Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Renajs Baltic“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-09 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Renajs Baltic“ priteista 40366,47 Lt skolos, 2906,39 Lt delspinigių, 8361,70 Lt palūkanų, 8,49 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (51634,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 755,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2011-12-05 gauti atsakovo prieštaravimai. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį mokestis už nuomojamas patalpas yra 5953,50 Lt plius PVM. Taip pat, be nuomos mokesčio, atsakovas įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją, fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir vandenį bei kanalizaciją. Ieškovas pagal sutarties 2.3. punktą garantavo ir įsipareigojo pateikti tinkamas naudoti patalpas, tačiau faktinės nuomos sąlygos neatitiko sutarties reikalavimų. Ieškovas papildomai įtraukė į sąskaitas sutartyje neaptartas paslaugas, reikalaudamas papildomų mokesčių iš atsakovo. Ieškovas į sąskaitas įtraukė mokesčius už bendro naudojimo eksploatacines išlaidas, bendrą vandens bei bendrą elektrą, mokesčius už konteinerinio aptarnavimo paslaugą dėl kurių nebuvo sutarta sutartyje. Atsakovas nesutinka mokėti už patalpų šildymą 2008 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, nes tuo metu patalpos nebuvo šildomos. Kadangi paslaugos nebuvo suteiktos, tai iš viso per nuomos laikotarpį nuo 2008-10-03 iki 2009-10-30 atsakovas nesutinka mokėti 1819,90 Lt už nesuteiktas ar sutartyje neaptartas paslaugas. Nuomos sutartyje buvo aptartas patalpų nuomos kainų indeksavimas. Sutartyje buvo sutarta, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos bus perskaičiuojamos kiekvienais metais, pradedant nuo 2009-07-01. Iš viso dėl vartotojų kainų indekso pokyčio perskaičiavimų iki 2009-07-01 atsakovas nesutinka mokėti 4171,12 Lt. Šalys buvo sutarusios lyginti metinį vartotojų kainų indeksą 2009-07-01 su metiniu vartotojų kainų indeksu galiojusių 2008 m. liepos mėnesį. Nuomos kaina nuo 2009-07-01 turi būti mažinama, o ne didinama, nes vartotojų kainų indeksas sumažėjo. Nuomos kainos mažinimui ieškovas turėjo išrašyti kreditinę sąskaitą už nuomą liepos ir rugpjūčio mėnesiais, iš viso 1020,44 Lt. Atsakovas nesutinka mokėti kainos padidinimo indeksavimo už 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Ieškovas pažeidė sutartį, neužtikrindamas patalpose tinkamų sąlygų, t.y. nebuvo šildomos (2008 m. spalio ir lapkričio mėnesiais), nebuvo vandentiekio, nepavyko ieškovui garantuoti pakankamą pirkėjų srautą. Atsakovas nebegalėjo naudotis patalpomis ir iš jų išsikraustė, t.y. atsakovas nutraukė sutartį vadovaujantis CK 6.498 str., vieną mėnesį iki pasibaigiant nuomos sutarties terminui. Atsakovas nesinaudojo patalpomis rugsėjo mėnesį, todėl jis nesutinka mokėti už 2009 m. rugsėjo mėnesį 6485,00 Lt sumos. Iš viso atsakovui pateikta sąskaitų už 40366,47 Lt, atsakovas nesutinka su 16035,89 Lt. Atsakovas pripažįsta tik 24330,58 Lt skolos už nuomą. Atsakovas sustabdė mokėjimus dėl ieškovo neteisingai išrašytų sąskaitų, o ieškovas nekreipė dėmesio į atsakovo pretenzijas, pranešimus, todėl mokėjimų vėlavimai susidarė dėl ieškovo neveikimo. Atsižvelgiant į tai, palūkanos ir delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami. Atsakovas, taip pat pažymėjo, kad sutartyje nustatytos palūkanos ir delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir juos reikėtų sumažinti. Jei teismas priteistų delspinigius, jie turi būti 0,02 proc. dydžio, skaičiuojant už 180 dienų. Ieškovas paskaičiavo palūkanas ir delspinigius už tą patį laikotarpį, palūkanas nuo 2008-11-16 iki 2011-10-20, o delspinigius nuo 2011-04-20 iki 2011-10-20. Priteisus ir palūkanas, ir delspinigius, reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo nesumokėtos sumos iki 2011-04-20, nes nuo 2011-04-20 jau skaičiuojami delspinigiai. Neteisingai paskaičiuotos palūkanos sudaro 1699,48 Lt. Atsakovas sutinka sumokėti skolą – 24330,58 Lt dalimis po 2027,54 Lt per 12 mėnesių. Teismo prašo pakeisti preliminarų sprendimą ir ieškovui iš atsakovo priteisti 24330,58 Lt skolos ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis per 12 mėnesių.

