Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-262-881/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2A-262-881/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00849-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: D. D.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: E. D., E. A., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT broker“

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-262-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00849-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.5.1.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys E. D., E. A., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT broker“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 48 948,77 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. kovo 30 d. vykusių A. A. turto varžytynių metu ji įsigijo nekilnojamąjį turtą: 360,1 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Ieškovė, varžytynių būdu įsigijusi nekilnojamąjį turtą, sužinojo, kad nekilnojamojo turto adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tretieji asmenys E. A. ir E. S.. Trečiųjų asmenų buvo pareikalauta išsikraustyti iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau E. A. ir E. S. išsikraustyti atsisakė. Ieškovės prašymu 2015 m. balandžio 2 d. antstolis R. S. atliko ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo išorės vaizdo, namo vidaus vaizdo ir komunalinių paslaugų apskaitos skaitiklių rodmenų faktinių aplinkybių konstatavimą, kurį užfiksavo 2015 m. balandžio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/15/31.

3. 2015 m. balandžio 20 d. antstolis R. S. informavo E. A. ir E. S. apie įvykusias varžytynes, kurių metu nekilnojamojo turto savininke tapo ieškovė, ir pakartotinai pareikalavo geranoriškai išsikraustyti iš ieškovės nekilnojamojo turto, tačiau tretieji asmenys neišsikraustė. 2015 m. balandžio 30 d. antstolis R. S. atvyko į E. A. darbovietę ir žodžiu perskaitė ieškovės reikalavimą per 5 kalendorines dienas išsikelti iš nekilnojamojo turto. Nepaisant to, tretieji asmenys atsisakė išsikraustyti, trukdė ieškovei patekti į gyvenamojo namo vidų, grasino ieškovei sugadinsiantys gyvenamąjį namą ir jame esantį turtą.

4. 2015 m. gegužės 28 d. antstolė R. P., kartu dalyvaujant policijos pareigūnams, ieškovei, UAB „Vyčio komisarai“ darbuotojams, V. M. centrinės raktų dirbtuvės darbuotojui V. J. bei kitiems asmenims įėjo į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas ir užfiksavo gyvenamojo namo vidaus patalpų sienų, lubų, grindų ir namo vidaus įrenginių būklę. Atlikusi faktinių aplinkybių konstatavimą, antstolė R. P. 2015 m. gegužės 29 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-15-1100.

5. Ieškovė, siekdama apsaugoti nekilnojamąjį turtą ir jame esantį kitą turtą, kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl gyvenamojo namo ir jame esančio turto draudimo. 2015 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto ir jame esančio namų turto draudimo sutartis Nr. 105241158, TIA Nr. 322372035 (toliau – Draudimo sutartis). Dar prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovė nurodė atsakovės atstovams, jog nekilnojamame turte neteisėtai gyvena buvę gyvenamojo namo gyventojai. Ieškovei buvo pasiūlyta įsigyti ir ieškovė pasirinko maksimalų gyvenamojo namo ir namų turto draudimą. Pasibaigus draudimo laikotarpiui, draudimo sutartis tomis pačiomis sąlygomis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui (nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.).

6. Nuo pat 2015 m. balandžio mėn. ieškovė, jos sutuoktinis E. D. tiesiogiai ir per įgaliotą asmenį V. L. siekė, kad neteisėtai gyvenantys ieškovei priklausančiame gyvenamajame name tretieji asmenys geranoriškai išsikraustytų. Ieškovė 2015 m. birželio 1 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priverstinai iškeldinti E. A. ir E. S. iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Byloje galutinis teismo sprendimas buvo priimtas 2017 m. vasario 28 d.

7. Tretieji asmenys E. A. ir E. S. 2016 m. liepos 18 d. išsikraustė iš nekilnojamojo turto, tačiau buvo stipriai apgadintas ieškovės apdraustas gyvenamasis namas ir jame esantis turtas. Ieškovė, 2016 m. liepos 19 d. sužinojusi apie padarytus nekilnojamojo turto sugadinimus, apie tai informavo atsakovę. Taip pat, siekdama nustatyti trečiųjų asmenų padarytus pastato ir jame esančio turto sugadinimus, ieškovė kreipėsi į antstolį R. S., kuris 2016 m. liepos 20 d. užfiksavo faktines nekilnojamojo turto sugadinimo aplinkybes. Nekilnojamojo turto ir jame esančio turto sugadinimą užfiksavo ir atsakovės atstovai, kurie atvyko į įvykio vietą, ieškovei pranešus apie 2016 m. liepos 18 d. įvykusį draudiminį įvykį. Nepaisant to, ieškovei pateikus prašymą išmokėti draudimo išmoką už įvykusį draudiminį įvykį, atsakovė atsisakė ją išmokėti, 2016 m. liepos 28 d. rašte nurodydama, jog žalą sukėlė su ieškove susiję asmenys, todėl įvykis laikomas nedraudiminiu.

8. Atsakovei atsisakius atlyginti ieškovės patirtus nuostolius ir išmokėti draudimo išmoką, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją ir specialistą T. M.. Specialistas T. M. 2016 m. rugsėjo 21 d. surašė pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitą Nr. 160921, kurioje užfiksavo tiek padarytus nekilnojamojo turto sugadinimus, tiek išlaidas, reikalingas jų atstatymui iki būklės, buvusios iki 2016 m. liepos 18 d. įvykio. Jis nustatė, kad turto atstatymo dėl trečiųjų asmenų E. A. ir E. S. atliktų nekilnojamojo turto ir jame esančio turto sugadinimų vertė yra 48 248,77 Eur.

9. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, pripažindama pastato sugadinimus, laikė šį įvykį nedraudžiamuoju, remdamasi Draudimo taisyklių nuostatomis. Atsakovė 2016 m. liepos 28 d. atsakyme į ieškovės pretenziją dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog minimus sugadinimus tyčia padarė su draudėja susiję asmenys, t. y. apdraustame objekte gyvenantys žmonės, įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju. Draudimo taisyklių 4 punktas nustato, kad papildomai prie neatlyginamų nuostolių draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai): 4.12 punktas – Draudėjo, su Draudėju susijusių asmenų arba naudos gavėjo tyčios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2015 m. balandžio 4 d. sudarė būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 322372035, serija LD Nr.105241158): draudimo rūšis – būsto draudimas; draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; draudimo taisyklės – būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. vasario 1 d.); draudėjas – D. D.; draudžiamo būsto adresas – (duomenys neskelbtini); būstas – nuolat gyvenami pastatai; draudimo laikotarpis – nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. 24:00 val.; draudimo sąlygos – pastatų draudimo variantas maksimalus, namų turto draudimo variantas maksimalus; maksimalus pastatų draudimo variantas – visų rizikų draudimas, ugnis, vanduo gamtinės jėgos, vagystė ir piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir kt., namų turto draudimo variantas – visų rizikų draudimas, ugnis. Draudimo liudijime Nr. TIA Nr. 322372035 nurodyta, kad ieškovė, pasirašydama draudimo sutartį ir / ar sumokėdama draudimo įmoką (ar jos dalį), patvirtino, jog pritaria draudimo sutarties sąlygoms ir sudaro šią draudimo sutartį, yra supažindinta su Draudimo taisyklėmis ir jai yra įteikta jų kopija. Ieškovė 2016 m. liepos 19 d. kreipėsi į atsakovę, nes 2016 m. liepos 18 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas, esantis Kaune, Servitutų g. 44. Atsakovė 2016 m. liepos 28 d. rašte ieškovei nurodė, kad už 2016 m. liepos 18 d. įvykį, kurio metu Kaune, Servitutų g. 44, per kurį buvo sugadintas gyvenamasis namas, draudimo išmokos mokėti negalės.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovė neišmokėjo išmokos ieškovei, nes įgijus nekilnojamąjį turtą varžytynėse su buvusiais savininkais geranoriškai susitarta, jog jie gali gyventi ir naudotis turtu, o turto sugadinimus tyčia padarė su ieškove susiję asmenys, t. y. apdraustame objekte gyvenantys asmenys, todėl įvykis laikomas nedraudžiamuoju.

13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta ar įvyko draudiminis įvykis.

14. Nustatęs, kad sudarydama draudimo sutartį draudėja deklaravo, jog apdraudžiami „Nuolat gyvenami pastatai“ ir pagal tai draudikas apskaičiavo draudimo įmoką, teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog apie tai, kad ji negali patekti į pastatą bei vyksta teisminiai ginčai dėl jo, draudikui buvo žinoma. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog draudikas buvo informuotas apie tai, kad turtas įsigytas varžytynėse su gyventojais, jame tebegyvena buvę gyventojai, o ne draudėja su šeima, ieškovė neturi jokių sąsajų su gyventojais.

15. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė tvirtino, jog specifinės aplinkybės, susijusios su turtu, buvo nurodytos 2015 m. lapkričio 29 d. el. laiške, adresuotame UAB „Kauno vandenys“, kurio kopija buvo nusiųsta atsakovei. E. D. nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. nutartyje jis yra įvardintas kaip turto (duomenys neskelbtini) valdytojas, prašantis, jog būtų atjungtas vandens ir elektros tiekimas į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovė 2015 m. gruodžio 2 d. elektoriniame laiške prašė, kad E. D. patikslintų, kam konkrečiai adresuotas laiškas. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, kad toks atsakovės informavimas apie esmines rizikas, nėra tinkamas, juolab, kad Draudimo sutartis jau buvo sudaryta, o atsakovė jos nutraukti negalėjo. Jokių kitų įrodymų, apie tai, kad atsakovė buvo informuota apie turto padėtį, byloje nebuvo pateikta.

16. Ieškovė tvirtino, kad būstas ir pastatai nėra tas pats, todėl atsakovė netinkamai traktuoja sąvoką, ,,nuolat gyvenamas būstas“. Ieškovės vertinimu, Draudimo taisyklėse yra dvi sąvokos: „nuolat gyvenamas būstas“ ir „nuolat gyvenamas pastatas“. Tačiau teismas, nurodęs, kad Draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas yra definicinė norma, kuri apibrėžia, jog ,,nuolat gyvenamas būstas“ – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena draudėjas su savo šeimos nariais, padarė išvadą, kad būstas ir yra pastatas arba jo dalis. Nagrinėjamu atveju apdraustame pastate draudėja su savo šeimos nariais nuolat negyveno, o draudikui nebuvo žinoma, kad draudėja negali patekti į savo pastatą bei vyksta teisminiai ginčai dėl to.

