- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- I-4934-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02825-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. VR-P-165 „Dėl E. M.“ (toliau – Įsakymas).
Paaiškina, kad Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėju dirba nuo 2016 m. birželio 1 d. Darbdavys nuolatos darė psichologinį spaudimą išeiti iš darbo: rengė vis naujus reikalavimus, nustatinėjo neįmanomas įvykdyti darbines užduotis, atlikinėjo galimus tarnybinio nusižengimo tyrimus, priėminėjo įsakymus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš pareigų. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius tyčia stengėsi sumenkinti jį kolegų akivaizdoje, viešai duodamas nurodymus dėl užduočių atlikimo, demonstruodamas aiškų priešiškumą kitų darbuotojų akivaizdoje.
Mano, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, jam paskirta neatsižvelgiant į kaltės formą, į pažeidimo priežastis, kurių nebuvo, į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, nenukentėjo kiti asmenys ar viešasis interesas. Departamentas nevertino pareiškėjo atžvilgiu vykdyto tendencingo puolimo, kuris matosi iš tarnybinių nusižengimų tyrimo skaičiaus.
Paaiškina, kad 2017 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja elektroniniu laišku kreipėsi į Departamentą su prašymu turint informacijos apie aplinkosauginius pažeidimus tiesiogiai susisiekti su laidos „Gamtos inspektoriai“ laidos vedėju D. B.. Departamento direktorius šį laišką Agentūrų vedėjams perdavė vykdyti.
Pareiškėjas 2017 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Departamento direktoriaus pavaduotoją vykdantį direktoriaus pareigas, su klausimu ar gali pakomentuoti žurnalistams - gamtos inspektoriams. 2017 m. vasario 7 d. gavo atsakymą „Taip, kokia tema?“. Į šį klausimą atsakė „Atliekų išmetimas“, po kurio Departamento direktoriaus pavaduotojas vykdantis direktoriaus pareigas parašė „Taip“.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir nurodo, kad jo atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad pareiškėjo nurodomu psichologiniu smurtu negali būti pripažįstami atvejai, kai norminių teisės aktų nustatyta tvarka taikomos procedūros, susijusios su tarnybinių nusižengimų tyrimu, išaiškinimu bei tarnybinės atsakomybės realizavimo mechanizmu. Valstybės institucijos vadovas, gavęs informaciją apie pavaldaus valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, privalo inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip psichologinio smurto forma.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nebuvo įvertinta kaltės forma, pažeidimo priežastys, kilusios pasekmės. Pažymi, kad būtent į šių faktorių visumą buvo atsižvelgta ir skirta švelniausia tarnybinė nuobauda - pastaba.
Nurodo, kad bendravimas su žiniasklaidos priemonėmis yra specifinė veiklos sritis, tiesiogiai įtakojanti institucijos įvaizdžio formavimą visuomenei bei vykdanti visuomenės švietimo, informavimo funkciją, institucijos pozicijos aktualiu klausimu pateikimą. Siekiant kvalifikuoto, teisingos ir išsamios informacijos pateikimo bei tinkamo institucijos pozicijos reprezentavimo, Departamento direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. VR-V-113 „Dėl bendravimo su žiniasklaida“ (toliau – Įsakymas dėl bendravimo su žiniasklaida) 1 punkte nustatyta, kad Departamento struktūriniai padaliniai visuomenės informavimo priemonių atstovų prašomą informaciją žodžiu ar raštu gali teikti tik suderinę su Departamento direktoriumi ar jo pavaduotoju.
