atsižvelgiant į tai, nutarime nurodyta veika nebuvo padaryta ir man inkriminuota nepagrįstai, taigi nėra nė vieno iš būtinų administracinio nusižengimo požymių: nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų, todėl Kelių policijos valdybos nutarimo dalis dėl ANK 424 str. 3 d. numatytos administracinio nusižengimo padarymo panaikintina ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina. Pripažįsta tik pažeidęs reikalavimą nustatyta tvarka atlikti privalomąją techninę apžiūrą, kadangi ši prievolė pažeidimo padarymu metu teko jam, kaip transporto priemonės savininkui (KET 227 p.), tačiau nebuvo atlikta dėl neapdairumo.

Kaip minėta pirmiau, apie tai, kad yra įtariamas administracinio nusižengimo padarymu 2023 m. lapkričio 16 d. ir patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, kad jam buvo siunčiama su šio pažeidimo padarymu susijusi informacija, jam nebuvo žinoma, nes nei dabar naudojamu elektroninio pašto adresu, nei paštu registruotąja siunta, nei kitomis priemonėmis negavo jokios informacijos iš kompetentingų institucijų dėl paskirtos baudos ir/ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kaip nurodyta 2024 m. birželio 18 d. gautame elektroniniame pranešime, visa su pažeidimo padarymu susijusi informacija jam buvo siunčiama elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėjo tai, kad šio elektroninio pašto adreso nebenaudoja apie metus laiko. Kadangi buvusi sutuoktinė O. N. žinojo paskyros prisijungimo duomenis ir tikrindavo visus iš kitų asmenų ir sistemų į šią paskyrą gaunamus elektroninius pranešimus, todėl telefone ištrynė „Gmail“ programėlę, ir atsisiuntęs ją iš naujo, susikūrė naują paskyrą (duomenys neskelbtini), kurią visą laiką iki šiol naudoja, jį nurodo informacijai gauti.

Taigi objektyviai vertinant, Kelių policijos valdyba tinkamai neįteikus jam procesinių dokumentų, susijusių su 2023 m. lapkričio 16 d. administraciniu nusižengimu, iš esmės negalėjo žinoti, kad Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir atitinkamai negalėjo pasinaudoti procesine teise gintis nuo pareikšto įtarimo dėl administracinio nusižengimo padarymo, pateikti paaiškinimus, nurodyti kitą asmenį, kuris faktiškai vairavo transporto priemonę užfiksuoto pažeidimo metu ar apskųsti priimtą nutarimą per nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau, įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat minėtų objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojančio ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač — administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27- 976/2015, 2AT-20-719/2024).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (LAT 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, kadangi jam, L. K., nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ir jis apie tai nežinojo, konstatuotina, kad jam inkriminuotoje veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio teisės nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Kaip nurodyta pirmiau, automobilį „Kia Motors Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo 2023 m. lapkričio 16 d. buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas (ROIK: 23227989375), vairavo ne jis, o mama L. K., kuri turi teisę vairuoti transporto priemones. Prie šio skundo pridedamas jos vairuotojo pažymėjimas ir paaiškinimas. Kaip nurodyta jos paaiškinime, ji iš jo pasiskolintu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su pardavėju dėl traktoriaus „Case IH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų dalių įsigijimo. Kad dalis galėtų parsigabenti, jai buvo reikalingas automobilis, prie kurio galėtų prikabinti priekabą, o automobilis „Kia Motors Sorento“ turi kablį. Be to, pažymėtina tai, kad L. K. jam priklausančiu automobiliu naudojosi ne tik nurodytą dieną, bet ilgesnį laiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., teisena jo, L. K., atžvilgiu nutrauktina. Pažymėjo tai, kad dėl iš esmės panašių aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena kasatoriui buvo nutraukta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teise ir laisves (LR KT 1999-12-21, 2007-10-24, 2009-04-10, 2012-12-06 nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas – konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, – vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (LR KT 2006-09-21,2012-09-25, 2012-12-19 nutarimai).

Manytina, kad šiuo konkrečiu atveju, formalus įstatymo taikymas, neindividualizuojant situacijos, paliekant galioti Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimą, nebūtų tinkamas teisingumo vykdymas, o administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas lemtų teisingą ir protingą procesą, tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, panaikinus Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo dalį, kuria yra nubaustas už administracinio nusižengimą, numatytą ANK 424 str. 3 d., ir šioje dalyje nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, atitinkamai turi būti panaikintas ir Klaipėdos AVPK 2024 m. birželio 5 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad su skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, 2023 m. gruodžio 20 d. Registre buvo suformuotas šaukimas L. K. 2024 m. vasario 7 d., 10.00 val., atvykti į Klaipėdos AVPK Rietavo PK. Šaukimas atvykti į policijos įstaigą išsiųstas L. K. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Asmuo nustatytu laiku į policijos įstaigą neatvyko. Iki bylos nagrinėjimo nustatytos datos L. K. į Valdybą nesikreipė, papildomų su administraciniu nusižengimu susijusių duomenų nepateikė, taip pat nereikalavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Atkreipė dėmesį, kad teismai formuodami vienodą teismų praktiką ne vienoje byloje pasisakė, kad: „ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą“.

