Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundus atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į buvusias pareigas, negauto darbo užmokesčio bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–5) (toliau – Pirmasis skundas), kuriame prašo:

1) Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2017 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. VR-P-183 (toliau – Įsakymas dėl atleidimo).

2) Grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas.

3) Priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

4) Priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 64–70) (toliau – Antrasis skundas) prašo panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. VR-P-181 (toliau – Įsakymas dėl griežto papeikimo).

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmajame skunde nurodo, kad pagal 2016 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį dirbo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju. Per 2017 m. pirmą pusmetį jo atžvilgiu buvo atlikta 13 tarnybinių patikrinimų, tai parodo kryptingą nusistatymą prieš jį. Darbdavys nuolat darė psichologinį spaudimą išeiti iš darbo, kėlė vis naujus reikalavimus, nustatinėjo neįmanomas įvykdyti darbines užduotis. Vilniaus RAAD direktorius pareiškėją tyčia stengėsi sumenkinti kolegų akivaizdoje viešai duodamas nurodymus atlikti užduotis, demonstravo aiškų priešiškumą, o kasmetinių atostogų metu direktorius, susitikęs su Vilniaus miesto agentūros darbuotojais, pasakė, kad jau seniai jį būtų atleidęs iš darbo, bet yra procedūros.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai per 12 mėnesių buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nurodo, kad atleidimo iš pareigų metu tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – neturėjo.

Pareiškėjas atsakovo sprendimais buvo nušalintas nuo pareigų ir pasirašytinai nebuvo supažindintas apie galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ planinių patikrinimų. Be to, atsakovas nesudarė galimybių jam realizuoti teisę į tinkamą gynybą, taip pat teikti paaiškinimus, papildomus dokumentus, nevertino paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumo, adekvatumo ir proporcingumo inkriminuojamiems pažeidimams požiūriu, nuodugniai neištyrė inkriminuojamų nusižengimo aplinkybių, nenustatė realių pažeidimo pasekmių.

Nesutinka su Įsakymo 1.1 punkte nurodytu pažeidimu, kad neatliko UAB „Grinda“ planinio patikrinimo. Teigia, kad šį patikrinimą atliko 2017 m. gegužės 16 d., o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo pateikti paaiškinimų ir dokumentų kopijų.

Taip pat nesutinka su Įsakymo 1.2 punkte konstatuotu pažeidimu, kad UAB „Vilniaus vandenys“ planinis patikrinimas atliktas praleidus 20 darbo dienų terminą. Teigia, kad šį patikrinimą atliko 2017 m. balandžio 28 d. – laiku ir tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. balandžio pradžios iki balandžio 27 d. buvo kasmetinėse atostogose.

Atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. Lietuvos ryto žinių laidoje „Reporteris“ viešai pareiškė, kad jis negali dirbti atsakovo vadovaujamoje įstaigoje, todėl akivaizdžiai buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, teisė į teisingą galimo tarnybinio nusižengimo nagrinėjimą, gynybos, proporcingumo, nešališkumo principai. Tai leidžia manyti, kad 2017 m. birželio 20 d. išvada Nr. VR-1.3-397 yra šališka, o atliekant tyrimą, buvo vykdomas ne teisingumas, o atsakovo viešai išreikšta valia – surasti būdų atleisti iš pareigų.

Prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad dėl atsakovo psichologinio smurto prarado galimybę tęsti valstybės tarnautojo karjerą, teisę į gerą valstybės tarnautojo atlyginimą, sutriko sveikata, prarado draugus.

Antrajame skunde nurodo, jog skirdamas tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – atsakovas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotos (administracinė byla Nr. A14-726/04) pozicijos, nes nebuvo atsižvelgta nei į kaltės formą, nei į pažeidimo priežastis (kurių nebuvo), nei į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Nurodo, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, yra numatytas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti numatytas tik tuo atveju, jei tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Įsakymas dėl griežto papeikimo yra neteisėtas, nes nuo inkriminuojamo nusižengimo padarymo dienos iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.

Vilniaus RAAD 2017 m. kovo 20 d. rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-2124 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nurodyta, kad Vilniaus RAAD struktūriniuose padaliniuose šiuo metu nėra atliekamas nei auditas, nei revizija, nei inventorizacija.

Nesutinka, kad Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinės kortelės (toliau – kortelės) buvo tvarkomos šiurkščiai pažeidžiant pareigybės aprašyme nurodytas pareigas. Kortelės su rezoliucija buvo nukreipiamos keliems viešojo administravimo subjektams, o jis buvo antrasis vykdytojas ir kortelės buvo paskirtos tik „susipažinti“. Atkreipia dėmesį, kad jis nėra pasirašytinai supažindintas su Vilniaus RAAD 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VR-V-214.

Nurodo, kad ne vieną kartą informavo Vilniaus RAAD apie darbovietėje egzistuojančią darbo krūvio disproporciją, kuri neigiamai veikia ir daro tiesioginę įtaką Vilniaus miesto agentūros darbų kokybei: raštuose nurodė žmogiškųjų išteklių stoką Vilniaus miesto agentūroje, siūlė per trumpiausią laiką išspręsti darbo krūvio disproporciją Vilniaus miesto agentūroje, prašė parengti skaičiavimo bei vertinimo metodiką, kurios pagrindu būtų atlikta veiklos statistinių duomenų ataskaita, įvertinus struktūrinių padalinių darbo krūvius ir užimamus etatus (faktinį krūvį).

Raštuose taip pat nurodė, kad tikslinga per trumpiausią laiką skelbti konkursus ir priimti naujų darbuotojų į Vilniaus miesto agentūrą, o ne spręsti ekonomines sistemos problemas individualių darbuotojų sąskaita. Be to, darbovietėje nėra nustatytų kriterijų, kurie leistų objektyviai spręsti ir kuriais būtų galima vadovautis nustatant, koks darbo krūvis yra optimalus, ir kurie objektyviai rodytų, kad neegzistuoja darbo krūvio disproporcijos. Pareiškėjo manymu, atsakovas turi pareigą vykdyti teritorinių agentūrų (struktūrinių padalinių), valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tolygaus darbo krūvio paskirstymo kontrolę.

Pareiškėjo vadovaujamame struktūriniame padalinyje Vilniaus miesto agentūroje susiklostė faktinė situacija, kai tiek jis pats, tiek ir Vilniaus miesto agentūros darbuotojai vykdė pavestas funkcijas atlikdami kelių pareigybių funkcijas, kadangi nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. sausio mėnesio Vilniaus miesto agentūroje dalis darbuotojų sirgo, buvo laisvų etatų, atsakovo valia vienas iš darbuotojų buvo perkeltas į kitą struktūrinį padalinį. Dėl tokios situacijos jam nebuvo realios galimybės veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Tai objektyviai egzistavusios priežastys, kurios trukdė ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų veikti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos patenkinti.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į Pirmąjį skundą (1 t., b. l. 14–17) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad buvo nušalintas nuo pareigų ir pasirašytinai nesupažindintas su pranešimu apie tarnybinį patikrinimą, taip suvaržant teisę teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Pažymi, kad kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai įrodo, kad 2017 m. gegužės 25 d. buvo surašytas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, 2017 m. gegužės 26 d. buvo susisiekta su pareiškėju, prašant sudaryti galimybę pasirašytinai įteikti jam šį pranešimą su pridėtais dokumentais. Pareiškėjas nurodė, kad šis pranešimas būtų siunčiamas registruotu laišku, tai buvo padaryta tą pačią dieną, tačiau pareiškėjas siuntos iš pašto neatsiėmė.

Pažymi, kad šiuos pažeidimus pareiškėjas skundė Valstybės tarnybos departamentui. Šis 2017 m. liepos 11 d. išvadoje nustatė, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą E. M. buvo išsiųstas registruotu paštu, taip pat apie pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo pranešta ir telefonu (šią aplinkybę pareiškėjas pats nurodė skunde Valstybės tarnybos departamentui).

