Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-935/2023 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10008-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.6.2; 1.2.14.7.2; 1.2.17.12.2; 1.2.18.3; 1.2.16.4.1; 1.1.10.1 (S)

2023 m. sausio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje,

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, anksčiau teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 206 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 700 MGL (26355 Eur) dydžio bauda;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta 30 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

3) Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 270 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, jog po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra šeši mėnesiai, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuoaprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L., būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. laikinai eidamas šios įmonės direktoriaus pareigas, ir J. J. nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. kovo 24 d., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, veikdami vieninga tyčia kartu su UAB „E.“ direktoriumi, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, M. L., turint teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir vadovaujant visai bendrovės veiklai, turint savo žinioje UAB „E.“ turtą – pinigus, galint juos valdyti ir jais disponuoti, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), be jokių paskolos grąžinimo užtikrinimo garantijų M. L. 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „A.“ direktoriumi J. J., kurią M. L. patvirtino savo, kaip UAB „E.“ laikinai einančio direktoriaus pareigas, parašu ir bendrovės antspaudu dėl paskolos iki 3000000 Lt, kas atitinka 868860 Eur, suteikimo UAB „A.“, po ko minėtos sutarties pagrindu UAB „E.“ direktorius, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. vasario 26 d. iš UAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, atliko daugkartinius pervedimus į UAB „A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, bendrai 2200000 Lt sumai, kas atitinka 637164 Eur, bei pagal UAB „E.“ 2014 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO000000133 išmokėjo 250000 Lt, kas atitinka 72405 Eur, grynaisiais pinigais UAB „A.“ direktoriui J. J., t. y. UAB „A.“ suteikė viso 2450000 Lt, kas atitinka 709569 Eur, paskolą, kuri UAB „E.“ minėtų pinigų negrąžino, tokiu būdu M. L., veikdamas kartu su UAB „E.“ direktoriumi, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, padedant UAB „A.“ direktoriui J. J., užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „E.“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 2450000 Lt, kas atitinka 709569 Eur, ir UAB „E.“ padarė didelę – 2450000 Lt, kas atitinka 709569 Eur, turtinę žalą.

Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, o J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 daluje, 184 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. L. nuo 2011 m. kovo 11 d. iki 2018 m. vasario 21 d., būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi bei nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., laikinai eidamas šios įmonės direktoriaus pareigas, veikdamas vieninga išankstine tyčia kartu su UAB „E.“ direktoriumi, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir vadovaudamas visai bendrovės veiklai, turėdamas savo žinioje UAB „E.“ turtą – pinigus, galėdamas juos valdyti ir jais disponuoti, sąmoningai, žinodamas apie UAB „E.“ sunkią ekonominę padėtį ir nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio nuolat didėjančią skolą AB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nevykdydamas įsipareigojimų, 2013 m. gruodžio 12 d. sudarydamas paskolos sutartį su UAB „A.“ direktoriumi J. J., kurios pagrindu UAB „E.“ direktorius, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. vasario 26 d. iš UAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, daugkartiniais pervedimais į UAB „A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedus viso 2200000 Lt sumą, kas atitinka 637164 Eur, bei UAB „E.“ direktoriui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, pagal UAB „E.“ 2014 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO000000133 išmokėjus paskolos dalį – 250000 Lt, kas atitinka 72405 Eur, grynaisiais pinigais UAB „A.“ direktoriui J. J., t. y. viso UAB „A.“ suteikus 2450000 Lt, kas atitinka 709569 Eur, paskolą, tokiu būdu jis (M. L.), veikdamas kartu su UAB „E.“ direktoriumi, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, iššvaistydamas savo žinioje buvusį svetimą, UAB „E.“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 2450000 Lt, kas atitinka 709569 Eur, kurie galėjo būti skoloms ir atsiskaitymams padengti, ir, priešingais UAB „E.“ interesams, elgdamasis nesąžiningai, padarė didelę – 2450000 Lt, kas atitinka 709569 Eur, turtinę žalą bendrovės kreditoriui – AB „L.“.

Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. L. nuo 2011 m. kovo 11 d., eidamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriaus pareigas, ir nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d., laikinai eidamas UAB „E.“ direktoriaus pareigas, einamų pareigų pagrindu atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą ir jo žinioje esantį bendrovės turtą – UAB „E.“ pinigus, galėdamas juos valdyti ir jais disponuoti, turėdamas tikslą juos pasisavinti, suvokdamas, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi UAB „E.“ priklausantį turtą, iš UAB „E.“ multivaliutinės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. per du kartus išgrynino 2434224 Lt, kas atitinka 705000 Eur, bei 2013 m. lapkričio 29 d. pagal UAB „E.“ kasos išlaidų orderį Nr. KIO000000125 iš bendrovės kasos išėmė 145000 Eur, nurodydamas pagrindą – tariamą atsiskaitymą su Estijos įmone OU „A.“ Proforma Invoice 20121125/04, tokiu būdu jis nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d., užimamų pareigų pagrindu paimdamas pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „E.“ priklausantį turtą, t. y. pinigines lėšas – 850000 Eur, tuo padarydamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), viso 850000 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J. J. nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. liepos 15 d., veikdamas vieninga tyčia, siekdamas kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, priklausantį UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog pagal AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus J. J., 2014 m. sausio 28 d. sudarytą Banko sąskaitos sutartį juridiniams asmenims Nr. 467-95015441, kurios 4.5. punkte numatyta, jog „Pasikeitus bet kokiems Kliento Bankui pateiktiems duomenims (Kliento pavadinimui, adresui, telefonui, įstatams, vadovams arba kitiems asmenims, turintiems teisę tvarkyti ir disponuoti Banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis arba kitai informacijai) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas pranešti apie tai Bankui ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.>>“, J. J. AB „Šiaulių bankas“ apie 2014 m. kovo 24 d. pasikeitusį UAB „A.“ akcininką ir vadovą neinformavo ir tiksliai nenustatytoje vietoje bei laiku, pasinaudodamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, t. y. elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortele, kuri 2014 m. sausio 28 d. buvo išduota J. J., nors šioje bendrovėje jis nebedirbo nuo 2014 m. kovo 24 d., bei, neturėdamas UAB „A.“ leidimo, neteisėtai panaudodamas tikrus kortelės identifikavimo duomenis, t. y. ID slaptažodį, prisijungė prie UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, taip pažeisdamas AB „Šiaulių bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie elektroninės bankininkystės kodų kortelės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis UAB „A.“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir atliko neteisėtas finansines operacijas:

1) 2014 m. kovo 31 d. į UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedė 430000 Lt, kas atitinka 124536,60 Eur;

2) 2014 m. kovo 31 d. į UAB „C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedė 36000,00 Lt, kas atitinka 10426,32 Eur;

3) 2014 m. balandžio 2 d. į UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedė 68000 Lt, kas atitinka 19694,16 Eur;

4) 2014 m. balandžio 10 d. į UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedė 12000,00 Lt, kas atitinka 3475,44 Eur;

5) 2014 m. liepos 15 d. į UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas“, pervedė 23000 Lt, kas atitinka 6.661,26 Eur,

tokiu būdu J. J. neteisėtai prisijungė prie AB „Šiaulių bankas“ informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir atliko finansines operacijas bei apgaule UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai įgijo UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą – 533000 Lt, kas atitinka 154367 Eur, UAB „C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai įgijo UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą – 36000 Lt, kas atitinka 10426,32 Eur, iš viso apgaule įgijo UAB „A.“ priklausančius 569000 Lt, kas atitinka 164793,32 Eur.

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. nurodė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad įmonėje jis atliko savo tiesiogines darbines funkcijas, vykdė darbdavio tiesioginius nurodymus, kurių teisėtumu abejoti nebuvo jokios priežasties. Jam nėra aišku, kaip, būdamas įmonės funkcinis darbuotojas, kuris vykdė savo tiesioginio vadovo nurodymus ir atliko mokesčių inspekcijoje registruotą verslo sandorį su OU „A.“, galėjo padaryti nusikaltimą, pasisavinti pinigus. Jis įmonėje niekada nebuvo atsakingas už finansus ir niekada nevaldė įmonės pinigų ar turto, taip pat buvo ir tuo metu, kai laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Kaltinamasis aiškino, kad tuo metu, kai laikinai ėjo direktoriaus pareigas, skolos AB „L.“ nebuvo, nes ji buvo ginčijama teisme ir kažkuria apimtimi ji atsirado tik maždaug po dviejų metų. Be to, UAB „E.“ turėjo ir kitų kreditorių, todėl išskirti tik vieną iš jų, t. y. AB „L.“, būtų nesąžininga. Mokėjimai AB „L.“, jo žiniomis, buvo mokami pagal galimybes bei susitarimą. Jis tiesiog pasirašė direktoriaus parengtą ir duotą pasirašyti sutartį. Jokių pinigų pats neperdavė, taip pat nepervedė jokių pinigų UAB „A.“. Liudytoja G. P. galimai suklydo, kai nurodė, kad matė jį kartu su J. L. AB „L.“. Kaltinamasis tikino, kad jis niekada su J. L. nėra buvęs AB „L.“. Minėtoje įmonėje yra buvęs porą kartų, kai J. L. nurodymu atnešė į raštinę prašymus ir informaciją apie sandorį su estais. Jis niekada neturėjo įgaliojimo atstovauti UAB „E.“ AB „L.“. Tokią teisę turėjo tik J. L. ir M. G.. G. P. kažkodėl klaidino teismą, kad UAB „E.“ buvo didžiausias skolininkas, nes didžiausias skolininkas buvo kita įmonė. Teisme apklaustas asmuo, kuris pristatė J. A., galimai yra vienas iš keturių asmenų, kurie buvo atvykę į UAB „E.“ ofisą, kai buvo pasirašoma sutartis bei mokamas avansas. Dokumentus pasirašė ne J. A.. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmą kartą, parodymus rašė ne pats, dėl patirto streso, kurį nulėmė pareigūnų atliekami procesiniai veiksmai, nelabai suprato, kuo yra įtariamas ir kas iš esmės vyksta. Tuo metu jo tėvas buvo sulaikytas, namuose liko sutuoktinė su (duomenys neskelbtini) kūdikiu bei panikos apimta mama. Būdamas be gynėjo, sutiko pasirašyti nelabai logišką rašinėlį, nes norėjo greičiau vykti namo, kad greičiau viskas pasibaigtų. Apklausos protokole yra nurodyta, kad jis, bijodamas sąskaitų arešto, sugalvojo ir paėmė pinigus iš sąskaitos, kas iš esmės yra visiškai nelogiška, nes tuo metu buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės dėl sutarties su AB „L.“ nenutraukimo ir jokio pavojaus nebuvo. Jis sąskaitų nevaldė ir niekada negalėjo nusiimti ar pervesti jokių pinigų, galėjo banke gauti ir paimti pinigus tik J. L. nurodymu, kuris pinigus užsakydavo iš anksto. Iš viso to streso pirmosios apklausos metu, nors ir pasirašė, kad parodymus perskaitė, bet iš tikrųjų jų neskaitė, pasirašė, nes norėjo greičiau grįžti namo. M. L. nurodė, kad UAB „E.“ jis organizavo elektros energijos pardavimo procesą, organizavo elektros energijos pardavimo padalinio darbą, jam vadovavo, mokė žmones, kaip atlikti pardavimus, kūrė elektronines sistemas, sprendė, kaip optimizuoti darbą, kad būtų galima pasiruošti kuo didesniam klientų srautui. Įmonė 2013 metais turėjo virš 1000 klientų, kuriuos reikėjo pastoviai suvaldyti bei sužiūrėti. Jei gerai prisimena, paradavimų padalinyje dirbo apie aštuoniolika žmonių, reikėjo suorganizuoti, kad būtų laiku paskambinta klientams, viskas sudėliota, suskaičiuotos kainos, jie visi būtų apmokyti, nieko neprimeluotų klientams. Taip pat jis vykdė tiesioginius J. L. nurodymus. Įmonėje pradėjo dirbti maždaug po metų nuo jos įkūrimo, nes prieš tai turėjo (duomenys neskelbtini) agentūrą, turėjo patirties darbe su aktyviais pardavimais. Elektros pirkimais užsiiminėjo ir visus sandorius asmeniškai tvarkė J. L.. Kai pradėjo dirbti, buvo dar vienas darbuotojas, t. y. M. G., kuris su J. L. važiuodavo į susitikimus, derindavo klausimus, eidavo kartu į AB „L.“. M. L. pripažino, kad jis 2013 metais bendravo su keliais elektros energijos tiekėjais, kuriuos jam nurodė J. L.. Bendravo su tais tiekėjais, su kuriais buvo nurodyta susisiekti. Bendravo telefonu su Rusijos, Ukrainos įmonių atstovais bei buvo nuvykęs į Baltarusiją. Pradžioje įmonė elektrą pirko tiesioginiai iš AB „L. E.“. Vėliau galimai 2012 metais buvo pereita prie „B.“ biržos, t. y. lietuviškos biržos. Vėliau buvo pereita prie „N.“ biržos, kuri yra norvegiška ir veikia iki šios dienos. Elektros energija yra labai specifinė prekė, ji nėra sandėliuojama, padedama, atidedama į šalį. Bendrovėje buvo analitikų skyrius, kurie prognozuodavo elektros poreikį kiekvienai dienai, kiekvienai valandai, kiek reikia nupirkti elektros energijos. UAB „E.“ analitikas paruošia planą ir kiekvieną dieną patiekiamos elektros kiekis yra užsakomas į priekį. Bendrovė pirko konkrečiai valandai konkretų kiekį elektros. Analitikai dėliojo, kas, kiek suvartos elektros, ar dalį parduoti biržai ar neparduoti. OU „A.“ turėjo tiekti elektrą UAB „E.“ nuo 2014 m. sausio 1 d. Jie turėjo teikti tiesiniu grafiku. AB „L.“ žinojo, kad UAB „E.“ susitarė su estais, ir ėmėsi veiksmų, kad susitarimas nebūtų vykdomas, nutraukė sutartį, nors ir buvo laikinos apsaugos priemonės. Informaciją apie nutrauktą sutartį automatiškai pateikė visiems tarptinkliniams sistemų operatoriams. Jeigu negali balansuoti elektros energijos, nebegali jos tiekti, todėl automatiškai su estais gavosi taip, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. jie nebegalėjo pateikti elektros energijos, nes AB „L.“ nutraukė sutartį. AB „L.“ paskleidė informaciją, kad sutartis nėra nutraukiama, o laikinai sustabdoma, o tai reiškia, kad tiekimas negali būti vykdomas. AB „L.“ pastangų dėka sutartis su Estijos įmone negalėjo būti vykdoma. Kaltinamasis teigė, kad jis yra įsitikinęs, jog AB „L.“ su UAB „E.“ sutartį nutraukė. Netgi G. P. nurodė, kad jie labai stengėsi ir bendravo su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Kainų komisija), kad sutartis būtų nutraukta, jog sustabdytų UAB „E.“ veiklą. Tuo metu visos įmonės turėjo tokių pačių problemų, visi nepriklausomi elektros energijos tiekėjai tuo metu iš esmės bankrutavo, liko tik kelios įmonės, kurios pasidalino visą rinką, kurią valdo iki šiol. Kainų komisija licencijos galiojimą sustabdė vėliau nei 2014 m. sausio 1 d., tačiau AB „L.“ buvo paskleidusi informaciją, ši bendrovė dėjo visas pastangas nutraukti sutartį. J. L. pastoviai bendravo su AB „L.“, nešė prašymus, rašė raštus, kelis kartus kreipėsi į teismus, nes siekė bendrovės gyvavimo. Kaltinamojo žiniomis, iki 2013 metų vidurio bendrovėje viskas buvo gerai, nebuvo problemų nei su apyvartinėmis lėšomis, nei su kažkuo, bent jau taip jis buvo informuotas, nes jis pats prie finansų nepriėjo. Jam buvo svarbu surasti klientą ir parduoti elektros energiją. Kaltinamasis negalėjo nieko paaiškinti apie 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymą dėl įgaliojimų suteikimo, kurį pasirašė J. L.. Faktiškai galimybės pasirašyti visas su įmonės veikla susijusias sutartis ir kitus dokumentus niekada neturėjo, dokumentų be J. L. nurodymo nepasirašinėjo. J. L. mirė 2015 m. spalio 3 d.

M. L. nurodė, kad tuo metu, kai grįžo iš Baltarusijos ir paaiškėjo, jog AB „L.“ neįleis elektros energijos iš Baltarusijos, J. L. toliau ieškojo elektros energijos tiekėjų. Vieną dieną J. L. pasakė, kad jo draugai, partneriai pasiūlė tiekėją, kuris gali tiekti elektros energiją, kuri patenkintų bendrovės poreikius. J. L. suorganizavo susitikimą, kuris tikriausiai vyko kavinėje, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“. Susitikime dalyvavo J. L. pažįstami iš AB „L. E.“, Elektrėnų elektrinės, kurie turėjo sąsajų su elektrinių remontu Latvijoje bei Estijoje. Susitikimo metu buvo pasakytas įmonės pavadinimas ir duotas „Skype“ kontaktas. J. L. nurodė kaltinamajam susisiekti su tos įmonės atstovais. Kaltinamasis šį nurodymą įvykdė. Sulaukė tikslinių klausimų apie balansavimo grafikus, rinkos dalyvius, kainas. Iš to buvo galima suprasti, kad įmonės atstovai supranta, ką kalba ir jog tikrai supranta apie elektros energijos pirkimą. Gautą informaciją perdavė J. L. ir toliau J. L. pats sprendė teisinius bei finansinius klausimus. Kaltinamasis nežino, kaip buvo sprendžiami tie klausimai. Kaip suprato, buvo bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu, jis nebuvo informuojamas. Jam buvo paaiškinta tik tai, kad vykdomos derybos, nurodyta, kokia kaina siūloma, koks siūlomas elektros energijos kiekis. Pagal šią informaciją jis planavo pardavimus. Kai pasakė, kad tikrai viskas sutarta, galima daryti pardavimus, aktyviai darė pardavimus ir laukė elektros energijos tiekimo. Dėl sutarties sudarymo aplinkybių kaltinamasis paaiškino, kad vieną dieną gavo iš J. L. nurodymą nuvykti į šalia ofiso esantį banką. Nuvyko, J. L. nurodymu paėmė grynus pinigus, atvažiavo į ofisą, kur jau buvo keturi asmenys. Ant J. L. stalo matė įmonės dokumentus, antspaudą. Vyrai su J. L. diskutavo apie darbus, apie plėtrą. Ant stalo galimai gulėjo kažkurio vyro pasas. M. L. teigė, kad jam buvo paduota sutartis, pasakyta, kad viskas patikrinta, viskas gerai, ir buvo nurodyta pasirašyti. Sutartį pasirašė. Vienas iš tų asmenų tikrai buvo labai panašus į J. A., tačiau sutartį pasirašė ne šis asmuo. Pasirašė kitas asmuo. Į šias aplinkybes nesigilino, nes neturėjo pagrindo netikėti tėvu. Tėvas pasakė, kad viskas gerai, viską patikrino. Du asmenys kalbėjosi tarpusavyje, o kiti du sėdėjo atokiau ir kažką kalbėjosi. Kaltinamojo tėvas bendravo su J. A. ir kitu asmeniu, kuris pasirašė sutartį. Sutartis buvo pasirašyta J. L. atostogų metu, todėl kaltinamajam buvo pasakyta, kad reikia jo parašo, nors netgi atostogų metu J. L. būdavo bent kas antrą dieną ofise. Viską reguliavo J. L., kuris niekada nėra davęs leidimo daryti pavedimus. Jis tikrino viską pats, nes darbo specifika buvo tokia, kad reikėjo bent kas antrą dieną iš banko traukti specializuotus išrašus ir importuoti į bendrovės apskaitos sistemą, reikėjo žiūrėti, kas vėluoja atsiskaityti už elektros energiją, o kas ne. Tai darė pats J. L.. Kaltinamasis teigė, kad jis nežino, kodėl J. L. pats nepasirašė sutarties. J. L. pasakė, kad jis yra atostogose ir nurodė pasirašyti sutartį. Kaltinamasis sutarties neskaitė ir nežiūrėjo, ką pasirašė. Visiškai pasitikėjo vadovu. Sutartis buvo rusų kalba, o jis nemoka skaityti rusiškai. Pasirašius sutartį, J. L. perdavė avansą ir tiek. Pinigai buvo paimti iš banko, kaltinamasis negalėjo nurodyti, kiek jų buvo pirmą kartą, tie patys asmenys buvo atvažiavę du kartus. Iš karto po sutarties pasirašymo buvo perduota dalis avanso. Pinigus į ofisą atnešė kaltinamasis, juos padėjo ant J. L. stalo. J. L. pinigus užsakė banke ir davė nurodymą juos paimti. Kaltinamasis nuėjo į banką kaip kurjeris ir paėmė pinigus, atnešė į ofisą, padėjo ant J. L. stalo, o šis pinigus perdavė. Tas asmuo, kuris buvo prie J. A., pinigus suskaičiavo, davė dokumentus – invoisą ir kasos pajamų ar išlaidų orderį. J. L. sakė, kad kaltinamasis atneštų pinigus, nes bus pasirašoma sutartis su estais. Avansas buvo mokamas per du kartus. Sutartyje buvo aptarta suma, tačiau visos pinigų sumos įmonėje arba banke nebuvo. Paaiškinti, kodėl avansas buvo mokamas per du kartus, negalėjo. J. L. pasakė, kad reikia sumokėti grynais pinigais. Įmonėje grynais pinigais tokiomis sumomis nebuvo atsiskaitoma, bet iš esmės grynųjų pinigų įmonėje būdavo, kiek žino, J. L. eidavo į banką ir įnešdavo į bankomatus pinigus, akcininkai atnešdavo grynuosius. M. L. aiškino, kad jis nebuvo susijęs su bendrovės finansais, nebuvo už juos atsakingas, tai nebuvo jo darbo sritis, todėl, ką jam pasakydavo, tą ir žinojo. Pinigus pasiėmė tas asmuo, kuris pasirašinėjo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kai buvo paimti pinigai iš banko ir perduoti. Veikla turėjo vykti nuo 2014 m. sausio 1 d. Kaltinamasis nežino, ar buvo bandoma spręsti problemą dėl avanso, kalbėtis su Estijos įmonės atstovais, nes su jais bendravo ne jis.

M. L. teigė, kad jis J. J. pažįsta maždaug nuo 2007 metų. Kai reikėjo pagalbos, buvo sulaukę iš jo konsultacijų finansavimo klausimais. Per krizę 2007 metais ar 2008 metais įkeitinėjo J. L. sodybą, o J. J. patarė, kur nueiti, su kuo pasikalbėti, pagelbėjo su paskolos gavimu. Visą laiką jo kaip specialisto buvo galima paklausti apie detaliųjų planų rengimus. J. J. kreipėsi dėl paskolos. Kaltinamasis tokią informaciją perdavė J. L., pasakė, kad J. J. prašo paskolos. Kadangi J. J. vadovaujama įmonė UAB „E.“ yra skolinusi pinigų, tai J. L. priėmė sprendimą ekonomiškai naudingomis palūkanomis paskolinti pinigų. UAB „E.“ skolino UAB „C.“ apie 70000 Lt. Skolino 2013 metų pavasarį. Elektros energija yra nuperkama, sumokamas avansas, tuomet ji yra patiekiama, ir tik tuomet po savaitės išrašoma sąskaita ir gaunami pinigai. UAB „E.“ veikė labai gerai, vykdė savo pardavimus, buvo po valstybinių įmonių antra pagal apyvartas, ji pastoviai augo, todėl reikėjo apyvartinių lėšų, todėl skolinosi, bet labai trumpam laikotarpiui, t. y. iki mėnesio, kol suvaikščios pinigai. Negali būti taip, kad nėra nuperkama elektros energija, nes tokiu atveju jos negaus vartotojai. Tokiu atveju elektrą vartotojai gautų iš AB „L.“, bet bendrovė patirs nuostolius, nes AB „L.“ elektros energiją parduoda tris kartus brangiau. M. L. nurodė, kad J. L. sutiko paskolinti pinigų J. J. vadovaujamai įmonei, davė jam paruoštą sutartį, nurodė šią sutartį pasirašyti ir viskas. Jokių pinigų kaltinamasis nepervedinėjo, neperdavinėjo ir nežino, koks toliau vyko procesas. J. L. ir J. J. suvedė jis, iki tol jie nebuvo pažįstami. Visas sutartis tikrino, ruošė, pasirašinėjo išimtinai J. L., nes jis turėjo teisininko išsilavinimą. Iš J. J. įmonės pinigus UAB „E.“ pasiskolino mėnesiui ir juos grąžino, nes būna trūkumas apie dešimtą mėnesio dieną, kai sąskaitos išrašytos, o pinigai dar nėra suvaikščioję. Kaltinamasis pasirašė sutartį, atidavė ją J. L. ir viskas. Kas vyko toliau, nežino, nes tame nedalyvavo. Paskolos sutartis, J. L. paaiškinimu, buvo sudaryta tam, kad įmonė uždirbtų pinigų, nes yra numatytos 8 procentų metinės palūkanos. Paskolos sutartis buvo pasirašyta 2013 m. gruodžio mėnesį, prieš pat J. L. grįžtant iš atostogų. Kiek žino, pagrindinė suma buvo 2450000 Lt, bet ji buvo perduota ne per vieną kartą. J. L. dažnai naudodavo paskolos sutartyse nurodydavo sumą, iki kurios gali skolinti. Kaltinamasis klausė, kodėl tokia didelė suma, J. L. paaiškino, kad tai yra neapibrėžta suma. Mano, kad buvo padaryta didesnė suma jau po visų akivaizdžių AB „L.“ veiksmų ir žinant, kad neišvengiamai vyks teismai. Sutartis buvo sudaryta iki 3000000 Lt. M. L. negalėjo atsakyti, kodėl buvo perduoti 2450000 Lt įvairiais periodais, nes tai buvo J. L. sprendimas. J. L. nebuvo linkęs diskutuoti apie tuos klausimus, tai buvo grynai jo įmonė, o kaltinamasis buvo funkcinis darbuotojas, iš esmės toks pats darbuotojas kaip ir kiti. Jam J. L. sakė, kad su AB „L.“ skola yra ginčijama, kai skolos dydis paaiškės, tai ir bus sprendžiamas skolos grąžinimo klausimas, nes įmonė turėjo ir kitų kreditorių. J. L. yra sakęs ir netgi rodęs sutartyje, kad AB „L.“, nupirkdama elektros energijos perviršį, pagal sutartį turi atimti du procentus nuo oficialios biržos kainos, o parduodama pridėti du procentus. Susidarius šiai situacijai AB „L.“ kainas kėlė ne dviem procentais, o keliais kartais. Tokią informaciją kaltinamajam nurodė J. L., nes pats kaltinamasis nedalyvavo šiuose procesuose. Jeigu UAB „E.“ nuperka daugiau elektros nei reikia, tai šią elektrą reikia atiduoti AB „L.“ ir atimti du procentus nuo rinkos kainos. AB „L.“ pasinaudodama tuo, kad yra monopolininkai, kartais darė plius 300 procentus ir minus 300 procentų. Ginčai dėl kainos prasidėjo nuo rugpjūčio mėnesio, tuomet J. L. rašė raštus, daug kartų vyko į AB „L.“, kalbėjosi. Kaltinamojo žiniomis UAB „E.“ elektrą nuo 2013 m. birželio iki 2013 metų pabaigos pirko rinkoje, o dalį pirko AB „L.“, nes plius, minus 2 procentai gaudavosi dar suprantamas dalykas. Kažkurį mėnesį J. L. susitarė su AB „L.“, kad bus kaupiamas avansas Estijos įmonei ir AB „L.“, pasak J. L., leido tą daryti, sukaupti avansą, sumokėti estams ir vykdyti tiekimą, nes tokiu pačiu modeliu UAB „E.“ perėjo iš AB „L. E.“ į „B.“ biržą. Visiems elektros tiekėjams buvo mokami avansai, lėšos susikaupia per porą mėnesių. AB „L.“ leidus, buvo gaunama elektros energija iš AB „L.“ ir tiekiama klientams, tuo pačiu buvo kaupiama avanso suma. Kiek suprato, J. L. teigimu, buvo toks susitarimas, kad UAB „E.“ gaudavo iš klientų lėšas ir neatsiskaitydavo už pateiktą elektrą. Nebuvo taip, kad visiškai nebuvo mokėjimų. AB „L.“ mokėjimai buvo vykdomi pagal išgales ir pagal susitarimą. AB „L.“ leido tą daryti, nes AB „L.“ turėjo sumokėtą avansą. Kaltinamasis teigė, kad jis nežino apie tai, jog UAB „E.“ turėjo garantą, kurį išnaudojo ir jo nebuvo atkūrusi. Visus sprendimus išimtinai priiminėjo tik J. L., jis banko generatoriaus niekam nėra davęs ar palikęs, visą laiką jį turėjo su savimi. Nežino, kad buvo reikalingas įgaliojimas pasirašyti visas su įmonės veikla susijusias sutartis ir kitus dokumentus. Gyvenime neturėjo net menkiausios galimybės pasirašyti dokumentų be J. L. žinios. Įgaliojimo pasirašyti įmonės dokumentus nėra matęs ir jo nerengė. Pasirašydavo ant J. L. pateiktų dokumentų, jų neskaitydavo. Abejoti J. L. sprendimais neturėjo jokios galimybės. Pagal byloje esantį įgaliojimą nėra pasirašęs sutarčių. J. L. neleisdavo net sutarčių su klientais pasirašyti. Jis pats niekada neturėjo teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl sandorių sudarymo ir lėšų panaudojimo. Įmonėje buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad netgi dėl didesnių klientų reikėjo kainas derinti su J. L.. Negalėjo netgi telefono ar siurblio nupirkti be jo leidimo. Tai buvo J. L. įmonė, jis buvo visiškas šeimininkas. Dirbant UAB „E.“ komercijos direktoriumi ir laikinai einant vadovo pareigas, apie bendradarbiavimo aplinkybes tarp UAB „E.“ ir AB „L.“ žinojo tik tiek, kiek pasakydavo bendrovės vadovas, šiaip niekas apie tuos santykius nepasakojo, nes tai ne kaltinamojo veiklos sritis. Jis dirbo tik su pardavimais. Kaltinamasis aiškino, kad, kiek jam yra žinoma, UAB „E.“ kreipėsi į teismą dėl AB „L.“ veiksmų, buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, buvo rašyti prašymai į Kainų komisiją, J. L. vyko į pokalbius su AB „L.“. Kai AB „L.“ nesilaikė laikinų apsaugos priemonių, J. L. kreipėsi į prokuratūrą, nes nebuvo laikomasi teismo nutarties dėl laikinų apsaugos priemonių. Po to papildomai rašė raštus, prašymus, kreipimąsi į teismą, galų gale parašė kreipimąsi į Europos komisiją. Kaltinamasis neturi dokumentų ar susirašinėjimų, kurie patvirtintų tai, kad J. L. ar kaltinamasis būtų kreipęsi į AB „L.“ ir sprendę kilusias problemas, prašę atidėti mokėjimą, perskaičiuoti sąskaitose nurodytas sumas, leisti nepirkti elektros energijos iš kitų įmonių, o apsiriboti tik tiekiama elektra iš AB „L.“. Kaltinamasis tokiose susirašinėjimuose nedalyvavo, žino, kad dalyvavo J. L.. J. L. pasakojo, kad eina į AB „L.“ pasikalbėti, jog nebūtų nutraukta sutartis, kad būtų galima toliau vykdyti veiklą ir pilnai atsiskaityti su AB „L.“. Ginčuose dėl išrašytų sąskaitų nedalyvavo, jam buvo pateikta informacija, kad yra sprendžiamas toks klausimas ir peržiūrimos kainos, yra matęs, kad J. L. sėdėjo skaičiavo ir lygino išrašytas sąskaitas, rinkas, darė analizes. M. L. tikino, kad nieko nežino apie Kainų komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą ir įpareigojimą UAB „E.“ atlikti veiksmus, kad jos nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis, nei pusę įstatinio kapitalo. Žino tik tiek, kad J. L. kelis kartus ėjo į Kainų komisiją. AB „L.“ su Latvijos ir Estijos tarptinklinių sistemų operatoriais 2013 metų viduryje pasirašė bendrą susitarimą, kad elektros energija yra superkama Baltijos šalyse ir elektros likutis, kurio trūksta aprūpinti visas Baltijos šalis, iš trečiųjų šalių yra leidžiamas tik išskirtinai AB „L.“ nuožiūra. Dėl šios priežasties rinka tapo iškraipyta ir rinkoje pakilo kainos. UAB „E.“ veiklai tai turėjo labai didelę įtaką, nes staiga nuo birželio mėnesio rinkoje kainos pakilo praktiškai du kartus. Visa elektros energijos pardavimo rinka yra tokia, kad sutartys yra pasirašomos metams ir kainos fiksuojamos metams. Dėl šios priežasties iš karto buvo patiriami dideli nuostoliai, buvo aišku, kad vienintelė galimybė toliau funkcionuoti, plėstis ir veikti pelningai, atsiskaityti dėl susidariusių skolų, buvo tiesioginis sandoris su elektros energijos tiekėju, todėl ir buvo surasta įmonė OU „A.“. Ankstesnės Estijos įmonės netiko, nes negalėjo pasiūlyti konkurencingos kainos. Kiek žino, buvo deramasi su labai daug įmonių. Jei būtų galimybė turėti elektros energiją iš užsienio, tai Ukraina ir Baltarusija yra pasiruošusios labai pigiai pardavinėti elektros energiją. Po viso šio susitarimo elektros energijos rinkoje, Lietuvoje kainos išaugo. AB „L.“ buvo informuota apie OU „A.“, apie pasirašomus sandorius. Vieno susitikimo metu buvo kalba, kad yra tokia įmonė. Piniginės sumos, išmokėtos OU „A.“, buvo deklaruotos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir informuotas mokesčių administratorius, nes buvo paruošti kasos pajamų orderiai. VMI 2014 metais buvo atliekamas eilinis patikrinimas, buvo gauta informacija, kad Estijos įmonė deklaravo sudarytą sandorį. Dėl paskolos su UAB „A.“ derybas vedė J. L., jis ruošė ir sutartį. Prieš sudarant sutartį iš UAB „A.“ nebuvo reikalaujama užstato ar nekilnojamojo turto įkeitimo, nes buvo abipusis pasitikėjimas. Iš J. J. kitos valdomos įmonės anksčiau buvo gauta paskolą, tuo atveju nebuvo prašoma užstato. Kaltinamasis teigė, kad prieš pasirašydamas sutartį, nesupažindino J. J. su UAB „E.“ finansine padėtimi. Prieš pasirašant sutartį su UAB „A.“, neinformavo J. J. apie UAB „E.“ santykius su AB „L.“ ir estais. Sudarant sutartį, UAB „E.“ sąskaitai nebuvo taikomi apribojimai. Po J. L. mirties, vadovavimą įmonei perėmė bankroto administratorius. Kredito sutartis su UAB „A.“ buvo sudaryta pusantrų ar dviejų metų terminui. J. L. po paskolos suteikimo yra sakęs, kad J. J. yra rašęs SMS žinutę, jog jis lyg ir parduoda įmonės akcijas ar kažkas panašaus. Kaltinamajam asmeniškai nerašė, bet ta informacija jį pasiekė iš J. L.. Pinigai buvo skolinami verslo vystymui. Kai buvo paskolinti pinigai, J. J. nevengė kaltinamojo bei jo tėvo, nesislapstė, nevengė grąžinti pinigų. Pats kaltinamasis asmeniškai nereikalavo, kad būtų grąžinti pinigai, nežino, ar kas nors reikalavo. Po tėvo mirties kaltinamasis neturėjo realios galimybės kažko reikalauti. Kai Kainų komisija panaikino licenciją, veikla negalėjo būti vykdoma, todėl UAB „E.“ faktiškai nuo 2014 m. vasario mėnesio veiklos nevykdė. Iki tol veikla buvo vykdoma, buvo administruojamos skolos. Bendrovės klientus perėmė garantinis tiekėjas, vyko teisminiai ginčai. Kaltinamasis aiškino, kad pirmosios apklausos metu kalbėjo apie įmonės finansavimą, tačiau tai reiškė, jog iš tikrųjų jis J. L. nurodymu skambino į banką. J. L. liepdavo paskambinti į banką, paprašyti susitikimo su vadybininku, kaltinamasis tą ir padarydavo. Su elektros tiekėjų paieška jis yra susijęs tik tiek, kad yra du kartus važiavęs į Baltarusiją, skambino tiekėjams, bet visas derybas, visus finansinius klausimus toliau sprendė J. L.. Kaltinamasis buvo funkcinis darbuotojas, jam nurodydavo, kur reikia nuvažiuoti, ką nuvežti, o jis vykdydavo nurodymus. Jam buvo liepiama paskambinti į Ukrainos įmonę, surasti kontaktą, su kuo galima būtų pasikalbėti, jis skambindavo į raštinę, prisistatydavo, paaiškindavo, kas skambina ir ko reikia, gaudavo kontaktą, su kuo galų gale reikia kalbėti, tuomet tą kontaktą perduodavo J. L.. AB „L.“ nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, susijusių su elektros energijos pertekliaus supirkimu ir trūkumo įsigijimu, todėl kilo ginčai. Kol iš AB „L.“ įsigyjamos elektros energijos balansavimo kiekis nebuvo didelis, tai niekas per daug dėmesio į kainą nekreipė. Kai buvo įsigyjami didesni kiekiai, susidarė labai dideli skirtumai. Su Estijos įmone sudarė sutartį dėl didesnio elektros kiekio įsigijimo nei UAB „E.“ reikėjo. Rinkoje buvo išaugusios kainos, todėl pardavus elektros energiją, patiekus ją užfiksuotomis kainomis, tas skirtumas būtų susidaręs labai ženklus, būtų labai didelis pelnas. M. L. teigė, kad jis niekada nevaldė UAB „E.“ banko sąskaitos. Viskas vyko J. L. užsakymu. Pinigų paėmimas yra techninis dalykas. Apklausų metu tapatino save su J. L., su įmone, nes nesuprato, kas vyksta, ko iš jo norima, todėl ir teigė, kad jis atliko tam tikrus veiksmus, kalbėjo įmonės vardu. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kodėl su UAB „A.“ buvo susitarta mokėti metines palūkanas grąžinant visą skolą, o ne kas mėnesį. Apie OU „A.“ sužinojo susitikimo su vienu verslo partneriu metu. Kaltinamasis teigė, kad jis buvo susitikęs su J. A. ir dar vienu įmonės darbuotoju, taip pat susitikime dalyvavo dar du asmenys, kaip suprato, apsauginiai. Kiek žino J. L. su J. A. ir kitu asmeniu gerą valandą diskutavo apie tai, kaip toliau vystyti bendrovės veiklą, diskusijos turinio negirdėjo. Apie OU „A.“ rinko informaciją internetu, žiūrėjo tik tai, kas viešai prieinama, o šios įmonės atstovų pateiktus dokumentus tikrino J. L.. Įmonės dokumentai, įgaliojimai, viskas buvo pas J. L. ant stalo, jis pasakė, kad juos patikrino. Kaltinamasis pagal internete skelbiamus duomenis negalėjo nustatyti, ar OU „A.“ neužsiėmė prekyba elektra. OU „A.“ buvo tarpininkė, kaip ir kitos Estijos įmonės, su kuriomis dirbo UAB „E.“. Apie tai, kad parodymuose nurodė, jog su dviem Estijos įmonėmis buvo sudarytos sutartys metams, bet realiai iš jų elektra nebebuvo perkama nuo 2013 metų vidurio, gali paaiškinti, kad rinka yra labai dinamiška ir, jeigu yra pasirašyta sutartis, kaina gali keistis metų eigoje. Bendradarbiavimo sutartis pasirašoma metams, bet jie gali pasiūlyti ateinantiems trims mėnesiams garantuoti konkrečią kainą. Dažniausiai, kai pasirašoma garantuota kaina visiems metams, elektros energiją perkama tiesiniu grafiku, pardavėjas negali garantuoti, kad visus metus išlaikys tokią pačią kainą.

Kaltinamasis M. L. teigė, kad už bendrovės finansus, veiklos organizavimą, strategiją buvo atsakingas tik J. L.. Byloje esantis įgaliojimas kaltinamajam buvo sudarytas tam, kad J. L. su UAB „E.“ galėtų pasirašyti tiek paskolos, tiek ir automobilių nuomos sutartis su J. L.. Sprendimai dėl tokių sutarčių sudarymo ir pasirašymo buvo išimtinai J. L. žinioje ir tik jo sprendimu bei nurodymu vyko sutarčių pasirašymas. Įgaliojimas buvo skirtas vidinėms ūkinėms įmonės reikmėms spręsti. Įgaliojimas buvo sudarytas tam, kad sutartis su bendrove ir savimi pasirašytų ne pats J. L., o bendrovės atstovas. Tik J. L. buvo atsakingas už UAB „E.“ piniginius klausimus. Netgi sutartyje su AB „SEB bankas“ nurodyta, kad parašo teisė ir sąskaitos tvarkymas buvo išimtinai J. L. žinioje. Su AB „L.“ buvo susitarta dėl galimybės sukaupti avansą. AB „L.“ neprieštaravo ir nuo 2013 m. spalio mėnesio UAB „E.“ nebepirko elektros „N.“ biržoje. UAB „E.“ klientai naudojo tik AB „L.“ teikiamą elektros energiją, o gaunami mokėjimai buvo kaupiami avansui sumokėti. Viskas vyko su AB „L.“ žinia ir sutikimu, įvertinus jiems pateiktą informaciją apie sutartį su OU „A.“. Kaltinamasis atkreipė dėmesį į tai, kad avansui 145000 Eur sumą J. L. 2013 m. lapkričio 29 d. grynais įnešė į UAB „E.“ kasą. Dalis lėšų buvo įskaitytos kaip paskolos grąžinimas, dalis kaip kredito bendrovei suteikimas J. L. asmeninėmis lėšomis. Byloje yra kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad 117007 Eur buvo paskolos grąžinimas. Šiuos pinigus 2013 m. lapkričio 29 d. priėmė kaltinamasis kaip kasininkas. Taip pat byloje esantis kasos pajamų orderis patvirtina, kad J. L. 2013 m. lapkričio 29 d. suteikė bendrovei 27993 Eur paskolą. J. L. stengėsi, kad UAB „E.“ gyvuotų, tęstų veiklą ir klestėtų. Buvo netgi įkeistas jo asmeninis vienintelis gyvenamas turtas, kad UAB „E.“ gautų paskolą. M. L. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrą kartą nurodė, jog apie Estijos įmonę OU „A.“ sužinojo kalbėdamas su vienu iš savo verslo partnerių, kuris davė šios įmonės „Skype“ kontaktą, susisiekė su bendrovės atstovais „Skype“, parašė laišką, nurodė duomenis apie save, bendrovę, paklausė, ar domintų kaip verslo partneris, kuris pirks elektrą, kokią Estijos bendrovė galėtų pasiūlyti kainą. Su kuo susirašinėjo tuo metu, neatsimena, jo buvo paklausta, kokie elektros energijos kiekiai domintų ir kokiems terminams. Po kelių dienų gavo atsakymą dėl kainos ir patvirtinimą, kad elektros energija galėtų būti tiekiama. OU „A.“ atsiuntė paruoštą sutartį, dar kažkurį laiką buvo deramasi dėl avanso dydžio, buvo sutarta, kad avansas bus 850000 Eur. Pirmą kartą su šios įmonės atstovais susitiko 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Į Lietuvą buvo atvažiavęs bendrovės direktorius J. A. su dar vienu įmonės darbuotoju. Susitikimas vyko UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis atkreipė dėmesį į tai, kad antrosios apklausos metu atstovavo tas pats advokatas, kuris gynė ir J. L., atstovavo UAB „E.“ ir bendrovės buhalterę R. N.. Gynybinė pozicija su kaltinamuoju nebuvo derinama. Paaiškinimų tekstus surašė ir pateikė tuo metu kaltinamajam atstovavęs advokatas. Iš elektroninio susirašinėjimo tarp advokato Š. I. ir tyrėjo yra akivaizdu, kad 2015 m. birželio 26 d. apklausos tekstas buvo paruoštas ir iš anksto išsiųstas tyrėjui. Tas pats pasakytina ir apie 2015 m. rugsėjo 17 d. apklausą, kurios tekstas buvo paruoštas to paties gynėjo, teksto nederinant su kaltinamuoju. M. L. tikino, kad dalies apklausose nurodytų faktų jis negalėjo nurodyti, nes jų negalėjo žinoti. Apklausų, vykusių 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d., metu, sakydamas „savo“, „save“, turėjo omenyje UAB „E.“, kurioje tuo metu dirbo, nes verslą vykdė bendrovė, taip pat J. L. partneriai, nes būtent J. L. buvo bendrovės savininkas bei vadovas, jis bendrovėje priimdavo visus sprendimus.

M. L. teigė, kad jis savo veiksmais nepadarė žalos bendrovės kreditoriams, nes dirbant UAB „E.“ bei pavaduojant J. L. apie jokius bendrovės kreditorius nežinojo, be to, tuo metu bendrovė kreditorių ir neturėjo. Jokių pretenzijų J. L. pavadavimo laikotarpiu nebuvo pareikšta. Kaltinamasis atkreipė dėmesį į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog buvo padaryti trys mokėjimai AB „L.“. Apklausų, vykusių 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d., metu jis nebuvo įtariamas dėl veiksmų, susijusių su OU „A.“ ir jos atstovams perduotų pinigų. Kaltinamasis nurodė, kad pirmųjų trijų apklausų metu duotais parodymais negalima vadovautis. Be to, bankroto byla UAB „E.“ buvo iškelta ne AB „L.“ iniciatyva, o buvusio bendrovės akcininko iniciatyva. UAB „E.“ kreditoriai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi.

M. L. patvirtino, kad pirmosios apklausos metu jis nepageidavo gynėjo. Pirmosios apklausos turinys visiškai neatitinka įtarimų turinio. Tai, ką sakė, sakė, nes buvo susijaudinęs, tuo metu norėjo grįžti namo. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kada buvo tariamasi dėl mokėjimų atidėjimų ir kuriam terminui buvo prašoma atidėti AB „L.“ mokėjimus, nes tokiose tarimuose nedalyvavo. Jo žiniomis dėl bendrovės finansinės padėties pretenzijų nebuvo, taip pat nebuvo teisminių ginčų. J. L. papasakodavo apie bendrovės veiklą. Apie bendrovės veiklą J. L. pasakojo ir per bendrus darbuotojų susirinkimus. Visiems nepasakodavo apie tai, ar bendrovė dirbo pelningai ar nepelningai, būdavo, kad kaltinamajam pasidžiaugdavo, jog tam tikras mėnuo buvo pelningas, pasiskųsdavo, kad mėnuo nebuvo pelningas, tačiau bendros bendrovės suvestinės kaltinamasis nėra matęs.

M. L. teigė, kad aplinkybė, jog jis buvo atsakingas už derybų, susijusių su bendrovės finansavimu, vedimą, reiškia, kad buvo kalbama ne apie finansavimą iš bankų, o iš skolininkų, nes bendrovė visuomet turėjo daugybę skolininkų. Jis turėjo skambinti skolininkams dėl skolų sumokėjimo, iš tikrųj bendrovės finansų tikrai netvarkė, nebuvo su jais susijęs. UAB „E.“ iš OU „A.“ negalėjo gauti paslaugų, nes AB „L.“ nutraukė sutartį. Kiek žino, J. L. nesikreipė dėl sutarties nevykdymo dėl objektyvių priežasčių. Su Estijos bendrove sudarytoje sutartyje buvo numatytas avansas baudos pavidalu, tačiau tiksliai nežino. Dėl sumokėtų pinigų grąžinimo į Estijos bendrovę niekas nesikreipė, to nedarė net bankroto administratorius. Kaltinamasis aiškino, kad elektros energijos tiekimas negali prasidėti mėnesio viduryje, todėl 2014 m. sausio 18 d. nutraukus elektros balansavimo sutartį, Estijos bendrovė negalėjo tiekti elektros energijos. Valstybinė kainų ir energetikos komisija 2013 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą stabdyti licenciją. Nuo 2014 m. sausio mėnesio įmonė nebegalėjo dirbti. UAB „E.“ vadovas buvo J. L., kaltinamasis buvo komercijos direktorius, taip pat bendrovėje kurį laiką buvo finansų direktorius. Finansų direktorius pačioje pradžioje buvo atsakingas už santykius su bankais. Finansų direktoriumi buvo buvęs banko darbuotojas M. G.. M. G. turėjo ir bendrovės akcijų, jis su J. L. kartu pradėjo dirbti bendrovėje, kaltinamasis prie jų prisijungė vėliau, kai reikėjo ieškoti klientų. M. G. derėjosi su bankais, taip pat vyko ir į AB „L.“, turėjo įgaliojimą. M. G. bendrovėje dirbo nuo 2012 metų pabaigos ar 2013 metų pradžios. Į M. G. pareigines funkcijas įėjo paskolų paieška, nes jis kažkada dirbo AB „SEB bankas“.