LRT televizijos 2017 m. balandžio 14 d. laidoje „Gamtos inspektoriai“ Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas tuo metu ėjęs E. M. komentavo situaciją, susijusią su užkastais geležinkelio bėgių pabėgiais, kuriuos galimai užkasė AB „Lietuvos geležinkeliai“, nesuderinęs su Departamento direktoriumi. Tik 2017 m. liepos 20 d. skunde pareiškėjas pateikė elektroninius laiškus, įrodančius, kad neva informaciją derino 2017 m. vasario 7 d. su Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas tuo metu ėjusiu R. L.. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 3 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nenurodė šios aplinkybės. Be to, pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas yra abstraktus, neįvardinta, kuris konkrečiai atvejis bus komentuojamas žiniasklaidos atstovams, o esant ilgam laiko tarpui nuo susirašinėjimo iki reportažo, yra pagrindas teigti, kad elektroniniais laiškais buvo derintas kitas bendravimo su žiniasklaida atvejis. Mano, kad remiantis Įsakymu dėl bendravimo su žiniasklaida, su tiesioginiu vadovu turėjo būti suderintas ne tik informacijos teikimo faktas, bet ir konkreti informacija ir pozicija, kurią ketino pateikti žiniasklaidos atstovams.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad direktorius paskiria asmenį, atsakingą už tą sritį, dėl kurios bus teikiama informacija. Mano, kad pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalauja pasekmių. Ar informacija, pateikta žiniasklaidai buvo klaidinga ir ar turėjo įtakos institucijos dalykinei reputacijai, paaiškinti negalėjo, nes mano, kad nustatyti pasekmes šiuo atveju nebūtina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2017 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. VR-1.3-184 apie galimą tarnybinį nusižengimą (b. l. 34) pareiškėjui pranešė, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir yra pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra.
Nurodė, kad galimai buvo pažeistas Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktas, nes nesuderinus su Departamento direktoriumi, paskelbta informacija visuomenės informavimo priemonių atstovams. Tuo pačiu pranešimu pareiškėjo paprašė per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą.
2017 m. gegužės 3 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b. l. 36), kuriame nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, o savo veikloje visada vadovaujasi įstatymo viršenybės principu.
2017 m. gegužės 5 d. buvo surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. VR-1.3-295 (toliau – Išvada) (b. l. 50–53). Joje konstatuota, kad Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. M. 2017 m. balandžio 14 d. teikė informaciją LRT televizijos žurnalistams apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius, nesuderinęs su Departamento direktoriumi. Nurodė, kad pareiškėjas veikė neatsargiai, nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Tarnybinio nusižengimo pasekmės nebuvo nustatytos. Taip pat nebuvo nustatytos ir tarnybinį nusižengimą lengvinančios aplinkybės. Kaip tarnybinį nusižengimą sunkinančią aplinkybę nurodė, kad pareiškėjas per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo padarė kitą tarnybinį nusižengimą, t. y. Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. VR-P-23 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. VR-P-27 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. VR-P-90 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. VR-P-98 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Lietuvos Respublikos aplinkos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. LAA17-53(17) (b. l. 55–57) siūlė Departamento direktoriui apsvarstyti galimybes apsiriboti kitomis, švelnesnėmis administracinėmis ar organizacinėmis priemonėmis užtikrinti pareigūno tarnybinės drausmės ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti ir pagrįsti E. M. subjektyvieji tarnybinio nusižengimo požymiai: kaltė, tikslas, motyvas, nenustatytos pasekmės. Be to, nėra aišku, ar E. M. buvo supažindintas su Įsakymu dėl bendravimo su žiniasklaida, taip pat nėra aišku, ar informacijos teikimas buvo derintas su Departamento direktoriaus pavaduotoju.
Departamento direktorius Įsakymu, atsižvelgdamas į Išvadą ir Lietuvos Respublikos aplinkos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos minėtą raštą, pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-173 patvirtintų Departamento Vilniaus miesto agentūros nuostatų (toliau – Nuostatai) 2 punktą, Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą, Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 patvirtinto Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.10 papunktį, t. y. teikė informaciją LRT žurnalistams apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius, nesuderinęs su Departamento direktoriumi, ir nusprendė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės).
LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
LVAT praktikoje pažymima, jog Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011).
Nuostatų 2 punktas nustato, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.
Viena iš Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo funkcijų yra teikti ataskaitas bei informaciją suinteresuotoms žinyboms, bendradarbiauti su juridiniais ir fiziniais asmenimis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie aplinkos būklę, dalyvauti aplinkosauginio švietimo veikloje, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą (Pareigybės aprašymo 7.10 papunktis).
