- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-583-524/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės administracija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija, antstolis Kęstutis Košys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 27 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti skolininkės (duomenys neskelbtini) priverstinio iškeldinimo veiksmus antstolio Kęstučio Košio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356 iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis priėmė 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-118-19301 atnaujinti vykdomąją bylą ir 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S‑22‑118-19308 dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui. Pareiškėja nurodė, kad ji 2020 m. gegužės 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – kuro rezervuarą, esančius (duomenys neskelbtini), o tam, kad nekilnojamas daiktas būtų tinkamas vykdyti tiesioginę (duomenys neskelbtini) veiklą, turi būti tinkamai įrengtas ir pritaikytas. Nurodė, kad visi įrengimo, statybos darbai užsitęsė ne dėl skolininkės neveikimo, o dėl trečiųjų asmenų, su kuriais sudarytos atitinkamos sutartys, vykdomos veiklos, jos specifikos ir galimų terminų, kurie yra nustatomi atitinkamų institucijų, išduodančių reikiamus leidimus, sutikimus, sertifikatus ir pan. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. TP-S-215, pagal kurią projektuotoja įsipareigojo pakeisti dalies (49 proc.) pastato – gyvenamojo namo paskirtį į gydomąją ir parengti projektą, kuris bus suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, bus gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau projektuotoja savo įsipareigojimų nesugebėjo atlikti laiku ir dėl to pareiškėja 2021 m. lapkričio 3 d. išsiuntė pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo. Be to, objektas, esantis (duomenys neskelbtini) (naujosios pareiškėjos patalpos), 2022 m. kovo 18 d. užregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje ir laukiama šios tarnybos tyrimo identifikavimo numerio Žemės gelmių registre. Tai reiškia, jog siekiant gauti leidimą pastato paskirties keitimui, būtina atlikti žemės gelmių tyrimo darbus, kuriuos ir atlieka Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nuo skolininkės niekaip nepriklauso tokios tarnybos tyrimų atlikimo terminai. Nurodė, kad iš rekonstrukcijos išlaidų akto matyti, jog nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki skundo padavimo yra papildomai išleista 9 347,63 Eur lėšų būtent naujoms patalpoms įrengti, o tai reiškia, jog patalpose yra nuolat atliekami reikiami darbai. Nurodė, kad skolininkė deda visas įmanomas ir maksimalias pastangas, jog įsigytas nekilnojamasis daiktas būtų kuo greičiau parengtas veiklai ir būtų reali galimybė palikti šiuo metu užimamas išieškotojai priklausančias patalpas. Pažymėjo, kad skolininkė yra įdarbinusi pensinio amžiaus darbuotojus, neturint galimybės perkelti įmonės veiklos į kitas patalpas darbuotojus reikėtų atleisti. Be to, dėl visuotinai žinomų aplinkybių – 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio karo Ukrainoje, statybos, apdailos ir kiti darbai, kurie privalomai turi būti atliekami įrengiant (duomenys neskelbtini), žymiai pabrango, nėra reikalingų medžiagų, dėl to darbai neprognozuojamai užsitęsė ir šiandien dar nėra galimybės persikelti į naujas patalpas. Skolininkė patvirtina, kad įsirengusi įsigytas patalpas nedelsiant geranoriškai išsikels, skolininkei objektyviai reikalingas ilgesnis laikas, kuris nėra pakankamas nuo registruotos pašto siuntos gavimo (2022 m. balandžio 21 d.) iki priverstinio iškeldinimo datos (2022 m. gegužės 3 d., 10:00 val.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarta pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.
4. Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. preliminariu sprendimu, paliktu nepakeistu 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu, nuspręsta iškeldinti (duomenys neskelbtini) iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu. Tuo pagrindu, antstolio Kęstučio Košio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0118/21/00356. Teismas nenustatė pagrindo stabdyti priverstinio skolininkės iškeldinimo veiksmus vykdomojoje byloje iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. vien dėl tos aplinkybės, kad pareiškėja laiku neįsirengė naujų patalpų. Teismas pažymėjo, kad naujųjų patalpų įrengimas nėra susijęs su išieškotojos Šilutės rajono savivaldybės administracijos interesais, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje galėtų pažeisti išieškotojos interesus, kadangi pareiškėja jau gana ilgą laiko tarpą nevykdo Tauragės apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta iškeldinti pareiškėją iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių patalpų, o tai, teismo vertinimu, gali nepagrįstai varžyti išieškotojos interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP‑1867‑750/2022, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti priverstinio skolininkės (duomenys neskelbtini) iškeldinimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356 iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 27 d. yra padavusi skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. skundžiamas antstolio Kęstučio Košio 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymas dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui Nr. S-22-118-19308. Šiuo metu dar nėra aiškus skundo išnagrinėjimo rezultatas.
5.2. Nurodo, kad skolininkė nepiktnaudžiauja susidariusia padėtimi, o deda visas maksimalias pastangas, kokias dėtų rūpestingas ir apdairus asmuo tokioje padėtyje. Pažymi, kad naujai įsigytų patalpų įrengimas pareiškėjos veiklai objektyviai užtruko ir tęsiasi šiuo metu, o skolininkė pateikė objektyvius įrodymus, jog pradėti statybos rangos ar vidaus apdailos darbai yra tęsiami pagal įmanomus trečiųjų asmenų arba institucijų veiklos terminus. Šios patalpos yra vienintelės patalpos, į kurias realiai gali išsikelti pareiškėja ir kuriose galima tęsti jos veiklą, t. y. teikti medicinos paslaugas pacientams.
5.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo plačiau įvertinti nurodytą situaciją ir nevertinti skolininkės veiksmų kaip piktybiškų. Teigia, kad tiek skolininkės galimybė tęsti medicinos priežiūros paslaugų teikimo veiklą, tiek miestelio bendruomenei teikiamos tinkamos medicinos priežiūros paslaugos, turi būti vertinamos kaip abiejų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros išlaikymas. Skolininkė neprašo sustabdyti vykdymo veiksmus neapibrėžtam terminui. Teigia, kad skolininkės veikla, priverstine tvarka iškeldinus iš užimamų patalpų, žlugs, kadangi nėra galimybių tęsti veiklą neturint tam reikalingų paruoštų patalpų. Apeliantės teigimu, turi būti įvertinta interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo skirti 2 000 Eur baudą (duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Vertina, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo stabdyti priverstinio skolininkės iškeldinimo veiksmus. Akcentuoja, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas (nei gera valia, nei priverstine tvarka), kas akivaizdžiai pažeidžia išieškotojos, kaip ginčo patalpų savininkės, teises, nes išieškotoja iki šiol negali disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kadangi ginčo patalpų panaudos sutarties terminas pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d., teigia, kad skolininkė turėjo pakankamai laiko, visas sąlygas ir galimybes išsikelti iš ginčo patalpų bei pasirūpinti kitomis patalpomis. Pažymi, kad dėl ginčo patalpų yra įvykęs viešasis nuomos konkursas, tačiau dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų Šilutės rajono savivaldybės administracija negali perduoti ginčo patalpų konkursą laimėjusiam asmeniui. Tokiais savo veiksmais skolininkė, be kita ko, varžo nuomos konkursą laimėjusio asmens teisę naudotis ginčo patalpomis nuomos sutarties pagrindais, kartu išieškotojai užkertama galimybė gauti pajamas už ginčo patalpų nuomą.
6.2. Apeliantė neįvardijo, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodo absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl atskirasis skundas negali būti patenkintas.