Dėl paskolos UAB „A.“ M. L. paaiškino, kad J. J. paklausė dėl paskolos, o jis šią informaciją perdavė J. L.. UAB C.“ skolino 70000 Lt UAB „E.“. Elektros versle yra perkama elektros energija ir pinigai mokami į priekį, bendrovės sumokėti pinigai už elektrą grįžta tik po dviejų su puse mėnesių. Kiekvieną mėnesį prisidedant vis naujiems klientams, kyla finansinių sunkumų, todėl iš UAB „C.“ ir buvo pasiskolinti pinigai. Dėl UAB „A.“ paskolos buvo klausiama J. L., kuris ir priėmė sprendimą dėl paskolos, paruošė sutartį. Kaltinamasis neprisiminė, kada gavo prašymą dėl paskolos ir kokios sumos buvo prašoma. Galimai kalba apie paskolą prasidėjo 2013 metų rudenį. Žino, kad J. J. turėjo pirkti naftos siurblius. Paskolos sutartį su UAB „A.“ pasirašė jis, tačiau sutarties turinio nežiūrėjo. Pagal visas bendrovės apyvartas, kol buvo aišku, kad bendrovė dirbs, buvo išduota nedidelė apie 200000 Lt paskola. Didesnė suma buvo išduota po to, kaip kaltinamajam paaiškino J. L., kai jau buvo aišku, jog vyksta teisminis ginčas su AB „L.“. Buvo išduota didesnė paskola, nes buvo norima, kad bendrovė uždirbtų ir visi kreditoriai arba bendrovė turėtų naudą. Pinigai buvo skolinami su pakankamai didelėmis palūkanomis. M. L. negalėjo paaiškinti, kodėl paskola buvo išmokėta per devynis kartus. Visi mokėjimai buvo daromi išimtinai nusprendus J. L.. Kaltinamasis su UAB „A.“ tik pasirašė sutartį, o dėl mokėjimų kalbėjo J. L. ir J. J.. Pinigų mokėjime kaltinamasis nedalyvavo. J. L. sakė, kad terminas, kuriam buvo sudaryta sutartis, yra susietas su laiku, kurį turėjo tęstis civiliniai ginčai su AB „L.“. Kaltinamasis nežino, ar UAB „E.“ turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams tuo metu, kai paskolino pinigų, kiek žino ne. J. L. visada sakė, kad su AB „L.“ vyksta teisminis ginčas ir skolos kol kas nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad jis dirbo UAB „E.“ nuo įmonės įsteigimo. UAB „E.“ buvo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas ir šiai veiklai vykdyti licenciją buvo išdavusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. UAB „E.“ pirko elektros energiją biržoje ar sudarydama tiesioginius sandorius. Pačioje pradžioje elektros energiją pagal tiesioginius sandorius UAB „E.“ pirko iš AB „L. E.“, o vėliau pagal tiesioginius sandorius bendrovė pirko elektros energiją iš Estijos juridinių asmenų – „B. E. P.“, „B. E. S.“. Dar su viena Estijos įmone UAB „E.“ nespėjo pradėti dirbti, nes AB „L.“ nutraukė balansavimo sutartį su UAB „E.“. UAB „E.“ nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir šiose patalpose bendrovė vykdė veiklą iki 2014 m. birželio mėnesio. Nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. pabaigos ar 2015 m. pradžios, konkrečių datų neprisimena, įmonė nuomojosi ofisą (duomenys neskelbtini). Nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), kuriuose UAB „E.“ nuomojosi patalpas, nėra saugomi jokie įmonės dokumentai. Pagal vieno iš buvusių UAB „E.“ akcininko Ž. E. pareiškimą 2014 m. gruodžio 17 d. buvo iškelta bankroto byla UAB „E.“ ir bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „T.“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB „E.“ netenkino tokia Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis, todėl minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E.“. Dėl nurodytų priežasčių, vykdant teismo nutartį, 2015 m. kovo 25 d. UAB „E.“ pasirašytinai perdavė visus turėtus bendrovės dokumentus bankroto administratoriui ir jo tėvas J. L. turi dokumentą, patvirtinantį UAB „E.“ dokumentų perdavimą. Įsteigus UAB „E.“, minėtos bendrovės akcininkais buvo D. V. (turėjęs 99 procentus akcijų) ir J. L. (turėjęs 1 procentą akcijų). Vėliau D. V. pardavė savo turėtas akcijas J. L. ir pastarasis tapo vieninteliu šios bendrovės akcininku. Po tam tikro laiko J. L. dalį UAB „E.“ akcijų pardavė M. G., Ž. E., L. L., V. D., o vėliau M. G. su J. L. dar pardavė dalį minėtos bendrovės akcijų M. P.. Tuomet M. G., Ž. E., V. D. ir L. L. pardavė savo turėtas UAB „E.“ akcijas J. E., o pastarasis kartu su M. G. pardavė visas turėtas akcijas J. L. ir nuo tada pastarasis tapo vieninteliu UAB „E.“ akcininku. UAB „E.“ direktorius buvo J. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini). M. L. teigė, kad šiuo metu jo pareigų pavadinimas UAB „E.“ yra komercijos direktorius ir nors yra iškelta bankroto byla, tačiau iš minėtos bendrovės iki šiol dar nėra atleistas. Faktiškai UAB „E.“ nebevykdo tiesioginės veiklos nuo 2014 m. vasario mėnesio, kadangi bendrovei buvo panaikinta nepriklausomo elektros energijos teikėjo licencija. Minėta licencija buvo panaikinta, nes AB „L.“ nutraukė balansavimo sutartį su UAB „E.“. AB „L.“ yra vienintelis Lietuvoje balansavimo elektros energijos tiekėjas, o vykdyti nepriklausomo tiekėjo veiklos, neturint balansavimo sutarties su AB „L.“, neįmanoma, todėl minėta Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija panaikino licenciją. Jau po bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 29 d., UAB „E.“ neatlieka visiškai jokių mokėjimų. Visą darbo minėtoje bendrovėje laikotarpį jis atlikdavo tas pačias funkcijas, nors jo pareigų pavadinimas galimai ir keitėsi. Jis buvo atsakingas už UAB „E.“ pardavimų padalinio darbą ir už derybų, susijusių su įmonės finansavimu, vedimą. Kaip UAB „E.“ darbuotojas jis buvo atsakingas už elektros energijos tiekėjų paiešką. Kaip jau minėjo, pagal tiesioginius sandorius bendrovė pirko elektros energiją iš Estijos juridinių asmenų – „B. E. P.“, „B. E. S.“. Visi atsiskaitymai su šiomis Estijos įmonėmis vyko tiktai pavedimais, todėl visi pavedimai atsispindi UAB „E.“ banko sąskaitų išrašuose. Dar su viena Estijos įmone, kurios tikslaus pavadinimo dabar nepamena, UAB „E.“ nespėjo pradėti dirbti, nes AB „L.“ nutraukė balansavimo sutartį su UAB „E.“. Minėtos Estijos bendrovės pavadinimas atsispindi UAB „E.“ buhalterijoje, nes buvo atliktas avansinis mokėjimas šiai įmonei. Kaip jau minėjo, UAB „E.“ elektros energiją pirkdavo ir biržoje, o konkrečiai Lietuvai priklausančioje biržoje „B.“ bei norvegams priklausančioje biržoje „N.“. Visi elektros energijos pirkimai biržoje atsispindi UAB „E.“ AB „SEB bankas“ sąskaitų išrašuose. M. L. paaiškino, kad UAB „E.“ kaip nepriklausomas elektros energijos tiekėjas ieškodavo elektros energiją parduodančių asmenų ir iš jų įsigiję elektros energiją perparduodavo ją UAB „E.“ klientams. UAB „E.“ klientai daugiausiai buvo juridiniai asmenys ir tiktai vos keli buvo fiziniai asmenys – ūkininkai. UAB „E.“ tiekė tiktai elektros energiją ir bendrovės klientai atsiskaitinėjo už pačią elektros energiją, o už elektros energijos tiekimą (perdavimą) elektros energijos tinklais UAB „E.“ klientai mokėdavo AB „L.“ pagal elektros energijos perdavimo sutartį, t. y. UAB „E.“ klientai gaudavo dvi sąskaitas už elektros energijos tiekimą iš UAB „E.“ ir iš AB „L.“. Taip yra, nes visi Lietuvos tarpsisteminiai elektros energijos tinklai priklauso AB „L.“, o vidaus elektros energijos tinklai priklauso AB „L.“. UAB „E.“ analitikė A. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), atlikdavo paskaičiavimus, kokį elektros energijos kiekį reikėtų įsigyti bendrovei ir, remiantis atliktais paskaičiavimais, UAB „E.“ įsigydavo elektros energiją. Jeigu susidarydavo įsigytos elektros energijos stygius, tuomet UAB „E.“ turėjo galimybę įsigyti trūkstamą elektros energijos kiekį ir iš AB „L.“, tačiau atitinkamai įsigyjama elektros energijos kaina būdavo daug didesnė negu elektros energija įsigyjant biržoje arba pagal tiesioginius sandorius, o tuo tarpu, jeigu UAB „E.“ susidarydavo elektros energijos perteklius, tai elektros energijos perteklių supirkdavo AB „L.“ už simbolinę – ženkliai mažesnę, negu buvo įsigyta, kainą. Kadangi tiksliai apskaičiuoti būtinus elektros energijos kiekius UAB „E.“ klientams buvo sunku, todėl kiekvieną mėnesį, susidarius elektros energijos kiekio trūkumui, tekdavo iš AB „L.“ įsigyti elektros energiją. UAB „E.“ kiekvieną mėnesį gaudavo apmokėjimui sąskaitas iš AB „L.“ ir sąžiningai atlikdavo mokėjimus, iki 2013 m. birželio mėnesio AB „L.“ neturėjo jokių įsiskolinimų. Siekdamas surasti elektros energijos tiekėjus ir sudaryti sutartis, 2013 m. rudenį jis buvo nuvykęs į Baltarusiją, kur vykdė derybas dėl elektros energijos įsigijimo. Sutartis su Baltarusijos įmone nebuvo sudaryta, nes nors jie ir sutiko tiekti elektros energiją, tačiau paaiškėjo, jog AB „L.“ neįsileidžia elektros energijos tiekėjų iš trečiųjų šalių. Detalesnę informaciją, su kokiais asmenimis jis vedė derybas Baltarusijoje, mano, kad galės surasti ir pateikti. Nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2013 metų rudens UAB „E.“ dalimis atlikdavo mokėjimus AB „L.“ pagal sudarytus grafikus ir stengėsi sąžiningai vykdyti balansavimo sutartį. Apie susidariusius sunkumus UAB „E.“ buvo gerai žinoma ir AB „L.“. M. L. teigė, kad 2013 m. rudenį pradėjo derybas su jau minėta Estijos įmone ir sudarius sutartį (minėta sutartis yra pas BUAB „E.“ bankroto administratorių UAB „T.“), su šia įmone UAB „E.“ atliko avansinį mokėjimą. Apie tai, kad sudaryta sutartis su minėta Estijos įmone, buvo žinoma ir AB „L.“. UAB „E.“ turėjo sudariusi faktoringo sutartį, todėl, pradėjus minėtos sutarties su Estijos įmone vykdymą, UAB „E.“ AB „L.“ būtų grąžinusi susidariusį įsiskolinimą maždaug pusės metų laikotarpyje, nes UAB „E.“ mėnesio apyvarta buvo apie 2-2,5 milijonai Lt. Jis nepamena konkretaus įsiskolinimo dydžio AB „L.“, tačiau pagal UAB „E.“ tai nebuvo labai didelė pinigų suma. Nepaisant to, 2013 m. gruodžio mėnesį AB „L.“ neteisėtai nutraukė balansavimo sutartį, todėl buvo panaikinta licencija UAB „E.“ ir bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos. Dėl neteisėto balansavimo sutarties nutraukimo UAB „E.“ kreipėsi į teismą ir paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė nutraukti balansavimo sutartį. AB „L.“ nevykdė teismo spendimo, todėl UAB „E.“ kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau prokuratūra priėmė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. AB „L.“ 2013 metų pabaigoje jau iki sutarties nutraukimo grasino nutraukti balansavimo sutartį, nukreipti išieškojimą ir areštuoti įmonės sąskaitas. Jis 2013 metų pabaigoje, konkrečių datų neprisimena, buvo paskirtas UAB „E.“ laikinai einančiu direktoriaus pareigas. Kadangi 2013 metų pabaigoje su Estijos įmone jau buvo sudaryta elektros energijos sutartis ir reikėjo atlikti avansinius mokėjimus, todėl jis, kaip laikinai einantis bendrovės vadovo pareigas, bijodamas, kad bus areštuotos UAB „E.“ bankinės sąskaitos ir nepavyks vykdyti sudarytos sutarties bei atsiskaityti su UAB „E.“ kreditoriais, priėmė sprendimą nusiimti iš UAB „E.“ sąskaitos pinigus, galimai kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą – 705000 Eur ir 120000 Lt, kuriuos grynaisiais jis sumokėjo Estijos įmonei, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo, atstovui, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Apie tai, kad visos jo 2013 metų pabaigoje nuimtos nurodytos pinigų sumos grynaisiais pinigais buvo sumokėtos Estijos įmonės atstovui vykdant sudarytą sutartį atsispindi UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriuose yra pasirašęs Estijos įmonės atstovas ir šiuo metu minėti dokumentai, patvirtinantys jo pinigų perdavimą minėtos įmonės atstovui, yra pas BUAB „E.“ bankroto administratorių. Taip pat minėtus dokumentus jis teikė ir AB „SEB bankas“, nes bankas domėjosi, dėl kokių priežasčių ir kokiam tikslui jis nuiminėjo pinigus. Sau asmeniškai, savo paties ar kitų asmenų poreikiams jokių iš UAB „E.“ banko sąskaitų nuimtų piniginių lėšų – 705000 Eur ir 120000 Lt nepasisavino ir neiššvaistė. Galimai 2008 metais, konkrečių datų neprisimena, susipažino su J. J., kuris vertėsi nekilnojamuoju turtu. J. J. buvo UAB „C.“ direktorius ir minėta įmonė vykdė žemės darbų veiklą, finansuojamą ES lėšomis. Apie UAB „C.“ akcininkus nieko nežino. Jis 2013 metais, konkrečių datų neprisimena, bet viskas atsispindi UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose (paskolų registruose), UAB „E.“ susidarė apyvartinių lėšų trūkumas ir UAB „C.“, turėdama laisvų pinigų, sutiko bendrovei suteikti paskolas. Derybos dėl paskolų suteikimo buvo vedamos konkrečiai su J. J.. Skolinant pinigus visada būdavo sudaromos paskolos sutartys, kurios yra išsaugotos, ir UAB „E.“ yra pilnai atsiskaičiusios pagal paskolos sutartis su UAB „C.“. UAB „A.“ vadovas yra J. J., taip pat jis yra ir bendrovės akcininkas. UAB „A.“ vykdė prekybą naftos siurbliais ir, kiek žino, turi žemės sklypą prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, esančio netoli Vilniaus. Po balansavimo sutarties tarp UAB „E.“ ir AB „L.“ nutraukimo 2014 m. vasario – kovo mėnesiais UAB „E.“ banko sąskaitoje buvo piniginės lėšos. UAB „E.“ nebegalėjo vykdyti veiklos ir vyko bylinėjimasis su AB „L.“ dėl balansavimo sutarties neteisėto nutraukimo ir susidariusio įsiskolinimo, todėl UAB „E.“ tikėjosi panaikinti neteisėtą sprendimą ir toliau, atgavusi licenciją, vykdyti veiklą, todėl sutiko turimas pinigines lėšas paskolinti UAB „A.“, kuri sutiko mokėti 8 procentus metines palūkanas. J. J. kaip UAB „C.“ direktorius UAB „E.“ trūkstant apyvartinių lėšų skolino bendrovei pinigus, todėl UAB „E.“ sutiko pagal paskolos sutartį paskolinti UAB „A.“ pinigines lėšas. Tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „E.“ paskolino 2450000 Lt UAB „A.“. Jeigu neklysta, tai dalis piniginių lėšų buvo paskolinta grynaisiais pinigais, o kita dalis – pavedimu. Pinigų paskolinimo faktą pagrindžiantys dokumentai yra pas BUAB „E.“ bankroto administratorių. Pagal minėtą paskolos sutartį paskola buvo suteikta, jei neklysta, 1,5 metų laikotarpiui ir šiuo metu terminas galimai dar nėra suėjęs. Paskola ir mokėtinos palūkanos turėjo būti grąžintos kartu – viena įmoka, suėjus paskolos grąžinimo terminui. (t. 18, b. l. 47-50)

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. taip pat parodė, kad, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, jis kaip UAB „E.“ komercijos direktorius buvo atsakingas už elektros energijos teikėjų paiešką. Per visą UAB „E.“ veiklos laikotarpį bendrovė pirko elektros energiją pagal dvišales sutartis iš AB „L. E.“ ir dviejų Estijos įmonių „B. E. P.“ ir „B. E. S.“. Dar viena sutartis su Estijos įmone OU „A.“ buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 25 d., tačiau realiai pagal ją UAB „E.“ nebuvo pradėjusi pirkti elektros energijos, nes 2014 m. sausio 6 d. UAB „E.“ buvo sustabdyta nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencija, nes AB „L.“ nutraukė balansavimo sutartį su UAB „E.“. Apie Estijos įmonę OU „A.“ jis sužinojo kalbėdamas su vienu iš savo verslo partnerių, kuris davė šios įmonės „Skype“ kontaktą. M. L. teigė, kad jis susisiekė su įmonės atstovais „Skype“, parašė jiems laišką, nurodė duomenis apie save, apie įmonę, paklausė, ar juos domintų kaip verslo partneris perkantis elektrą, kokią jie galėtų pasiūlyti kainą. Su kuo susirašinėjo tuo metu, neprisimena, jo klausė, kokie elektros energijos kiekiai domintų ir kokiems terminams. Po kelių dienų gavo atsakymą dėl kainos ir patvirtinimą, kad galėtų tiekti elektros energiją. OU „A.“ atsiuntė savo paruoštą sutartį, dar kažkurį laiką buvo deramasi dėl avanso dydžio, buvo sutarta, kad avansas sudarys 850000 Eur. Pirmą kartą su šios įmonės atstovais susitiko 2013 m. lapkričio pradžioje, tikslios datos neprisimena. Buvo atvažiavęs į Lietuvą įmonės direktorius J. A. su dar vienu įmonės darbuotoju. M. L. su jais susitiko UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Susitiko bendram susipažinimui ir darbų suplanavimui. Apie įmonę surinko tik internetu prieinamą informaciją, jokių ypatingų garantijų neturėjo, bet susitikimo metu jam nekilo abejonių dėl šios įmonės patikimumo ir jam pateiktų šios įmonės atstovų dokumentų. Sutarties sąlygomis numatytas užstatas 850000 Eur bendrovei OU „A.“ buvo išmokėtas grynais, šios įmonės atstovų iniciatyva. Pirmą užstato dalį 650000 Eur M. L. sumokėjo 2013 m. lapkričio 29 d., kita dalį – 200000 Eur sumokėjo 2013 m. gruodžio 6 d. Abu kartus tai buvo padaryta Vilniuje, UAB „E.“ biuro patalpose. Perduodant pinigus buvo surašyta avansinė sąskaita ir kasos pajamų orderiai. Šiuos dokumentus pasirašė įmonės direktorius J. A.. Elektrą OU „A.“ turėjo pradėti tiekti nuo 2014 m. sausio 1 d. Pagal sudarytos sutarties sąlygas elektros energijos tiekimo laikotarpis buvo numatytas nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gruodžio 31 d., per visą laikotarpį bazinė parduodamos elektros energijos įtampa 15 MW per valandą. Parduodamos elektros energijos kaina 40,50 Eur MWh. Tai labai konkurencinga, garantuojanti pelną ir galimybę atsisakyti su AB „L.“ kaina. Kaip suprato iš įmonės atstovų paaiškinimo, kad jie kaip tarpininkai parduoda Estijos nedidelių elektrinių gaminamą elektros energiją. Apie tai, kad sudaryta sutartis su minėta Estijos įmone, buvo žinoma ir AB „L.“. Skola AB „L.“ buvo susidariusi su šios įmonės vadovų žinia ir net jų susitikimu. Ne vieną kartą AB „L.“ buvo pateikti paaiškinimai, kad susidariusi skola dėl apyvartinių lėšų trūkumo bus grąžinta pradėjus elektros energijos pirkimą pagal sutartį su estų įmone OU „A.“, tačiau 2014 m. sausio mėnesį AB „L.“ nutraukė balansavimo sutartį ir tyčia sužlugdė „E.“ verslą, pašalindama kaip konkurentę. Su Estijos įmonėmis „B. E. P.“ ir „B. E. S.“ sutartys buvo sudarytos iki 2013 metų pabaigos, bet „E.“ iš jų jau elektros nepirko nuo 2013 metų vidurio dėl brangumo (t. 18, b. l. 53-55).

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. taip pat parodė, kad 2010 metais jo tėvas J. L. įkūrė UAB „E.“. Kadangi valstybei įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, atsirado galimybė tapti nepriklausomu elektros energijos tiekėju ir prekiauti elektra. Šiai veiklai vykdyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išdavė licenciją (Nr. L1-62(NET) 2010-09-09). Tam, kad parduoti elektros energiją vartotojams, jos galima įsigyti trimis būdais: 1) iš vietinio gamintojo; 2) pagal dvišales sutartis iš užsienio gamintojo ar tarpininko; 3) „B.“ biržoje. Išanalizavus esamą padėtį rinkoje, kainas ir verslo perspektyvas, nusprendė elektros energiją įsigyti iš vietinio gamintojo AB „L. E.“. Aptariant sutarties sąlygas ir procedūras šiai bendrovei atstovavo E. V.. Tuo pačiu metu buvo aptariamas variantas įsigyti elektros energijos ir pagal dvišales sutartis iš užsienio gamintojo, ieškojo partnerių Baltarusijoje, bet geriausios sąlygos buvo pasiūlytos AB „L. E.“, todėl sutartis buvo pasirašyta su šia bendrove. UAB „E.“ 2011 m. balandžio 1 d. pradėjo prekybą elektros energija. Vietinio gamintojo AB „L. E.“ tiekiamą elektros energiją pirko juridiniai asmenys, kurių 2011 metų pabaigoje buvo apie du šimtai. Kiek prisimena, 2011 metų antroje pusėje rugsėjo mėnesį AB „L. E.“ pranešė, kad atsisako parduoti elektros energiją UAB „E.“, perkami elektros kiekiai yra per maži. Nepaisant to, kad klientų daugėjo, jei neklysta, jų buvo apie 300 ir apyvarta augo labai sparčiai. Apie sutarties nutraukimą AB „L. E.“ pranešė raštu. AB „L. E.“ apie sprendimą nutraukti sudarytą sutartį su UAB „E.“ pranešė po kelių mėnesių nuo sutarties sudarymo. Susidarius tokioms aplinkybėms, UAB „E.“ iki 2012 m. sausio 1 d. privalėjo surasti kitą elektros energijos pardavėją ir tam buvo skirta laiko mažiau nei pusmetis. Iš trijų būdų įsigyti elektros energiją pardavėją liko tik du: 1) pagal dvišales sutartis iš užsienio gamintojo ar tarpininko; 2) „B.“ biržoje. UAB „E.“ 2011 m. gruodžio 9 d. sudarė sutartį su Estijos bendrove „B. E. P.“ dėl elektros energijos pirkimo. Be to, kaip reikalauja įstatymas, 2011 m. gruodžio 19 d. privalomai buvo sudaryta sutartis su AB „L.“ dėl balansavimo elektros energijos pirkimo. Per „B.“ biržos teikiamą informaciją surado elektros energijos tiekėjus ir visiems išsiuntė pasiūlymus bendradarbiauti. Geriausias sąlygas pasiūlė Estijos bendrovė „B. E. P.“. Perkant elektros energiją per biržą, niekada nežinoma tos dienos kaina, todėl sudarant dvišalę sutartį lengviau suplanuoti ir prognozuoti veiksmus. Su Estijos bendrove „B. E. P.“ pasirašytoje sutartyje numatyta, kad elektros energijos tiekimas prasidės nuo 2012 m. sausio 1 d., taip pat sutartyje numatyta, kad elektros energijos tiekimui pradėti UAB „E.“ privalo sumokėti 186304 Eur avansą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „E.“ nuolat sparčiai augo, o bankai šios sferos kaip naujos verslo šakos nefinansavo, išsiuntė raštus dėl galimybės gauti kreditą į visus Lietuvoje esančius bankus, tačiau sutikimo negavo. Bendrovės visos apyvartinės lėšos buvo naudojamos naujų klientui poreikių tenkinimui perkant elektros energiją. Tokiu būdu UAB „E.“ neturėjo laisvų pinigų sumokėti avanso „B. E. P.“. Svarbu pažymėti, kad elektros energija nėra sandėliuojama prekė ir pagal tarptautines normas, ją įsigyjant apmokėjimas vyksta mėnesiui į priekį, tada ji pateikiama klientui, kuris pateiktą elektros energiją apmokėjimą gauna praėjus 2-2,5 mėnesiams po jos įsigijimo. 2011 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta sutartis su AB „L.“, pasitarus su AB „L.“ ir gavus jų pritarimą, UAB „E.“ naudojo AB „L.“ tiekiamą balansavimo energiją, ją teikė vartotojams, o iš vartotojų gautus pinigus, kaupė avanso apmokėjimui ir nemokėjo AB „L.“. Su AB „L.“ atstovais buvo susitikę ne vieną kartą, kas konkrečiai dalyvavo susitikimuose, dabar pasakyti negali ir nurodyti konkrečių pavardžių negali, žino, kad dalyvaujant bendrovės finansininkui ir teisininkui. Kaip kontaktinį asmenį prisimena G. P.. Tokiam atsiskaitymo uždelsimui buvo pritarta, raštu tai niekur nebuvo fiksuota, bet tuo metu, kaip suprato, AB „L.“ turėjo ir daugiau tokių uždelstų apmokėjimų iš kitų nepriklausomų elektros energijos pardavėjų ir iš to nedarė problemos. Kaip minėjo, pirkti biržoje buvo visai neprognozuojamas dalykas, todėl gana rizikingas. Tokiu būdu, nemokant AB „L.“ už pateiktą balansavimo energiją per du mėnesius buvo sukaupta reikiama suma ir sumokėjus avansą nuo 2012 m. kovo 1 d. buvo pradėtas elektros energijos pirkimas iš Estijos bendrovės „B. E. P.“. Estai sutiko atidėti terminus, nes suprato, kokioje situacijoje yra UAB „E.“. Tuo tarpu AB „L.“ susidaręs įsiskolinimas buvo padengtas 2012 metų pirmoje pusėje, mokant už elektrą estų bendrovei „B. E. P.“, parduodant ją vartotojui ir dalį grąžinant „L.“. Tokia verslo schema buvo suderinta su AB „L.“ ir jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo užlaikymo AB „L.“ nereiškė. Vedant derybas su „B. E. P.“ dėl elektros energijos pirkimo sutarties pratęsimo 2013 metams, Estijos bendrovė negalėjo pasiūlyti konkurencingos kainos už elektros energiją, todėl buvo nuspręsta elektros energiją pirkti „N.“ (prieš tai – „B.“) biržoje. Nuo 2013 metų pradžios UAB „E.“ pirko elektros energiją tik „N.“ biržoje. Norvegams pradėjus dalyvauti biržoje, kainos pasidarė prognozuojamos. Ieškoti dvišalės sutarties partnerio nebuvo prasmės. AB „L.“ bei Latvijos ir Estijos aukštos įtampos operatoriai, kurie valdo tarpvalstybinius ryšius, 2013 m. kovo 15 d. pasirašė susitarimą, kad elektros energijos prekyba vyks tik tarp šių susitarusių šalių, nesvarbu už kokią kainą, t. y. pigesnės elektros energijos iš Suomijos, Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą, Latviją ir Estiją nutarta neįsileisti. Pradėjus veikti šiam susitarimui ir Latvijai prisijungus prie „N.“ biržos 2013 m. birželio 3 d. drastiškai pakilo elektros energijos kainos. Šis susitarimas buvo nukreiptas susidoroti su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, kadangi ženkliai pakilo elektros energijos kainos, o tiekėjai su klientais sutartis pasirašo metams į priekį, todėl patyrė didžiulius nuostolius. Nuo 2013 m. spalio mėnesio nepriklausomi elektros energijos tiekėjai pradėjo bankrutuoti. Iš pradžių nebuvo žinoma kainų kilimo priežastis, kad tai vyksta dėl tokio susitarimo. UAB „E.“ pradėjo tartis su savo klientais dėl galimybės didinti kainą, bet suprato, kad šalia esant AB „L. E.“, praras juos visus. Vienintelis kelias išlaikyti kainas – sudaryti palankią sutartį su nauju tiekėju. Šis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių aukštos įtampos tinklų monopolininkų buvo nukreiptas būtent į susidorojimą su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais bei konkurencijos pažeidimą (šiuo klausimu daugiau argumentų pateikta jų skunde Europos komisijai), kadangi kitų pasekmių, išskyrus elektros energijos pabrangimą, jis neturėjo ir negalėjo turėti. Po šio susitarimo praėjus 3 mėnesiams, AB „E.“, siekdama išsilaikyti rinkoje, pradėjo ieškoti partnerių, iš kurių galima būtų įsigyti elektros energijos pigiau pagal dvišales sutartis. Tai vienintelis likęs būdas iš buvusių trijų įsigyti elektros energiją. Po tam tikrų tokio partnerio paieškų 2013 m. lapkričio 25 d. buvo susitarta su Estijos bendrove OU „A.“ dėl elektros energijos tiekimo 2014 metams. Pagal OU „A.“ pateikiamas sąlygas elektros energijos tiekimo pradėjimui buvo reikalingas 850000 Eur avansas. Pagal sutarties sąlygas, santykis tarp pirkimo ir pardavimo kainų garantavo, kad avansui reikalingą sumą galima būtų grąžinti AB „L.“ per šešių mėnesių laikotarpį. Dėl minėto monopolininkų susitarimo, sąlygojusio elektros energijos kainų pakilimą, UAB „E.“ neturėjo laisvų apyvartinių lėšų avansui sumokėti, todėl su AB „L.“ vėl buvo susitarta dėl avanso sukaupimo kaip ir 2012 metais. AB „L.“ vėl atstovavo G. P., nes, kaip M. L. suprato, ji kuravo nepriklausomus elektros tiekėjus. AB „L.“ neprieštaravo ir nuo 2013 m. spalio mėnesio AB „E.“ nebepirko elektros energijos „N.“ biržoje, kaip minėjo, kainos išsilygino bei biržoje niekas nežadėjo atidėti apmokėjimą už elektrą, jos vartotojai naudojo tik AB „L.“ tiekiamą balansavimo energiją, o gaunami mokėjimai iš vartotojų buvo kaupiami avansui sumokėti. Viskas vyko su AB „L.“ žinia ir sutikimu, kaip ir 2012 metais, įvertinus jiems pateiktą informaciją apie sutartį su OU „A.“. Praėjus tik mėnesiui 2013 m. lapkričio 15 d. UAB „E.“ gavo iš AB „L.“ įspėjimą, kuriame buvo pagrasinta nutraukti balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip žinia, be šios sutarties nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veikla negalima. Toks AB „L.“ pozicijos pakeitimas buvo didelis netikėtumas, nes, kaip minėjo, užlaikymas buvo su jais suderintas. Tai buvo AB „L.“ veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią sutarties su OU „A.“ vykdymui, pradžia. Gavusi įspėjimą UAB „E.“ 2013 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prieš tai žinoma, buvo pabandyta išsiaiškinti su „L.“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti AB „L.“ nenutraukti balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „E.“. Prašymas buvo patenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo AB „L.“ nenutraukti balansavimo elektros energijos sutarties. Gavus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir užtikrinimą, kad AB „L.“ sutarties nenutrauks, buvo sumokėtas avansas Estijos įmonei OU „A.“. M. L. teigė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. sumokėjo bendrovei OU „A.“ pirmą sutartimi numatyto užstato dalį – 650000 Eur. OU „A.“ 2013 m. gruodžio 6 d. sumokėjo likusią sutartimi numatyto užstato dalį – 200000 Eur. AB „L.“ nesiekė atgauti skolos, jų interesas buvo sužlugdyti UAB „E.“, bet dėl laikinųjų apsaugos priemonių nieko padaryti nebegalėjo, todėl kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą nuo 2014 m. sausio 6 d. stabdyti UAB „E.“ kaip nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos galiojimą. Šį nutarimą UAB „E.“ 2013 m. gruodžio 30 d. taip pat apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundas buvo priimtas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi, kurioje buvo patenkintas UAB „E.“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones laikinai sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo galiojimą. Tačiau dėl šių aplinkybių sutartis su Estijos įmone dėl elektros energijos pirkimo negalėjo būti vykdoma, nes sutartyje buvo numatyta, kad elektros energijos tiekimas turi prasidėti nuo 2014 m. sausio 1 d. Dar nesibaigus administracinei bylai dėl licencijos panaikinimo AB „L.“ 2014 m. sausio 14 d. vėl pateikė UAB „E.“ pranešimą, kad bus nutraukiama balansavimo elektros energijos sutartis. UAB „E.“ 2014 m. sausio 15 d. raštu informavo AB „L.“, kad galioja Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje AB „L.“ įpareigota nenutraukti sutarties ir sutarties nutraukimas būtų neteisėtas. Nepaisant šio įspėjimo 2014 m. sausio 18 d. AB „L.“ nutraukė balansavimo elektros energijos pirkimo sutartį. Dėl šių AB „L.“ veiksmų UAB „E.“ kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 246 straipsnį (teismo sprendimo nevykdymas), tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nors jame ir buvo patvirtintas teismo sprendimo nevykdymo faktas. Taigi UAB „E.“ visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis siekė, kad būtų pradėta vykdyti sutartis su Estijos įmone ir tokiu būdu, būtų padengtas įsiskolinimas AB „L.“, tačiau AB „L.“ visomis teisinėmis priemonėmis bandė užkirsti tam kelią. Tai akivaizdžiai rodo, kad AB „L.“ tikslas buvo ne atgauti skolą, o sužlugdyti UAB „E.“ kaip nepriklausomą elektros energijos tiekėją. AB „L.“ puikiai žinojo, kad pradėjus vykdyti elektros energijos pirkimo sutartį su Estijos įmone OU „A.“ įsiskolinimas bus padengtas. Pasikonsultavus su teisininkais ir įvertinus sutarties sąlygas buvo nuspręsta, kad susigrąžinti sumokėtus garantinius pinigus 850000 Eur įmonei OU „A.“ nėra galimybės. Nei M. L., nei J. L. neturėjo jokių ketinimų išvengti skolos ar nuslėpti įmonės pinigus, absoliučiai nebuvo suinteresuoti įmonės bankrotu ir visais įmanomais būdais siekė jo išvengti ir dirbti toliau vykdant visus įsipareigojimus, ką patvirtina anksčiau aprašyti jų veiksmai. Dėl minėto 2014 m. gruodžio 11 d. aukštos įtampos operatorių monopolininkų susitarimo UAB „E.“ pateikė skundą Europos komisijai. Skundas yra priimtas. Vyksta numatytos procedūros (t. 18, b. l. 56-60).

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. taip pat parodė, kad jis niekada jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo, dėl to jokiose įskaitose įrašytas nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturėjo, dėl to jokiose įskaitose įrašytas nebuvo. Jis laikosi anksčiau duotų parodymų ir nori juos patikslinti. Dėl sandorio, sudaryto su Estijos įmone OU „A.“ parodo, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio dirbo UAB „E.“ komercijos direktoriumi. Buvo atsakingas už įmonės klientų (elektros energijos pirkėjų) paiešką, taip pat padėjo įmonės vadovui J. L. ieškoti energijos tiekėjų. UAB „E.“ buvo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas ir šiai veiklai vykdyti licenciją buvo išdavusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. UAB „E.“ pirko elektros energiją biržoje ar sudarydama tiesioginius sandorius. UAB „E.“ elektros energiją pirkdavo ir biržoje, o konkrečiai Lietuvai priklausančioje biržoje „B.“ bei norvegams priklausančioje biržoje „N.“. Visi elektros energijos pirkimai biržoje atsispindi UAB „E.“ AB „SEB bankas“ sąskaitų išrašuose. Nori paaiškinti, kad UAB „E.“ kaip nepriklausomas elektros energijos tiekėjas ieškodavo elektros energiją parduodančių asmenų ir iš jų įsigiję elektros energiją perparduodavo ją UAB „E.“ klientams. UAB „E.“ klientai daugiausiai buvo juridiniai asmenys ir tiktai vos keli buvo fiziniai asmenys – ūkininkai. UAB „E.“ tiekė tiktai elektros energiją ir bendrovės klientai atsiskaitinėjo už pačią elektros energiją, o už elektros energijos tiekimą (perdavimą) elektros energijos tinklais UAB „E.“ klientai jau mokėdavo AB „L.“ pagal elektros energijos perdavimo sutartį, tai yra UAB „E.“ klientai gaudavo dvi sąskaitas už elektros energijos tiekimą iš UAB „E.“ ir iš AB „L.“. Taip yra, nes visi Lietuvos tarpsisteminiai elektros energijos tinklai priklauso AB „L.“, o vidaus elektros energijos tinklai priklauso AB „L.“. UAB „E.“ analitikai atlikdavo paskaičiavimus, kokį elektros energijos kiekį reikėtų įsigyti bendrovei ir, remiantis atliktais paskaičiavimais, UAB „E.“ įsigydavo elektros energiją. Jeigu susidarydavo įsigytos elektros energijos stygius, tuomet UAB „E.“ turėjo galimybę įsigyti trūkstamą elektros energijos kiekį iš AB „L.“, tačiau atitinkamai įsigyjama elektros energijos kaina būdavo daug didesnė negu elektros energiją įsigyjant biržoje arba pagal tiesioginius sandorius, jeigu UAB „E.“ susidarydavo elektros energijos perteklius, tai vėlgi elektros energijos perteklių supirkdavo AB „L.“ už simbolinę, t. y. ženkliai mažesnę negu buvo įsigyta, kainą. Tiksliai apskaičiuoti elektros energijos kiekius UAB „E.“ klientams buvo sunku, todėl kiekvieną mėnesį, susidarius elektros energijos kiekio trūkumui, tekdavo iš AB „L.“ įsigyti elektros energiją. UAB „E.“ kiekvieną mėnesį gaudavo apmokėjimui sąskaitas iš AB „L.“ ir sąžiningai atlikdavo mokėjimus ir iki 2013 m. birželio mėnesio AB „L.“ neturėjo jokių įsiskolinimų. Siekdamas surasti elektros energijos tiekėjus ir sudaryti sutartis, 2013 metų rudenį jis buvo nuvykęs į Baltarusiją, kur vykdė derybas dėl elektros energijos įsigijimo. Sutartis su Baltarusijos įmone nežiūrint į tai, kad ji sutiko tiekti elektros energiją, nebuvo sudaryta, nes paaiškėjo, jog AB „L.“ neįsileidžia elektros energijos tiekėjų iš trečiųjų šalių. Nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2013 metų rudens UAB „E.“ dalimis atlikdavo mokėjimus AB „L.“ pagal sudarytus grafikus ir stengėsi sąžiningai vykdyti balansavimo sutartį. J. L. nurodymu 2013 metų rudenį jis susisiekė su OU „A.“ dėl galimybės iš jų pirkti elektros energiją, o vėliau derybas su jais vedė įmonės vadovas J. L.. Kontaktus, su kuo susisiekti, galimai jam davė J. L., tai buvo „Skype“ kontaktai. M. L. teigė, kad neatsimena, ar su OU „A.“ susirašinėjo „Skype“, ar buvo skambutis, bet atrodo, kad tai buvo tik garso skambutis. Vaizdo jis nematė. Jis skambino iš viso vieną kartą. „Skype“ skambutį jis atliko UAB „E.“ ofise telefonu. Jis nepamena, ar skambutį atliko iš savo tėvo telefono ar iš savo. Su vyriškiu kalbėjo rusiškai. Pokalbio metu paklausė, ar tai OU „A.“, jam buvo atsakyta teigiamai. Kiek žino, J. L. su įmonės OU „A.“ atstovu kalbėjo daug kartų. Sudarius sutartį su šia įmone, UAB „E.“ atliko avansinį mokėjimą. Apie avansinių pinigų perdavimą Estijos įmonės atstovui gali paaiškinti, kad pirmą kartą, kai buvo sumokėta dalis avanso, tą dieną jis parnešė pinigus iš banko ir atėjęs į UAB „E.“ ofisą, jo ten jau laukė J. L. ir keturi nepažįstami asmenys. M. L. teigė, kad šiuos asmenis matė pirmą kartą. Vienas iš jų, kuris pasirašė sutartį, kiek suprato, buvo įmonės OU „A.“ atstovas, nes jis sutarties punktus derino su J. L.. Kiti du iš jų buvo labai aukšti, stambūs, bet jie tik tarpusavyje kalbėjosi, su jais jie nieko nekalbėjo. Ketvirtas (kaip jis atrodė, neatsimena) kalbėjo ir su Estijos įmonės direktoriumi prisistačiusiu asmeniu, ir su J. L.. Visas pokalbis vyko rusiškai. M. L. matė, kad tėtis ant darbo stalo turėjo įmonės OU „A.“ dokumentus, taip pat jau buvo parengta ir sutartis tarp UAB „E.“ ir Estijos įmonės OU „A.“. Tėtis pasakė, kad sutartis yra gera ir tėčio nurodymu jis ją pasirašė, taip pat ją pasirašė ir minėtas Estijos įmonės atstovas, kuris su J. L. derino sutarties punktus. Kai antrą kartą iš banko M. L. nuėmė pinigus, juos atnešė vėl į ofisą, kur jo laukė tėtis. Estijos įmonės atstovų dar nebuvo, jie atvažiavo po kažkiek laiko ir vėl buvo tie patys keturi asmenys. Kokiu transportu šie asmenys atvyko ir pirmą ir antrą kartą, nežino. Apie tai, kad sudaryta sutartis su minėta Estijos įmone, buvo žinoma ir AB „L.“. Kadangi UAB „E.“ turėjo sudariusi faktoringo sutartį, todėl pradėjus minėtos sutarties su Estijos įmone vykdymą, UAB „E.“ AB „L.“ būtų grąžinusi susidariusį įsiskolinimą maždaug per pusę metų, nes UAB „E.“ mėnesio apyvarta buvo apie 2-2.5 milijonų Lt. Nepamena konkretaus įsiskolinimo dydžio AB „L.“, tačiau UAB „E.“ tai nebuvo labai didelė pinigų suma. Kiek žino, 2013 metų viduryje, pakilus elektros kainoms, sunkumų atsiskaityti turėjo visi nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, kurių didžioji dauguma vėliau bankrutavo. Tačiau nepaisant to, 2013 m. gruodžio mėnesį AB „L.“ neteisėtai nutraukė balansavimo sutartį, ko pasekoje buvo panaikinta licencija UAB „E.“ ir bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos. Dėl neteisėto balansavimo sutarties nutraukimo UAB „E.“ kreipėsi į teismą ir paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė nutraukti balansavimo sutartį. Kadangi AB „L.“ nevykdė teismo sprendimo, todėl UAB „E.“ kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Veiklos pradžioje elektros energiją pagal tiesioginius sandorius UAB „E.“ pirko iš AB „L. E.“, o vėliau pagal tiesioginius sandorius bendrovė pirko elektros energiją iš Estijos juridinių asmenų – „B. E. P.“, „B. E. S.“. Energijos tiekėjus „B. E. P.“ ir „B. E. S.“ surado J. L.. Vėliau, pakilus elektros energijos kainai, tapo ekonomiškai nenaudinga (netgi nuostolinga) pirkti elektros energiją iš Estijos partnerių, ir nuo 2013 metų vidurio jų bendrovė elektros energijos iš jų nebepirko. Visi atsiskaitymai su šiomis Estijos įmonėmis vyko tiktai pavedimais, todėl visi pavedimai atsispindi UAB „E.“ banko sąskaitų išrašuose. Kažkas iš jų verslo partnerių Estijoje tuomet rekomendavo įmonę OU „A.“ bei davė jų kontaktus, su kuriais jis susisiekė, o vėliau perdavė ir derybas tęsė J. L.. M. L. žino, kad tolesnis bendravimas vyko tarp minėtos įmonės atstovų ir J. L.. J. L. nurodymu jis perdavė pinigus ir pasirašė sutartį. Sutarties projektą ir pačią sutartį parengė Estijos įmonė. Verslo partnerių iš Estijos įgaliojimus ir galimybę atstovauti įmonę bei sudaryti sandorį patikrino pats J. L. ir tuomet davė jam nurodymą pasirašyti sutartį ir sumokėti pinigus. Kiek pamena, lyg ir buvo akcininko ar vadovo sprendimas sudaryti tokį sandorį. Minėtas dokumentas greičiausiai turėtų būti pas įmonės bankroto administratorių. Sutarties sudarymas su minėta Estijos įmone buvo inicijuotas ir sutartis sudaryta tik Vilniaus apygardos teismui pritaikius laikinąsias priemones dėl sutarties su AB „L.“ tęstinumo ir J. L. iniciatyva. Su minėta Estijos įmone UAB „E.“ nespėjo pradėti dirbti, nes AB „L.“ 2014 metų pradžioje nutraukė balansavimo sutartį su UAB „E.“. AB „L.“ yra vienintelis Lietuvoje balansavimo elektros energijos tiekėjas, o vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklos, neturint balansavimo sutarties su AB „L.“, neįmanoma, todėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija panaikino licenciją. Faktiškai UAB „E.“ nebevykdė tiesioginės veiklos nuo 2014 m. vasario mėnesio, kuomet bendrovei buvo panaikinta nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencija. Jau po bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „E.“ neatliko jokių mokėjimų. Visą darbo minėtoje bendrovėje laikotarpį jis atlikdavo tas pačias funkcijas, jis buvo atsakingas už UAB „E.“ pardavimų padalinio darbą ir už derybų, susijusių su įmonės finansavimu, vedimą. M. L., kaip UAB „E.“ darbuotojas, įmonės vadovo nurodymu vykdė ir elektros energijos tiekėjų paiešką. Jis 2013 metų pabaigoje buvo paskirtas UAB „E.“ laikinai einančiu direktoriaus pareigas. Kadangi 2013 metų pabaigoje su Estijos įmone jau buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis ir reikėjo atlikti avansinius mokėjimus pagal sudarytą sutartį, Estijos įmonės pageidavimu (viena iš sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo) avansą pagal sutartį gauti grynaisiais pinigais, todėl buvo nuspręsta iki Estijos įmonės atstovų atvykimo iš UAB „E.“ sąskaitos išgryninti atitinkamai 2013 m. lapkričio 29 d. – 650000 Eur, 2013 m. gruodžio 6 d. – 200000 Eur pinigų sumas. Minėti pinigai buvo sumokėti Estijos įmonės, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo, atstovams, kurių vardų ir pavardžių neprisimena. Apie tai, kad nuimtos nurodytos pinigų sumos grynaisiais pinigais buvo sumokėtos Estijos įmonės atstovui vykdant sudarytą sutartį atsispindi UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriuose yra pasirašęs Estijos įmonės atstovas ir šiuo metu minėti dokumentai, patvirtinantys jo pinigų perdavimą minėtos įmonės atstovui, yra pas BUAB „E.“ bankroto administratorių. Taip pat minėti dokumentai berods buvo teikti ir AB „SEB bankas“, nes bankas domėjosi, dėl kokių priežasčių ir kokiam tikslui buvo gryninami pinigai. Dėl pinigų, reikalingų sandoriui su Estijos įmone OU „A.“ sudaryti ir apmokėti, išgryninimo, gali pasakyti tiek, kad jis pats to padaryti negalėjo, nes neturėjo tokių įgaliojimų. Vienintelis asmuo įmonėje turėjęs prieigą prie įmonės banko sąskaitos buvo J. L.. Tik J. L. nurodymu pinigai galėjo būti išduoti kitiems asmenims, taip pat ir M. L.. J. L. nurodymu, pareikštu bankui, pinigai banke buvo jam išduoti tik su tėvo kaip įmonės vadovo žinia ir reikalavimu. Pinigai buvo apskaityti UAB „E.“ apskaitoje. Pažymėtina ir tai, kad Estijos įmonė OU „A.“ gautus pinigus iš UAB „E.“ deklaravo ir teikė ataskaitas valstybinėms institucijoms (VMI mokestinio tyrimo duomenys). Be to, ir turimais duomenimis, minėta bendrovė buvo įsteigta dar 2008 m. gruodžio 16 d., išregistruota 2015 m. spalio 27 d., todėl sandorių sudarymo metu ji buvo veikianti ir nebuvo ką tik įsteigta. Iškėlus UAB „E.“ bankroto bylą, vykdant teismo nutartį, 2015 m. kovo 25 d. UAB „E.“ pasirašytinai perdavė visus turėtus bendrovės dokumentus bankroto administratoriui ir įmonės vadovas J. L. turėjo dokumentą, patvirtinantį UAB „E.“ dokumentų perdavimą. Kiek pamena, J. L. dokumentus perdavė R. G., kuris buvo paskirtas UAB „T.“ įgaliotuoju bankroto administratoriaus atstovu. Nežiūrint į įtemptus santykius su AB „L.“ ir jos trukdžius, UAB „E.“ planavo darbus, sutartis sudarinėjo su klientais ir apie jokį bankrotą neplanavo. Buvo tikėtasi, kad sudaryti sandoriai bus naudingi įmonei ir kad įmonė galės toliau tęsti bei vykdyti veiklą. Sau asmeniškai, savo paties ar kitų asmenų poreikiams, jokių iš UAB „E.“ banko sąskaitų nuimtų piniginių lėšų nepasisavino ir neiššvaistė. Dėl paskolos UAB „A.“ paaiškina, kad su šia įmone ir UAB „C.“ direktoriumi J. J. buvo pažįstami nuo 2007-2008 metų. Jis tuo metu, kiek pamena, vertėsi veikla, susijusia su nekilnojamojo turto vystymu ir prekyba. J. J. buvo UAB „C.“ direktorius ir minėta įmonė vykdė žemės darbų veiklą, finansuojamą ES lėšomis. Apie UAB „C.“ akcininkus nieko nežino. Santykiai su minėtu asmeniu buvo grįsti abipusiu pasitikėjimu, ne kartą vieni kietiems teikė pagalbą, taip pat ir finansinę. UAB „E.“ 2013 m. balandžio mėnesį susidarė apyvartinių lėšų trūkumas ir UAB „C.“, turėdama „laisvų pinigų“, sutiko bendrovei suteikti paskolą. Iš minėto asmens vadovaujamos įmonės 2013 m. balandžio 2 d. buvo paimtas 70000 Lt dydžio kreditas, kuris buvo grąžintas 2013 m. balandžio 11 d., viskas apie gautas ir suteiktas paskolas atsispindi UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose (paskolų registruose). Derybos dėl paskolų suteikimo buvo vedamos konkrečiai su J. J.. Skolinant pinigus visada būdavo sudaromos paskolos sutartys, kurios yra išsaugotos, ir UAB „E.“ yra visiškai atsiskaičiusi pagal paskolos sutartis su UAB „C.“. Vėliau tais pačiais metais J. J. kreipėsi į jį ir jo tėvą su prašymu dėl paskolos suteikimo UAB „A.“. UAB „A.“ vadovas buvo tas pats J. J., o kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, pastarasis yra ir bendrovės akcininkas. UAB „A.“ vykdė prekybą naftos siurbliais ir, kiek jam žinoma, turėjo žemės sklypą prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, esančio netoli Vilniaus, kurio rengiamas detalusis planas. Kiek jam žinoma, 2014 m. vasario-kovo mėnesiais po balansavimo sutarties tarp UAB „E.“ ir AB „L.“ nutraukimo, UAB „E.“ banko sąskaitoje buvo piniginės lėšos. UAB „E.“ nebegalėjo vykdyti veiklos ir vyko bylinėjimasis su AB „L.“ dėl balansavimo sutarties neteisėto nutraukimo ir susidariusio įsiskolinimo, todėl UAB „E.“ tikėjosi panaikinti neteisėtą sprendimą ir toliau, atgavus licenciją, vykdyti veiklą, todėl sutiko turimas pinigines lėšas laikinai paskolinti UAB „A.“, kuri sutiko mokėti 8 procentų metines palūkanas. Tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“ buvo sudaryta paskolos sutartis, kuri buvo pasirašyta UAB „E.“ ofise pas J. L. kabinete, pagal kurią UAB „E.“ paskolino 2450000 Lt UAB „A.“. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo jis pats, J. L. ir J. J.. Kiek pamena, J. L. dalį paskolos sumos UAB „A.“ išmokėjo grynais, o dalį bankiniu pavedimu. Pinigų paskolinimo faktą pagrindžiantys dokumentai yra pas BUAB „E.“ bankroto administratorių. Pagal minėtą paskolos sutartį paskola buvo suteikta, kiek pamena, 1,5 metų laikotarpiui. Paskola ir mokėtinos palūkanos pagal paskolos sutartį turėjo būti grąžintos kartu – viena įmoka, suėjus paskolos grąžinimo terminui. Visas derybas dėl paskolos sumos ir sutarties sąlygų vedė UAB „E.“ vadovas J. L.. Pinigų pagal šią sutartį M. L. nemokėjo. J. L. turėjo aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl visus sutarčių sąlygų klausimus įmonėje jis sprendė pats asmeniškai. J. L. suderinęs sutarčių nuostatas, duodavo nurodymus kitiems įmonės darbuotojams. Taip buvo ir sutarties su OU „A.“, ir UAB „A.“ atveju, kuomet parengus ir suderinus sutarties projektus, įmonės vadovas J. L. davė jam nurodymą jas pasirašyti. (t. 18, b. l. 75-79)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. parodė, kad dėl paskolos iš UAB „E.“ suteikimo buvo pradėta bendrauti maždaug 2013 m. rugsėjo mėnesį ar vasaros pabaigoje. Su tėvu V. J. kartu norėjo vykdyti verslą, susijusį su naftos įrenginių atsarginių dalių prekyba. Tam verslui buvo reikalingos apyvartinės lėšos detalių užpirkimui, nes jos dažniausiai apmokamos 100 procentų iš karto į priekį. Detalių reikėdavo laukti apie tris – keturis mėnesius. Detales buvo planuojama tiekti į „M. N.“, be to, tėvas turėjo pažįstamų Rusijoje ir Baltarusijoje, kur būtų galima parduoti tas detales. Jo vadovaujama įmonė buvo nauja, jis pats yra dirbęs kredito unijoje, todėl žinojo, kad naujoms įmonėms bankai tikrai nesuteiks paskolų, todėl teko ieškoti alternatyvių, galbūt brangesnių pinigų. UAB „A.“ akcininku ir direktoriumi tapo tuomet, kai jau beveik buvo sutarta, kad bus suteikta paskola. Turėjo kelias įmones ir nenorėjo maišyti veiklų. UAB „C.“, kurios direktoriumi buvo, užsiėmė žemės darbais, todėl nenorėjo įmonės velti į dar vieną veiklą ir nelabai galėjo užsiimti tokiais dalykais pagal įstatus. Savo tėvui norėjo sudaryti ne konkurenciją, o daugiau galimybių dalyvauti konkursuose. Nesiskolino pinigų iš tėvo ar jo įmonės, nes tėvo įmonė neturėjo galimybės paskolinti. Kaltinamasis teigė, kad tėvas norėjo jį įtraukti į savo verslą, bet tam verslui buvo reikalinga, kad įmonė turėtų savo apyvartinių lėšų. Jis įmonę perėmė iš savo sesers. Banke paskolos buvo neįmanoma gauti, todėl ieškojo alternatyvių variantų. UAB „A.“ iš esmės nevykdė veiklos, bankai tokioms įmonėms duodavo paskolas tik su nekilnojamojo turto įkeitimu. Prieš tai įmonės direktore ir akcininkė buvo jo sesuo I. P., įmonė greičiausiai iki to veiklos nevykdė. UAB „A.“ turėjo sklypą, kol šis sklypas nebuvo parduotas, buvo traukiamas į sąnaudas, o pardavus sklypą, buvo gautas pelnas. Finansinės veiklos, t. y. tokios, kaip kasdieninių sąskaitų išrašymas, kažkokių paslaugų teikimas, įmonė nevykdė. Pardavus sklypą, pasidengė visi nuostoliai ir paskola, kuri buvo paimta. Tuo metu dėl paskolos kreipėsi ne tik į UAB „E.“. M. L. pažinojo seniai, UAB „E.“ atrodė gana solidžiai, todėl tiesiog paprašė paslaugos. J. J. nurodė, kad UAB „E.“ skolino 70000 Lt 2013 m. kovo mėnesį. Jis žinojo, kad UAB „E.“ užsiima elektros pardavimu. Paskola, kurią suteikė įmonei, labai greitai ir laiku buvo grąžinta, jokių problemų dėl tos paskolos grąžinimo nebuvo. Įmonėje buvo daug darbuotojų, ofisas buvo geroje vietoje, pačiame centre. J. L. pažinojo kaip M. L. tėvą, kreipėsi į M. L., ar galėtų suteikti paskolą iki dviejų ar dviejų su puse milijonų. Kaltinamasis aiškino, kad detalės, kuriomis ketino prekliauti, yra gaminamos iki pusės metų, o UAB „M. N.“ atsiskaitymą vykdo po prekių pristatymo praėjus trims mėnesiams, todėl vieno užsakymo įvykdymo laikotarpis būdavo apie devyni mėnesiai. Dėl šios priežasties reikėjo didesnės pinigų sumos apyvartai. Už du milijonus ir ketino įsigyti detalių. Apie savo ketinimus iš pradžių papasakojo M. L., t. y. paaiškino, kad ketina užsiimti prekyba detalėmis, kad pinigai nebus išleisti tuščiai, jog turi patirties įvairiose srityse. Ta sritis galbūt nebuvo jo stiprioji pusė, bet jis ruošėsi veikti su savo tėvu, kuris toje sferoje turi 20-25 metus patirties. Jeigu pinigai būtų skirti naftos siurbliams, viską būtų daręs su tėvu ar per tėvą, o jei kažkur kitur, tai su tais, kurie turi šioje sferoje patirties ir žinių. Pokalbis su M. L. vyko maždaug 2013 m. lapkričio viduryje. M. L. paminėjo, kad pats sprendimų nelabai priiminėja, gali viską perduoti J. L., kuris priiminėja sprendimas. Praėjus kažkuriam laikui, M. L. pasakė, kad galima susitikti su J. L. ir aptarti visas sąlygas, jog preliminariai sutiks išduoti paskolą. Per M. L. dar iki susitikimo su J. L. buvo derinamos sąlygos dėl sumos, dėl terminų, ar galės išduoti tokią paskolą. Sutarties detalės, palūkanos buvo derinamos susitikimo metu. M. L. tik perdavė, ar UAB „E.“ galės suteikti paskolą ar negalės. Susitikimo su J. L. metu buvo įvardintos palūkanas, kuriomis galėtų suteikti paskolą, terminas. Detalės, kurios buvo surašytos sutartyje, buvo derinamos ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Niekas nekėlė klausimų, kaip bus užtikrinta paskola. Žemės sklypas buvo įkeistas kredito unijai. Pasirašė sutartį ir etapais buvo išmokėti pinigai. J. L. minėjo, kad jis yra teisininkas ir suruoš visą sutartį. Dviejų metų grąžinimo laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo konkrečios pinigų sumo išmokėjimo. Kaltinamasis teigė, kad gavęs kažkiek pinigų, naudojo juos UAB „A.“ veiklai, važiavo su tėvu pirkti detalių, kurias po to pardavė Rusijoje. Kiek tiksliai pinigų buvo išleista detalių pirkimui, negali pasakyti, turėjo būti apie 700000 Lt. Kol nebuvo kito užsakymo, pinigai buvo naudojami įmonės apyvartinėms lėšoms. Rusijos įmonė atsiskaitė su UAB „A.“. Ne visos detalės buvo parduotos, o tik jų dalis. Kiek buvo sumokėta už detales, neprisimena. Gali būti, kad buvo sumokėta iki 200000 Lt. Dalis pinigų buvo paskolinta UAB „C.“. Visi kiti pinigai buvo įmonės sąskaitoje. Buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuri buvo perduota H. S.. Įmonės vadovu buvo nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. kovo 24 d. Akcininkų sprendimas dėl atleidimo galimai buvo priimtas 2014 m. kovo 18 d., bet VĮ „Registrų centras“ viskas įforminta vėliau. Įmonė negali būti be direktoriaus. Per keturis mėnesius viskas pasibaigė, nes įvyko tik vienas pardavimas Rusijos įmonei, kitų užsakymų nebuvo. Parduoti įmonę gavo pasiūlymą iš pažįstamų Baltarusijoje. Už įmonę siūlė sumokėti 30000 Lt. Su pasiūlymu sutiko. Informavo J. L. apie tai, kad parduoda įmonę. Kai galutinai buvo sutarta dėl įmonės kainos, H. S. atvyko į Lietuvą. Prieš tai buvo atsiųsti visi reikalingi dokumentai, susiję su sandorio sudarymu. Kai atvyko H. S., visi reikiami dokumentai buvo sutvarkyti. J. J. teigė, kad jis informavo įmonės pirkėjus, jog įmonė yra skolinga, kad yra paskola, kurią reikės grąžinti 2015 metais. Jiems viskas tiko. J. L. neprieštaravo tokiems pasikeitimams, neliepė paskolos grąžinti anksčiau laiko. Įmonės perdavimo metu sąskaitoje buvo virš 700000 Lt, įmonėje buvo likę apyvartinių lėšų, turto. H. S. buvo įgaliotas asmuo atlikti įmonės perrašymo veiksmus, ji buvo ne akcininkė, o direktorė. Į UAB „M.“ buvo pervedamos lėšos ir tuo metu, kai jis jau nebuvo UAB „A.“ vadovu, nes buvo pasirašytos paskolos sutartys, buvo įsipareigojimai. Kai perdavinėjo dokumentus – VĮ „Registrų centras“ išrašus, antspaudą – perdavė ir šias paskolos sutartis. Pavedimai buvo padaryti pagal sutartis. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „M.“ grąžino tą paskolą UAB „A.“. Kiek pamena, tai atsispindi ir eksperto išvadose, yra prikabinti ir kasos orderiai. Su tais pinigų pervedimais jis nėra susijęs, neturėjo prisijungimo prie sąskaitų. Kai nebebuvo įmonės direktoriumi, buvo perduoti visi dokumentai, įmonės įsipareigojimai, kuriuos turėjo įvykdyti UAB „A.“. Kai tapo UAB „A.“ direktoriumi, kartu su sese nuėjo į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdoje ir atliko reikiamą procedūrą. Nuėjo į VĮ „Registrų centras“, banką. „M. T. K.“ buvo viena sąskaita, o „Šiaulių bankas“ pats atsidarė kitą sąskaitą. Sudarė naujas sutartis su „M. T. K.“. Buvo perrašytos sutartys, išduodami nauji įgaliojimai, prisijungimo kortelės. Įmonės direktoriumi tapo nuo 2013 m. gruodžio 3 d. Apie tai, kad juridinio asmens anketoje nurodytas paskolos dydis iš UAB „E.“ 150000 Lt, gali paaiškinti, kad tuo metu tiek buvo pervesta. Per visą gruodžio mėnesį buvo išmokėti 275000 Lt, o ten buvo nurodytas tik pirmas pavedimas. Kai buvo pasirašoma paskolos sutartis su UAB „E.“ J. L. buvo patalpose, bet paminėjo, kad jis atostogauja ir nurodė M. L. pasirašyti sutartį. Nežino, kas pasirinko sutarties pasirašymo datą ir laiką. UAB „B.“, įsigydama įmonę, neatliko vertinimo, viską atspindi balansas, kad yra žemės sklypas, kad paskola už jį paimta. Viskas buvo pas buhalterę, viskas buvo suvesta, liudytoja I. D. patvirtino dėl kortelių, kad pas ją viskas buvo, kad ji vedė balansus ir bet kada buvo galima paprašyti duomenų iš programos. Mano, kad asmenys, įsigiję įmonę, visus dokumentus gavo tiesiogiai iš buhalterės. Iš jo šie asmenys žinojo, kad yra sklypas, jog yra paskola, kad dalis neišnaudota. Pirkėjus žodžiu informavo apie įmonės turimą turtą ir apie jos įsipareigojimus, o visa kita jie galėjo gauti iš buhalterės. Dėl įmonės pardavimo derėjosi su žmonėmis, kurie užsiiminėjo tomis pačiomis detalėmis, per juos ir pirko detales, nes dėl Baltarusijos vidinių tvarkų dažiausiai tiesiogiai negalima iš gamyklos nupirkti. Įmonės pirkėjų vardų neprisiminė, jie buvo įmonės „B.“ atstovai. Kaltinamasis negalėjo atsakyti, ar sutartyje tarp UAB „A.“ ir UAB „C.“ buvo numatytos kažkokios baudos, netesybos, jeigu sutartis bus neįvykdyta, paskola bus nesuteikta. „B.“ yra Rusijos įmonė. Dalį paskolų UAB „A.“ suteikė jo vadovavimo metu, o kitas sutartis perdavė įmonės pirkėjams ir jie galėjo jas vykdyti arba nutraukti. Viską perdavė UAB „A.“ ir daugiau nežino, kaip ten viskas vyko. UAB „E.“ 250000 Lt perdavė grynaisiais. Tie pinigai buvo perduodami su kasos pajamų orderiu, nes reikėjo įtraukti pinigus į apskaitą. Detales pirko už grynuosius, jos buvo pervežtos į muitinės terminalą UAB „F.“ ir muitinės tarpininkas deklaravo detalių pirkimą. Detales pirko iš Baltarusijos. Mokėjimas įvyko muitinėje, Lietuvoje. Apie tai, kaip H. S. buvo perduoti bankiniai prisijungimai, gali patikslinti, kad „Šiaulių bankas“ galbūt nėra pateikęs duomenų, nes asmeniškai gavo iš H. S. pavedimą už akcijas. Pervedė pinigus į jo sąskaitą. H. S. darė pavedimą iš „Šiaulių bankas“ į jo asmeninę sąskaitą. Ji turėjo daryti pavedimą iš UAB „A.“ sąskaitos, turėjo būti kažkoks tarptautinis pavedimas arba ji kaip fizinis asmuo turėjo atlikti pavedimą. I. D. minėjo, kad visas korteles turėjo ji. Banke buvo pildoma tokia pat anketa, duodami nauji įgaliojimai. Visi kaltinamojo įgaliojimai buvo nutraukiami. UAB „M.“ yra ne kaltinamojo įmonė. UAB „A.“ buvo daryta keletas pavedimų, turėjo prisijungimo korteles. Šiuos prisijungimo duomenis perdavė buhalterei įmonės pardavimo dieną. Buhalterė turi visų dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. J. L. nurodė M. L. pasirašyti paskolos sutartį, nes jis pats tuo metu buvo atostogose. J. J. tvirtino, kad visos prisijungimo kortelės buvo perduotos H. S.. Kortelę tikrai perdavė H. S., ją galimai perdavė tuo metu, kai buvo banke, o galutinis dokumentų perėmimas buvo pas buhalterę. Šiuo metu jis nėra UAB „C.“ vadovas. J. L. jis yra bendravęs, tačiau negali teigti, kad jį pažįsta. Su J. L. bendravo dėl paskolos sutarties sąlygų. Su juo buvo susitikęs ofise po to, kai buvo gautas patvirtinimas, kad suteiks paskolą. Keletą kartų bendravo tiesiogiai. M. L. pareigų nežinojo. UAB „A.“ skolinosi ne iš M. L., o iš UAB „E.“, nes ši įmonė sudarė tikrai labai pajėgos įmonės įvaizdį, buvo ofisas pačiame centre. M. L. tuo metu pažinojo jau 10 metų. Kai UAB „E.“ reikėjo kažkokios finansinės pagalbos, kaltinamasis ją suteikė, paskola buvo grąžinta laiku, su palūkanomis. UAB „A.“, gavęs pinigus iš UAB „E.“, paskolino UAB „C.“ ir UAB „M.“. Tarp UAB „A.“ ir UAB „C.“ bei UAB „M.“ buvo pasirašytos paskolos sutartys ir pervesti pinigai pagal paskolos sutartis. UAB „M.“ grąžino paskolą UAB „A.“. Paskolos sutartyse nebuvo nurodyta paskolos paskirtis. UAB „A.“ turėjo nepanaudotų pinigų, už juos reikėjo mokėti palūkanas, todėl tikriausiai ir buvo nuspręsta perskolinti pinigus. UAB „A.“ skolinosi didelę pinigų sumą, nes buvo paskaičiuota, kiek maždaug reikėtų pinigų, jeigu būtų laimėtas „M. N.“ konkursas. „M. N.“ atsiskaito už prekes tik po trijų mėnesių, todėl, turint mažą pinigų sumą, būtų galima sudalyvauti tik viename ar dviejuose konkursuose. Už gautą paskolą niekam nebuvo atsilyginta. UAB „A.“ gavo pinigus iš UAB „E.“, ne iš M. L.. J. J. patvirtino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog įmonės pardavimas buvo numatytas iš anksto, reikėjo pradėti verslą, galimiems naujiems šeimininkams įrodyti, jog verslas perspektyvus. Taip teigė, nes po to, kai buvo gautas pasiūlymas iš Baltarusijos žmonių, kad, jeigu nesiseka verslas, jie gali perimti jį, nes turi daugiau patirties, pasiūlė nupirkti įmonę. Buvo sutarta, kad įmonę nupirks už 30000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, jog įmonę buvo planuojama parduoti, galimai mintyse turėjo nurodytą procedūrą. Įsigydamas UAB „A.“, neketino jos parduoti. Sprendimas dėl įmonės pardavimo buvo priimtas tik po kelių mėnesių, kai nebuvo tiek daug užsakymų, kiek planuota. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kaip jis ketino įrodyti, kad verslas perspektyvus, neprisiminė, ką turėjo galvoje duodamas tokius parodymus. Derybos buvo vedamos su žmonėmis iš Baltarusijos, o kai atvažiavo H. S. su visais dokumentais, įgaliojimais, pamatė, kad akcininkai bus Rusijos kompanija. H. S. dalyvavo poroje susitikimų, kai kaltinamasis važiavo į Baltarusiją. Ji, aišku, jokių sprendimų nepriiminėjo, ji buvo galimai kaip statytinis direktorius. M. L. negalėjo pats priimti sprendimo dėl paskolos, jis viską perduodavo tėvui, M. L. taip pat pranešė apie J. L. poziciją dėl paskolos. Vyko diskusija apie tai, kuo UAB „A.“ užsiims, kur bus naudojami pinigai, t. y. normalūs klausimai. Kaltinamasis nurodė, kad jis informavo, jog dalis pinigų ir apskritai pagrindinė įmonės veikla bus susijusi su naftos siurblių prekyba. Detaliai paskolos sutartyje nebuvo numatyti konkretūs pinigų panaudojimo būdai. Statytinis vadovas taip pat turi suprasti apie verslą ir žinoti, ką pasirašo, kur keliauja ir visa kita. Visos apklausos vyko po įmonės pardavimo, todėl ir susidarė nuomonė, kad H. S. buvo kaip statytinė, formali vadovė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad H. S. susijusi su verslu, o teisiamojo posėdžio metu aiškina, kad ji buvo statytinė, nes taip supranta, kad ji susijusi su verslu, bet nėra akcininkas. Statytinis žmogus yra direktorius, bet koks pasamdytas žmogus, šiuo atveju – direktorius, kurį akcininkai gali bet kada atleisti. Ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad įspėjo M. L., jog galimai UAB „A.“ bus parduota, tačiau sprendimas parduoti įmonę nebuvo suplanuotas iš anksto, t. y. prieš perkant „A.“. Sprendimas parduoti įmonę buvo priimtas tik tuomet, kai tapo įmonės akcininku ir direktoriumi. Rusijos įmonė įgaliojo H. S. atlikti visus veiksmus nuperkant „A.“. Įgaliojimą turėjo pasirašyti akcininkai. Su H. S. buvo VĮ „Registrų centras“, „Šiaulių bankas“, pas I. D. ir kitą dieną buvo nuvažiavę į Klaipėdą, į kredito uniją „M. T. K.“. Kaltinamasis parodė H. S., kur yra kredito įstaiga, kur H. S. užsipildė reikiamus dokumentus susijusius su atstovavimu ir pan. Kai buvo pasirašinėjama paskolos sutartis, nebuvo kalbos su M. L., kad UAB „A.“ bus parduodama. Tuo metu buvo derybos tik dėl paskolos ir dėl verslo pradžios. J. J. neprisiminė, ar M. L. bei UAB „E.“ kažkaip informavo, kad galimai UAB „A.“ bus parduota, galimai apie įmonės pardavimą informavo po fakto. Informavo žodžiu, iš pradžių informavo M. L., po to informavo ir J. L.. Kai informavo, J. L. nebuvo labai patenkintas, tačiau kaltinamasis pasakė, kad paskola bus grąžinta, jog tiki, kad paskola bus grąžinta. UAB „A.“ paskola iš UAB „E.“ buvo imama siekiant kelių tikslų, t. y. naftos siurblių verslo pradžiai ir UAB „C.“ verslo pradžiai. Visus prisijungimo kodus prie elektroninės bankininkystės perdavė H. S..

