- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1930-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01104-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- Z. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Z. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko vandenys“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės Z. B. 3 264,21 Eur skolą už vandens pašildymą ir šiluminę energiją šildymui (už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.), 152,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 103 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1994 metų atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Su atsakove nebuvo sudaryta buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis, tačiau į atsakovei priklausantį butą ieškovė tiekė šilumos energiją. 2017 metais paaiškėjo, kad atsakovė neteisingai deklaruodavo suvartoto karšto vandens kiekį, be to, buvo nustatyta, kad atsakovės karšto vandens skaitiklis yra be patikros. Pati atsakovė yra atsakinga už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą ir ta aplinkybė, kad skaitiklio metrologinė patikra pasibaigusi 2000 metais, neturi reikšmės sprendžiant apie atsakovės įsiskolinimą. 2011 m. kovo mėn. atsakovė nurodė, kad yra sunaudojusi 108 kubinius metrus karšto vandens, o 2017 m. sausio mėn. – iš viso 122 kubinius metrus karšto vandens. 2017 m. vasario mėn. UAB „Jurbarko vandenys“ kontrolieriai nustatė, kad tikri atsakovės karšto vandens rodmenys yra 1 224 kubiniai metrai, tai yra tarp atsakovės pateiktų duomenų ir realių skaitiklio parodymų yra 1 103 kubinių metrų neatitikimas. Kadangi šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada atsakovė pradėjo teikti neteisingus duomenis, ieškinyje nurodomas įsiskolinimo laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Z. B. nurodė, kad į jos butą pagal 1995 m. sausio 18 d. metais sudarytą sutartį su ieškove buvo tiekiama šilumos energija. Pagal sudarytą sutartį ji nebuvo atsakinga už karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą. Atsakovė visada laiku atsiskaitydavo už ieškovės tiekiamą karštą vandenį, laiku deklaruodavo skaitiklio duomenis. Jos bute esančius vandens skaitiklių duomenis tikrindavo UAB „Jurbarko vandenys“ kontrolieriai. Iki 2017 metų jokių problemų dėl vandens skaitiklio rodmenų nebuvo, tačiau 2017 m. vasario mėn. patikrinimo metu buvo užfiksuoti karšto vandens skaitiklio parodymai – 1 224 kubiniai metrai. Atsakovė iš karto nesutiko su tokiais duomenimis, nes paskutiniai duomenys, kokius ji deklaravo ieškovei buvo 122 kubiniai metrai. Taip pat paaiškėjo, kad 2000 metais yra pasibaigusi metrologinė karšto vandens skaitiklių patikra. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas padengti 3 416,93 Eur skolą nepagrįstas, nes tokiu atveju išeitų, kad ji kas mėnesį suvartoja apie 16 kubinių metrų karšto vandens, kai duomenys rodo, jog vieno jos gyvenamojo namo buto gyventojai kas mėnesį nesuvartoja nei 2 kubinių metrų karšto vandens.
3. Trečiasis asmuo UAB „Jurbarko vandenys“ atsiliepime į ieškinį dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Z. B. ieškovei AB „Kauno energija“ 111,95 Eur skolą už patiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. spalio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Kauno energija“ atsakovei Z. B. 650 Eur advokato atstovavimo išlaidas, o valstybei 170 Eur už atsakovei Z. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 7,39 Eur pašto išlaidas, priteisė iš atsakovės Z. B. valstybei 3 Eur pašto išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė Z. B. nuo 1994 m. liepos 15 d. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. 1995 m. sausio 18 d. Z. B. su ieškove sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, pagal kurią numatyta, jog už ieškovės teikiamas šilumos energijos paslaugas atsakovė privalo atsiskaityti pagal skaitiklių parodymus, jeigu tokie skaitikliai įrengti. Atsakovės bute toks skaitiklis buvo įrengtas. Daugiau jokių sutarčių tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 264,21 Eur skolą už patiektą šilumą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., kadangi atsakovė, deklaruodama karšto vandens skaitiklio duomenis 2017 m. vasario mėn., nurodė, kad suvartoto karšto vandens rodmenys yra 124 kubiniai metrai, tačiau 2017 m. kovo mėn. UAB „Jurbarko vandenys“ atlikus skaitiklio patikrą, paaiškėjo, kad suvartoto karšto vandens kiekis yra 1 227 kubiniai metrai, neapmokėta už 1 103 kubinius metrus.