6.3. Skolininkė teismams nuolat teikia nepagrįstus skundus. Skolininkės teikiami skundai iš esmės yra analogiški, juose nurodytos tos pačios aplinkybės, skunduose nepateikiama jokių reikšmingų, objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog būtina stabdyti ar atidėti iškeldinimą. Vertina, kad skolininkė, akivaizdžiai sąmoningai veikia prieš teismo sprendimo vykdymą, skolininkės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, lemiančiu skolininkei teisinių pasekmių atsiradimą – piniginės baudos taikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
8. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gegužės 26 d. pateikė papildomus įrodymus – Šilutės rajono savivaldybės administracijos raštą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento raštą ir 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.(3‑24 14.2.2)BSV-5107. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija nurodo, kad ji kreipėsi dėl skolininkei (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo – higienos paso panaikinimo ir jos prašymas buvo patenkintas, o ši aplinkybė yra reikšminga byloje, įrodanti, jog skolininkė neturi jokio teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis ir jose vykdyti sveikatos priežiūros paslaugas. Apeliantė (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 14 d. pateikė papildomus įrodymus – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. birželio 7 d. raštą Nr. 19R2-(AG2-89/16-2022) ir nurodo, kad pareiškėja yra apskundusi suinteresuoto asmens nurodytą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Klaipėdos departamento) sprendimą.
9. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Šios proceso taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad iš byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų rašytinių įrodymų sudarymo datų matyti, jog jie sudaryti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja nurodo apskundusi suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinės instancijos teismui teikiamą sprendimą. Tad šiame etape apeliacinės instancijos teismui dalyvaujančių byloje asmenų teikiami nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia šiuo atveju nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti reikšmingas aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir nenustačius CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, atsisakytina priimti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus naujus įrodymus ir nagrinėjant atskirąjį skundą jie nevertintini.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – priverstinio skolininkės iškeldinimo vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje.
12. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Byloje Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. preliminariu sprendimu (teisminio proceso Nr. 2‑43‑3‑01264-2019-7) nuspręsta iškeldinti (duomenys neskelbtini) iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-355-385/2020 minėtas 2019 m. liepos 22 d. preliminarus teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-188-460/2021 Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtoje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-355-385/2020 išieškotojai Šilutės rajono savivaldybės administracijai 2021 m. kovo 3 d. išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu, antstolio Kęstučio Košio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0118/21/00356.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalies bendroji nuostata numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, asmens procesinio dokumento reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas nesprendžia pagrindinio ginčo reikalavimo iš esmės, tačiau turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
14. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Ši procesinė laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
15. Apeliantė nurodo, kad skolininkė 2022 m. balandžio 27 d. yra padavusi skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. skundžiamas antstolio 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymas dėl priverstinio iškeldinimo dalyvaujant policijos atstovui Nr. S-22-118-19308. Pažymėtina, kad pagal CPK 510 straipsnio 8 dalies reglamentavimą, skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. Taigi vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimo faktas nesudaro pagrindo takyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti ir turi būti pagrįsta pakankamu pagrindu konkrečiomis aplinkybėmis imtis vykdymo veiksmų sustabdymo kaip laikinosios apsaugos priemonės.
16. Nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais, jog skolininkė kol kas objektyviai neturi galimybės iškelti vykdomos medicinos paslaugų teikimo veiklos į kitas patalpas, kol šios nepritaikytos medicinos paslaugoms teikti.
17. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkei pačiai geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Įstatyme nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus.
18. Iš įsiteisėjusio Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑355-385/2020 nustatyta, kad tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) sudarytos ginčo patalpų panaudos sutarties terminas pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d. Minėtu 2020 m. lapkričio 9 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu nuspręsta pareiškėją iš šių patalpų iškeldinti, teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d., o 2021 m. kovo 3 d. išieškotojai išduotas vykdomasis raštas.
19. Bylos duomenimis, panaudos sutarties pabaigos terminas – 2019 m. gegužės 7 d. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad tik 2020 m. gegužės 5 d., t. y. tik po metų, pareiškėja įsigijo kitas patalpas savo veiklai vykdyti, kurias, jos teigimu, būtina tinkamai įrengti ir pritaikyti. Vertindamas apeliantės argumentus, kad naujai įsigytų patalpų įrengimas pareiškėjos veiklai vykdyti objektyviai užsitęsė, apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos (išieškotojos) atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog pareiškėja, žinodama apie 2019 m. gegužės 7 d. pasibaigsiančią patalpų panaudos sutartį, turėjo pakankamai laiko, visas sąlygas ir galimybes pasirūpinti kitomis patalpomis ir imtis veiksmų išsikelti iš ginčo patalpų. Nagrinėjamu atveju nuo panaudos sutarties pabaigos termino (2019 m. gegužės 7 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (treji metai). Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja pateikė įrodymus, jog pradėti statybos rangos ar vidaus apdailos darbai yra tęsiami pagal trečiųjų asmenų arba institucijų veiklos terminus, nekeičia nurodyto apeliacinės instancijos teismo vertinimo.