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad jis UAB „A.“ vadovu ir akcininku tapo 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje ir buvo iki 2014 m. kovo 18 d., kai akcijas pardavė Rusijos Federacijos bendrovei OOO „B.“, atstovaujamai H. S.. UAB „A.“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini), jos veikla – prekyba naftos siurbliais ir jų atsarginėmis dalimis. UAB „C.“ vadovu jis tapo maždaug 2013 m. gruodžio mėnesį ir yra iki šiol. Šios bendrovės vienintelis akcininkas yra jo tėvas V. J.. UAB „C.“ registruota (duomenys neskelbtini) rajone, adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini). J. J. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Patalpas nuomojasi iš UAB „M.“, bendrovės veikla – statybų verslo pradžia, priešstatybiniai darbai. UAB „M.“ vadovas ir akcininkas yra J. J. draugas D. L., bendrovės veikla analogiška – statybų verslo pradžia, priešstatybiniai darbai. Šioje bendrovėje J. J. nėra dirbęs, akcijų nėra turėjęs. UAB „E.“ direktoriaus ir akcininko J. L. J. J. nepažįsta, nėra bendravęs, tačiau yra jį matęs šios bendrovės biure (duomenys neskelbtini). M. L. pažįsta maždaug 10 metų, tuo metu abu dirbo nekilnojamojo turto sferoje. Žino, kad dabar jis dirba UAB „E.“, tačiau nežino, kokiose pareigose dirba. J. J. teigė, kad 2013 metų rudenį kreipėsi į M. L., prašydamas UAB „E.“ suteikti paskolą jo vadovaujamai UAB „A.“. UAB „A.“ buvo tik pradėjusi savo veiklą ir žinojo, kad bankas tokiai bendrovei nesuteiks paskolos, todėl ieškojo privataus finansavimo šaltinio. Kreipėsi būtent į M. L., nes jį pažinojo apie 10 metų, be to, UAB „E.“, kurioje jis dirba ir kuriai vadovauja jo tėvas, sudarė finansiškai pajėgios bendrovės įvaizdį. Su UAB „E.“ nei UAB „A.“, nei UAB „C.“, nei UAB „M.“ jokių verslo reikalų neturėjo, išskyrus šią UAB „A.“ paskolą. UAB „E.“ ir UAB „A.“ 2013 metų pabaigoje pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „E.“ dviem ar trim metams suteikė UAB „A.“ iki 2200000 Lt paskolą. Šiuos pinigus UAB „A.“ gavo per keturis-penkis pavedimus. Toliau UAB „A.“ dalį gautų lėšų, t. y. apie 64000 Lt, pervedė į UAB „C.“, pavedimo paskirtis buvo nurodyta paskola. UAB „C.“ šiuo pinigus (visą sumą) panaudojo savo turimos paskolos kredito unijos „M. T. K.“ dengimui (tuo metu buvo susidaręs įsiskolinimas). Apie 510000 Lt UAB „A.“ pervedė UAB „M.“, įformindama kaip paskolą. Kokiam laikotarpiui buvo įformintos šios paskolos, nebeprisimena. UAB „M.“ visą sumą panaudojo kredito, gauto iš kredito unijos „C.“ daliniam dengimui. Abiem atvejais pinigai buvo pervedami bankiniu pavedimu ir įmonių finansinėse atskaitomybėse atsispindi šie įsiskolinimai UAB „A.“. Jo vadovavimo laikotarpiu UAB „A.“ vardu buvo sudaryti keli sandoriai su Baltarusijos įmonėmis dėl naftos siurblių detalių tiekimo ir paskola, gauta iš UAB „E.“, buvo naudojama atsiskaitymams su šiais tiekėjais. Atsiskaitant su Baltarusijos tiekėjais bankinių pavedimų nedarė, o mokėjo pinigus grynais gavęs prekes prie muitinės sandėlių. Prieš tai pinigus iš UAB „A.“ sąskaitos nusiimdavo grynais (nes mokant grynais, tiekėjai suteikdavo 10 procentų nuolaidą) ir keisdavo į užsienio valiutą (kokią tiksliai neatsimena). Prekių tiekimą gali patvirtinti muitinėje esantys dokumentai. UAB „A.“ Baltarusijos tiekėjams iš viso sumokėjo apie 750000 Lt. UAB „A.“ 2014 m. kovo 18 d., kai buvo parduotos akcijos, sąskaitoje ir bendrovės kasoje dar buvo likę apie 700000 Lt nepanaudotų pinigų (kasoje grynais buvo mažai – iki 15000 Lt). Akcijų pardavimo metu buvo pasirašytas ir priėmimo-perdavimo aktas, tačiau šiuo metu jo neturi. Savo kaltės nepripažįsta, nes apie UAB „E.“ turimus įsipareigojimus tiekėjams ar kitus veiklos klausimus jis nieko nežinojo, dėl padėjimo išvengti UAB „E.“ turtinių prievolių nei su M. L., nei su J. L. nesitarė. Gautas paskolas panaudojo įmonių veiklai, kaip paaiškino aukščiau, ir tai gali pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais (t. 19, b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. taip pat parodė, kad UAB „A.“ akcininku ir vadovu tapo 2013 m. gruodžio 3 d. Tuo metu jis jau buvo UAB „C.“ direktoriumi, juo paskirtas buvo nuo 2012 metų. Tam, kad vienos įmonės neapkrauti keliomis veiklos kryptimis, nutarė įsteigti naują įmonę, nes ketino pradėti verslą su naftos siurbliais ir jų atsarginėmis dalimis. Turėjo tiesioginių ryšių su Baltarusijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mašinų gamyklomis, gaminančiomis siurblius ir jų atsargines dalis, turėjo informacijos apie tai, kad „M. N.“ ruošiasi keisti pasenusią ir nusidėvėjusią gamyklos įrangą, todėl nusprendė, kad tai būtų perspektyvus verslas. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir su tėvo įmone ne vienus metus tiekė iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gamyklų perkamą įrangą. UAB „A.“ jau buvo įsteigta, jis ją perpirko, tapdamas jos savininku ir vadovu. Bendrovės biuro patalpos buvo (duomenys neskelbtini), nuomavo patalpas iš savininkų UAB „S.“. Registruota įmonės veikla, kaip ir minėjo, prekyba naftos siurbliais ir jų atsarginėmis dalimis. Dar prieš pirkdamas įmonę žinojo, kad bus reikalingos apyvartinės lėšos įmonės veiklai pradėti. Nei į vieną banką net nesikreipė ir nebandė gauti paskolos tokiai taip vadinamai „egzotiškai“ veiklai, žinodamas, kad bus atsisakyta išduoti paskolą. Pats J. J. yra dirbęs kredito unijoje „M. T. K.“, susidūrė su paskolų suteikimu. Jis gali patvirtinti, kad kol nebuvo sutarta su M. L., jog UAB „E.“ išduos paskolą jo įmonei, neįsigijo UAB „A.“, o tuo metu M. L. taip pat ne iš karto davė sutikimą, vis abejojo ir norėjo įsitikinti, kad paskola bus grąžinta. Tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ sutartis buvo pasirašyta 2013 m. gruodžio 12 d. Jokių dokumentų, pagrindžiančių UAB „A.“ verslo perspektyvą J. J. M. L. nepateikė, viską paaiškino tik žodžiu. UAB „C.“ 2013 metų vasarą skolino pinigus UAB „E.“, taip pat tik žodžiu pagrindus grąžinimo galimybę. Dėl to, mano ir buvo M. L. pasitikėjimas. Sutartimi patvirtinta, kad UAB „E.“ suteikia UAB „A.“ dalimis iki 3000000 Lt, kurių paskolinimui numatomas galutinis terminas iki 2014 m. kovo 15 d. Pagal sutarties sąlygas kiekviena paskolos suma suteikiama dviejų metų terminui, skaičiuojamam nuo pinigų įskaitymo į UAB „A.“ banko sąskaitą dienos. Iš viso jis pasiskolino iš UAB „E.“ 2200000 Lt. Pats M. L. po paskutinio pervedimo J. J. įspėjo, kad tai paskutinis pervedimas ir „E.“ didesnės sumos paskolos neturi galimybių suteikti. Naftos siurblių įgijimo procedūra paremta būtent turėjimu apyvartinių lėšų. Vykdant „M. N.“ užsakymą, apmokama už gautą įrangą būdavo tik po kelių mėnesių, pateiktas užsakymas būdavo gaminamas kelis mėnesius, be to, po pateiktos įrangos kokybės patikrinimo, ji galėjo būti grąžinta gamyklai, o tokių atvejų buvo. Dalis pinigų buvo skirta padengti bendrovių „C.“ ir „M.“ paskolas iš kredito unijos „M. T. K.“ ir kredito unijos „C.“. J. J. vertina, kad tai UAB „A.“ verslo dalis. Tarp UAB „A.“ ir Rusijos Federacijos įmonės „L.“ 2014 m. vasario 3 d. buvo sudaryta sutartis dėl naftos siurblių atsarginių dalių pirkimo. Dalis specifikacijose nurodytų dalių buvo pateikta gamyklai. UAB „A.“ 2014 m. kovo mėnesį buvo parduota Rusijos Federacijos bendrovei „B.“, šiai įmonei atstovavo jos direktorė Baltarusijos pilietė H. S.. Tokia procedūra, t. y. įmonės pardavimas, buvo numatyta iš anksto. Jam reikėjo pradėti verslą, galimiems naujiems šeimininkams įrodyti, kad verslas perspektyvus. Apie Rusijos Federacijos bendrovę „B.“ žinojo iš verslo kontaktų su Baltarusijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gamyklomis. Iš matymo buvo pažįstamas ir su nauja direktore H. S., bet geriau pažįstamas su akcininkais. Dalį užsakytos įrangos J. J. paliko naujai įmonės direktorei, nes ne visa užsakyta įranga pagaminta. Dėl UAB „A.“ skolos UAB „E.“ mano, kad jokios grąžinimo rizikos nėra. Vertindamas UAB „A.“ verslo perspektyvas, J. J. įsitikinęs, kad paskola bus grąžinta kaip numatyta paskolos sutartyje (t. 19, b. l. 19-21).

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. taip pat parodė, kad numatytą verslo schemą UAB „A.“ turėjo tapti alternatyviu detalių pardavėju įmonei „O.“ ir taip užtikrinti tolimesnį bendradarbiavimą su „O.“, nes galvojo, kad detalių pirkimo iš „Te.“ mažėjimas gali būti susijęs su „O.“ atstovų negatyviu nusiteikimu prieš „Te.“ ar jos akcininką V. J.. Jo tėvas V. J. su naftos perdirbimo įmone jau dirbo apie 17 metų, šios įmonės šeimininkams tapus „O.“ įmonė gaudavo vis mažiau užsakymų, nors gamyklos įranga sena ir nusidėvėjusi, bet neskubama daryti naujų investicijų. Be to, dar buvo Rusijos rinka. Pagal vieną iš užsakymų gautos atsarginės dalys iš šių gamyklų buvo parduotos Rusijos gamyklai. Baltarusijos (duomenys neskelbtini) mašinų gamybos gamyklai iš pradžių J. J. išsiųsdavo paklausimą ir sužinodavo kontaktinį asmenį, per jį ir buvo tvarkomi tolimesni užsakymo dokumentai, tada buvo nurodomas tarpininkas – Baltarusijos įmonė, iš kurios UAB „A.“ pirks (duomenys neskelbtini) gamyklos pagal užsakymą pagamintas detales. Kiek jis prisimena, tokių sandorių buvo keturi, visais atvejais buvo vienas ir tas pats tarpininkas, bet dabar neprisimena tos Baltarusijos įmonės pavadinimo. Taigi (duomenys neskelbtini) mašinų gamykloje jokių kontaktų su UAB „A.“ nėra. (duomenys neskelbtini) mašinų gamyklą paminėjo, nes šiose Baltarusijos gamyklose galima įsigyti detales, skirtas naftos perdirbimo įmonei, bet realiai su šia gamykla verslo kontaktų nebuvo. Grįžtant prie (duomenys neskelbtini) mašinų gamyklos ir iš jos perkamų atsarginių dalių, gali pasakyti, kad su įmonės – tarpininko atstovu susitikdavo Baltarusijos muitinės departamente, ten jis pateikdavo savo įmonės dokumentus, transporto priemonės dokumentus, o pardavėjas pateikdavo prekės dokumentus. Sutvarkius muitinės procedūras, J. J. buvo išduodama muitinės deklaracija, nurodant prekę, jos gamintoją, pardavėją, pirkėją, apmokėjimo dokumentus. Kirsdamas Lietuvos sieną J. J. pateikdavo šią muitinės deklaraciją. Per tris dienas turėdavo taip pat sutvarkyti išmuitinimo procedūras. Visada kreipdavosi dėl to į muitinės tarpininką UAB „F.“, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mašinų gamyklos 2013 metų pabaigoje jis gavo informacijos, kad šios gamyklos produkcija domisi Rusijos įmonė „L.“. Kaip buvo gautas pranešimas, dabar neprisimena, bet buvo pasiūlyta veikti pagal schemą, kurioje UAB „A.“ atliktų tarpininko vaidmenį, parduodant gamyklos produkciją, reikalingą įmonei „L.“. J. J. aiškino, kad dabar nežino, kodėl buvo pasirinkta tokia schema, gal nenorėjo iš karto turėti reikalų su nauju klientu, t. y. bendrove „L.“, o paaiškinti tai, kad gamykla nesinaudojo įmone tarpininku, iš kurios jis pirkdavo gamyklos produkciją, gali tik tuo, kad už gamyklos produkciją apmokėdavo jos gavimo metu. Teko bendrauti su bendrovės „L.“ direktoriumi, bet pavardės jo neprisimena. Matė, kad tai Maskvoje registruota įmonė. Daugiau jokios informacijos apie ją neprisimena. Kaip minėjo anksčiau, UAB „A.“ pardavimas buvo suplanuotas, tačiau ne Rusijos Federacijos bendrovei „B.“, o Baltarusijos įmonei – tarpininkei, kurios pavadinimo dabar neprisimena. Bet vėliau šios įmonės atstovai atsisakė pirkti UAB „A.“ akcijas, o pasiūlė naują pirkėją, būtent bendrovę „B.“. Nieko iš šios bendrovės nepažįsta. Bendravo tik su nauja direktore H. S.. Su ja jau buvo pažįstamas iš matymo, buvo su ja susitikęs Babruiske, susitikimo su detalių pardavimo partneriais metu, todėl susidarė įspūdis, kad ji susijusi su šiuo verslu ir nėra atsitiktinis žmogus. Konkrečiai kokioje įmonėje dirbo ir kokiose pareigose, jis nežino. H. S. jis pasitiko oro uoste dieną prieš pasirašant UAB „A.“ akcijų pardavimo sutartį. Ji pasirašė visus reikalingus su pardavimu susijusius dokumentus, su ja kartu nuvažiavo pas įmonės buhalteriją tvarkiusią I. D., kur buvo pasirašytas įgaliojimas nuo naujos direktorės. Kitą dieną H. S. išvyko iš Lietuvos. Daugiau su ja niekada susitikęs nebuvo. Už įmonę jam buvo sumokėta 30000 Lt (t. 19, b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. taip pat parodė, kad pagal numatytą verslo schemą UAB „A.“ turėjo tapti alternatyviu naftos siurblių atsarginių detalių pardavėju įmonei „O.“, užimdama jo tėvo V. J. bendrovės „Te.“ vietą ir taip užtikrinti tolimesnį bendradarbiavimą su „O.“. Taip pat tikėjosi rasti tokios technikos pirkėjų Rusijos rinkoje. Dar kartą gali pakartoti, kad Baltarusijos (duomenys neskelbtini) mašinų gamyklai iš pradžių išsiųsdavo paklausimą elektroniniu paštu. Atsakyme apie galimybę pirkti užsakomas detales buvo nurodomas kontaktinis asmuo, per kurį ir buvo tvarkomi tolimesni užsakymo dokumentai. Iš šios gamyklos atstovo sužinodavo, kas bus tarpininkas, iš kurios UAB „A.“ pirks (duomenys neskelbtini) gamyklos pagal užsakymą pagamintas detales. Dabar jis tiksliai negali paaiškinti, kodėl negalėjo sudaryti sutarties su pačia gamykla, matomai buvo nustatytos tokios taisyklės, kad gamykla priima užsakymus tik per patvirtintus tarpininkus. Ankstesnių parodymų metu jis galimai suklydo Rusijos bendrovę „L.“ pavadindamas Baltarusijos bendrove – tarpininke, kurios pavadinimo negalėjo prisiminti. Dabar patvirtina, kad būtent ši Rusijos bendrovė „L.“ ir buvo ta įmonė tarpininkė. Taip pat galimai suklydo nurodydamas, kad sandorių dėl siurblių technikos tiekimo buvo keturi, dabar mano, jų galėjo būti ir mažiau. Taigi (duomenys neskelbtini) mašinų gamykloje jokių kontaktų su UAB „A.“ nėra fiksuota. Kaip minėjo, kirsdamas Lietuvos sieną pateikdavo muitinės deklaraciją, dėl išmuitinimo procedūrų visada kreipdavosi dėl to į muitinės tarpininką UAB „F.“, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. taip pat parodė, kad 2012 m. gruodžio 7 d. jis tapo UAB „C.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, o 2013 m. lapkričio 27 d. jis tapo UAB „A.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. UAB „C.“ įsigijo tam, kad pradėti dirbti vykdant užsakymus priešstatybiniams darbams. Kaip minėjo savo ankstesniuose parodymuose, UAB „A.“ įsigijo tam, kad vienos įmonės, t. y. anksčiau įsigytos statybos verslui vystyti UAB „C.“ neapkrauti keliomis veiklos kryptimis, be to, UAB „C.“ dalyvavo Europiniame projekte, todėl galėjo dalyvauti tik toje veikloje, kurią deklaravo verslo plane, todėl ir nutarė įsteigti, t. y. įsigyti naują įmonę, o būtent UAB „A.“, nes ketino pradėti verslą su naftos siurbliais ir jų atsarginėmis dalimis. Tos pačios apklausos metu taip pat yra minėjęs, kad UAB „A.“ ryžosi įsigyti tik sutaręs su UAB „E.“ dirbusiu M. L. ir gavęs tvirtą jo pažadą, kad UAB „E.“ suteiks UAB „A.“ apyvartinėms lėšoms suformuoti skirtą paskolą. UAB „C.“ 2012 metų vasarą skolino pinigus, kiek prisimena, virš 70000 Lt UAB „E.“ remiantis tik žodinėmis garantijomis. Dalį pasiskolintų pinigų iš UAB „E.“ pagal tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ sudarytą 2013 m. gruodžio 12 d. sutartį UAB „A.“ perpaskolino UAB „C.“. UAB „C.“ iš UAB „A.“ pasiskolino:

1) pagal 2013 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį 60000 Lt, pakolos grąžinimo terminas 2014 m. birželio 30 d;

2) pagal 2014 m. sausio 31 d. paskolos sutartį 64000 Lt, paskolos grąžinimo terminas 2014 m. liepos 31 d;

3) pagal 2014 m. vasario 26 d. paskolos sutartį 64000 Lt, paskolos grąžinimo terminas 2014 m. kovo 31 d.