17. Teismas pažymėjo, kad draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, jog apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sąsajų neturintys asmenys), todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra susijęs su pastatų draudimu, o Draudimo taisyklėse, toje dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimą, nėra normų, kurios apibrėžtų „apdraustuosius“, „trečiuosius asmenis“ ar „susijusius asmenis“, todėl sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ traktuojama ir suprantama pagal bendrąsias reikšmes (toks asmuo turi turėti kokių nors sąsajų su draudėju).

18. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad E. A. turi sąsajų su ieškove, nes apdrausti ginčo pastatai anksčiau priklausė E. A. (ir / ar jos sutuoktiniui), ieškovė ginčo pastatus įsigijo iš varžytynių, tai yra priverstinis turto pardavimas su gyventojais. Ieškovė konfliktavo su E. A., kuri faktiškai gyveno ieškovės pastatuose, todėl pastaroji laikytina su ieškove susijusiu asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju jokių įsilaužimo į apdraustą pastatą požymių nebuvo nustatyta, atvirkščiai, akivaizdu, kad poveikį pastatui padarė trečiasis asmuo E. A., kuri už šiuos veiksmus yra nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškovui E. D. priteista 1 674,55 Eur turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-976/2020).

19. Įvertinęs tai, kad nebuvo konstatuotas „piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“; ginčo įvykio sukėlėju yra nustatytas ir nuteistas ginčo pastate gyvenęs ir su ieškove susijęs asmuo – E. A.; konstatuota, kad pati draudėja ginčo pastatuose negyveno; teismas darė išvadą, jog, remiantis Draudimo taisyklių A dalies IV skyriaus – nedraudžiamieji įvykiai: draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl 4.12 punkto (dėl susijusių asmenų arba naudos gavėjo) ir 4.17 punkto (bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, sutartyje ar Draudimo taisyklėse neįvardintų kaip draudžiamieji įvykiai), pagrįstai buvo priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, nes įvykis nėra draudžiamasis.

20. Teismas, nustatęs, kad įvykis nėra draudžiamasis, ieškinį atmetė, todėl nepasisakė dėl prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio.

21. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui E. A. priteisė iš ieškovės D. D. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Ieškovė D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, 2020 m. rugsėjo 3 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad trečiasis asmuo E. A. yra su ieškove susijęs asmuo. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė, kas pagal Draudimo taisyklių A dalies IV skyriaus 4.12 punktą yra laikomi susijusiais su draudėju asmenimis. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė yra vartotoja ir sutartį sudarė prisijungimo būdu.

22.2. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ turėtų būti suprantama ir traktuojama pagal bendrąsias reikšmes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sąsajų su draudėju), nes Draudimo taisyklėse sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ nėra apibrėžiama kaip – asmuo, kuris turi turėti kokių nors sąsajų su draudėju.

22.3. Susijusių asmenų sąvoka pateikiama Draudimo taisyklių 3.3.22 punkte, kuriame nurodoma, kad susiję asmenys – tai vienas ar keli juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies. Draudimo taisyklių A dalies 2 punkte nurodyta, kad be draudėjo draudimo sutartyje gali būti ir kitų sutarties dalyvių: naudos gavėjai, šeimos nariai, apdraustieji. Šis Draudimo taisyklėse nurodytas draudimo sutarties dalyvių sąrašas yra baigtinis. Draudimo taisyklėse detalizuotos naudos gavėjų bei šeimos narių sąvokos. Draudimo taisyklėse nurodoma, kad naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Šiuo atveju vieninteliu naudos gavėju pagal Draudimo polisą yra ieškovė. Šeimos nariais laikomi draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, vaikai ir jų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai, seserys. Tretieji asmenys, su kuriais ieškovės nesieja šeiminiai santykiai, taip pat su kuriais ieškovė neveda jokio bendro ūkio, ir gyvena ieškovės nekilnojamame turte neteisėtai, negali būti laikomi šeimos nariais.

22.4. Trečiaisiais asmenimis laikomi visi kiti asmenys, kurie nepatenka nei į šeimos narių, nei į apdraustųjų, nei tuo labiau į naudos gavėjų sąrašą. Kadangi trečiasis asmuo E. A. ir jos dukra E. S., gyvenę ieškovės nekilnojamajame turte įvykio metu, nebuvo ieškovės šeimos nariai, bendrai ūkį vedantys asmenys, svečiai, apdraustieji ar naudos gavėjai pagal sudarytą Draudimo sutartį, laikytina, kad jos yra tretieji asmenys, kaip tai apibrėžiama Draudimo taisyklėse. Vien faktas, kad tretieji asmenys gyveno ieškovei priklausančiame name nepatvirtina jų sąsajų. Tretieji asmenys ieškovės gyvenamajame name gyveno neteisėtai. Šį neteisėtumą patvirtina 2017 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas dėl trečiojo asmens E. A. iškeldinimo.

