Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio, rašytinio proceso tvarka posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 59-196 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2008 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas) 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės vykdymo pradžia 2007 m. rugpjūčio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga 2017 m. rugpjūčio 28 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2012 m. rugpjūčio 22 d., neatliktos bausmės dalis šia dienai 1 metai 9 mėnesių ir 26 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 59-196 nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei esant nuteistojo rašytiniam sutikimui nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S.. Nutartyje konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, G. S. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju, teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui ir vienbalsiai nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei esant nuteistojo rašytiniam sutikimui nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Nuteistasis yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis lygtinio paleidimo tikslais ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas tai ir padarė.

Bylos duomenimis, G. S. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 2 kartą. G. S. individualų socialinės reabilitacijos planą įvykdė, komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, elgėsi pavyzdingai, buvo vieną kartą paskatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 51 iki 45 balų, tačiau išlieka vidutinė. Be to, įvertinus nuteistojo pakartotinio smurto riziką pagal HCR-20 metodiką, nustatyta, kad ji yra vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas bei emocijos ir mąstymas. G. S. anksčiau teistas 1 kartą taip pat už nusikaltimą žmogaus gyvybei. G. S. anksčiau buvo taikytos įstatymo dėl amnestijos nuostatos. Šiuo metu G. S. atlieka bausmę už nužudymą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dėl asmeninių nesutarimų, konflikto metu. Be to, per aštuonerius bausmės atlikimo metus režimo reikalavimus pažeidė 27 kartus, iš jų: du kartus skirtos nuobaudos dėl konfliktų; 7 kartus už psichologinį smurtą, paskutinį kartą už psichologinį smurtą nuobauda paskirta 2013 m. lapkričio 25 d.; vieną kartą už fizinį smurtą 2012 m. sausio 3 d. Už gerą elgesį per aštuonerius metus skatintas du kartus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiai dienai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, o jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemesnis nei ankstesnis, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus G. S. padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį ir pavojingumą, laikymosi režimo reikalavimų laikotarpį bei kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai 1 metų 9 mėnesių 26 dienų bausmės daliai, nuteistasis likusius 9 mėnesius ir 26 dienų būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. atsisakydamas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo G. S. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.