Pagal 2014 m. kovo mėnesį sudarytą paskolos sutartį pasiskolino 36000 Lt. Kadangi šių abiejų UAB „A.“ ir UAB „C.“ akcininkas ir direktorius buvo pats J. J., tai iš esmės galiojo jo susitarimas su M. L. dėl paskolos. Viso UAB „C.“ iš UAB „A.“ gavo 224000 Lt. Iš gautos 224000 Lt paskolos 205000 Lt kaip ir iš anksto buvo numatyta, buvo panaudoti padengti kredito unijos „M. T. K.“ dėl paskolos Europiniam projektui įgyvendinti. Už paskolą buvo įsigytas vikšrinis buldozeris, mini vikšrinis ekskavatorius ir krovininis automobilis. 65 procentai iš panaudotų technikos pirkimui pinigų sumos buvo kompensuota arba tiksliau suteikta parama tokiai sumai. Iš minėtų 224000 Lt pasiskolintų iš UAB „A.“, likusi suma 19000 Lt buvo panaudota įmonės apyvartinėms lėšoms. UAB „C.“ grąžindama paskolą kredito unijai sumažino paskolos ir palūkanų dydį, atsirado galimybė grąžinti privalomąjį pajų. Yra tikras, kad paskola buvo panaudota pagrįstai sumažinant įmonės mokestines prievoles unijai (t. 19, b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. taip pat parodė, kad nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, tikslios dienos nepamena, jis buvo vienintelis UAB „A.“ vadovas ir akcininkas. Iš pradžių UAB „A.“ veikla buvo susijusi su nekilnojamu turtu, t. y. tarpininkavimas perkant – parduodant nekilnojamąjį turtą, o, kai buvo sutarta su M. L. dėl paskolos gavimo iš UAB „E.“ iki 3000000 Lt, nusprendė vykdyti veiklą, susijusią su naftos siurblių ir jos atsarginių dalių pirkimu – pardavimu. Šias detales įsigydavo iš (duomenys neskelbtini) mašinų gamybos gamyklos Baltarusijoje. Iki kol buvo gauta paskola iš UAB „E.“, UAB „A.“ jokių minėtų detalių įsigijusi nebuvo. Gavusi pinigus bendrovė pradėjo pirkti detales iš minėtos (duomenys neskelbtini) gamyklos. Ryšiai su (duomenys neskelbtini) gamykla užsimezgė per tėvą V. J.. UAB „A.“ per jo vadovavimo laikotarpį iš (duomenys neskelbtini) gamyklos du kartus vežėsi užsakytas detales, ir vieną kartą (duomenys neskelbtini) gamyklos atstovai atvežė detales jiems į Lietuvą. UAB „A.“ klientas, kuriam pardavė ir toliau tikėjosi parduoti detales, buvo AB „M. N.“. Nežino dėl kokių priežasčių, bet AB „M. N.“ atsisakė pirkti naftos siurblių detales, todėl jis nebematė perspektyvos tęsti šią veiklą, todėl buvo nuspręsta įmonę parduoti. Apie tai jis užsiminė (duomenys neskelbtini) gamyklos atstovams, su kuriais bendradarbiavo perkant detales, kurių vardų, pavardžių šiai dienai neprisimena, kontaktų, su kuriais dažniausiai bendraudavo telefonu ir jų elektroninių paštų adresų nėra išsisaugojęs. Taip pat juos jis informavo apie tai, kad UAB „A.“ yra paėmusi virš 2000000 Lt paskolą detalių pirkimui. Minėjo, kad iš šios paskolos buvo nupirktos ir naftos siurblių detalės. Jie pasiūlė nupirkti UAB „A.“ ir sutarė, kad jie atsiųs savo atstovą su visais įgaliojimais nupirkti UAB „A.“. Sutarė susitikti prie įvažiavimo į Minską, degalinėje. Į susitikimą važiavo J. J. su tėvu, kur degalinėje susitiko su (duomenys neskelbtini) gamyklos dviem atstovais, du vyrai, t. y. tie patys, per kuriuos pirko ir gamyklos detales, šiuo metu vardų ir pavardžių neatsimena. Kartu su jais buvo ir moteris, kuri pirko UAB „A.“. Susitikimo metu aptarė UAB „A.“ pardavimo kainą t. y. už 30000 Lt. Dėl bendrovės pardavimo, kainos derinimo pokalbis vyko tarp jo ir vieno iš (duomenys neskelbtini) gamyklos atstovo. J. J. suprato, kad moteris bus kaip įmonės, kuri įsigis UAB „A.“, atstovė, atvažiuos su visais reikalingais dokumentais: įgaliojimu ir pinigais. Ji derybose dėl įmonės pirkimo – pardavimo nedalyvavo. Po šio susitikimo maždaug 2-3 savaičių bėgyje moteris viena atvyko traukiniu į Vilnių, ją pasitiko Vilniaus traukinių stotyje, apgyvendino viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), prie sankryžos. Dar prieš atvykstant moteriai, J. J. į elektroninį paštą buvo gavęs įgaliojimą, kad ji atstovaus Rusijos įmonę „B.“, kuri ir įsigis UAB „A.“. Tada J. J. ir sužinojo, kad UAB „A.“ įsigis Rusijos įmonė „B.“. Jis parodė dokumentus VĮ „Registrų centras“ ir jiems patvirtinus, kad dokumentų pakanka parduoti bendrovę, kitą dieną moteris atvyko į Vilnių. Iš kokio elektroninio pašto ir kas tiksliai jam atsiuntė dokumentus, neatsimena, tačiau jis apie tai, kad dokumentai tinkami, informavo juos atsakydamas į tą patį elektroninį laišką. Atvykus moteriai, jie kartu nuvyko į VĮ „Registrų centras“, kur įformino bendrovės pardavimą, tuomet kartu su ja nuvažiavo į „Šiaulių bankas“ atstovybę, esančią (duomenys neskelbtini), kur moteris perėmė visus įgaliojimus tvarkyti ir valdyti UAB „A.“ sąskaitą. Banke jai buvo duoti nauji prisijungimai prie UAB „A.“ elektroninės bankininkystės, o jo turimi prisijungimai buvo anuliuoti. J. J. teigė, kad banke perdavė ir UAB „A.“ prisijungimo prie sąskaitos kodų generatorių, o kur po to moteris kodų generatorių padėjo, ar jį perdavė buhalterei, jis nežino. Bendrovės pardavimo dieną UAB „A.“ sąskaitoje buvo apie 270000 Eur, kurie ir liko sąskaitoje. Apie įmonę „B.“ jis pats asmeniškai nesidomėjo, apie ją jokios informacijos neturėjo, kokia veikla ji vertėsi, nežino, kas buvo įmonės akcininkai, nežino, jų nepažinojo, su jais niekada nekontaktavo. Kaip suprato, iš (duomenys neskelbtini) gamyklos atstovų, kad įsigijus UAB „A.“, toliau bus tęsiama veikla, susijusi su naftos siurblių ir jų atsarginių dalių prekyba. Visi UAB „A.“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti buhalteriją tvarkiusios buhalterės, pats asmeniškai moteriai jokių buhalterinių dokumentų jis neperdavė, viską turėjo sutvarkyti buhalterė. Jo pareiga buvo supažindinti su buhaltere ir organizuoti dokumentų perdavimą, ką ir padarė. Pats asmeniškai H. S. perdavė UAB „A.“ įstatus, antspaudą ir AB „Šiaulių bankas“ prisijungimo prie sąskaitos kodo generatorių. UAB „A.“ turėjo tik vieną sąskaitą, t. y. AB „Šiaulių bankas“, dėl mokėjimo kortelių, ar tokia iš viso buvo, nepamena. Jokio UAB „A.“ nekilnojamo turto akcijų pardavimo dienai nebuvo. Taip pat jis H. S. informavo, kad dar nuomojamose sandėliavimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo likusios UAB „A.“ vardu įsigytos ir jai priklausančios naftos siurblių detalės – darbo ratai. Ar H. S. juos pasiėmė, ar ten ir liko, jam nežinoma (t. 19, b. l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. P. parodė, kad UAB „E.“ vadovas buvo J. L.. Liudytojos funkcijos AB „L.“ buvo suskaičiuoti, kiek balansavimo tiekėjas perka elektros, kiek parduoda vartotojams, kiek turi būti sumokėta AB „L.“, ir duomenis pateikti vadovybei. Ji sprendimų nepriimdavo, tiesiog pateikdavo informaciją. Jei įmonė nesumoka laiku, liudytoja turėjo skambinti tokios įmonės atstovams, aiškintis, kartais su tokios įmonės atstovais vykdavo susitikimai. Kiekvienas balansavimo tiekėjas kartais susidurdavo su kažkokiais sunkumais. Liudytoja turėjo kontroliuoti apmokėjimus. G. P. negalėjo nurodyti, kada ji susipažino su J. L. ir M. L.. UAB „E.“ buvo nepriklausomas tiekėjas. Balansavimo tiekėjai yra tokios įmonės, kurios pačios perka biržoje elektrą ir atsako už tai, ar nupirko tiek elektros, kiek pardavė savo vartotojams. Niekas niekada neįsigydavo tiek elektros, kiek jos reikia, nes niekas nežino, kiek realiai bus suvartota elektros. Jei įmonė nupirko elektros per mažai, tuomet ji turi nusipirkti balansavimo elektrą iš AB „L.“. Jei biržoje nusipirkdavo per daug elektros, tuomet tą didesnį kiekį turi parduoti UAB „L.“. Šie balansai būdavo suvedami ir mėnesiui pasibaigus suskaičiuojama, kiek įmonės yra skolingos AB „L.“. Kai UAB „E.“ pradėjo dirbti, ji tapo balansavimo tiekėja. UAB „E.“ ir AB „L.“ pasirašė sutartį. Sutarties pasirašymas reiškia, kad UAB „E.“ elektrą pirks biržoje ir dėl tos balansavimo atsakomybės sudaro sutartį su AB „L.“, kad ši bendrovė suskaičiuos, kiek per daug elektros nusipirko, kiek per mažai. Skirtumas subalansuojamas ir UAB „E.“ sumoka skirtumą AB „L.“. Sutartis pasirašė J. L.. AB „L.“ su UAB „E.“ dirbo normaliai. Tikriausiai UAB „E.“ ne visada laiku sumokėdavo, bet didelių problemų nebuvo. Po kažkiek laiko su AB „L.“ bendrauti pradėjo ir M. L., bet liudytoja jį matė gal tik porą kartų. J. L. buvo nustumtas į nuošalę, nebeskambindavo, nebeateidavo, kai buvo kviečiamas. G. P. teigė, kad bendravimą, kiek pamena, perėmė M. L.. Tuomet labai greitai kilo problemos. UAB „E.“ tikriausiai parašė raštą ir paprašė, kad galėtų kažkiek laiko biržoje nepirkti elektros. Jie tvirtino, kad turi kažkokį tiekėją Baltarusijoje ar Rusijoje, kuriam reikia sumokėti užstatą, tada jie gaus iš ten elektrą. Tai buvo normali praktika, kad, jei kažkur pigiai nuperka elektrą, tuomet galima ją parduoti biržoje. Biržoje elektra gerokai brangesnė ir tas skirtumas lieka balansavimo tiekėjui. Elektros kainų skirtumas liktų balansavimo tiekėjui, t. y. UAB „E.“. Buvo teigiama, kad UAB „E.“ gerai uždirbs, išspręs visas savo problemas, jog reikia surinkti kažkiek pinigų tam, kad sumokėtų pradinį įnašą tiems, iš ko įsigys elektrą. AB „L.“ atstovai suteikė tokį leidimą. Liudytoja manė, kad UAB „E.“ iš pradžių prašė leidimo savaitei, bet tas laikas tęsėsi ir tęsėsi. Įmonė tos elektros vis vien nepirko, į skambučius ne visada atsakydavo. Kai buvo pamatyta, kad čia kažkas ne visai taip, teisininkai perėmė sutarties nutraukimą tam, kad nedidėtų AB „L.“ nuostoliai, nes kaupėsi labai didelės sumos. Liudytoja negalėjo nurodyti, kada buvo nutraukta sutartis. Ji aiškino, kad UAB „E.“ teikdavo elektrą vartotojams. Buvo prašymas nepirkti elektros biržoje. Nors elektros nepirko, bet elektra vis vien buvo tiekiama vartotojams. Tuomet pasibaigus mėnesiui AB „L.“ suskaičiuodavo, kad UAB „E.“ viską nupirko iš AB „L.“, kuri elektrą parduoda paprastai šiek tiek brangiau. Buvo aiškinama, kad jiems tas brangumas nėra aktualus, nes po to gaus didelį kiekį pigios elektros ir išspręs visą problemą. Dėl elektros pirkimo atidėjimo iniciatyvą bendravime perėmė M. L.. Liudytojos vertinimu, J. L. buvo nuošalyje. G. P. teigė, kad bet kuris bendradarbiavimas su balansavimo tiekėju yra naudingas, nes AB „L.“ parduoda brangesnę balansavimo elektrą, o superka pigiau, dėl to AB „L.“ visada iš to uždirba ir bet kuris balansavimo tiekėjas, jei jis laiku sumoka pinigus, jei kažkas nebankrutuoja, visada yra naudingas. AB „L.“ neturi teisės vartotojams tiekti elektros, AB „L.“ gali dirbti tik su balansavimo tiekėjais. AB „L.“ yra perdavimo tinklas, jis teikia tik balansavimo paslaugas, dirba tik su balansavimo tiekėjais, su vartotojais dirbti negali. Tuo metu, kai liudytoja dirbo AB „L.“, balansavimo tiekėjų buvo apie 20-25. Vieni balansavimo tiekėjai buvo didesni, kiti mažesni, jie buvo labai skirtingi. Buvo kelios pagrindinės įmonės. Yra gal 4-5 didžiausi tiekėjai, o UAB „E.“ buvo prie mažesnių, bet ne patys mažiausi. Liudytojos įsitikinimu, UAB „E.“ leidimas nepirkti elektros buvo duotas 2014 m. lapkričio mėnesį, o sutartis nutraukta tikriausiai buvo 2015 metų sausio pradžioje. Jos žiniomis, UAB „E.“ skolos nebuvo padengtos, jos buvo labai didelės. Būdavo trikdžių iš visų 25 tiekėjų, stambiausi tvarkingai atsiskaitydavo, o dėl kitų būdavo visko. Visos įmonės buvo privačios. AB „L.“ niekada, sudarydama sutartį, nenagrinėjo įmonių kilmės. Sutartį galėjo sudaryti su bet kuo, įmonės pateikdavo garantijas. AB „L.“ daug informacijos apie įmones nerinkdavo. Buvo žinoma, kad UAB „E.“ anksčiau buvo kaip nepriklausomas tiekėjas, po to tapo balansavimo tiekėju. Per daug nesiaiškinant dėl UAB „E.“, turėdami normalią įmonės istoriją, AB „L.“ sudarė balansavimo sutartį. G. P. paaiškino, kad 2013 metais vienu metu elektros rinkoje buvo kažkokios problemos ir kainos pakilo, tuo metu galimai dėl tų pakilusių kainų kai kurioms įmonėms iškilo problemų. Tai galimai buvo šiek tiek susiję su tuo, kad rinkoje kainos nemažos, o UAB „E.“ sakė, kad jie gaus elektrą labai geromis kainomis ir visiems bus gerai. AB „L.“ yra kaip tarpininkas, kuris akumuliuoja piniginius srautus. AB „L.“ savo kainų negalėjo reguliuoti. AB „L.“ tik skaičiavo kainas. Biržoje kainos susiformuoja priklausomai nuo to, ką pasiūlo kiti tiekėjai, gamintojai. Balansavimo kaina susiskaičiuoja iš biržos kainos, o biržos kaina yra tai, ką pasiūlo gamintojai, importuotojai. Jei gauna pigią elektrą ir pateikia į biržą, tai biržoje kaina mažesnė, jeigu tos importuojamos elektros mažai, o gamintojai pateikia didelę kainą, atitinkamai biržoje kaina didelė, o iš to susiskaičiuoja balansavimo kaina. AB „L.“ turėjo savo maržą, kuri buvo 0,2 ar 0,5 procento. Maržą nustatydavo kainų komisija, bet marža buvo nedidelė. Jei staiga labai trūksta elektros, tai AB „L.“ perka reguliavimo elektrą. Reguliavimo elektrą galėjo pardavinėti Elektrėnų elektrinė ir dar kažkuri elektrinė. Jie tuo pasinaudodami, pasiūlydavo šiek tiek didesnę kainą. Šie gamintojai galėjo paveikti kainą, o AB „L.“ ne. Sąskaitas-faktūras išrašinėdavo liudytoja, ji skaičiavo aktus. Liudytoja negalėjo nurodyti, koks tų įmonių, kurios susidūrė su problemomis, likimas, bet kažkas bankrutavo. AB „L.“ nutraukė sutartis su tais, kurie turėjo didelius įsiskolinimus, buvo gal 2-3 tokios įmonės. Įmonės atstovai aktą turi pasirašyti, o sąskaitos neturi pasirašyti. Galimai UAB „E.“ atstovai buvo nepasirašę kelių aktų, bet sąskaitą AB „L.“ vis vien išrašydavo nepriklausomai nuo to, ar aktas pasirašytas ar nepasirašytas. Aktas buvo formalumas. Akte buvo suskaičiuojami visi kiekiai, kainos, visos sumos, kas, kam turi mokėti. Akte nurodoma, kiek AB „L.“ skolinga įmonėms arba kiek įmonės skolingos AB „L.“. Pirmos sumos, kuri neapmokėta, neįtraukdavo į kitą sąskaitą. Buvo kiekvieno mėnesio sava sąskaita, jokių kaupiamųjų sumų nebuvo. Negalėjo būti tokio dalyko, kad nebūtų išstatytos sąskaitos. Visada būdavo išrašomos sąskaitos. Kartais būdavo taip, kad kai kurios įmonės sudarydavo skolos mokėjimo grafiką, kažkokius atidėjimus. UAB „E.“ turėjo garantijas, tai tuo atveju, jeigu nebuvo sumokama, AB „L.“ iš karto aktyvuodavo garantiją, bet tą garantiją privaloma kuo greičiau atstatyti. Kai UAB „E.“ buvo daromas atidėjimas, visos jų garantijos jau buvo sunaudotos. Liudytoja patvirtino, kad buvo prašymas leisti nepirkti elektros biržoje. Ta elektra buvo teikiama AB „L.“ sąskaita ir tuomet AB „L.“ išrašydavo sąskaitas, kurias UAB „E.“ turėjo apmokėti. Prašymų atidėti mokėjimus nebebuvo. Iš pat pradžių, kol AB „L.“ sutiko atidėti mokėjimus, leisti nepirkti elektros ir pažadėjo, kad nenutrauks sutarties, buvo normalus darbinis bendravimas, o po to prasidėjo, kad aktų nepasirašo, nenori bendrauti. Teisininkai pamatė, jog reikia kuo greičiau nutraukinėti sutartį. UAB „E.“ galėjo nepirkti elektros ir neinformuoti AB „L.“. AB „L.“ vis vien stebėjo, kiek, kas perka elektros, sunku buvo įvertinti, ar pakankamas kiekis. Viskas pasimatydavo tik mėnesiui pasibaigus. AB „L.“ tikriausiai būtų pamatę, kad balansavimo tiekėjas neperka elektros. Liudytojos nuomone, UAB „E.“ užbėgdama už akių, kad vėliau nebūtų keliamas tas klausimas, kas čia pasidarė, įtikino, jog čia tikrai bus labai gerai, pažadėjo, jog viskas per savaitę, kitą susitvarkys. Tokios situacijos su niekuo kitu nebuvo. Buvo visokių sunkumų, bet tokios situacijos, kad leidimo nepirkti būtų prašę, nebuvo. Dėl teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones liudytoja nieko parodyti negalėjo. Ji negalėjo pasakyti, ar M. L. turėdavo pateikti kokį nors įgaliojimą, bet tikriausiai įgaliojimas buvo gautas. M. G. jai yra žinomas. Teko su juo bendrauti. Galbūt su M. G. tuo metu ir yra bendravusi, bet tik telefonu. Jį matė gerokai vėliau. M. L. buvo atėjęs kartu su J. L., būdavo susitikimuose. M. L. matė gal du kartus. Susitikimuose M. G. tuo metu tikrai nebuvo. Susitikimų metu J. L. stovėjo ir tylėjo, o kalbėjo M. L.. Apie gerus kontraktus, kad beveik turi pinigus, tvirtino M. L.. Liudytoja teigė, kad sutarties pabaigoje būdavo pridėti įgalioti asmenys. Kas buvo įrašyta sutartyse, liudytoja negalėjo nurodyti, bet galimai sutartyse M. L. nebuvo, todėl buvo prašoma atsiųsti jo įgaliojimą. Prašymas leisti nepirkti elektros buvo spalio pabaigoje, o lapkričio mėnesį apie jokį sutarties nutraukimą niekas nekalbėjo ir nemąstė. Tik po to, kai AB „L.“ suvedė lapkričio rezultatus, tai buvo gruodžio mėnesį, ir UAB „E.“ toliau nepirko elektros, nors jau buvo pažadėjus, kad pirks, pradėjo teisininkai ieškoti būdų, kaip nutraukti sutartį. Buvo aiškinamasi su kainų komisija, nes ten buvo daug niuansų. Kitos įmonės turėjo panašių problemų dėl atsiskaitymų. Kitų skolininkų atžvilgiu buvo inicijuotos tokios pačios priemonės kaip ir UAB „E.“. Tuo metu, kai vyko nutarčių nutraukimas, galimai sutartys buvo nurauktos dar su 3 ar 4 įmonėmis. Galimai buvo per didelės skolos, kad UAB „E.“ galėtų toliau vykdyti veiklą, buvo labai didelės sumos. UAB „E.“ buvo didžiausia AB „L.“ skolininkė. AB „L.“ buvo informuota, kad elektra bus perkama iš Baltarusijos ar Rusijos. Elektra ateina tinklais ir parduodama biržoje. Kadangi UAB „E.“ turi sutartį, ji parduoda savo vardu tokia kaina, kuri susiformuoja biržoje, o nuperka žymiai pigiau. Visas tas skirtumas atitenka UAB „E.“, bet kainos formuojasi biržoje. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai. Taip pat ji patikslino, kad iš pradžių J. L. atvykdavo vienas kalbėtis, o M. L. atsirado prieš prašymą nepirkti elektros. J. L. atostogavo, o aktą pasirašė M. L.. Tuo metu apie atidėjimą galimai kalbėjo M. L., taip pat jis galimai sakė apie tai, kad pirks elektrą iš Baltarusijos, nes J. L. iš viso tylėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. parodė, kad ji nuo 1995 metų iki 2017 m. birželio mėnesio dirbo AB „L.“ Finansų departamento Komercijos skyriaus vadove, vėliau šis skyrius reorganizuotas į Elektros energijos apskaitos grupę. Paprastai klientas, norėdamas su AB „L.“ sudaryti sutartį dėl balansavimo elektros tiekimo, pirmiausia kreipdavosi į jų skyrių su prašymu, kurio pagrindu buvo sudaroma sutartis. Klientai elektros energijos srityje nebuvo naujokai. AB „L.“ negavusi jokios neigiamos informacijos apie šiuos klientus, sudarydavo sutartis dėl balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo. UAB „E.“ taip pat nebuvo naujokai elektros energijos pirkimo-pardavimo srityje. Kiek jai buvo žinoma, L. E. nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams pakeitė sutarties sąlygas, todėl jiems teko ieškotis naujo balansavimo elektros energijos tiekėjo. Iki nutraukiant sutartį su AB „L. E.“, UAB „E.“ jau turėjo būti sudariusi sutartį su kitu balansavimo elektros energijos tiekėju, konkrečiai šiuo atveju su AB „L.“, kadangi dėl prekės specifikos pertraukos jų veikloje negalėjo būti, nes galutiniam vartotojui elektra turėjo būti tiekiama nepertraukiamai. Nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, taip pat ir UAB „E.“, kontroliavo Valstybinė kainų ir energetikos komisija, kuri tikrindavo ir šių bendrovių finansinį pajėgumą. Bendrovė, turinti Valstybinė kainų ir energetikos komisijos nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją, galėjo tapti ir balansavimo elektros energijos tiekėju. UAB „E.“ galėjo sudaryti sutartį ne tik su AB „L.“, tuo metu Lietuvoje buvo ir daugiau balansavimo elektros energijos tiekėjų, tačiau tai buvo nevalstybinės įmonės. Šioms įmonėms atsisakius sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, AB „L.“ privalėjo sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. UAB „E.“ atstovavo direktorius J. L.. Kadangi ši įmonė jau turėjo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išduotą licenciją, todėl jie negalėjo kaip valstybės įmonė nesudaryti su UAB „E.“ sutarties. Pirmoji sutartis su UAB „E.“ buvo sudaryta galimai 2011 metų pabaigoje, o 2012 metų viduryje buvo padaryti kai kurie sutarties pakeitimai. Sutartys buvo parengtos tipinės, jos buvo analogiškos sutartims, kurios buvo sudarytos su kitais balansavimo elektros energijos tiekėjais. Sutartys buvo pasirašytos su UAB „E.“ direktoriumi J. L.. Kiek pamena, iš pradžių su UAB „E.“ jokių problemų dėl atsiskaitymų nebuvo. Nuo 2013 metų vidurio, išaugus elektros kainai, su visais balansavimo elektros tiekėjais atsirado problemų dėl atsiskaitymų, taip pat ir su UAB „E.“. Sprendžiant susidariusią situaciją dėl susidariusios skolos buvo rengiami susitikimai su UAB „E.“ atstovais. Iš pradžių UAB „E.“ atstovavo jos direktorius J. L., po to kartu su juo kaip įgaliotas asmuo ateidavo ir M. L.. Įgaliojimo teksto ji nepamena. AB „L.“ UAB „E.“ iškėlė sąlygą padidinti garantiją. UAB „E.“ įmokėjo nurodytą garantijos sumą. Garantija buvo skirta užtikrinti UAB „E.“ įsipareigojimų įvykdymą. Kai garantija buvo išnaudota, buvo išsiųstas pranešimas UAB „E.“, kad ją vėl atstatytų. Siųsta greičiausiai buvo elektroniniu paštu. Garantijos UAB „E.“ neatstatė, įsiskolinimas augo toliau. Kartą per savaitę, ar net kelis kartus, liudytoja pati bendraudavo su UAB „E.“ atstovais J. L. arba M. L., kurie prašydavo dar truputį palaukti. Vėliau, galimai spalio mėnesį, vieno iš susitikimų metu, J. L. paprašė, kad AB „L.“ toleruotų elektros energijos neįsigijimą elektros biržoje ir nurodė, kad UAB „E.“ sudaro dvišalę sutartį dėl elektros energijos įsigijimo su tiekėju, kurio neįvardino, kuris buvo galimai iš Rusijos ar Baltarusijos, kad šiam tiekėjui turi sukaupti pinigų sumokėti avansą. Sumokėjus avansą ir pradėjus įsigyti elektros energiją iš šio tiekėjo, pažadėjo, kad UAB „E.“ padengs įsiskolinimus AB „L.“, tačiau savo pažadų taip ir neįvykdė. Pamatę, kad UAB „E.“ skolos nedengia, skolos tik auga, AB „L.“ teisininkai galimai lapkričio mėnesį pradėjo domėtis, kokios yra galimybės nutraukti sutartis su įsiskolinusiais nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, taip pat ir su UAB „E.“. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, tačiau tuo metu buvo sprendžiamas klausimas kaip nutraukti tokias sutartis, kadangi praktikoje tokių atvejų dar nebuvo. Kiek girdėjo, po to buvo svarstomos galimybės panaikinti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją, kas buvo vėliau ir padaryta. G. P. negalėjo tiksliai nurodyti, ar pirmiau panaikino licenciją, ar nutraukė sutartį, tačiau AB „L.“ skolos nepadengė (t. 3, b. l. 13-14).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis iki 2013 m. rugsėjo mėnesio dirbo AB „L.“ generaliniu direktoriumi ir valdybos nariu. UAB „E.“ jam girdėta. AB „L.“ ir UAB „E.“ galimai siejo balansavimo reikalai. Pagrindinis liudytojo darbas įmonėje buvo jungtis su Švedija, Lenkija, sinchronizacija. AB „L.“ 2013 metais tapo Šiaurės šalių bendros elektros rinkos nariais. Narystė turėjo įtakos elektros kainai. Tam tikrą pirmumą, prekiaujant ir išnaudojant pralaidumus elektrai, turėjo ES šalys. Kai tam tikri pralaidumai kemšasi, atsiranda priklausomybė nuo kai kurių šalių. Lietuva buvo priklausoma nuo Kaliningrado. Rusijos pusė buvo nepatenkinta, kad buvo paliktos Rusijos prekybos taisykles ir pereita prie Šiaurės šalių. Atsirado priklausomybė, ypatingai karštu metu, nuo elektros tiekimo iš Kaliningrado. Kaliningrade staiga prasidėjo remontai, buvo remontuojamas generatorius, kas nulėmė elektros kainos kilimą. Kaliningrado generatoriaus taisymas tęsėsi ir antroje metų pusėje. Tokie veiksmai nulėmė laikiną elektros kainų kilimą. Kitais metais buvo tas pats. Daug įmonių prekiavo elektra, neturėdamos savo elektros. Jos turėdavo konkuruoti su valstybinėmis estų, latvių ir lietuvių įmonėmis, kurios turėdavo savo generatorius ir savo klientus. Buvo daug mažyčių įmonių, kurios neturėjo savo generatorių arba produktų. Anksčiau ar vėliau, kai rinkoje susvyruoja kainos, tokios įmonės išeina iš rinkos. Iš anksto buvo kalbama, kad taip ir bus, nes yra didelė rizika, įmonės prisiimdavo per didelę riziką. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar mažų įmonių bandymai sudaryti sandorius dėl energijos pirkimo su Estijos įmonėmis, tuo metu buvo normalus reiškinys. Buvo žinoma, kad yra įmonių, kurios prekiaudavo elektra, neturėdamos savos gamybos, neturėdamos, iš kur paimti elektros, o šalia buvo konkurentai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurie dar turi ir klientų bazę. Iš karto buvo aišku, kad didelė dalis įmonių iškris iš rinkos. V. P. teigė, kad tuo metu įmonės turėjo galimybes įsigyti elektrą iš Rusijos ar Baltarusijos. Tuo metu į Lietuvą elektros energija galėjo pakliūti iš Kaliningrado. Įmonėms kas nors iš rytų galėjo pasiūlyti įsigyti elektrą. AB „L.“ klientūra visiškai nerūpi. Tikro komercijos skyriaus įmonėje nėra, nes jis nebūtinas ir nereikalingas. Mažųjų klientų ar tarpininkų dauginimas sistemai kelia riziką, nes jie gali išeiti iš rinkos, gali nevykdyti įsipareigojimų, gali negebėti įvykdyti baudų mechanizmo. Žiūrint siaurai, geriau, kad klientai būtų didesnės ir patikimesnės įmonės. Vis tik buvo judėjimas link liberalizavimo, o monopolinė veikla gali būti tik ten, kur būtina ir neišvengiama, visos kitos veiklos, kur yra galima bent kokia konkurencija, turi būti paleistos į rinką. Plačiąja prasme savo veikla AB „L.“ yra absoliutus monopolistas. Pagrindinė bendrovės veikla yra aukšto voltažo laidais perduoti elektrą. Elektra laiduose nėra sandėliuojama, elektra yra specifinė prekė, t. y., kiek yra suvartojama, tiek pat turi būti gamybos kiekvieną sekundę. Iš čia ir kyla balansavimo poreikis, nes klientai įjungia ir išjungia elektrą, generatoriai taip pat svyruoja. Sistemine prasme AB „L.“ yra atsakingas už sistemos balansą. Patys klientai ir prekybininkai turi balansuoti. Ta funkcija leidžiasi į apačią ir išsidalina. Visi rinkos dalyviai turi rūpintis balansu. AB „L.“ subalansuoti sistemą padeda kitos įmonės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad nuo 2010 metų pabaigos iki 2013 m. rugsėjo mėnesio dirbo AB „L.“ valdybos nariu ir generaliniu direktoriumi. AB „L.“ yra elektros perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už elektros energijos persiuntimą elektros perdavimo tinklais ir šių tinklų saugumo ir patikimumo užtikrinimą. Ji teikia elektros energijos persiuntimo nuo gamintojo iki galutinio vartotojo paslaugą ir užtikrina elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Jos veikla yra elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Apie 2012 m. birželio 15 d. balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties tarp AB „L.“ ir UAB „E.“ sudarymo aplinkybes papasakoti negali, nes nepamena. UAB „E.“, asmenys J. L. ir M. L. jam nieko nesako, jis jų nepažįsta, nepamena, kad būtų su jais kontaktavęs. Kol jis dirbo AB „L.“, jam nebuvo žinoma, apie kokias nors bendradarbiavimo problemas dėl sutartyje nurodytų įsipareigojimo vykdymo, iškilusiais tarp AB „L.“ ir UAB „E.“. Visas aplinkybes iki sudarant balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį bei jau sudarius sutartį galėtų atsakyti tuo metu buvęs Finansų planavimo ir analizės skyriaus vadovas D. Z. arba Elektros energijos apskaitos grupės vadovė G. P.. Kol buvo rengiamos sutartys, jos su juo atskirai nebuvo derinamos. Jam, kaip AB „L.“ generaliniam direktoriui, sutartys dėl balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo buvo pateiktos pasirašyti, kai jau būdavo jose uždėtos teisininko, Finansų planavimo ir analizės skyriaus vadovo, Elektros energijos apskaitos grupės vadovo ir Operatyvinio planavimo skyriaus inžinieriaus parašai. Jam pasirašius minėtą sutartį, toliau sutarties vykdymo priežiūrą vykdė Finansų planavimo ir analizės skyrius arba Elektros energijos apskaitos grupė (t. 3, b. l. 16-17).