2011-12-28 gautas ieškovo atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame nurodyta, kad su atsakovo pateiktais prieštaravimais nesutinka. Ieškinyje nurodytos sumos už suteiktas paslaugas atsakovui paskaičiuotos pagrįstai, nes atsakovas tomis paslaugomis faktiškai naudojosi. Į atsakovo nuomojamas patalpas galima patekti tik per bendro naudojimo patalpas (koridorių), todėl atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpoms suvartotą elektros energiją. Atsakovas turi mokėti ir už vandenį, kuris buvo sunaudotas bendro naudojimo tualetuose, nes jais naudojosi tiek atsakovo darbuotojai, tiek jo klientai. Iš paslaugų tiekėjų sąskaitų matyti, kad 2008 spalio-lapkričio mėnesį pastatas, kuriame yra nuomojamos patalpos, buvo šildomos. Pagal sutartį nuomos mokestis turėjo būt perskaičiuotas nuo 2009 metų, todėl atsakovui pagrįstai nuomos mokestis buvo perskaičiuotas nuo 2009-01-01. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad 2009-07-01 buvo užfiksuota defliacija, nes Statistikos departamento duomenimis 2009 m. liepos mėnesį VKI buvo 103,0, o vidutinis metinis VKI – 107,9. Atsakovo nurodytu laikotarpiu buvo nustatyta infliacija, o ne defliacija, nes esant defliacijai VKI būtų mažesnis už 100. Sutartis prieš terminą nebuvo nutraukta, todėl atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį. Teismo prašo priimti galutinį sprendimą, patvirtinant preliminarų sprendimą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo juose išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad sutartis sudaryta 2008-10-03, iki tol derybos vyko pusmetį, šalys susitarė dėl didesnės nuomos kainos, todėl nebuvo įtraukta dalis komunalinių mokesčių. Du mėnesius šildymo patalpose nebuvo. Iš pradžių atsakovas pretenzijas reiškė žodžiu ir ieškovas žadėjo sąskaitas peržiūrėti, bet po to pretenzijas atsakovas reiškė raštu. Elektros skaitikliai patalpoje buvo, vandens skaitiklių nebuvo. Vanduo atsakovo patalpose nebuvo įvestas, atsakovas naudojosi bendro naudojimo tualetu ir kriaukle.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. spalio 3 d. ieškovas su atsakovas sudarė 214,38 kv.m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nuomos sutartį (toliau Sutartis) (b.l.8-14).

Taigi, tarp šalių buvo sudaryta abipusiškai naudinga, sutarties šalių poreikius atitinkanti sutartis, o jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154, 6.156, 6.162 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas priteisimo bei sutarties nuostatų, nustatančių apmokėjimą už nuomą bei paslaugas aiškinimo.

Vadovaujantis CK 6.193 str. 1,2 d., aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sudarymo aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį.