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Tauragės apskrities skyriaus inspektoriai 2017 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo metu nustatė, kad atsakovės Z. B. bute atsiskaityti už vandens pašildymą naudojamas ZR karšto vandens skaitiklis Nr. 94070132 be patikros žymenų ar tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovės bute 1994 metais įrengto karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra nebuvo niekada atliekama, nors iki 2017 m. vasario mėn., kai jos bute buvo atliekama karšto vandens skaitiklio patikra, tokių metrologinių skaitiklio patikrų mažiausiai turėjo būti atlikta trys. Tai, kad atsakovės bute buvo karšto vandens apskaitos skaitiklis be galiojančios metrologinės patikros, neginčija ir ieškovė, tačiau, jos nuomone, sprendžiant atsakovės įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją dydį, reikia vadovautis atsakovės bute esančio karšto vandens skaitiklio parodymais, nes pati atsakovė privalėjo pasirūpinti skaitiklio metrologine patikra, kadangi į jos gyvenamąjį namą šilumos energija tiekiama pagal 2-ąjį šilumos tiekimo būdą. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir sprendė, kad vadovautis karšto vandens skaitiklio, kurio pasibaigusi metrologinė patikra, parodymais negalima, nes tokie skaitiklio rodmenys yra nepatikimi ir tai prieštarauja Lietuvos metrologijos inspekcijos rašte nurodytiems teisės aktams. 1995 m. sausio 18 d. tarp šalių sudarytos neterminuotos sutarties 5 punkte buvo numatyta, kad „mokėtojas privalo leisti namą eksploatuojančioms organizacijos arba tiekėjo atstovams, turintiems atitinkamus pažymėjimus, nuo 8 val. iki 20 val., įeiti į butą patikrinti karšto vandens skaitiklių parodymus, jų eksploatavimo sąlygas, plombas, šildymo prietaisus ir vamzdynus.“ Taigi akivaizdu, kad pats šilumos tiekėjas privalėjo rūpintis karšto vandens skaitiklių rodmenimis, o atsakovė tik privalėjo įleisti į savo butą šilumos tiekėjo atstovus.
7. Teismas pažymėjo, kad nuo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme yra įteisinti trys karštu vandeniu apsirūpinimo būdai ir nuo pasirinktojo būdo priklauso, kas turi rūpintis karšto vandens skaitiklių patikra. Atsakovės gyvenamajame name esanti bendrija nuo 2010 m. kovo 30 d. pasirinko 2-ąjį šilumos tiekimo būdą ir jeigu šis būdas būtų pilnai įgyvendintas, tai atsakovė būtų atsakinga už karšto vandens apskaitos prietaisų eksploatavimą. Tačiau po 2010 m. kovo 30 d., kai atsakovės gyvenamojo namo bendrija „Topolis“ pasirinko 2-ąjį šilumos tiekimo būdą, ieškovė privalėjo sudaryti su atsakove naują sutartį, o tai nebuvo padaryta (sutarties sudarymui ieškovės atstovas galėjo atvykti į atsakovės gyvenamąją vietą ir sudaryti sutartį, o neapsiriboti raginimo išsiuntimu atsakovei atvykti į ieškovės buveinę sutarties sudarymui), todėl teismas laikė, kad 2-asis šilumos tiekimo būdas atsakovės gyvenamajame name neįgyvendintas, o tuomet šilumos tiekėjas (ieškovė) yra atsakinga už karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir eksploatavimą.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Z. B. nuo 1994 metų, kai tapo buto savininke, naudojosi ieškovės tiekiama šilumos energija. Akivaizdu, kad jos sumokėti mokesčiai už ieškovės patiektą šilumos energiją yra nerealūs – pagal jos sumokėtus mokesčius išeitų, kad atsakovė per mėnesį suvartodavo tik 0,194 kubinio metro karšto vandens. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės gyvenamojo namo vieno buto gyventojai laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2018 metų suvartojo nepilnai du kubus karšto vandens. Be to, kilus ginčui tarp šalių dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją, atsakovė ieškovei moka mokesčius ne pagal metrologiškai netvarkingų karšto vandens skaitiklių parodymus, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 patvirtintą karšto vandens suvartojimo normą vienam gyventojui per mėnesį, tai yra 2,76 kubinio metro.
9. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, pakeičiant skolos už patiektą šilumos energiją skaičiavimo metodiką, tai yra laikant, kad atsakovė Z. B. per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. per mėnesį suvartodavo 2,76 kubinio metro karšto vandens (teismas skaičiavo atsakovės suvartoto karšto vandens kiekį, vadovaudamasis patvirtinta karšto vandens suvartojimo norma – 92 litrai per parą vienam gyventojui, vidutiniškai 2,76 kubinio metro gyventojui per mėnesį), taigi atsakovė pagal šią skaičiavimo metodiką per šį laikotarpį suvartojo 22,08 kubinius metrus karšto vandens. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais Jurbarko miesto gyventojams vieno kubinio metro kaina buvo 5,07 Eur, iš atsakovės ieškovei priteisiama 111,95 Eur skola už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
10. Teismas sprendė, kad delspinigiai ieškovei iš atsakovės nepriteisiami, nes ieškovė, kilus ginčui dėl skolos, atsakovei reiškė nepagrįstus reikalavimus dėl skolos dydžio, todėl atsakovės kaltės dėl laiku neapmokėtos skolos nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Joks norminis teisės aktas neįpareigoja šilumos tiekėjo vykti asmeniškai pas kiekvieną šilumos vartotoją į jo gyvenamąją vietą dėl naujos sutarties sudarymo, juolab, kad naują šilumos pirkimo–pardavimo sutarties projektą atsakovė yra gavusi ir pateikusi teismui. Atsakovei ne kartą buvo siųsti kvietimai atvykti pasirašyti sutartį: 2006 m., 2007 m., 2015 m., 2016 m., tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Taigi pačiai atsakovei atsisakius pasirašyti naują šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovei negali kilti jokia atsakomybė ar pasekmės dėl pilnai neįgyvendinto karšto vandens aprūpinimo būdo Nr. 2. Ieškovė iš savo pusės atliko visus reikiamus veiksmus, todėl teismo argumentas, kad ieškovė turėjo asmeniškai vykti pas atsakovę į jos gyvenamąją vietą dėl naujos sutarties sudarymo ir kad dėl ieškovės kaltės nepilnai įgyvendintas 2-asis karšto vandens aprūpinimo būdas, visiškai nepagrįstas.
1.2. Teismo nurodytoje LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 išaiškinta, kad tam, jog 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdas būtų tinkamai įgyvendintas, reikalinga įvykdyti visas Taisyklių 193 punkte nurodytas sąlygas tik tuomet, kai yra keičiamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, o ne liekama prie esamo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. Ieškovė niekada nebuvo karšto vandens tiekėjas ginčo name. Iki namo bendraturčių pasirinkimo dėl karšto vandens aprūpinimo būdo taikymo, šilumos tiekėjas tiekdavo tik šilumą karštam vandeniui ruošti, todėl namo gyventojai pasirinkę karšto vandens aprūpinimo būdą Nr. 2 išliko prie senojo karšto vandens aprūpinimo tvarkos, kuri buvo taikoma ir iki 2010 m. kovo 30 d. Kadangi situacija dėl karšto vandens aprūpinimo būdo ginčo name nesikeitė, nėra privalu ir sudarinėti naujas sutartis su šilumos vartotojais, kaip konstatavo teismas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės sąskaita už 2009 m. kovo mėn. t. y. iki namo gyventojams raštiškai išreiškus valią pasirinkti 2-ojo karšto vandens aprūpinimo būdą. Sąskaitoje nurodoma atsakovei suteikta paslauga – vandens pašildymas. Tai reiškia, kad ieškovė netiekia karšto vandens atsakovei, o tiekia tik šilumą karštam vandeniui pašildyti. Taigi ginčo name visada ir buvo taikomas karšto vandens aprūpinimo būdas Nr. 2, kuris yra visiškai įgyvendintas.
1.3. Ieškovė nėra sudariusi sutarties su UAB „Jurbarko vandenys“ dėl geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo, o tai irgi patvirtina faktą, kad atsakovės name visada ir buvo taikomas 2-asis karšto vandens aprūpinimo būdas. Ieškovė ir anksčiau, ir šiuo metu tiekia tik šilumą karštam vandeniui ruošti. Kadangi situacija dėl karšto vandens aprūpinimo būdo nesikeitė, 2-asis karšto vandens aprūpinimo būdas ginčo name yra visiškai įgyvendintas. Taigi ieškovė neturi pareigos rūpintis karšto vandens skaitiklių metrologine patikra, kaip tai konstatavo teismas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Z. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė 2009 m. kovo mėn. sąskaitą atsakovei Z. B., kuria grindžia skunde nurodomą aplinkybę, kad gyvenamajame name nuo 2010 m. nebuvo keičiamas karšto vandens apsirūpinimo būdas, kadangi ir anksčiau buvo taikytas toks pat būdas.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas naujas įrodymas pagrindžia apeliacinio skundo argumentus ir šis įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, atsakovė turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo, pateiktą įrodymą priima ir prijungia prie bylos.