Valstybės tarnybos departamentas išvadoje pažymėjo, kad asmuo, norintis pasinaudoti savo teisėmis, turi būti aktyvus, sąžiningas ir rūpestingas. Kadangi pareiškėjui buvo žinoma apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, visas nurodytas teises realizuoti jis turėjo galimybę. Išvadoje konstatuota, kad E. M. nebuvo apribotos teisės pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, susipažinti su Vilniaus RAAD priimtais sprendimais dėl nušalinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, o Vilniaus RAAD laikėsi tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų bei bendrųjų tarnybinės nuobaudos skyrimo principų.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinė nuobauda paskirta per griežta, nes nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, o UAB „Grinda“ planinis patikrinimas buvo atliktas, UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimas atliktas nepraleidus termino.

Nesutikimą atsakovas grindžia šiais argumentais: tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjui 2017 metų I ketvirtį buvo pavesta atlikti tris planinius patikrinimus: UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“. Analizuojant Vilniaus miesto agentūros 2017 metų atliekamus planinius patikrinimus pastebėta, kad šie patikrinimai neatliekami (neatlikti). 2017 m. gegužės 10 d. pakviestas pasiaiškinti dėl atliekamų patikrinimų E. M. neatvyko. Nuvykus į Vilniaus miesto agentūrą, jis pateikė pranešimus minėtoms įmonėms dėl planuojamų patikrinimų, kuriuose informuojama, kad patikrinimai UAB „Vilniaus vandenys“ planuojami pradėti 2017 m. kovo 23 d., UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ – 2017 m. kovo 23 d., UAB „Grinda“ – 2017 m. kovo 30 d. Pagal Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 23 punktą, planinis patikrinimas turi būti baigtas surašant patikrinimo aktą per 20 darbo dienų nuo planinio patikrinimo pradžios. Stabdyti šį terminą dėl patikrinimą atliekančio pareigūno atostogų galimybė apraše nenustatyta. Pareiškėjas pateikė 2017 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą „Dėl UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, 2017 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktą „Dėl UAB „Vilniaus vandenys“ ir paaiškino, kad UAB „Grinda“ patikrinimo nebaigė.

Kilus įtarimų, kad patikrinimai buvo atlikti formaliai ir patikrinimų aktai surašyti tą pačią dieną (neatlikti jokie veiksmai, tik surašyti aktai, registruoti numeriais su raide „a“, t. y. įterpiant tarp jau registruotų aktų, kurių numeracija vientisa), buvo patikrintas registras ir nustatyta, kad minėti aktai registruoti 2017 m. gegužės 10 d. 12 val. 54 min. ir 13 val. 42 min. 2017 m. gegužės 24 d. pradėjus tarnybinį patikrinimą ir 2017 m. gegužės 25 d. nušalinus pareiškėją nuo pareigų, apklausus Vilniaus miesto agentūros darbuotojus ir patikrinus E. M. kompiuterį, nustatyta, kad patikrinimų aktų dokumentai sukurti per tris valandas po to, kai pareiškėjas buvo elektroniniu paštu pakviestas pas Departamento direktorių pasiaiškinti. Buvo pagrįstų įtarimų, kad patikrinimai iš viso nebuvo atlikti, tačiau tarnybinė nuobauda skirta už įrodytus ir akivaizdžius nusižengimus – UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimo atlikimą praleidus terminą (pagal minėtą įsakymą jis turėjo būti baigtas 2017 m. balandžio 20 d.) ir UAB „Grinda“ patikrinimo neatlikimą. Dėl įtarimų klastojant dokumentus buvo kreiptasi į policijos įstaigą.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – parinkta už pakartotinį tarnybinį pažeidimą, esant skirtam griežtam papeikimui. Griežtas papeikimas pareiškėjui skirtas Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-181. Taip pat buvo nustatytos sunkinančios aplinkybės – per paskutinius metus skirtos net 5 pastabos.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „Grinda“ patikrinimą atliko 2017 m. gegužės 17 d., neturi šiuo atveju teisiniam nusižengimo įvertinimui reikšmės, nes pareiškėjas, būdamas informuotas apie nusižengimo tyrimą, nepateikė apie tai informacijos. Nurodytas patikrinimo aktas registruotas įterpiant tarp kitų įrašų numerį su raide „a“, o paties patikrinimo akto Vilniaus miesto agentūroje nėra. Šį patikrinimą turėjo atlikti pagal Vilniaus RAAD direktoriaus patvirtintą planinių patikrinimų planą 2017 m. I ketvirtį (jeigu jo neatliktų pareiškėjas, jį būtų pavesta atlikti kitam Vilniaus miesto agentūros pareigūnui).

„Lietuvos ryto“ televizijos žinių laidoje „Reporteris“ 2017 m. gegužės 17 d. buvo pateikta informacija apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tiriamą galimą sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą atliekų tvarkymo versle. Šioje laidoje pranešta, kad grupė asmenų, taip kurių ir E. M., atliekų tvarkymo bendrovei „Feralita“ perdavė didžiulį kiekį metalo pakuočių atliekų, tačiau ši jų netvarkė, bet pateikė tai įrodančius dokumentus, būtinus norint išvengti mokesčių.

Departamento direktorius, paprašytas pakomentuoti įtarimus pavaldžiam darbuotojui, interviu net nenurodė pareiškėjo pavardės, informavo visuomenę, kad atliekami patikrinimai ir pareiškėjas nušalintas nuo patikrinimų ūkio subjektų, su kuriais galimai yra susijęs. Apibendrinant buvo pasakyta, kad negali dirbti toks darbuotojas, kuris kontroliuoja su juo susijusias įmones, tačiau tokia frazė yra bendra, nekaltinanti pareiškėjo padarius šiuo skundu skundžiamą tarnybinį nusižengimą.

Atsiliepime į Antrąjį skundą (1 t., b. l. 89–95) taip pat prašo skundą atmesti.

Pareiškėjo nurodomu psichologiniu smurtu negali būti pripažįstami atvejai, kai norminių teisės aktų nustatyta tvarka taikomos procedūros, susijusios su tarnybinių nusižengimų tyrimu, išaiškinimu bei tarnybinės atsakomybės realizavimo mechanizmu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 28 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Taigi, valstybės institucijos vadovas, gavęs informacijos apie pavaldaus valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, privalo inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip psichologinio smurto forma.

Pažymi, kad Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. VR-V-14 (pakeitimas Vilniaus RAAD 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. VR-V-43) buvo sudaryta komisija Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimui atlikti. Patikrinimui atlikti parengtas ir Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-14 2 punktu patvirtintas Agentūros patikrinimo planas ir terminai, kuriame nurodyti tikrinimą atliekantys asmenys, tikrinimo metu nagrinėjami klausimai ir vykdymo terminas. Komisija, atlikusi Agentūros veiklos patikrinimą, 2017 m. balandžio 4 d. pateikė pažymą Nr. VR-1.3-189 (toliau – Pažyma), kurioje pateikė išvadas bei pasiūlymus. Vilniaus RAAD direktorius dėl šioje Pažymoje konstatuotų Vilniaus miesto agentūros veiklos trūkumų 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-61 pradėjo E. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą bei sudarė komisiją šiam tyrimui atlikti.

Taigi, Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyta pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymių, yra VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas tarnybinis patikrinimas (Vilniaus RAAD vidaus kontrolės forma) ir dėl šios priežasties taikomas 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, nurodytas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje ir svarbias tarnybinei nuobaudai skirti. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti 2017 m. gegužės 26 d. motyvuotoje išvadoje Nr. VR-1.3-359.

Pažymi, kad kortelės – tai Vilniaus RAAD struktūrinio padalinio – Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus – sudarytas dokumentas, fiksuojantis laboratoriniais tyrimais paremtą aplinkos taršos, viršijančios normatyvus, faktą.