Šalys skirtingai aiškina Sutarties 6.2 punkte nustatytą nuomos mokesčio perskaičiavimą dėl infliacijos bei 6.5 punkte numatytą nuomininko pareigą mokėti mokesčius už elektros energiją, šilumos energiją, fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas, vandenį bei kanalizaciją. Pagal ieškovo pateiktą dalį PVM sąskaitų faktūrų, kurias ginčija atsakovas, ieškovas skaičiavo mokesčius už eksploatacines išlaidas ir vandenį. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo mokesčius už minėtas paslaugas. Teismas, aiškindamas Sutarties 6.5 ir 6.5.4 punktus, ir sutikdamas su atsakovo argumentais laiko, jog ieškovas nepagrįstai skaičiavo mokesčius už eksploatacines išlaidas, konteinerinį aptarnavimą ir vandenį. Sutarties šalys 6.5 punkte aptardamos mokėtinus komunalinius mokesčius, detaliai išvardino, už kokias konkrečias paslaugas moka atsakovas, tačiau eksploatacinės išlaidos bei konteinerinis aptarnavimas tarp jų nebuvo numatytos. Kitų mokesčių mokėjimas buvo diferencijuojamas, priklausomai nuo atskiro apskaitos prietaiso turėjimo, išskyrus vandenį ir kanalizaciją, dėl kurio susitarta, jog mokama išimtinai pagal apskaitos prietaiso parodymus. Tiek atsikirtimuose į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, tiek teismo posėdžio metu, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie vandens ir kanalizacijos apskaitos prietaisų įrengimą, kas leidžia daryti išvadą, jog apskaitos prietaisai neįrengti, o ieškovo nepagrįstai reikalavo sumokėti mokesčius. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas Sutarties galiojimo metu ieškovui buvo grąžinęs dalį PVM sąskaitų faktūrų koregavimui bei išdėstęs nesutikimo su paskaičiuotais mokesčiais motyvus, tačiau ieškovas į pretenzijas nereagavo ir kreipėsi į teismą, prašydamas priteistas tas pačias sumas, kurios ir buvo nurodytos. Taigi, ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, siekdamas rasti abiem šalims priimtiną sprendimą, o tokią ieškovo poziciją teismas vertina kaip pažeidžiančią sąžiningą verslo praktiką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikalavimas priteisti 837,28 Lt skolą už eksploatacines išlaidas, konteinerinį aptarnavimą ir vandenį pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. NTV0765, NTV0858, NTV0913, NTV0975, NTV1139, NTV140, NTV1179, NTV1243, NTV1307, NTV1452, NTV1498, NTV1716, NTV1846, NTV1967, NTV2106, NTV2194, atmetamas.

Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nuo 2009 metų, nuomos mokestį už einamąjį laikotarpį nuo liepos 1 dienos indeksuojant Statistikos departamento prie LR Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu, lyginant praėjusių ir už praėjusių nuomos metų vartotojų kainų indeksą (2008 metais perskaičiuojant nuomos mokestį lyginami 2008 metų ir 2007 metų vartotojų kainų indeksai). Lingvistiškai aiškinant šį Sutarties punktą, darytina išvada, jog šalys vartotojų kainų indekso taikymo pradžią siejo su konkrečia data, t.y. 2009 metų liepos 1 diena (pradedant nuo – „duoti pradžią“ www.zodynas.lt). Taigi, šalims susitarus, jog vartotojų kainų indeksas bus pradėtas taikyti nuo 2009 metų liepos 1 dienos, ieškovo reikalavimas dėl vartotojų kainų indekso pokyčio 4171,12 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras Nr.NTV1431 (2780,74 Lt), Nr.NTV1569 (695,19 Lt), Nr.NTV1632 (695,19 Lt) yra nepagrįstas (b.l. 30,33,35).

Teismas, aiškindamas 6.2 Sutarties punkte aptartas nuostatas dėl vartotojų kainų indekso lyginimo, daro išvadą, jog ieškovas nepagrįstai nuo 2009 metų liepos mėnesio taikė vartotojų kainų indeksą, kadangi šalys vartotojų kainų indekso taikymą siejo ne su kalendorinių metų, o su nuomos metų laikotarpiu - „lyginant praėjusių ir už praėjusių nuomos metų vartotojų kainų indeksą“. Kadangi sutartis galiojo vienerius metus, todėl lyginti praėjusių ir už praėjusių nuomos metų vartotojų kainų indeksą nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog ieškovas nepagrįstai paskaičiavo 2097,25 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. NTV1804 - 695,19 Lt, Nr.NTV 1923 - 695,16 Lt, Nr.NTV 2068- 706,87 Lt (b.l.39,41,45).

Vienas iš atsakovo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodytų argumentų, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo mokesčius už šildymą 2008 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, kadangi šios paslaugos nebuvo suteiktos. Atsakovas pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl patalpų nešildymo (b.l. 117, 119), tuo tarpu ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus nurodė, jog PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagrįstai, kadangi šilumos tiekėjas ieškovui išrašė PVM sąskaitas faktūras (b.l.133,134). Teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytus motyvus, kadangi šilumos tiekėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina to fakto, jog šiluma atsakovo nuomojamoms patalpoms buvo tiekiama. Kadangi ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, jog užtikrino nuomojamų patalpų šildymą 2008 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, teismas sutinka su atsakovo prieštaravimus dėl apmokėjimo už šildymo paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, ir laiko, jog PVM sąskaita faktūra Nr. 0946 - 688,07 Lt sumai išrašyta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, preliminarus sprendimas dalyje dėl skolos priteisimo keistinas, mažinant priteistinos skolos dalį anksčiau nurodytomis sumomis(40366,47 Lt -837,28 Lt -4171,12 Lt - 2097,25 Lt -688,07 Lt=32572,75 Lt), ieškovui iš atsakovo priteisiant 32572,75 Lt skolos.

Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad sutartyje nustatytos palūkanos ir delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir juos reikėtų sumažinti, be to ieškovas už tą patį laikotarpį paskaičiavo ir delspinigius, ir palūkanas, o reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas yra neteisėta, ne tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikomos netesybos, kurios yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šalims susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pagal formuojamą teismų praktiką netesybų dydis yra 0,02 procento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010 ir kt.).

CK 6.228 straipsnio 1 dalyje išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį. Byloje nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslo subjektai, vykdantys specializuotą veiklą, turintys verslo ir derybų patirties, netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytose sutartyse. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Į bylą nepateikta duomenų, kurie leistų laikyti vieną iš sutarties šalių silpnesne (CPK 178 str.). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti esant esminę šalių nelygybę bei aiškiai per didelius delspinigius (0,04 proc.) ir tuo pagrindu keisti sutarties nuostatas, nustatančias delspinigių dydį. Mažinti netesybas iki minimalių nuostolių dydžio pagal CK 6.261 str. nėra pagrindo, nes tokiu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo argumentai dėl netesybų mažinimo atmestini.

Priteistini delspinigiai ir palūkanos mažintini, atsižvelgiant į teismo nustatytą mažesnę nei pareikštas reikalavimą skolos sumą, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2345,24 Lt (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt penki Lt 24 ct) delspinigių ir 8113,12 Lt (aštuonis tūkstančius šimtas trylika Lt 12 ct) palūkanų.

Atsakovas pareiškė prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo, mokant dalimis po 12 mėnesių. LR CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau naudojimasis šia teise negali pažeisti nei vienos iš šalių turtinių teisių ar interesų. Tai reiškia, kad nei vienai iš šalių civilinio proceso kodeksas nesuteikia daugiau teisių, todėl, nagrinėjant pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, būtina patikrinti, ar besikreipianti šalis ne tik pateikė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, bet ir sąžiningai naudojasi jai suteiktomis civilinėmis procesinėmis teisėmis (LR CPK 42 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą, bei pažymėjo, kad sunkią skolininko turtinę padėtį teismas turi konstatuoti, įvertinęs byloje esančius įrodymus. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-925/2002, bylų kategorija 107.3). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, pagrindžiančių įmonės sunkią finansinę padėtį bei įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimo įsiteisėjimo dienai neturi realių galimybių skolai grąžinti ar yra susidariusios nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą, nepateikė, todėl prašymas atmetamas. Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslo subjektai, skola negrąžinama ilgą laiką, todėl lengvatinio termino suteikimas vienai iš šalių nepagrįstai jai suteiktų pranašesnę padėtį.

CPK 430 str. 7 d. numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Kadangi patenkinta 83,33 proc. ieškovo reikalavimų, patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus patvirtinančius turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 755,00 Lt žyminis mokestis (b.l.7). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 629,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Vadovaujantis LR CPK 92 str., iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybės naudai priteistina 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. Kadangi iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,00 Lt), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 430 str. 6 d., 7 d., 8 d., 262 str. 1 d., 270 str., 370 str. teismas

nusprendžia:

preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas”, S. Stanevičiaus g. 33-25, Vilnius, j. a. k. 300145575, iš atsakovo UAB „Renajs Baltic“, Draugystės g. 19, Kaunas, j. a. k. 110838533, 32572,75 Lt (trisdešimt du tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt du Lt 75 ct) skolos, 2345,24 Lt (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt penki Lt 24 ct) delspinigių, 8113,12 Lt (aštuonis tūkstančius šimtas trylika Lt 12 ct) palūkanų, 8,49 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (43031,11 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 629,14 Lt (šeši šimtai dvidešimt devyni Lt 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Renajs Baltic“, Draugystės g. 19, Kaunas, j. a. k. 110838533, valstybės naudai 15,00 Lt (penkiolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660

Atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.