22.5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė su trečiaisiais asmenimis konfliktavo, todėl jie laikytini susijusiais asmenimis. Konfliktavimas su trečiuoju asmeniu negali būti laikomas sąsaja, dėl kurios būtų galima atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Bet kuris draudėjas gali konfliktuoti su daugybe asmenų, įskaitant ir patį draudiką, tačiau dėl to šie asmenys ar draudikas netampa susijusiais asmenimis. Be to, ieškovė nekonfliktavo su trečiuoju asmeniu E. A., bet jai neišsikėlus iš patalpų, kurios priklauso ieškovei, kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo.

22.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų, kad Draudimo sutartyje yra nurodoma tik tai, jog ieškovė apdraudžia „nuolat gyvenamus pastatus“, o ne „negyvenamus pastatus“ ir tai nėra siejama su Draudimo taisyklėse nurodyta sąvoka „nuolat gyvenamas būstas“, o tik tendencingai laikėsi atsakovės pozicijos, kad Draudimo sutartyje nurodymas „būstas – nuolat gyvenamieji pastatai“ yra prilyginamas Draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punkte nurodytai sąvokai „nuolat gyvenamas būstas“, reiškia, jog draudėja (ieškovė), apdrausdama būstą, jame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) turi gyventi su savo šeimos nariais.

22.7. Draudimo sutartyje nurodyta sąvoka „nuolat gyvenami pastatai“ negali būti siejama su Draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punkte nurodyta sąvoka „nuolat gyvenamas būstas“, kadangi šios dvi sąvokos yra skirtingos. Draudimo taisyklėse nėra minima sąvoka „nuolat gyvenami pastatai“, o minima sąvoka „nuolat gyvenamas būstas“, todėl net ir hipotetiškai vertinant, kad ieškovė pati deklaravo, jog apdraudžia nuolat gyvenamą būstą, atsakovės argumentas, kad ieškovė tai nurodė vadovaudamasi Draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktu, turėjo būti laikomas nepagrįstu.

22.8. Teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką siejamas su tuo, jog buvo apdraustas ne „nuolat gyvenamas būstas“, negalima laikyti logišku, nes nė viena iš šalių, prieš sudarydama draudimo sutartį, negalėjo žinoti, kada ieškovė įsikels į apdraudžiamą būstą. Atsakovė sutiko apdrausti gyvenamąjį būstą, priėmė ieškovės mokamas įmokas, gavo iš to naudos, be to, pakartotinai tomis pačiomis sąlygomis pratęsė Draudimo sutartį.

22.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog draudikas buvo informuotas apie ieškinyje nurodomas aplinkybes, kad namas buvo įsigytas varžytynėse su gyventojais, jame tebegyvena ankstesni gyventojai, o ne draudėja su šeima. Atsakovei, prieš sudarant Draudimo sutartį, buvo pranešta, kad ieškovė draudžia pastatą dėl to, jog jame neteisėtai gyvena tretieji asmenys. Šias aplinkybes ieškovė atsakovei nurodė žodžiu, o atsakovė niekada neprašė, kad visas šias aplinkybes ieškovė išdėstytų raštu. Neteisinga visą aplinkybių, susijusių su draudimo sutarties sudarymu, įrodinėjimo naštą perkelti ieškovei.

22.10. Draudimo sutarties galiojimo metu atsakovė buvo nuolat įspėjama apie tai, jog vyksta iškeldinimo procesas. Tai patvirtina 2015 m. gruodžio 2 d. elektroninis laiškas, kuriuo ieškovė atsakovę informuoja, kad vyksta iškeldinimo procesas, tretiesiems asmenims, gyvenantiems apdraustame name, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovei nesuprantama, kodėl teismas elektroninį laišką vertino kaip nepakankamą informaciją apie specifines aplinkybes.

22.11. Draudimo sutartyje nurodyta, kad draudžiamas būstas yra nuolat gyvenamas, tačiau draudėjos gyvenamoji vieta yra ne apdraustas gyvenamasis namas, bet kita gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

22.12. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo aplinkybės dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui padarytos žalos. Atsakovė argumentų dėl patirtos žalos dydžio nenurodė, neteikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotą nuostolių dydį. Kadangi atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą vertintoją T. M., kuris atliko detalų sugadintų ir sunaikintų apdraustų objektų ir jų atstatymo kaštų vertinimą. Iš atsakovės reikalaujamas priteisti draudimo išmokos dydis yra lygi ieškovės dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų patirtų turto sugadinimo atstatymo kaštų vertei. Visų atliktinų darbų ir medžiagų, nurodytų lokalinėje sąmatoje, bendra kaina 48 248,77 Eur. Ši suma yra ieškovei padaryti nuostoliai.

22.13. Be to, ieškovės nuostoliais laikytinos ir išlaidos, patirtos dėl pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų apskaičiavimo. Už pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 160921 parengimą, ieškovės sutuoktinis E. D. sumokėjo 700 Eur.

22.14. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Teismas už tai, kad ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, prieš tai informavęs atsakovės atstovą ir gavęs jo sutikimą, neatvyko į teismo posėdį, skyrė ieškovės atstovui 200 Eur dydžio baudą. Tuo tarpu, kai trečiojo asmens E. A. atstovas 2020 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą atidėti 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdį, teismas tą pačią dieną prašymą tenkino ir paskirtą teismo posėdį atidėjo, nors tuo metu, kai paskyrė ieškovės atstovui baudą, teismas buvo nurodęs, kad pagrindų atidėti teismo posėdį dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, nėra. Atsakovės atstovui 2020 m. liepos 22 d. pateikus prašymą atidėti 2020 m. rugpjūčio 3 d. posėdį, kadangi atsakovės atstovas atostogaus, teismas nuspendė paskirtą teismo posėdį atidėti. Taigi, teismas nevienodai vertino bylos proceso dalyvių analogišką elgesį. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė be motyvų ir Draudimo taisykles vertino tendencingai, remdamasis tik atsakovės paaiškinimais.