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė Z. B. nuo 1994 m. liepos 15 d. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. 1995 m. sausio 18 d. atsakovė Z. B. su ieškove sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį (t. 2, b. l. 111), pagal kurią numatyta, jog, jeigu bute įrengti karšto vandens skaitikliai, už sunaudotą šilumos energiją karštam vandeniui mokėtojas atsiskaito pagal skaitiklių parodymus. Sutartyje sutarties pasirašymo dieną užfiksuoti karšto vandentiekio skaitiklių parodymai. Byloje taip pat pateikta ieškovės su atsakove pasirašyti parengta 2017 m. balandžio 4 d. buto šilumos tiekimo, vartojimo atsiskaitymo sutartis (t. 2, b. l. 112-114), kuri atsakovės nėra pasirašyta. Lietuvos metrologijos inspekcijos Tauragės apskrities skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. raštas (t. 1, b. l. 20) patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovės bute už vandens pašildymą naudojamas karšto vandens skaitiklis yra be patikros žymenų ir tai patvirtinančių dokumentų. Trečiasis asmuo UAB „Jurbarko vandenys“ 2016 m. liepos 11 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo, pakeitimo ar patikrinimo bute akte, kurį pasirašė ir atsakovė Z. B., nustatė skaitiklio karštam vandeniui rodmenis – 1207 (t. 2, b. 70), o 2017 m. gegužės 11 d. vandens skaitiklių patikrinimo, įrengimo, nuėmimo, pakeitimo, plombavimo akte (t. 2, b. l. 71) karšto vandens skaitiklio rodmenys nurodyti 1229, šį aktą atsakovė atsisakė pasirašyti.
18. Būtent todėl ieškovė, esant skirtumams tarp atsakovės Z. B. deklaruotų karšto vandens skaitiklio parodymų (2017 m. vasario mėn. nurodė, kad suvartoto karšto vandens rodmenys yra 124 m³) ir trečiojo asmens UAB „Jurbarko vandenys“ fiksuotų šio skaitiklio rodmenų (1227 m³), paskaičiavo atsakovės įsiskolinimą ir prašė priteisti iš atsakovės 3 264,21 Eur skolą už patiektą šilumą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Z. B. ieškovei AB „Kauno energija“ 111,95 Eur skolą už patiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. spalio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nustačius, jog karšto vandens skaitiklis yra be metrologinės patikros, jo parodymais negalima vadovautis, nes tokio skaitiklio rodmenys yra nepatikimi ir prieštarauja teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės gyvenamajame name esanti bendrija nuo 2010 m. kovo 30 d. pasirinko 2-ąjį šilumos tiekimo būdą, tačiau, teismo nuomone, šis būdas nėra pilnai įgyvendintas, nes ieškovė nesudarė su atsakove naujos sutarties, ir todėl atsakovė nėra atsakinga už karšto vandens apskaitos prietaisų eksploatavimą, o už tai yra atsakinga būtent pati ieškovė. Kartu teismas sprendė, kad atsakovės sumokėti mokesčiai už karštą vandenį pagal sunaudotus kiekius yra nerealūs, todėl įsiskolinimą ieškovės nurodytu laikotarpiu paskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 patvirtintą karšto vandens sunaudojimo normą.
20. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė ir apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė yra atsakinga dėl nevisiškai įgyvendinto karšto vandens aprūpinimo būdo Nr. 2, nes joks teisės aktas šilumos tiekėjo neįpareigoja vykti pas kiekvieną vartotoją dėl naujos sutarties sudarymo, o atsakovei buvo siunčiami kvietimai atvykti ir pasirašyti sutartį. Be to, nurodo, kad šiuo atveju karšto vandens aprūpinimo būdas nebuvo keičiamas, nes ieškovė niekada netiekė karšto vandens atsakovei, o tik tiekė ir tiekia šilumą karštam vandeniui pašildyti.
