- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-279-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00353-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- K. A.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3919-476/2024 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl materialinės paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. A. materialinį išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio išmokomis nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini) iki ji baigs (duomenys neskelbtini) Aukštąją mokyklą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus, įpareigojant R. A. teikiamą išlaikymą mokėti iki einamojo mėnesio 15 d., priteisti iš atsakovo R. A. valstybės patirtas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei K. A.. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas yra ieškovės tėvas, ieškovė (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, 2023 metais įgijo vidurinį išsilavinimą ir pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) Aukštojoje mokykloje (duomenys neskelbtini) programos nuolatinių studijų forma. Numatoma studijų pabaiga - 2026 m. birželio 30 d. Šiuo metu prie jos išlaikymo prisideda mama, tačiau dėl sveikatos būklės mama nėra pilnai darbinga, ji ją ir jos seserį turi išlaikyti iš gaunamos neįgalumo pensijos. Atsakovas jokia forma neprisideda prie ieškovės išlaikymo. Ieškovės pragyvenimui per mėnesį reikia daugiau nei 600 Eur: išlaidoms maistui reikia vidutiniškai 240-300 Eur (8-10 Eur/dieną), drabužiams (įskaitant apatinį trikotažą, sportinę aprangą, kojines, kepures, pirštines ir pan.) - apie 50 Eur/mėn., avalynei (įskaitant sezoninę, sportinę avalynę, šlepetes) – apie 30 Eur/mėn., vaistams, vitaminams, maisto papildams – apie 30 Eur/mėn; higienos prekėms - 30-40 Eur/mėn., internetui, kuris būtinas mokymosi procese, - apie 10 Eur, telefono sąskaitos papildymui – 20 Eur, mokymosi reikmenims – apie 20-50 Eur/mėn., laisvalaikiui, savišvietai - apie 30 Eur/mėn., būsto nuomai su paslaugomis – 230 Eur/mėn. Ieškovė studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje, studijos per metus kainuoja 2 350 Eur. Šią sumą turi sumokėti per du kartus po 1 175 Eur arba vidutiniškai 195 Eur per mėnesį. Galimybių įsidarbinti neturi, kadangi visą laiką skiria studijoms, pasirengimui atsiskaitymams, egzaminams, praktiniams užsiėmimams. Kadangi priteisiant materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismų praktikoje orientuojamasi į 1 minimalios mėnesio algos (MMA) dydį, mano, jog jos poreikiai jau yra netgi didesni nei nepilnamečio vaiko. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo nustatytas 840 Eur dydžio MMA neatskaičius mokesčių ir 633 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 930 Eur, kas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 710 Eur. Augant minimaliai mėnesio algai, atitinkamai didėja visos prekių ir paslaugų kainos. Mano, kad savo poreikius galėtų užtikrinti, jei iš atsakovo būtų priteista parama jai periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia pinigų suma iš atsakovo turėtų būti priteista nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki kol ieškovė baigs studijas (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnė kaip 24 metų amžiaus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. A. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, kad ji išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, sąžiningai vykdo pareigą mokytis, t. y. nepateikti duomenys apie stipendijos gavimą ar negavimą ir to priežastis, galimybę gyventi bendrabutyje, o ne nuomojamame bute, galimybę ir pastangas gauti valstybės remiamą studijų paskolą tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms, galimybę pasirinkti ištęstinių studijų formą, kuri sudaro sąlygas derinti studijas su darbu. Nepateikti duomenys ir apie mokymosi rezultatus, pažangumą. Taip pat atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu niekur nedirba ir jokių pajamų neturi. Buvo išvykęs ieškoti darbo į Vokietiją, tačiau padirbęs dvi savaites turėjo mesti darbą, nes buvo priverstas grįžti į Lietuvą dėl dukters pateikto teismui ieškinio. Yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu gyvena pas savo tėvus. Ieškovė K. A. reikalauja išlaikymą priteisti nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo jos pilnametystės, nors išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsiranda teisė jo reikalauti, t. y. vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Atsakovo ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktos A. A. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu. Iki tol su A. A. gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Kartu su jais iki 2023 m. rugsėjo 1 d. gyveno ir jų tuo metu dar moksleivė duktė K. A., kuri buvo pilnai išlaikoma. Aukštosios mokyklos studentės statusą, kuriuo remdamasi reiškia civilinį ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, K. A. įgijo tik nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ir tik nuo šios datos jai gali atsirasti teisė reikalauti išlaikymo priteisimo. Atsakovas niekada neatsisakė išlaikyti ir remti savo dukteris. Įvairiomis progomis joms duodavo įvairias pinigų sumas. Pažymi ir tą aplinkybę, kad privalės teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą ir kitai savo pilnametei dukteriai - moksleivei M. A.. Ieškovei nepateikus duomenų, patvirtinančių kriterijų, susijusių su besimokančia K. A. egzistavimą, jos ieškinys dėl išlaikymo priteisimo negali būti tenkinamas.
3. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A. atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos, dukrų išlaikymo našta tenka jai, šiuo metu ji yra įsidarbinusi. Prašo ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei K. A. iš atsakovo R. A. išlaikymą (paramą) po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė studijuos (duomenys neskelbtini) Aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus; nustatė, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo (paramos) suma turi būti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė sprendimą vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas R. A. ir trečiasis asmuo A. A. (B.) yra ieškovės K. A., gimusios 2004 m. balandžio 17 d., tėvai. K. A. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) Aukštojoje mokykloje nuolatinės studijų formos (duomenys neskelbtini)programoje; numatoma studijų pabaiga – 2026 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta A. A. ir R. A. santuoka, patvirtinta šalių 2023 m. gruodžio 22 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. pažymos matyti, kad A. A. pajamos nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio yra netekto darbingumo pensija, kurią sudaro 173,98 Eur. Atsakovas R. A. nuo 2024 m. kovo 4 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. K. A. pervesta 1 500 Eur.
6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad lėšų pragyvenimui neužsidirba, stipendijos ar išmokų negauna, jai šiuo metu padeda motina (trečiasis asmuo) A. A., tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų apie ieškovės sąlygas bei galimybes dirbti. Teismas iš teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatė, kad ieškovė neišlaikė matematikos brandos egzamino, kas savaime apribojo ieškovės galimybes pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. kai sprendimą dėl studijų ieškovė priėmė nesitardama su atsakovu, o studijų finansavimo pobūdį (valstybės nefinansuojamos studijos) lėmė ir pačios ieškovės mokymosi rezultatai, teismas vertino, kad nėra pagrindo studijų kainos kaip ieškovės poreikio perkelti atsakovui.
7. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo turi būti vertinamos ne tik realiai pilnamečio asmens gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš tokių galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl paskolos gavimo nesikreipė. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė pagrįstų priežasčių, jog buvo ieškovės pagrįstas pagrindas nesikreipti dėl lengvatinės paskolos studijoms gauti. Kita vertus, teismas nurodė, jog ieškovė studijuoja dieninėse studijose, kas savaime suponuoja jos ribotas galimybes, ypač pirmaisiais studijų metais, įsidarbinti darbo dienomis ar dirbti savaitgaliais (t. y. apskritai gyventi be poilsio). Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl, teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui (savo vaikui) įgyti išsilavinimą. Nors tikėtina, kad tam tikromis dienomis paskaitos gali trukti ir ne visą dieną, tačiau studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu.
8. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas iš 2023 m. gruodžio 22 d. sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui liko transporto priemonė, A. A. atsakovui turėjo sumokėti 8 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnės vertės santuokos metu įgyto turto dalį. Nors atsakovas šiuo metu ir yra bedarbis, tačiau yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, rodančių apie ribotas jo galimybes įsidarbinti, nustatytą neįgalumą ar tam tikro laipsnio nedarbingumą. Atvirkščiai – atsakovas nurodė, kad iki santuokos nutraukimo pilnai išlaikė abi dukras, K. buvo nupirkęs automobilį. Pastarosios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas yra pajėgus uždirbti tiek, kad išlaikytų šeimą, patenkintų ne tik būtinuosius jų poreikius – šiuo atveju gali teikti paramą pilnametei dukrai, kuri studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir kuriai dar nėra suėję 24 metai. Be to, pažymėjo, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką (padėti pilnamečiam vaikui kol jis mokosi iki 24 metų amžiaus), elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Byloje nenustatyta, kad atsakovas turi nepilnamečių išlaikytinių, nurodė, kad gyvena kartu su tėvais, nepateikta duomenų apie patiriamas papildomas būsto išlaikymo išlaidas, turimus kitus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimas ieškovei iš atsakovo.
9. Teismas nurodė, jog ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas iki santuokos nutraukimo prisidėdavo prie išlaikymo, duodavo pinigų būsto išlaikymui, maistui, atsakovas ieškovei 2023 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 1 000 Eur, paskirtyje nurodydamas: „mokyklai su sese“. Įrodymų, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo dukrų išlaikymo, byloje nepateikta, todėl išlaikymą ieškovei priteisė nuo (duomenys neskelbtini)(teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta atsakovo ir trečiojo asmens A. A. santuoka, priėmimo) iki studijuos (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. A. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui iš viso nepateikė jokių duomenų, kad būtų ėmusis bent kokių priemonių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, nepateikti duomenys apie stipendijos gavimą ar negavimą ir to priežastis, galimybę gyventi bendrabutyje, o ne nuomojamame bute, galimybę ir pastangas gauti valstybės remiamą studijų paskolą tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms, galimybę pasirinkti ištęstinių studijų formą, kuri sudaro sąlygas derinti studijas su darbu. Nepateikti duomenys ir apie mokymosi rezultatus, pažangumą. Pabrėžia ir tą aplinkybę, kad ieškovė, pasirinkdama mokymosi įstaigą, su juo visiškai nesitarė, apie galimai reikalingą paramą, jo galimybes teikti tokią paramą, duktė net neužsiminė, jokio patarimo, pagalbos neprašė. Pirmosios instancijos teismas visgi konstatavo, kad K. A. neišnaudojo visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Iš tiesų ieškovė net nepabandė to daryti ir, būdama pilnametė, tikisi lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, t. y. tėvui R. A..
10.2. Šiuo metu R. A. niekur nedirba ir jokių pajamų neturi, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Buvo susiradęs darbą Vokietijoje, tačiau turėjo grįžti į Lietuvą dėl dukters pateikto ieškinio. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini)iš R. A. yra priteistas išlaikymas kitai jau pilnametei dukteriai M. A., kuri dar nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo - periodinės išmokos po 200 Eur kas mėnesį.
10.3. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog abiejų kriterijų grupės yra vertinamos atskirai, t. y. pirmiausia nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ar jis pats yra išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, tuomet yra įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymi, kad teismų praktikoje yra siekiama užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą - net nustačius esant pirmosios grupės sąlygą - išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimo poreikį, išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos - realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Pagrindiniu argumentu, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi iš dalies tenkindamas K. A. ieškinį, buvo tai, kad ieškovė studijuoja dieninėse studijose, kas neva savaime suponuoja jos ribotas galimybes, ypač pirmaisiais studijų metais, įsidarbinti darbo dienomis ar dirbti savaitgaliais. Vien toks argumentas negali būti pagrindas priteisti iš tėvo pilnamečiam aukštojoje mokykloje besimokančiam vaikui materialinį išlaikymą, t. y. lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. A., pasirinkdama mokymosi įstaigą, šio klausimo neaptarė, nederino su savo tėvu R. A. ir visiškai nesiėmė jokių priemonių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, taip pat nepaneigė, kad tokias galimybes ji turi, apie jas žino, bet paprasčiausiai nė viena iš jų nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas K. A. ieškinį dėl išlaikymo (paramos) jai priteisimo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.