Atsiliepimas

23. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

23.1. Apeliantė, sudarydama Draudimo sutartį, nurodė, kad apdraudžiamas pastatas yra nuolat gyvenamas būstas, nes šią subjektyvaus pobūdžio aplinkybę geriausiai žino būtent draudėjas. Draudimo sutartyje (Draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas) yra definicinė norma, kuri apibrėžia, kad ,,nuolat gyvenamas būstas“ – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena [draudėjas] su savo šeimos nariais. Akivaizdu, kad minėtame apdraustame pastate draudėja su savo šeimos nariais nuolat negyveno. Draudikui taip pat nebuvo žinoma, kad draudėja negali patekti į savo namą, o dėl to vyksta teisminiai ginčai. Ieškovės sutuoktinio draudikui atsiųsta informacija, kad UAB „Kauno Vandenys“ atjungė vandenį minėtam pastatui, negali būti laikoma tinkama informacija apie rizikos pobūdį.

23.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Draudimo taisyklėse yra dvi nuostatos: „nuolat gyvenamas būstas“ ir „nuolat gyvenamas pastatas“. Pagal Draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punkto definicinę normą, būstas ir yra pastatas arba jo dalis, todėl apeliantė neteisingai interpretuoja sutarties nuostatas. Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sąsajų neturintys asmenys). Ieškovė nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė E. A. nėra susijęs su ja asmuo. Ieškovė neteisingai aiškina draudimo sutartį, nes būsto draudimas iš esmės susideda iš pastatų draudimo; namų turto draudimo; civilinės atsakomybės (susijusios su turtu) draudimo; asmens civilinės atsakomybės draudimo (tiek, kiek tai nesusiję su valdomu turtu); skubios pagalbos namuose draudimo. Tokia draudimo paslaugų struktūra atspindėta ir Draudimo taisyklėse (kiekvienai paslaugai taikomi atskiri Draudimo taisyklių skyriai ir / ar normos).

23.3. Apeliantės reikalavimas yra susijęs su pastatų draudimu, tačiau Draudimo taisyklių dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimą, nėra „susijusių asmenų“ sąvokos, todėl sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ yra suprantama pagal bendrąsias reikšmes. E. A. turi sąsajų su apeliante, nes apdrausti ginčo pastatai anksčiau priklausė E. A., ieškovė konfliktavo su asmeniu, kuris gyveno apeliantės pastate, todėl pastaroji laikytina su apeliante susijusiu asmeniu. Vien faktas, kad E. A. faktiškai gyveno apeliantės pastate, yra svarbi sąsaja su E. A., ši galėjo laisvai patekti į ginčo pastatą ir daryti jam poveikį. Šiuo atveju jokių įsilaužimo į apdraustą pastatą požymių nenustatyta, todėl akivaizdu, kad poveikį pastatui padarė jame buvę asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo konstatuotas „piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“, o apeliantė kaip ginčo įvykio sukėlėją nurodo ginčo pastate gyvenusį ir su ja susijusį asmenį, remiantis Draudimo taisyklių A dalies IV skyriaus 4.12 ir 4.17 punktais, buvo priimtas pagrįstas sprendimas nemokėti draudimo išmokos.

23.4. Apeliantė teigia, kad Draudimo taisyklių pastatų draudimo dalyje nėra „su draudėju susijusių asmenų“ definicinės sąvokos. Tačiau joks teisės aktas neįpareigoja sutarties sąlygose apibrėžti visus ar konkrečius objektus ir / ar reiškinius definicinėmis sąvokomis. Draudimo taisyklėse nėra ir negali būti visų objektų ir / ar reiškinių apibrėžimų, nes dauguma joje esančių žodžių yra suprantami ir be papildomo paaiškinimo bet kuriam vidutinio išsilavinimo ir / ar patirties žmogui. Todėl minėti apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Teiginiai apie Draudimo taisyklių sąlygų neaiškumą ir poreikį ginti vartotoją, atsirado tik apeliaciniame skunde, nes pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad nebuvo supažindinta su Draudimo taisyklių sąlygomis. Ši aplinkybė buvo paneigta trečiojo asmens UADBB „FT broker“ vadovo A. A. parodymais bei kitais įrodymais.

23.5. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš draudimo sutarties, todėl ginčui aktualu tik nuostolis, kuris yra draudžiamojo įvykio pasekmė. Ieškovė įrodinėja, kad dėl E. A. neteisėtos veikos buvo padaryta žala jos turtui. Kitų asmenų poveikio pastatui ieškovė nenurodo. E. A. neteisėta veika yra ištirta ir įvertinta teisėsaugos institucijų. Įsiteisėjusiu ir kasacinės instancijos teismo patikrintu procesiniu sprendimu yra konstatuota, kokią žalą ginčo pastatui neteisėtais veiksmais padarė E. A., žala buvo priteista nukentėjusiam asmeniui. Taigi ieškovė iš esmės antrą kartą reikalauja žalos atlyginimo už E. A. neteisėta veika padarytą žalą, todėl vien šio fakto pakanka, kad atmesti ieškovės ieškinį.