Pareiškėjui Įsakymo dėl griežto papeikimo 1 punkte suformuluotas kaltinimas dėl netinkamo Vilniaus miesto agentūros darbo organizavimo, nes minėto įsakymo 1 punkte nurodytos kortelės vykdytojams vykdyti perduotos praėjus mėnesiui, dviem ar net pusei metų nuo kortelių gavimo Vilniaus miesto agentūroje.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis nebuvo supažindintas su teisės aktais. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 1 d. priimtas į Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas. Su minėtu įsakymu dėl priėmimo į pareigas bei su Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymu pareiškėjas susipažino 2016 m. birželio 1 d. pasirašytinai.

Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros nuostatai 2016 m. birželio 9 d. persiųsti tarnybiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Vidiniai teisės aktai, su kuriais pareiškėjas buvo supažindintas tik priėmus į Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas, nustato, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra atsakinga už Vilniaus miesto teritorijoje vykdomos fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolę aplinkosauginiu aspektu bei neatsiejamai su šiuo procesu susijusiomis sankcijų taikymo procedūromis, o šio padalinio darbo organizavimas – Vilniaus miesto agentūros vedėjo kompetencijos ir atsakomybės klausimas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno veiksmus, gavus informaciją apie aplinkos taršos faktus, reglamentuoja norminiai teisės aktai, kurie viešai paskelbti teisės aktų registre: Administracinių teisės pažeidimų kodeksas reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymą; Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja privalomojo nurodymo institutą kaip priemonę aplinkosauginiam pažeidimui nutraukti, pasekmėms, priežastims šalinti; Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, kuria remiantis už viršnormatyvinę taršą skaičiuojama aplinkai padaryta žala, jeigu tai nėra tarša, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis; mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu apskaičiavimas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Visi šie norminiai teisės aktai viešai paskelbti Teisės aktų registre, todėl atsakovas neturėjo pareigos pareiškėjo su jais supažindinti pasirašytinai. Pažymi, kad norminių teisės aktų, kurie taikomi Vilniaus RAAD veikloje, sąrašas skelbiamas įstaigos tinklalapyje http://vrd.am.lt.

Pareiškėjui šioje administracinėje byloje ginčijama tarnybinė nuobauda taikyta ne už Departamento 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 nuostatų pažeidimą, todėl šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos. Departamento 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. VR-V-214 yra paskelbtas įstaigos tinklalapyje http://vrd.am.lt rubrikoje „Informacija darbuotojams“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. (16-3)-D8-7507, 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. (16-3)-D8-7636, 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. (16-3)-D8-350 nebuvo leidžiama skelbti konkursų, priimti darbuotojų į laisvas pareigybes. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. (16-3)-D8-811 informavo Vilniaus RAAD, kad nustoja galioti minėti raštai, bei pažymėjo, kad įstaigų vadovai, neviršydami nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui ir nepažeisdami Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio nuostatų, turi pagrindą priimti tinkamus sprendimus.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto agentūros prižiūrimoje teritorijoje daugiausia yra registruotų ūkio subjektų, taip pat Vilniaus miesto agentūroje yra įsteigta daugiausia pareigybių, palyginti su kitais struktūriniais padaliniais, atliekančiais analogiškas funkcijas.

Pažymi, kad padalinio vadovas turi priimti racionalius sprendimus, paskirstyti darbus taip, kad būtų įgyvendinami padaliniui nustatyti uždaviniai ir laiku atliekamos pavestos funkcijos.

Kilusios pasekmės aptartos prie kiekvieno konstatuoto nusižengimo, t. y. kiekvienos kortelės atveju nebuvo imtasi skubos tvarka informuoti teršėjus apie nustatytą taršos faktą ir pareigą ją skubiai nutraukti, taip sudarytos sąlygos vykti tolesnę aplinkos taršą. Neigiamą poveikį aplinkai charakterizuoja kortelėse fiksuoti normatyvų viršijimo mastai. Kortelių Nr. VR-5.7-29, Nr. VR-5.7- 37, VR-5.7- 44, Nr. VR-5.7-45, Nr. VR-5.7-48, Nr. VR-5.7-49 atvejais taršos aplinkai faktai pradėti tirti bei poveikio priemonių procedūros pradėtos tik tada, kai šias korteles vizavo Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. M.. Kortelės Nr. VR-5.7-32 atveju dėl pasibaigusių senaties terminų neįmanoma realizuoti administracinės atsakomybės. Gavus vykdyti kortelę Nr. VR-5.7-32 ir netaikius priemonių, padaryta turtinių nuostolių valstybei. Skubos tvarka neinformavus įmonės apie nustatytą normatyvų viršijimą, nenutraukta tarša. 1 848,96 Eur mokesčio už aplinkos teršimą įmonė geruoju nemoka ir priverstine tvarka išieškoti šią sumą teisinės galimybės ribotos, nes toks ilgas viršnormatyvinis laikotarpis (nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) susidarė dėl to, kad Vilniaus miesto agentūra neinformavo įmonės apie nustatytą normatyvų viršijimą.

Be to, pavedant atlikti patikrinimus neturintiems įgaliojimų tikrinti ūkio subjektus darbuotojams, buvo sudarytos sąlygos šiems darbuotojams viršyti įgaliojimus organizuojant Vilniaus miesto agentūros darbą ir taip buvo pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdo tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, tarnybiniu nusižengimu sukeltas pasekmes, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Korteles, kuriuose fiksuoti taršos faktai, per vėlai nukreipdamas vykdyti atsakingiems pareigūnams, pareiškėjas neužtikrino, jog nedelsiant būtų nutraukta aplinkos tarša, todėl nusižengta pagrindinei vertybei – aplinkos apsaugai. Aplinkos taršos prevencija, t. y. siekimas išvengti neigiamo poveikio aplinkai, – fundamentalus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno veiklos principas. Kortelėse fiksuoti aplinkos taršos į vandenį, orą normatyvų viršijimo atvejai, taigi buvo būtini operatyvūs, skubūs taršos nutraukimo veiksmai. Kortelės Nr. VR-5.7-32 atveju neįmanoma realizuoti atsakomybės neišvengiamumo principo, nes nėra teisinių galimybių taikyti administracinę nuobaudą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. VR-P-181, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, ir 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. VR-P-183, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo, teisėtumo ir pagrįstumo, grąžinimo į buvusias pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (2 t., b. l. 76–77) buvo sujungtos administracinės bylos pagal pareiškėjo Pirmąjį skundą, kuriuo skundžiamas Įsakymas dėl atleidimo, ir Antrąjį skundą, kuriuo skundžiamas Įsakymas dėl griežto papeikimo. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad Įsakymo dėl griežto papeikimo teisėtumas gali turėtų įtaką sprendžiant dėl Įsakymo dėl atleidimo teisėtumo, kadangi pastarasis buvo priimtas įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia vertintinas Įsakymo dėl griežto papeikimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. kovo 19 d. nutartimi panaikinus VAAT 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo.

LVAT atkreipė dėmesį, kad VAAT 2017 m. gruodžio 12 d. sprendime neanalizavo pareiškėjo argumentų, kurie siejami su priešiškais jo atžvilgiu Vilniaus RAAD direktoriaus veiksmais, taip pat neanalizavo, ar pareiškėjas jam inkriminuojamas veikas padarė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. didelio darbo krūvio (4 t., b. l. 2–10).

LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, bet būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių ir valstybės tarnautojo kaltę (žr. LVAT 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Dėl Vilniaus RAAD Įsakymo dėl griežto papeikimo

Pareiškėjas Antrąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1) skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į kaltės formą, pažeidimo priežastis bei pasekmes, 2) buvo praleistas nuobaudos skyrimo terminas, 3) pareiškėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbinių funkcijų atlikimą, 4) buvo didelė darbo krūvio disproporcija, daromas psichologinis spaudimas.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas.