Teisiamojo posėdžio liudytojas L. V. parodė, kad jis dirbo AB „L.“ teisininku. Ginant šios įmonės interesus, buvo imtasi įvairių teisinių veiksmų tiek civiline tvarka, tiek kreipiantis dėl baudžiamojo proceso pradėjimo. Liudytojui teko tiesiogiai dalyvauti aiškinantis visų įvykių aplinkybes, ruošiant teisinius dokumentus. AB „L.“ buvo elektros energijos perdavimo operatorius, kuris šiuo konkrečiu atveju prekiavo balansavimo elektros energija ir buvo nukentėjęs dėl kaltinamųjų veiksmų. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai vykdė prekybą su galutiniais elektros energijos vartotojais, t. y. pirkdavo elektros energiją veikiančioje elektros energijos biržoje ir ją pardavinėjo galutiniam vartotojui. AB „L.“ buvo atsakinga už elektros energijos pardavimo balansavimą, t. y. ta dalimi, kiek nepriklausomi energijos tiekėjai nenupirkdavo elektros energijos biržoje, ta dalimi elektros energijos parūpindavo elektros energijos perdavimo operatorius. Galutiniams vartotojams trūkstamą elektros energijos kiekį parūpindavo AB „L.“. Vėliau už tą elektros energiją su AB „L.“ turėjo atsiskaityti jau ne galutinis vartotojas, o nepriklausomas tiekėjas, kurio galutiniams klientams, vartotojams elektros energiją pardavė AB „L.“. Susiklostė tokia situacija, kad nepriklausomi energijos tiekėjai nustotojo pirkti elektrą biržoje. Šiuo konkrečiu atveju problemų kilo su UAB „E.“ ir UAB „E. E. T.“. Problema su tomis įmonėmis buvo tokia, kad po to, kai AB „L.“ parūpino elektros energiją šių tiekėjų vartotojams, pagal sudarytas sutartis nepriklausomi energijos tiekėjai turėjo atsiskaityti su AB „L.“. Tuo metu susiklostė tokia situacija, kad UAB „E.“ vengė atsiskaityti ir tuo padarė didelę žalą AB „L.“. Išvadą, kad vengė atsiskaityti, liudytojas darė dėl to, nes neatsiskaitė ir ta žala tikrai buvo didelė. Buvo tokia situacija, kad tiekėjas nei biržoje nepirko elektros energijos, nei atliko kokius nors veiksmus, kuriais stengtųsi atlyginti žalą. Kaltinamųjų liudytojas asmeniškai nepažįsta, jokios informacijos apie juos neturi. Tuo metu vienintelė jam žinoma informacija buvo įmonių pavadinimai, galbūt įmonių vadovų pavardės, bet nei vizualiai, nei kažkaip kitaip jų tikrai neidentifikavo, jokių santykių su jais neturėjo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Taip pat L. V. parodė, kad AB „L.“ pradėjo dirbti 2013 m. spalio mėnesį, o su problemomis galimai buvo susidurta dar iki jam pradedant dirbti šioje įmonėje. Mokėjimams užtikrinti AB „L.“ reikalaudavo pateikti garantijas. Teisinės priemonės civiline tvarka prasidėjo, nes buvo siekiama sąskaitų arešto ir tuo pačiu buvo inicijuotas baudžiamasis procesas, kadangi tuo metu pradėjus civilinę procedūrą, buvo matoma, kad civiline tvarka AB „L.“ nesugebės apginti savo interesų. AB „L.“ buvo kilusios pretenzijos iš UAB „E.“ pusės, buvo reiškiami prevenciniai ieškiniai. Situacija tikriausiai buvo tokia, kad AB „L.“ siekė nutraukti balansavimo sutartį, jog skola nebeaugtų, o UAB „E.“ su prevenciniu ieškiniu ar keliais ieškiniais siekė, kad AB „L.“ nenutrauktų sutarties ir ta sutartis toliau galiotų. Kokie buvo motyvai, kad sutartis nebūtų nutraukta, liudytojos negalėjo nurodyti. Liudytojas neprisiminė asmens, kuris dirbo UAB „K.“ ir buvo susijęs su UAB „E.“, tačiau čia tikriausiai buvo prielaida. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „E.“ turėjo pasirašiusi sutartį su elektros energijos pardavėju, t. y. gamintoju. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB „E.“ buvo laisva pirkti elektros energiją biržoje arba tiesiogiai iš gamintojo. Teisiškai šioje vietoje viskas yra gerai, bet svarbi faktinė aplinkybė ta, kad nenupirko, nes vartotojai neturėjo tos elektros energijos, AB „L.“ buvo priversta nupirkti tą elektros energiją ir parūpinti vartotojams. Nesvarbu, kiek sutarčių buvo sudaryta, bet faktas tas, kad UAB „E.“ elektros energijos savo vartotojams nebuvo nupirkus, todėl AB „L.“ privalėjo pasirūpinti balansavimo elektros energija. Liudytojas aiškino, kad sutartis yra nutraukiama sutartyje numatyta tvarka arba, jei nebūdavo numatyti pagrindai, tuomet bendra CK nustatyta tvarka. Tuo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo atsakinga už nepriklausomų tiekėjų priežiūrą. Leidimas nepriklausomam elektros energijos tiekėjui būdavo suteikiamas, jei tiekėjas atitinka nustatytus reikalavimus. Vienas iš tų reikalavimų yra finansinio pajėgumo reikalavimas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi savo vidines taisykles, pagal kurias ji vertina nepriklausomo tiekėjo finansinį pajėgumą. Šiuo atveju galiausiai buvo panaikintas leidimas dėl neatitikimo šiems reikalavimams, t. y. valstybės institucija panaikino leidimą UAB „E.“ tiekti elektros energiją vartotojams. Leidimo panaikinimo pagrindas buvo neatitikimas finansiniams reikalavimams. AB „L.“ tai įvardijo kaip nemokumą. Kontroliuojanti valstybės institucija konstatavo, kad UAB „E.“ neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl ji negali užsiimti konkrečia veikla ir tai buvo pagrindas AB „L.“ nutraukti sutartį su UAB „E.“. Procedūra buvo tokia, kad kelis kartus buvo įspėjama pasitaisyti, pagerinti mokumo finansinius rodiklius, tačiau galiausiai neįvykdžius nurodymo, leidimas buvo panaikintas. Liudytojas aiškino, kad atsiskaitymas už balansavimą elektros energija vyksta po fakto, t. y. praėjus kažkokiam laikotarpiui, suvartojus elektrą. Praėjus kažkokiam laikotarpiui, AB „L.“ pamato, kokią sumą reikia mokėti, todėl tiems būsimiems mokėjimams užtikrinti AB „L.“ reikalauja pateikti įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonę. Jos dydis buvo apskaičiuojamas sutartyje nustatyta tvarka. Priklausomai nuo to, kaip kisdavo mokėjimų dinamika, atitinkamai didėdavo arba mažėdavo įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonės dydis. Liudytojo nuomone, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija veikė nepriklausomai nuo AB „L.“, ji turi savo vidines taisykles, pagal kurias vertina nepriklausomų tiekėjų galimybes teikti paslaugas, t. y. aprūpinti galutinius vartotojus elektros energija. Procesas trunka apie pusmetį, kol ši komisija įspėja pasitaisyti ir galiausiai priima sprendimą panaikinti leidimą. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar dėl buvusios UAB „E.“ skolos buvo padidintas elektros energijos perdavimo tarifas kitiems vartotojams, bet labai tikėtina, kad galėjo būti, nes suma yra reikšminga. Šiuo atveju AB „L.“ vykdo specifinę įstatyme numatytą funkciją, tai nėra AB „L.“ verslas. AB „L.“ yra atsakinga už tai, kad kiekvienu einamuoju momentu elektros pasiūla atitiktų poreikį, nes priešingu atveju sugriūtų energetikos sistema, jei būtų daugiau suvartojama, nei pagaminama. Nepriklausomi tiekėjai veikia sau, jie daro savo verslą su vartotojais, o AB „L.“ žiūri, kad pati energetikos sistema veiktų tinkamai, kad kažkas kažkur neužgestų. Įstatymas įpareigoja tai daryti. Tiesiog toks mechanizmas ir negalima pasakyti, ar tai naudinga, ar nenaudinga. Įmonės yra ne konkurentės viena kitai, čia tiesiog skirtingų rinkų žaidėjai, jie susiję, bet nesuinteresuoti, kad kažkam sektųsi, o kažkam nesisektų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. parodė, kad AB „L.“ yra perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už elektros energijos perdavimą ir elektros sistemos balansavimą. UAB „E.“ yra nepriklausomas elektros tiekėjas parduodantis elektros energiją galutiniams vartotojams, t. y. fiziniams ir juridiniams asmenims. Savo vartotojams reikalingą elektros energiją UAB „E.“ privalo pirkti elektros energijos biržoje arba tiesiogiai iš gamintojų. Pagal elektros energetikos įstatymą UAB „E.“ yra atsakinga už elektros energijos nebalansą, t. y. skirtumą tarp nupirktos ir faktiškai šio tiekėjo suvartotos elektros energijos. Nuo 2012 m. birželio 15 d. AB „L.“ pasirašė balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „E.“. Bendradarbiavimas vyko sklandžiai iki 2013 m. rugpjūčio. Vėliau UAB „E.“ nustojo pirkti jų vartotojams reikalingą elektros energiją biržoje arba tiesiogiai iš gamintojų. Tokiu būdu visą elektros energijos kiekį, kurį suvartodavo UAB „E.“ vartotojai parūpindavo AB „L.“ balansuodama elektros energetikos sistemą t. y. papildomai pirkdama trūkstamą reguliavimo elektros energiją iš gamintojų. Tokiu būdu tiekiama elektra yra žymiai brangesnė už įsigytą biržoje arba iš gamintojų. Kuo didesnis elektros energetikos sistemos nebalansas, tuo brangiau AB „L.“ ją subalansuoti. Pagal balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį UAB „E.“ privalo atsiskaityti už jų vartotojams patiektą balansavimo elektros energiją, tačiau UAB „E.“ nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio už pateiktą balansavimo elektros energiją visiškai nemokėjo AB „L.“. Tokiu būdu faktiškai AB „L.“ tiekė balansavimo elektros energiją tuo padengdama visą UAB „E.“ vartotojų poreikį. Per minėtą laikotarpį UAB „E.“ įsiskolinimas užaugo iki 11587206,85 Lt. Visą minėtą laikotarpį už suvartotą elektros vartotojų energiją UAB „E.“ gaudavo užmokestį iš vartotojų pagal sudarytas mažmenines elektros energijos tiekimo sutartis. Tiksli pajamų suma nėra žinoma, tačiau jų žiniomis, kurias AB „L.“ pateikė antstolio A. N. kontora, UAB „E.“ vadovas J. L. dalį lėšų paskolino pats sau, t. y. apie 570000 Lt, taip pat paskolino 2450000 Lt UAB „A.“. Buvo skolinta pinigų UAB „P.“ apie 30000 Lt, AB „P.“ vadovas yra M. L., t. y. galimai susijęs asmuo. Taip pat matoma, kad dalis lėšų buvo sumokėta avansu už prekes ir paslaugas UAB „Sl.“ ir t. t. Su AB „L.“ už suteiktą balansavimo elektros energiją atsiskaityta nebuvo. L. V. nuomone, UAB „E.“ galimai tęsia veiklą per kitą įmonę t. y. UAB „K.“, nes vienas iš UAB „K.“ vadovų yra dirbęs UAB „E.“ atsakingu asmeniu. Pagal balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį visi ginčai sprendžiami arbitraže. Šiuo metu ginčas nagrinėjamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Teismo sprendimu UAB „E.“ taikomos laikinos apsaugos priemonės, t. y. areštuotos UAB „E.“ lėšos reikalaujamai sumai. Sprendžiant pagal antstolio pateiktus duomenis UAB „E.“ sąskaitoje yra tik apie 34000 Lt. Iš to galima spręsti, kad iš civilinės teisinės priemonės skolai išieškoti yra negalimos ir įsiskolinimas nebus grąžintas, nes UAB „E.“ iš vartotojų surinktas lėšas perdavė tretiesiems asmenims. Dėl susiklosčiusios situacijos AB „L.“ gali būti priversta didinti elektros energijos perdavimo tarifą, kad padengti patirtus nuostolius dėl neapmokėtos UAB „E.“ skolos. Padidintas elektros energijos perdavimo tarifas įtakos galutinio vartotojo matomą elektros energijos kainą (t. 3, b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. taip pat parodė, kad AB „L.“ jis dirba nuo 2013 m. spalio mėnesio, tikslios datos neprisimena, vyresniojo teisininko pareigose. AB „L.“ yra perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už elektros energijos perdavimą ir elektros sistemos balansavimą. UAB „E.“ yra nepriklausomas elektros tiekėjas, parduodantis elektros energiją galutiniams vartotojams, t. y. fiziniams ir juridiniams asmenims. Savo vartotojams reikalingą elektros energiją UAB „E.“ privalo pirkti elektros energijos biržoje arba tiesiogiai iš gamintojų, tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir Elektros energijos prekybos taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą UAB „E.“ yra atsakinga už elektros energijos ne balansą, t. y. skirtumą tarp nupirktos ir faktiškai šio tiekėjo vartotojų suvartotos elektros energijos. AB „L.“ 2012 m. birželio 15 d., atstovaujama generalinio direktoriaus V. P., pasirašė balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT-209-12 su UAB „E.“, atstovaujama J. L.. Ši sutartis reikalinga tam, kad jeigu UAB „E.“ nenusiperka pakankamai elektros energijos arba nusiperka jos daugiau nei reikia vartotojams, tada AB „L.“ parūpina trūkstamą elektros energijos kiekį, jeigu yra per daug, tai nuperka iš UAB „E.“ perteklių. Jeigu elektros energetikos sistemoje trūksta, tai AB „L.“ ją nuperka iš gamintojų ar kitų elektros energetikos sistemų. Už šią elektros energiją AB „L.“ sumoka tiesiogiai gamintojui arba tiekėjui, tiekiančiam elektros energiją iš kitų sistemų. Už trūkstamą kiekį, kurio nenupirko UAB „E.“ biržoje arba pagal dvišales sutartis, UAB „E.“ turėjo sumokėti AB „L.“. Kiekvieną mėnesį AB „L.“ išrašydavo UAB „E.“ balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo aktą, kuriame nurodomas balansavimo elektros energijos kiekis, jos kaina ir mokėtina suma. Pasirašytą aktą sutartyje Nr. SUT-209-12 nurodyta tvarka – elektroniniu paštu AB „L.“ pateikdavo UAB „E.“, kurios atstovas turėjo jį pasirašyti ir su parašu grąžinti jį AB „L.“. Pagal šį faktą AB „L.“ kiekvieną mėnesį išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą UAB „E.“ apmokėjimui. PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodomas pirktas balansavimo elektros energijos kiekis, jos kaina ir mokėtina suma. Bendradarbiavimas tarp AB „L.“ ir UAB „E.“ vyko sklandžiai iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „E.“ nebepasirašinėjo AB „L.“ pateiktų balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo aktų ir neapmokėjo 2013 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LG Nr. 0005079, 559 410,23 Lt sumai; 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LG Nr. 0005105, 380599,57 Lt sumai; 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LG Nr. 0005130, 3462372,25 Lt sumai; 2013 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LG Nr. 0005152, 3038117,95 Lt sumai; 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LG Nr. 0005175, 2440887,59 Lt sumai; 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LG Nr. 0005197, 1827605,97 Lt sumai. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „E.“ nustojo pirkti jų vartotojams reikalingą elektros energiją biržoje arba tiesiogiai iš gamintojų. Tokiu būdu teikiama elektra yra žymiai brangesnė už įsigytą biržoje arba iš gamintojo. Atitinkamai, kuo didesnis elektros energetikos sistemos ne balansas, tuo brangiau AB „L.“ ją subalansuoti. Pagal balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT-209-12 UAB „E.“ privalo atsiskaityti už jų vartotojams pateiktą balansavimo elektros energiją, tačiau UAB „E.“ nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio už pateiktą balansavimo elektros energiją visiškai nemokėjo AB „L.“. Tokiu būdu faktiškai AB „L.“ tiekė balansavimo elektros energiją tuo padengdama visą UAB „E.“ vartotojų poreikį. Per minėtą laikotarpį UAB „E.“ įsiskolinimas užaugo iki 11587206,85 Lt. AB „L.“ žiniomis visą minėtą laikotarpį už suvartotą elektros vartotojų energiją UAB „E.“ gaudavo užmokestį iš vartotojų pagal sudarytas mažmenines elektros energijos teikimo sutartis. Tiksli pajamų suma AB „L.“ nėra žinoma. Antstolio A. N. kontora AB „L.“ pateikė informaciją, kad UAB „E.“ lėšų paskolino pats sau t. y. apie 570000 Lt, taip pat paskolino 2450000 Lt UAB „A.“, buvo skolinta pinigų UAB „P.“ apie 30000 Lt. UAB „P.“ vadovas yra M. L., t. y. galimai su UAB „E.“ direktoriumi J. L. susijęs asmuo. Taip pat dalis UAB „E.“ lėšų buvo sumokėta avansu už prekes ir paslaugas, tačiau su AB „L.“ už suteiktą balansavimo elektros energija atsiskaityta nebuvo. Galimai 2014 m. sausio mėnesį balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SUT-209-12 su UAB „E.“ automatiškai nutrūko sutartyje numatytais pagrindais, nes UAB „E.“ tapo nemoki. Apie sutarties nutraukimą AB „L.“ informavo UAB „E.“ raštiškai. L. V. nuomone, UAB „E.“ galimai tęsia veiklą per UAB „K.“, nes vienas iš UAB „Kvanto energijos“ vadovų yra dirbęs UAB „E.“ atsakingu asmeniu. Teismo sprendimu UAB „E.“ taikomos laikino apsaugos priemonės, t. y. areštuotos UAB „E.“ lėšos reikalaujamai sumai. Sprendžiant iš antstolio pateiktų duomenų, UAB „E.“ sąskaitoje yra tik apie 34000 Lt. Iš to galima spręsti, kad iš civilinės teisinės priemonės skolai išieškoti yra negalimos ir įsiskolinimas nebus grąžintas, nes UAB „E.“ iš vartotojų surinktas lėšas pervedė tretiesiems asmenims. Dėl susiklosčiusios situacijos, AB „L.“ gali būti priversta didinti elektros energijos perdavimo tarifą, kad padengtų patirtus nuostolius dėl neapmokėtos UAB „E.“ skolos. Padidintas elektros energijos perdavimo tarifas įtakos galutinio vartotojo matomą elektros energijos kainą (t. 3, b. l. 3-6).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad antstolių kontoroje labai seniai vykdė bylą, susijusią su UAB „E.“. Kiek pamena, šiai įmonei iškeltas bankrotas, įmonė buvo taikomos laikinos apsaugos priemonės, todėl tas vykdymas buvo sąlyginis. Buvo ieškoma įmonės turto, kurį būtų galima areštuoti. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip sekėsi ieškoti turto. Antstolio kontora rašė pažymas ir užsakinėjo išrašus iš banko. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai, jų papildyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad dirba antstolio A. N. kontoroje antstolio padėjėju. Antstolio A. N. kontora yra (duomenys neskelbtini). Į antstolio A. N. kontorą 2014 m. kovo 7 d. kreipėsi AB „L.“ atstovai ir pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „E.“ nekilnojamam, kilnojamam turtui, lėšoms ir turtinėms teisėms neviršijant 3462372,25 Lt sumos, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius į valstybės biudžetą bei įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Tada patikrino, ar galima šią nutartį vykdyti, t. y. patikrino, ar įmonės buveinės vieta, turto vieta yra Vilniuje ar Vilniaus rajone. Antstolis A. N. 2014 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0157/14/331 ir žodžiu pavedė tai daryti liudytojui. Liudytojo pareiga buvo rasti turimą UAB „E.“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, kurių užtektų ieškinio reikalavimui užtikrinti. Patikrinus registrus paaiškėjo, kad UAB „E.“ nekilnojamo turto, autotransporto priemonių ir akcijų neturi. Tuomet antstolio kontora išsiuntė UAB „E.“ patvarkymą pateikti informaciją apie visą turimą turtą, turtines teises ir pinigines lėšas. UAB „E.“ 2014 m. kovo 25 d. antstolio kontorai pateikė raštišką atsakymą į patvarkymą. Buvo įvertintas UAB „E.“ 2014 m. kovo 25 d. atsakymas ir D. K. gali pasakyti, kad jų turimas turtas yra interneto puslapis (duomenys neskelbtini) – 5141,78 Lt likutinė vertė 2014 m. vasario 28 d. ir stiklo pertvaros darbo vietoms – 3940,64 Lt likutinė vertė 2014 m. vasario 28 d., taip pat nustatyta, kad UAB „E.“ turi pinigines lėšas AB „SEB bankas“, AB „Nordea bankas“ ir kredito unijoje „S.“, tačiau jų dydis yra nuolat kintantis, todėl jų aprašyti negali. Ši vykdomoji byla šiuo metu yra eigoje – šiuo metu reguliariai yra tikrinama, ar nėra atidaromų naujų sąskaitų, neatsirado turto. Į A. N. kontorą 2014 m. spalio 9 d. kreipėsi AB „L.“ atstovai ir pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-33214-535/2014 dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo byloje Nr. 287, kuriuo buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „E.“ ieškovo AB „L.“ naudai 11587206,85 Lt. Antstolis A. N. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0157/14/1509 ir žodžiu pavedė tai atlikti liudytojui. Vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/1509 2014 m. spalio 13 d. liudytojas išsiuntė UAB „E.“ raginimą vykdyti sprendimą. Apie tai, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr. 287 Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi yra sustabdytas, D. K. nežinojo. Į A. N. kontorą 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi AB „L.“ atstovai ir pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-33215-871/2014 dėl 19873,00 Lt bylinėjimosi išlaidų Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 289 išieškojimo. Antstolis A. N. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0157/14/1610 ir žodžiu pavedė tai daryti liudytojui. Vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/1610 2014 m. spalio 20 d. D. K. išsiuntė UAB „E.“ raginimą vykdyti sprendimą (t. 2, b. l. 195-196).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. N. parodė, kad kažkas iš pažįstamų pasiūlė papildomą darbą, t. y. tvarkyti UAB „E.“ apskaitą. Taip ji ir susipažino su M. L.. Ji pradėjo tvarkyti šios įmonės apskaitą. M. L. buvo komercijos direktorius. J. L. buvo įmonės vadovas. Ji buvo buhalterė, tvarkydavo apskaitos dokumentus pagal jau įvykusį faktą. Atliekant buhalterės funkcijas daugiausiai tekdavo bendrauti su direktoriumi J. L.. Galbūt teko bendrauti ir su M. L., tačiau ne esminiais klausimais. Liudytoja negalėjo nurodyti, kokios buvo M. L. funkcijos, kadangi ji toje įmonėje fiziškai visą laiką nebūdavo, atvažiuodavo tik pasiimti dokumentų. Jos nuomone, komercijos direktorius ieškojo klientų, derino sutartis. Teoriškai direktoriaus atostogų metu įmonės valdymas buvo perėjęs į M. L. rankas. Įmonėje ji dirbo nuo įmonės įkūrimo. Įmonė galimai buvo įkurta 2010 metais. Kaip supranta, buvo su kažkuo nutraukta sutartis ir jie buvo priversti pirkti elektrą iš AB „L.“ ir ten, kaip supranto, gerokai skyrėsi kainos, pirkti reikėjo gerokai didesnėmis kainomis, o pardavimų sutartys tikriausiai buvo mažesnėmis kainomis. Tai ir sukėlė finansinius sunkumus, dėl kurių vėliau ir buvo atimta licencija. Liudytoja negalėjo pasakyti, kuriuo metu atsirado tie sunkumai. Dėl paskolų tikriausiai sprendė direktorius, nes ji jau gaudavo faktą, gaudavo banko išrašus, kad padarytas pavedimas, jog išduota paskola. Jai atsiųsdavo sutarties kopiją tam, kad ji turėtų sąlygas, jog žinotų palūkanų normą, terminą. Jai pranešdavo apie įvykusius faktus, ji tuos faktus fiksuodavo, kaip yra numatyta teisės aktuose. Paskolų buvo suteikta, bet neatsimena nei sumų, nei kam jos buvo suteiktos. Paskolų buvo visos veiklos metu. Liudytojos pareigos buvo apskaityti faktą, padaryti balansą, suskaičiuoti mokesčius, tai ji ir darė. Priėjimą prie įmonės banko sąskaitų turėjo direktorius, prie AB „SEB bankas“ prisijungimą turėjo ir liudytoja, bet pavedimų daryti negalėjo. R. N. manė, kad M. L. jai nebuvo pateikęs dokumentų, susijusių su finansais, visą laiką dokumentus atiduodavo J. L.. M. L. per visą tą laikotarpį nėra davęs nurodymų atlikti mokėjimus. Ji ir negalėjo atlikti mokėjimų. Turėjo prisijungimą prie AB „SEB bankas“, bet galimybės atlikti mokėjimų neturėjo. Galimai mokėjimo pavedimus įmonės vardu fiziškai darydavo J. L.. J. L. buvo įmonės vadovas, todėl mano, kad jis darydavo mokėjimus. Ji nežino, kas darydavo pavedimus, jei J. L. nebūdavo darbo vietoje. Liudytoja aiškino, kad tam, jog galėtų prisijungti prie banko sąskaitos, ko gero, bankas prašė iš direktoriaus sutikimo, įgaliojimo. Bendrovės kasą tvarkė direktorius. Fiziškai kasos orderių paruoštuką iš programos ji nusiųsdavo elektroniniu paštu, kad įmonė turėtų, atsispausdintų ir galėtų pasirašyti. Jei reikėdavo išmokėti pinigus, liudytojos buvo prašoma paruošti tą paruoštuką, kurį nusiųsdavo įmonei. Taip būdavo daroma visuomet, kai reikėdavo išrašyti kasos orderį. Tokį dokumento projektą ruošdavo liudytoja, o įmonės atstovams reikėdavo tik pasirašyti. Liudytojai yra žinoma apie atsiskaitymą su Estijos įmone. Aplinkybių, kaip buvo atsiskaityta, nežino. Paskambino direktorius, paprašė paruošti dokumentą ir jam atsiųsti elektroniniu paštu kasos išlaidų orderio paruoštuką. Originalą su parašais ir kvitukais, kurie patvirtina, kad jie priėmė tuos pinigus, liudytoja įtraukė į apskaitą. Avansas Estijos įmonei buvo didelis. Liudytoja negalėjo prisiminti, ar buvo tokių atvejų, kad pagal kasos orderį iš kasos buvo išmokami pinigai pačiam direktoriui. Ji atvažiuodavo į ofisą kartą per mėnesį, dažniausiai mėnesio pradžioje, kad susirinktų visus dokumentus už praėjusį mėnesį. Tuomet direktorius atiduodavo visus pirkimo dokumentus, kasos dokumentus. Pardavimo sąskaitos faktūros būdavo siunčiamos elektroniniu paštu. Kiekvieną kartą eidavo pas įmonės vadovą ir jis paduodavo dokumentus. Susitardavo, kada atvažiuos pasiimti dokumentų. Liudytojai, dirbant įmonėje, nėra tekę išgryninti pinigų. Aplinkybę, kad su įmone yra kažkas negerai, kad įmonė negali funkcionuoti, suprato tuomet, kai pardavimų sumos buvo mažesnės už savikainą, kai brangiau nusipirkdavo elektrą ir pigiau parduodavo. Liudytojos vertinimu suteiktos paskolos galimai buvo keistos, nes sumos buvo didelės. Ji negalėjo nurodyti, ar įmonės problemos jau buvo prasidėjusios, kai buvo suteiktos paskolos. Avansas Estijos įmonės atstovams buvo išmokėtas grynais. Nebuvo tokios praktikos, kai, sudarius sutartį su tiekėju, yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Čia buvo pirmas kartas. Avanso, ko gero, neprašydavo nė vienas elektros tiekėjas. Nebuvo aiškinamasi, kodėl buvo sumokėta grynais. Dažniausiai dokumentus paimdavo iš J. L.. Kai atvažiuodavo į įmonę pasiimti dokumentų, ten būdavo ir M. L..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. parodė, kad UAB „E.“ dirba nuo įmonės veiklos pradžios. Įmonė užsiima elektros prekyba, t. y. nepriklausomas elektros tiekėjas. Šiuo metu įmonė nevykdo prekybos elektra, nes yra sustabdyta licencija verstis elektros prekyba. Paskutiniai pardavimai buvo vykdomi sausio mėnesį. UAB „E.“ licencija verstis elektros prekyba buvo sustabdyta 2014 metų sausio viduryje. Šiuo metu įmonė turi skolininkų, tikslios skolų sumos įvardinti negali. Skolos yra susidariusios iš klientų už nupirktą elektrą. Kiek atsimena, įmonė yra suteikusi paskolų didesnėms sumoms UAB „A.“, direktoriui J. L., tikslių sumų neprisimena. Visi pinigai buvo pervesti banko pavedimu. Kiek jai yra žinoma, šiuo metu vyksta teismai dėl licencijos panaikinimo. Įmonės banko sąskaita liudytoja nedisponuoja, turi priėjimą tik prie AB „SEB bankas“ išrašų. Šiuo metu visos įmonės įplaukos ateina iš skolininkų. AB „SEB bankas“ sąskaitos yra areštuotos, yra leidimas tik išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir susijusius mokesčius. Įmonė dar turi banko sąskaitą kredito unijoje, prie minėtos sąskaitos prieigos liudytoja neturi, ji gauna išrašus elektroniniu paštu. Nuo senų laikų yra pasilikusi banko „Nordea“ sąskaita, prie kurios prisijungimo taip pat neturi. Išrašus iš minėtos sąskaitos jai pateikia direktorius. Įmonė yra skolinga AB „L.“ už nupirktą elektrą, šiuo metu su minėta įmone nėra atsiskaitoma, nes nėra galimybės. Apie tai, ar AB „L.“ kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, nežino. (t. 2, b. l. 65-66)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. taip pat parodė, kad UAB „E.“ pradėjo dirbti 2010 metais, tiksliau datos neprisimena, ji gali pasakyti, jog nuo bendrovės įregistravimo dienos. Darbo sutartį pasirašė su bendrovės direktoriumi J. L.. Visą jos darbo laikotarpį jis ir buvo įmonės direktoriumi. Šioje bendrovėje dirbo iki bankroto iškėlimo dienos, t. y. 2014 gruodžio 17 d., formaliai buvo atleista dar kiek vėliau. Ji kartu su įmonės direktoriumi J. L. dalyvavo ruošiant įmonės dokumentus paskirtam bendrovės administratoriui R. G., atstovaujančiam įmonę „T.“. Visi turimi dokumentai buvo susegti į segtuvus, sunumeruoti ir pagal perdavimo-priėmimo aktą perduoti administratoriui. Liudytoja asmeniškai atskirai direktoriui J. L. UAB „E.“ dokumentų neperdavinėjo. Buhalterinių sąskaitų planas įmonėje patvirtintas nebuvo, ji naudojosi verslo apskaitos standarto pavyzdiniu sąskaitų planu. Tvarkant įmonės buhalteriją naudojosi apskaitos programa „Rivile“, šioje programoje ir yra pavyzdinis planas. Apie įmonės suteiktas paskolas jai buvo žinoma tiek, kiek jai buvo pateikiamos jau sudarytos paskolų sutarčių kopijos. Apie sprendimo priėmimo eigą nieko nežinojo ir, kiek prisimena, prie paskolos sutarčių jokių papildomų dokumentų apie priimamus sprendimus išduoti paskolą, nebuvo. UAB „E.“ buhalterinės apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščius), kuriuose apskaitytos ūkinės finansinės operacijos su UAB „A.“, J. L., M. L. ir AB „L.“ atskirai sudaromi nebuvo, ši informacija kaupiama Didžiojoje knygoje. UAB „E.“ skolų sąrašą bankroto įkėlimo balansui ji tikrai buvo paruošusi, prisimena, kad tikrai buvo atspausdinti, pateikė juos pasirašyti direktoriui prieš perduodant bankroto administratoriui. Liudytoja mano, kad galėjo būti įsegti į segtuvą su metinėmis atskaitomybėmis, bet tiksliai to neprisimena. Iš esmės paminėtų registrų duomenys matomi iš Didžiojoje knygoje esančios informacijos (t. 2, b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. taip pat parodė, kad kaip papildomoje darbovietėje ji dirbo UAB „E.“ buhalterės pareigose. Šioje bendrovėje dirbo nuo bendrovės įsteigimo pradžios ir iki jos veiklos pabaigos. Jos darbo vieta buvo jos pačios namuose, esant poreikiui dėl dokumentų gavimo nuvykdavo į bendrovės patalpas, buvusias (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nepamena. Šioje bendrovėje ji buvo vienintelė buhalterė, šios įmonės finansų direktoriaus darbas buvo galimai stebėti elektros energijos kainų pokyčius, atlikti analizę ir pan., su jos kaip buhalterės darbu finansų direktorius nebuvo tiesiogiai susijęs, jai jokių nurodymų niekada neduodavo. Bendrovėje dirbdavo ir vadybininkai, kurie klientams sąskaitas apmokėjimui už suteiktas elektros tiekimo paslaugas išrašydavo patys, vėliau šias sąskaitas perduodavo jai. Bendrovė iš pradžių turėjo sudariusi elektroninės bankininkystės sutartį su banku „Nordea“, vėliau su „SEB bankas“, į kurią buvo sumokami visi klientų mokesčiai už elektros energiją, kuri buvo kaip pagrindinė bendrovės sąskaita, taip pat bendrovė turėjo dar sąskaitą kredito unijoje „S.“. Iš banko „Nordea“ ir kredito unijos „S.“ liudytoja gaudavo jau atspausdintus išrašus, prie šių sąskaitų pati prisijungti neturėjo teisės. Kaip buhalterė turėjo prisijungimus tik prie „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės, jai buvo išduotas šios sąskaitos kodų generatorius su teise tik gauti sąskaitos išrašus, jokių pavedimų, mokėjimų atlikti negalėjo. Šioje sąskaitoje atlikti mokėjimus, daryti pavedimus galėjo tik bendrovės direktorius J. L.. Ar pas komercijos direktorių M. L. buvo „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sąskaitos generatorius, ji nežino. R. N. nurodė, kad nežino, ar kas nors iš bendrovės darbuotojų direktoriaus J. L. atostogų ar nedarbingumo metu galėjo atlikti iš „SEB bankas“ UAB „E.“ priklausančios sąskaitos pavedimus, mokėjimus. Galimai tuo metu tai galėjo atlikti ir pats J. L.. Kad UAB „E.“ suteikė kam nors paskolą, taip pat ir UAB „A.“, ji sužinojo tik įvykus faktui, t. y., kai buvo sudaryta sutartis ir pervesti iš bendrovės sąskaitos pinigai. Nei J. L., nei M. L. su ja niekada neaptardavo ir nederindavo, kokios yra UAB „E.“ galimybės suteikti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims paskolas. Tokius sprendimus priimdavo ir skaičiavimus apie bendrovės finansines galimybes atlikdavo pats J. L.. Kiek prie to prisidėjo ar sprendimams dėl paskolos suteikimo, gavimo įtakos turėjo komercijos direktorius M. L., nežino. Dirbdama UAB „E.“ buhalterės pareigose ji visada bendraudavo su J. L.. UAB „E.“ kasą tvarkė pats direktorius J. L., jam atostogaujant ar esant nedarbingume, kasą turėjo teisę tvarkyti M. L.. Kiek žino, UAB „E.“ su Estijos įmone sudarė sutartį dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, pagal kurią UAB „E.“ turėjo pirkti iš šios Estijos įmonės elektros energiją ir ją parduoti elektros vartotojams Lietuvoje, tačiau Valstybinei kainų ir energetikos komisijai panaikinus licenciją, UAB „E.“ nutraukė savo veiklą ir pradėti dirbti su Estijos įmone nebespėjo. Kada buvo sudaryta sutartis, tiksliai nepamena. UAB „E.“, prieš pradedant pirkti iš Estijos įmonės elektros energiją, pastarajai turėjo sumokėti avansą, kokią sumą neatsimena. Jei neklysta, M. L. ar J. L., tiksliai nepamena, jos paprašė parengti kasos išlaidų orderio projektą, kuriuo bus iš kasos išduoti pinigai atsiskaitymui su Estijos įmone pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą, ką ji ir padarė. Liudytoja jiems paruošė elektroninį variantą ir greičiausiai išsiuntė elektroniniu paštu, o vėliau šio dokumento originalą gavo su parašais patvirtinimui, liudytojos parašas tokiuose dokumentuose yra paskutinis. Kad UAB „E.“ sumokėjo avansą Estijos įmonės atstovui, ji sužinojo gavusi tai patvirtinančius dokumentus, t. y. kasos kvitus, kurie patvirtino, kad bendrovė sumokėjo pinigų sumą, o Estijos įmonės atstovas juos gavo. Liudytoja gavo minėtų dokumentų originalus, kurie turėjo išlikti pas bankroto administratorių. Ji paprastai į ofisą atvažiuodavo mėnesio pradžioje, kad paimti visus buhalterinius dokumentus už praėjusį mėnesį ir dažniausiai bendraudavo bei visus klausimus spręsdavo su J. L.. Liudytoja nematė ir nedalyvavo sutarties dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo tarp UAB „E.“ ir Estijos įmonės sudaryme, nematė ir nežino, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumokėtas Estijos įmonės atstovui avansas. Estijos įmonės atstovų ji nepažįsta, jų niekada nematė ir su jais jokiomis komunikacinėmis priemonėmis nebendravo. UAB „E.“ apskaitos dokumentus perdavimui bankroto administratoriui ruošė ji su J. L. (t. 2, b. l. 70-71).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. A. parodė, kad jis žino UAB „E.“, 2012 metais jo įmonė UAB „E.“ pardavinėjo elektrą. Vėliau tarp įmonių jokių santykių nebuvo. Sutarties vykdymui turėjo depozitą, su tuo depozitu turėjo problemų, tuomet buvo pakeista sutartis ir galiausiai UAB „E.“ neliko skolinga. UAB „E.“ turėjo sunkumų su depozito apmokėjimu. Įmonių santykiai pasibaigė kartu su sutarties pasibaigimu. Sutarties vykdymas pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „E.“ 2013 metais bandė susisiekti su liudytojo įmone, tačiau jo įmonė nesudarė sutarties. M. A. negalėjo paaiškinti, kodėl nesudarė sutarties, bet mano, kad nesugebėjo susitarti dėl sutarties sąlygų, tikriausiai dėl kainos. UAB „E.“ nemokėjo laiku. Kodėl nebuvo mokama laiku, liudytojas negalėjo nurodyti. Tuo metu jis buvo įmonės „B. E. P.“ valdybos narys. UAB „E.“ pirko elektrą iš liudytojo įmonės. Jie turėjo sumokėti kažkokią sumą, nes liudytojo įmonė nesutiko kredituoti elektros pardavimo be depozito. Tokia verslo praktika yra įprasta, jeigu tai nėra didelė ir patikima, žinoma firma, kuri turi finansines ataskaitas, kuri gali įrodyti, kad gali mokėti. Jei nėra tokių dalykų, tuomet reikalaujama depozito. Depozito dydis priklauso nuo sutarties apimties ir nuo rinkos situacijos. Liudytojas teigė, kad 2013 metais pastebimai pakilo elektros kaina. Elektroniniais laiškais bendravo tik UAB „E.“ atstovu M. G.. Bendravimas vyko tik elektroniniu būdu. Estijoje 2011-2013 metais be liudytojo įmonės elektros energiją pardavinėjo daug įmonių, visais laikais bent 10 įmonių buvo. Įmonė, kuri parduodavo elektrą, gali būti gamintojas, gali būti ir tarpininkas. Liudytojas teigė, kad visokiais būdais tikrina visų įmonių, su kuriomis sudaro sutartis, duomenis. UAB „E.“ nebuvo visiškai patikima, todėl buvo prašoma depozito. Kai būna įmonė, kuri praktiškai neturi istorijos, tada visuomet ji yra patikrinama, ieškoma ir prašoma visokių duomenų. Tai yra normali praktika.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad OU „B. E. P.“ turėjo verslo kontaktų su UAB „E.“, t. y. ji turi sudariusi 2 pardavimo sutartis. Jis nebeatsimena, kokiu būdu prasidėjo jų verslo santykiai ir kontaktai, nes turi dešimtis klientų Lietuvoje. Asmeniškai J. L. ir M. L. iš Lietuvos nepažįsta. Su OU „B. E. P.“ iš UAB „E.“ pusės daugiau bendravo M. G.. Iš OU „B. E. P.“ pusės su UAB „E.“ viskas yra gerai, jiems pardavė elektrą pagal apmokėjimą iš anksto ir jie nieko nėra skolingi. Šiuo metu santykiai yra pasibaigę. UAB „E.“ iš jų pirko tik vienerių metų trukmės prekę ir gegužės periodui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. L. parodė, kad UAB „M.“ užsiėmė vieno projekto vystymu. Projekto vystymui reikėjo pasiskolinti pinigų. Projekto vystymui pinigus paskolino UAB „A.“. J. J. vystė vieną projektą su technika ir pasiūlė liudytojui užsiimti panašia veikla, t. y. už europines lėšas įsigyti tam tikrą techniką ir vykdyti veiklą. Liudytojas nurodė, kad jis kalba apie statybinę techniką – buldozerį, ekskavatorių, turėjo būti vykdomi žemės kasimo darbai. Taip pat pagal projektą priklausė įsigyti ir automobilį. Kadangi buvo statybų bumas, liudytojas nutarė užsiimti tokia veikla ir kaltinamojo pagalba tapo įmonės vadovu. Tapo įmonės vadovu ir šimtaprocentiniu akcininku. Įmonės akcijas pirko. Už akcijas mokėjo savais ir skolintais iš draugo pinigais. Skolinosi iš A. S.. Už akcijas galimai mokėjo apie 35000 Lt. J. J. žinojo visą procesą, kaip įsigyti įmonę, konsultavo ir patarė. Visa tai vyko 2013-2014 metais. Pradžioje įmonės veikla buvo nebloga, bet vėliau trūko užsakymų, todėl po truputį teko persiorientuoti iš vienos veiklos į kitą. D. L. paaiškino, kad jis sudarė santuoką su Latvijos piliete ir nutarė važiuoti gyventi į Rygą, parduoti įmonę. Su J. J. buvo klasiokai, bendradarbiavo su kaltinamuoju, jis buvo kaip konsultantas. Liudytojo ir kaltinamojo įmonėse buvo skirtinga technika, jie labiau vienas kitą papildė, nebuvo konkurentai. Įmonę liudytojas susirado ne pats. J. J. vykdė panašią veiklą, todėl jis pasiūlė tapti įmonės vadovu ir užsiimti tokia veikla. Įmonė veiklą vykdė visoje Lietuvoje, registruota buvo (duomenys neskelbtini), ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Paskola buvo technikai, buvo tartasi su kredito unijomis, ieškojo papildomų lėšų projektui. Liudytojo vadovaujamos įmonės nesiejo jokie santykiai su UAB „A.“, buvo tik paskola ir viskas. Paskola buvo gauta pavedimais, nes ten buvo apie 400000 Lt. J. J. rado įmonę ir konsultavo kaip paimti paskolą. Liudytojas teigė, kad J. J. jį informavo, kad rado, kur gauti paskolą. D. L. pasirašė sutartį, tačiau asmeniškai su kitos įmonės vadovu nebuvo susitikęs. Sutartį greičiausiai atvežė J. J.. J. J. ir M. L. yra draugai, susitikę ranką vienas kitam paspaudžia, taigi kažkiek pažįstami. Liudytojas kelis kartus matė susitikimą tarp M. L. ir J. J.. Tai buvo atsitiktiniai kelių minučių susitikimai. Liudytojas nežino, ar paskola yra grąžinta, nes jis tą įmonę perdavė kitam asmeniui, koks yra įmonės likimas, nežino. Buvo pasirašyta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis su A. D., jis įmonę perėmė su visais projektais, paskolomis ir kt. A. D. yra liudytojo pažįstamas. Kadangi planavo išsikraustyti gyventi į Latviją, nusprendė nebevykdyti veiklos, o A. D. projektas buvo įdomus, jis matė, kokia veikla buvo užsiimama, todėl liudytojas pasiūlė perimti įmonę. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė L. J.. D. L. patvirtino, kad įmonė gavo pinigus pagal paskolos sutartį. Jo vadovavimo metu įmonė buvo įsigijusi žemės sklypą, vykdė projektus. Tas sklypas buvo parduotas su visu techniniu projektu. Bendrovė greičiausiai gavo pinigines lėšas už sklypą. Visi prisijungimai buvo pas buhalterę, ji darydavo pavedimus. Pavedimus nurodydavo atlikti liudytojas. Jo žiniomis, nebuvo atvejų, kad nurodymą atlikti pavedimą būtų davęs koks nors kitas asmuo. Bendrovės kasą tvarkė buhalterė. Bendrovėje buvo grynųjų pinigų, nedaug, bet buvo. Jei gerai atsimena, vienas darbuotojas neturėjo banko kortelės, jam reikėdavo ne į kortelę pervesti atlyginimą, o duoti grynais. Šiam darbuotojui atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Taip pat tais atvejais, jeigu objektas buvo kažkur toli, buvo duodami grynieji pinigai kurui ar kitoms vykimo išlaidoms. Liudytojas teigė, kad jis tiksliai neprisimena, ar paskola buvo grąžinta UAB „A.“. Atsimena, kad sklypas buvo parduotas, o kaip toliau viskas vyko, negalėjo pasakyti, greičiausiai buvo grąžinta. Liudytojas vadovavo UAB „M.“, o J. J. buvo konsultantas. Įmonėje buvo susikaupę skolų, todėl jis pritarė idėjai parduoti žemės sklypą ir atsiskaityti su kreditoriais. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad UAB „M.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi tapo 2013 m. balandžio 16 d. ir buvo iki 2015 m. gruodžio 15 d., kai pardavė įmonės akcijas A. D.. UAB „M.“ akcijas pirko iš buvusio savininko D. C., kurį matė vienintelį kartą, kai pasirašė įmonės įsigijimo dokumentus, anksčiau jo nepažinojo. Oficialus įmonės buveinės adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), vėliau nuo 2013 m. liepos mėnesio – (duomenys neskelbtini). Pats D. L. gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Realiai įmonės buveinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo ir UAB „C.“, kurios akcininkas bei direktorius buvo J. J.. D. L. teigė, kad oficialiai buvo sudaręs nuomos sutartį su UAB „Sr.“, nors tiksliai pavadinimo neprisimena. UAB „M.“ veikla buvo statybinės aikštelės paruošimas. Liudytojas su J. J. yra klasiokai, gana dažnai matydavosi, liudytojas turi inžinerinį išsilavinimą, bet tuo metu, kai J. J. jam pasiūlė statybų verslą, jis vertėsi knygų pardavimu. Kai J. J. pasiūlė statybų verslą, D. L. sutiko, nes J. J. įtikino, kad tai perspektyvus darbas. Negalėjo atsisakyti papildomų pajamų, be to, žinojo, kad J. J. jau turėjo savo statybos įmonę, t. y. UAB „C.“, kiek prisimena, turėjo įsigijęs ir savo žemės darbų technikos. Pagal J. J. pasiūlytą planą UAB „M.“ turėjo įsigyti žemės stumdymo techniką ir gauti paramos lėšų. Kiek prisimena, paraiška paramos lėšoms gauti jau buvo paduota iki jam tampant įmonės akcininku ir direktoriumi, bet paraiškoje buvo padaryta nemažai klaidų, todėl dar kelis kartus teko ją taisyti. Liudytojas teigė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 135000 Lt iki 620000 Lt, išleidžiant 4850 vienetų 100 Lt vertės paprastųjų vardinių akcijų, akcijas apmokant grynais pinigais į bendrovės kasą. Tokios procedūros reikalavo kredito unija, sudarant paskolos sutartį. Kalbėdamas su J. J., kiek stebėjosi dėl to, kad jis pats (D. L.) tvarko paraiškos dokumentus paramai gauti, tačiau dar tiksliai nežino, iš kur bendrovė gaus ir ar iš viso gaus lėšų numatytai technikai pirkti. J. J. jį įtikino, kad ras finansavimą. Dalis pinigų buvo gauta kaip paskola iš kredito unijos „C. T. K.“, jos biuro patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, bendra įgyjamos technikos kaina buvo 1200000 Lt. Numatoma pirkti technika jau buvo nurodyta paraiškoje, ją renkant jis nedalyvavo, kiek prisimena, tai buvo buldozeris, ratinis ekskavatorius ir lengvas krovininis automobilis „Mitsubishi“. Kitą dalį trūkstamų lėšų turėjo suteikti UAB „A.“. Pasirašydamas paskolos sutartį jis matė, kad šios įmonės direktorė yra moteris, kurios nei vardo, nei pavardės neįsidėmėjo. Kaip su šia įmone susijęs J. J., nežino. Gali patvirtinti, kad UAB „A.“ suteikė UAB „M.“ virš 500000 Lt, bet tiksliai sumos neprisimena. Daug vilčių teikė planuojamas statyti „Rail Baltija“, kur turėjo būti reikalinga daug technikos, kažkurį laiką net dirbo pagal sudarytas sutartis šiame objekte, bet ne taip ilgai kaip planavo. Pirmais metais dar pavykdavo rasti užsakymų, bet jų vis mažėjo ir negalėjo pilnai išnaudoti technikos, bendrovė pradėjo grimzti į skolas. Apie paskolos UAB „A.“ grąžinimą tiksliai pasakyti negali, kiek prisimena, buvo parduotas UAB „M.“ priklausantis žemės sklypas ir iš gautų lėšų grąžinta visa skola, bet šiuos reikalus daugiau tvarkė J. J.. Matydamas, kad verslas su statybomis nesiseka, nusprendė jį perleisti. Buvo iš matymo pažįstamas su A. D., kuris net siūlėsi bendradarbiauti nuomojant techniką. Kadangi ne vieną kartą jau buvo užsiminęs J. J., kad nori parduoti verslą, pasiūlė A. D.. Liudytojas teigė, kad jis vedė 2015 metų vasarą ir persikėlė gyventi į Rygą. Jam buvo sunku spręsti verslo reikalus per atstumą, todėl vienas iš kandidatų buvo A. D., siūlė ir dar kelioms įmonėms, kurios dirbo su žemės kasimo darbais. A. D. buvo supažindintas su įmonės finansine padėtimi, todėl žinojo apie visas skolas, su juo D. L. pasirašė akcijų pardavimo sutartį. Liudytojas nurodė, kad jam esant direktoriumi, įmonės buhalteriją tvarkė J. J. mama L. J.. Kiek žino, ji ir liko toliau tvarkyti įmonės buhalteriją. Apie UAB „A.“, kuri suteikė paskolą UAB „M.“, nieko nežino. Žino, kad minėtos įmonės direktoriumi kažkada buvo J. J., bet ir tai jis direktoriumi buvo iki paskolos suteikimo. D. L. yra pažįstamas su M. L., bet tik tiek, kiek teko jį matyti bendraujantį su J. J., žinojo, kad jis dirba UAB „E.“, bet tik tiek, kad girdėjo tokį įmonės pavadinimą. Šios bendrovės direktoriaus J. L. nepažinojo. Liudytojui nieko nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „E.“ buvo suteikusi paskolą UAB „A.“ ir dalis šios paskolos buvo perskolinta UAB „M.“. Nieko nežino ir apie paskolos grąžinimą, J. J. jam apie tai nieko nepasakojo (t. 3, b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. taip pat parodė, kad iki tol, kol jis įsigijo UAB „M.“ akcijas ir tapo šios įmonės direktoriumi, J. J. jau dalyvavo UAB „M.“ rengiamame projekte dėl statybinės technikos įsigijimo ir ES paramos gavimo, todėl jis žinojo visą projekto rengimo kelią. J. J. žinojo ir tokios technikos tiekėjus, tačiau jis oficialiai šioje bendrovėje nedirbo. Kai liudytojas atėjo dirbti į šią įmonę, visas projekto procesas jau buvo įsibėgėjęs, todėl jis konkrečiai dabar pasakyti negali, ar jau buvo paskelbtas konkursas tokiai technikai įsigyti, ar nebuvo. UAB „M.“ jis dirbo tik su pačiu projektu, J. J. jį konsultuodavo. Jam įsigijus UAB „M.“, šioje įmonėje darbuotojų išskyrus jį patį daugiau nedirbo, o kai įsigijo techniką, tada buvo priimti galimai 6 darbuotojai. UAB „M.“ buvo įsigyta J. J. iniciatyva tam, kad lygiagrečiai vykdyti J. J. kitos turimos UAB „C.“ veiklą. Priėmus į UAB „M.“ darbuotojus, J. J. taip pat rūpinosi ir UAB „M.“ darbų užsakymais. Nori pasakyti, kai reikėjo įsigyti techniką, jis ir J. J. ieškojo būdų, iš kokių piniginių lėšų įsigyti statybos techniką, taip pat vėliau ir žemės sklypo, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigijimui, todėl UAB „M.“ paėmė paskolas iš unijų, jei neklysta iš C. U., M. U., paskola buvo ir iš „BIG bank“. Nors J. J. oficialiai nedirbo UAB „M.“, bet prisidėjo ir konsultuodamas jį dėl rengiamo projekto, tiekėjų ir darbų užsakovų paieškos, taip pat rūpinosi ir iš kur gauti, pasiskolinti piniginių lėšų įmonės veiklai. Kai prasidėjo UAB „M.“ darbai pilna apimtimi, jis pats duodavo nurodymus įmonės darbuotojams, bet UAB „M.“ veikla buvo derinama su UAB „C.“ veikla, t. y., kai užsakovams reikėdavo tokios technikos, kurios neturėjo „C.“, tai tuos darbus atlikdavo UAB „M.“ ir atvirkščiai, jei UAB „M.“ neturėjo užsakytiems darbams reikalingos technikos, tai tuos darbus atlikdavo „C.“ . Šios įmonės viena su kita nekonkuravo. Sprendimus, susijusius su UAB „M.“ piniginių lėšų panaudojimu, apyvartinėms lėšoms arba paskoloms dengti, priiminėjo jis pats. Sprendimus imti ar neimti paskolą, įmonėje priiminėjo jis, bet J. J. prisidėjo prie paieškos, domėjosi, iš kur būtų galima gauti paskolas UAB „M.“ vardu. Tuo metu, kai įsigijo UAB „M.“, jam atrodo, kad įmonė kokių nors skolų ar paskolų neturėjo. UAB „M.“ grynųjų pinigų kasoje neturėdavo, paprastai pinigai buvo laikomi banko sąskaitoje. Pagrindinė įmonės sąskaita buvo Šiaulių banke. Iš banko sąskaitos išimdavo pinigus, kai reikėdavo darbuotojams atlyginimus išmokėti, nes šie darbuotojai buvo iš kaimų, jie neturėdavo banke sąskaitų, kad būtų galima pervesti ten atlyginimą. Iš pradžių pirmus kelis mėnesius, tiksliai laikotarpio pasakyti negali, įmonės Šiaulių banko mokėjimo kortelę jis laikė pas save, vėliau ją perdavė buhalterei L. J., kurios darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus ofiso adreso pasakyti negali. Prisijungimus prie elektroninės bankininkystės turėjo buhalterė L. J.. Įmonės sąskaitą elektroniniu būdu valdė buhalterė L. J.. UAB „M.“ 2013 m. rugpjūčio mėnesį turėjo padidinti įstatinį kapitalą tam, kad Garantinis fonas suteiktų garantiją, tačiau tikslių sąlygų jis dabar neatsimena. Šiam tikslui pinigus, t. y. maždaug apie 400000 Lt, įmonė paskolino iš jų bendro draugo A. S.. J. J. įkalbėjo šį draugą paskolinti pinigus. Taip pat J. J. turėjo mintį įsigyti žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir kai jau buvo įsigyta statybos technika, J. J. iniciatyva UAB „M.“ vardu buvo įsigytas šis žemės sklypas. Liudytojas palaikė J. J. idėją įsigyti žemės sklypą, kuriame planavo projektuoti ir statyti mažaaukščius namus. Iš kokių asmenų buvo įsigytas šis sklypas ir už kokią sumą, tiksliai nepamena, bet sklypą įsigijo keliais etapais ir pinigai buvo skolinti. Pamena, kad dėl to buvo skolinta ir iš „Big Bank“, kitų paskolos davėjų neatsimena. Pinigų sklypo įsigijimui ir projekto investuotojų ieškojo jis ir J. J.. Apie UAB „A.“ jis nieko negali pasakyti. Jis suprato, kad šios įmonės direktorė buvo iš Rusijos, bet jis su ja nepažįstamas, jos niekada nematė, su ja nei telefonu, nei elektroniniu paštu nebendravo. Kokia buvo UAB „A.“ veikla, jis nežino, kas akcininkai buvo, nežino. Mano, kad veiklą ši įmonė vykdė Klaipėdoje, nes jei ji būtų Vilniuje, jis būtų su ja susidūręs. Ši įmonė atsirado per J. J.. J. J. pasakė, kad yra įmonė, kuri gali paskolinti pinigų, o tuo metu UAB „M.“ reikėjo pinigų mažaaukščių namų statybos projekto rengimui, galimai ir esamų paskolų padengimui, apyvartinėms lėšoms, todėl jis sutiko, kad būtų paskolinta iš UAB „A.“, bet pats paskolos sąlygų derinime, paskolos sutarties rengime nedalyvavo, viską tvarkė J. J.. Greičiausia buvo taip, kad jam J. J. atvežė paskolos sutartį, kurioje jau buvo UAB „A.“ direktorės parašas ir įmonės antspaudas, jis taip pat pasirašė šią sutartį ir ji turėtų būti pas buhalterę. Kas tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, nežino. Iš UAB „A.“ paskola turėjo būti pervesta į UAB „M.“ sąskaitą. Suma turėjo būti 460000 Lt ar 560000 Lt, tiksliai nepamena. Nuo 2014 metų vasaros jis pradėjo nuo ketvirtadienio važinėti į Rygą visam savaitgaliui, o nuo 2015 metų maždaug kovo-balandžio mėnesio pradėjo Rygoje gyventi, ir, esant reikalui, atvažiuodavo į Vilnių kelioms dienoms. Nuo 2015 metų Šv. Kalėdų, kai UAB „M.“ pardavė J. J. pažįstamam A. D., į Vilnių dėl reikalų, susijusių su UAB „M.“ veikla, jis nebeatvažiuodavo. Tuo metu, kai jis pradėjo važinėti į Latviją, jau buvo likęs tik statybos projekto rengimas. Su šiuo projekto rengimu visus klausimus su architektais ir kitomis reikiamomis institucijomis, derino J. J., liudytojas atvažiuodavo tada, kai reikėdavo jo kaip UAB „M.“ direktoriaus parašo. Gal J. J. buvo surašęs įgaliojimą atstovauti UAB „M.“ derinant kokius nors klausimus, bet įmonės vardo parašo teisė nebuvo suteikta. Su buhaltere jis palaikydavo ryšį ir tuo metu, kai važinėjo į Latviją, jis gaudavo iš jos informaciją apie įmonės finansinę situaciją žodžiu. Ji atsiųsdavo įmonės balanso, pelno ataskaitas ir kitus reikiamus dokumentus, kuriuos reikėdavo nunešti į uniją norint gauti paskolą. Ant UAB „M.“ kasos išlaidų orderio 2015 m. rugsėjo 4 d. Nr. 71, kuriuo buvo grąžinta paskola UAB „A.“, parašas įmonės vadovo vardu ir kasininko skiltyje yra jo. Jis šiame kasos išlaidų orderyje nurodytos pinigų sumos UAB „A.“ atstovei H. S. neperdavė, jos niekada nematė, o kokiomis aplinkybėmis šį išlaidų orderį pasirašė, nepamena. Jis neatsimena, ar tuo metu, kai jis pasirašinėjo ant šio orderio, jau buvo H. S. parašas. Gali pasakyti tiek, kad šis orderio elektroniniu paštu jam tikrai nebuvo siųstas. Būdavo, kad paruoštus pajamų ir išlaidų orderius buhalterė iš Mažeikių atsiųsdavo pasinaudojant autobusų siuntos paslaugomis, taip galėjo būti ir šiuo atveju, bet garantuoti negali. Šiame orderyje nurodyta suma galėjo būti grąžinta iš pinigų, kurie buvo gauti pardavus sklypą. Su sklypo pardavimu susijusias derybas dėl kainos su pirkėjais vedė J. J.. Jis pamena tiek, kad vieną UAB „M.“ sklypo pardavimo sandorį pasirašė pas notarą (duomenys neskelbtini), tai buvo 2015 metų vasarą. Pamena, kad sklypą su projektu pardavė visą, o pinigus galimai įmonė gavo dalimis, turėjo būti pavedimu per sąskaitas. Galėjo būti, kad ir kažkokia dalis galėjo būti grynais, bet tiksliai nepamena. Jei ir gavo pinigų grynais, tai juos J. J. turėjo perduoti buhalterei. Buvo nuspręsta parduoti žemės sklypą su projektu dėl piniginių lėšų trūkumo. Ar buvo svarstytas klausimas su J. J. dėl paskolos grąžinimo UAB „A.“, nepamena. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 3, b. l. 37-38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad jam yra žinoma UAB „M.“. Jis šią įmonę buvo nusipirkęs. Įmonę pirko iš D. L., jis buvo savininkas ir direktorius. D. L. tuo metu išsikraustė gyventi į Rygą, nusprendė nebetęsti veiklos, papasakojo, kad įmonė užsiima žemės darbais. Jie kartu prisėdo, paskaičiavo, atrodė, kad viskas gerai, todėl liudytojas nupirko įmonę. Įmonę įsigijo galimai už 10000 Lt, tiksliai neprisimena. D. L. viską perdavė, o liudytojas perėmė, pasisamdė naują buhalterę, bandė tęsti veiklą, bet nesėkmingai, nes buvo skolų už įrangą ir už traktorius. Pradžioje lyg ir pavyko susitarti, kad leis dirbti su traktoriais, kurie nebuvo išpirkti, pasidarė planą, kaip grąžinti visas skolas, pradėjo tartis su VMI, bet nepavyko. Buvo užblokuotos sąskaitos. VMI užblokavo sąskaitas, prašė iš karto grąžinti visas skolas, nebuvo galimybių iš karto grąžinti, nes liudytojas kaip fizinis asmuo neturėjo tiek pinigų. Tuomet įmonė, iš kurios buvo pirkta technika, atėmė traktorius. Gavosi, kad įmonė bankrutavo. Nelabai prisimena, kaip sužinojo apie įmonės pardavimą, gal iš kalbos taip išėjo. Su D. L. nėra jokių santykių, jis pažįstamo pažįstamas, jis nėra draugas, jie anksčiau nieko bendro neturėjo. Kai liudytojas perėmė įmonę, tai J. J. niekaip nebuvo susijęs su ta įmone, o ar iki tol buvo kaip nors susijęs, nežino. D. L. pasiūlė įsigyti įmonę. Iki įmonės įsigijimo liudytojas prekiavo sirupais. UAB „M.“ užsiėmė žemės darbais. Jis sugalvojo pakeisti veiklos sritį. Nebuvo taip, kad sugalvojo, jog dabar užsiims kasimo darbais, tiesiog išėjo iš kalbos, kad D. L. išsikrausto gyventi į Latviją, pasiūlė pirkti įmonę, atrodė, kad viskas gerai, pasakė, kad skolų beveik nėra. Liudytojas įmonę įsigijo per daug neįsigilinęs. Pasirodė, kad tų skolų truputį daugiau, ir nepavyko ištempti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad greičiausiai davė tokius parodymus. Šiuo metu neprisimena, kas pasiūlė įsigyti įmonę, t. y. J. J. ar D. L.. Su J. J. žaisdavo smiginį, D. L. taip pat ten visada būdavo. Įmonę pirko iš D. L., didžiąją dalį informacijos apie įmonę suteikė D. L.. Atsimena, kad atsirado proga pakeisti veiklos sritį, tuo ir pasinaudojo. Buhalterinę apskaitą iki tol tvarkė buhalterė, kuri buvo ne Vilniuje, tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko buvo pakeistas buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas. Kas prieš tai tvarkė įmonės buhalteriją, neatsimena. Liudytojas neatsiminė, kur buvo įmonės ofisas, jis visą laiką iš namų dirbo. Niekaip negaudavo užsakymų. Užsakymų ieškojo pats, buvo susitaręs su dviem įmonėmis. Pažinojo tuos vadybininkus, kurie nuomodavo techniką ir bandydavo susitarti, kad ir liudytojo įmonę paimtų dirbti. Vis tik įmonė negaudavo jokių užsakymų. Žemės kasimo darbų technika buvo išperkama. Esmė ta, kad technika ne iki galo buvo išmokėta, po to ją areštavo, neleido jos pasiimti iš aikštelės, todėl negalėjo vykdyti plano. Pradžioje nebuvo apribotos teisės naudotis įmonės transporto priemonėmis ir sąskaitomis, bet vėliau buvo apribotos, todėl įmonė nebegalėjo vykdyti jokios veiklos. Technika buvo grąžinta ten, iš kur buvo paimta. Iki tol su buhalterinės apskaitos tvarkymo įmone, su kuria buvo sudaryta nauja sutartis, reikalų neturėjo ir dabar neturi. Ši įmonė anksčiau netvarkė liudytojo ar kitos jo įmonės buhalterijos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. jis kaip vienintelis UAB „M.“ akcininkas, valdantis 100 procentų šios bendrovės akcijų, nusprendė nuo tos pačios dienos atleisti buvusį šios įmonės direktorių D. L. ir pats tapo UAB „M.“ direktoriumi. Dėl įmonės pirkimo sutartį sudarė su jos buvusiu akcininku ir direktoriumi D. L.. Liudytojas jau keletą metų žaidžia smiginį, taip susipažino su J. J., kuris yra Lietuvos smiginio federacijos prezidentas. Girdėjo, kaip J. J. kalbėjo su kitu savo pažįstamu apie galimybes įmonei gauti paramos lėšas. Tuo metu liudytojas planavo pradėti verslą ir domėjosi galimybėmis gauti paramos lėšų. Apie tai užsiminė J. J., o jis pasiūlė įsigyti UAB „M.“, kuri jau buvo įgyvendinusi tokias procedūras ir naudojosi gautos paramos lėšomis. Susidomėjo tokiu J. J. pasiūlymu, nes jis paaiškino, kad įmonės savininkas, t. y. D. L., kurio anksčiau nepažinojo, vedė Latvijos pilietę ir persikėlė gyventi į Latviją, todėl neturi galimybės užsiimti verslu, nusprendė parduoti įmonę. Iš pateiktų įmonės balansų įsitikino, kad įmonė turi apie 2 milijonus (2000000) turto, bet dabar tiksliai sumos neprisimena. Pagal įstatus bendrovės įstatinis kapitalas yra 620000 Lt, padalytas į 6200 paprastų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt. A. D. teigė, kad už akcijas sumokėjo 3000 Eur, sumokėjo grynais pačiam D. L.. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Būdamas įmonės savininku ir direktoriumi, pakeitė įmonės adresą į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat sudarė sutartį su UAB „T. F.“ dėl UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, įgaliojimą elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti dokumentus Juridinių asmenų registrui išdavė R. P.. Su UAB „M.“ įsigijo ir techniką, kuri buvo pirkta panaudojant paramos lėšas – automobilį „Mitsubishi“, ratinį ekskavatorių ir buldozerį, taip pat buvo pinigų ir įmonės banko sąskaitoje, bet dabar neprisimena, kokia suma. Įsigydamas įmonę domėjosi ir apie jos skolas. A. D. teigė, kad jam nieko nebuvo žinoma apie UAB „M.“ skolą UAB „A.“ ir apie jos grąžinimo aplinkybes. Jis žino, kad UAB „A.“ UAB „M.“ nieko neskolinga. Įsigijus UAB „M.“, visi dokumentai buvo perduoti naujai buhalteriją tvarkančiai darbuotojai. Pačioje perdavimo procedūroje liudytojas nedalyvavo, bet tikrai žino, nes matė juos pas naują buhalterę. A. D. mano, kad galės pateikti visus dokumentus, susijusius su paskolos gražinimu UAB „A.“ (t. 3, b. l. 9-11).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. D. parodė, kad jai nežinoma UAB „A.“. Ji užsiima buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu, bet negali išvardinti visų įmonių, kurių apskaitą vedė, nes neatsimena. H. S. jai nepažįstama. S. A. nepažįsta. Pagarinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Papildyti nieko nenori, nieko daugiau neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu I. D. parodė, kad 2014 m. kovo 21 d. į jos įmonę „D.“ kreipėsi UAB „A.“ buvęs savininkas ir direktorius J. J. ir nauja šios įmonės direktorė H. S.. Liudytoja ankščiau nei su vienu iš jų pažįstama nebuvo, juos abu matė pirmą kartą. J. J. pasakė, kad atvedė naują klientą, paminėdamas, jog pardavė savo įmonę. Kodėl jis rekomendavo naujai direktorei kreiptis būtent į UAB „D.“, nežino, šito neklausinėjo, tiesiog ji neatsisako nuo naujų klientų, todėl sutiko suteikti buhalterinės apskaitos paslaugas. J. J. su savim turėjo UAB „A.“ dokumentus už 2014 metus ir juos perdavė liudytojai. Dokumentų perdavimas raštiškai nebuvo fiksuotas, jokio jų perdavimo akto nesudarinėjo ir nepasirašė, bet visus gautus iš J. J. dokumentus suvedė į buhalterinę programą „Finvalda“. Pagal šios programos reikalavimus į ją suvedami visų apskaitos dokumentų duomenys: pirkimai, pardavimai, avanso apyskaitos, kasa. I. D. nebuvo pateikti banko išrašai. Nauja direktorė H. S. paminėjo, kad ji pasirašys su banku sutartį kaip nauja direktorė ir atneš išrašus. Tuo metu liudytoja pasiūlė J. J. pateikti banko duomenis, bet jis pasakė, kad jau neturi prisijungimo kodų, jau perleido įgaliojimus. Į „Finvalda“ programą įrašomi visi buhalterinio dokumento duomenys: jo sudarymo data, pirkėjas, pardavėjas, įgytos ar parduotos prekės ir kt. Tą dieną pirmiausiai buvo sudaryta ir pasirašyta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 20140321/163 su nauja UAB „A.“ direktore H. S., ji ir pasirašė sudarytą sutartį bei užantspaudavo įmonės antspaudu. Sudarant sutartį H. S. pateikė savo pasą ir paso kopiją, kitus dokumentus iš „Registrų centras“, patvirtinančius, kad ji yra įmonės direktorė, kitaip I. D. negali sudaryti sutarties dėl paslaugų teikimo. Paso kopija jai reikalinga tam, kad galėtų išsiųsti būtiną formą į Sodrą, tam, kad šiuo atveju H. S. būtų realiai įdarbinta įmonės direktore. Vien duomenys, kad asmuo užregistruotas „Registrų centras“ dar nereiškia, kad jis jau dirba direktoriumi. H. S. pati kaip užsienietė negali kreiptis į Sodrą ir įsidarbinti, taip užtikrinamas privalomas buhalterio samdymas, tokiu atveju tik liudytoja kaip teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas, pateikdama nustatytą elektroninę formą, gali įdarbinti naują direktorių. Užregistravus išsiųstą formą buvo gautas H. S. „Sodra“ pažymėjimo numeris ir kodas, jis užrašytas ant jos paso kopijos. Nauja UAB „A.“ direktorė H. S. minėjo, kad tą pačią dieną, t. y. 2014 m. kovo 21 d. išvyksta iš Lietuvos, todėl skubėjo įforminti visus reikalingus dokumentus. Ji liudytojai leido suprasti, kad artimiausiu metu vėl grįš į Lietuvą ir pateiks banko išrašus, reikalingus balansui sudaryti, ir įformins įgaliojimą „Registrų centas“. I. D. teigė, kad ji tiksliai neprisimena, bet galimai jai buvo reikalingas UAB „A.“ direktorės H. S. įgaliojimas perduoti įmonės balansą „Registrų centras“. Todėl ji elektroniniu paštu išsiuntė įgaliojimo formą su atspausdintais reikalingais duomenimis. „Registrų centras“ priimamas tik įgaliojimo originalas, todėl tikrai gali patvirtinti, kad jį gavo, tik tiksliai negali pasakyti, kas jį perdavė. Taigi 2014 m. birželio 5 d. įgaliojimą reikalingą elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus, tikrai pasirašė H. S., tik neprisimena, kas ir kada jį jai perdavė. Kaip minėjo, UAB „A.“ dokumentus jai perdavė buvęs įmonės direktorius J. J., perdavimas jokiu aktu įformintas nebuvo, o I. D. UAB „A.“ dokumentus perdavė įgaliotam asmeniui S. A.. Kadangi įmonė neteikė jokių finansinių ir apskaitos dokumentų, liudytoja 2014 m. gruodžio 31 d. vienašališkai nutraukė sudarytą su „A.“ sutartį ir dokumentus saugojo įmonės patalpose, bet 2015 m. balandžio 20 d. į ją kreipėsi S. A. pateikdama UAB „A.“, atstovaujančios direktorės H. S., įgaliojimą gauti įmonės dokumentus. Pagal šį įgaliojimą 2015 m. balandžio 20 d. I. D. jai perdavė turėtus UAB „A.“ dokumentus. Viso 157 lapus, darbo sutarčių registracijos knygą, metinį balansą už 2013 metus ir kredito unijos sutartį su kortele. Daugiau nuo tos dienos su UAB „A.“, H. S. ar kuo nors kitu, atstovaujančiu įmonę, jokių reikalų neturėjo (t. 2, b. l. 76-78).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad jo sūnus J. J. užsiėmė statybomis, tačiau, kada tuo užsiėmė, negali nurodyti. UAB „A.“ jis nežino. Sūnus turėjo įmonę, tačiau neatsimena jos pavadinimo. Liudytojas aiškino, kad jis Baltijos šalims tiekia naftos siurblius ir atsargines jų dalis. Norėjo, kad sūnus užsiimtų tokia pačia veikla kaip ir jis. Norėjo sūnui parodyti, kaip įvežamos prekės, kaip mokami muitai, PVM ir kaip toliau dalyvauti konkursuose su „O.“, anksčiau buvusia „M. N.“, ir „Achema“. Buvo vienas sandoris, kai J. J. įvežė prekes. Kadangi naftos versle dalyvauja tik senos įmonės, vyksta uždari konkursai, liudytojui teko iš sūnaus pirkti tas prekes, kurias vėliau pardavė Rusijos įmonei. Tie įvykiai vyko prieš aštuonis ar dešimt metų. Kitų bendrų verslo reikalų su sūnumi nepamena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino šių parodymų teisingumą. V. J. aiškino, kad prekių Rusijos įmonei parduoti nuostolingai negalėjo. Norėjo, kad sūnus atsargines dalis vežtųsi, tačiau jis nepanoro tuo užsiimti. Liudytojas nežinojo, kaip sūnui sekasi šio verslas, o sūnus nežinojo, kaip jam sekasi verslas. Jis sandoryje su „Te.“ dalyvavo tam, kad šis sandoris būtų įvykdytas. Norėjo, kad sūnus turėtų reikalų ne su liudytoju, o su įmonėmis. Rusams sakė, kad tai jo sūnus, siūlė pradėti dirbti, o jie atsisakė, aiškino, jog pažįsta liudytoją ir jiems nereikia jo sūnaus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad UAB „Te.“ direktoriumi dirba nuo 2005 metų, tiksliau datos neprisimena. Jis yra vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius. Pagrindinė įmonės veikla – prekyba naftos siurblių atsarginėmis dalimis. Tai specifinė prekė, todėl partneriai, t. y. tiekėjai ir pirkėjai taip pat specifiniai, jų nėra daug, tai (duomenys neskelbtini) mašinų gamykla, Ukrainos įmonė „N.“, esanti Kremenčuk mieste, Rusijos, Kazanės kompresorių gamykla. Išreikšdama pasitikėjimą bendrovei „Te.“, (duomenys neskelbtini) gamykla išdavė oficialaus dilerio Baltijos šalims sertifikatą. Tarp UAB „Te.“ ir Rusijos Federacijoje registruotos įmonės „G.“, kuriai atstovavo jos generalinis direktorius M. R. D., 2014 m. sausio 30 d. buvo sudaryta sutartis Nr. TPD-3/47630903/14328 dėl naftos siurblių atsarginių dalių prikimo-pardavimo. Su R. M. yra pažįstamas jau apie septynis metus. Su juo dar anksčiau buvo sudaręs kelis sandorius dėl siurblių atsarginių dalių pardavimo. R. M. apie liudytoją buvo informuotas kaip apie seną, t. y. patyrusį, darbuotoją šioje rinkoje. Sutarties tekstą paruošė bendrovė „Te.“, galimai ją pateikė liudytojas. Prisimena, kad sutartis dar ne vieną kartą buvo derinama su R. M., jis labai įdėmiai ją išnagrinėjo ir net kelis kartus reikalavo ją pataisyti įvedant naujas sąlygas. Toks dėmesys sutarčiai buvo skiriamas, nes R. M. jau buvo numatęs siųsti detales į Kubą, todėl išsireikalavo, kad medinės dėžės transportavimui būtų sukaltos atskiroms detalėms, kaip speciali pakuotė, su sertifikatais nuo mikrobų ir kitokių užkrėtimų. Tam reikėjo specialiai visas dėžes gruntuoti ir dažyti specialiais dažais, visas siunčiamas detales ištepti tepalais, apsaugančiais nuo drėgmės, nes jos turėjo būti siunčiamos į Kubą. Prieš sudarant sutartį dar pateikė labai daug visokių reikalavimų, dabar net negali jų išvardinti. Sutartimi su įmone „G.“ UAB „Te.“ įsipareigojo parduoti sutarties specifikacijoje nurodytas atsargines siurblių dalis už nurodytą kainą, viso 29 detales iš viso už 17000 Eur. R. M. sutartyje numatytas atsargines detales pirko iš liudytojo, t. y. iš UAB „Te.“, o ne iš jo sūnaus įmonės „A.“, nes liudytoją pažįsta. V. J. teigė, kad R. M., neatsižvelgdamas į jo paaiškinimus, jog UAB „A.“ gali pasitikėti taip pat kaip ir liudytoju, pareikalavo, kad sandoris būtų įformintas su UAB „Te.“. Tam, kad įvykdytų sudaryta sutartimi su įmone „G.“ prisiimtus įsipareigojimus, 2014 m. kovo 3 d. tarp UAB „Te.“ ir UAB „A.“ , kuriai atstovavo kaip įmonės direktorius J. J., buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01, kurioje numatyta, kad UAB „A.“ įsipareigoja parduoti UAB „Te.“ sutarties priede nurodytas atsargines naftos siurblių detales, iš viso 29 vienetus už 64130 Lt. Kaip sūnus J. J. įsigijo UAB „A.“ ir tapo jos direktoriumi, nežino. V. J. galvojo įtraukti sūnų į verslą, supažindinti su pirkimų organizavimo specifika, susijusia su „O.“ gamykla. Tam, kad laimėti skubius konkursus, reikėjo turėti iš anksto nupirktų detalių. V. J. negalėjo pasakyti, kaip UAB „A.“ įgijo minėtas atsargines siurblių dalis. Ar jos tikrai buvo įgytos iš Baltarusijos (duomenys neskelbtini) įmonės dalyvaujant Rusijos įmonei „L.“, patvirtinti negali. Tai galėtų tiksliau papasakoti jo sūnus J. J. (t. 2, b. l. 81-82).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. A. parodė, kad jam nežinoma Estijos įmonė „A.“. Estijoje buvo, bet jam šis pavadinimas nebuvo įvardintas. Jis Estijoje atidarė statybos įmonę, šios įmonės dokumentus atidavė vaikinams. Įmonei nevadovavo ir jos nevaldė. Neprisimena tos įmonės pavadinimo. Atsimena, kad važiavo į kažkokią įstaigą, buvo vertėjas, jis įsteigė įmonę, nuėjo į banką ir įmonės vardu atidarė sąskaitą. Liudytojas teigė, kad jis pats yra statybininkas. Dokumentus pasirašė du kartus, t. y., kai įsteigė įmonę ir kai atidarė banko sąskaitą. Po dokumentų pasirašymo iš karto visus dokumentus ir bankinius duomenis atidavė tam, kam reikėjo. Kam atidavė, nurodyti negalėjo. Už atliktus veiksmus jam nebuvo sumokėta, jį tik pavaišino kavinėje. Jam buvo paaiškinta, kad įmonės steigimo tikslas yra statybos. Akcentuoja statybinę veiklą, nes pats užsiima statybomis. Iki šiol dirba Latvijoje statybinėje įmonėje, užsiima individualia veikla, yra statybininkas, stato privačius namus, vykdo skirtingus darbus. J. A. nurodė, kad E. V. jam yra žinomas. E. V. yra benamis. E. V. taip pat važinėjo dėl tos įmonės reikalų. Galima sakyti, kad jis taip pat buvo tos įmonės steigėjas. Liudytojas D. G. nepažįsta. Asmenį vardu „D.“ iš Estijos pažįsta. Su juo susipažino per E. V.. Jis nežino, ar „D.“ yra susijęs su įsteigta įmone. Iš tikrųjų nežino, ar „D.“ yra iš Estijos, jis nepateikė dokumentų, tiesiog prisistatė vardu. „D.“ su savo kolegomis kalbėjosi estiškai. Kokios valstybės pilietis yra „D.“, nežino. „D.“ yra davęs savo telefono numerį. Davė jam telefono numerį, kad palaikytų su juo ryšį ryšį, tiesiog susiskambintų. „D.“ keitė savo telefonų numerius, todėl liudytojas negalėjo susisiekti su „D.“. Su „D.“ turėjo reikalų, bendravo su juo apie įmonę. J. A. patvirtino, kad „D.“ yra susijęs su dokumentų pasirašymu. Pasirašytus dokumentus atidavė „D.“. Į Estiją vyko autobusu du kartus. Bilietus pirko pats, „D.“ sumokėjo už bilietus. Praktiškai autobuso bilietus pirko „D.“. Bilietai buvo atspausdinti, juos gavo autobusų stotyje. Bilietai buvo nupirkti Estijoje. Užėjo į autobusų stotį, ten buvo jo vardu užsakyti bilietai, kuriuos atspausdino. Liudytojas teigė, kad, kai buvo forminami dokumentai, jis su „D.“ kalbėjo rusiškai, o su kitais dalyviais „D.“ kalbėjo estiškai. Dokumentai buvo estų kalba, todėl negalėjo jų suprasti, nemoka estų kalbos. Be „D.“ ir notaro dar dalyvavo vertėjas. E. V. nebuvo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino šių parodymų teisingumą. Apie tai, kad parodymuose užfiksuota, jog jam buvo pažadėta finansiškai atsilyginti, jei planai bus įgyvendinti, liudytojas parodė, kad negavo jokio atlygio. Nežino, kas ten ir ką darė su įmone, kurią įsteigė. Apie tai, kad byloje yra duomenys, jog įmonė, kurią įsteigė, buvo įsteigta 2008 metais, gali pasakyti, kad taip negalėjo būti. Nepažįsta M. R. ir G. R.. Įmonės akcininku netapo. Tiksliai nežino, kokie veiksmai buvo atlikti pas notarą. Jam paaiškino, ką pasirašyti, pasakė, kad viskas ten bus tvarkoje. J. A. tvirtino, kad jis įsteigė įmonę, jog pasirašė pagal tai, ką jam išvertė vertėjas. Įmonėje jokių veiksmų nevykdė, tiesiog įsteigė įmonę. Apie tai, kad pagal bylos duomenis tiesiog iš G. R. įsigijo įmonę „D.“ pagalba, gali paaiškinti, jog nepažįsta G. R., jam nebuvo nurodyti vardai. Matė, kad dokumentuose „D.“ buvo nurodytas kaip akcininkas. Liudytojas nurodė, kad jis Estijos banke buvo su „D.“ pažįstamu, kurio vardo nežino. „D.“ banke nebuvo. Antrą kartą į Estiją važiavo paimti iš „D.“ banko kortelę. „D.“ grąžino banko kortelę. Banko kortelė pas „D.“ atsidūrė, nes liudytojas viską jam asmeniškai atidavė. „D.“ kortelę tiesiog perdavė, liudytojas šia kortele norėjo pasinaudoti Latvijoje, bet paaiškėjo, kad jis naudotis kortele nebegalėjo. Banke buvo paimta viena banko kortelė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. apklausos metu parodė, kad maždaug 2013 m. rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini), jis netyčia sutiko savo pažįstamą E. V. (šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini)) kartu su Estijos piliečiu „D.“, kurį E. V. pristatė kaip savo pažįstamą. E. V. ir minėto „D.“ kitų identifikacinių duomenų nežino. Minėto susitikimo metu jie kalbėjosi rusiškai, o besišnekant E. V. pažįstamas „D.“ pasiūlė liudytojo vardu Estijoje įsteigti įmonę, klausimo, kodėl „D.“ savo vardu nesteigia įmonės, jie nenagrinėjo, tačiau „D.“ pažadėjo už tai finansiškai atsilyginti, jei jo planus pavyks įgyvendinti. Apie „D.“ planus nekalbėjo. Prieš išsiskirdami daugiau nieko nenutarė, J. A. davė jam savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) (šio telefono numerio jau nebeturi). Maždaug po savaitės paskambino „D.“ ir pasakė, kad nupirko jam autobuso bilietą. Kadangi J. A. buvo reikalingi pinigai, jis sutiko su pasiūlymu ir kitą rytą autobusu „Ecolain“ važiavo į Taliną. Taline jo jau laukė „D.“ su automobiliu, tačiau į automobilio markę ir numerį neatkreipė dėmesio, nors atsimena, kad ant mašinos lango buvo reklama nurodanti, jog pastaroji yra išnuomota. „D.“ J. A. nuvežė pas įmonių registro notarą, kuris sutvarkė reikalingus dokumentus, kad būtų įsteigta įmonė „A.“. Įmonės pavadinimą sugalvojo „D.“, dokumentai buvo tvarkomi Talino centre. Visus įmonės dokumentus, taip pat dokumentus, susijusius su sąskaitos atidarymu, liudytojas atidavė „D.“. Taline dėl įmonės steigimo buvo du kartus, o antrąjį kartą buvo tam, kad paimtų banko kortelę, kurią turi „D.“. Nuo to karto „D.“ J. A. nėra sutikęs. Apie įmonės veiklą nieko nežino, taip pat neturi jokios informacijos apie tai, kokios lėšos yra įmonės sąskaitoje. Apie teisinės pagalbos prašyme minimus asmenis girdi pirmą kartą, taip pat nėra pasirašęs jokių su ūkine veikla susijusių dokumentų. Vienintelis kartas, kai pasirašė dokumentus, buvo įmonės steigimo ir banko sąskaitos atidarymo metu. Apklausos metu jam buvo pateikta 2013 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopija, kvitų kopijos ir sąskaitos faktūrų kopijos, tačiau minėtose kopijose esantis jo parašas yra suklastotas, neatitinka tikrojo parašo, todėl prie protokolo prideda A4 formato lapą su savo parašo pavyzdžiais (t. 15, b. l. 128-138).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad UAB „E.“ jam girdėta. Buvo įgaliotas įmonės asmuo vykdyti UAB „E.“ bankroto procedūrą. Tai yra viena iš daugelio procedūrų, kuri vyko pagal visus procesinius reikalavimus. Pagal procedūrą buvo bendraujama su įmonės atstovais, buvo perduoti dokumentai, jie buvo peržiūrėti. Pagal tuo metu galiojantį įmonių bankroto įstatymą administratorius vykdė savo pareigas, dokumentai buvo perduoti. Bankroto procedūra niekuo neįsiminė, tai buvo standartinė procedūra. Yra buvę paprastesnių procedūrų, kur administratorius tiesiog perima įmonę, likviduoja ją ir ji išregistruojama. Šiuo atveju buvo kitaip, buvo tam tikri ginčai. Administratorius ginčijo sandorį dėl vienos įmonės, t. y. UAB „A.“. Lyg ir buvo dar kažkokie inicijuoti ginčai. UAB „A.“ buvo skolinga UAB „E.“. Kreditorių susirinkimo pirmininkas buvo „L.“. Kreditorių susirinkimai buvo šaukiami pakankamai dažnai. Susirinkimuose gali būti sprendžiami ir procedūriniai klausimai, teikiamos ataskaitos kreditoriams, sprendžiami klausimai dėl administratoriaus pareigos susijusios su sandorių patikrinimu, klausimai susiję su administravimo išlaidomis. Įmonė išregistruota prieš porą metų. Kol nepasibaigia ginčai, tol negalima išregistruoti įmonės, nebent yra perleidžiamas būsimas reikalavimas. Administratorius kartu su kreditoriais tikriausiai vykdė visus veiksmus, kad būtų galima išregistruoti įmonę. Galutiniame etape kreditorių susirinkimo pirmininkas „L.“ sutiko ir įmonė buvo likviduota, bet tam prireikė poros metų, nes vyko tam tikri procesai. Bankroto procedūra buvo pradėta 2014 arba 2015 metais, įmonė buvo likviduota 2019 metais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad jam su M. L. teko susidurti atliekant ikiteisminį tyrimą. M. L. buvo UAB „E.“ direktorius. M. L. gynėjo, kuris atstovavo jį ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas neprisiminė. Jis apklausė M. L.. M. L. apklausos niekuo nebuvo išskirtinės. A. P. paaiškino, kad galėjo būti, jog M. L. gynėjas prieš įtariamojo apklausą elektroniniu paštu siuntė šio parodymus. Praktikoje nėra išskirtinis atvejis, kai yra atsiunčiami įtariamojo parodymai. Kai yra iš anksto pateikiami parodymai, apklausa vis tiek vyksta įprastiniu būdu, įtariamasis ar liudytojas duoda parodymus, nurodo savo versiją. Asmuo gali ir skaityti, ir laisva forma duoti parodymus. Apklausos laiką protokole fiksuodavo tiksliai. Paprastai po apklausos rašomas tekstas, jog protokolas yra perskaitytas, parodymai surašyti teisingai, protokolas pasirašomas. Asmuo, davęs parodymus, protokolo turinį perskaito, liudytojo praktikoje nėra taip buvę, kad kas nors neskaitytų protokolo. Liudytojas reikalaudavo perskaityti užfiksuotus parodymus. Atsiųstas dokumentas nebuvo prijungtas prie apklausos protokolo, buvo panaudotas atliekant apklausą, kaip pagrindas. Liudytojas atsiminė, kad apklausos metu daugiau bendravo su M. L.. Laišką gavo prieš apklausą, kitaip jis nebūtų reikalingas. Tikrai juo pasinaudojo. Paprastai būna pokalbis, kad gal bus atsiųsta kažkokia bendra pozicija, jog apklausos metu nereikėtų klaidžioti ir gaišti laiko. Liudytojui buvo priimtina, kai jam iš anksto žinoma, kokia bus dėstoma pozicija, tokiais atvejais nereikia papildomai skirti laiko, kad išsiaiškinti bendrą poziciją. A. P. negalėjo atsakyti, kada konkrečiai buvo atsiųstas laiškas. Neprisiminė, ar tikrai prieš apklausą gavo laišką. Tik spėja, kad laiškas buvo gautas prieš apklausą. M. L. galimai apklausė tris kartus. Nebuvo nusiskundimų dėl to, kad M. L. anksčiau davė netikslius parodymus, jog ankstesnėse apklausose yra ne jo parodymai. Taip pat liudytojas neprisiminė, ar prieš visas M. L. apklausas buvo siunčiami parodymai, apskritai neprisiminė, kad buvo siunčiami parodymai. Mano, kad galėjo būti tik vienas atvejis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad jis ir M. L. kartu įsteiginėjo elektros tiekimo įmonę, kurios pavadinimas „E.“. Buvo bendra mintis įsteigti įmonę, o kieno ir kokios atsakomybės buvo, nežino. Steigti įmonę buvo M. L. arba M. L. tėvo idėja. Liudytojas aiškino, kad tuo metu jis dirbo banke, turėjo supratimą apie finansus, apie finansinių srautų valdymą, todėl atrodė, kad galbūt galima vykdyti planuojamą veiklą. Jis dirbo UAB „E.“, tačiau neprisminė savo pareigų. Tai galimai buvo maža įmonė ir joje pasiskirstymo funkcijomis nebuvo, liudytojas darė viską, ką reikėjo. Jis negalėjo nurodyti, kas buvo įmonės vadovas, tačiau tikrai ne jis. Galimai bendrovės vadovu buvo M. L. tėvas. Įmonėje liudytojo funkcijos buvo susijusios su pardavimais, jis bendraudavo su klientais, pasirašydavo sutartis, buvo prisidėjęs prie elektros pirkimo prognozavimo, planavimo. Neatsiminė, už ką tiksliai buvo atsakingas. M. L. dirbo įmonėje. M. L. buvo atsakingas už vystymą. Liudytojas neatsiminė, ką M. L. darė įmonėje, nes tai buvo prieš 10 ar daugiau metų. Toje įmonėje liudytojas dirbo pusę metų ar metus. Įmonei, kaip ir bet kuriai pradedančiai įmonei, buvo sunku, visko būdavo, kartais geriau sekdavosi, kartais blogiau. Sėkmė priklauso nuo to, kokia kaina pavyksta įsigyti elektros energiją ir kokia kaina ji parduodama. Kiek atsimena sprendimus įmonėje priimdavo M. L. su savo tėvu. Ten buvo daugiau mažiau bandymas sukurti įmonę, nebuvo aiškios struktūros, susirinkimų. Iš principo buvo bandymas suprasti, kaip ta įmonė turėtų veikti. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip įmonėje buvo priimami sprendimai. M. G. nurodė, kad jis pasakė, jog įmonėje sprendimus priimdavo M. L. ir jo tėvas, nes pagrindinė akcijų dalis buvo pas šiuos asmenis. Liudytojas taip pat buvo įmonės akcininku. Kiek atsiminė, jis kažkada kartu su J. L. važiavo į banką, bet kad kažkur daugiau būtų važiavęs, nelabai atsiminė. Liudytojas neatsiminė, ar kažkur važiavo su M. L. įmonės reikalais. Kai dirbo UAB „E.“, galimai teko lankytis AB „L.“, nes tuo metu tame pačiame pastate buvo įsikūrus ir „B.“, per kurią vyko elektros prekyba. Galimai ten lankėsi kartu su J. L. dėl sutarties sudarymo, nes be AB „L.“ negalėjo sudaryti sutarties dėl elektros balansavimo. AB „L.“ yra balansavimo sistemos operatorius. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar AB „L.“ yra buvęs kitais klausimais. Nežino, ar įmonei buvo iškilęs poreikis derinti su AB „L.“, kad būtų atidedami kažkokie mokėjimai už balansavimo energiją. Žino, jog tuo metu, t. y. 2012-2013 metais, buvo sudėtingas periodas, buvo tokių žaidėjų rinkoje, kurie negalėdami pirkti elektros energijos, naudodavosi AB „L.“ balansavimo energija. M. G. negalėjo nurodyti, ar UAB „E.“ buvo tarp tokių įmonių, kurios veikė taip, kaip jis nurodė. Galimai buvo derintas mokėjimų grafikas su AB „L.“. Mokėjimo grafiką galimai derino J. L., tiksliai nurodyti negalėjo, tačiau J. L. kaip direktorius dėdavo parašus, o liudytojas dalyvaudavo, nes jis daugiau suprato apie energetiką, t. y., kokie yra planavimai, kokie prognozuojami kiekiai, kada parduos elektrą, kokie srautai gali būti. Liudytojas negalėjo nurodyti M. L. funkcijų įmonėje. Tai buvo šiek tiek chaotiška įmonė, kurioje nebuvo aiškiai apibrėžtos funkcijos. M. L. galimai buvo atsakingas už organizacijos vystymą. Organizacija steigiama tam, kad sukurtų pelną. Organizacijos vystymas reiškia, kad norisi padaryti kažką naujo, kažką geriau, kažko daugiau, kažkaip kitaip, nei yra konkrečiu metu. Pradžioje įmonė buvo įsikūrus Juozapavičiaus gatvėje, vėliau įsikėlė į PC „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas aiškino, kad tam, jog būtų galima vystyti organizaciją, reikia turėti planuojamus pardavimus, elektros prognozes. Jo nuomone, vystant įmonę, reikia žinoti įmonės duomenis, t. y., kaip įmonei sekasi, kokie pelnai, ar nuostolingai dirba, ką planuojama toliau daryti. Įmonėje informacija buvo dalijamasi žodžiu. Lyg ir matė įmonės finansines ataskaitas, pardavimus. Kiek atsimena, jis su pačiu J. L. važiavo į banką, natūralu, kad reikėjo rodyti finansinius dokumentus, kalbėtis apie finansus, nes buvo kalbama apie paskolą. Kiek atsimena, papildomos lėšos į įmonę atėjo per jį. Įmonės akcininku kažkokiu būdu buvo tapęs ir M. P., jis pirko akcijas, investavo į įmonę. Liudytojas pakalbėdavo su M. L. apie įmonės finansus, perspektyvas. Tiksliai nepasakys, ar įmonė jo darbo metu buvo susidūrusi su kokiais nors finansiniai sunkumais, bet atrodo, kad būdavo sunkių akimirkų. Liudytojas neprisiminė, kas priimdavo įmonėje sprendimus, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti. Jeigu kažkoks sprendimas, kur reikia parašo, tai vadovas pasirašydavo, bet jei yra kažkokie sprendimai paskambinti klientui, kad gal sumokėtų anksčiau, tai galbūt tai darydavo ir liudytojas, gal M. L., gal J. L.. Dirbdamas UAB „E.“ nebuvo laisvas priimti sprendimų, susijusių su finansais. Neturėjo parašo teisės. G. P. žino, nes su ja buvo pasirašomi balansavimo aktai. Spėja, kad abalansavimo aktus pasirašydavo vadovas, nes jis turėjo parašo teisę. Išėjus iš įmonės su J. L. ir M. L. santykiai buvo negeri, nes išsiskyrė bloguoju, buvo atleistas iš darbo. Kodėl buvo atleistas, nežino. Klausimas dėl atleidimo buvo sprendžiamas teisme, ginčą išsprendė taikiai. Po to vieni kitiems neturėjo pretenzijų, jokių santykių su M. L. ir J. L. nebuvo. Su M. L. turėjo bendrą draugą, kuris juos ir supažindino. Matė, kad rinkoje vyksta pasikeitimai, jog bus galima rinktis elektros tiekėją. Liudytojas neturėjo jokių įsipareigojimų, todėl galvojo, kad reikia pabandyti tokią veiklą. Kaip idėjos realizavime atsirado J. L., nežino. J. L. turėjo daugiausiai patirties, vadovavo įmonei. J. L. atsirado, nes buvo brandžiausias ir protingiausias asmuo. Tiksliai neįvardins, kaip atsirado J. L., bet matyt vėliau, kai pradėjo konkretinti, kaip būtų galima organizuoti įmonę, kokia būtų akcijų dalis, kas priimtų atsakomybes, kas būtų vadovu. Tiek pat pažinojo M. L., kaip ir J. L.. Kai susipažino su M. L., tuomet lygiagrečiai neužilgo buvo pažintis ir su J. L.. J. L. nuo pat pradžių buvo įmonės vadovas. Kas priimdavo sprendimus, kai darbe nebūdavo J. L., nežino, tikrai ne liudytojas, nes jis neturėjo parašo teisės. Buvo J. L. ir M. L., kurie priimdavo sprendimus, o liudytojas buvo patariamasis balsas. Ne visada buvo tariamasi dėl įmonės veiklos, tačiau buvo ir atvejų, kai tardavosi visi trise. Spėja, kad kažkada įmonėje būdavo susirinkimai, kuriuose susirinkdavo žmonės, kurie priimdavo sprendimus. Kai dirbo UAB „E.“, teko bendrauti su Estijos įmone. Tai buvo estų įmonė „B. E. P.“, jie ir dabar sukinėjasi rinkoje, įmonė lyg iš jų ir pirko pagal susitarimą bazinį elektros energijos kiekį – tam tikrą numatytą megavatvalandžių kiekį kiekvienai valandai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad ji kartu su M. L. dirbo UAB „E.“. Įmonėje dirbo nuo 2011 metų iki 2012 metų, buvo referentė ir buvo atsakinga už administracinius darbus, taip pat vykdydavo direktoriaus nurodymus. Direktorius buvo J. L.. Kiek žino, M. L. dirbo su pardavimais, bet kokios buvo jo pareigos, nežino. Ji buvo pavaldi direktoriui. Niekas kitas jai negalėjo duoti nurodymų, nes buvo maža įmonė, vienintelis vadovas buvo J. L. ir tik jam buvo tiesiogiai pavaldi. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas pavaduodavo J. L., jei jis atostogaudavo ar jo nebūdavo darbe dėl kitų priežasčių. Direktorius dažniausiai būdavo darbe. Prisimena vieninteles jo atostogas, bet kas tada buvo atsakingas, nežino. Sprendimus įmonėje priimdavo direktorius J. L.. Kiek žino, jis su niekuo nesitardavo. Visuomet eidavo jo klausti, kaip reikia paskirstyti lėšas, jei reikėdavo administracinėms išlaidoms. Jis visą laiką priimdavo galutinį sprendimą. Liudytoja nėra mačiusi, kad J. L. su kuo nors būtų taręsis, pavyzdžiui, dėl pinigų skyrimo popieriaus įsigijimui ar pan. Direktorius atostogavo prieš liudytojos išėjimą iš UAB „E.“, nes tuomet jis paprašė, kad ji pasiliktų, kol grįš iš atostogų. Iš darbo ji išėjo 2013 m. birželio mėnesį, todėl prašymas tikriausiai buvo gegužės mėnesį. L. S. teigė, kad, kiek ji prisimena, raštus rengdavo tik direktoriaus paliepimu ir tik direktoriui. Žino, kad direktorius J. L. visada turėdavo juodą mygtuką, su kuriuo prisijungdavo prie banko ir tik jis vienas jį turėjo. Darbo priemonių įsigijimą derino su direktoriumi, su J. L. derindavo visas smulkias išlaidas. Įmonėje buvo biuras, kuris buvo atsakingas už darbo priemonių įgijimą, ten padarydavo pirkimą ir direktorius tikriausiai mėnesio pabaigoje atsiskaitydavo. Liudytoja teigė, kad ji buvo referentė, todėl ji dažniausiai galutinai sutvarkydavo sutartis. Įmonėje buvo standartinės sutartis, į kurias reikėdavo įrašyti nurodytus skaičius, nusiųsti klientui ir užtikrinti, kad jis pasirašytų. Nežino, kas dalyvaudavo sprendimų dėl kainų derinimo priėmime.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. P. parodė, kad ji dirbo UAB „E.“ pardavimų skyriuje, M. L. buvo pardavimų vadovas. Ji buvo pardavimų vadybininkė ir buvo pavaldi M. L.. Įmonės vadovas buvo J. L.. M. L. buvo pardavimų vadovas, jis nedalyvavo įmonės valdyme. M. L. apmokindavo pardavėjus, prižiūrėdavo jų darbą. Nežino, ką jis darė įmonėje, jis buvo pardavimų vadovas, apmokė, kaip reikia bendrauti su klientais, kaip daryti pardavimus. M. L. vykdydavo ir J. L. paliepimus, t. y. nuvežti sutartis, susitikti su klientais, prižiūrėti techninius dalykus. Jei klientas būdavo mažesnis, kuris sumokėdavo iki 1000 Lt per mėnesį, tai M. L. patvirtindavo kainas tokiam klientui, bet jeigu būdavo didesni klientai, turėdavo tvirtinti J. L.. Tokiu atveju liudytojai reikėdavo eiti pas J. L., kad jis patvirtintų didesnių klientų kainas. Kai buvo mažesnės sumos, liudytoja kreipdavosi į M. L.. Apie didesnius klientus ir J. L. sprendimą būdavo informuojamas M. L.. Kai gaudavo didesnį klientą, pasakydavo M. L., kad šių klientų suvartojimų kiekiai yra didesni ir eidavo pas J. L., kad gautų patvirtinimą. M. L. buvo liudytojos tiesioginis vadovas, todėl jį ir informuodavo apie didesnį klientą. Sprendimus dėl įmonės veiklos, dėl finansų priimdavo J. L.. Daugiau niekas nedalyvaudavo sprendimų priėmime. Dėl atostogų kreipdavosi į J. L.. J. L. buvo įmonės vadovas, jis žinojo, kas vyksta įmonėje, todėl reikėdavo eiti pas jį dėl tam tikrų dalykų. Mano, kad J. L. informaciją apie tai, kas vykdavo įmonėje, teikdavo M. L.. Nežino, ar įmonėje vykdavo vadovų pasitarimai. M. L. darbe būdavo kasdien. Jeigu surasdavo didesnį klientą J. L. atostogų metu, reikėdavo susisiekti su J. L. telefonu arba elektroniniu paštu ir gauti iš jo atsakymą. Jis priimdavo sprendimus net ir tuo atveju, jei atostogaudavo. Visas klientų sutartis pasirašydavo administratorė, o J. L. pasirašydavo, kai galėdavo. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas ieškojo elektros tiekėjų. Kiek pamena, įmonėje su klientais dirbo keturi pardavimų vadybininkai. Nežino, kokia buvo įmonės finansinė padėtis. V. P. negalėjo nuodyti, ar yra buvę atvejų, kad ilgesnį laiką J. L. nebūtų darbe. Nepamena, kad įmonės veikla būtų strigusi dėl to, jog J. L. nebūtų darbe.