Skunde nurodyta, kad L. K. 2023 m. birželio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANRP-R062857834-2023 (ROIK 23212536306) už administracinį nusižengimą, kai atsakomybė numatyta ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Administraciniu nurodymu L. K. buvo pasiūlyta sumokėti 225 Eur piniginę baudą ir sutikti su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Asmuo administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. liepos 20 d. ir sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Pažymi, kad 2023 m. birželio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANR_P-R062857834-2023 (ROIK 23212536306) buvo išsiųstas L. K. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tai akivaizdžiai patvirtina, kad nurodytas elektroninio pašto adresas yra naudojamas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad L. K. įteiktame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANR_P-R062857834-2023 (ROIK 23212536306) parašyta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka: „Asmuo kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje (vykstant j vairavimo mokyklą, būtina turėti protokolo su administraciniu nurodymu ir (ar) nutarimo kopiją). Siekdami susigrąžinti teisę vairuoti turite pateikti VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti“. Iš aptarto akivaizdu, kad L. K. buvo tinkamai informuotas apie specialiosios teisės susigrąžinimą, tačiau pats buvo nepakankamai rūpestingas ir šios teisės nustatyta tvarka nesusigrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. balandžio 3 d. priimtas nutarimas Nr. 0239-ANR_N- 54234-2024 įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d. Skundą apylinkės teismui L. K. atstovė padavė tik 2024 m. birželio 26 d. Taigi itin žymiai praleidęs 20 kalendorinių dienų nuo skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo jam dienos. Pažymėjo, kad praleistas terminas atlikti tam tikrą procesinį veiksmą gali būti atnaujintas, tačiau šiuo atveju teismui būtina nustatyti ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokia teisės norma, nors ir suteikia teisę prašyti atnaujinti terminą, tačiau tuo pačiu ir įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai ir užkerta kelią procesą tęsti neribotą laiką, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Apibendrinant anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių L. K. veiksmų – nepakankamo jo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus, nepagrįsto delsimo ar tiesiog neatidumo.

Iš aukščiau aptarto, mano, kad akivaizdu, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti pralesto termino dėl 2024 m. balandžio 3 d. priimto L. K. aptariamoje administracinio nusižengimo byloje. Teismai ne vienoje byloje pasisakė, kad: „Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl LR ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtu piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti i sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taip pat Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais“. (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-223-361/2019).

Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti L. K. už administracinius nusižengimus, kai atsakomybė numatyta 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje galutinę administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. L. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Prašo 2024 m. balandžio 3 d. Kelių policijos valdybos nutarimą palikti nepakeista ir L. K. atstovės skundo netenkinti.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Institucija konstatuoja, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227989375 buvo priimtas ir įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d. Bylos ROIK: 24240946277 nagrinėjimo metu buvo patikrintas L. K. elektroninio pašto adresas kuris buvo veikiantis. Tai patvirtina į bylą įkelti duomenys. Nustačius, kad elektroninis paštas yra veikiantis bei atitinka ANK 573 str. kriterijus (elektroninio pašto adresas, buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų)) buvo patikrinta ir įsitikinta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227989375 buvo išsiųstas bei įteiktas tinkamai, pagal visus teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24240946277.

Pažymėjo, kad protokolas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24240946277 buvo surašytas L. K. dalyvaujant, tad apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą jis buvo tinkamai informuotas. Akivaizdu, kad skundą pateikusiam asmeniui žinant apie visas šias aplinkybes jis iki bylos nagrinėjimo nepateikė jokių paaiškinimų, prašymų bei bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24240946277 L. K. buvo išsiųstas registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įteikta 2024 m. birželio 12 d.

2024 m. birželio 17 d. L. K. (po to kai nutarimas administracinio nusižengimo byloje gavęs ROIK: 24240946277 jam buvo įteiktas 2024 m. birželio 12 d.) Klaipėdos AVPK rašo parašymą dėl nutarimo pateikimo. Šiame prašyme nurodo, kad šio nutarimo nėra.

Akivaizdu, kad L. K. skunde teismui teikia faktus neatitinkančius tikrovės, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės susijusios su teisės vairuoti netekimu.