23.6. Apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. Baudos paskyrimas buvo patikrintas aukštesnės instancijos teismo ir paliktas galioti, todėl šis klausimas buvo galutinai išspręstas. Teismo galimo šališkumo klausimas yra sprendžiamas per teismo / teisėjo nušalinimo institutą, tuo tarpu apeliantė teismui nušalinimo nereiškė, todėl skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai neįrodo teismo šališkumo.

Atsiliepimas

24. Trečiasis asmuo E. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliantė, sudarydama būsto Draudimo sutartį, išreiškė savo valią ir patvirtino, kad draudžiamas objektas yra nuolat gyvenamas. Kiek vėliau paaiškėjo, nei ji pati, nei jos šeimos nariai jame negyveno. Draudimo bendrovės apeliantė tinkamai neinformavo apie tai, kad draudžiamame objekte gyvena E. A. su savo dukra. Apeliantė, sudarydama Draudimo sutartį ir nuslėpdama reikšmingas aplinkybes, veikė rizikingai, nes draudimo sutarties sudarymui yra svarbios visos aplinkybės, tiek susijusios su būsto naudojimo dažnumu, tiek ir su tuo, kas tame būste gyvena.

24.2. Priešingai nei teigia apeliantė, draudiminis įvykis laikytinas sukeltu ne trečiųjų asmenų, o asmenų susijusių su ja. Šios nuoseklios pozicijos laikėsi draudimo bendrovė, tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys. Apeliantė nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė nėra su ja susijęs asmuo, nes Draudimo taisyklėse nėra „susijusių asmenų“ definicinės sąvokos. Draudimo taisyklių dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimą, iš tiesų nėra „susijusių asmenų“ sąvokos, todėl tiek pačios draudimo bendrovės, tiek teismo buvo konstatuota, kad sąvoka „su draudėju susiję asmenys“ yra suprantama pagal bendrąsias reikšmes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sąsajų su draudėju).

24.3. Šiuo atveju trečiasis asmuo E. A. su apeliante sąsajų tikrai turi, nes nekilnojamasis turtas, kuri įsigijo apeliantė iš varžytynių, priklausė jos sutuoktiniui A. A.. Nekilnojamąjį turtą E. ir D. D. šeimai rekomendavo įsigyti V. L., kuri yra ieškovės marčios motina ir kuri buvo pirmoji E. A. sutuoktinė. Ji name gyveno dar iki E. A., todėl V. L., turėdama asmeninį interesą, veikė išimtinai per E. ir D. D. šeimą, siekdama pakenkti trečiajam asmeniui. Priešingai nei teigia apeliantė, E. A. ginčo turte gyveno teisėtai, nes teismo sprendimo iškeldinti ją nebuvo, o ieškinys dėl šio namo dalies pripažinimo asmenine E. A. nuosavybe dar nebuvo išnagrinėtas. Šios aplinkybės apeliantei buvo žinomos, tačiau ji jų draudimo bendrovei neatskleidė.

24.4. Šiuo konkrečiu atveju jokių įsilaužimo į apdraustą pastatą požymių nebuvo, nes E. A. name gyveno ilgą laiką, tai buvo jos šeimos namai. Taip pat buvo nustatyta, kad jokių piktavališkų veiksmų iš E. A. neatliko, išskyrus tai, jog ji pastatui padarė nežymų poveikį ir už šiuos veiksmus buvo nuteista. Toje pačioje byloje civiliniam ieškovui E. D. buvo priteista 1 674,55 Eur turtinė žala.

Šalies argumentai

24.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliantė teismo šališkumą grindžia tuo, kad jos atstovui neatvykus į teismo posėdį, jam buvo paskirta 200 Eur bauda. Ginčas dėl baudos pakyrimo buvo išnagrinėtas tiek pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, tiek apeliacinės instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Teismai konstatavo, kad bauda apeliantės atstovui buvo paskirta pagrįstai. Tečiojo asmens atstovo prašymas dėl posėdžio atidėjimo, teismo buvo tenkintas, nes buvo nurodytas svarus pagrindas, pateiktas laiku, nesutrikdant teismo ir proceso dalyvių laiko.

24.6. Turtui padaryta žala apskaičiuota neteisingai. Apeliantė tvirtina, kad atliko name remontą, tačiau jokių įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė.