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad UAB „E.“ jis pradėjo dirbti 2010 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, direktoriaus pareigose. UAB „E.“ yra nepriklausomas elektros energijos tiekėjas. UAB „E.“ iki 2014 m. vasario mėnesio, tikslios datos neprisimena, užsiėmė elektros prekyba. UAB „E.“ iki 2014 m. vasario mėnesio turėjo nepriklausomo elektros tiekėjo licenciją, kurią išduoda Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus nuo 2013 m. vasario mėnesio, tikslios datos neprisimena, elektros prekyba gali užsiimti fizinis ar juridinis asmuo, turintis Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sutikimą. Anksčiau, t. y. iki 2013 m. vasario mėnesio, kad užsiimtum elektros energijos prekyba, reikėjo turėti licenciją. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas elektros energiją gali įsigyti pagal dvišales sutartis, tiesiogiai iš gamintojų ir iš biržos. Elektros energiją įsigyti pagal dvišales sutartis galima iš ūkio subjektų – gamintojų ar perpardavinėtojų. UAB „E.“ elektrą įsigydavo visais turimais būdais. UAB „E.“ įsigytą elektros energiją parduodavo tiesiogiai vartotojams. UAB „E.“ įsikūrė 2010 m. liepos 9 d. UAB „E.“ pradėjo tiekti elektros energiją nuo 2011 m. balandžio 1 d., kurią įsigydavo iš gamintojo – AB „L. E.“ pagal sutartį, kurioje buvo numatyta, kad AB „L. E.“ UAB „E.“ teiks elektros energiją ir balansavimo elektros energiją. Nuo 2012 m. sausio 1 d. AB „L. E.“ atsisakė UAB „E.“ parduoti elektros energiją, nes UAB „E.“ jos per mažai pirko. Tada UAB „E.“ tapo „B.“ elektros energijos biržos dalyviu ir privalėjo pasirašyti balansavimo sutartį su AB „L.“, nes kitaip negalėjo vykdyti veiklos. Balansavimo sutartį Lietuvos Respublikoje galima pasirašyti tik su AB „L.“. UAB „E.“ 2011 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, pasirašė balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „L.“, pagal kurią AB „L.“ įsipareigojo pirkti iš UAB „E.“ elektros energijos perteklių ir tiekti elektros energijos trūkumą. UAB „E.“ 2012 m. birželio 15 d. pasirašė jų pakoreguotą balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT-209-12 su AB „L.“, kurios esmė buvo tokia pati – AB „L.“ įsipareigojo pirkti iš UAB „E.“ elektros energijos perteklių ir tiekti elektros energijos trūkumą pagal AB „L.“ nustatytas kainas, kokiu būdu kainos nustatomos, UAB „E.“ nežino. Nuo 2012 m. birželio 3 d. Lietuva prisijungė prie „N.“ elektros energijos biržos, o Latvija 2013 m. birželio 3 d. UAB „E.“ tapo „N.“ energijos biržos dalyviu. Tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštos įtampos operatorių 2013 m. kovo 15 d. buvo pasirašytas susitarimas. Lietuvos Respublikoje toks vienintelis operatorius yra AB „L.“, kuriuo susitarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija pirmiausia pirks tik savo šalyse pagamintą elektros energiją, jei bus trūkumas, tik tuomet pirks trečiosiose šalyse. Kadangi nebuvo konkurencijos, elektros energijos kaina biržoje Lietuvos zonoje labai pakilo ir UAB „E.“ privalėjo pirkti tą brangią elektros energiją, o vartotojams pardavinėjo elektros energiją pagal metinius kontraktus, kurie buvo pasirašyti iki 2013 m. kovo 15 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštos įtampos operatorių susitarimo. Kiekviena šalis elektros energijos biržoje turi savo šalies zoną, Lietuvos tiekėjai gali pirkti elektros energiją tik iš Lietuvos zonos, tai yra numatyta „N.“ elektros energijos biržos taisyklėse. Dėl šios priežasties UAB „E.“ pradėjo dirbti į minusą, nes ji pardavinėdavo elektros energiją pigiau nei ją pirkdavo. UAB „E.“ nusprendė ieškoti ūkio subjektų, su kuriais galėtų pasirašyti dvišalę sutartį dėl elektros energijos pirkimo ir biržoje elektros nebepirko, nes ji buvo per brangi, o, be to, UAB „E.“ turėjo sukaupti lėšų dvišalės sutarties pasirašymui. Apie tai, kad UAB „E.“ ieško, su kuo pasirašyti dvišalę sutartį, AB „L.“ buvo informuota žodžiu, kad nebepirks elektros energijos biržoje, AB „L.“ buvo informuojama raštu kiekvieną dieną pateikiant pirkimo planus. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „E.“ nebepasirašinėjo AB „L.“ pateiktų balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo aktų ir už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. sausio 31 d. neapmokėjo AB „L.“ išstatytų PVM sąskaitų faktūrų serija LG Nr. 0005079, 0005105, 0005130, 0005152, 0005175, 0005197, nes nesutiko su AB „L.“ nustatytomis balansavimo energijos kainomis. AB „L.“ 2013 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, apskundė UAB „E.“ Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijai. UAB „E.“ 2013 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą pritaikyti ieškovui – AB „L.“ laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą susilaikyti nuo balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. UAB „E.“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo AB „L.“ susilaikyti nuo balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. AB „L.“ nepaisydama teismo sprendimo nutraukė su UAB „E.“ balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl šios priežasties Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija iš UAB „E.“ atėmė licenciją. Šis sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, sprendimas dar nepriimtas. Dėl 11587206,85 Lt neva esamos skolos tarp AB „L.“ ir UAB „E.“ yra kilęs ginčas, kuris šiuo metu sprendžiamas teismuose ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas (t. 18, b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. taip pat parodė, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos pagal daiktų, dokumentų protokolą, jis pateikė, kiek UAB „E.“ išdavė ir gavo paskolų iš fizinių ir juridinių asmenų nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. UAB „E.“ pagal įstatus gali teikti paskolas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, nes tai įstatuose nėra draudžiama. UAB „E.“ skolino tik tada, kai turėjo laisvų pinigų ir tai buvo daroma įmonės interesams, su tikslu užsidirbti. UAB „E.“ nesuteikinėjo beprocenčių ilgalaikių paskolų. UAB „E.“ 2014 m. vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, yra suteikusi beprocentę 569848,11 Lt paskolą jam (J. L.), kuri nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 14 d. pervesta į jo sąskaitą DNB banke, bent jau didžioji dalis pinigų tikrai pervesta pavedimu. Pagal paskolos sutartį ši paskola yra netikslinė, grąžinimo terminas yra 2019 m. gruodžio 31 d., paskolą jau pradėjo grąžinti, pirmą įnašą padarė 2014 m. kovo 31 d. ir mokėjimai atliekami periodiškai iki dabar. Atlikusi patikrinimą mokesčių inspekcija dėl šios paskolos nurodė įvertinti menamas palūkanas ir nuo jų sumokėti mokesčius, jų nurodymą UAB „E.“ įvykdys. UAB „E.“ suteiktos paskolos nepakenkė įmonei ir nebuvo priežastis to, kad UAB „E.“ neatsiskaitė su AB „L.“. Kaip jau sakė ankstesnėje apklausoje, UAB „E.“ neapmoka AB „L.“ išstatytų sąskaitų faktūrų, nes nesutinka su sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis, dėl to vyksta ginčai civiline ir administracine tvarka. UAB „E.“ 2014 m. kovo 10 d. pateikė pretenziją AB „L.“, su kuria AB „L.“ nesutinka. UAB „E.“ į teismą dėl patirtos žalos nesikreipia, nes reikia kreiptis į arbitražo teismą ir dabar jie laukia, kada išsispręs šiuo metu vykstantys ginčai teismuose (t. 18, b. l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. taip pat parodė, kad patvirtina, jog UAB „E.“ skolinga AB „L.“. Šios skolos susidarymas yra tikslinga AB „L.“ veikla. Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštos įtampos operatoriai 2013 m. kovo 15 d. sudarė sutartį, kad pirks tik tarpusavyje pagamintą elektros energiją, t. y. Lietuvos AB „L.“, Estijos „E.“ ir Latvijos, kurios pavadinimo neprisimena, pirks elektrą tik viena iš kitos. Nuo 2010 metų, kai buvo uždaryta atominės elektrinė, Lietuva niekada nepasigamindavo reikiamo elektros energijos kiekio, todėl tekdavo pirkti papildomai. Buvo galimi trys pirkimo variantai: pirmas – tai iš gamintojo Lietuvoje „L. E.“, antras variantas pagal dvišalius kontraktus iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, bet ne tik iš gamintojo, bet ir verslo partnerio, trečias variantas – pirkti iš biržos, iš pradžių „B.“, o vėliau iš „N.“. Šiais variantais elektros energiją galima buvo pirkti priimtinomis kainomis, nors jos ir svyravo, bet buvo galima jas prognozuoti. Po 2013 m. kovo 15 d. susitarimo, Latvijai įstojus į „N.“ zoną, latviai, kiek žino, visą savo pagaminamą elektros energiją naudojo viduje, bet neteikė pardavimui per biržą, estai, kaip nurodyta sutartyje, tiekė pagamintą elektrą per biržą ir ją įsigydavo, o Lietuva, kiek jam žinoma, nurodydavo pateikiamus kiekius biržai didesnius nei pasigamindavo. Baltarusijai ir Rusijai nustojus tiekti elektros energiją, Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštos įtampos operatoriai pakėlė per biržą pateikiamos pardavimui elektros energijos kainą, todėl tokiai bendrovei kaip „E.“ teko pirkti pabrangusią elektros energiją, o klientams parduoti pigiau, pagal jau sudarytas sutartis, kas lėmė skolų augimą. Kiekvieną dieną turėjo kuo tiksliau nustatyti klientų suvartojamos elektros energijos kiekius pagal „L.“ pateikiamus duomenis. Nors buvo daryta kiekvieno kliento povalandinė suvartojamos energijos analizė, bet tiksliai nustatyti kiekius neįmanoma, todėl tuo atveju, kai klientas suvartodavo mažiau nei buvo nupirkta elektros energijos, perteklinę energiją privalomai turėjo parduoti AB „L.“ už žymiai mažesnę kainą nei pirko. Tuo atveju, jei vartotojas suvartodavo konkrečią dieną daugiau elektros energijos nei UAB „E.“ buvo nusipirkusi iš biržos, tai trūkumą buvo privaloma pirkti iš AB „L.“ už kelis kartus didesnę kainą nei biržos. Tokia sistema klampino vis į gilesnę skolą. Be to, biržoje perkant elektrą, jos kainą sužinai tik po tai, kai turi patvirtinti pirkimą. Būtent dėl šių priežasčių įmonė ir klimpo į skolas, tačiau nutraukti veiklos negalėjo dėl įsipareigojimų vartotojams. Pirmas iš paminėtų elektros pirkimo variantų – pirkti iš AB „L. E.“ buvo tik iki 2013 metų, kaip buvo pasakyta, dėl UAB „E.“ mažareikšmiškumo. Dėl dvišalio kontrakto UAB „E.“ turėjo kontraktą su estais, iš jų pirko elektros energiją. 2013 metų gale su estais buvo pasirašę kontraktą nuo 2014 metų pirkti beveik dvigubus kiekius nei suvartoja UAB „E.“ vartotojai. Pranešime apie įtarimą paminėti gryni pinigai ir buvo panaudoti kaip garantas šios sutarties vykdymui. Visus tai patvirtinančius dokumentus turi, tiksliau jų kopijas, o visi originalai yra pas bankroto administratorių. Estai prašė sumokėti grynais, o įmonė įformino pinigų išdavimą M. L. vardu, kaip komercijos direktoriaus. Paskola UAB „A.“ suteikta už 8 procentų palūkanas. J. J. finansavo įmonę, kai UAB „E.“ turėjo problemų su apyvartiniu kapitalu, įgavo pasitikėjimą, todėl, kai jam reikėjo paskolos, buvo sudaryta paskolos sutartis dėl paskolos UAB „A.“, todėl tai tikrai neiššvaistytas turtas, o sutarčių pagrindu suteiktos paskolos ir sutarties vykdymo garantas (t. 18, b. l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad ji dirbo UAB „M.“ buhaltere apie du metus, kurios direktoriumi visą laiką buvo D. L., ir UAB „C.“ buhaltere, kurios direktoriumi buvo jos sūnus J. J.. Dirbti UAB „C.“ pasiūlė sūnus J. J., o po to sūnus pasiūlė tvarkyti savo pažįstamo D. L. įmonės „M.“ buhalteriją. UAB „M.“ ir UAB „C.“ veikla buvo panaši, šios abi įmonės vertėsi žemės stumdymo darbai, darbai buvo susiję su žemės ūkio technika. Abi įmonės dirbo pagal Europos Sąjungos gautą paramą, iš kurios buvo abiejose įmonės nupirkta žemės ūkio technika. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) nuomojamajame kabinete, iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ ir UAB „C.“ veiklą vykdė Vilniuje, kur buvo jų ofisai, ar jie buvo šalia vienas kito ir kokiais adresais, nežino. UAB „M.“ veiklai vadovavo ir sprendimus, taip pat ir apie pinigų panaudojimą, priiminėjo D. L., o UAB „C.“ veiklai vadovavo ir sprendimus priiminėjo J. J.. Praėjo daug laiko, todėl datų tiksliai neatsimena, bet UAB „M.“ ir UAB „C.“ gautas paskolas, pamena, šios įmonės gavo paskolas iš UAB „A.“. Kas vadovavo UAB „A.“, kas buvo jos direktoriai, akcininkai, kur ši bendrovė vykdė veiklą ir kokią, nežino. Liudytoja teigė, kad ji nežino, ar J. J. kokiais nors santykiais buvo susijęs su UAB „A.“. Pamena tiek, kad jos ir D. L., ir J. J. klausė patarimo dėl nustatomų palūkanų dydžio, ir ji juos informavo, jog bendrovė, sudarydama sutartį dėl paskolos gavimo su kita bendrove, turi paskolos sutartyje numatyti palūkanų dydį pagal tuo metu rinkoje esančią vidutinę palūkanų normą. UAB „M.“ sprendimą imti paskolą nusprendė D. L., J. J. šios įmonės veikloje sprendimų nepriiminėjo, ji visą informaciją gaudavo iš D. L.. Kur ir kas rengė paskolos sutartis su UAB „A.“, nežino. Pamena, kad ir UAB „M.“ ir UAB „C.“ pasirašytas paskolos sutartis jai perdavė ir ji pridėjo saugoti prie įmonės sudarytų sutarčių. Kokiu būdu buvo perduotos sutartys, nepamena, bet galėjo būti, kad aš jas gavo su kitais buhalteriniais dokumentais, kurių originalus perduodavo siuntiniu autobusu arba atveždavo į Mažeikius ir D. L., ir J. J.. UAB „M.“ ir UAB „C.“ dokumentai būdavo supakuoti atskiruose vokuose, dažniausiai būdavo perduodami autobusu, bet kartais būdavo, kad kuris nors iš jų atvažiuodamas į Mažeikius atveždavo ir kitos įmonės dokumentus. Liudytoja neprisiminė, kokio dydžio paskolas UAB „M.“ ir UAB „C.“ gavo iš UAB „A.“, atsimena, kad UAB „M.“ paėmė didesnę paskolą nei UAB „C.“. Dėl kokių priežasčių buvo paimtos šios paskolos, nežino, su ja niekas nesitarė ir neinformavo. Pamena, kad UAB „M.“ prie Vilniaus ar Vilniuje galimai iš fizinio asmens buvo įsigijusi žemės sklypą, bet kada tai buvo ir asmens duomenų, neatsimena. UAB „M.“ taip pat turėjo paėmusi paskolą iš kredito unijos, pavadinimo neatsimena, o UAB „C.“ buvo paėmusi paskolą iš kredito unijos „M. T. K.“. UAB „M.“ banko sąskaitas turėjo kredito unijoje, galimai esančioje Vilniuje, ir dar kažkokiame banke, pavadinimo nepamena, kurios kortelė buvo pas D. L., prisijungimus prie banko elektroninės bankininkystės sąskaitos turėjo tik liudytoja, ji galėjo gauti išrašus ir atlikti pinigines operacijas sąskaitoje, o D. L. galėjo nuėjęs į banką atlikti pinigines operacijas bendrovės sąskaitoje, ko negalėjo daryti liudytoja. UAB „C.“ turėjo atidariusi sąskaitas KU „M. T. K.“ ir AB „Šiaulių bankas“. Prie AB „Šiaulių bankas“ elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ji turėjo savo vardu, o direktorius J. J. savo vardu. L. J. teigė, kad ji nei UAB „M.“, nei UAB „C.“ kasos nelaikė, už grynuosius pinigus atsakydavo patys direktoriai, kurie grynuosius pinigus laikė Vilniuje, ofise. Kur buvo laikomi grynieji pinigai, nežino. Abiejų įmonių kasos knygos būdavo vedamos buhalterinėje programoje „Rivilė“, kur suvedus duomenis pagal direktorių pateiktus dokumentus, pati programa suformuodavo kasos knygą. Iš UAB „M.“ ir UAB „C.“ ji gaudavo skenuotus dokumentus į įmonių elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), o ar turėjo UAB „M.“ elektroninį paštą, neatsimena, bet galėjo būti, kad reikiamus dokumentus siųsdavo į tą patį elektroninį paštą, t. y. (duomenys neskelbtini). Liudytoja patvirtino, kad ji rengė UAB „M.“ kasos išlaidų orderį 2015 m. rugsėjo 4 d. Nr. 71, į šį orderį duomenis įrašė pagal D. L. pateiktus duomenis, t. y., kam išduoti pinigus, sumą su palūkanomis apskaičiavo ji, tik negali pasakyti, ar tai buvo vienintelis mokėjimas, kas liečia paskolos grąžinimą, ar čia buvo grąžinta visa paskolos suma su palūkanomis. Šį parengtą kasos išlaidų orderį greičiausiai išsiuntė D. L. elektroniniu paštu, po ko jis turėjo jį atsispausdinti, pateikti asmeniui, kuris gauna pinigus, ir pačiam D. L. pasirašyti, po ko su visais reikiamais parašais minėtą kasos išlaidų orderį turėjo perduoti liudytojai. Ar liudytojai buvo perduotas šis kasos išlaidų orderio originalas su parašais, neatsimena, bet mano, kad turėjo gauti. Jį galėjo perduoti per siuntinį autobusu arba pats atvežti. Iš kokių pinigų UAB „M.“ grąžino paskolą UAB „A.“, neatsimena, jokių įmonės grynųjų pinigų niekada nematė ir nelaikė. Ar UAB „M.“ pardavė turėtą žemės sklypą, neatsimena. Liudytoja teigė, kad po jos UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia įmonė Vilniuje, kiek pamena, bendravo su šios įmonės darbuotoja, jai pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą perdavė visus įmonės dokumentus, jokių problemų su dokumentais neiškilo, nei piniginių lėšų, nei dokumentų trūkumų nustatyta nebuvo. Dėl kokių priežasčių UAB „M.“ buhalterinę apskaitą parėmė tvarkyti kita įmonė, neatsimena. Kiek pamena, UAB „C.“ negrąžino visos paskolos UAB „A.“. Jei tiksliai pamena, negrąžintos paskolos likutis apie 10000 Eur. Kiek pamena, UAB „C.“ paskolą UAB „A.“ grąžino grynaisiais pinigais, bet gal buvo ir pavedimų. Pagal UAB „C.“ kasos išlaidų orderius 2014 m. kovo 3 d. Nr. 35 ir 2014 m. kovo 5 d. Nr. 36 gali paaiškinti, kad juos parengė ji ir jų perdavimas vyko tokiu pat būdu kaip ir UAB „M.“. Ji nebuvo gavusi jokių kitų buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų ir patvirtintų, kad J. J. pagal minėtus kasos išlaidų orderius Nr. 35 ir Nr. 36 gautus pinigus grąžino UAB „A.“. Ant kasos išlaidų orderių parašą dėdavo paskutinė, kai minėtus dokumentus gaudavo su visais reikiamais parašais. Būdavo, kad į buhalterinę programą „Rivilė“, duomenis įvesdavo jau pagal į elektroninį paštą atsiųstas skenuotas kopijas su visais parašais, o po to vėliau gaudavo originalus, bet būdavo, kad į programą įvesdavo duomenis tik tuomet, kai gaudavo originalus. Iš kokių pinigų UAB „C.“ grąžino paskolą UAB „A.“ negali pasakyti, neatsimena, pagrindinės UAB „C.“ pajamos buvo gaunamos iš įmonės pagrindinės veiklos. Daugiau apie aplinkybes, susijusiais su UAB „M.“ ir UAB „C.“ paimtomis ir grąžintomis paskolomis UAB „A.“ paaiškinti nieko negali (t. 3, b. l. 24-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. N. parodė, kad iki 2014 m. vasario su ja gyveno dukra H. S., o 2014 m. vasarį ji išvažiavo į Minską ir įsidarbino parduotuvėje pas individualų verslininką. Minske ji pati nuomojosi butą, pas liudytoją namo į (duomenys neskelbtini) neatvažiuodavo. Liudytoja su anūke dukrą dažniau lankydavo Minske. Matė, kur gyvena dukra, kur ji oficialiai dirba. Iki 2015 m. kovo dukra gyveno Minske, o nuo tada ji išvažiavo į Rusijos Federaciją į Pamaskvę, adreso nežino, gyvenamosios vietos adresu jos nelanko. Namo dukra atvažiuoja retai. H. S. su savo dukra bendrauja per „Skype“ vieną ar du kartus per savaitę ar net rečiau. Nuo 2014 m. vasario iki 2015 m. kovo liudytoja nematė, kad dukra turėtų pinigų, ji pati prašė padėti finansiškai, nes reikėjo mokėti už būstą, o atlyginimas buvo mažas, užtekdavo maistui. Maždaug 2016 m. gegužę dukra žadėjo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ar pavyks atvažiuoti, nežino. Dukra sakė, kad dirba kurjere privačioje firmoje. H. S. žadėjo, kad, jeigu turės išeiginių gegužės mėnesį, tai ji aplankys liudytoją ir savo dukrą. Dukros telefono neturi, dukra pati paskambina. Liudytoja teigė, kad jai nėra žinoma UAB „A.“, ji nežino, kad dukra gali būti šios įmonės direktorė. Dukra labai uždara ir apie save nieko nepasakoja. Dukra 2014 m. kovą gyveno ir dirbo Minske, kaip ji 2014 m. kovo mėnesį gali būti įregistruota įmonės direktore, negali paaiškinti, juo labiau, kad įmonė yra Lietuvos Respublikoje. Iš dukros negirdėjo, kad ji būtų važiavusi į Lietuvos Respubliką. Nežino, ar dukra turi Šengeno vizą, nes jos paso nematė. Dukra neturi vadovavimo įmonei patirties, nes ji niekada nebuvo vadove. Savo dukros gyvenamosios vietos liudytoja nežino, ji apie savo gyvenamąją vietą nepranešė, dukra pati susisiekia per „Skype“. Kaip su ja susisiekti per „Skype“, nežino, nes nemoka naudotis šia ryšio priemone. Apie RAB „B.“, esančią Rusijos Federacijoje, nieko nežino, be to, nežino pavardžių tų asmenų, pas kuriuos ji dirba arba su kuriais ji dirba, nes dukra apie save nieko nepasakoja (t. 16, b. l. 120-124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. N. taip pat parodė, kad jos dukra H. S. 2016 m. gegužės mėnesį nebuvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas savo dukrą. Kada dukra H. S. galės atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nežino. Liudytoja nežino savo dukros gyvenamosios vietos, ji gyvena kažkur Pamaskvėje. (t. 16, b. l. 125-126)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad įmonė OU „B. E. S.“ su Lietuvos įmone „E.“ verslo kontaktų neturėjo. Asmenų J. L. ir M. L. nepažįsta ir verslo santykių su jais nėra turėjęs. Tikriausiai buvo suklysta dėl įmonės pavadinimo, gal mintyse buvo turėta ne įmonė OU „B. E. S.“, o įmonė „B. E. S.“. M. K. norėtų gauti daugiau informacijos apie sandorio turinį, ką bendro įmonė OU „B. E. S.“ galėtų turėti su Lietuvos įmone, bet patikrino savo įmonės ir kitų jų įmonių buhalteriją ir sąskaitas, ir tenai nėra jokio kontakto su Lietuvos įmone „E.“ (t. 16, b. l. 41-42).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija apie neįprastą UAB „A.“ finansinę veiklą, kurios metu gryninamos pinginės lėšos, gautos iš UAB „E.“. Laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. vasario 26 d. UAB „A.“ į sąskaitas AB „Šiaulių bankas“ pinigines lėšas (2200000 Lt) gavo tik iš UAB „E.“ ir jas paskirstė pervedant pinigus į UAB „C.“ ir UAB „M.“ sąskaitas AB „Šiaulių bankas“ ir Lietuvos centrinėje kredito unijoje bei savo sąskaitas Lietuvos centrinėje kredito unijoje, o taip pat išgrynino banko padaliniuose ir bankomatuose Vilniuje. UAB „E.“ buvo nepriklausomas elektros tiekėjas, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. vasario 17 d. panaikino bendrovės licenciją. Dažniausiai bendrovė pingines lėšas gaudavo iš Lietuvoje registruotų subjektų pagal sąskaitas faktūras ir pervesdavo užsienio bendrovei „N.“. Paskutinis pavedimas šiai bendrovei buvo padarytas 2013 m. spalio 1 d. Nuo 2013 m. spalio 1 d. dalis gautų piniginių lėšų buvo išgrynintos ir dalis pervesta į UAB „A.“ sąskaitą. Į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prašydama įvertinti UAB „E.“ veiklos teisėtumą, 2014 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi AB „L.“, kuri informavo, kad 2012 m. birželio 15 d. su UAB „E.“ sudarė balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria AB „L.“ įsipareigojo parduoti balansavimo elektros energiją, o UAB „E.“ už ją atsiskaityti, tačiau prievolių atsiskaityti neįvykdė ir yra skolinga AB „L.“ už balansavimo elektros energiją 11587206,85 Lt ir 233822,62 Lt delspinigių. Nustatyta, kad UAB „E.“ vadovauja J. L.. UAB „E.“ deklaruojama veikla – elektros pardavimas. UAB „E.“ elektros energiją perka didmeninėje rinkoje ir parduoda Lietuvos mažmeninėje rinkoje juridiniams asmenims. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl teisės aktų pažeidimo neužtikrinant reguliuojamai veiklai vykdyti reikalingų finansinių pajėgumų, 2013 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą sustabdyti UAB „E.“ nepriklausomo tiekėjo licenciją, nes ši įmonė neatitiko licencijuojamai veiklai vykdyti nustatytų minimalių finansinio pajėgumo kriterijų. Be to, matyti, kad UAB „E.“ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymu nesiėmė jokių priemonių įmonės finansiniams rodikliams pagerinti, iš įmonės sąskaitos pervedė ir išgrynino pinigines lėšas (2200000 Lt), skolino pinigus susijusiems asmenims (200000 Lt M. L., 404000 Lt J. L.), palūkanų neskaičiavo, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimui (t. 1, b. l. 1-2).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos pateiktos informacijos matyti, kad UAB „E.“ turi sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. apyvarta sąskaitose apie 30254000 Lt, 6000000 Eur. Dažniausiai bendrovė pinigines lėšas gauna iš Lietuvoje registruotų subjektų pagal sąskaitas faktūras, kurias konvertuoja į eurus ir perveda užsienio bendrovei „N.“. Paskutinis pavedimas pastarajai bendrovei buvo padarytas 2013 m. spalio 1 d. UAB „E.“ 2013 m. spalio 1 d. gautas pinigines lėšas – apie 2200000 Lt pervedė į UAB „A.“ sąskaitas. Taip pat iš bendrovės sąskaitos M. L. išgrynino apie 705000 Eur ir 120000 Lt (nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.). Nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. vasario 26 d. UAB „A.“ į sąskaitas AB „Šiaulių bankas“ pinigines lėšas gavo tik iš UAB „E.“. Po gavimo bendrovė lėšas paskirstė: apie 224400 Lt paskola į UAB „C.“ sąskaitas AB „Šiaulių bankas“ ir Lietuvos centrinėje kredito unijoje, apie 510000 Lt pagal paskolos sutartį UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apie 182000 Eur ir 50000 Lt į savo sąskaitas Lietuvos centrinėje kredito unijoje. Be to, iš UAB „A.“ sąskaitos buvo išgryninta apie 319140 Lt, 125000 Eur banko padaliniuose Vilniuje bei apie 41740 Lt bankomatuose Vilniuje. UAB „C.“ dalį iš UAB „A.“ gautų piniginių lėšų (136000 Lt) pervedė į savo sąskaitas Lietuvos centrinėje kredito unijoje. UAB „A.“ vadovas, akcininkas ir vienintelis darbuotojas yra J. J.. UAB „C.“ vadovas yra J. J., akcininkas – V. J.. (t. 1, b. l. 3-4)

Iš AB „L.“ rašto matyti, kad AB „L.“ ir UAB „E.“ 2012 m. birželio 15 d. sudarė balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria AB „L.“ įsipareigojo parduoti balansavimo elektros energiją, o UAB „E.“ atsiskaityti už įsigytą balansavimo elektros energiją. Prievolių atsiskaityti už balansavimo elektros energiją UAB „E.“ neįvykdė ir šiuo metu yra skolinga AB „L.“ už balansavimo elektros energiją 11587206,85 Lt ir 233822,62 Lt delspinigių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl teisės aktų pažeidimo neužtikrinant reguliuojamai veiklai vykdyti reikalingų finansinių pajėgumų 2013 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą sustabdyti UAB „E.“ teisę vykdyti nepriklausomo tiekėjo veiklą, o galiausiai 2014 m. vasario 27 d. panaikino UAB „E.“ nepriklausomo tiekėjo licenciją, nes ši įmonė neatitiko licencijuojamai veiklai vykdyti nustatytų minimalių finansinio pajėgumo kriterijų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar 2013 m. birželio 20 d. buvo įpareigojusi UAB „E.“ per pusę metų atlikti veiksmus, užtikrinančius reikiamą įmonės finansinį pajėgumą ir atitiktį dėl nuosavo kapitalo, kuris negali būti mažesnis nei pusės įstatinio kapitalo. (t. 1, b. l. 48-49)

Iš AB „L.“ pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad UAB „E.“ nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. užsiima licencijuojama elektros tiekimo veikla ir tiekė elektros energiją galutiniams vartotojams, su kurias buvo sudariusi sutartis. UAB „E.“ 2013 m. spalio mėnesį ir vėliau sąmoningai nepirko elektros nei pagal dvišales sutartis, nei biržoje. Minėtu laikotarpiu UAB „E.“ vartotojams buvo tiekiama tik AB „L.“ parūpinta balansavimo elektros energija. Tai rodo, kad UAB „E.“ vadovai sąmoningai blogai valdė įmonę ir didino elektros energijos sistemos balansavimo kaštus ir tuo pačiu AB „L.“ nuostolius – UAB „E.“ su vartotojais buvo susitariusi dėl fiksuotų kainų už elektros energiją, o visiškai nesinaudojo galimybe įsigyti pigesnės elektros energijos tiesioginėmis dvišalėmis sutartimis arba elektros energijos biržoje. Tai rodo UAB „E.“ bei jos vadovų tyčią sukelti elektros rinkos dalyviams ir kreditoriams didelę turtinę žalą. Nepirkdamas elektros energijos biržoje ar tiesioginėmis dvišalėmis sutartimis UAB „E.“ kasdien didino savo įsiskolinimą AB „L.“ apie 100000 Lt. Tokio įsiskolinimo augimo tempo toleravimas galimas tik sąmoningais tyčiniais veiksmais. Taip UAB „E.“ sąmoningai didino skolą AB „L.“ bei galimai sąmoningai blogai ją valdė. Be to, UAB „E.“ pasinaudojo AB „L.“ kaip perdavimo sistemos operatoriaus padėtimi ir tuo pat metu pardavinėjo elektros energiją galutiniams vartotojams mažmeninėje rinkoje (gavo pajamų), nors didmeninėje elektros energijos rinkoje už galutiniams vartotojams skirtą elektros energiją nemokėjo (neturėjo išlaidų už tiekimą). UAB „E.“ neapmokėjo AB „L.“ sąskaitų faktūrų beveik už pusę metų, už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio. AB „L.“ ir UAB „E.“ 2012 m. birželio 15 d. sudarė sutartį, kuria AB „L.“ įsipareigojo parduoti UAB „E.“ balansavimo energiją, o UAB „E.“ įsipareigojo planuoti, užtikrinti ir atsakyti prieš AB „L.“ už elektros energijos tiekimo ir vartojimo balanso grafiko vykdymą, nupirkti balansavimo energiją. Iš viso UAB „E.“ AB „L.“ yra skolingas 11587206,85 Lt. Dar 2013 m. pirmoje pusėje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija konstatavo UAB „E.“ nuosavo kapitalo nepakankamumą, prielaidas nemokumui. Iš to seka, kad UAB „E.“ gaudama pajamas iš galutinių vartotojų galimai tyčia siekė tapti beturte, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo. UAB „E.“ vadovai slėpė informaciją apie galimai blogą įmonės turtinę padėtį, kilus pagrįstoms abejonėms dėl įmonės mokumo, įmonė toliau galimai sąmoningai blogai buvo valdoma. Aplinkybė, jog UAB „E.“ vadovai neieškojo galimybės nusipirkti pigesnės energijos ir ją parduoti pelningai parodo, kad UAB „E.“ vadovas neketino atsiskaityti už suteiktą balansavimo elektros energiją ir tai darė sąmoningai. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „E.“ neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. Tai rodo, kad UAB „E.“ sąmoningai slėpė duomenis apie savo būklę, esminius pasikeitimus ir neplanavo vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nuo sutarties su AB „L.“ sudarymo pradžios. Kadangi UAB „E.“ galimai yra faktiškai nemoki, jai gresia bankroto bylos iškėlimas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar 2013 m. birželio 20 d. nutarimu buvo įpareigojusi UAB „E.“ per pusę metų atlikti būtinus veiksmus, kad nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo ir apie atliktus veiksmus informuoti. UAB „E.“ ne tik nutarimo neskundė, bet ir nesiėmė priemonių padėčiai ištaisyti. Tai rodo, kad dar 2013 m. pirmame pusmetyje UAB „E.“ nuosavas kapitalas buvo ženkliai sumažėjęs, o tai reiškia, kad galėjo atsirasti prielaidos nesąžiningiems atsiskaitymams su kreditoriais. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą sustabdyti UAB „E.“ licencijos galiojimą ir įpareigojo UAB „E.“ ištaisyti teisės aktų pažeidimus iki 2014 m. vasario 6 d. Galiausiai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. vasario 27 d. panaikino UAB „E.“ licenciją, nes įmonė neatitiko šiai veiklai vykdyti minimalaus finansinio pajėgumo. Sąmoningą įmonės blogą valdymą taip pat rodo paskola, sudaryta dėl didelės piniginės sumos įmonei UAB „A.“. UAB „E.“ su UAB „A.“ sudarė paskolos sutartį 2450000 Lt sumai. UAB „A.“ iš viso turi turto už 337918 Lt. Taigi palyginus su apskaitytu įmonės turtu suteikta 2450000 Lt paskola yra akivaizdžiai neadekvati. Pažymėtina, kad 2012 m. UAB „A.“ finansinės atskaitomybės duomenyse neatsispindėta 2450000 Lt paskola, tai reiškia, kad paskolos sutartis sudaryta vėlesniu laikotarpiu, t. y., 2013, 2014 m. Tai rodo, kad paskola sąmoningai buvo suteikiama, kuomet buvo įsiskolinta kitiems kreditoriams (t. 1, b. l. 51-57).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo matyti, kad UAB „E.“, kurios buveinės yra (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2010 m. liepos 15 d. buvo J. L. (t. 1, b. l. 58-61).

