Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenan­čios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos admi­nis­t­racinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. nuo 2015-04-15 iki 2018-04-15 rekonstravo neypatingą statinį - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), t. y. 2017 – 2018 m. prailgino 1,20 m gyvenamojo namo priestatą, neturėdama privalomo leidimo rekonstruoti statinį, tokiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė paaiškino, kad J. M. atliko neypatingo statinio - gyvenamojo namo, rekonstrukciją ir pailgino priestatą 1,20 metru, neturėdama statybos leidimo, todėl jai buvo surašytas protokolas. Patvirtino, kad statytoja su pažeidimu sutiko, geranoriškai bendradarbiavo ir vykdydama privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius aktyviai domisi kokių dokumentų jai reikia statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Statyba atsakovės žemės sklype galima, todėl ji turi teisę įteisinti savavališką statybą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad savo namo dalies atnaujinimą pradėjo 2015 m., o užbaigė 2018 metais. Kadangi priestatas buvo labai senas ir norėjo jį suremontuoti bei įsirengti tualetą, priestatą pailgino 1,20 m. ir išplėtė jo plotą. Šiuos darbus pradėjo 2017 metais, o užbaigė 2018 metais. Priestatą pailgino savo namo dalyje ir savo žemės sklypo dalyje, kuriais naudojasi pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Privalomąjį nurodymą ji gavusi ir ketina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažeidimą padarė ir leidimo namo rekonstrukcijai negavo, nes nežinojo įstatymų reikalavimų ir manė, kad tokiems darbams savo žemėje leidimo nereikia. Labai gailisi ir prašo sumažinti baudą, nes pragyvena tik iš 360 Eur pensijos, turi sveikatos problemų ir sunkiai vaikšto, jai reikalinga operacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytas faktines aplinkybes ir J. M. kaltę, padarius inkriminuotą ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinio nusižengimo bylos dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 3-3a), Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtinantys, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. M. ir P. Š. (b. l. 10-13, 14-19), savavališkos statybos aktas, konstatuojantis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., savavališką statybą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (iki 2016-12-31), 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3, 7 punktų, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 2 punkto, 22 dalies pažeidimą (b. l. 22-25), fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas rekonstruotas namas (b. l. 30-35), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, kuriame užfiksuota, kad statytojas yra J. M., o statybą leidžiančio dokumento rekonstravimo darbams nėra, atlikti darbai – pailgintas 1,20 m priestatas, padidintas plotas (b. l. 38-45), privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo statytojai suteiktas terminas iki 2020-04-09 išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis arba per šį terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą (b. l. 50-53).

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Satybos įstatymas) 2 straipsnio 28 dalį, neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintu 2016 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713, J. M. gyvenamasis namas, kurio plotsas 83,19 kv. m., nepriskiriamas nei prie ypatingų, nei prie nesudėtingų statinių, todėl yra neypatingas statinys (Satybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Pagal Satybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą neypatingo statinio rekonstravimo darbams atlikti privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Kadangi nustatyta, jog J. M. namo rekonstravimą, t. y. namo priestato pailginimą 1,20 metro ir išorės matmetų paskeitimą, atliko neturėdama statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, numatančią atsakomybę už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi admi­nistracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straips­nio 1 da­lies 1 punktas), be to, yra sulaukusi 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pažeidėjos atsakomybę sunki­nančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti admi­nistracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų admi­nis­tracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asme­nis.

J. M. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą (b. l. 54), yra dvi jos atsako­my­bę lengvi­nančios aplin­­kybės, o atsako­my­bę sunkinančių aplin­­kybių nėra, jos sveikata ir amžius neleidžia jai dirbti viešųjų darbų, todėl formaliai jai turėtų būti skiriama ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnis). Tačiau ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų baudą, o J. M. pragyvena tik iš 357,49 Eur pensijos (b. l. 55-56), todėl net ir minimali bauda pažeidėjai yra itin didelė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administ-racinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažei-dimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017; 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo by-loje Nr. 2AT-41-511/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Įstatymas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamai J. M. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jai skirtina mažesnė nei ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas skiriant nuobaudą, kadangi net ir minimalios 1 200 Eur baudos paskyrimas už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, jos amžių, sveikatą, turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam nusižengimui. Minimali sankcijoje numatyta bauda yra didelė, o pažeidėjos pajamos yra labai mažos, ji yra senatvės pensininkė ir turi sveikatos sutrikimų, todėl pagerinti savo turtinės padėties negali, be to, už šį nusižengimą pažeidėjai, norinčiai įteisinti savavališką statybą, taikoma dar ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straisonio 5 dalyje numatyta įmoka už savališkos staybos įteisinimą. Tuo tarpu pats Statybos įstatymo pažeidimas nėra itin pavojingas, žalos kitam bendraturčiui pažeidėja nepadarė, nes statybos darbus atliko tik jai priklausančioje statinio ir žemės sklypo dalyje, pati statyba gali būti įteisinta, nes nėra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad net ir minimali 1 200 Eur bauda už pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio nusižengimą pažeidėjai būtų akivaizdžiai per didelė ir neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl daro išvadą, kad 100 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, užtikrinanti, kad daugiau nusižengimų J. M. nedarys, o tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus šiuo konkrečiu atveju.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudas turi būti nuro¬dytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19107757452).

Nesumokėjus baudų per nustatytą terminą, nutarimas vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).