- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- 1-902-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45446-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- U. Š.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 6 kartus, paskutinius iš jų:
- Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės visa neatlikta dalimi (60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda), ir A. L. skirta galutinė 60 parų arešto bausmė ir 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. L. paskirta galutinė bausmė 5 mėnesių laisvės atėmimas ir 60 MGL (3000 eurų) piniginė bauda (bausmė neatlikta).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. buvo kaltinamas tuo, jog mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
jis, 2024 m. lapkričio 19 d., apie 22.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui su sugyventine U. Š. tyčia rankos kumščiu 3 kartus sudavė U. Š. į veido sritį, o po to tyčia ranka paėmė U. Š. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas U. Š. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais A. L. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. nurodė, kad kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Paaiškino, kad įvykio vakarą jis grįžo į namus, tuo metu nukentėjusioji miegojo, jam nuėjus į virtuvę, atėjo ir nukentėjusioji. Jis jos paklausė, ar ji gėrė alkoholį, į ką ši melavo, kad neva ji negėrė. Jis ėjo nusiplauti rankų, nes dirba (duomenys neskelbtini) ir rankos buvo murzinos, ir paėmė nukentėjusiąją už veido, liepė jai papūsti, ji papūtė ir jis pasakė jai, kad ji meluoja, jog negėrė. Tuomet jis apsisuko ir išėjo iš namų. Jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo. Galbūt keiksmažodžius vartojo, nes ji jam buvo žadėjusi nebegerti. Kaltinamasis nurodė, kad prieš tai yra sumušęs nukentėjusiąją, tada už tai gavo parų ir suprato, kad neapsimoka prieš nukentėjusiąją smurtauti. Paaiškino, kad jis, išeidamas iš namų, pasiėmė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną ir kortelę, kad ji negalėtų daugiau nusipirkti alkoholio. Kitą rytą jis telefoną nukentėjusiajai grąžino, nes pagalvojo, kad jei jau jo ieško policija, tai gali dar ir vagystę jam „pripaišyti“. Dar kitą dieną atvažiavo į namus, vėl rado nukentėjusiąją girtą, filmavo ją. Vaizdo įraše matosi, kad jokių sužalojimų nėra ant nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jį apkalbėjo, nes tiesiog norėjo išgerti, o jis iš jos atėmė pinigus, kad negalėtų gerti, t. y. paėmė telefoną ir kortelę. Telefoną paėmė, kad ji, juo naudodamasi, negalėtų užsisakyti alkoholio iš „Barbora“ ar „Rimi“ parduotuvės. Jis nežiūrėjo, ar namuose yra dar alkoholio, tiesiog apsisuko ir išėjo iš namų. Išėjo iš namų, nes, būdama girta, nukentėjusioji būna labai priekabi, tad jis nenorėjo, kad ji jį išvestų iš kantrybės. Apie tai, kad pradėtas tyrimas, t. y. kad į namus atvažiavo policija, sužinojo tą pačią naktį, nes į nukentėjusiosios telefoną skambino policininkė, kuri teiravosi, kaip suprasti nukentėjusiąją. Policininkė apsimetė neva U. Š. draugė, bet jis suprato, kad meluoja, nes U. Š. nelabai draugių turi. Kai jis buvo bute, tarp jo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, nukentėjusioji sakė, kad ji rėks, kvies policiją, jeigu jis atims iš jos kortelę, tada jis pasakė jai – imk ir skambink, nes paskui išsineš telefoną. Ji pati galėjo bet kada išsikviesti policiją, nes turi dar vieną telefoną, bet prie jo nėra „pririšta“ mokėjimo kortelė. Šiuo metu su nukentėjusiąja kartu nebegyvena, artimų santykių nepalaiko, bendrauja tik kaip draugai. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog, jo nuomone, policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, tiesiog neatskyrė ištepliojimo nuo sumušimo. Buvo ištepliota juodai, o jei jis būtų sumušęs nukentėjusiąją, tai būtų pirma raudona, po to tik pamėlynuotų.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 25 d. apklaustas įtariamasis A. L. nurodė, kad visiškai nesutinka su pareikštu įtarimu ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis gyvena kartu su U. Š. Ji yra jo sugyventinė virš 5 m., jie veda bendrą ūkį. 2024 m. lapkričio 19 d., apie 22.00 val., jis grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinė buvo namie. Jis nuėjo į virtuvę, galvojo pasidaryti pavalgyti. Sugyventinė buvo girta ir atėjo prie jo. Ji pradėjo jo klausinėti, ko jis čia sėdi. Jis jai pasakė, kad galėtų duoti jam pavalgyti. Ji jam pasakė, kad jis negali čia būti, taip pat pasakė, kad jis girtas. Jis jai pasakė, kad ji girta, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis ją paėmė su kaire ranka už smakro ir jai liepė pūsti, nes norėjo patikrinti, ar ji išgėrus. Ji papūtė. Jis tada jai pasakė, kad paims jos telefoną ir pinigus. Jis paėmė jos telefoną, kad ji neužsakinėtų alkoholio. Jis po to išėjo iš namų. Jis grįžo 2024 m. lapkričio 20 d. ir atidavė sugyventinei telefoną. Jis padarė jos vaizdo įrašą 2024 m. lapkričio 21 d., nes norėjo užfiksuoti, kad sugyventinei nėra padaryti sužalojimai. Vaizdo įrašą pateiks tyrėjui el. paštu. Jis sugyventinei nesmūgiavo, tačiau anksčiau yra teistas dėl smurto prieš ją. Jis už kaklo jos nesmaugė. Jis galėjo išpurvinti jos veidą, nes jo rankos buvo nešvarios po darbo, kai ėmė ją už smakro. Apie įvykį policijai pranešė N. S. Ji pastoviai praneša apie juos policijai (t. 1 b. l. 139-141).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji U. Š. nurodė, kad ji įvykio metu buvo labai daug išgėrusi, todėl labai daug ko neatsimena. Kaltinamasis ją suėmė už veido, smūgių nebuvo. Kaltinamasis pasiėmė jos telefoną ir kortelę, buvo atvykę policijos pareigūnai. Ji atvykusiems policijos pareigūnams pamelavo, kad kaltinamasis ją mušė, nes norėjo tokiu būdu atgauti iš kaltinamojo savo daiktus. Policija atvažiavo, nes gal kaimynė išgirdo kažkokius riksmus, gal kaimynei pasirodė, kad kaltinamasis ją (nukentėjusiąją) muša. Kokie riksmai galėjo būti – nepamena, nes tuo metu buvo labai girta. Ji atsikėlusi kitą rytą suprato, kad jos nemušė, nes nusiplovė veidą ir nebuvo jokių mėlynių. Tiesiog tai buvo tepalai, kuriais kaltinamasis jai išpurvino veidą. Mano, kad policijos pareigūnė neatskyrė, kad ant jos veido buvo tepalų dėmės. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, jog ji melavo policijos pareigūnams, nes norėjo atgauti savo daiktus, tačiau nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, jog neturi pretenzijų dėl paimtų daiktų. Ji tuo metu buvo labai girta, tad galėjo prišnekėti bet ko Atsimena, kad tą vakarą sakė, kad kaltinamasis ją sumušė, tačiau taip nebuvo, kaltinamasis jos nemušė. Jis buvo tik jos veidą nesmarkiai suėmęs ir liepė pūsti. Triukšmas ir galėjo būti dėl to, kad kaltinamasis jai liepė pūsti, ji tą daryti atsisakė. Nepamena, kad būtų šaukusis pagalbos. Mano, kad negalėjo šaukti, jog jai skauda. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo, jis neprašė jos, kad ji pakeistų parodymus. Kaltinamasis po įvykio ją filmavo, ji vėl buvo girta, tai buvo po poros dienų nuo įvykio.
Teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 22 d., nukentėjusioji U. Š., išklausiusi liudytojos policijos pareigūnės I. B. parodymus, paaiškino, jog atvykusiems pareigūnams nurodė, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo, nes norėjo, kad pareigūnai surastų kaltinamąjį ir pastarasis jai grąžintų iš jos paimtą telefoną. Iki nagrinėjamo įvykio alkoholį vartojo maždaug savaitę laiko.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 19 d. apklausta nukentėjusioji U. Š. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) butą adresu (duomenys neskelbtini) jau apie (duomenys neskelbtini) m. Kartu su ja gyvena A. L., su kuriuo ji veda bendrą ūkį jau apie 5 m. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo savo sugyventinio. A. L. yra ūmaus būdo, piktnaudžiauja alkoholiu. Visus tuos 5 m. A. L., būdamas neblaivus, keldavo ranką prieš ją. Ji irgi kartais vartoja alkoholinius gėrimus. A. L. tai nepatinka, todėl jis pakelia ranką prieš ją, tačiau ji nesikreipė į policiją. 2024 m. birželio 6 d. pas juos buvo konfliktas ir A. L. buvo pakėlęs ranką prieš ją. Tai girdėdami kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko A. L. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024 m. lapkričio 19 d., būdama namuose, ji dieną viena išgėrė šiek tiek degtinės ir nuėjo miegoti apie 18.00 val. A. L. namo grįžo apie 22.30 val. iš darbo, kadangi turi savo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Duris atsirakino jis pats, kadangi turi raktus nuo buto. Jis ją pažadino šaukdamas ant jos, kad ji vėl yra išgėrusi. Ji pakilo iš lovos ir pasakė, kad ji negėrė, tačiau jis toliau šaukė ant jos ir rankos kumščiu sudavė jai 3 kartus į veido sritį. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Paskui jis ją viena ranka pradėjo smaugti, o ji prašė, kad jis ją paleistų. Paleidęs ją, jis liepė jai atiduoti telefoną. Ji jam padavė telefoną, o tada jis, išeidamas iš namų, paėmė ir jos piniginę, kurioje buvo banko kortelė ir jos asmens tapatybės kortelė. Tačiau dėl paimtų daiktų ji pretenzijų neturi. Jis išėjo, o ji atsigulė atgal į lovą. Ji mano, kad tai jis padarė būdamas neblaiviame stovyje ir dėl to, kad pyksta ant jos, nes žino, kad yra gavęs teismo nutartį dėl smurto prieš ją ir turi prisistatyti į policiją atsėdėti parų. Dėl šio įvykio ji A. L. pretenzijų neturi (b. l. 32-35).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 13 d. papildomai apklausta nukentėjusioji U. Š. nurodė, kad nori pakeisti duotus parodymus. 2024 m. lapkričio 19 d., apie 23.00 val., tikslaus laiko – nepamena, nes buvo girta, į namus grįžo A. L. Jis paklausė, kiek ji yra išgėrusi. Ji jam pamelavo, jog nėra išgėrusi. Tada jis ją paėmė už veido, kad ji jam papūstų. Šiuo veiksmu jis jai jokio fizinio skausmo nesukėlė. Ji jam nepapūtė, nes nenorėjo, jog suprastų, jog yra išgėrusi. Tada jis paėmė jos telefoną su pinigine ir išėjo iš namų. Tuo visas įvykis baigėsi. Ji šaukė, nes buvo išsigandusi. Ji pagalvojo, kad A. L. ją sumuš, bet jis to nedarė. Kodėl pirmoje apklausoje nurodė, jog A. L. jai trenkė 3 kartus – ji nežino. Ji taip nesakė. Ji buvo girta, todėl gal neteisingai buvo suprasta. A. L. jai fizinio skausmo nesukėlė, prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Tada, kai jis paėmė ją už veido, nuo jo purvinų rankų ant jos veido liko žymės, bet tai nebuvo sužalojimai. Ji į policiją, į medikus, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Tą vakarą ji buvo daug išgėrusi. Ar A. L. buvo neblaivus – ji nežino. A. L. jos nesmaugė. Kodėl pirmos apklausos metu nurodyta, jog jis ją smaugė – ji nežino. Gali būti, jog ji buvo ant jo labai supykusi, nes jis buvo paėmęs jos telefoną ir piniginę, dėl to galėjo pameluoti policijos pareigūnams, nes norėjo atgauti daiktus. Ji supranta, jog už melagingų parodymų davimą gali būti pritaikyta atsakomybė, bet ji buvo išgėrusi, dėl to taip galėjo pasielgti. A. L. yra anksčiau prieš ją smurtavęs. Dėl to jam yra paskirta bausmė. Ji jam jokių pretenzijų neturi ir nori, jog šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (t. 1, b. l. 45-48).