Šešių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, yra bendrasis terminas, kuriam pasibaigus tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui neskiriama. Trejų metų terminas nuo nusižengimo padarymo dienos, kuriam pasibaigus valstybės tarnautojui nuobauda neskiriama, nustatytas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės (šešių mėnesių termino), esant tam tikriems atvejams, tarp kurių – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas.

Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr. LVAT 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).

Iš Pažymos (1 t., b. l. 98–135) matyti, kad ji priimta vykdant Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. VR-V-14, kuriuo pavesta atlikti Departamento Vilniaus miesto agentūros patikrinimą, o tai yra vidaus kontrolės forma.

Byloje esanti Departamento 2015 m. gegužės 26 d. motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-359 (2 t., b. l. 13–26) patvirtina, kad pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai, kurie padaryti 2016 metais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, laikytina, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas kompetentingos institucijos patikrinimas, todėl netaikomas 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti.

Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu ėjo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas.

2017 m. gegužės 26 d., remiantis Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-61 „Dėl tarnybinio patikrinimo“, buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VR-1.3-359, kurioje komisija pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.1 punktą, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį (2 t., b. l. 13–26).

Ginčijamu 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-181 konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai organizavo Vilniaus miesto agentūros darbą, nes kortelę Nr. VR-5.7-29, jam pavestą vykdyti 2016 m. birželio 14 d., Vilniaus miesto agentūros pareigūnei M. M. vykdyti nukreipė 2016 m. gruodžio 1 d., kortelės Nr. VR-5.7- 32, jam pavestos vykdyti 2016 m. liepos 1 d., nenukreipė vykdyti nė vienam pavaldžiam Vilniaus miesto agentūros pareigūnui, kortelę Nr. VR-5.7- 37, jam pavestą vykdyti 2016 m. rugpjūčio 10 d., Vilniaus miesto agentūros pareigūnei M. M. nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 2 d., kortelę Nr. VR-5.7- 44, jam pavestą vykdyti 2016 m. spalio 18 d., nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 1 d., kortelę Nr. VR-5.7-45, jam pavestą vykdyti 2016 m. spalio 18 d., pareigūnei M. M. rezoliucija nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 1 d., korteles Nr. VR-5.7-48 ir Nr. VR-5.7-49, jam pavestas vykdyti 2016 m. spalio 31 d., pareigūnei M. M. rezoliucija nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 2 d. Taip šiurkščiai nusižengė pareigoms, reglamentuotoms Pareigybės aprašymo 7.1 punkte bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Tuo pačiu įsakymu taip pat konstatavo, kad 2016 m. spalio 4 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3052, 2016-10-04 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3051, 2016 m. spalio 4 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3050, 2016 m. spalio 6 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3178, 2016 m. spalio 18 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-l.7-3489, 2016 m. spalio 19 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-l.7-3521, 2016 m. spalio 29 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3786, 2016 m. lapkričio 9 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4079, 2016 m. lapkričio 9 d. pavedimu Nr. (38- 14)-VR-1.7-4071, 2016 m. lapkričio 16 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-l.7-4255, 2016 m. lapkričio 23 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4415, 2016 m. lapkričio 23 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4461, 2016 m. gruodžio 9 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4795, 2016 m. gruodžio 20 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4977, 2016 m. gruodžio 27 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-5139, 2016 m. gruodžio 27 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-l.7-5137, 2016 m. gruodžio 29 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-5174 pavesdamas neplaninius ūkio subjektų patikrinimus atlikti darbuotojams, neturintiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų įgalinimų ir dėl to neturintiems teisės tikrinti ūkio subjektus, netinkamai organizavo Vilniaus miesto agentūros darbą, taip pažeisdamas Pareigybės aprašymo 7.1 punktą bei Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus.

Taigi, pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už Pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus (1 t., b. l. 71–72).

VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o pagal 4 punktą – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pareigybės aprašymo (2 t., b. l. 132–133) 7.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja ir organizuoja Vilniaus miesto agentūros darbą, siekdamas užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą.

Iš byloje pateiktų kortelių (1 t., b. l. 144, 152, 155, 162, 174, 184, 190) matyti, kad jas pavaldiems darbuotojams pareiškėjas pavedė vykdyti ne iš karto jas gavęs arba jų iš viso nenukreipė vykdyti nė vienam pavaldžiam darbuotojui.

Pareiškėjas su šiomis faktinėmis aplinkybėmis iš dalies nesutinka. Teigia, kad korteles Nr. VR-5.7-37, Nr. VR-5.7-29 ir Nr. VR-5.7-32 (4 t., b. l. 36–38) nukreipė vykdyti praėjus kelioms dienoms po jų gavimo, tai patvirtina ant jų esančios rezoliucijos.

Teismas šias pareiškėjo pateiktas korteles vertina kritiškai. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktose minėtose kortelėse, kurios buvo vertinamos surašant tarnybinio patikrinimo išvadą ir priimant ginčijamą įsakymą, pareiškėjo rezoliucijų turinys ir data ant jų nesutampa su nagrinėjant bylą pareiškėjo pateiktų kortelių rezoliucijomis, t. y. atsakovo pateiktoje kortelėje Nr. VR-5.7-29 (gauta 2016 m. birželio 14 d.) (1 t., b. l. 144) nurodyta, kad pareiškėjas ją pavedė vykdyti M. M. 2016 m. gruodžio 1 d., o pareiškėjo pateiktoje toje pačioje kortelėje (4 t., b. l. 37) nurodyta, kad jis ją pavedė vykdyti V. R. 2016 m. liepos 5 d.; atsakovo pateiktoje kortelėje Nr. VR-5.7-37 (gauta 2016 m. rugpjūčio 10 d.) (1 t., b. l. 155) nurodyta, kad pareiškėjas ją pavedė vykdyti M. M. 2016 m. gruodžio 2 d., o pareiškėjo pateiktoje toje pačioje kortelėje (4 t., b. l. 36) nurodyta, kad jis ją pavedė vykdyti V. R. ir M. M. 2016 m. rugpjūčio 11 d.; atsakovo pateiktoje kortelėje Nr. VR-5.7-32 (gauta 2016 m. liepos 1 d.) (1 t., b. l. 152) nėra nurodyta, kad pareiškėjas ją būtų kam nors pavedęs vykdyti, o pareiškėjo pateiktoje toje pačioje kortelėje (4 t., b. l. 38) nurodyta, kad jis ją pavedė vykdyti V. R. 2016 m. liepos 5 d.

Įvertinus pareiškėjo pateiktas korteles įrodymų patikimumo aspektu, darytina išvada, kad jos negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jos gautos privačiai, o ne oficialiai. Liudytojas V. R., kurio pavardė nurodyta ant kortelių, teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjo pateiktas korteles mato pirmą kartą ir esant šiuolaikinėms technologijoms nėra problemų ką nors panašaus sukurti. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių kortelių, kurios galimai patvirtintų laiku įvykdytą jo pareigą jas vizuoti vykdytojui, neteikė nei tarnybinio patikrinimo metu, nei pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme. Taigi, pareiškėjo pateiktų kortelių turinys prieštarauja oficialiai byloje pateiktų kortelių turiniui, todėl neatitinka įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo, taigi jos nelaikytinos įrodymais.

Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 „Dėl teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracijos“ (2 t., b. l. 60–62) 3.1 papunktyje nustatyta, kad agentūrų vedėjai, atsakingi pareigūnai, gavę Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus informaciją apie nustatytą teršalų normatyvų viršijimą su normatyvus viršijančiais parametrais, skubos tvarka apie tai raštu privalo informuoti įmonę ir pareikalauti nutraukti teršimą, o nutraukusi teršimą įmonė apie tai raštu informuoja agentūrą, prie rašto taip pat pridėdama savo žinybinės laboratorijos protokolą. Pagal 3.2 papunktį, gavę Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratorinių tyrimų duomenis su normatyvus viršijančiais parametrais ir kortele, privalo įforminti reikiamus dokumentus, kurių pagrindu pažeidėjams bus taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos sankcijos ir poveikio priemonės.