24.7. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad įvykis buvo draudiminis, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą visa apimtimi, nes pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo galimai padarytos žalos dydžio. Taigi, byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo šališkumo

27. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi užtikrinti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

29. Nagrinėjamu atveju apeliantei kilo abejonių dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo nes jos vertinimu, teismas analogiškus bylos šalių atstovų prašymus (dėl teismo posėdžio atidėjimo) vertino skirtingai. Apeliantė teismo šališkumą argumentuoja tuo, kad jos atstovas pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, prieš tai informavęs atsakovės atstovą ir gavęs jo sutikimą, neatvyko į teismo posėdį, tačiau jam buvo skirta 200 Eur dydžio bauda. Nors vėliau byloje trečiojo asmens E. A. atstovui pateikus prašymą atidėti 2020 m. birželio 3 d. posėdį, teismas prašymą tenkino, nors tuo metu, kai paskyrė apeliantės atstovui baudą, teismas buvo nurodęs, jog pagrindų atidėti teismo posėdį dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, nėra. Taip pat, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės atstovo prašymą atidėti 2020 m. rugpjūčio 3 d. posėdį dėl jo atostogų.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi skyrė apeliantės atstovui 200 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių. 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi teismas atmetė apeliantės atstovo prašymą panaikinti jam skirtą baudą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-916-330/2020 nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad bauda paskirta pagrįstai. Taigi, kaip matyti, apeliantės atstovui paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo išspręstas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir patikrintas apeliacinės instancijos teismo, klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Be kita ko, teismo šališkumo klausimas gali būti sprendžiamas remiantis CPK 65 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyti pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, tačiau apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nušalinimų teismui nereiškė, o apeliacinės instancijos teismas jokių CPK nustatytų teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindų nenustatė.

31. Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skunde išdėstytos apeliantės abejonės nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinius sprendimus tarpiniais klausimais byloje, buvo šališkas. Taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje kilusio ginčo.

Dėl bylos esmės

32. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar 2016 m. liepos 18 d. įvykis, kurio metu buvo sugadintas apeliantei priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti laikomas draudiminiu.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo nustatytas „piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“, o ginčo įvykio sukėlėju yra nustatyta ir nuteista ginčo pastate gyvenusi ir su ieškove susijusi E. A., taigi įvykis nėra draudiminis. Be kita ko, skundžiamu sprendimu nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) ginčo pastatuose negyveno. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad remiantis Draudimo taisyklių A dalies IV skyriaus (nedraudžiamieji įvykiai) nuostatomis, draudimo išmoka nemokama tuo atveju, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl susijusių asmenų arba naudos gavėjo (Draudimo taisyklių 4.12 punktas) ir bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, Draudimo sutartyje ar Draudimo taisyklėse neįvardintų kaip draudžiamieji įvykiai (Draudimo taisyklių 4.12 punktas), todėl atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti mokėti ieškovei draudimo išmoką.

34. Apeliantė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, įrodinėdama, jog įvykis buvo draudiminis, todėl atsakovė privalėjo išmokėti draudimo išmoką.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis (apdraustajam), įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui.

36. Viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Ši sąlyga išreiškia draudimo sutarties esmę ir paskirtį – apsaugoti draudėjo ar apdraustojo interesus, prisiimant draudimo sutartyje sulygto draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę. Taigi draudimo rizika yra pavojaus, neigiamų padarinių atsiradimo tikimybė, o draudžiamasis įvykis yra tiesioginis draudimo rizikos materializavimosi padarinys, suponuojantis pareigą išmokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).

37. Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (liet. nuo pradžios), tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

39. CK 6.993 straipsnyje nustatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui.

40. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisyklių A dalies „Apie būsto draudimą“ II skyriaus 2 punkte nustatyta, kad apdraustais laikomi tik tie draudimo objektai, kurie yra įvardyti draudimo sutartyje, t. y.: 1) nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvenate su savo šeimos nariais; 2) ne nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame kartais, t. y. mažiau nei 9 mėnesius per metus būnate su savo šeimos nariais.

41. Iš pateikto būsto draudimo liudijimo matyti, kad apeliantė yra deklaravusi, jog draudžiamas būstas (nuolat gyvenami pastatai). Apeliantės teigimu, draudimo liudijime yra nustatyta, kad draudžiami nuolat gyvenami pastatai, kas nėra tapatu Draudimo taisyklėse nurodytai sąvokai „nuolat gyvenamas būstas“. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Draudimo taisyklių A dalies „Apie būsto draudimą“ II skyriaus 2 punkto nuostata yra definicinė norma, kuri pateikia būsto sąvoką, detalizuodama, kad nuolat gyvenamas būstas tai – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvenama su savo šeimos nariais. Taigi, pagal minėtą Draudimo taisyklių punktą, sąvoka „būstas“ yra aiški, suprantama ir tiksliai apibrėžta, todėl vertinti šią sąvoką kaip nors kitaip, nėra pagrindo.

42. Tarp šalių nėra ginčo, kad apdraustame ginčo name apeliantė su savo šeimos nariais negyveno. Apeliantė patvirtino, kad dėl ginčų su trečiaisiais asmenimis ji iš varžytynių įsigytame pastate negalėjo apsigyventi. Kita vertus, draudimo liudijime taip pat nėra nurodoma informacija, kad apeliantė pati negyvena apdraustame būste, o jame gyvena tretieji asmenys, kaip ir nėra duomenų, jog namą apeliantė įgijo iš varžytynių, kad dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo vyksta teisminiai ginčai. Taigi, iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar draudimo bendrovė buvo informuota apie šias aplinkybes, o taip pat, ar turėjo galimybę, drausdama būstą, įvertinti visą draudimo riziką. Draudimo bendrovė tvirtina, kad apeliantė jos tinkamai neinformavo apie tai, jog draudžiamame objekte ji pati su savo šeimos nariais negyvena, o jame gyvena E. A. su savo dukra, todėl, sudarydama Draudimo sutartį ir nuslėpdama tokias reikšmingas aplinkybes, veikė savo rizika. Apeliantė įrodinėja, jog žodžiu informavo draudimo bendrovę apie šias aplinkybes, be to, 2015 m. spalio 29 d. siuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė apie vandens ir elektros tiekimo atjungimą namų valdai, esančiai ginčo namo adresu.