Pagal Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą (b. l. 40) Departamento struktūriniai padaliniai visuomenės informavimo priemonių atstovų prašomą informaciją žodžiu ar raštu gali teikti tik suderinę su Departamento direktoriumi ar jo pavaduotoju.
Šiuo atveju pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba, dėl to, kad jis 2017 m. balandžio 14 d. televizijos laidoje teikė informaciją LRT žurnalistams apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius, informacijos nesuderinęs nustatyta tvarka.
Lingvistiškai aiškinant Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą, teismas sutinka su atsakovu, kad, remiantis šia nuostata pareiškėjas, eidamas Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas, visuomenės informavimo priemonių atstovams teikiamą informaciją (tiek žodžiu tiek raštu) privalo derinti su Departamento direktoriumi, t. y. turi būti derinamas ne tik tokios informacijos pateikimo faktas, bet ir jos turinys.
Byloje yra pateiktas pareiškėjo ir Departamento direktoriaus pavaduotojo R. L. 2017 m. vasario 7 d. elektroninis susirašinėjimas (b. l. 6), iš kurio matyti, kad pareiškėjas Departamento direktoriaus pavaduotojo klausė dėl komentarų žiniasklaidai tema „Atliekų išmetimas“, o pastarasis leido komentuoti.
Teismas pažymi, kad šis susirašinėjimas yra neišsamus ir iš jo turinio negalima suprasti, kokia konkrečia tema pareiškėjas prašė leidimo dėl informacijos teikimo. Kaip matyti iš Išvados, tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas taip pat ir dėl to, kad jis teikė informaciją delfi.lt ir grynas.lt portalų žurnalistams (straipsnis išspausdintas 2017 m. kovo 28 d.) apie išpiltas chemines medžiagas Vanaginės k., Vilniaus r., nesuderinęs su Departamento direktoriumi, tačiau pripažinta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes buvo susidariusi ekstremalaus įvykio situacija ir pareiškėjas turėjo informuoti visuomenę apie įvykį ir jo aplinkybes. Kadangi elektroninį laišką pareiškėjas parašė 2017 m. vasario 7 d., o minėtas straipsnis buvo išspausdintas 2017 m. kovo 28 d., atsižvelgiant į laiško turinį, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas klausė leidimo komentuoti būtent dėl išpiltų cheminių medžiagų, bet ne dėl apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius.
Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punkte nustatyta, kad Departamento struktūriniai padaliniai visuomenės informavimo priemonių atstovų prašomą informaciją žodžiu ar raštu gali teikti tik suderinę su Departamento direktoriumi ar jo pavaduotoju. Kaip matyti iš įsakymo turinio pareiškėjas turėjo derinti ne faktą, o informacijos turinį. Byloje nepateikta įrodymų, kad informacijos turinys apie šalia geležinkelio paliktus pabėgius būtų derintas ir suderintas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesuderinęs su Departamento direktoriumi LRT televizijos žurnalistams teikė informaciją apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius ir tuo pažeidė Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą, o tuo pačiu Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Nuostatų 2 punktą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
Teismas sutinka su atsakovu, kad pareiškėjas elgėsi neatsargiai, nepakankamai apdairiai ir rūpestingai.
Kaip minėta tarnybinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus (pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę).
Nagrinėjamu atveju Išvadoje konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės nenustatytos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nebūtinos. Kaip matyti iš LVAT suformuotos ir aukščiau nurodytos praktikos tarnybinių pažeidimų sudėtis nėra formali.
Kadangi šiuo atveju nėra vieno iš būtino tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – pasekmių, todėl tarnybinė atsakomybė pareiškėjui negali kilti.
Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn (Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis). Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (Taisyklių 3 punktas).
Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Ši įstatymo norma leidžia daryti išvadą, kad įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į minėtus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną šių nuobaudų. Sprendimas, kuriuo paskiriama nuobauda, gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalis).
Taigi, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi išimtinę teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą. Ši teisė savaime negali būti laikoma įstaigos vadovo psichologiniu spaudimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta nepagrįstai, todėl skundas tenkintinas, o ginčijamas įsakymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. VR-P-165 „Dėl E. M.“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.