Kaip matyti iš nurodytų kortelių ir DVIS duomenų, pareiškėjas jas nukreipė vykdyti po kelių mėnesių nuo jų gavimo dienos, o kortelės Nr. VR-5.7-32, Vilniaus miesto agentūroje gautos 2016 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 152, 4 t., b. l. 96), ir kortelės Nr. VR-5.7-48, Vilniaus miesto agentūroje gautos 2016 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 184, 4 t., b. l. 100), apskritai nenukreipė vykdyti.

Kortelė Nr. VR-5.7-29 (1 t., b. l. 144, 4 t. b. l. 95) Vilniaus miesto agentūroje gauta 2016 m. birželio 14 d., o pareiškėjas ją nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 1 d. – po 117 darbo dienų, kortelė Nr. VR-5.7-37 (1 t., b. l. 155, 4 t. b. l. 97) Vilniaus miesto agentūroje gauta 2016 m. rugpjūčio 9 d., pareiškėjas ją nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 2 d. – po 80 darbo dienų, kortelė Nr. VR-5.7-44 (1 t., b. l. 162, 4 t. b. l. 98) Vilniaus miesto agentūroje gauta 2016 m. spalio 18 d., pareiškėjas ją nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 1 d. – po 30 darbo dienų, kortelė Nr. VR-5.7-45 (1 t., b. l. 174, 4 t., b. l. 99) Vilniaus miesto agentūroje gauta 2016 m. spalio 18 d., pareiškėjas ją nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 1 d. – po 30 darbo dienų, kortelė Nr. VR-5.7-49 (1 t., b. l. 190, 4 t. b. l. 101) Vilniaus miesto agentūroje gauta 2016 m. spalio 31 d., pareiškėjas ją nukreipė vykdyti 2016 m. gruodžio 2 d. – po 22 darbo dienų,

Pareiškėjas teigia, kad su minėtu Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymu nebuvo supažindintas.

Teismas pažymi, kad Pareigybės aprašymo 6.3 papunktyje nustatytas specialusis reikalavimas Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas einančiam valstybės tarnautojui būti susipažinusiam su, be kita ko, aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Iš Pareigybės aprašymo matyti, kad pareiškėjas yra su juo susipažinęs ir tai patvirtinęs savo parašu (2016 m. birželio 1 d.) (2 t., b. l. 132–133).

Pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 9 d. buvo išsiųsti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros nuostatai (2 t., b. l. 134–137). Šių nuostatų 7.1 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Vilniaus miesto agentūros uždavinių yra vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę Vilniaus miesto teritorijoje. 8 punkte nustatyti uždavinių įgyvendinimo būdai (taip pat ir administracinės teisės pažeidimo protokolų surašymas, baudų, lėšų išieškojimas). Be to, kiekvienoje kortelėje yra nurodytas minėtas Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymas, o, kaip nurodo atsakovas, šis įsakymas paskelbtas Vilniaus RAAD interneto tinklalapyje rubrikoje „Informacija darbuotojams“. Taigi minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginį, kad jis nebuvo susipažinęs su Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymu.

Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Iš pavedimų atlikti patikrinimą (1 t., b. l. 194–200, 2 t. b. l. 1–10) matyti, kad pareiškėjas 17 atvejų pavedė atlikti objektų neplaninį patikrinimą kiekvienu atveju 2 darbuotojams, iš kurių vienas, dirbantis pagal darbo sutartį ir neturintis valstybinio aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno įgalinimų, t. y. G. B., P. B. ir V. K., o 2016 m. spalio 29 d. pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3786 UAB Vilniaus betono demontavimo technikos neplaninį patikrinimą pavedė atlikti tik G. B.. Dėl to, kad nurodyti asmenys dirbo pagal darbo sutartis ir neturėjo viešojo administravimo įgaliojimų, byloje ginčo nėra.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje buvo didelė darbų disproporcija, trūko žmonių, buvo didelis darbo krūvis, todėl tai apsunkino darbų paskirstymą ir pagal nusistovėjusią praktiką patikrinimus pavesdavo atlikti ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-3486 (1 t., b. l. 77–78) kreipėsi į Vilniaus RAAD, nurodydamas, kad Vilniaus miesto agentūroje trūksta žmogiškųjų išteklių (yra didelė darbuotojų kaita, trūksta darbuotojų, kurie turėtų įgaliojimus inspektuoti įmones), darbo krūvis yra didelis, palyginti su kitomis agentūromis, o tam tikri darbuotojai neturi kompetencijos atlikti užduotis. Dėl darbo krūvio disproporcijos Vilniaus miesto agentūroje pareiškėjas kreipėsi ir anksčiau (2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-662 (1 t., b. l. 81–82)).

Vilniaus RAAD 2017 m. kovo 1 d. rašte Vilniaus miesto agentūrai (2 t., b. l. 39–40) atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į Vilniaus miesto agentūros prižiūrimoje teritorijoje daugiausia registruotų ūkio subjektų skaičių, joje įsteigta daugiausia pareigybių, palyginti su kitais Vilniaus RAAD struktūriniais padaliniais, atliekančiais analogiškas funkcijas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto agentūrai buvo suteikta pagalba – kai kuriuos ūkio subjektus pavesta tikrinti kitoms Vilniaus RAAD agentūroms, taip pat Vilniaus miesto agentūros darbuotojams nustatyti priedai už darbo krūvį viršijančią veiklą. Analogišką informaciją pateikė ir 2017 m. birželio 2 d. rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-4321 „Dėl darbo krūvio disproporcijos“ (2 t., b. l. 43). Taigi, pareiškėjas kėlė klausimą dėl darbų disproporcijos ir didelio darbo krūvio, tačiau minėtų Vilniaus RAAD raštų turinio matyti, kad Vilniaus miesto agentūros darbui užtikrinti buvo suteikta tarnybinė pagalba, o darbuotojams paskirti priedai už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus RAAD direktorių su prašymais suteikti tarnybinę pagalbą konkrečioms užduotims atlikti. Pareiškėjas darbo krūvį Agentūroje įrodinėja abstrakčiais teiginiais. Teismo posėdyje jam buvo išaiškinta pareiga pagrįsti savo teiginius įrodymais, todėl pasiūlyta išduoti liudijimą gauti reikiamą medžiagą Agentūroje ir ją apibendrinus pateikti lentelę, iš kurios teismas galėtų padaryti išvadą dėl darbo krūvio, kuris, pareiškėjo teigimu, kliudė nedelsiant vizuoti korteles ir nustatytais terminais atlikti patikrinimus, tačiau pareiškėjas šios galimybės atsisakė.

Pažymėtina, kad net pareiškėjui įrodžius buvus didelį darbo krūvį, tai nesudarytų prielaidos ir nebūtų objektyvi priežastis pažeidinėti minėtą įstatymą, kuriame nustatyta, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

Kaip minėta, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta funkcija planuoti ir organizuoti Vilniaus miesto agentūros darbą (2 t., b. l. 132–133). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Vilniaus miesto agentūros nuostatų 11.1 papunktyje. Taigi pareiškėjo pareigybės aprašyme tarp kitų funkcijų, nustatytų pareiškėjui, kaip padalinio vadovui, nustatyta darbo organizavimo funkcija, kuria siekiama užtikrinti teisės aktuose nustatytų Departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą. Pagal Departamento nuostatus, jo pagrindinis uždavinys – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vykdydama kontrolę Agentūra, kaip struktūrinis padalinys, kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos, gamtos išteklių, augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio ir kitose srityse (Vilniaus miesto agentūros nuostatų 8 punktas (2 t., b. l. 135–136)).

