- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 2-3320-384/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01104-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Mikšys
- Atsakovas
- Z. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko vandenys“
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos už vandens pašildymą ir šiluminę energiją šildymui, delspinigių, palūkanų priteisimo pagal akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Z. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ prašo priteisti iš atsakovės Z. B. 3264Eur21ct skolą už vandens pašildymą ir šiluminę energiją šildymui už laikotarpį nuo 2017m.sausio 1d. iki 2017m.rugpjūčio 31d., 152Eur72ct delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 103Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad nuo 1994 metų atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Pagal ieškovės atstovą su atsakove nebuvo sudaryta buto šildymo tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis. Nežiūrint į tai, į atsakovei priklausantį butą ieškovė teikė šilumos energiją ir Z. B. privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.2017 metais paaiškėjo, kad atsakovė neteisingai deklaruodavo suvartoto karšto vandens kiekį. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovės karšto vandens skaitiklis yra be patikros. Ieškovės nuomone pati atsakovė yra atsakinga už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą ir ta aplinkybė, kad skaitiklio metrologinė patikra pasibaigusi 2000 metais neturi reikšmės sprendžiant apie atsakovės įsiskolinimą. 2011 metų kovo mėnesį Z. B. nurodė, kad yra sunaudojusi 108 kubinius metrus karšto vandens, o 2017 metų sausio mėnesį atsakovė nurodė, kad viso yra sunaudojusi 122 kubinius metrus karšto vandens, tai yra per šešis metus sunaudojo tik 14 kubinių metrų karšto vandens. Ieškovės atstovo nuomone tokie karšto vandens sunaudojimo kiekiai yra nerealūs. 2017m.vasario mėnesį uždarosios akcinės bendrovės “Jurbarko vandenys” kontrolieriai nustatė, kad tikri atsakovės karšto vandens rodmenys yra 1224 kubiniai metrai, tai yra tarp atsakovės pateiktų duomenų ir realių skaitiklio parodymų yra 1103 kubinių metrų. Kadangi šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada atsakovė pradėjo teikti neteisingus duomenis, ieškovė ieškinyje nurodė, jog įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2017m.sausio 1d.iki 2017m.rugpjūčio 31d. Ieškovės atstovas taip pat paaiškino, kad dabartiniu metu atsakovės bute nėra įrengti nauji karšto vandens skaitikliai, tačiau Z. B., kilus ginčui, už suvartotą karštą vandenį moka pagal vidutinius karšto vandens vienam asmeniui sunaudojimo nustatytus normatyvus.
Atsakovė Z. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 1994m.liepos 15d. Į atsakovės butą pagal 1995m.sausio 18d. metais sudarytą sutartį su ieškove buvo tiekiama šilumos energija. Atsakovės nuomone pagal sudarytąją sutartį ji nebuvo atsakinga už karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą. Z. B. visuomet laiku atsiskaitydavo už ieškovės tiekiamą karštą vandenį, laiku deklaruodavo skaitiklio duomenis. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos bute esančius vandens skaitiklių duomenis tikrindavo uždarosios akcinės bendrovės “Jurbarko vandenys” kontrolieriai. Iki 2017 metų jokių problemų dėl vandens skaitiklio rodmenų nebuvo. Tačiau 2017m.vasario mėnesio patikrinimo metu buvo užfiksuoti karšto vandens skaitiklio parodymai-1224 kubiniai metrai. Atsakovė iš karto nesutiko su tokiais duomenimis, nes paskutiniai duomenys, kokius ji deklaravo ieškovei buvo 122 kubiniai metrai, tai yra gavosi virš tūkstančio kubinių metrų neatitikimas. Taip pat paaiškėjo, kad net 2000 metais yra pasibaigusi metrologinė karšto vandens skaitiklių patikra. Atsakovės nuomone ieškovės reikalavimas padengti tariamą 3416Eur93ct skolą ir delspinigius už patiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017m.sausio 1d. iki 2017m.rugpjūčio 31d. nepagrįstas, nes tokiu atveju išeitų, jog ji kas mėnesį suvartoja apie 16 kubinių metrų karšto vandens, kai duomenys rodo, jog vieno jos gyvenamojo namo buto gyventojai kas mėnesį nesuvartoja nei 2 kubinių metrų karšto vandens. Atsakovė taip pat nurodė, kad, kilus ginčui dėl įsiskolinimo, jos karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra nėra atlikta ir Z. B. moka ieškovei už teikiamą karštą vandenį pagal nustatytas vienam gyventojui karšto vandens suvartojimo normas.