Dėl karšto vandens skaitiklio, kuriam neatlikta metrologinė patikra, rodmenų naudojimo, nustatant skolos dydį už šilumos energiją, tiektą vandeniui pašildyti
21. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, atsiradusią nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už patiektą šiluminę energiją: 1) šildymui – 57,89 Eur ir 2) už patiektą šiluminę energiją vandens pašildymui – 3 206,32 Eur, skolą, atsiradusią 2017 m. vasario mėn., kurią paskaičiavo pagal UAB „Jurbarko vandenys“ 2017 m. sausio 30 d. nustatytus karšto vandens skaitiklio parodymus (1224 m³) ir atsakovės deklaruotų šio skaitiklio parodymų (121 m³) skirtumą (1103 m³) (t. 1, b. l. 2-3, 6, t. 2, b. l. 98-99, 103-104). Taigi, ieškovė atsakovės skolą grindė karšto vandens skaitiklių parodymų skirtumu.
22. Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustačius, jog karšto vandens skaitiklis yra be metrologinės patikros, jo parodymais negalima vadovautis. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad neturi kitos galimybės tinkamai apskaičiuoti mokesčius už šilumą, kaip tik vadovaujantis skaitiklio parodymais, ir tik nuo skaitiklio tikrinimo momento (nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d.) pradėjo atsakovei skaičiuoti normatyvinį karšto vandens suvartojimo dydį.
23. Byloje nėra ginčo, kad, Lietuvos metrologijos inspekcijos Tauragės apskrities skyriui atlikus 2017 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimą, buvo nustatyta, jog karšto vandens skaitiklis, kuris pastatytas 1994 m. (pagal 1995 m. sausio 18 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį), yra be patikros žymenų ir tai patvirtinančių dokumentų. Duomenų apie šio skaitiklio metrologinę patikrą nuo 1994 m. iki 2017 m. byloje nėra pateikta. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo 6.6.2. punktą karšto ir šalto vandens skaitikliai butuose ir individualiuose namuose tikrinami pagal 6 metų laiko intervalus tarp periodinių patikrų, t. y. nuo 1994 m. turėjo būti atliktos ne mažiau kaip 3 patikros.
24. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje (skaitiklio patikrinimo metu galiojusioje redakcijoje) įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau Taisyklių), 184 punkte nustatyta, kad karšto vandens apskaitai naudojami skaitikliai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir atitikti teisės akto (Taisyklių 1 priedo 55 punktas) reikalavimus. Visi skaitikliai turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas. Taisyklių 185 punkto 4 papunktyje nurodyta, kad draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, jeigu karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.
25. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 184-185 punktais, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjant ginčą negalima vadovautis karšto vandens skaitiklio, kurio pasibaigusi metrologinė patikra, rodmenimis, nes įstatyme tiesiogiai nurodytas draudimas vadovautis tokiais parodymais.
26. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad ji negali tinkamai apskaičiuoti mokesčių už šilumą, kaip tik vadovaudamasi skaitiklio parodymais, juolab, kad ir pati ieškovė nuo skaitiklio patikrinimo momento, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., pradėjo atsakovės sunaudoto karšto vandens kiekį skaičiuoti pagal normatyvinį karšto vandens suvartojimo dydį, t. y. 2,76 m³ vienam gyventojui per mėnesį (t. 2, b. l. 106). Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m birželio mėn. 24 d. sakymu Nr. 79 ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento1991 m. birželio mėn. 8 d. įsakymu Nr. 76 yra patvirtintos Vandens vartojimo normos RSN 26-90.
27. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 186 punkte nustatyta, kad karšto vandens kiekiai nustatomi skaičiavimo būdu kai: 186.1. karšto vandens tiekėjas eksploatuoja karšto vandens skaitiklius nesilaikydamas Taisyklių 184 punkte nustatytų reikalavimų arba nustatoma karšto vandens tiekėjo kaltė dėl taisyklių 185 punkte nurodytų pažeidimų teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 12, 71, 72 punktai) bei metodikose nustatyta tvarka; 186.3. kai nustatoma butų ir kitų patalpų savininkų kaltė pažeidus Taisyklių 185 punkte nurodytus reikalavimus, teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 12, 73 punktai) bei metodikose nustatyta tvarka.
Dėl karšto vandens būdo pasirinkimo ir jo įgyvendinimo bei pareigų prižiūrint karšto vandens apskaitos prietaisus
28. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje teigė ir apeliaciniame skunde tebesilaiko pozicijos, kad nustatant atsakovės įsiskolinimo dydį reikia vadovautis skaitiklio rodmenimis, kadangi pati atsakovė Z. B. privalėjo pasirūpinti skaitiklio metrologine patikra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugiabučio namo savininkų bendrijai nuo 2010 m. kovo 30 d. pasirinkus 2-ąjį šilumos tiekimo būdą šis būdas nebuvo pilnai įgyvendintas, nes ieškovė nesudarė su atsakove naujos sutarties, ir todėl atsakovė nėra atsakinga už karšto vandens apskaitos prietaisų eksploatavimą, o už tai yra atsakinga būtent pati ieškovė.