Vienas iš vadovo darbo organizavimo aspektų yra tinkamas darbų paskirstymas pavaldiems asmenims. Nors teisės aktai nenustato termino, per kurį pareiškėjas, kaip vadovas, privalėjo pavesti užduotis vykdyti pavaldiems asmenims, tačiau anksčiau nurodyti terminai (80 d. d., 117 d. d., 30 d. d., 22 d. d.), per kuriuos kortelės buvo nukreiptos vykdyti, yra tokie, kurie ne padeda įgyvendinti keliamus uždavinius aplinkos apsaugos srityje, bet sudaro sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės. Teismo nuomone, kortelės nukreipimas (rezoliucijos užrašymas) yra visiškai nesusijęs su darbo krūviu, kurio pareiškėjas byloje, beje, neįrodė.

Teisę į saugią aplinką garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama, be kita ko, prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Vienas iš Vilniaus RAAD tikslų yra vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos srityse (Vilniaus RAAD nuostatų 10.1 papunktis).

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, teismas sutinka su 2017 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VR-1.3-359 padaryta išvada, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju, netinkamai organizavo darbą delsdamas nukreipti vykdyti korteles bei pavesdamas atlikti ūkio subjektų patikrinimus tam įgaliojimų neturintiems asmenims.

2017 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (2 t., b. l. 13–26) konstatuota, kad pareiškėjas, pavėluotai vizuodamas korteles, kuriose fiksuoti taršos aplinkai faktai, neužtikrino skubaus taršos nutraukimo fakto, todėl buvo sudarytos sąlygos tolesnei aplinkos taršai ir pažeistas viešasis interesas, o tai yra valstybės tarnautojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Komisija pareiškėjo veiksmus vertino kaip nepakankamai apdairius ir atsakingus, t. y. padarytus neatsargia kaltės forma.

Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali sukelti tie veiksmai. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių. Neatsargumas išskiriamas į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, o nusikalstamo nerūpestingumo atveju veiką padaręs asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.

VTĮ 30¹ straipsnio 2 dalyje išvardytos tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punktą, viena iš tokių aplinkybių yra, kai tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad „vieni iš nuosavybės (taip pat ir privačios) objektų yra žemė, miškai, vandens telkiniai. Jų tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010 konstatavo, kad „aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas“. Taigi, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teismas sutinka su tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė viešąjį interesą, o tai laikytina tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti.

Dėl anksčiau nurodytų pareiškėjo veiksmų nebuvo nedelsiant nutrauktas aplinkos teršimas, dėl pasibaigusio senaties termino buvo sudarytos sąlygos išvengti atsakomybės ir sudarytos sąlygos pavaldiems asmenims viršyti jiems suteiktus įgaliojimus. Tokie pareiškėjo veiksmai sumenkino valstybės tarnautojo vardą bei valstybės tarnybos prestižą.

Taigi, įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės laipsnį, neigiamas pasekmes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, darytina išvada, kad jam pritaikyta proporcinga nuobauda pažeidimo sunkumui, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymo dėl griežto papeikimo remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais.

Dėl Vilniaus RAAD Įsakymo dėl atleidimo

Pareiškėjas Pirmąjį skundą grindžia tuo, kad: 1) nusižengimo, kuriuo kaltinamas, metu neturėjo galiojančio griežto papeikimo, 2) nebuvo supažindintas su pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo, 3) buvo apribota teisė teikti paaiškinimus, 4) buvo apribota teisė į tinkamą gynybą; 5) atsakovas nevertino tarnybinės nuobaudos griežtumo, adekvatumo ir proporcingumo inkriminuojamiems pažeidimams, 6) nenustatė, kad kilo neigiamų padarinių, 7) pareiškėjas atliko UAB „Grinda“ patikrinimą, 8) UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimas atliktas laiku ir tinkamai, 9) tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. Vilniaus RAAD surašė pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. VR-1.3-355 (1 t., b. l. 21), kuriame nurodė, kad yra duomenų, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. VR-1.3-327 nurodytų aplinkybių, ir Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VR-P-139 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Šiame pranešime taip pat pasiūlyta per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo pateikti paaiškinimą. Tos pačios dienos Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu Nr. VR-P-145 „Dėl E. M. nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2017 m. gegužės 26 d. pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui (1 t., b. l. 23).

Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyriaus vedėjas 2017 m. gegužės 26 d. susisiekė su pareiškėju telefonu ir informavo apie pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas žodžiu nurodė dokumentus siųsti registruotu laišku. Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyrius 2017 m. gegužės 26 d. registruoto laiško siunta (RN381533221LT) pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (38-2)-VR-1.7-4096 „Dėl informacijos pateikimo“, pridėdamas pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. VR-1.3-355, Vilniaus RAAD 2017 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. VR-P-145 kopiją (1 t., b. l. 24).

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nėra galimybės patikrinti minėtos siuntos įteikimo duomenis portale www.post.lt, nes nuo išsiuntimo dienos praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau motyvuotoje išvadoje (1 t., b. l. 26–30) nurodyta, kad iki paskutinės tarnybinio nusižengimo tyrimo dienos pareiškėjas paaiškinimo nepateikė, o pagal siuntų paieškos sistemos duomenis (www.post.lt), 2017m. gegužės 29 d. siunta pašte, adresu: (duomenys neskelbtini), neatsiimta.

Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, 7 punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu valstybės tarnautojas pranešimo nepasirašo, kad šį pranešimą gavo, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos pirmininkas) ir du įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Taisyklių 5 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais – atitinkamai du Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Taisyklių 6 punkte nurodytais atvejais – du tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).

Taisyklių 3 punkto penktojoje pastraipoje nustatytu atveju asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, pranešimas ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą išsiunčiami registruotu laišku pagal jo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

Šių taisyklių 8 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pranešimas išsiųstas, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų. Nors Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nėra nustatyta pranešimo išsiuntimo tvarka esant tokiam atvejui, tačiau valstybės tarnautojas, nušalintas nuo pareigų, realiai savo pareigų nevykdo, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas pranešimą pareiškėjui pagrįstai išsiuntė adresu pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad nors šis pranešimas nebuvo įteiktas pasirašytinai, tačiau pareiškėjas realiai buvo informuotas ir žinojo apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Iš minėto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 punkto matyti, kad pateikti paaiškinimą yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga. Be to, iš Valstybės tarnybos departamento 2017 m. liepos 11 d. rašto Nr. 27D-1080 (1 t., b. l. 50–54) matyti, kad pats pareiškėjas patvirtino, kad buvo telefonu informuotas apie pradėtą tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Taigi, teismas nenustatė, kad atsakovas pareiškėjui būtų apribojęs teisę teikti paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjas pats turėjo būti aktyvus, sąžiningas ir rūpestingas, tačiau elgėsi pasyviai (neatsiėmė siųsto pranešimo, neteikė paaiškinimų).

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nusižengimo, kuriuo kaltinamas, metu neturėjo galiojančio griežto papeikimo.

VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjui paskirta 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-181, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-183. Taigi, iš šių įsakymų registracijos numerių sekos matyti, kad Vilniaus RAAD Įsakymas dėl griežto papeikimo priimtas anksčiau. Be to, šie įsakymai priimti atsižvelgiant į skirtingas tarnybinio patikrinimo išvadas (Vilniaus RAAD Įsakymas dėl griežto papeikimo priimtas atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, o Vilniaus RAAD Įsakymas dėl atleidimo – atsižvelgiant į 2017 m. birželio 20 d. motyvuotą išvadą).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad Įsakymas dėl atleidimo priimtas dar nesant galiojančios nuobaudos – griežto papeikimo, nes įstatymas ir nereikalauja, kad nuobauda galiotų, pakanka, kad ji būtų taikyta.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2017 m. birželio 20 d. motyvuotoje išvadoje Nr. VR-1.3-397 „Dėl E. M. tarnybinio nusižengimo“ (1 t., b. l. 26–30) konstatavo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ planinis patikrinimas turėjo būti baigtas iki 2017 m. balandžio 21 d., tačiau buvo baigtas 2017 m. balandžio 28 d.; pareiškėjas neatliko UAB „Grinda“ planinio patikrinimo.

Komisijos nuomone, pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia. Komisija nustatė tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas.