Iš UAB „E.“ akcininkų sąrašo matyti, kad J. L. 2010 m. birželio 29 d. turėjo 1 vienetą UAB „E.“ akcijų (t. 8, b. l. 126).

Iš UAB „E.“ akcininkų sąrašo matyti, kad visos įmonės akcijos (100 vienetų) nuo 2010 m. liepos 13 d. priklausė J. L. (t. 8, b. l. 106).

Iš UAB „E.“ vienintelio akcininko J. L. 2011 m. kovo 1 d. sprendimo (t. 8, b. l. 178) matyti, kad įmonės kapitalas yra padalytas į 10000 akcijų, iš kurių pagal 2011 m. kovo 30 d. akcininkų sąrašą J. L. priklausė – 6100 akcijų (t. 8, b. l. 158), pagal 2011 m. lapkričio 3 d. akcininkų sąrašą – 5700 akcijų (t. 8, b. l. 159).

Iš UAB „E.“ neeilinio akcininkų 2012 m. kovo 5 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta didinti įmonės kapitalą, išleidžiant naujų 90000 vienetų akcijų (t. 8, b. l. 179-180).

Iš UAB „E.“ vienintelio akcininko J. L. 2010 m. liepos 15 d. sprendimo matyti, kad J. L. įmonės direktoriumi paskirtas nuo 2010 m. liepos 15 d. (t. 8, b. l. 123).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BUAB „E.“ bankroto administratoriaus UAB „T.“, atstovaujamos R. G., pateikti dokumentai, taip pat ir M. L. 2011 m. kovo 1 d. darbo sutartis Nr. 5, UAB „E.“ direktoriaus 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 2011-3, UAB „E.“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 2012-25, UAB „E.“ direktoriaus 2013 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 2013-46 (t. 10, b. l. 18-20).

Iš UAB „E.“ direktoriaus J. L. 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 2011-3 matyti, kad M. L. buvo priimtas dirbti komercijos direktoriumi (t. 10, b. l. 25).

Iš 2011 m. kovo 1 d. darbo sutarties matyti, kad M. L. nuo 2011 m. kovo 1 d. UAB „E.“ buvo įdarbintas komercijos direktoriumi (t. 10, b. l. 22-24).

Iš UAB „E.“ direktoriaus J. L. 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2012-25 matyti, kad M. L. buvo įgaliotas pasirašyti visas su įmonės veikla susijusias sutartis ir kitus dokumentus (t. 10, b. l. 27).

Iš UAB „E.“ direktoriaus J. L. 2013 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 2013-46 matyti, kad J. L. atostogų metu nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. komercijos direktorius M. L. buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas (t. 10, b. l. 28).

Iš Sodra išrašo matyti, kad M. L. UAB „E.“ dirbo nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., J. L. – nuo 2010 m. liepos 22 d. (t. 11, b. l. 161, t. 18, b. l. 36)

Iš 2012 m. birželio 15 d. balansavimo elektros pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp AB „L.“ ir UAB „E.“ matyti, kad pagal 2.1. punktą šalys susitaria dėl elektros energijos, kuri vartotojų yra suvartojama (nesuvartojama), gamintojų pagaminama (nepagaminama) ar tiekėjų importuojama (neimportuojama), eksportuojama (neeksportuojama) nesilaikant teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka sudarytuose grafikuose nustatytų elektros energijos kiekių (toliau – Balansavimo elektros energija), pirkimo-pardavimo ir šalių tarpusavio įsipareigojimų perkant ir/ar parduodant Balansavimo elektros energiją. Pagal sutarties 2.2. punktą sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis AB „L.“ įsipareigoja parduoti UAB „E.“ Balansavimo elektros energiją, o UAB „E.“ įsipareigoja nupirkti iš pardavėjo Balansavimo elektros energiją ir už ją sumokėti. Pagal sutarties 17.2. punktą prekyba Balansavimo elektros energija sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdoma nuo 2012 m. birželio 19 d. 00.00 val. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 24.00 val. (t. 1, b. l. 63-76)

Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. Nr. 03-243 nutarimo matyti, kad UAB „E.“ buvo įpareigota per 6 mėnesius atlikti veiksmus, kad jos nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo (t. 1, b. l. 82).

Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. O5-457 matyti, kad UAB „E.“ neištaisė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 03-243 nurodyto pažeidimo, kad nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo. Be to, įmonės 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo 1,29, t. y., mažesnis nei apskaičiuota finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė elektros energijos tiekimo veiklai – 1,49. Pradelstas mokėjimas AB „L.“ ir prašoma garantija pagal balansavimo sutartį sudaro 61 proc. bendrovės pajamų, gautų 2013 m. sausio-spalio mėnesiais (t. 5, b. l. 39-45).

Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. O3-757 nutarimo matyti, kad nuo 2014 m. sausio 6 d. UAB „E.“ buvo sustabdytas nepriklausomo elektros energijos teikimo licencijos galiojimas (t. 5, b. l. 16-17).

Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 27 d. Nr. 03-65 nutarimo matyti, kad UAB „E.“ buvo panaikinta nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencija (t. 1, b. l. 84).

Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad už balansavimo elektros energiją UAB „E.“ AB „L.“ turėjo sumokėti: už 2013 m. rugpjūtį – 559410,23 Lt, už 2013 m. rugsėjį – 380599,57 Lt, už 2013 m. spalio mėnesį – 3462372,25 Lt, už 2013 m. lapkričio mėnesį – 3038117,95 Lt, už 2013 m. gruodžio mėnesį – 2440887,59 Lt, už 2014 m. sausio mėnesį – 1827605,97 Lt (t. 1, b. l. 77-80).

Iš patikslintos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už balansavimo elektros energiją UAB „E.“ AB „L.“ už 2014 m. sausio mėnesį turėjo sumokėti 194215,96 Lt (t. 5, b. l. 95).

Iš AB „L.“ 2014 m. kovo 10 d. rašto Arbitražo teismui matyti, kad UAB „E.“ įsiskolinimas AB „L.“ pagal 2012 m. birželio 15 d. balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį yra 11587206,85 Lt. UAB „E.“ mokėtinų pagal sutartį delspinigių 2014 m. kovo 1 d. dydis yra 233822,62 Lt (t. 1, b. l. 77).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. L. tyrėjai pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą. (t. 3, b. l. 39)

Iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo matyti, kad AB „L.“ iš UAB „E.“ buvo priteista 11587206,85 Lt skolos, susidariusios už parduotą balansavimo elektros energiją, 223822,62 Lt delspinigių, šeši procentai metinių palūkanų nuo priteistos 11587206,85 Lt skolos sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 2 d. iki šio sprendimo visiško įvykdymo, 125108,86 Lt arbitražo rinkliavos suma ir 20175,21 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 40-68).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas D. K. tyrėjai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. vykdomąjį raštą (t. 4, b. l. 116).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. vykdomojo rašto matyti, kad jis buvo išduotas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo, kuriuo iš UAB „E.“ AB „L.“ naudai buvo priteista 11587206,85 Lt skolos, 223822,62 Lt delspinigių, šeši procentai metinių palūkanų nuo priteistos 11587206,85 Lt skolos sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 2 d. iki šio sprendimo visiško įvykdymo, 125108,86 Lt arbitražo rinkliavos suma ir 20175,21 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 117).

Iš Sodra išrašo matyti, kad J. J. UAB „A.“ dirbo nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. kovo 20 d. (t. 18, b. l. 88-89).

Iš UAB „A.“ vienintelio akcininko I. P. 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo matyti, kad nuo 2013 m. lapkričio 27 d. įmonės direktoriumi buvo paskirtas J. J. (t. 8, b. l. 69).

Iš 2013 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „E.“, atstovaujamos laikinai direktoriaus pareigas einančio M. L., ir UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus J. J., matyti, kad UAB „E.“ suteikė UAB „A.“ paskolą dalimis iki 3000000 Lt iki 2014 m. kovo 15 d., kiekvieną paskolos sumą suteikiant dviejų metų terminui. Sutartis pasirašyta juridinių asmenų atstovų ir patvirtinta antspaudais (t. 1, b. l. 107-110).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. vyresniajam tyrėjui pateikė CD laikmeną, kurioje įrašyta UAB „E.“ 2014 m. sausio 1 d. kasos išlaidų orderis, kasos knyga nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., VMI 2013 m. rugpjūčio 23 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-671 (t. 4, b. l. 143).

Iš AB „SEB bankas“ rašto, parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės, elektroninių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. UAB „E.“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) parašo teisę turėjo ir tvarkyti sąskaitas galėjo direktorius J. L., minėtu laikotarpiu tvarkyti sąskaitas ir vykdyti pavedimus galėjo J. L. (t. 11, b. l. 149, 150-151, 153-154, 156-157).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. L. tyrėjai pateikė UAB „E.“ suteiktų paskolų registrą (t. 4, b. l. 4).

Iš UAB „E.“ suteiktų paskolų registro matyti, kad įmonė UAB „A.“ suteikė šias paskolas: 2013 m. gruodžio 13 d. – 200000 Lt, 2013 m. gruodžio 16 d. – 33000 Lt, 2013 m. gruodžio 18 d. – 42000 Lt, 2014 m. sausio 3 d. – 25000 Lt, 2014 m. sausio 10 d. – 250000 Lt, 2014 m. sausio 16 d. – 5000 Lt, 2014 m. sausio 27 d. – 1380000 Lt, 2014 m. sausio 28 d. – 15000 Lt, 2014 m. vasario 26 d. – 500000 Lt, iš viso – 2450000 Lt. (t. 4, b. l. 5)

Iš UAB „E.“ kasos knygos matyti, kad UAB „A.“ pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO000000133 buvo išmokėta 250000 Lt. (t. 4, b. l. 165)

Iš vietinių mokėjimų nurodymų matyti, kad UAB „E.“ iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskolą 2014 m. sausio 16 d. pervedė 5000 Lt, 2014 m. sausio 27 d. – 500000 Lt, 500000 Lt ir 380000 Lt, 2014 m. sausio 28 d. – 15000 Lt, 2014 m. vasario 26 d. – 500000 Lt, 2013 m. gruodžio 13 d. – 15000 Lt, 50000 Lt, 2013 m. gruodžio 16 d. – 4000 Lt, 2013 m. gruodžio 18 d. – 42000 Lt, 2014 m. sausio 3 d. – 25000 Lt (t. 6, b. l. 89-99).

Iš 2014 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderio Nr. KIO000000133 matyti, kad UAB „E.“ atstovas UAB „A.“ atstovui išdavė 250000 Lt paskolos (t. 4, b. l. 164).

Iš VMI 2013 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-671 matyti, kad UAB „E.“ veikla 2010-2012 m. buvo nuostolinga (t. 4, b. l. 170-171).

Iš UAB „E.“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012 m. matyti, kad įmonė turėjo 405664 Lt nuostolį, 2011 m. įmonė turėjo – 83159 Lt nuostolį (t. 8, b. l. 129).

Iš 2014 m. sausio 1 d. UAB „E.“ pelno (nuostolių) atskaitos matyti, kad įmonė turėjo 507166 Lt nuostolį, o už praėjusius metus – 405664 Lt (t. 6, b. l. 104).

Iš 2014 m. spalio 1 d. UAB „E.“ pelno (nuostolių) atskaitos matyti, kad įmonė turėjo 3970134 Lt nuostolį (t. 15, b. l. 145).

Iš 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „E.“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė turėjo 4214953 Lt nuostolį (t. 6, b. l. 103).

Iš UAB „A.“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 m. įmonė turėjo 3403 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 100, 101).

Iš UAB „A.“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė 2013 m. turėjo 6646,54 Lt nuostolio (t. 1, b. l. 127).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimu už akių nusprendė BUAB „E.“ ir UAB „A.“ 2013 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį dėl 3000000 Lt pripažinti negaliojančia (t. 6, b. l. 110-114).

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/46 matyti, kad tiriamojo laikotarpio (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.) buhalterinės apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščiai, skolų (debitorių, kreditorių)), kuriuose būtų apskaitytos ūkinės operacijos su AB „L.“ (apyvarta, skolų likučiai), tarp tyrimui gautų bendrovės dokumentų nėra ir tyrimo metu nepateikta. Todėl, remiantis aukščiau pateiktų dokumentų (bankinių sąskaitų išrašų) duomenimis, nustatyti, ar yra bendrovės „E.“ įsiskolinimas AB „L.“ pagal 2012 m. birželio 15 d. sudarytą balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT-209-12 ir koks jis yra, tyrimo metu negalima. Apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), skolų (debitorių, kreditorių) apskaitos (mėnesiais) registrai pagal buhalterines sąskaitas), kuriuose būtų apskaitytos ūkinės finansinės operacijos su AB „L.“ (apyvarta, skolų likučiai), kaip minėta anksčiau, tyrimui nepateikti. Todėl nustatyti, kokį įsiskolinimą bendrovei „L.“ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.) turėjo bendrovė „E.“, tyrimo metu negalima. Užduotyje nurodyta, kad UAB „E.“ įsiskolinimas AB „L.“ nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2014 m. kovo 6 d. sudaro 11587206,85 Lt ir 233822,62 Lt delspinigių. Pagal bendrovės „E.“ banko ir kasos (sąskaitų išrašus, kasos knygą, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius) dokumentus, bendrovė 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 92750,90 Lt, 2013 m. rugsėjo 1 d. – 81630,74 Lt, 2013 m. spalio 1 d. – 262106,17 Lt, 2013 m. lapkričio 1 d. – 544059,79 Lt, 2013 m. gruodžio 1 d. – 81630,74 Lt, 2014 m. sausio 1 d. – 308668,29 Lt, 2014 m. vasario 1 d. – 23304,31 Lt ir 2014 m. vasario 28 d. pabaigai – 15843,81 Lt. Pagal tyrimui pateiktus bankų sąskaitų išrašus, bendrovė „E.“ per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.) AB „L.“ sumokėjo 605000 Lt, iš jų 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 210000 Lt, 2013 m. rugsėjo mėnesį – 150000 Lt ir 2013 m. spalio mėnesį – 245000 Lt. Kaip nurodyta banko (SEB bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašuose – tai skolos dalinis mokėjimas, delspinigiai, garantijos papildymas. Tyrimui pateiktų dokumentų (pagal banko sąskaitų išrašus, kasos dokumentus) duomenimis nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.) vykdant atsiskaitymus, UAB „E.“ neturėdama pakankamai pinigų visiems susidariusiems įsipareigojimams (remiantis užduotyje pateiktais duomenimis, įsiskolinimas AB „L.“ nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2014 m. kovo 6 d. sudaro 11587206,85 Lt ir 233822,62 Lt delspinigių) įvykdyti, neužtikrino įmonės kreditorės turtinių interesų, bendrovės lėšas panaudojo ne tik UAB „E.“ įsiskolinimui dengti, o tuo metu turimas lėšas skolino kitoms bendrovėms: 2450000 Lt (2200000 Lt pavedimu ir 250000 Lt grynais) UAB „A.“ (pagal 2013 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį, 25000 Lt (pagal 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutartį paskolino UAB „Intelekto logistika“)). Be to, 2013 m. pabaigoje iš valiutinės banko sąskaitos 2434224 Lt (1743664 Lt – 2013 m. lapkričio mėnesį ir 690560 Lt – 2013 m. gruodžio mėnesį) M. L. (sąskaitų aktyvumo ataskaitoje įrašyta kaip atskaitingam asmeniui) išmokėjo grynais, o 2014 m. vasario mėnesį J. L. (sąskaitų aktyvumo ataskaitoje įrašyta kaip atskaitingam asmeniui) pervedė 345000 Lt (110000 Lt iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL ir 235000 Lt ir kredito unijos „S.“ sąskaitos Nr. 20-000393). Tyrimui pateiktų dokumentų (pagal banko sąskaitų išrašus, kasos dokumentus) duomenimis tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.) vykdant atsiskaitymus UAB „E.“, neturėdama pakankamai pinigų visiems susidariusiems įsipareigojimams (remiantis užduotyje pateiktais duomenimis, įsiskolinimas AB „L.“ nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2014 m. kovo 6 d. sudaro 11587206,85 Lt ir 233822,62 Lt delspinigių) įvykdyti, neužtikrino įmonės kreditorės turtinių interesų, bendrovės lėšas panaudojo ne tik UAB „E.“ įsiskolinimui dengti, o tuo metu turimas lėšas bendrovė paskolino kitoms bendrovėms: UAB „A.“ pervedė 2200000 Lt ir 250000 Lt išmokėjo grynais. Iš viso bendrovė per tiriamąjį laikotarpį UAB „A.“ paskolino 2450000 Lt ir šia suma sumažino bendrovės apyvartines lėšas bei galimybę atsiskaityti ne tik su AB „L.“, bet ir su kitais kreditoriais. Tyrimui pateiktų banko sąskaitų išrašų ir kasos dokumentų duomenimis paskola J. L. tiriamuoju laikotarpiu išmokėta nebuvo. Tačiau tyrimo metu buvo pateikti UAB „E.“ suteiktų paskolų suvestiniai duomenys (duomenys pateikti lentelėje už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., neišskiriant atskirai pagal metus, likutis nurodytas tik 2014 m. birželio 30 d., uždėtas bendrovės spaudas, direktoriaus pasirašyta), pavadinti registru, kuriame įrašyta, kad J. L. 2014 m. vasario mėnesį buvo išmokėta 345000 Lt (2014 m. vasario 27 d. 110000 Lt ir 2014 m. vasario 28 d. 235000 Lt) paskola. Pagal bankų išrašus ir prie jų pridėtas bendrovės sudarytas sąskaitų aktyvumo ataskaitas J. L. pinigus gavo kaip atskaitingas asmuo – pervesti 345000 Lt (110000 Lt iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL ir 235000 Lt iš kredito unijos „S.“ sąskaitos Nr. 20-000393). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 punktą visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Ir pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 3 punktą ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų, kaip minėta anksčiau, su UAB „A.“ yra tik viena paskolos sutartis (2013 m. gruodžio 12 d.), sudaryta tiriamuoju laikotarpiu, ir viena paskolos sutartis (2014 m. vasario 10 d.), sudaryta su J. L.. Tačiau tyrimui pateiktų banko sąskaitų išrašų ir kasos dokumentų duomenimis paskola J. L. tiriamuoju laikotarpiu išmokėta nebuvo, o UAB „A.“ per tiriamąjį laikotarpį bendrovė suteikė 2450000 Lt (2200000 Lt pavedimu ir 250000 Lt grynais) dydžio paskolą. Apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytos ūkinės finansinės operacijos su UAB „A.“ ar skolų (debitorių, kreditorių) apskaitos (mėnesiais) registrai, kaip minėta aukščiau, tyrimui nepateikti. Todėl nustatyti, kokie bendrovės „E.“ įsipareigojimai buvo UAB „A.“ ar UAB „A.“ įsipareigojimai bendrovei „E.“ nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio, tyrimo metu negalima, o pagal 2013 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį UAB „A.“ tiriamojo laikotarpio pabaigai (2014 m. vasario 28 d.) bendrovei liko skolingas 2450000 Lt. Tai yra šia sutartimi UAB „A.“ įsipareigojo (įsiskolino) bendrovei 2450000 Lt (2013 m. gruodžio 31 d. įsiskolino 275000+1675000+500000)), o UAB „E.“ neturėdama pakankamai pinigų visiems susidariusiems įsipareigojimams (2013 metų balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2014 m. sausio 1 d. sudarė 11966243 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10965760 Lt. Turtas – 6500791 Lt) įvykdyti, suteikdama UAB „A.“ 2450000 Lt dydžio paskolą, neužtikrino kitų kreditorių turtinių interesų, galimybės atsiskaityti. Tyrimo metu pagal banko sąskaitų išrašus ir kasos dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2013 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį, sudarytą ir pasirašytą tarp UAB „E.“, atstovaujamos laikinai direktoriaus pareigas einančio M. L. (paskolos davėjo) ir UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus J. J. (paskolos gavėjo), UAB „A.“ tiriamuoju laikotarpiu pervedė 2200000 Lt (2013 m. gruodžio mėnesį – 275000 Lt, 2014 m. sausio mėnesį – 1425000 Lt ir 2014 m. vasario mėnesį – 500000 Lt) ir 250000 Lt (2014 m. sausio mėnesį pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO000000133) išmokėjo grynais. Iš viso bendrovė per tiriamąjį laikotarpį UAB „A.“ suteikė 2450000 Lt dydžio paskolą. Tarp tyrimui pateiktų UAB „E.“ dokumentų yra bendrovės Didžiosios knygos CD laikmena, pavadinimu Didžioji knyga. Buhalterinių sąskaitų likučių laikotarpio pradžiai ir pabaigai bei susistemintų duomenų pagal buhalterinės sąskaitas tyrimui pateiktoje Didžiojoje knygoje nėra. Taip pat tarp tyrimui pateiktų bendrovės dokumentų yra bankuose turėtų sąskaitų išrašai, kasos dokumentai, 2013 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita bei tyrimo metu buvo pateikti gautų ir suteiktų paskolų suvestiniai duomenys (pateikti lentelėje už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., neišskiriant atskirai pagal metus, likutis nurodytas tik 2014 m. birželio 30 d., uždėtas bendrovės spaudas, direktoriaus pasirašyta), pavadinti registrais. Tiriamojo laikotarpio (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.) apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais)), kuriuose būtų apskaitytos ūkinės finansinės operacijos su UAB „A.“, J. L., M. L., ir AB „L.“, skolų (debitorių, kreditorių) apskaitos (mėnesiais) registrai (pagal ūkio subjektus, fizinius asmenis), suvestiniai buhalterinės (mėnesiais) apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas tyrimui nepateikti. Todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Ir pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.) UAB „E.“ direktoriaus pareigas vykdė J. L. (t. 10, b. l. 107-113).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė į užduotą klausimą, ar pagal papildomai pateikiamus dokumentus: AB „L.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 2013 m. rugpjūčio 31 d., serija LG, Nr. 0005079, 559410,23 Eur sumai; 2013 m. rugsėjo 30 d., serija LG, Nr. 0005105, 380559,57 Eur sumai; 2013 m. spalio 31 d., serija LG, Nr. 0005130, 3462372,25 Eur sumai; 2013 m. lapkričio 30 d., serija LG, Nr. 0005152, 3038117,95 Eur sumai; 2013 m. gruodžio 31 d., serija LG, Nr. 0005175, 2440887,59 Eur sumai; 2014 m. sausio 31 d., serija LG, Nr. 0005197, 1827605,97 Eur sumai, UAB „E.“ apmokėjimui dėl balansavimo elektros energijos pardavimo, galima nustatyti UAB „E.“ įsiskolinimą AB „L.“, jeigu taip, tai kokio dydžio įsiskolinimas, nurodė, kad pagal papildomai pateiktas PVM sąskaitas faktūras nustatyti, koks buvo bendrovės „E.“ įsiskolinimas AB „L.“ negalima, nes buhalterinės apskaitos registrai, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. 5-1/46, tyrimui negauti. Pažeidimai, pervedant ir išmokant pinigus UAB „A.“, nenustatyti, nes, kaip nurodyta specialisto išvadoje, pinigų išmokėjimas ir pervedimas UAB „A.“ pagrįstas dokumentais (t. 10, b. l. 169-170).

Iš specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad specialistė nurodė, jog einamojo likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė yra likvidesnė ir patrauklesnė kreditoriams. Kai rodiklio reikšmė yra mažesnė už 1, tai reiškia, kad įmonė negali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir rizikuoja tapti nemokia. Jei daugiau nei 1, įmonės mokumas dar priimtinas, tačiau rizikingas. Saugi riba – daugiau nei 1,2. Rodiklio reikšmė parodo įmonės gebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tyrimui pateikto balanso duomenimis UAB „E.“ 2014 m. sausio 1 d. einamojo likvidumo koeficientas buvo 0,57, o tai reiškia, kad įmonė negalėjo trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, t. y., įmonė negali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir rizikuoja tapti nemokia. Kritinio likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto (atėmus atsargas) ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Rodiklis apibūdina skubų mokumą – sugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus. Rodikliui apskaičiuoti daroma prielaida, kad disponuojant greitai likvidžiu turtu reikia grąžinti visas trumpalaikes skolas. Žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama, o tarp 1,0 ir 1,5 normali. Tyrimui pateikto balanso duomenimis UAB „E.“ 2014 m. sausio 1 d. kritinio likvidumo koeficientas buvo 0,26. Tai reiškia, kad įmonės būsena 2014 m. sausio 1 d. buvo nepatenkinama ir apmokėti trumpalaikes skolas įmonė negebėjo. Bendrasis skolos koeficientas – visų įsipareigojimų ir turto santykis. Šis rodiklis parodo, kiek 1-am turto eurui tenka skolų. Kuo rodiklio reikšmė žemesnė, tuo skolos labiau padengtos turtu. Laikoma, kad koeficiento reikšmei esant žemiau 0,5 būklė yra gera, reikšmei esant virš 0,7 būklė laikoma nepatenkinama. Tyrimui pateikto balanso duomenimis UAB „E.“ 2014 m. sausio 1 d. bendrasis skolos koeficientas buvo 1,84, o tai reiškia, kad įmonės būklė nepatenkinama. UAB „E.“ finansiniai rodikliai parodo, kad bendrovės ekonominė padėtis 2014 m. sausio 1 d. buvo nepatenkinama, apmokėti skolas įmonė negebėjo. Pagrindinių UAB „E.“ mokumo rodiklių reikšmės 2014 m. sausio 1 d. buvo mažesnės už normines. Tai reiškė, kad bendrovė pagal mokumo rodiklių reikšmes 2014 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmonės statusą (t. 10, b. l. 171-173).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. L. tyrėjai pateikė 2013 m. lapkričio 25 d. sutartį dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo, sudarytos tarp OU „A.“ ir UAB „E.“ (t. 3, b. l. 118).

Iš 2013 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo, sudarytos tarp OU „A.“, atstovaujamos Valdymo tarybos nario J. A., ir UAB „E.“, atstovaujamos komercijos direktoriaus M. L., matyti, kad OU „A.“ įsipareigojo parduoti elektros energiją UAB „E.“ pagal sutartą tvarkaraštį pristatymo taške nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o UAB „E.“ įsipareigojo užsakyti ir priimti tiekiamą elektrą energijos pagal sutartą tvarkaraštį ir mokėti pardavėjui atitinkamą sutarties kainą. Pagal sutarties 6.4.1 punktą UAB „E.“ įsipareigojo per tris darbo dienas pateikti OU „A.“ garantinį depozitą arba nepriklausomą ir neatšaukiamą, išduodamą vos pareikalavus banko garantiją, išduotą tarptautinėje rinkoje pripažinto banko, lygią 850000 Eur (t. 3, b. l. 193-200, t. 4, b. l. 1-3).

Iš UAB „E.“ duomenų apie piniginių lėšų judėjimą valiutinėje kasoje nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., kasos knygos matyti, kad M. L. buvo išduoti 145000 Eur atsiskaitymui su OU „A.“ pagal invoice 20121125/04 (t. 10, b. l. 153, 154).

Iš 2013 m. lapkričio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. 20131125/04 matyti, kad OU „A.“ už elektrą UAB „E.“ išrašė 850000 Eur sąskaitą apmokėjimui (t. 4, b. l. 174, 177).

Iš kasos čekio Nr. 147 matyti, kad UAB „E.“ atstovas M. L. OU „A.“ atstovui J. A. sumokėjo 650000 Eur (t. 4, b. l. 176, 179).

Iš kasos čekio Nr. 151 matyti, kad UAB „E.“ atstovas M. L. OU „A.“ atstovui J. A. sumokėjo 200000 Eur (t. 4, b. l. 175, 178).

Iš UAB „E.“ 2013 m. lapkričio 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KIO000000125 matyti, kad M. L. buvo išduoti 145000 Eur atsiskaitymui su OU „A.“ pagal invoice 20121125/04 (t. 10, b. l. 157).

Iš Estijos kompetentingos institucijos atsakymo matyti, kad Estijos įmonės OU „A.“ akcininkas nuo 2013 m. balandžio 1 d. yra Latvijos pilietis J. A., kuris yra ir valdybos narys nuo 2013 m. balandžio 5 d. Pagrindinė įmonės veikla nuo 2010 m. birželio 28 d. yra mechaninis apdirbimas. Iš teiktų duomenų matyti, kad įmonė OU „A.“ niekada nevykdė veiklos, susijusios su elektros perdavimu (t. 16, b. l. 8-9,10-12).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti M. L. rašysenos pavyzdžiai (t. 9, b. l. 1-2).

Iš specialisto išvados Nr. 11-205(18) matyti, kad 2013 m. lapkričio 25 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties lapuose nuo 1 iki 10 ir 12-tame kairės pusės apačios, tos pačios sutarties 11 lape ant Estijos įmonės antspaudo A. OU atspaudų ir 2013 m. lapkričio 25 d. sutarties I priede kairės pusės apačioje ant įmonės OU „A.“ antspaudo atspaudo pasirašė ne J. A. (t. 10, b. l. 179-180).

Iš specialisto išvados Nr. 11-1684(18) matyti, kad nustatyti, ar 2013 m. lapkričio 25 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 1-10, 12 lapų apačioje kairėje pusėje, 11 lape ir sutarties 1 priede ant antspaudo „Estonia VAT Nr. (duomenys neskelbtini)“ antspaudų J. A. vardu pasirašė M. L. ar J. L., ar kitas asmuo, negalima (t. 10, b. l. 186-187).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo matyti, kad UAB „A.“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. kovo 18 d. buvo J. J., nuo 2014 m. kovo 18 d. – H. S.. J. J. kaip įmonės akcininkas registre buvo registruotas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. kovo 24 d. (t. 8, b. l. 89-94).

Iš UAB „A.“ vienintelio akcininko OOO „B.“, atstovaujamo H. S., 2014 m. kovo 18 d. sprendimo matyti, kad J. J. nuo 2014 m. kovo 18 d. 10.00 val. buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, naująja direktore paskirta H. S. (t. 8, b. l. 56).

Iš UAB „A.“ akcininkų sąrašo matyti, kad nuo 2013 m. lapkričio 27 d. visos įmonės akcijos (100 vienetų) priklausė J. J. (t. 8, b. l. 70).

Iš Šiaulių banko 2014 m. sausio 28 d. paslaugos teikimo sutarties matyti, kad UAB „A.“ banko sąskaitomis, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi teisę naudotis tik J. J. (t. 13, b. l. 138-139).

Iš 2014 m. sausio 28 d. banko sąskaitos sutarties, sudarytos tarp Šiaulių banko atstovo ir UAB „A.“ atstovo J. J., 4.5 punkto matyti, kad buvo įsipareigota pasikeitus bet kokiems kliento bankui pateiktiems duomenims (kliento pavadinimui, adresui, telefonui, įstatams, vadovams arba kitiems asmenims, turintiems teisę tvarkyti ir disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, arba kitai informacijai) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, pranešti apie tai bankui ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (t. 13, b. l. 140-141).

Iš UAB „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad į UAB „M.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 31 d. buvo pervesta 43000 Lt, 2014 m. balandžio 2 d. – 68000 Lt, 2014 m. balandžio 10 d. – 12000 Lt, 2014 m. liepos 15 d. – 23000 Lt (t. 14, b. l. 22).

Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „C.“ direktoriumi nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. buvo J. J. (t. 14, b. l. 191-192).

Iš Sodra išrašo matyti, kad J. J. UAB „C.“ dirbo nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. (t. 18, b. l. 88-89)

Iš UAB „C.“ vienintelio akcininko V. J. 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo matyti, kad nuo 2012 m. gruodžio 7 d. įmonės direktoriumi buvo paskirtas J. J. (t. 5, b. l. 180).

Iš UAB „C.“ akcininkų sąrašo matyti, kad V. J. visos įmonės (1400 vienetų) akcijų priklauso nuo 2012 m. lapkričio 22 d. (t. 5, b. l. 182)

Iš UAB „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad į UAB „C.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 31 d. buvo pervesta 36000 Lt (t. 14, b. l. 23).

Iš UAB „C.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014 m. kovo 31 d. iš UAB „A.“ buvo gauta 36000 Lt (t. 19, b. l. 38).

AB „L.“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš J. L. ir kitų galimai atsakingų asmenų 11587206,85 Lt turtinės žalos atlyginimą, kadangi UAB „E.“ neapmokėjo sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio (t. 2, b. l. 50).

Iš AB „Šiaulių bankas“ rašto matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta BAB „Ūkio bankas“. Iš banko informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad sąskaitą nuo atidarymo (2012 m. kovo 27 d.) iki uždarymo (2014 m. balandžio 3 d.) valdyti bei jungtis prie internetinės bankininkystės galėjo N. Š., gimusi 1957 m. rugpjūčio 9 d. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2013 m. vasario 21 d., uždaryta 2020 m. spalio 14 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2014 m. sausio 3 d., uždaryta 2020 m. spalio 23 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2014 m. sausio 28 d., uždaryta 2020 m. spalio 23 d.) buvo atidarytos AB „Šiaulių bankas“. Remiantis banko informacinėje sistemoje esančiais duomenimis nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., sąskaitą valdyti ir jungtis prie internetinės bankininkystės galėjo I. P., gimusi 1984 m. birželio 15 d. Nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., sąskaitas valdyti bei jungtis prie internetinės bankininkystės galėjo J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Išanalizavus banko informacinėje sistemoje esančius duomenis bei pagal archyve rastus dokumentus, duomenų apie kitus asmenis galinčius valdyti minėtas sąskaitas nėra (t. 21, b. l. 25).

Iš AB „O.“ rašto matyti, kad 2013-2014 metais bendrovėje buvo skelbti konkursai dėl naftos siurblių ar jų atsarginių dalių/detalių pirkimo. Iš paskelbtų konkursų penkios sutartys buvo pasirašytos su UAB „Te.“, įmonės kodas 302573934:

1) 2013 m. rugsėjo 30 d. pirkimo užsakymas Nr. 238711 dėl guolių korpuso NK-65/35-70 pirkimo 9680,00 Lt sumai;

2) 2014 m. vasario 6 d. pirkimo užsakymas Nr. 243351 dėl sandarintuvų BO-60 K pirkimo 15730,00 Lt sumai;

3) 2014 m. vasario 21 d. pirkimo užsakymas Nr. 243856 dėl movos MZP-2 pirkimo 38720,00 Lt sumai;

4) 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo užsakymas Nr. 245423 dėl sraigės kreipiančiosios pl.20 NK-560/180A 9075 Lt sumai;

5) 2014 m. liepos 25 d. pirkimo užsakymas Nr. 248064 dėl darbo rato 2M NK-65/35-125 Diš-320 26620,00 Lt sumai.

Dalyvauti konkursuose galėdavo ne tik Lietuvos įmonės, bet ir visos įmonės, kurios būdavo bendrovės kviečiamos ir žinomos, kad tuo metu galėjo tiekti atitinkamos srities naftos siurblius ar jų atsargines dalis/detales. Pagrindiniai techniniai ir kiti reikalavimai visada būdavo nurodomi kvietimuose dalyvauti konkursuose. Buvo reikalaujama pasiūlyme tiksliai nurodyti/patvirtinti atitikimą pateiktam brėžiniui, pateikti standartus bei medžiagas iš kurių pagamintos detalės ir/arba pateikti sertifikatus, brėžinius techninei analizei. Prieš pateikiant pasiūlymą tiekėjų buvo reikalaujama susipažinti su bendrovės bendrosiomis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis.

Bendrovei UAB „A.“ nėra žinoma ir bendrovė neturi duomenų, kad minėta įmonė kada nors dalyvavo nors viename skelbtame konkurse.

Bendrovei yra žinomos Rusijos įmonė ir Baltarusijos (duomenys neskelbtini) įmonė kaip naftos siurblių ar jų atsarginių dalių/detalių gamintojos. (duomenys neskelbtini) įmonė buvo pateikusi pasiūlymą dėl guolių korpuso NK-65/35-70 tiekimo, tačiau bendrovėje buvo gautas raštas, kad jie atsisako savo pasiūlymo ir tiekimą vykdyti perduoda įgaliotiems atstovams UAB „Te.“, kurie pateikė pasiūlymą (t. 21, b. l. 144).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad M. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, o J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad M. L. pasirašė 2013 m. lapkričio 25 d. sutartį dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo, pagal kurią UAB „E.“ įsipareigojo per tris darbo dienas pateikti OU „A.“ garantinį depozitą arba nepriklausomą ir neatšaukiamą, išduodamą vos pareikalavus banko garantiją, išduotą tarptautinėje rinkoje pripažinto banko, lygią 850000 Eur. Taip pat baudžiamojoje byloje nekilo jokių ginčų dėl faktų, kad M. L. kaip atsakingam asmeniui iš UAB „E.“ valiutinės banko sąskaitos 2013 m. lapkričio 29 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d. buvo išmokėti viso 2434224 Lt, kas atitinka 705000 Eur, bei 2013 m. lapkričio 29 d. iš kasos buvo išmokėti 145000 Eur. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir tai, kad UAB „E.“, atstovaujama M. L., kuris laikinai ėjo šios įmonės direktoriaus pareigas, 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „A.“, kurią atstovavo J. J.. Šioje sutartyje UAB „E.“ įsipareigojo dalimis UAB „A.“ suteikti paskolą iki 3000000 Lt. UAB „E.“ bankiniais pavedimais nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. vasario 26 d. pervedė UAB „A.“ viso 2200000 Lt bei grynaisiais 2014 m. sausio 10 d. išmokėjo 250000 Lt, t. y. UAB „A.“ viso gavo 2450000 Lt, kas atitinka 709569 Eur sumą. Byloje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina ir tai, kad iš UAB „A.“ banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“, nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. liepos 15 d., t. y. tuo metu, kai J. J. nebebuvo nei UAB „A.“ akcininku, nei vadovu ar kitu darbuotoju, naudojantis elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, buvo atlikti keturi mokėjimai UAB „M.“ ir vienas mokėjimas UAB „C.“. Paminėtoms dviem įmonėms bendrai buvo pervesti 569000 Lt, kas atitinka 164793,32 Eur sumą. Dėl aptartų faktų jokių ginčų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nekilo, juos patvirtina baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurių teismas detaliau neaptarinės.

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jis iš esmės niekaip nei su sprendimu sudaryti elektros energijos pardavimo ir pirkimo sutartį su Estijos įmone OU „A.“, nei su sprendimu suteikti paskolą UAB „A.“ nėra susijęs. Jis šių sutarčių sąlygų nederino, pasirašydamas sutartis vykdė UAB „E.“ vadovo ir akcininko, t. y. J. L., kuris tuo metu atostogavo, nurodymus. Taip pat M. L. tvirtino, kad jis tuo metu nežinojo, jog įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. Abi sutartys, kurių sąlygas su Estijos įmonės atstovu/atstovais ir J. J. derino J. L., buvo sudarytos siekiant naudos įmonei. Sudarant sutartį su Estijos įmone buvo siekiama užtikrinti UAB „E.“ veiklos tęstinumą. Sutartis su UAB „A.“ buvo sudaryta, nes UAB „E.“ dėl objektyvių priežasčių negalėjo naudoti piniginių lėšų įprastinei veiklai vykdyti ir iš tokios veiklos gauti pajamų, o paskolos suteikimas būtų garantavęs, kad įmonė, suėjus paskolos grąžinimo terminui, gaus pelno.

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jo vadovaujama UAB „A.“ su UAB „E.“ sudarė paskolos sutartį, nes UAB „A.“ ketino užsiimti naftos įrenginių (siurblių) atsarginių dalių prekyba. Tokiai veiklai yra būtinos apyvartinės lėšos, nes visų pirma būtina įsigyti norimas parduoti detales, kurių įsigijimas užtrunka, o pardavus šias detales pinigai taip pat yra gaunami tik praėjus reikšmingam laiko tarpui. Sutarties sąlygos buvo derinamos su J. L., kuris buvo informuotas apie ketinamos vykdyti veiklos pobūdį, o vėliau buvo informuotas ir apie tai, jog įmonės akcijos buvo parduotos kitai įmonei. Taip pat J. J. teigė, kad po to, kai pasikeitė UAB „A.“ vadovai, jis jokių piniginių lėšų pervedimų iš šios įmonės banko sąskaitos į UAB „M.“ ir UAB „C.“ neatliko, finansinių operacijų inicijavimui reikiamus įrankius perdavė UAB „A.“ naujai direktorei, t. y. H. S.. UAB „M.“ ir UAB „C.“ piniginės lėšos 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. liepos 15 d. buvo pervestos vykdant ankstesnius įsipareigojimus.

Pastebėtina, kad aptartos abiejų kaltinamųjų pozicijos iš esmės sutampa ir su J. L., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas mirus, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu abiejų kaltinamųjų pozicijos dėl sandorio tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ reiškia, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios išvaistyti UAB „E.“ turtą, taip pat M. L. neturėjo tyčios padaryti turtinės žalos UAB „E.“ kreditoriui AB „L.“. Sudarydami sandorį jie tariamai siekė abipusės naudos jų atstovaujamoms įmonėms. M. L. pozicija dėl sandorio su Estijos įmone taip pat reiškia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti kokią nors nusikalstamą veiką, įmonės pinigai, kuriais jis disponavo, buvo perduoti Estijos įmonės OU „A.“ atstovui. J. J. pozicija, susijusi su penkiomis finansinėmis operacijomis, vykusiomis nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. liepos 15 d., rodo, kad jis apskritai nepadarė jam inkriminuojamų veiksmų. Vis tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma paneigia aptartas kaltinamųjų pozicijas.

Iš M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklausiamas pirmą kartą, matyti, kad jo funkcijos UAB „E.“ visuomet buvo tokios pačios, t. y. jis buvo atsakingas už įmonės pardavimų padalinio darbą ir už derybas, susijusias su įmonės finansavimu, elektros tiekėjų paiešką. Kaltinamasis aiškino, kad iki 2013 m. birželio mėnesio UAB „E.“ neturėjo jokių įsiskolinimų AB „L.“. Jis 2013 m. rudenį buvo nuvykęs į Baltarusijos Respubliką, kur derėjosi dėl elektros energijos įsigijimo, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, nes AB „L.“ elektros energijos iš trečiųjų šalių neįsileido. Jis 2013 m. rudenį pradėjo derybas su Estijos įmone OU „A.“, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos įsigijimo, šiai įmonei buvo sumokėtas avansas. AB „L.“ buvo žinoma apie UAB „E.“ susidariusius sunkumus. AB „L.“ taip pat žinojo apie sutartį su Estijos įmone. Pradėjus vykdyti sudarytą sutartį su Estijos įmone, AB „L.“ susidaręs įsiskolinimas turėjo būti grąžintas apytiksliai per šešis mėnesius. Pinigus iš UAB „E.“ sąskaitos, kaip laikinai einantis bendrovės vadovo pareigas, nuėmė, nes nuogąstavo, jog bus areštuotos įmonės sąskaitoje esančios lėšos ir įmonė negalės vykdyti sudarytos sutarties, atsiskaityti su kreditoriais. Šios piniginės lėšos buvo panaudotos sumokant OU „A.“ avansą. UAB „A.“ piniginės lėšos buvo paskolintos 2014 m. vasario – kovo mėnesiais, nes, AB „L.“ nutraukus balansavimo sutartį, UAB „E.“ negalėjo vykdyti veiklos. Dėl paskolos UAB „A.“ buvo deramasi su J. J.. Įmonės veiklą buvo ketinama atnaujinti po neteisėto sprendimo nutraukti sutartį panaikinimo (t. 18, b. l. 47-50). Aptarti M. L. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo teiginiams, išsakytiems teisiamojo posėdžio metu, apie tai, jog jis su įmonės valdymu iš esmės nebuvo susijęs, neturėjo teisės disponuoti įmonės turtu, apie UAB „E.“ finansinę padėtį nebuvo informuojamas, nes įmonės valdymu ir finansais rūpinosi išskirtinai jos vadovas bei akcininkas, t. y. J. L., kurio nurodymus kaltinamasis ir vykdė. Faktą, kad M. L. funkcijos įmonėje neapsiribojo vien tik tinkamu įmonės pardavimų padalinio veiklos užtikrinimu, bendravimu su įmonės klientais, kuriems buvo tiekiama elektros energija, patvirtina kaltinamojo teiginiai apie tai, jog jis įmonėje buvo atsakingas už elektros tiekėjų paieškas, 2013 metais buvo nuvykęs į Baltarusijos Respubliką, kur derėjosi dėl elektros, kuri vėliau, akivaizdu, turėjo būti tiekiama įmonės klientams, įsigijimo, jis derėjosi dėl elektros įsigijimo su Estijos įmone, išgrynino įmonės sąskaitoje buvusius pinigus, nes nuogąstavo, jog šios piniginės lėšos bus areštuotos, dėl ko nebus galima vykdyti sutarties su Estijos įmone. Be to, M. L. parodymai leidžia daryti ir išvadą, kad nagrinėjamų įvykių metu jam buvo žinoma apie tai, jog UAB „E.“ susiduria su finansiniais sunkumais, jis žinojo apie susidariusį AB „L.“ įsiskolinimą, dėl kurio buvo reiškiamos pretenzijos, apie gresiantį balansavimo elektros pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir galiausiai šios sutarties nutraukimą. Čia pažymėtina, kad iš M. L. apklausos protokolo turinio matyti, jog kaltinamasis pasirašė kiekviename apklausos protokolo lape, taip pat jis patvirtino, kad protokolo turinį perskaitė, jo parodymai surašyti teisingai. Pastebėtina ir tai, kad aptariamos apklausos metu M. L. nepageidavo turėti gynėjo (t. 18, b. l. 43). Taigi teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog M. L. apklausos metu nurodė tokias aplinkybes, kurias jam galėjo patarti nurodyti koks nors kitas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas antrą kartą, M. L. nurodė, kad kaip komercijos direktorius buvo atsakingas už elektros energijos tiekėjų paiešką. Jis apie Estijos įmonę OU „A.“ sužinojo bendraudamas su vienu iš savo verslo partnerių, kuris davė šios įmonės atstovo kontaktus. Jis susisiekė su minėtos įmonės atstovu ir pasiūlė bendradarbiauti, t. y. pirkti iš Estijos įmonės elektrą. Po kelių dienų, apsikeitus reikiama informacija, Estijos įmonės atstovas atsiuntė paruoštą sutartį. Su Estijos įmonės atstovu dar kažkurį laiką buvo deramasi dėl avanso dydžio ir buvo sutarta, kad avansas bus 850000 Eur. Su OU „A.“ atstovais pirmą kartą gyvai susitiko 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Susitikime dalyvavo J. A. ir dar vienas įmonės atstovas. Susitikimas vyko UAB „E.“ biure. Šio susitikimo tikslas buvo bendras susipažinimas ir darbų planavimas. Susitikimo metu jam nekilo abejonių dėl Estijos įmonės patikimumo ir jam pateiktų atstovų dokumentų. Dalis avanso Estijos įmonės atstovams grynaisiais buvo sumokėta 2013 m. lapkričio 29 d., o likusi avanso dalis buvo sumokėta 2013 m. gruodžio 6 d. Apie sutartį su Estijos įmone buvo žinoma ir AB „L.“. Skola AB „L.“ buvo susidariusi su šios įmonės vadovų žinia ir susitikimu (t. 18, b. l. 53-55). Aptarti M. L. parodymai, teismo vertinimu, savo esme, kiek jie susiję su jo dalyvavimu įmonės veikloje, nesiskiria nuo pirmosios apklausos metu jo nurodytų aplinkybių bei patvirtina, jog jis žinojo apie įmonėje kylančias problemas, susidariusį įsiskolinimą AB „L.“. Čia pažymėtina, kad kaltinamasis aptariamos apklausos metu nurodė, jog būtent jis susisiekė su OU „A.“, kurią jam rekomendavo vienas iš verslo partnerių, atstovu, jis pasiūlė bendradarbiauti, su šios įmonės atstovais buvo susitikęs tris kartus, t. y. vieną kartą susitiko tam, jog susipažintų su įmonės atstovais ir aptartų planus, o kitų dviejų susitikimų metu OU „A.“ atstovui buvo perduoti grynieji pinigai. Tokie kaltinamojo teiginiai dar kartą patvirtina, kad jis nebuvo vien tik J. L. nurodymų vykdytojas ir aktyviai dalyvavo įmonėje kylančių problemų sprendime. M. L. teigė, kad šios apklausos metu jis davė tokius parodymus, kokius jam nurodė duoti gynėjas, kuris gynybinės pozicijos su juo nederino. Vis tik toks kaltinamojo teiginys dėl aptariamos apklausos turinio yra deklaratyvus ir nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Duomenų apie tai, kad šios apklausos metu kaltinamajam kaip nors buvo apribotos galimybės duoti tokius parodymus, kokius jis duoti pageidavo, nėra, taip pat nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo apkalbėti save. M. L. teisiamojo posėdžio metu aiškino ir tai, kad šios apklausos metu parodymus davė iš pirmojo asmens perspektyvos, nes tuo metu save tapatino su įmone, J. L., nors iš tikrųjų dalies veiksmų jis asmeniškai net nedarė. Teismas konstatuoja, kad toks kaltinamojo teiginys yra vertintinas tik kaip bandymas pateisinti vėlesnį savo pozicijos padarytų veiksmų pakeitimą. Aptariamos apklausos turinys niekaip neleidžia daryti išvados, kad M. L., priskirdamas tam tikrus veiksmus sau, iš tikrųjų mintyse turėjo kitus asmenis ar asmenį.

Iš trečiosios M. L. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, protokole (t. 18, b. l. 56-60) užfiksuotų parodymų matyti, kad šios apklausos metu kaltinamasis chronologiškai išdėstė faktus, susijusius su UAB „E.“ veikla, vykdyta nuo 2010 metų iki 2014 m. gruodžio 11 d., šios apklausos metu buvo išvardintos problemos, su kuriomis, vykdydama veiklą, konkrečiais periodais susidūrė įmonė, apklausos metu buvo bendrai nurodytos skirtingų sandorių sudarymo aplinkybės, aptarti UAB „E.“ santykiai su kitomis įmonėmis, taip pat AB „L.“ bei Estijos įmonėmis ir pan. Tuo pačiu iš šios apklausos turinio akivaizdžiai matyti, kad joje konkretūs įvykiai nurodyti bendrai, t. y. iš esmės nekonkretizuojant, kas ir kokius konkrečiai veiksmus atliko. Tokie parodymai yra vertintini kaip bendro pobūdžio pasakojimas apie UAB „E.“ veiklą, savotiška įmonės vykdytos veiklos retrospektyva, tačiau ne kaip duomenys apie konkrečių asmenų, atstovavusių įmonę, veiksmus vykdant šią veiklą.