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Jurbarko vandenys” ieškinio pagrįstumo klausimą teismui palieka jo nuožiūra, nurodo, kad Z. B. bute už esančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą yra atsakinga akcinė bendrovė “Kauno energija” bet kokiu atveju, nes jeigu atsakovės gyvenamojo namo bendrija pasirinko pirmąjį šilumos tiekimo būdą, tai tokiu atveju teisės aktuose numatyta, jog už karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą atsakinga šilumos tiekėja, o jeigu atsakovės gyvenamojo namo bendrija yra pasirinkusi normatyviniuose aktuose numatytą antrąjį šilumos tiekimo būdą, tai už karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą šiuo metu vis tiek yra atsakinga ieškovė, nes antrasis šilumos tiekimo būdas šiuo metu atsakovės gyvenamajame name nėra pilnai įgyvendintas, nes naujai nesudarys sutartys su šilumos vartotojais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Atsakovė Z. B. nuo 1994m.liepos 15d. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė.(1t.,b.l.5) 1995m.sausio 18d. Z. B. su tuometiniu ieškovės atstovu sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr.254524-3, pagal kurią numatyta, jog už ieškovės teikiamas šilumos energijos suteiktas paslaugas atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal skaitiklių parodymus, jeigu tokie skaitikliai įrengti(2t.,b.l.111). Atsakovės bute toks skaitiklis įrengtas buvo. Daugiau jokių sutarčių tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Kadangi atsakovė nepilnai atsiskaitė už ieškovės patiektą šilumos energiją, tai akcinė bendrovė “Kauno energija” prašo priteisti iš atsakovės 3264Eur21ct skolą už patiektą šilumą už laikotarpį nuo 2017m.sausio 1d. iki 2017m.rugpjūčio 31d. Šį įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės vadovaudamasi karšto vandens skaitiklio rodmenimis, tai yra Z. B., deklaruodama karšto vandens skaitiklio duomenis 2017m.vasario mėnesį, nurodė, kad suvartoto karšto vandens rodmenys yra 124 kubiniai metrai, tačiau 2017m.kovo mėnesį uždarajai akcinei bendrovei “Jurbarko vandenys” atlikus skaitiklio patikrą, paaiškėjo, kad suvartoto karšto vandens kiekis yra 1227 kubiniai metrai, neapmokėta už 1103 kubinius metrus.(2t.,b.l.100)
Kilus ginčui dėl įsiskolinimo už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, buvo atlikta Z. B. bute esančio karšto vandens skaitiklio patikra, kurią atliko Lietuvos metrologijos inspekcijos Tauragės apskrities skyriaus inspektoriai.2017m.rugpjūčio 22d. patikrinimo metu nustatyta, kad Z. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atsiskaityti už vandens pašildymą naudojamas ZR karšto vandens skaitiklis Nr.94070132 be patikros žymenų ar tai patvirtinančių dokumentų. Pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai: juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pateikia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo ( 2014m.rugpjūčio 1d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr.4-523) 6 sk. “Skysčių ir dujų kiekio matavimo priemonės”, 6.62 punkte karšto ir šalto vandens skaitiklių butuose ir individualiuose namuose, nurodytas laiko intervalas tarp periodinių patikrų yra 6 metai. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010m.spalio 25d. įsakymu “Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių” patvirtinimo 184 punkte nurodyta, kad “ karšto vandens apskaitai naudojami skaitikliai turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir atitikti teisės akto (Taisyklių 1 priedo 55 punktas) reikalavimus. Visi skaitikliai turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas”. Taisyklių 185 punkte nurodyta, kad “ draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, jeigu karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą”. (1t.,b.l.20) Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės Z. B. bute 1994 metais įrengto karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra nebuvo niekada atliekama, nors iki 2017m.vasario mėnesio, kai jos bute buvo atliekama karšto vandens skaitiklio patikra tokių metrologinių skaitiklio patikrų mažiausia turėjo būti atlikta trys. Tai, kad Z. B. bute buvo karšto vandens apskaitos skaitiklis be galiojančios metrologinės patikros neginčija ir ieškovė, tačiau jos nuomone, sprendžiant atsakovės įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją dydį, reikia vadovautis atsakovės bute esančio karšto vandens skaitiklio parodymais, nes pati Z. B. privalėjo pasirūpinti skaitiklio metrologine patikra, kadangi į jos gyvenamąjį namą šilumos energija tiekiama pagal 2-ąjį šilumos tiekimo būdą. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir daro išvadą, kad, sprendžiant ieškinio dydžio klausimą, vadovautis karšto vandens skaitiklio, kurio pasibaigusi metrologinė patikra, parodymais negalima, nes tokie skaitiklio rodmenys yra nepatikimi ir tai prieštarauja Lietuvos metrologijos inspekcijos rašte nurodytiems teisės aktams (1t.,b.l.20) 1995m.sausio 18d. tarp šalių sudarytos neterminuotos sutarties 5 punkte buvo numatyta, kad “mokėtojas privalo leisti namą eksploatuojančioms organizacijos arba tiekėjo atstovams, turintiems atitinkamus pažymėjimus, nuo 8 val. Iki 20val., įeiti į butą patikrinti karšto vandens skaitiklių parodymus, jų eksploatavimo sąlygas, plombas, šildymo prietaisus ir vamzdynus”.(2t.,b.l.111) Akivaizdu, jog iš šio sutarties punkto galima daryti išvadą, kad pats šilumos tiekėjas privalėjo rūpintis karšto vandens skaitiklių rodmenimis, o Z. B. tik privalėjo įleisti į savo butą šilumos tiekėjo atstovus. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2007m.lapkričio 20d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme yra įteisinti trys karštu vandeniu apsirūpinimo būdai ir nuo pasirinktojo būdo priklauso, kas turi rūpintis karšto vandens skaitiklių patikra. Atsakovės gyvenamajame name esanti bendrija nuo 2010m. kovo 30d pasirinko 2-ąjį šilumos tiekimo būdą (2t.,b.l.107) ir jeigu šis būdas būtų pilnai įgyvendintas, tai atsakovė būtų atsakinga už karšto vandens apskaitos prietaisų eksploatavimą. Tačiau išsiaiškinta, kad po 2010m.kovo 30d., kai atsakovės gyvenamojo namo bendrija “Topolis” pasirinko 2-ąjį šilumos tiekimo būdą, ieškovė privalėjo sudaryti su Z. B. naują sutartį, o tai padaryta nebuvo ( sutarties sudarymui ieškovės atstovas galėjo atvykti į atsakovės gyvenamąją vietą ir sudaryti sutartį, o neapsiriboti raginimo išsiuntimu atsakovei atvykti į ieškovės buveinę sutarties sudarymui), todėl teismas laiko, kad 2-asis šilumos tiekimo būdas atsakovės gyvenamajame name neįgyvendintas, o tuomet sutinkamai su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi šilumos tiekėjas, tai yra ieškovė, yra atsakinga už karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir eksploatavimą. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.3K-3-435/2014)