Vilniaus RAAD direktorius įsakyme dėl atleidimo, atsižvelgdamas į Vilniaus RAAD įsakymą dėl griežto papeikimo bei 2017 m. birželio 20 d. motyvuotą išvadą, pripažino, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 23 punktą, Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-244 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau – Taisyklės) 26 punktą, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 „Dėl 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ 2.1 papunktį, Pareigybės aprašymo 7.13 papunktį, nes neatliko UAB „Grinda“ planinio patikrinimo. Taip pat pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Aprašo 23 punktą, Taisyklių 26 punktą, nes UAB „Vilniaus vandenys“ planinį patikrinimą pabaigė praleidęs 20 darbo dienų terminą patikrinimui atlikti.

Šiuo įsakymu nusprendė pareiškėjui skirti VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą ir nuo 2017 m. birželio 21 d. atleisti iš einamų pareigų, taip pat išmokėti piniginę kompensaciją už 14,7 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Pagal Aprašo 23 punktą, planinio patikrinimo trukmė – 20 darbo dienų nuo patikrinimo pradžios, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas prisistato tikrinamo ūkio subjekto atstovui. Kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu planinio patikrinimo trukmė gali būti pratęsta, bet ne daugiau kaip 20 darbo dienų. Patikrinimas laikomas baigtu, kai surašomas patikrinimo aktas.

Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 „Dėl 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ (2 t., b. l. 101–103) 2.1 papunktyje nustatyta, kad Vilniaus RAAD agentūrų vedėjai turi užtikrinti Vilniaus RAAD 2017 m. ūkio subjektų patikrinimų planą.

VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Pareigybės aprašymo 7.13 papunktyje nustatyta, kad Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo kitus departamento vadovybės nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti departamento strateginiai tikslai (2 t., b. l. 132–133).

Taigi, Vilniaus RAAD agentūrų vedėjai yra atsakingi už ūkio subjektų planinį patikrinimą.

Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. VR-V-15 patvirtintas Vilniaus RAAD 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, kuriuo pareiškėjui buvo pavesta patikrinti UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“ pirmąjį 2017 metų ketvirtį (2 t., b. l. 101–103). Kaip nurodyta 2017 m. birželio 20 d. motyvuotoje išvadoje (1 t., b. l. 26–30), šis įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2017 m. vasario 6 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas su šiuo įsakymu nebuvo supažindintas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ Vilniaus miesto agentūros 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1642 informuota, kad patikrinimas pradedamas 2017 m. kovo 23 d., patikrinimo akte data nurodyta 2017 m. balandžio 28 d., todėl komisija neturi pagrindo konstatuoti patikrinimo trukmės termino pažeidimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimas pradėtas 2017 m. kovo 23 d. (1 t., b. l. 34–35), o baigtas – 2017 m. balandžio 28 d. (1 t., b. l. 39–41). Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, patikrinimas turėjo būti baigtas iki 2017 m. balandžio 21 d., vadinasi, jis baigtas 7 dienom vėliau.

UAB „Grinda“ patikrinimas pradėtas 2017 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 36), o baigtas – 2017 m. gegužės 16 d. (2 t., b. l. 127–131) (turėjo būti baigtas iki 2017 m. balandžio 28 d.). Nors motyvuotoje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas šio patikrinimo neatliko iki surašant šią išvadą, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas patikrinimą atliko, tačiau ne nustatytais terminais.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2017 m. balandžio pradžios iki balandžio 27 d. buvo kasmetinėse atostogose.

Kaip minėta, ūkio subjektų patikrinimai turėjo būti atlikti per 2017 m. pirmąjį ketvirtį, todėl pareiškėjas turėjo laiko šiuos darbus suplanuoti taip, kad jie būtų atlikti per nustatytus terminus. Aplinkybės, kad jis tarnybinio patikrinimo laikotarpiu buvo kasmetinėse atostogose, teismas nevertina kaip svarbios pateisinti UAB „Vilniaus vandenys“ 7 dienom pavėluotai atliktą patikrinimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų pratęsti planinių patikrinimų terminus, nors tokią galimybę teisės aktai nustato.

Taigi, byloje esantys raštai ir patikrinimo aktai patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“ planinius patikrinimus atliko pavėlavęs daugiau nei mėnesį (UAB „Vilniaus vandenys“ atveju) ir daugiau nei dvi savaites (UAB „Grinda“ atveju), todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 23 punkto, Taisyklių 26 punkto, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 2.1 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Pareigybės aprašymo 7.13 papunkčio nuostatas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nevertino tarnybinės nuobaudos griežtumo, adekvatumo ir proporcingumo inkriminuojamiems pažeidimams.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių komisija nenustatė. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas tokių aplinkybių taip pat nenurodė.

Motyvuotoje išvadoje nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. VR-P-23 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. VR-P-27 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. VR-P-90 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. VR-P-98 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. VR-P-165 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-181 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad šių įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas administracinėse bylose Nr. I-2698-171/2018 (pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka), Nr. I-2702-968/2017 (pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka), Nr. 3803-815/2017 (pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka), Nr. I-4934-171/2017 (pareiškėjo skundas patenkintas, teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka). Taigi, minėti įsakymai ginčijami teisme, todėl, teismo nuomone, nesant įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl šių įsakymų, nelaikytina, kad jais paskirtos nuobaudos yra pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. VR-P-181 (Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymas dėl griežto papeikimo) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas šioje administracinėje byloje. VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taigi, ši teisės norma nereikalauja, kad skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – būtų galiojanti, tačiau pakanka, kad per paskutinius 12 mėnesių ji buvo paskirta.

Nors pareiškėjas teigia, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas šališkai, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija ar Vilniaus RAAD direktorius būtų šališki. Teismas, susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame Vilniaus RAAD direktorius komentavo įvykius, kurie susiję su aplinkos tarša, daro išvadą, kad šiame įraše komentuojami įvykiai nesusiję su skundžiamu Įsakymu dėl atleidimo (priedas prie bylos – skaitmeninė laikmena). Be to, pareiškėjas nepasinaudojo teise reikšti nušalinimą, kaip tai nustato Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 punktas, todėl šis teiginys laikytinas pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija.

Pareiškėjo argumentai dėl priešiško jo atžvilgiu Vilniaus RAAD direktoriaus veiksmų vertintini kritiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t., b. l. 31, 2 t., b. l. 149, 3 t., b. l. 120–122) matyti, kad pareiškėjas, jo manymu, dėl netinkamo Vilniaus RAAD direktoriaus elgesio jo atžvilgiu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą ir R. K.. 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, nurodydamas, kad Vilniaus RAAD direktorius daro jam psichologinį spaudimą, atlieka tarnybinius patikrinimus, rengia vis naujus reikalavimus pasiaiškinti, nustato neįmanomas įvykdyti darbines užduotis, pavedimus, žemina bendradarbių akivaizdoje ir taip yra verčiamas išeiti iš darbo.

VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. SD-01-6682 (2 t., b. l. 188) pareiškėjui pateikė atsakymą į jo raštą, kuriame nurodė, kad, siekiant išsiaiškinti situaciją, buvo apklausti beveik visi jo nurodyti asmenys, tačiau nė vienas darbuotojas negalėjo nurodyti konkrečių, tikslių aplinkybių ar faktų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų taikomas psichologinis spaudimas ar jis būtų verčiamas išeiti iš darbo. VDI Vilniaus teritorinis skyrius atlikdamas tyrimą nustatė, kad nebuvo rasta teisiškai reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius. Nurodė, kad esant įtarimų, kad darbuotojas netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas, darbdavys turi teisę (pareigą) atlikti tarnybinius darbuotojo veiklos patikrinimus.