11. Nei ieškovė K. A., nei trečiasis asmuo A. A. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl materialinės paramos priteisimo ieškovei
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
17. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su priteista parama ieškovei, kadangi ieškovė pirmosios instancijos teismui iš viso nepateikė jokių duomenų, kad būtų ėmusis bent kokių priemonių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, nepateikti duomenys apie stipendijos gavimą ar negavimą ir to priežastis, galimybę gyventi bendrabutyje, o ne nuomojamame bute, galimybę ir pastangas gauti valstybės remiamą studijų paskolą tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms, galimybę pasirinkti ištęstinių studijų formą, kuri sudaro sąlygas derinti studijas su darbu, nepateikti duomenys ir apie mokymosi rezultatus, pažangumą.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. A. yra atsakovo R. A. ir trečiojo asmens A. A. dukra. Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) Aukštojoje mokykloje nuolatinės studijų formos (duomenys neskelbtini)programoje, valstybės nefinansuojamoje vietoje, studijos per metus kainuoja 2 350 Eur, numatoma studijų pabaiga – 2026 m. birželio 30 d. Duomenų apie ieškovės mokymosi rezultatus, pažangumą, galimybę gyventi bendrabutyje, gauti stipendiją, byloje nėra (tik, pasak pačios ieškovės paaiškinimų, aukštoji mokykla neturi bendrabučio). Iš esmės byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis turi būti įrodinėjamas ieškinio reikalavimas tokio pobūdžio bylose, išskyrus neinformatyvią pažymą iš aukštosios mokyklos apie studijas (žr. aukščiau šios nutarties 18 punkte).
19. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Taigi, ieškovė, siekdama prisiteisti paramą iš tėvo, turi įrodyti esant sąlygas šiai paramai gauti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, jog byloje nėra pateikta jokių šių sąlygų buvimą patvirtinančių įrodymų, kas jau sudarytų pagrindą atmesti ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, tokio pobūdžio bylose būdamas aktyvus, nepasiūlė šalims teikti papildomus įrodymus ir, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias paramos pilnamečiui vaikui priteisimą, nesant įrodymų, iš dalies tenkino ieškinį. Todėl būtent dėl teismo klaidos ieškovei suteikiama galimybė įrodyti ieškinį.
20. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje iš esmės nėra ir jokių duomenų nei apie ieškovės, nei apie jos tėvų realią turtinę padėtį. Ieškovė išvis jokių įrodymų (pvz. sąskaitos išrašo, nekilnojamojo turto, transporto priemonių registrų išrašų) dėl savo turtinės padėties neteikė, atsakovas pateikė tik pažymą apie registraciją Užimtumo tarnyboje (nėra duomenų, ar jam mokama bedarbio pašalpa), trečiasis asmuo pateikė pažymą iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, jog jos pajamos – gaunama 173,98 Eur netekto darbingumo pensija (2023 metų spalio ir lapkričio mėnesiai). Taipogi byloje pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo nutraukta atsakovo ir trečiojo asmens santuoka, ir iš kurio turinio nustatyta, jog nutraukus santuoką trečiajam asmeniui atiteko santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, o atsakovui – transporto priemonė, trečiajam asmeniui už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį išmokant atsakovui 8 500 Eur kompensaciją. Taipogi byloje iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatytos tokios aplinkybės: už studijas mokama po 1 175 Eur per pusmetį, dėl pasirinktos studijų krypties ieškovė kalbėjo tik su mama, tėčiui nieko nesakė, ieškovei padeda mama, kuri taip pat padeda ir seseriai (kita atsakovo ir trečiojo asmens dukra, kuri, kaip galima suprasti iš paaiškinimų, šiemet įgijo vidurinį išsilavinimą), skiria 100 Eur maistui bei 200 Eur nuomai ir mokesčiams, o A. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji moka už dukros studijas, skiria pinigus buto nuomai ir mokesčiams bei kas savaitę duoda po 50 Eur maistui.