Žemesnės instancijos teismas

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

44. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje 3K-3-416/2007 ir kt.), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sudarydama būsto draudimo sutartį ji tinkamai informavo draudimo bendrovę apie visas su draudimo rizika susijusias aplinkybes. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, išskyrus apeliantės paaiškinimus, kad draudimo bendrovei buvo žinomos aplinkybės, jog pati ieškovė apdraudžiamame būste negyvena, dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo vyksta teisminiai ginčai, ieškovė konfliktuoja su trečiaisiais asmenimi, kurie vengia išsikraustyti iš išvaržyto būsto. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodomas argumentas, jog faktą, kad atsakovė buvo informuota apie name gyvenančius trečiuosius asmenis, patvirtina 2015 m. spalio 29 d. elektroninis laiškas, yra nepakankamas ir nepagrįstas. Nurodytame elektroniniame laiške yra kalbama apie vandens ir elektros tiekimo atjungimą namų valdai, esančiai ginčo namo adresu, o tai niekaip nėra susiję apie draudimo bendrovės informavimą apie galimą draudimo rizikos padidėjimą, dėl to, kad būstas įsigytas iš varžytynių ir jame tebegyvena tretieji asmenys. Kita vertus, Draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, buvo sudaryta 2015 m. balandžio 4 d., tuo tarpu el. laiškas atsakovei buvo išsiųstas 2015 m. spalio 29 d., tad toks ieškovės veiksmas, negali būti pripažįstamas tinkamu draudimo bendrovės informavimu apie aplinkybes, didinančias draudimo riziką ar galinčias turėti įtakos draudimo sąlygoms.

46. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apdrausti ginčo pastatai anksčiau priklausė E. A. (ir / ar jos sutuoktiniui); ieškovė ginčo pastatus įsigijo iš varžytynių su gyventojais; ieškovė konfliktavo su E. A., kuri gyveno ieškovės pastatuose; jokių įsilaužimo į apdraustą pastatą požymių nebuvo nustatyta; buvo nustatyta, kad poveikį pastatui padarė trečiasis asmuo E. A., kuri už šiuos veiksmus nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, sprendė, jog trečiasis asmuo E. A. laikytina su ieškove susijusiu asmeniu, todėl šiuo atveju įvykis nėra draudiminis.

47. Apeliantės teigimu, E. A. ir jos dukra nepatenka nei į šeimos narių, nei į apdraustųjų, nei į naudos gavėjų sąrašą, todėl negali būti laikomos su ieškove susijusiais asmenimis.

48. Atsakovės Būsto draudimo taisyklių 3.3.22 punkte, kuriuo remiasi ieškovė, nustatyta, kad susiję asmenys – tai vienas ar keli juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ši draudimo taisyklių nuostata yra taikoma ne tiesiogiai pastatų draudimui, o reglamentuoja, kas yra susijęs asmuo civilinės atsakomybės draudimo prasme, todėl apeliantės reikalavimui, kildinamam iš pastatų draudimo, nėra taikoma.

49. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantė ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, vertinant jų ryšį pagal bendrąją žodžio ,,susijęs“ reikšmę. Nors apeliantė ir trečiasis asmuo nėra šeimos narės, jų nesieja giminystės ryšys, tačiau aplinkybės, kad trečiasis asmuo E. A. nuo 2015 m. kovo 30 d. (turto išvaržymo data) iki 2016 m. liepos 18 d. (trečiasis asmuo išsikėlė iš ginčo turto) gyveno apeliantės įsigytame iš varžytynių ir apdraustame pastate, galėjo laisvai į jį patekti, daryti jam poveikį, laikytina pakankamu pagrindu pripažinti ieškovę ir trečiuosius asmenis susijusiais asmenimis. Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį, kad trečiasis asmuo E. A. atsiliepime į apeliantės skundą patvirtino savo sąsajas su apeliante bei nurodė papildomų aplinkybių jų ryšiui pagrįsti (turtas, kurį įsigijo apeliantė iš varžytynių, priklausė E. A. sutuoktiniui A. A.; turtą E. ir D. D. šeimai rekomendavo įsigyti V. L., kuri yra apeliantės marčios mama, kuri buvo pirmoji A. A. sutuoktinė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės ir trečiojo asmens sąsajas, padarė pagrįstas išvadas, kurių vertinti priešingai nėra pagrindo, todėl pripažindamas, kad įvykis, kurio metu buvo sugadintas apeliantės nekilnojamasis turtas, nėra draudiminis, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

50. Apeliantė skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2016 m. liepos 18 d. įvykęs įvykis, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas, esantis Kaune, Servitutų g. 44, laikytinas draudiminiu, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs materialiosios teisės normas ar nukrypęs nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovei, savaime nereiškia, jog jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

52. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

54. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės D. D. apeliacinis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

55. Trečiasis asmuo E. A. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir 2020 m. rugsėjo 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasAsta RadzevičienėVilija Mikuckienė