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. S. nurodė, kad apie patį įvykį jai niekas nėra žinoma, tačiau ji nagrinėjamo įvykio vakarą, būdama namuose, išgirdo, kad pas kaimynus vyksta konfliktas. Girdėjo, kaip moteris šaukia, todėl paskambino policijai ir paprašė patikrinti. Pareigūnai pirmiausia užėjo pas ją, ji įleido juos į laiptinę ir nurodė butą, iš kur girdėjo šaukiančią moterį. Moteris šaukė, kad jai skauda. Visa situacija truko 15-20 minučių, o pareigūnai atvažiavo labai greitai. Triukšmas buvo tokie pavieniai šūksniai. Nebuvo, kad visą laiką šauktų. Nepamena, kad būtų girdėjusi ją nors panašaus į smūgių sudavimo garsus. Tiems žmonėms nėra anksčiau kvietusi policijos, nors iš to buto kartais girdėdavosi garsiai grojanti muzika vakarais. Liudytoja nurodė, kad iki įvykio kaimynų nepažinojo, su jais nėra buvę jokių konfliktų.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 5 d. apklausta liudytoja N. S. nurodė, kad tikslios dienos – nepamena, maždaug prieš porą savaičių, apie 22.00 val. jau buvo nuėjusi miegoti ir išgirdo moters riksmą, kad jai skauda. Moteris rėkė: „Skauda, paleisk!“. Tai buvo vienintelis triukšmas, kurį ji išgirdo. Triukšmas sklido iš (duomenys neskelbtini) buto. Ji girdėjo, kad jie kažką kalbėjosi. Ji greitai sureagavo ir paskambino Nr. 112, o po to įleido policijos pareigūnus į laiptinę. Po to ji girdėjo, kaip pareigūnai vaikšto po kambarį. Smūgių garsų ji negirdėjo. Pareigūnai atvyko greitai. Butas, kuriame vyko triukšmas, yra virš jų buto. Tai yra probleminiai kaimynai, kurie nuolat girtauja ir triukšmauja. Sekančią dieną minėtame bute vyko vakarėlis (t. 1, b. l. 51-53).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. B. nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog pranešėja – kaimynė girdi grumtynių garsus, moteris šaukiasi pagalbos. Atvykus pagal iškvietimą, bendravo su nukentėjusiąja, kuri namuose buvo viena ir buvo akivaizdžiai neblaivi. Ant nukentėjusiosios veido buvo kažkokia žymė. Nukentėjusioji sakė, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis ir ta žymė buvo viena iš jo smurto žymių. Nukentėjusioji taip pat nurodė jautusi fizinį skausmą. Šiuo metu ji (liudytoja) nepamena, kokį smurto pobūdį nurodė nukentėjusioji – ar tai buvo smaugimas, ar smūgiavimas. Pati nukentėjusioji atsisakė rašyti pareiškimą, labai bijojo sugyventinio, visa virpėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji turi problemų su alkoholio vartojimu ir dėl to sugyventinis ant jos pyksta. Sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai prieš ją buvo vartojamas smurtas. Nors nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau kalbėjo adekvačiai, nuosekliai. Kadangi nurodė, kad jautė fizinį skausmą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pati nukentėjusioji negalėjo išsikviesti pagalbos, nes jos sugyventinis išeidamas iš namų pasiėmė jos mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamojo kartu su nukentėjusiąja ieškojo kieme, ėjo iki jo tėvų rūsio, tačiau jo nerado. Po to su kaltinamuoju susisiekė telefonu, prašė, kad jis ateitų pasikalbėti, tačiau jis neatėjo. Liudytoja taip pat nurodė, jog kaltinamasis telefonu sakė, kad ant nukentėjusiosios yra kažkokio purvo dėmės ir kad ji turi didelių problemų su alkoholiu. Ji (liudytoja) negali atsakyti, ar tos dėmės buvo purvo. Liudytojai parodžius nuotraukas (t. 1, b. l. 69-70), liudytoja nurodė, jog mano, kad ant skruosto esančias dėmes ji vertino kaip žymes, apie kurias duoda parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 6 d. apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. B. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 19 d. darbą pradėjo 19.00 val. ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su tyrėju A. I.. 2024 m. lapkričio 19 d., apie 22.40 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas. Kaimynė pranešė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), girdi, kaip konfliktuoja vyras su žmona, girdi, kaip moteris verkia, kad rauda, kad jai skauda. Pranešėja prašė patikrinti, kas ten vyksta. Kai jie atvyko adresu (duomenys neskelbtini), jiems duris atidarė U. Š. Ji buvo neblaivi. Ji neneigė, kad išgėrinėjo. Ji paaiškino, jog viena gėrė namuose. Tada atėjo jos sugyventinis A. L. po darbo. Ji tuo metu miegojo. Tarp jų kilo konfliktas. Ji papasakojo, kad A. L. smurtavo prieš ją, kad ją smaugė abejomis rankomis, o po to pasiėmė jos piniginę bei telefoną ir išėjo iš namų. Ji atsisakė rašyti pareiškimą. Ji pasakė, kad patyrė fizinį skausmą. Ji sakė, kad tai ne pirmas kartas, kad prieš ją nuolatos smurtauja A. L.. Ant jos veido matėsi kraujosruva šalia lūpų. Tiksliai kurioje veido pusėje tai buvo – nepamena. Atliko asmens apžiūrą, buvo surašytas asmens apžiūros protokolas. Įvykio vietoje A. L. nebuvo. Ji kalbėjo su A. L. telefonu. Jis neigė, kad smurtavo. U. Š. paaiškinimai buvo nuoseklūs. Ji nurodė, kad jai buvo trenkta į veidą, kiek kartų – nepamena, taip pat, jog ją smaugė. Atlikę procesinius veiksmus įvykio vietoje, jie bandė ieškoti A. L. jo darbo vietoje, lankėsi pas jo tėvus, tačiau jo nerado (b. l. 56-59).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. I. nurodė, jog buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus pagal pranešimą, buvo bendrauta su nukentėjusiąja, kuri buvo neblaivi ir nurodė, kad jos sugyventinis ją sumušė ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji parodė rudos spalvos dėmę ant kaklo ir sakė, kad jai taip padarė jos sugyventinis. Nukentėjusioji kaitaliojo duodamus parodymus, pradžioje sakė, kad ją smaugė, po to jau sakė, kad jai trenkė. Jis tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 88-89) užfiksavo tas žymes, kurios buvo matomos, tos pačios žymės užfiksuotos ir nuotraukoje (t. 1, b. l. 69-70). Su galimu kaltininku jo porininkė bendravo telefonu, jis pats viso pokalbio negirdėjo, tačiau girdėjo, kad kaltinamasis neigė padaręs nusikalstamą veiką ir atsisakė atvykti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 6 d. apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. I. nurodė, jog 2024 m. lapkričio 19 d. dirbo kartu su tyrėja I. B.. 2024 m. lapkričio 19 d., maždaug 22.40 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS jie gavo pranešimą. Kaimynė pranešė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), girdi, kaip konfliktuoja vyras su žmona, taip pat girdi, kaip moteris verkia, kad jai skauda. Pranešėja prašė patikrinti, kas ten vyksta. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jiems duris atvėrė U. Š. Ji buvo girta. Ji paaiškino, jog viena gėrė namuose. Po darbo atėjo jos sugyventinis A. L. Ji tuo metu miegojo ir dėl to kilo konfliktas. Ji pasakė, kad A. L. smurtavo prieš ją, jog ją smaugė abejomis rankomis. Po to jis pasiėmė jos piniginę bei telefoną ir išėjo iš namų. Ji sakė, kad pareiškimo nerašys. Ji pasakė, kad patyrė fizinį skausmą. Ji sakė, kad tai ne pirmas kartas, kad prieš ją nuolat smurtauja A. L. Ant jos veido matėsi kraujosruva. Įvykio vietoje A. L. nebuvo. U. Š. nurodė, kad jai buvo trenkta į veidą, kiek kartų – nepamena, taip pat ją smaugė. Kol buvo atliekama U. Š. apklausa, jis (A. I.) bandė ieškoti A. L. Atlikę procesinius veiksmus įvykio vietoje, jie vėliau bandė ieškoti A. L. jo darbo vietoje, lankėsi pas jo tėvus, tačiau jis nebuvo rastas (b. l. 62-65).