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikroji šalių turtinė padėtis liko neatskleista, o tai, net ir nustačius aplinkybę, jog pilnamečiam besimokančiam vaikui yra būtina tėvų parama, yra labai svarbus kriterijus dėl šios paramos priteisimo (žr. šios nutarties 20 punktą). Visų pirma, kaip minėta, nepateikti jokie įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį. Antra, stokoja pagrįstumo ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis neturi jokių pajamų, turto, gyvena pas tėvus, o iš Vokietijos, kur buvo įsidarbinęs, buvo priverstas grįžti dėl dukros iškeltos civilinės bylos (pažymima, jog šalys vesti bylą gali ir per atstovą, kas šiuo atveju ir buvo daroma). Šioje vietoje pažymėtina, jog atsakovas pripažįsta, kad iš jo yra priteistas išlaikymas kitai dar vidurinio išsilavinimo siekiančiai dukrai, po 200 Eur kas mėnesį (byloje nėra duomenų, jog yra išlaikymo įsiskolinimas), be to, akivaizdu, jog atsakovui reikalingos bent minimalios pajamos savo būtinųjų poreikių patenkinimui. Trečia, nors trečiasis asmuo nurodo, jog ji moka už dukros studijas (2 350 Eur per metus), skiria pinigus buto nuomai ir mokesčiams bei kas savaitę duoda po 50 Eur maistui, be to, dar išlaiko ir antrą pilnametystės jau sulaukusią dukrą, atkreiptinas dėmesys, jog A. A. kas mėnesį gaunama 173,98 Eur netekto darbingumo pensija niekaip negalėtų užtikrinti ir minimalių jos asmeninių poreikių, net ir maistui, jau nekalbant apie kitas paminėtas išlaidas ieškovės reikmėms, kurios yra gana didelės. Pažymėtina, jog nors iš teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, ir matyti, koks turtas buvo padalintas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tai nereiškia, jog po santuokos nutraukimo šalys neįgijo jokio asmeninio turto ar jo neturėjo iki sudarant santuoką (asmenine nuosavybe iki santuokos sudarymo įgytas turtas dažniausiai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalių nenurodomas ir nedalinamas). Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti faktines aplinkybes, ar tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; ar nebus iš esmės pabloginta paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; ar išlaikymo priteisimas nedarys esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; ar priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimą, nepasiūlė šalims pateikti papildomų rašytinių įrodymų, kurie reikalingi tinkamam šio ginčo išsprendimui, kas lėmė nevisapusišką ginčo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
25. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą nesant byloje pateiktų būtinų ginčo išnagrinėjimui rašytinių įrodymų, nepasiūlė šalims jų pateikti. Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl naujai tirtinų aplinkybių pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, nepagrįstai prisiimtų pirmosios instancijos teismo funkciją ir paneigtų šalių teisę į apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi neatskleista bylos esmės, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Bylą nagrinėjant iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti: šalių turtinę padėtį įrodančius dokumentus (pvz., sąskaitų išrašai bent jau nuo prašomo priteisti laikotarpio pradžios, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų duomenys), duomenis iš Užimtumo tarnybos apie atsakovui (ne)mokamą bedarbio pašalpą, duomenis iš aukštosios mokyklos apie ieškovės mokymosi rezultatus, pažangumą, studijų intensyvumą, galimybę gauti bendrabutį, galimybę gauti stipendiją (jei galimybės nėra, nurodyti to priežastis) ir kitus duomenis, kuriuos teismas manys tikslinga išreikalauti, o šalys – pateikti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.