Pareiškėjo prašymu dėl psichologinio smurto jo atžvilgiu teismas apklausė liudytoją E. A.. Šis 2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėju kartu dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje, o pareiškėjui einant Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas, jis dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje. Anksčiau jis yra vadovavęs Vilniaus RAAD ir iš buvusių kolegų girdėjo apie esantį konfliktą tarp pareiškėjo ir Vilniaus RAAD direktoriaus, kad vyksta nuolatiniai patikrinimai, bylinėjamasi teisme. Pažymėjo, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai asmeniškai konfliktuose nedalyvavo. Į teisėjo klausimus, ar jam žinoma, kad pareiškėjas buvo žeminamas, menkinamas, jo atžvilgiu buvo skleidžiamas šmeižtas, išjuokiamas, apkaltinamas nebūtais dalykais ir pan., liudytojas atsakė, kad apie tai nėra girdėjęs, yra kažką girdėjęs apie konfliktą, tačiau konkrečiai asmenų, kurie jam apie tai pasakojo, nenurodė.

2017 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje liudytojas M. Š. (Vilniaus RAAD direktorius) parodė, kad su byloje dalyvaujančiais asmenimis neturi priešiškų santykių. Pažymėjo, su pareiškėju yra pažįstamas iš anksčiau, jo nevertė išeiti iš darbo, spaudimo nedarė, dėl pareiškėjo darbo nuolat buvo gaunama skundų.

Tame pačiame teismo posėdyje liudytojas P. B. (Vilniaus miesto agentūroje dirbo nuo 2015 m. rugsėjo pabaigos iki 2017 m. rugpjūčio pabaigos) parodė, kad su pareiškėju yra pažįstamas, priešiškų santykių neturi, pareiškėjas tuo metu buvo jo vadovas. Taip pat nurodė, kad, E. M. pradėjus dirbti, atsiliepimai apie jį buvo geri, tačiau vėliau (pavasarį) viskas pasikeitė ir buvo juntama konfliktinė situacija (vedėjas pasakojo, kad pavedimams atlikti buvo skiriama mažai laiko), daugiausia buvo kalbos tarp kolegų.

2017 m. spalio 10 d. teismo posėdyje liudytoja V. D. parodė, kad dirba Vilniaus miesto agentūroje vyriausiąja specialiste nuo 2017 m. vasario 14 d., todėl jai sunku perprasti visą sistemą ir santykius. Pažymėjo, kad nežino, kodėl pareiškėjas atleistas iš darbo, tačiau girdėjo jo nusiskundimus, kad jaučia spaudimą ir nepagarbą iš direktoriaus, kuris ateidavo ir šiurkščiu tonu reikalaudavo pateikti tam tikrus dokumentus, bet pati jų konflikto nematė.

Liudytoja R. K. parodė, kad dirba Vilniaus miesto agentūroje Kontrolės organizavimo skyriaus vedėja, teismo posėdyje dalyvaujančius asmenis pažįsta, su jais nėra susipykusi. Pažymėjo, kad nėra dalyvavusi jokiame susitikime, kuriame dalyvautų E. M. ir Vilniaus RAAD direktorius, ir jų santykių negali apibūdinti.

Liudytojas J. S. teismo posėdyje parodė, kad byloje dalyvaujančius asmenis pažįsta, su jais nėra susipykęs, dirba Vilniaus miesto agentūroje vyriausiuoju specialistu. Apie E. M. ir Vilniaus RAAD direktoriaus santykius girdėjo tik iš nuogirdų, įtampa tarp jų atsirado vasario mėn., tačiau jis asmeniškai jų pokalbių negirdėjo, priežasčių, kodėl buvo įtampa, nežino. Paaiškino, kad, E. M. pradėjus dirbti, tarnybinių patikrinimų nebuvo, vėliau jie buvo dažni.

Liudytojas J. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje vyresniuoju inspektoriumi, byloje dalyvaujančius asmenis pažįsta, su jais nėra susipykęs, pareiškėjas buvo jo vadovas. Dėl kokių konkrečių priežasčių E. M. buvo atleistas, nežino, tik gali patvirtinti, kad buvo ne vienas patikrinimas. Vilniaus miesto agentūroje tarp darbuotojų buvo kalbama apie įtampą tarp E. M. ir Vilniaus RAAD direktoriaus, tačiau kas kalbėjo ir ką kalbėjo, negali pasakyti.

Liudytojas S. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūroje vedėjo pavaduotoju, su pareiškėju buvo darbiniai santykiai. Pareiškėjas buvo atleistas dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų, jam sakė, kad buvo atleistas nepagrįstai. Iš pradžių, kai jis pradėjo dirbti Vilniaus miesto agentūroje, įtampos nebuvo, o vėliau viskas pasikeitė, buvo nesutarimų tarp jo ir Vilniaus RAAD direktoriaus, tačiau nežino, kokie tai buvo nesutarimai.

Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus miesto agentūroje viešojo administravimo specialistu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Paaiškino, kad iš pradžių atmosfera buvo gera, bet vėliau pablogėjo, kolektyve šiek tiek buvo juntama įtampa, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių, galbūt dėl patikrinimų. E. M. ir Vilniaus RAAD direktoriaus tarpusavio ryšio nežino, tačiau girdėjo, kad kažkas tarp jų buvo.

Liudytojas A. N. teismo posėdyje parodė, kad Vilniaus miesto agentūroje vyriausiuoju specialistu dirbo iki 2017 m. gegužės mėn., pareiškėjas buvo jo vadovas, priešiškų santykių su juo neturi. Pareiškėjo atleidimo iš darbo priežasčių nežino, atmosfera kolektyve buvo liūdna dėl vedėjo ir Vilniaus RAAD direktoriaus nesutarimų.

Minėti liudytojai nenurodė konkrečių faktų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Vilniaus RAAD direktorius pareiškėjo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Liudytojai patvirtino, kad apie galimą spaudimą kolegos tik kalbėjo, tačiau nė vienas asmeniškai nematė vykstančio konflikto. Teismas nemano, kad tvyranti įtampa dėl patikrinimų, kurių buvo ne vienas, atitinka psichologinio smurto sąvoką. Be to, byloje yra objektyvūs duomenys, kad patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai.

Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Vilniaus RAAD nuostatų 17.1 papunktį, departamento direktorius organizuoja departamento darbą, kad būtų įgyvendinami departamento veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, o pagal 17.4 papunktį, nustatyta tvarka skatina departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas bei materialines pašalpas. 17.6 papunktyje nustatyta, kad pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. Taigi, kontrolės funkcija Vilniaus RAAD direktoriui nustatyta teisės aktais, o kontrolės funkcija yra įgyvendinama atliekant pavaldžių darbuotojų veiklos patikrinimą.

Iš motyvuotos išvados matyti, kad pareiškėjui pritaikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – atsižvelgiant į tai, kad: 1) pareiškėjas tuo metu ėjo struktūrinio padalinio vadovo pareigas ir jam buvo taikomi itin aukšti veiklos ir atsakomybės standartai, todėl net ir nedidelis termino praleidimas atliekant planinius ūkio subjektų patikrinimus rodo nerūpestingumą vykdant jam teisės aktais priskirtas funkcijas ir rodo neigiamą pavyzdį pavaldiniams, 2) pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia, 3) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. neteisėti veiksmai, nes pareiškėjas nesilaikė teisės akte nustatytų terminų, šie veiksmai buvo atlikti netiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais jis sumenkino valstybės tarnybos prestižą.

Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Įsakymas dėl atleidimo priimtas teisėtai ir pagrįstai, tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo šio įsakymo naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais.

Pareiškėjo reikalavimai grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti Vilniaus RAAD įsakymą dėl griežto papeikimo ir Vilniaus RAAD įsakymą dėl atleidimo, todėl netenkinus pastarųjų, šie reikalavimai taip pat atmestini.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (liet. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl, nesant vienos iš sąlygų atsakomybei kilti, kitos sąlygos nenustatinėjamos, o ši pareiškėjo skundo dalis taip pat atmestina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Šiuo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl, remiantis minėta įstatymo nuostata, teismo išlaidų atlyginimas pareiškėjui nepriklauso.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.