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Tadas Bimba nurodė, kad po suduoto smūgio ne kiekvienam žmogui apskritai kažkas (past. – žymės) lieka. Pats paraudimas nėra sužalojimas, nes galima tiesiog odą patrinti, paspausti pirštu ir jau bus paraudimas. Toks paraudimas gali išnykti. Jeigu po smūgio susidarė paraudimas, tai bet kokiu atveju vystosi kažkoks uždegimas, priplūsta kraujo, pažeidžiamos kraujagyslės, tai turėtų susiformuoti poodinė kraujosruva. Paraudimas nėra traktuojamas kaip sužalojimas. Teismui parodžius nukentėjusiosios nuotraukas (t. 1, b. l. 69-70), ekspertas apie nukentėjusiosios nuotrauką (t. 1, b. l. 70) nurodė, kad kalke nuotraukoje jis nieko nemato, ties lūpos kampu panašiau yra į pigmentinę dėmę. Nuotraukoje odos atspalviai skiriasi, tačiau tai nepanašu į paraudimą. Nukentėjusiosios nuotraukose nėra matyti nei kraujosruvų, nei paraudimų, užfiksuota tik kažkokia dėmė. Teismui parodžius nuotrauką (t. 1, b. l. 69), nurodė, kad šioje nuotraukoje taip pat nefiksuota kraujosruva, prie lūpos kaip ir spuogelis atrodytų ties lūpos raudonio kampu su oda. Jeigu atkreipti dėmesį, tai šioje nuotraukoje ties lūpos viduriu krenta taip šešėlis, kad atrodo, jog yra kraujosruva, bet čia tiesiog taip šešėlis krenta.
Iš alkotesterio Draeger Alcotest 7510 duomenų nustatyta, kad U. Š. 2024 m lapkričio 19 d., 23.05 val. nustatytas 2,47 prom. girtumas (t. 1, b. l. 41).
Iš 2024 m. lapkričio 19-20 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, jo buvo apžiūrėta U. Š., apžiūrėjus veidą, matosi iš abiejų pusių netoli prie lūpų srities šviesios spalvos atsirandančios kraujosruvos. Daugiau sumušimų nerasta (b. l. 66-71).
Iš 2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas A. L. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „20241121_215454 (1)“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 73-75).
Iš 2024 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas BPC pranešimo garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 78-80).
Iš 2024 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliųjų kūno kamerų („BODY“ kamerų) vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 83-85).
Iš 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus paskirties VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo A. I. 2024 m. lapkričio 20 d. Tarnybinis dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nustatyta, jog ant smurtą patyrusio asmens nustatyta kraujosruva veide (paveikslėlyje pavaizduotos – virš viršutinės lūpos kampų abiejose pusėse) (t. 1, b. l. 88-91).
Dėl A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jo kaltės klausimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra ?...? nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) ?...? .
Šioje baudžiamojoje byloje A. L. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajai savo sugyventinei U. Š. tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį ir, paėmęs nukentėjusiąją už kaklo, ją smaugė. Kaltinamasis A. L. viso proceso metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo neigė, nuosekliai teigdamas, jog nagrinėjamo įvykio vakarą tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas dėl to, jog nukentėjusioji buvo neblaivi. Jis konflikto metu suėmė nukentėjusiąją už smakro, pareikalavo pūsti, taip galėjo išpurvinti nukentėjusiajai veidą, kadangi buvo grįžęs iš darbo ir jo rankos galėjo būti tepaluotos, o atvykę policijos pareigūnai tas tepalo dėmes ant nukentėjusiosios veido galėjo palaikyti sužalojimais. Teisme papildomai kaltinamasis nurodė, jog jis, vengdamas tolimesnio konflikto, tiesiog išėjo iš namų, pasiėmęs nukentėjusiosios telefoną ir mokėjimo kortelę, kad nukentėjusioji negalėtų užsisakyti daugiau alkoholio.