29. Byloje ieškovei adresuotas DNSB „Topolis“ 2010 m. kovo 30 d. pranešimas (t. 2, b. l. 107) patvirtina, kad bendrija pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo. Tai reiškia, kad bendrija buvo pasirinkusi 2-rą karšto vandens tiekimo būdą (Taisyklių 193.1.–193.4. punktai).
30. Taisyklių 193.4. punkte nustatyta, kad kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 193.1 papunktyje nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 193.2 papunktyje nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą. Pagal Taisyklių 193.2.1. ir 193.2.2. punktų reikalavimus, jeigu pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginys priklauso vartotojams, vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su šilumos tiekėju patalpų savininkų–vartotojų vardu pasirašo šilumos pirkimo–pardavimo sutartį šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti, šiuo atveju su šilumos tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis, o su geriamojo vandens tiekėju patalpų savininkų – vartotojų vardu pasirašo geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo sutartis, šiuo atveju su geriamojo vandens tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad buvo sudarytos 2-am karšto vandens tiekimo būdui įgyvendinti nustatytos sutartys byloje nėra pateikta, todėl negalima daryti išvados, kad šis būdas yra įgyvendintas. Šalių sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, patvirtina, kad ir iki šiol turi būti vadovaujamasi jos sąlygomis, nes, kaip nurodyta, neįgyvendinus 2-ro karšto vandens tiekimo būdo, turi būti vadovaujamasi Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą, o Taisyklių 171 punkte tiesiogiai nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.
31. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad daugiabučiame name, kuriame yra atsakovės butas, 2-as karšto vandens tiekimo būdas nebuvo įgyvendintas, o pačiai ieškovei nevykdant karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros, būtent dėl karšto vandens tiekėjo kaltės negalima vadovautis karšto vandens skaitiklio rodmenimis ir jų pagrindu nustatyti atsakovės įsiskolinimo už šilumą karštam vandeniui ruošti dydį.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, pateiktais išaiškinimais, kadangi ginčo name nesikeitė apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Pirmiausia, šioje nutartyje išaiškinimai dėl 2-ro karšto vandens tiekimo būdo įgyvendinimo sąlygų yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, nes ieškovė teigia, kad DNSB „Topolis“ 2010 m. kovo 30 d. pasirinkus 2-rą karšto vandens tiekimo būdą, ieškovė nebėra atsakinga už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą, t. y. ir nagrinėjamoje byloje yra aktualu nustatyti, ar pasirinktas karšto vandens tiekimo būdas buvo įgyvendintas. Be to, tiek nagrinėjamu atveju, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje tarp šalių jau buvo susiklostę šilumos ir karšto vandens tiekimo teisiniai santykiai, o daugiabučio namo gyventojai siekė pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y. buvo tapačios faktinės aplinkybės. Todėl keičiant karšto vandens tiekimo būdą, jau esant sutartiniams santykiams tarp atsakovės ir ieškovės pagal 1995 m. sausio 18 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, vandens tiekimo būdo pakeitimui neužteko tik vienos šalies (gyventojų) sprendimo keisti vandens karštam vandeniui ruošti tiekėją priėmimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo nustatyti 3 apsirūpinimo karštu vandeniu būdai, o DNSB „Topolis“ 2-rą karšto vandens tiekimo būdą pasirinko 2010 m. kovo 30 d. Vadinasi, ieškovės su apeliaciniu skundu teikiama 2009 m. kovo mėnesio sąskaita nepatvirtina, kad jau 2009 m. buvo įgyvendintas 2-ras karšto vandens tiekimo būdas, nes tuo metu dar nebuvo bendrijos sprendimo, be to, nebuvo sudarytos Taisyklėse, įgyvendinant 2-rą karšto vandens tiekimo būdą, nustatytos būtinos sudaryti sutartys. Tuo tarpu ieškovė nuo 1995 m. sausio 18 d. sutarties su atsakove sudarymo buvo karšto vandens tiekėja.
33. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų dėl priteisto skolos dydžio, todėl teisėjų kolegija šios sprendimo dalies motyvų neanalizuoja, nes bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei nepriteitinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys).
35. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.