20. Apeliantė nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad priverstine tvarka iškeldinus skolininkę iš užimamų patalpų skolininkės veikla žlugs, tačiau kartu apeliantė akcentuoja, jog vykdymo veiksmus prašo sustabdyti tik iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantės teigimu, tiek laiko skolininkei dar reikia pabaigti įsirengti naujas patalpas, kad jos būtų tinkamos priimti pacientus ir tęsti veiklą. Apeliantė nepagrindė, jog per pareiškėjos nurodytą laikotarpį, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkės veiklai būtų padarytas esminis neigiamas poveikis. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėja buvo pareiškusi prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356 sustabdyti pareiškėjos priverstinio iškeldinimo veiksmus iki 2022 m. vasario 1 d., pareiškėjos argumentai dėl užtrukusio ir besitęsiančio naujai įsigytų patalpų įrengimo (duomenys neskelbtini) veiklai buvo išnagrinėti teismų ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais atmesti (Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SP‑3638‑385/2021, palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1200-513/2021).
21. Nors apeliantė atskirąjį skundą argumentuoja ir motyvais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą ir akcentuoja, jog skolininkės galimybė tęsti medicinos priežiūros paslaugų teikimo veiklą susijusi ne su išimtinai skolininkės naudos gavimu, t. y. komercinės veiklos vykdymu, bet su viešojo intereso tenkinimu (pvz., gyventojų skiepijimas, tyrimų atlikimas, kitų būtinųjų medicinos paslaugų teikimas), tačiau kartu pati apeliantė nurodo, kad, kiek yra žinoma skolininkei, šiose patalpose taip pat bus vykdoma medicinos paslaugų veikla. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad apeliantės argumentai dėl medicinos priežiūros paslaugų teikimo nėra esminiai. Tuo tarpu iš suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų matyti, kad dėl skolininkės veiksmų Šilutės rajono savivaldybės administracija negali disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir negali perduoti ginčo patalpų įvykusį viešąjį nuomos konkursą laimėjusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje galėtų pažeisti išieškotojos Šilutės rajono savivaldybės administracijos interesus ir taip iškreipti vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą.
22. Pažymėtina, kad spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nesprendžia pagrindinio ginčo reikalavimo iš esmės. Preliminarus skundo pagrįstumo įvertinimas neturi prejudicinės reikšmės ginčo iš esmės vertinimui, nes šioje bylos stadijoje, sprendžiant procesinį klausimą, ar yra pagrindas takyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo pareiškėjos nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių išimtinį pobūdį, daro išvadą, kad pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės preliminariai tikėtinai nepagrindžia pareiškėjos procesinio dokumento reikalavimų ir išimtinio poreikio taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino konkrečios bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai netaikė pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo
25. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą skirti 2 000 Eur baudą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja (skolininkė) teismams nuolat teikia nepagrįstus skundus, skundai iš esmės yra analogiški, juose nurodytos tos pačios aplinkybės.
26. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (t. y. , kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
27. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). CPK 510 straipsnio 2 dalies ir CPK 643 straipsnio 5 punkto nuostatos numato skolininko teisę teikiant skundą dėl antstolio veiksmų reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o siekiant kitų tikslų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjai baudą argumentus, nagrinėjamu atveju šioje konkrečioje byloje pagal pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatė pagrindo skirti baudą. Pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti skolininkės priverstinio iškeldinimo veiksmus vykdomojoje byloje, pateikė vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, t. y. kartu pateikdama ir skundą dėl antstolio veiksmų. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byla nėra nagrinėjama iš esmės ir skundo reikalavimų pagrįstumas vertinamas tik preliminariai, todėl šioje stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos šioje byloje pateiktas prašymas yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.