Teismas, ištyręs baudžiamosios bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, jog šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kaltinimas A. L. buvo grindžiamas nukentėjusiosios iškart po įvykio duotais parodymais, kuriuos, pažymėtina, ji paneigė tiek vėlesnės apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų parodymais ir jų atvykus į įvykio vietą užfiksuotais duomenis (tarnybiniais pranešimais, nuotraukomis bei mobiliojo įrašymo priemonėmis (body cam) padarytais vaizdo įrašais), policijos pareigūnus iškvietusios liudytojos parodymais ir jos skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu.
Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu, iškart į jos namus atvykusiems policijos pareigūnams, nurodė, jog grįžęs į namus, kaltinamasis ją pažadino, kaltindamas, kad ji yra išgėrusi ir tris kartus jai trenkė į veido sritį, po to viena ranka pradėjo ją smaugti, paleidęs ją, pareikalavo atiduoti telefoną, ir, išeidamas iš namų, dar gi pasiėmė jos piniginę, tačiau dėl to jokių pretenzijų jam neturi. Visgi vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji pakeitė parodymus, nurodydama, jog ji tą vakarą buvo neblaivi, grįžęs į namus A. L. liepė jai papūsti, todėl paėmė ją už veido, ji šaukė, nes bijojo, kad jis ją gali sumušti, tačiau jis paėmė jos telefoną, piniginę ir išėjo iš namų. Tokios pačios pozicijos nukentėjusioji U. Š. laikėsi ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu, papildydama, jog atvykusiems policijos pareigūnams ji melavo dėl neva jos atžvilgiu panaudoto smurto, nes norėjo atgauti iš kaltinamojo telefoną ir piniginę. Taigi, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme patvirtino būtent kaltinamojo parodymus apie konflikto eigą. Pažymėtina, jog iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji, ji duodama pirminius parodymus buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio – jai alkoholio matuokliu nustatytas 2.47 prom. girtumas.
Teismo įsitikinimu, vertinant nukentėjusiosios parodymus, t. y. kurie iš jų yra patikimi, o kurie atmestini, būtina vertinti ir kitus bylos duomenis. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustos liudytojos N. S. parodymų nustatyta, jog ji nukentėjusiosios bute išgirdo, kad vyksta konfliktas, nukentėjusioji šaukė, kad jai skauda, triukšmas pasireiškė pavieniais šūksniais. Iš į bylą pateikto šios liudytojos pokalbio su BPC operatore garso įrašo apžiūros protokolo taip pat matyti, kad liudytoja, kviesdama pagalbą, nurodė, jog girdi, kad moteris rėkia, kad skauda, kažkas daužosi, bet ji negali pasakyti, ar kaimynai mušasi, ar stumdosi. Čia pažymėtina, kad nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji neneigė, jog tą vakarą tarp jų kilo konfliktas, nukentėjusioji neneigė, jog ji šaukė, nes bijojo, kad kaltinamasis gali pradėti smurtauti, tačiau kategoriškai neigė dėl kaltinamojo veiksmų patyrusi kokį nors fizinį skausmą. Be to, apklausta ikiteisminio tyrimo metu N. S. nurodė, jog girdėjo, kaip nukentėjusioji rėkė „skauda, paleisk“. Teismo vertinimu tokie ikiteisminio tyrimo metu N. S. parodymai patvirtina iš esmės tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymus, jog kaltinamasis nukentėjusiąją buvo suėmęs už veido ir reikalavo papūsti.
Teisme taip pat buvo apklausti ir policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą. Liudytoja policijos pareigūnė I. B. nurodė, kad ji, bendraudama su nukentėjusiąja, matė ant jos veido sužalojimus. Apie tai, kad ant nukentėjusiosios veido buvo matyti sužalojimai, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. I.. Abu policijos pareigūnai apklausti teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog jų matytas sužalojimas ant nukentėjusiosios veido yra užfiksuotas nuotraukose, pateiktose į baudžiamąją bylą (t. 1 b. l. 69-70). Čia gi pažymėtina, jog teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas T. Bimba kategoriškai paneigė, jog minėtose nuotraukose būtų užfiksuoti kokie nors sužalojimai ant nukentėjusiosios veido. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš į bylą pateikto policijos pareigūnės I. B. mobiliojo įrašymo įrenginio (body cam) vaizdo įrašo „15-Body B._export_6ngin“ matyti, jog policijos pareigūnė, pamačiusi tariamus sužalojimus ant nukentėjusiosios veido, suabejoja, ar šios mėlynės nėra senos (vaizdo įrašo 02.44 min.), tačiau nukentėjusioji nurodo, kad mėlynės neva yra nuo šio įvykio.
