Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2017-10-04 nutarimo Nr. 59-170 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas 2016 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 4 metams laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia: 2015-08-28. Bausmės vykdymo pabaiga: 2019-08-28. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2017-08-22. Neatliktos bausmės dalis 2017-09-28 buvo 1 metai 10 mėnesių 30 dienų.

Komisija 2017 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019-08-28; iki 2019-08-28 nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Tokį nutarimą Komisija priėmė apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo. Priimdama sprendimą Komisija rėmėsi tuo, kad D. K. pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko AA grupės susirinkimus, lanko psichologo konsultacijas. Priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, stengiasi laikytis nustatyto rėžimo, nuobaudų neturi. Pataisos įstaigos darbuotojus gerbia ir yra linkęs bendradarbiauti. Už gerą elgesį yra keturis kartus skatintas. Nuteistasis pateikė pažymą, kad po bausmės atlikimo bus priimtas dirbti UAB „VAEDETA“ . Nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 51 balas, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai - 31 balus. Rizika sumažėjo vienu balu. Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė rizika, seksualinio nusikalstamo elgesio rizika, naudojant SVR metodiką, - žema. Komisija priėmė išvadą, jog nuteistasis D. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į Komisijos nutarimą nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl nagrinėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo elgesys, atliktos bausmės dydis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Todėl, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu (Vilniaus apygardos teismo 2015-12-09 nutartis byloje Nr. 1S-1729-626/2015, Kauno apygardos teismo 2016-05-05 nutartis Nr. 1S-560-813/2016).

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais motyvais, matyti, kad D. K. pristatomas trečią kartą. Jis yra nuteistas už dviejų sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017-09-28 neatliktos bausmės dalis sudarė 1 metus 10 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo, bausmės pabaiga 2019-08-28 .

D. K. priklauso vidutinei rizikos grupei - jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar vertinama 51 balu. Naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai - 31 balus. Rizika sumažėjo tik vienu balu, kas rodo nepakankamą nuteistojo pažangą ją mažinant.

Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė rizika.

Atlikus nuteistojo seksualinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant SVR metodiką, nustatyta žema rizika.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis savo kaltę pilnai pripažįsta, kriminalinį elgesį vertina kritiškai, kriminalinės subkultūros nepalaiko, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, stengiasi laikytis nustatyto rėžimo, nuobaudų neturi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau laiko reikšmingomis aplinkybėmis ir tai, kad D. K. nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė nepraėjus nei metams nuo jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos . D. K. teistas 5 kartus ir nors ši aplinkybė neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą , tačiau yra reikšminga jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimui. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad nuteistasis yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, nors šiuo metu ir gydosi reabilitacijos grupėje ir išreiškia motyvaciją alkoholio nevartoti, tai, kad nusikaltimus įvykdydavo impulsyviai, neapgalvojęs pasekmių, supykus pasireikšdavo agresija, stokoja įžvalgos apie impulsų kontrolę, taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę – sunkūs, smurtinio pobūdžio, padaryti bendrininkų grupėje, yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis.

D. K. atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Nuteistojo siekis pasitaisyti, noras dirbti ir keisti gyvenimo būdą, yra remtinas, tačiau atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, darytina išvada, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai šiuo metu dar nėra pasiekti, Esant tokioms aplinkybėms, teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis prisiima atsakomybę, pasižada laikytis įstatymų, tačiau to nepakanka jam taikyti lygtinį paleidimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, todėl Komisijos nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., BPK 360 str. 1 d., 2 d., 364 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2017-10-04 nutarimą Nr. 59-170 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.