Mano, kad L. K. skundas yra nepagrįstas (skundu siekiama išvengti administracinio poveikio priemonės) ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 5 d. nutarimą be pakeitimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Klaipėdos AVPK atstovas M. U. paaiškino, kad nutarimas yra teisėtas, kadangi pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad pakartotinai vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kviečiamas į posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai pranešta el. paštu. Priimtą nutarimą išsiuntė ne tik el. paštu, bet ir paštu, kurį pažeidėjas gavo, tačiau po 2 dienų vėl prašė jam išsiųsti nutarimą, sakydamas, jog negavo. Kviečiamas į posėdį neatvyko, tai rodo, jog asmuo vengia atsakomybės. Pašto registruota siunta nutarimą gavo, tačiau siekia įtikinti visus, jog nutarimo negavo. Tai, kad 2023-11-16 L. K. buvo darbe, palieka vertinti teismui. Pirmą kartą, kai K. gavo nutarimą, iš karto baudą susimokėjo, nutarimą el. paštu gavo. Jeigu el. paštas neatitinka ANK 573 str. reikalavimų, būtų galima laikyti, jog netinkamai įteikta, tačiau šiuo atveju buvo laikomasi ANK 573 str. reikalavimų. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę, nesusigražinęs teisės vairuoti transporto priemonę. Asmuo prašė pateikti tą ROIK, apie kurį kaip ir neturėjo žinoti. Nutarimas buvo išsiųstas galiojančiu ir veikiančiu el. paštu. Dokumentus siunčia pagal Registre esančią informaciją, kurios pakeisi ir koreguoti negalima. Asmuo pats deklaruoja informacinėse sistemose savo el. paštą bei pateikia sutikimą gauti visą informaciją šiuo el. paštu. Administracinių nusižengimų registras gauna duomenis iš Registro, kuriais ir naudojasi. ANR turi taisykles, jog asmuo turi pateikti savo tikro naujo pašto adresą, kuris atitinka ANK 573 str. reikalavimus, bei panaikinti senąjį el. pašto adresą. Tai padaryta L. K. nebuvo. Asmuo turi pats informuoti PK apie pasikeitusį el. pašto adresą, prašydamas patvirtinti naują el. paštą arba atvykus į policijos komisariatą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. paaiškino, kad kai greitį viršijo, po 4 mėn. pakeitė el. paštą, nes skyrėsi su sugyventine. Tada mamai buvo davęs mašiną, nes jam buvo atimtos teisės. Mama automobilį turėjo gal savaitę laiko, po to pardavė (duomenys neskelbtini). Su sugyventine skyrėsi metus laiko. Dėl skyrybų kada buvo priimtas sprendimas, nepamena, jau metai laiko kaip yra išsiskyrę. Automobilis per teismą bendru sutarimu paliko jam. Dirba (duomenys neskelbtini) du su puse metų. 2023 m. lapkričio 16 d. dirbo nuo 08.30 val. ryto iki 20.30 val. vakaro. Kai „pasibaigė teisės“, nuvažiavo pas gydytojus, po to į „Regitrą“. „Regitroje“ jam pasakė, kad teisės yra sustabdytos, išsiklausė teoriją, išrašė lapą, jį nunešė į „Regitrą“. Paskui sustabdė policija, patikrino mašiną bei pasakė, kad jo teisės sustabdytos. Visą valandą tikrino, pasakė, kad po 3 dienų vėl „Regitra“ sustabdė teisę vairuoti, išrašė lapą, kur buvo nurodyta, kada bus svarstoma policijoje. Važiuojant sugedo mašina, registratūroje pasakė, kad pavėlavo ir, kad reikėjo iš anksto pranešti, kad dalyvaus posėdyje. Apie 2 valandas pavėlavo į posėdį, nutarimas jau buvo priimtas. Norėjo policijoje duoti dokumentus, tačiau pasakė, kad jau nutarimas yra priimtas, išdavė lapą, kad apskųstų teismui. Nutarimą gavo paštu. Yra ūkininkas, reikia deklaruoti pajamas, todėl, kai skyrėsi, pakeitė savo el. paštą. Visus duomenis apie bylą žinodavo jo sugyventinė, su kuria skyrėsi, todėl kažkur tuo metu pakeitė el. paštą. Nežinojo, kad yra pasibaigusi techninė apžiūra, nes visi dokumentai buvo pas sugyventinę.