Teisme apklaustas policijos pareigūnas A. I. taip pat pažymėjo, jog duodama pirminius parodymus nukentėjusioji nebuvo nuosekli dėl jos atžvilgiu vartojo fizinio smurto. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminės apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, todėl, esant tokiai situacijai, būtina įvertinti policijos pareigūnės betarpiškai bendravusios su U. Š. mobiliojo įrašymo įrenginiu (body cam) vaizdo įraše „15-Body B._export_6ngin“ (toliau – vaizdo įrašas) užfiksuotas aplinkybes. Pažymėtina, jog iš tiesų iš minėto vaizdo įrašo akivaizdu, jog nukentėjusioji nebuvo nuosekli nurodydama, kokio pobūdžio smurtas prieš ją buvo vartojamas. Pirmiausia, tik atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad vaikinas ją mušė (vaizdo įrašo 01.27 min.), pareigūnė pamačiusi dėmes ant veido, paklausė nukentėjusiosios, ar mušė į veidą, ką nukentėjusioji patvirtina (vaizdo įrašas 01.37 min, 02.29 min.), vėliau nukentėjusioji jau sukonkretina, kad jai buvo į veidą trenkta tris kartus (vaizdo įrašo 19.28 min.), tačiau iškart nurodo, jog jai ne tik buvo trenkta ranka į veidą, bet ir spirta koja (vaizdo įrašo 19.44 min.), vėliau gi dar nukentėjusioji papildo, kad ją ir smaugė (vaizdo įrašo 19.55 min.), o galiausiai, nukentėjusioji, atsakydama į pareigūnės klausimą, į kurį žandą jai buvo trenkta, nurodė, kad kaltinamasis tiesiog viena ranka paėmė už abiejų žandų (vaizdo įrašo 20.37 min.). Taigi, iš aptarto akivaizdu, jog nukentėjusioji buvo itin nenuosekli dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto. Be to, teisme nukentėjusioji pripažino, kad ji melavo policijos pareigūnams dėl neva jos atžvilgiu naudoto fizinio smurto ir jausto fizinio skausmo, nes tiesiog norėjo atgauti iš kaltinamojo mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Pastebėtina, kad ir vaizdo įraše nukentėjusioji, bendraudama su policijos pareigūnais, buvo labai suinteresuota ne pareiškimo rašymu ar aplinkybių apie naudotą fizinį smurtą nurodymu, o būtent kaltinamojo suradimu (pvz. vaizdo įrašo 04.33 min., 14 min., 14.30 min.), kas patvirtina jos teisme duotus parodymus, kad ji, nurodydama apie tariamą smurtą, tiesiog norėjo kuo greičiau atgauti iš kaltinamojo savo daiktus.
Taigi, iš to, kas aptarta, darytina išvada, jog nukentėjusiosios pirminiai parodymai nebuvo nuoseklūs, ji buvo apklausta, kai jai nustatytas net 2.47 prom. girtumas, vėliau gi, apklausta būdama blaivi, ji nepatvirtino savo duotų parodymų. Jos pirminius parodymus iš dalies patvirtina tik liudytoja apklaustos N. S. parodymai, tačiau, pažymėtina, kad ši liudytoja pati konflikto nematė, ji tik girdėjo konfliktuojančius asmenis ir girdėjo, kad nukentėjusioji rėkė, kad jai skauda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).
Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir jai sukėlė fizinį skausmą, byloje esantys liudytojos kaimynės parodymai, apie tai, kad ji nagrinėjamo įvykio metu girdėjo triukšmą iš nukentėjusiosios buto ir kad nukentėjusioji šaukė, kad jau skauda, nesant kitų patikimų duomenų, leidžia tik daryti prielaidą, kad galimai nukentėjusioji patyrė smurtą ir jautė fizinį skausmą dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, todėl kaltinamasis A. L. išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. gegužės 20 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. L. priteistinos 418 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės L. Ulbienės darbą (t. 2 b. l. 75-80).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. L. išteisintinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Kaltinamajam A. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.