Z. B. nuo 1994 metų, kai tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke naudojosi ieškovės tiekiama šilumos energija. Akivaizdu, jog jos sumokėti mokesčiai už ieškovės patiektą šilumos energiją yra nerealūs: pagal jos sumokėtus mokesčius išeitų, jog Z. B. per mėnesį suvartodavo tik 0,194 kubinio metro karšto vandens. Iš teisme gautų duomenų matosi, kad atsakovės gyvenamojo namo vieno buto gyventojai suvartojo laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2018 metų nepilnai du kubus karšto vandens (2t.,b.l.90-92). Išsiaiškinta, kad dabartiniu metu, kilus ginčui tarp akcinės bendrovės “Kauno energija” ir atsakovės Z. B. dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją, atsakovė ieškovei moka mokesčius ne pagal metrologiškai netvarkingų karšto vandens skaitiklių parodymus, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991m.birželio 24d. įsakymu Nr.79/76 patvirtintą karšto vandens suvartojimo normą vienam gyventojui per mėnesį, tai yra 2,76 kubinio metro. Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinį tenkina iš dalies, keisdamas skolos už patiektą šilumos energiją skaičiavimo metodiką, tai yra laikydamas, jog Z. B. per laikotarpį nuo 2017m.sausio 1d. iki 2017m.rugpjūčio 31d. per mėnesį suvartodavo 2,76 kubinio metro karšto vandens ( teismas skaičiuoja atsakovės suvartoto karšto vandens kiekį vadovaudamasis patvirtinta karšto vandens suvartojimo norma -92 litrai per parą vienam gyventojui, vidutiniškai 2,76 kubinio metro gyventojui per mėnesį), taigi atsakovė pagal šią skaičiavimo metodiką per šį laikotarpį suvartojo 22,08 kubinio metro karšto vandens. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais Jurbarko miesto gyventojams vieno kubinio metro kaina buvo 5Eur07ct( kainos duomenys pateikti interneto svetainėje www.regula.lt), iš atsakovės ieškovei priteisiama 111Eur95ct skolos už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2017m.sausio 1d. iki 2017m.rugpjūčio 31d.( teismas įsiskolinimą iš atsakovės skaičiuoja už laikotarpį, kuris nurodytas ieškinyje) bei 5 procentų dydžio įstatyminės palūkanos, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017m.spalio 3d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas (delspinigiai ieškovei iš atsakovės nepriteisiami, nes ieškovė, kilus ginčui dėl skolos, atsakovei reiškė nepagrįstus reikalavimus dėl skolos dydžio, todėl atsakovės kaltės dėl laiku neapmokėtos skolos nėra).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, didesnėje dalyje ieškinys atmetamas, iš ieškovės akcinės bendrovės “Kauno energija” į valstybės pajamas iš dalies-170Eur- priteisiamos išlaidos už atsakovei Z. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (viso suteiktos antrinės teisinės pagalbos paslaugos kainavo 201Eur50ct,1t.b.l.62, 2t.,b.l.135). Be to iš ieškovės į valstybės pajamas priteisiama 7Eur39ct pašto išlaidų, o iš atsakovės-3Eur pašto išlaidų.
Nagrinėjant šią bylą, grįžus jai po apeliacijos iš Kauno apygardos teismo, atsakovę pagal susitarimą atstovavo advokatas D.Ramanauskas ir jo suteiktos paslaugos atsakovei 850Eur (2t.,b.l.138). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, didesnėje apimtyje ieškinys atmetamas, iš ieškovės akcinės bendrovės “Kauno energija” Z. B. priteisiama 650Eur advokato atstovavimo išlaidų, o iš atsakovės ieškovei priteisiama 15Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,-
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei “Kauno energija”, juridinio asmens kodas 235014830, vieną šimtą vienuolika eurų 95ct skolos už patiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017m.sausio 1d. iki 2017m.rugpjūčio 31d., 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo 2017m.spalio 3d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir penkiolika eurų 00ct bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš akcinės bendrovės “Kauno energija”, juridinio asmens kodas 235014830, Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00ct advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš akcinės bendrovės “Kauno energija”, juridinio asmens kodas 235014830, į valstybės pajamas vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00ct už Z. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir septynis eurus 39ct pašto išlaidų.
Priteisti iš Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas tris eurus00ct pašto išlaidų.
Neįsiteisėjusio sprendimo nuorašus per 3 dienas išsiųsti proceso dalyviams.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus nuo sprendimo paskelbimo dienos.