Teismo posėdyje liudytoja L. K. parodė, kad nežinojo, kad pasibaigęs „technikinis“. Ji važiavo 2023 m. lapkričio 16 d. vakare į (duomenys neskelbtini), į degalinę paimti dalių, (duomenys neskelbtini) yra „atstuminiai“, kurie ir užfiksavo. Policijoje pasakė, kurioje vietoje užfiksuotas pažeidimas. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tik vieną kartą važiavo. Teismo posėdžiai dėl sūnaus skyrybų vyko praeitą pavasarį. Mašiną sūnus prisiteisė iš draugės. Mašina pas juos buvo nuo rudens, kol ją pardavė. Sūnus leido su ja važiuoti, manė, kad ji techniškai tvarkinga. Mašina važiavo ji, todėl prisiima atsakomybę. Nuo rudens sūnus nevažiavo su ta mašina. Sūnus dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje.

Teismo posėdyje Kelių policijos valdybos atstovas E. S. paaiškino, kad asmuo gali turėti kelis elektroninio pašto adresus. Svarbu, kuris el. paštas nurodytas valstybės informacinėse sistemose. El. paštas buvo tikrintas nusižengimų registre, į kurį duomenys patenka iš valstybinių registrų. Įsitikinę, kad el. pašto adresas buvo deklaruotas ir procesiniai dokumentai išsiųsti, ir įteikti tinkamai. Naujas el. paštas, kuris yra labai panašus į naują el. paštą, buvo sukurtas siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kai buvo išsiųsti pirminiai dokumentai (šaukimas). Pirmą dokumentą išsiuntė gruodžio 20 d., tai tuomet, kai dar naudojosi, kaip teigiama, senuoju el. paštu, asmuo gavęs šaukimą į įstaiga neatvyko. Prie šaukimo pridėtame informaciniame pranešime galėjo nurodyti vairavusį asmenį.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis).

Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kelių policijos valdyba 2024 m. vasario 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad L. K. 2023 m. lapkričio 16 d. 19.39 val., Klaipėdos r. sav., krašto kelyje Gargždai-Kretinga, 7,760 km, vairavo transporto priemonę „Kia Motors Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, nustatyta tvarka, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, ir taip padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Kelių policijos valdyba 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu L. K. paskyrė subendrintą 375 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemone) 9 mėnesiams.

Skunde pareiškėjas sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, dėl to ginčo nėra. Tačiau teigia, kad nežinojo apie jam paskirtą baudą su specialiosios teisės atėmimu, apie tai jokios informacijos negavo bei nurodė, kad po skyrybų su drauge el. pašto adresą pakeitė. Pateikė duomenis apie el. pašto sukūrimą, iš kurių matyti, kad pašte pranešimai gaunami nuo 2024 m. sausio 31 d. Taip pat nurodė, kad administracinių nusižengimų padarymo metu vairavo jo mama, tačiau nežinodamas apie priimtą nutarimą, negalėjo pateikti duomenų apie vairavusį asmenį.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (LAT 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

L. K. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai, kadangi byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo procesinius dokumentus gavo. Pareigą tinkamai įteikti procesinius dokumentus turėjo institucija.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Bylos duomenimis nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. L. K. negalėjo pateikti duomenų apie nusižengimų padarymo metu vairavusį asmenį. Skunde bei teismo posėdžio metu L. K. teigė, kad nusižengimo padarymo metu vairavo jo motina, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. K.. Be to, į bylą pateikti duomenys, kad nusižengimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. buvo darbe. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos L. K. parodymais, taip pat ir duomenimis, kad pažeidimo padarymo metu L. K. buvo darbe. Pažymėtina, kad Institucijų atstovai šių duomenų teisme taip pat neginčijo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ir būdamas tinkamai informuotas apie pradėtą teiseną L. K. būtų galėjęs į bylą pateikti tuos pačius įrodymus, kad nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo jo mama, o jis pats buvo darbe. Teismo vertinimu, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo vien tik formaliai jam įteikus procesinius dokumentus ir nevertinant faktinių aplinkybių ar jis realiai galėjo padaryti administracinį nusižengimą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad L. K. padaryta veika, numatyta 424 straipsnio 3 dalyje, neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena negalima ir nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. birželio 5 d. nutarimu paskyrė L. K. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. gegužės 8 d. 15 val. 20 min., Rietavo sav., Tverų mstl., pakartotinai vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti atimta.

Kadangi byloje nustatyta, kad L. K. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, už kurį jis buvo nubaustas Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu ir šioje dalyje administracinė teisena nutrauktina, ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms skundas tenkinamas, panaikinamas Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir L. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, taip pat dalyje, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu L. K. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 9 mėnesiams; bei panaikinamas Klaipėdos AVPK 2024 m. birželio 5 d. nutarimas ir L. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjui L. K. atnaujintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024-04-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23227989375) Nr. 0239-ANR_N-54234-2024 apskundimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-54234-2024 dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir L. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; taip pat dalyje, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu L. K. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 9 mėnesiams. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6596-2024 ir L. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Dainius Gecevičius