Teismui nekyla abejonių, kad aptariami parodymai šiuo atveju, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė M. L., iš tikrųjų prieš apklausą, naudojantis įmonės dokumentais, buvo surašyti kaltinamojo gynėjo ir J. L., o vėliau kaltinamojo gynėjo nusiųsti apklausą atlikusiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris šių parodymų tekstą perkėlė į apklausos protokolą, kurį M. L. pasirašė. Tokias išvadas patvirtina ir M. L. pateiktas elektroninio laiško, kurį siuntė jo gynėjas apklausą atlikusiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui A. P., turinys (t. 20, b. l. 194). Šio elektroninio laiško turinys leidžia pagrįstai teigti, kad M. L. parodymų projektas ikiteisminio tyrimo pareigūnui „word“ formato byloje buvo pateiktas dar iki apklausos. Čia pažymėtina, kad aplinkybės, jog parodymai, kuriuos apklausos metu ketina duoti M. L., buvo atsiųsti prieš apklausą, neneigė ir apklausą atlikęs A. P.. Šis liudytojas patvirtino ir tai, kad galėjo naudoti jam atsiųstus duomenis surašant apklausos protokolą. Taip pat teismas pabrėžia ir tai, kad dalis užfiksuotų parodymų neatitinka kitų baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų. Pavyzdžiui, iš apklausos turinio galima suprasti, kad M. L. dalyvavo ir derybose, kurios vyko 2012 metais, dėl galimybės sukaupti avansą. Vis tik iš liudytojos G. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad M. L. bendrauti su AB „L.“ atstovais pradėjo tik 2013 metais. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo vadovautis aptariamos apklausos metu užfiksuotais parodymais. Kita vertus, šie parodymai dėl savo bendro pobūdžio, menko informatyvumo ir tikslumo stokos niekaip nei paneigia, nei patvirtina nusikalstamų veikų padarymo faktų, tuo pačiu jie nepaneigia ir M. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas.

Iš M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį ketvirtą kartą, matyti, kad jis nuo 2011 m. kovo mėnesio dirbo UAB „E.“ komercijos direktoriumi ir buvo atsakingas už elektros energijos pirkėjų paiešką, taip pat padėjo įmonės vadovui J. L. ieškoti energijos tiekėjų. UAB „E.“ iki 2013 m. birželio mėnesio AB „L.“ neturėjo jokių įsiskolinimų. Šios apklausos metu M. L. jau nurodė, kad 2013 metų rudenį, J. L. nurodymu, jis susisiekė su OU „A.“ dėl galimybės iš jų pirkti elektros energiją. Vėliau dėl elektros energijos įsigijimo derėjosi J. L.. Kontaktus, su kuo reikia susisiekti, galimai davė J. L.. Su OU „A.“ atstovu „Skype“ bendravo tik vieną kartą. OU „A.“ atstovus pirmą kartą pamatė, kai buvo sumokėta pirmoji dalis avanso. Į UAB „E.“ ofisą buvo atvykę keturi asmenys, sutartį pasirašė OU „A.“ atstovas, kuris su J. L. derino sutarties punktus. Sutartį pasirašė J. L. nurodymu, kuris patikino, jog sutartis yra gera. Antro susitikimo metu, kai buvo perduota likusi avanso dalis, dalyvavo tie patys keturi asmenys. Apie sutartį su OU „A.“ buvo žinoma ir AB „L.“. Kokia buvo įsiskolinimo AB „L.“ suma, nepamena. Jo žiniomis 2013 metų viduryje sunkumų su atsiskaitymais turėjo visi nepriklausomi elektros energijos tiekėjai. Pakilus elektros energijos kainai, ekonomiškai tapo nenaudinga pirkti elektros energiją iš ankstesnių partnerių, kuriuos buvo suradęs J. L., ir nuo 2013 metų vidurio įmonė elektros energijos iš jų nebepirko. Sutarties projektą ir pačią sutartį parengė Estijos įmonė. Verslo partnerių iš Estijos įgaliojimus ir galimybę atstovauti įmonę bei sudaryti sandorį patikrino J. L., kuris ir davė nurodymą pasirašyti sutartį bei sumokėti pinigus. Dėl paskolos suteikimo UAB „A.“ derėjosi J. L., kuris turėjo aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl visus sutarčių sąlygų klausimus įmonėje jis sprendė asmeniškai. J. L. suderinęs sutarčių nuostatas, duodavo nurodymus kitiems įmonės darbuotojams (t. 18, b. l. 75-79). Akivaizdu, kad šios apklausos metu, kuri vyko po J. L. mirties, dalyvaujant naujam M. L. gynėjui, kaltinamasis jau nurodė šiek tiek kitokias aplinkybes, nei pirmųjų dviejų apklausų metu, t. y. jis teigė, kad tik padėjo J. L. ieškoti elektros energijos tiekėjų, su OU „A.“ jis susiekė J. L. nurodymu, su šios įmonės atstovais dėl sutarties nesiderėjo, jos atstovus matė tik du kartus, kai buvo perduodami pinigai, sutartį pasirašė J. L., kuris spręsdavo ir dėl kitų įmonėje sudaromų sutarčių, nurodymu, apie įmonės padėtį žinojo pagal bendrus pokyčius, kurie palietė visus elektros tiekėjus, rinkoje. Teismas konstatuoja, kad šiais M. L. parodymais, kaip ir parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, galima vadovautis tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje užfiksuotiems duomenimis.

M. L. versiją, kad jis nežinojo apie UAB „E.“ realią finansinę padėtį, jis vykdė J. L., kuriuo pasitikėjo ir kuris buvo tikrasis įmonės vadovas, nurodymus, pats neturėjo teisės priimti su įmonės valdymu susijusių sprendimų, paneigia ne tik jo paties pirmųjų dviejų apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai, bet ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

Visų pirma pažymėtina, kad iš UAB „E.“ direktoriaus J. L. 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2012-25 matyti, jog M. L. buvo įgaliotas pasirašyti visas su įmonės veikla susijusias sutartis ir kitus dokumentus (t. 10, b. l. 27). Taigi akivaizdu, kad M. L. turėjo teisę pasirašyti su įmonės veikla susijusias sutartis bei kitus dokumentus. Iš 2013 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo, sudarytos tarp OU „A.“, atstovaujamos J. A., ir UAB „E.“, atstovaujamos M. L., pirmojo priedo matyti, kad M. L. buvo įgaliotas derėtis, vykdyti susirašinėjimą ir pasirašyti sutartis, tiekimo tvarkaraščius ir tiekimo bei gavimo įrankius pristatomai elektrai iš pirkėjo pusės (t. 3, b. l. 192). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad M. L. turėjo teisę priimti įmonei reikšmingus sprendimus, susijusius su elektros tiekimu ir nebuvo, kaip jis pats nurodė, tik „funkcinis darbuotojas“, vykdantis konkrečius įmonės vadovo nurodymus.

Iš liudytojos G. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad klausimai, susiję su UAB „E.“, buvo sprendžiami su J. L., tačiau po kurio laiko bendravimas prasidėjo ir su M. L., kuris atsirado prieš prašymą nepirkti elektros energijos. Liudytojos vertinimu J. L. buvo „nustumtas“ į nuošalę, nebeskambindavo, kai buvo kviečiamas, nebeateidavo į AB „L.“, bendravimą perėmė M. L.. Dėl elektros pirkimo atidėjimo buvo bendraujama su M. L.. M. L. susitikimuose dalyvaudavo kartu su J. L.. Susitikimų metu J. L. tylėjo, o kalbėjo M. L.. Būtent M. L. tikino apie gerus kontraktus, kad beveik turi pinigus. Ši liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pradžioje UAB „E.“ atstovavo jos direktorius J. L., vėliau kartu su juo kaip įgaliotas asmuo ateidavo ir M. L.. Dėl įsiskolinimo AB „L.“ liudytoja bendravo tiek su J. L., tiek su M. L.. Taigi šios liudytojos parodymai patvirtina, kad M. L. žinojo apie UAB „L.“ kilusias finansines problemas, dalyvavo derybose dėl jų sprendimo būdų ir baudžiamajai bylai reikšmingu laiku net buvo aktyvesnis jų dalyvis nei J. L.. Iš liudytojo M. G. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad M. L. UAB „E.“ buvo atsakingas už įmonės vystymą. Kiek jis prisiminė, sprendimus įmonėje priimdavo M. L. su J. L., nes pagrindinė akcijų dalis priklausė šiems asmenims. Sprendimus priimdavo J. L. ir M. L., o liudytojas galėjo tik patarti. Yra buvę atvejų, kai dėl įmonės veiklos tarėsi ir visi trise. UAB „E.“ nebuvo griežto pasiskirstymo funkcijomis. Kai dirbo įmonėje, su M. L. bendraudavo apie įmonės finansus, veiklos perspektyvas. Teismo vertinimu ir šio liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad M. L. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, sprendimų priėmime, jis buvo informuotas apie įmonės veiklą, jos finansinę padėtį. Kita vertus, jeigu M. L. nebūtų atlikęs paminėtų funkcijų, įmonės vystymas, už kurį jis buvo atsakingas, nebūtų įmanomas.

J. J. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad dėl paskolos UAB „A.“ jis tarėsi su J. L., o M. L. tik informavo J. L. apie tai, jog J. J. norėtų gauti paskolą iš UAB „E.“ bei paskolos panaudojimo paskirtį. M. L. jam yra sakęs, kad sprendimus įmonėje priima J. L.. Dėl paskolos sąlygų, t. y. ar paskola apskritai bus suteikta, dėl sumos, terminų, dar iki susitikimo su J. L., buvo tariamasi per M. L.. Detaliau paskolos sutarties sąlygos buvo suderintos susitikimo su J. L. metu. Taip pat kaltinamasis teigė, kad su J. L. bendravo keltą kartų. M. L. tik pranešė apie J. L. poziciją dėl paskolos suteikimo galimybės. Taigi J. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, dėl paskolos iš UAB „E.“ gavimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad J. J. iš pradžių aiškino, jog paskolos gavimo sąlygos buvo derinamos per M. L., kas leidžia daryti išvadą, jog M. L. turėjo žinoti derybų dėl paskolos eigą, ruošiamo susitarimo sąlygas, tačiau vėliau J. J. jau tvirtino, kad M. L. tik informavo savo tėvą apie prašymą suteikti paskolą bei sutikimą suteikti paskolą UAB „A.“. Iš J. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis net trijų apklausų metu nurodė, jog dėl paskolos suteikimo UAB „A.“ tarėsi su M. L.. Apklausos, vykusios 2015 m. birželio 29 d., metu J. J. teigė, kad UAB „A.“ jis įsigijo tik tuomet, kai su M. L. sutarė dėl paskolos suteikimo. M. L. ne iš karto sutiko suteikti paskolą, vis abejojo ir norėjo įsitikinti, kad paskola bus grąžinta. Jokių dokumentų dėl verslo perspektyvų M. L. nepateikė, viską paaiškino tik žodžiu. M. L. juo pasitikėjo, nes J. J. įmonė anksčiau buvo paskolinusi pinigų UAB „E.“. M. L. po paskutinio pinigų pervedimo informavo J. J., kad tai paskutinis pervedimas ir „E.“ didesnės paskolos nesuteiks (t. 19, b. l. 19-21). Apklausos, vykusios 2016 m. rugsėjo 28 d., metu J. J. patvirtino, kad UAB „A.“ ryžosi įsigyti tik sutaręs su UAB „E.“ dirbusiu M. L. ir gavęs jo pažadą, jog UAB „E.“ suteiks UAB „A.“ apyvartinėms lėšoms suformuoti skirtą paskolą (t. 19, b. l. 28). Apklausiamas 2017 m. gruodžio 4 d. J. J. parodė, kad nusprendė vykdyti veiklą, susijusią su naftos siurblių ir jų atsarginių dalių pirkimu bei pardavimu, tik po to, kai su M. L. buvo sutarta dėl paskolos gavimo iš UAB „E.“ (t. 19, b. l. 51). Taigi iš aptartų kaltinamojo parodymų yra akivaizdžiai matyti, kad jis apie M. L. parodymus davė kaip apie asmenį, kuris priėmė sprendimą dėl paskolos UAB „A.“ suteikimo, apie jokį jo kaip tarpininko tarp J. J. ir J. L. vaidmenį net neužsiminė. Pažymėtina ir tai, kad J. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, aiškino, jog J. L. jis nepažįsta, nėra bendravęs, jį tik yra matęs UAB „E.“ biure (t. 19, b. l. 16-18). Taigi aptarti J. J. parodymai leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų paskolos klausimai buvo derinami ir sprendžiami su M. L., o ne J. L.. Faktas, kad bankinius pavedimus UAB „A.“ atliko J. L., tik patvirtina, jog įmonės vadovas žinojo apie šią sutartį, pritarė jos sudarymui bei pinigų perdavimui UAB „A.“. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų galima konstatuoti, kad M. L. atliko tik tarpininko tarp J. J. ir J. L. funkcijas, sudarant paskolos sutartį buvo būtinas J. L. pritarimas, vis tiek J. J. parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog M. L., pasirašydamas paskolos sutartį, žinojo tiek derybų dėl paskolos eigą, tiek susitarimo sąlygas, tiek sudaromos sutarties tikrąją paskirtį. Pažymėtina, kad paskolos tikrąją paskirtį atskleidžia ne nenuoseklūs bei prieštaringi kaltinamųjų parodymai, o objektyviai užfiksuoti faktai, susiję su UAB „A.“ paskolos sudarymo aplinkybėmis, šios paskolos panaudojimu, UAB „A.“ likimu, kuris tuo metu priklausė nuo J. J. valios.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abu kaltinamieji teigė, jog UAB „C.“, t. y. įmonė, kurią valdė J. J., anksčiau skolino UAB „E.“ 70000 Lt. Taip pat šioje byloje yra nustatyta, kad J. J. dėl paskolos UAB „A.“ visų pirma kreipėsi ne į J. L., o į M. L.. Vertinant šiuos faktus su J. J. teiginiu, kad jis iki paskolos UAB „A.“ suteikimo nebendravo su J. L., darytina išvada, jog klausimą dėl paskolos gavimo iš UAB „C.“ turėjo spręsti M. L., o tai tik dar kartą patvirtina, kad M. L. nebuvo vien tik J. L. nurodymų vykdytojas ir visiškai nedalyvavo UAB „E.“ valdyme, šiai įmonei reikšmingų sprendimų priėmime.

Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. N., L. S. ir V. P. parodymų būtų galima daryti išvadą, jog UAB „E.“ valdė J. L., o M. L. su įmonės valdymu nebuvo susijęs. Vis tik iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jos iš tikrųjų įmonėje atliko konkrečias joms priskirtas funkcijas, laikydamosis įmonėje nustatytos tvarkos, su įmonės valdymu bei sprendimų priėmimu jos niekaip nebuvo susijusios. R. N. tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (akivaizdu, kad tokios funkcijos yra susijusios su būtinybe bendrauti tik su asmeniu, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimu, t. y. įmonės direktoriumi), L. S. atliko referentės funkcijas ir buvo atsakinga už administracinius darbus, V. P. dirbo pardavimų skyriuje. Taigi šių liudytojų parodymai neleidžia daryti išvados, kad M. L. nedalyvavo įmonės valdyme, nežinojo apie įmonės padėtį, nes, kaip jau minėta, jų darbinės funkcijos nebuvo tiesiogiai susijusios su įmonės valdymu, būtinybe žinoti, kaip yra priimami tokie sprendimai.

Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. Nr. 03-243 nutarimo matyti, kad buvo nustatyta, jog UAB „E.“ nuosavas kapitalas yra mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo, todėl UAB „E.“ buvo įpareigota per šešis mėnesius atlikti veiksmus, kad jos nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo, ir apie atliktus veiksmus informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (t. 1, b. l. 82). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. O5-457 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „E.“ 2013 m. spalio mėnesį nepirko elektros energijos pagal grafiką, jos vartotojams buvo tiekama tik balansavimo energija. Ši įmonė neinformavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apie 2013 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 03-243 nurodyto pažeidimo ištaisymą. Be to, UAB „E.“ 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo 1,29, t. y., mažesnis nei apskaičiuota finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė elektros energijos tiekimo veiklai – 1,49. Pradelstas mokėjimas AB „L.“ ir prašoma garantija pagal balansavimo sutartį sudarė 61 procentus bendrovės pajamų, gautų 2013 m. sausio-spalio mėnesiais (t. 5, b. l. 39-45). Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. Nr. O3-734 nutarimo matyti, kad jame buvo konstatuoti tokie patys faktai, kaip ir anksčiau minėtoje pažymoje, UAB „E.“ buvo įpareigota iki 2013 m. gruodžio 20 d. ištaisyti reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus ir pateikti ištaisymą pagrindžiančius dokumentus, taip pat buvo įspėta, kad, neįvykdžius įpareigojimo, nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimas gali būti panaikintas (t. 5, b. l. 46-47). Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. pažymos turinio matyti, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai buvo siūloma konstatuoti, jog UAB „E.“ neįvykdė įpareigojimo iki 2013 m. gruodžio 20 d. ištaisyti reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimo ir įpareigojimo pateikti ištaisymą pagrindžiančius dokumentus. Šioje pažymoje buvo siūloma nuo 2014 m. sausio 6 d. sustabdyti UAB „E.“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimą, įpareigoti įmonę iki 2014 m. vasario 6 d. pateikti dokumentus, įrodančius, kad reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimai yra ištaisyti (t. 5, b. l. 48-50). Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. O3-757 nutarimo matyti, kad nuo 2014 m. sausio 6 d. UAB „E.“ bus sustabdytas nepriklausomo elektros energijos teikimo licencijos galiojimas, nes UAB „E.“ nevykdė 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime nustatyto įpareigojimo iki 2013 m. gruodžio 20 d. ištaisyti reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus ir pateikti ištaisymą pagrindžiančius dokumentus, UAB „E.“ buvo įpareigota iki 2014 m. vasario 6 d. pateikti dokumentus, įrodančius, kad nustatyti reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimai yra ištaisyti (t. 5, b. l. 16-17). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 27 d. Nr. O3-65 nutarimu UAB „E.“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimas buvo panaikintas, nes įmonė neįvykdė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. O3-757 nutarime nustatytų pareigų (t. 1, b. l. 84). VMI 2013 m. rugpjūčio 23 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-671 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „E.“ veikla 2010-2012 metais buvo nuostolinga (t. 4, b. l. 170-171). Iš UAB „E.“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012 metus matyti, kad įmonė turėjo 405664 Lt nuostolį, 2011 metais įmonė turėjo – 83159 Lt nuostolį (t. 8, b. l. 129). Įvertinus aptartus duomenis konstatuotina, kad iš tikrųjų UAB „E.“, kuri nuo pat jos įkūrimo dirbo nuostolingai, finansinė padėtis 2013 metais buvo itin sudėtinga, jos įsiskolinimai vis didėjo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad apie įmonės finansinę padėtį, žinojo ir M. L., kuris, kaip jau buvo minėta, buvo atsakingas už elektros tiekėjų paiešką, pardavimų padalinio veiklos organizavimą bei įmonės vystymą. Čia pažymėtina ir tai, kad iš specialisto paaiškinimo protokolo matyti, jog UAB „E.“ finansiniai rodikliai pagal šios įmonės balansą 2014 m. sausio 1 d. rodo, jog įmonės ekonominė padėtis 2014 m. sausio 1 d. buvo nepatenkinama, apmokėti skolų įmonė negebėjo. Pagrindinių UAB „E.“ mokumo rodiklių reikšmės 2014 m. sausio 1 d. buvo mažesnės už normines. Tai reiškia, kad bendrovė pagal mokumo rodiklių reikšmes 2014 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmonės statusą (t. 10, b. l. 171-173).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai M. L. laikinai ėjo UAB „E.“ direktoriaus pareigas, buvo sudaryti du sandoriai, t. y. 2013 m. lapkričio 25 d. sutartis dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo su Estijos įmone OU „A.“ ir 2013 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartis su UAB „A.“. Akivaizdu, kad šių sandorių sudarymas tuo metu pakliuvo į M. L., kaip laikinai einančio įmonės direktoriaus pareigas asmens, kompetenciją, būtent jis buvo atsakingas už šių sandorių sudarymą. Taip pat, kaip jau buvo minėta anksčiau, nekyla jokių abejonių, kad šis kaltinamasis žinojo apie UAB „E.“ kilusius finansinius sunkumus, jog įmonė 2013 m. birželio 20 d. buvo įpareigota per šešis mėnesius atlikti veiksmus, kad jos nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo, tačiau tokių veiksmų neatliko. Čia pastebėtina, kad M. L. aiškino, jog UAB „E.“, siekiant išspręsti kilusias finansines problemas, turėjo galimybę pirkti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos, dėl elektros energijos tiekimo buvo susitarta 2013 metų rudenį, tačiau tokiam sandoriui prieštaravo AB „L.“, todėl sandoris nebuvo sudarytas. Tokie M. L. teiginiai nėra pagrįsti baudžiamosios bylos duomenimis, be to, juos paneigia liudytojų V. P. ir iš dalies G. P. parodymai. Iš liudytojo V. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad bylai reikšmingu laikotarpiu nebuvo ribojimų įsigyti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos įmonių. Iš G. P. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad AB „L.“ buvo informuota, jog UAB „E.“ ketina pirkti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos įmonių, o sandorių dėl elektros energijos tiekimo sudarymas su minėtų valstybių įmonėmis nebuvo kliūtis UAB „E.“ vykdyti veiklą, elektros energija iš šių valstybių nebus įsileista. Taigi M. L. teiginiai apie tai, kad su Baltarusijos Respublikos įmone buvo sutarta dėl elektros energijos tiekimo, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta dėl AB „L.“ prieštaravimų, todėl iškilo poreikis ieškoti kito elektrą galinčio parduoti subjekto, yra nepagrįsti. Tokie teiginiai yra vertintini tik kaip siekis pateisinti vėlesnių sandorių su OU „A.“ bei UAB „A.“ pasirašymą, kuriais iš tikrųjų nebuvo siekiama susisaistyti tokiais santykiais, kokie buvo nurodyti sutartyse, o buvo siekiama pasisavinti UAB „E.“ pinigines lėšas (sandorio su OU „A.“ atveju), iššvaistyti įmonės pinigines lėšas bei padaryti žalą kreditoriui AB „L.“ (sandorio su UAB „A.“ atveju). Teismas konstatuoja ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo faktą patvirtina sutarčių sudarymo bei jų tariamo vykdymo aplinkybės.

Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad tiek 2013 m. lapkričio 25 d. sutartis dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo, tiek paskolos sutartis su UAB „A.“ buvo sudarytos, kai UAB „E.“ susidūrė su finansiniais sunkumais, negalėjo efektyviai vykdyti savo veiklos, jos klientams elektros tiekimas iš esmės buvo užtikrinamas AB „L.“. Tuo pačiu aptariamų sutarčių sudarymo metu artėjo termino, iki kurio UAB „E.“ privalėjo įvykdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimuose nustatytą įpareigojimą, pabaiga.

Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad sutartį su Estijos įmone OU „A.“ UAB „E.“ vardu pasirašė M. L.. Šio fakto neneigė ir pats kaltinamasis. Tuo pačiu specialisto išvadoje Nr. 11-205(18) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad elektros energijos pardavimo ir pirkimo sutarties lapuose nuo 1 iki 10 ir 12-tame kairės pusės apačios, tos pačios sutarties 11 lape ant Estijos įmonės antspaudo OU „A.“ atspaudų ir 2013 m. lapkričio 25 d. sutarties I priede kairės pusės apačioje ant įmonės OU „A.“ antspaudo atspaudo pasirašė ne J. A. (t. 10, b. l. 179-180). Taigi akivaizdu, kad aptariamos sutarties tikrai nepasirašė OU „A.“ atstovas, t. y. J. A., kuris tuo metu buvo ir vienintelis įmonės darbuotojas. Iš liudytojo J. A. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis net neprisiminė įmonės OU „A.“ pavadinimo. Vis tik jis patvirtino, kad du kartus vyko į Estiją, kur pasirašė dokumentus, susijusius su įmonės įsteigimu ir banko sąskaitos atidarymu. Liudytojas aiškino, kad jis iš tikrųjų nežino, kokie veiksmai buvo atlikti Estijoje pas notarą. Taip pat pastebėtina ir tai, kad šis liudytojas net neturėjo lėšų tam, jog galėtų nuvykti į Estiją (autobuso bilietai, kuriuos jis pasiėmė stotyje, iš Latvijos į Estiją buvo nupirkti kito asmens). J. A. negalėjo nurodyti, kokius dokumentus pasirašė, teigė, jog buvo steigiama įmonė, nors yra visiškai akivaizdu, kad ši įmonė buvo įsteigta 2008 m. gruodžio 16 d. (t. 16, b. l. 8), o liudytojas šios įmonės akcininku tapo 2013 m. balandžio 1 d., t. y. jis tariamai įsigijo įmonės akcijas. Iš liudytojo J. A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, taip pat matyti, kad jis įmonei nevadovavo ir jos nevaldė, jis pats dirba statybininku, pasirašytus dokumentus, susijusius su įmone, taip pat dokumentus susijusius su atidaryta banko sąskaita, atidavė asmeniui, kurio nurodymu „įsteigė“ įmonę, kuri turėjo užsiimti statybomis. Iš liudytojo J. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jam už atlygį buvo pasiūlyta įsteigti įmonę. Jis sutiko su pasiūlymu, nes jam reikėjo pinigų, ir autobusu, už kurio bilietus sumokėjo pasiūlymą pateikęs asmuo, nuvyko į Taliną. Taline nuvyko pas notarą, kur buvo įsteigta įmonė OU „A.“. Taline dėl įmonės steigimo buvo du kartus. Vėliau asmens, kurio prašymu įsteigė įmonę, nebematė. Apie įmonės veiklą jis nieko nežino, taip pat neturi jokios informacijos apie tai, kokios piniginės lėšos yra įmonės sąskaitoje. Įmonės dokumentus pasirašė, kai buvo steigiama įmonė ir atidaroma banko sąskaita. Pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2013 m. lapkričio 25 d., kvitų ir sąskaitų faktūrų kopijų nėra matęs, jų nepasirašė (t. 15, b. l. 128-138). Tokį liudytojo teiginį akivaizdžiai patvirtina jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. 11-205(18) užfiksuoti duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad OU „A.“ akcininkai nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. keitėsi net tris kartus (t. 16, b. l. 11). Ši įmonė užsiėmė mechaniniu apdirbimu, o ne veikla susijusia su prekyba elektros energija (t. 16, b. l. 8). Iš Mokesčių ir muitinės departamento Kontrolės skyriaus mokečių administravimo tarnybos vadovaujančiosios kontrolierės 2014 m. sausio 27 d. sprendimo matyti, kad duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog OU „A.“ Estijos Respublikoje užsiima verslu, nebuvo pateikta (t. 16, b. l. 29-30). Taigi aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo buvo sudaryta su įmone, kuri neturėjo realaus vadovo (įmonės akcininkas ir vadovas buvo formalus) ir realiai jokios veiklos nevykdė, OU „A.“ atstovas nesiderėjo dėl šios sutarties sąlygų, nedalyvavo jos pasirašyme ir nepasirašė. Tuo pačiu darytina išvada, kad UAB „E.“ 850000 Eur, kuriais disponavo M. L., negalėjo būti sumokėti ir nebuvo sumokėti OU „A.“ atstovui. Paskutinis asmuo, kuris disponavo minėta pinigų suma buvo M. L., šios pinigų sumos panaudojimas įmonės reikmėms ar perdavimas, siekiant vykdyti kokį nors realų sandorį, nenustatytas. Aplinkybė, kad OU „A.“ deklaravo pinigų gavimą, niekaip nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog OU „A.“ kaip galimą verslo partnerį – elektros tiekėją J. L. nurodė jo draugai ar verslo partneriai, o ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog apie Estijos įmonę jis sužinojo kalbėdamas su vienu iš savo verslo partnerių, kuris davė šios įmonės „Skype“ kontaktą. Akivaizdu, kad M. L. parodymai dėl sužinojimo apie OU „A.“ nėra nuoseklūs. Vis tik nepriklausomai nuo to, ar apie OU „A.“ M. L. sužinojo pats, ar apie šią įmonę jį informavo J. L., įvertinus tai, jog pagrindinė OU „A.“ veikla nuo 2010 m. birželio 28 d. buvo mechaninis apdirbimas, jos akcininkai nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. keitėsi tris kartus, nuo 2013 m. balandžio 1 d. ši įmonė tikrai turėjo tik formalų akcininką bei vadovą, kuris įmonės valdymu neužsiėmė, ūkinės komercinės veiklos nevykdė, darytina išvada, jog jokie kaltinamojo ar jo tėvo partneriai negalėjo pasiūlyti šios įmonės kaip galimo elektros energijos tiekėjo ar tarpininko parduodant elektros energiją. Ši aplinkybė, ją vertinant su tuo, kas buvo aptarta anksčiau, dar kartą patvirtina, kad pasirašant 2013 m. lapkričio 25 d. sutartį dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo nebuvo ketinama susisaistyti realiais teisiniais santykiais. Šia sutartimi iš tikrųjų buvo siekiama pateisinti (nuslėpti) UAB „E.“ piniginių lėšų pasisavinimą.

Iš liudytojos R. N. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog nebuvo tokios praktikos, kai, sudarius sutartį su tiekėju, būdavo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Šis faktas anksčiau aptartų duomenų kontekste taip pat leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų 2013 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo buvo tik veiklos imitavimas, kuriuo buvo siekiama nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimą.

Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos bei teismų formuojama praktika įpareigoja valstybinį kaltintoją pateikti duomenis, patvirtinančius atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tačiau nekaltumo principas neįpareigoja prokuroro ar teismo patikrinti absoliučiai visas kaltinamojo keliamas versijas dėl jo nekaltumo, nes, įgyvendinant rungtyniškumo principą, atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat turi teisę pateikti jo gynybinę poziciją procese patvirtinančius duomenis, kurie nagrinėjamu atveju M. L. dėstomų teiginių nepagrindžia. Pažymėtina, kad vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019). Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo BK 183 straipsnio kontekste, pagrįstų pinigų panaudojimą bendrovės interesais, nevertintinas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas jam ir neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-628/2018).

Iš kaltinamojo J. J. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad UAB „A.“ veiklai vykdyti reikėjo dviejų ar dviejų su puse milijonų litų. Tuo pačiu konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog bent kažkiek panaši pinigų suma, gavus paskolą iš UAB „E.“, būtų panaudota naftos siurblių detalių, kurias vėliau būtų galima parduoti ir gauti pajamų, įsigijimui. Iš J. J. parodymų matyti, kad paskolos suma buvo nustatyta atsižvelgus į apytikslį piniginių lėšų poreikį tuo atveju, jeigu būtų laimėtas konkursas dėl naftos siurblių ar jų atsarginių dalių/detalių pirkimo AB „O.“. Vis tik iš AB „O.“ pateiktos informacijos matyti, kad AB „O.“ nėra žinoma UAB „A.“. Duomenų apie tai, jog ši įmonė būtų dalyvavusi nors viename bendrovės skelbtame konkurse, nėra. Taip pat iš J. J. parodymų matyti, kad dėl paskolos sutarties su UAB „E.“ atstovais pradėjo bendrauti 2013 m. lapkričio mėnesio viduryje, t. y. tuo metu, kai UAB „E.“ tariamai jau derėjosi su OU „A.“ atstovu ar atstovais dėl elektros energijos įsigijimo. Tokie J. J. parodymai leidžia daryti išvadą, kad dar iki to, kai M. L. pasirašė 2013 m. lapkričio 25 d. sutartį dėl elektros energijos pardavimo ir pirkimo, kurios vykdymas neva turėjo užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, jau buvo sprendžiamas klausimas dėl paskolos suteikimo UAB „A.“, kuri pasak M. L. buvo suteikta tik tam, kad UAB „E.“ nevykdant veiklos vis tiek būtų gauta nauda. Teismo vertinimu, toks lygiagretus sutarčių sąlygų derinimas rodo, kad nei viena iš sutarčių iš tikrųjų nebuvo siekiama susisaistyti jose nurodytais teisiniais santykiais, o buvo siekiama „išvesti“ pinigus iš UAB „E.“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarčių sudarymo metu dar nebuvo priimtas joks sprendimas dėl balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo arba sustabdymo, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi AB „L.“ buvo įpareigota susilaikyti nuo balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sustabdymo ir nutraukimo. Be to, sutarčių sudarymo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija net nebuvo priėmusi sprendimo dėl UAB „E.“ informavimo, jog, neįvykdžius jai nustatyto įpareigojimo, nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencija gali būti panaikinta. Taigi priežastys, dėl kurių neva buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB „A.“ dar neegzistavo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. nurodė, kad kol nebuvo sutarta su M. L., jog UAB „E.“ suteiks paskolą jo įmonei, kaltinamasis neįsigijo UAB „A.“ (t. 19, b. l. 20, 28). Teisiamojo posėdžio metu šis kaltinamasis nurodė, kad UAB „A.“ akcininku ir vadovu tapo tuo metu, kai beveik buvo sutarta dėl paskolos. Pokalbis dėl paskolos su M. L. vyko maždaug 2013 m. lapkričio mėnesio viduryje. Iš UAB „A.“ akcininkų sąrašo matyti, kad nuo 2013 m. lapkričio 27 d. visos įmonės akcijos (100 vienetų) priklausė J. J. (t. 8, b. l. 70). Aptarti duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad dėl paskolos suteikimo UAB „A.“ buvo sutarta ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 27 d., t. y. praėjus dviem dienoms po to, kai UAB „E.“ sudarė sutartį su OU „A.“, kuri, kaip jau minėta, tariamai turėjo užtikrinti efektyvų UAB „E.“ veiklos tęstinumą ir turėjo išspręsti kilusias finansines problemas. Toks faktas dar kartą leidžia daryti išvadą, kad nei elektros energijos pardavimo ir pirkimo sutartimi, nei paskolos sutartimi nebuvo siekiama užtikrinti UAB „E.“ interesų įgyvendinimo.

Teismo vertinimu faktą, kad tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ sudaryta paskolos sutartimi iš tikrųjų buvo siekiama „išvesti“ pinigines lėšas iš UAB „E.“, kuri tuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, o ne naudos sandorį sudariusioms įmonėms, patvirtina ir tai, jog UAB „A.“ praėjus šiek tiek mažiau nei keturiems mėnesiams po to, kai šios įmonės akcijas įsigijo J. J., buvo parduota OOO „B.“. Pažymėtina, kad UAB „A.“ akcijas įsigijusios įmonės atstovė, kuri galiausiai tapo UAB „A.“ vadove, t. y. H. S., yra užsienio valstybės pilietė, akivaizdžiai neturinti nei kompetencijų valdyti įmonę, nei patirties, susijusios su įmonių valdymu, pati susidurianti su finansiniais sunkumais (panašiai kaip ir OU „A.“ formalus akcininkas bei vadovas J. A.). Faktą, kad iš tikrųjų H. S. buvo tik formali įmonės, kuri įsigyja UAB „A.“, atstovė bei vėliau formali įsigytos įmonės vadovė, patvirtina liudytojos N. N. parodymai. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad H. S. su liudytoja kartu gyveno iki 2014 m. vasario mėnesio, tuomet išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir įsidarbino individualaus verslininko parduotuvėje. Liudytoja nematė, kad jos dukra nuo 2014 m. vasario iki 2015 m. kovo būtų turėjusi pinigų. Dukra prašė padėti finansiškai, nes reikėjo mokėti už būstą, o atlyginimas buvo mažas, gaunamo atlyginimo užtekdavo maistui. Taip pat N. N. teigė, kad vėliau jos dukra išvyko gyventi bei dirbti į Rusijos Federaciją, jos žiniomis, ji dirba kurjere. H. S. neturi vadovavimo įmonei patirties, ji niekada nebuvo vadove (t. 16, b. l. 120-124). Įvertintina ir tai, kad, kai UAB „A.“ vadove tapo H. S., įmonė iš esmės veiklos nevykdė, įmonės buhalterinę apskaitą turėjusiai tvarkyti I. D. jokių dokumentų, susijusių su vykdoma veikla neteikė. Be to, iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad H. S. veikė pagal OOO „B.“ akcininkės, kuri mirė 2013 m. vasario 9 d. (t. 17, b. l. 86), 2014 m. kovo 13 d. įgaliojimą (t. 8, b. l .61). Taigi akivaizdu, kad iš tikrųjų H. S. jokios Rusijos Federacijos įmonės neatstovavo, nevykdė jos akcininkės pavedimų. Taip pat įvertintina ir tai, kad S. A., kuriai neva 2015 m. balandžio 20 d. buvo perduoti UAB „A.“ dokumentai, buvimo vietos nustatyti nepavyko, o jos pateikto paso serijos 51 Nr. 4632058 apskritai nėra. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „A.“ akcijos OOO „B.“ buvo perleistos formaliai, H. S. nebuvo reali UAB „A.“ vadovė jokių sprendimų šioje įmonėje negalėjo priimti ir nepriėmė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. J. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog UAB „A.“ buvo planuojama parduoti dar iki šios įmonės įsigijimo ir paskolos iš UAB „E.“ gavimo. Kaltinamajam galimiems naujiems įmonės šeimininkams reikėjo įrodyti, kad verslas yra perspektyvus (t. 19, b. l. 19-21, 22-24). Tokie J. J. parodymai leidžia daryti išvadą, kad UAB „E.“ ir UAB „A.“ sudarant sutartį dėl paskolos, įvertinus tai, kad dalis paskolintų piniginių lėšų buvo pervestos kitoms su J. J. susijusiomis įmonėmis, iš tikrųjų nebuvo siekiama naudos sutartį sudariusioms įmonėms. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu J. J. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad AB „O.“ atsisakė pirkti naftos siurblių detales, todėl kaltinamasis nebematė perspektyvos tęsti veiklą ir UAB „A.“ pardavė (t. 19, b. l. 51). Toks kaltinamojo teiginys kelia abejonių jo patikimumu, nes, kaip jau buvo minėta, duomenų, kad UAB „A.“ būtų dalyvavusi ar bandžiusi dalyvauti kokiose nors AB „O.“ konkursuose, nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat neigė, kad UAB „A.“ buvo planuojama parduoti iš anksto. Sprendimas parduoti UAB „A.“ buvo priimtas po to, kai nebuvo tiek daug užsakymų, kiek buvo planuota. Vis tik kaltinamasis nesugebėjo logiškai paaiškinti parodymų dalies dėl ketinimų parduoti įmonę pakeitimo, negalėjo paaiškinti, ką turėjo mintyse teigdamas, jog ketino įrodyti, kad verslas perspektyvus. Kita vertus, iš J. J. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad dėl UAB „A.“ pardavimo derėjosi su žmonėmis, kurie užsiėmė detalių prekyba, per šiuos asmenis ir pirko detales, t. y. verslo perspektyvas jis ketino įrodyti asmenims, kuriems šio verslo ypatybės ir perspektyvos buvo geriau žinomos nei kaltinamajam.

Iš paties kaltinamojo J. J. parodymų matyti, kad prekyba naftos įrenginių detalėmis reikalauja laiko, t. y. užtrunka tiek detalių įsigijimas (įsigyjamų detalių reikia laukti tris ar keturis mėnesius), tiek jų pardavimas ir t. t. Vis tik šiuo atveju UAB „A.“ akcijos buvo parduotos nepraėjus net keturiems mėnesiams po to, kai įmonė buvo įsigyta ir neva jos veiklai vykdyti iš UAB „E.“ buvo gauta paskola, kurios suteikimas buvo grindžiamas pasitikėjimu būtent J. J., o ne tikėjimu įmonės veiklos perspektyvomis, be jokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V. J. nurodė, jog jis norėjo, kad J. J. užsiimtų tokia pačia veikla kaip ir jis, t. y. tiektų naftos siurblius ir jų atsargines dalis. Vis tik sūnus nepanoro užsiimti tokia veikla. Ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad J. J. UAB „A.“ įsigijo ne jo nurodytos veiklos vykdymui, o tam, jog paskola iš UAB „E.“ būtų panaudota kitų su juo susijusių įmonių interesams tenkinti. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad V. J. valdoma įmonė 2014 m. kovo 3 d., t. y. likus šiek tiek daugiau nei dviem savaitėms iki UAB „A.“ pardavimo, iš šios įmonės už santykinai nedidelę pinigų sumą (64130,00 Lt) įsigijo naftos siurblių dalis (t. 7, b. l. 66-68).

J. J. tvirtino, kad UAB „A.“ piniginės lėšos buvo reikalingos tam, jog ši įmonė galėtų užsiimti naftos siurblių detalių prekyba. Vis tik, kaip jau buvo minėta, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad didelė dalis suteiktos paskolos buvo panaudota su J. J. susijusių įmonių, t. y. UAB „C.“ ir UAB „M.“ interesams tenkinti, o ne nurodytai veiklai vykdyti. Pastebėtina, kad iš karto po to, kai tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ buvo sudaryta paskolos sutartis, UAB „A.“ sudarė paskolos sutartį su UAB „C.“ (t. 1, b. l. 111), kas iš dalies patvirtina išvadą, jog UAB „A.“ pasiskolintos piniginės lėšos iš tikrųjų buvo reikalingos ne vykdyti kaltinamojo nurodytai veiklai, o finansuoti su juo susijusias kitas įmones.

UAB „C.“ sąsajos su J. J. yra akivaizdžios, nes kaltinamasis nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. buvo šios įmonės direktoriumi. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad J. J. buvo susijęs ir su UAB „M.“. Šį faktą patvirtina D. L. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio aiškino, kad jis UAB „M.“ vadovu ir akcininku tapo J. J. pasiūlymu bei su jo pagalba. Su J. J. bendradarbiavo, jis buvo kaip konsultantas. Būtent kaltinamasis rado įmonę, kuri galėjo suteikti paskolą UAB „M.“. Įmonės buhalterė buvo J. J. motina, kuri darydavo bankinius pavedimus, tvarkė kasą (pati L. J. neigė, jog tvarkė įmonės kasą). UAB „M.“ ir UAB „C.“ užsiėmė panašia veikla, tačiau tarpusavyje nekonkuravo, o viena kitą papildė. Aplinkybę, kad UAB „M.“ vadovu ir akcininku tapo pasiūlius kaltinamajam, D. L. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat liudytojas teigė, kad pagal J. J. pasiūlytą planą UAB „M.“ turėjo įsigyti žemės stumdymo techniką ir gauti paramos lėšų. J. J. jau dalyvavo UAB „M.“ rengiamame projekte dėl statybinės technikos įsigijimo ir ES paramos gavimo, todėl jis žinojo visą projekto rengimo kelią. UAB „M.“ buvo įsigyta J. J. iniciatyva tam, kad lygiagrečiai vykdyti kitos kaltinamojo įmonės (UAB „C.“) veiklą. UAB „M.“ veikla buvo derinama su UAB „C.“ veikla. J. J. taip pat rūpinosi ir UAB „M.“ darbų užsakymais, kreditavimu. Įmonė turėjo įsigyti techniką, tačiau pats liudytojas įsigyjamos technikos nesirinko. Finansinių lėšų suradimu rūpinosi J. J.. Liudytojas, pasirašydamas paskolos sutartį su UAB „A.“, matė, kad šios įmonės direktorė yra moteris. J. J. sąsajų su UAB „A.“ nurodyti negalėjo, tik žinojo, kad anksčiau kaltinamasis buvo šios įmonės vadovas. UAB „A.“ direktorė buvo iš Rusijos, bet liudytojos jos nepažinojo, niekada nematė, su ja nei telefonu, nei elektroniniu paštu nebendravo. Kokia buvo UAB „A.“ veikla, kas buvo šios įmonės akcininkai, nežino. Apie paskolos UAB „A.“ grąžinimą tiksliai pasakyti nieko negalėjo, šiuos reikalus daugiau tvarkė J. J.. Įmonės sąskaitą elektroniniu būdu valdė buhalterė L. J.. UAB „A.“ atsirado per J. J., kuris pasakė, jog yra įmonė, kuri gali paskolinti pinigų, nes tuo metu UAB „M.“ reikėjo pinigų vykdomam projektui, galimai ir esamų paskolų padengimui, apyvartinėms lėšoms. Liudytojas paskolos sąlygų derinime nedalyvavo, dėl paskolos viską tvarkė J. J.. Liudytojas įmonę 2015 metais pardavė J. J. pažįstamam A. D.. Aptarti liudytojo parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. J. buvo susijęs su UAB „M.“, rūpinosi šios įmonės veikla, finansavimu ir pan. Čia pastebėtina ir tai, kad iš liudytojo A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog būtent J. J. pasiūlė jam įsigyti UAB „M.“.

Iš UAB „M.“ 2015 m. rugsėjo 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. 71 kopijos matyti, kad UAB „A.“ atstovei H. S. turėjo būti išduoti 173482,41 Lt kaip paskolos, dėl kurios sutartis buvo sudaryta 2013 m. kovo 31 d., grąžinimas (t. 9, b. l. 161). Aptariamame kasos išlaidų orderyje nurodyta paskolos sutartis baudžiamojo proceso metu nebuvo rasta ar pateikta. I. D. parodymai leidžia daryti išvadą, kad ši sutartis nebuvo pateikta jai kaip įmonės apskaitą tvarkančiam asmeniui. Tuo pačiu iš orderyje nurodytos sutarties datos matyti, kad ji turėjo būti sudaryta tuo metu, kai UAB „A.“ vadove tariamai buvo H. S.. Taigi darytina išvada, kad net ir po to, kai UAB „A.“ akcijos buvo parduotos, ši įmonė veikė su J. J. susijusios įmonės interesais, nors pagal J. J. paaiškinimus UAB „A.“ ir po jos pardavimo planavo vykdyti veiklą, susijusią su naftos siurblių detalių prekyba. Tuo pačiu teigtina, kad aptariamo kasos išlaidų orderio turinys niekaip nepatvirtina, jog jame nurodyta pinigų suma buvo išmokėta H. S.. Nors liudytojas D. L. ir patvirtino, kad pasirašė šį kasos išlaidų orderį, tačiau iš jo parodymų taip pat matyti, jog jis H. S. nėra matęs, su ja niekaip nėra bendravęs, o tai leidžia daryti išvadą, kad liudytojas H. S. jokių pinigų negalėjo sumokėti. Šios pinigų sumos negalėjo sumokėti ir UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi L. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji įmonės kasos nelaikė, už grynuosius pinigus buvo atsakingas įmonės direktorius, kuris grynuosius pinigus laikė ofise. Minėtą orderį L. J. su parašais turėjo pateikti D. L., tuomet ji būtų šį orderį pasirašius. Šiuo gi atveju yra akivaizdu, kad orderis nebuvo pasirašytas L. J..

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad iš esmės UAB „E.“ UAB „A.“, kuri nuo jos akcijų perleidimo Rusijos Federacijos įmonei jokios veiklos nevykdė, suteikta paskola buvo didžiąja dalimi panaudota su J. J. susijusių įmonių interesų įgyvendinimui, o ne siekiant vykdyti UAB „A.“ veiklą, kuri būtų galėjusi sudaryti sąlygas šiai įmonei vykdyti UAB „E.“ įpareigojimus. Teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent toks susitarimas dėl paskolos panaudojimo ir buvo sudarytas tarp M. L. bei J. J.. Abu kaltinamieji suprato, kad tokiais veiksmais yra švaistomas UAB „E.“ turtas, kuris per tarpinę įmonę, t. y. UAB „A.“, buvo perleistas kitoms įmonėms. Pati UAB „A.“, praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams po paskolos suteikimo, buvo perleista Rusijos Federacijos įmonei, kurios interesus neva atstovavo Baltarusijos Respublikos pilietė, veikusi pagal įgaliojimą, kuris buvo surašytas po šį įgaliojimą suteikusio asmens mirties, neturinti nei kompetencijos, nei patirties įmonių valdyme, ir su kuria užsienio kompetentingos institucijos neturėjo galimybių susisiekti. Kaip jau minėta, UAB „A.“ po jos akcijų perleidimo nevykdė jokios realios ūkinės veiklos. Tuo pačiu yra visiškai akivaizdu, kad M. L., susidariusioje situacijoje, suprato ir tai, jog iššvaistant UAB „E.“ turtą, bus padaryta didelė žala didžiausiam įmonės kreditoriui AB „L.“ ir to siekė.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad UAB „A.“ direktoriumi nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. kovo 18 d. buvo J. J., o nuo 2014 m. kovo 18 d. – H. S.. Šiuos faktus patvirtina Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše bei UAB „A.“ vienintelio akcininko OOO „B.“, atstovaujamo H. S., 2014 m. kovo 18 d. sprendime užfiksuoti duomenys (t. 8, b. l. 89-94, 56). AB „Šiaulių bankas“ 2014 m. sausio 28 d. paslaugos teikimo sutartyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „A.“ banko sąskaita, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), turėjo teisę naudotis tik J. J. (t. 13, b. l. 138-139). Iš 2014 m. sausio 28 d. banko sąskaitos sutarties, sudarytos tarp Šiaulių banko atstovo ir UAB „A.“ atstovo J. J., 4.5 punkto matyti, kad buvo įsipareigota pasikeitus bet kokiems kliento bankui pateiktiems duomenims (kliento pavadinimui, adresui, telefonui, įstatams, vadovams arba kitiems asmenims, turintiems teisę tvarkyti ir disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, arba kitai informacijai) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, pranešti apie tai bankui ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (t. 13, b. l. 140-141). Iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktos informacijos matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta AB „Šiaulių bankas“. Remiantis banko informacinėje sistemoje esančiais duomenimis nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., sąskaitą valdyti bei jungtis prie internetinės bankininkystės galėjo J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Išanalizavus banko informacinėje sistemoje esančius duomenis bei pagal archyve rastus dokumentus, duomenų apie kitus asmenis galinčius valdyti minėtas sąskaitas nėra (t. 21, b. l. 25). Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad būtent iš AB „Šiaulių bankas“ esančios UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 31 d. buvo pervesti 43000 Lt, 2014 m. balandžio 2 d. buvo pervesi 68000 Lt, 2014 m. balandžio 10 d. buvo pervesta 12000 Lt, 2014 m. liepos 15 d. buvo pervesti 23000 Lt, o 2014 m. kovo 31 d. į UAB „C.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 36000 Lt. Minėti penki bankiniai pinigų pervedimai buvo atlikti tuo metu, kai J. J. nebebuvo nei UAB „A.“ akcininkas, nei šios įmonės vadovas, kuris turi teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis.

Kaltinamasis J. J. tvirtino, kad jis nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. liepos 15 d. iš AB „Šiaulių bankas“ esančios UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių mokėjimų į UAB „C.“ ar UAB „M.“ banko sąskaitas. Jis negalėjo atlikti šių mokėjimų, nes visus bankinius prisijungimus perdavė H. S., pinigai buvo pervesti vykdant tarp įmonių sudarytas sutartis. J. J. teigė, kad faktą, jog jis perdavė H. S. visus bankinius duomenis, patvirtina liudytojos I. D. parodymai. Vis tik tokie teiginiai prieštarauja paminėtos liudytojos I. D. parodymams, iš kurių matyti, jog jai nebuvo pateikti banko išrašai, H. S. minėjo, kad ji pasirašys su banku sutartį kaip nauja direktorė ir atneš išrašus. Liudytoja pasiūlė J. J. pateikti banko duomenis, bet jis pasakė, kad jau neturi prisijungimo kodų, perleido įgaliojimus. H. S. minėjo, kad tą pačią dieną išvyksta iš Lietuvos, todėl skubėjo įforminti visus reikalingus dokumentus. Perduodant įmonės dokumentus joks aktas nebuvo pasirašytas, dokumentus perdavė J. J.. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog AB „Šiaulių bankas“ būtų informuotas apie UAB „A.“ asmens, turinčio teisę tvarkyti ir disponuoti banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pasikeitimus. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad J. J. perdavė UAB „A.“ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelę, H. S., kuri, kaip jau minėta, iš tikrųjų neatstovavo UAB „A.“ įsigyjančios Rusijos Federacijos įmonės, tik formaliai tapo UAB „A.“ vadove, ar kitam asmeniui, kuris būtų galėjęs atlikti finansines operacijas.

Taigi teismui nekyla abejonių, kad būtent J. J., pasinaudodamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, t. y. elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortele, neturėdamas UAB „A.“ leidimo, neteisėtai panaudodamas tikrus kortelės identifikavimo duomenis, t. y. ID slaptažodį, prisijungė prie UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, tokiu būdu pažeidė AB „Šiaulių bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie elektroninės bankininkystės kodų kortelės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis UAB „A.“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai atliko penkias finansines operacijas, neteisėtai prisijungė prie AB „Šiaulių bankas“ informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir atliko finansines operacijas bei apgaule UAB „M.“ ir UAB „C.“ naudai įgijo UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą.

Teismas, įvertinęs visą, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad M. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, o J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismo motyvai dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo ir kitų klausimų.

Teismas nenustatė M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje. Taip pat teismas nenustatė M. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje.

Skirdamas M. L. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų nuosavybei, o viena nesunkių nusikaltimų kreditorių interesams kategorijoms. Pažymėtina, kad nusikaltimais nuosavybei juridiniams asmenims buvo padaryta žala, kuri visais atvejais ženkliai viršijo BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės turto minimalią ribą. Nusikalstamos veikos yra baigtos, visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir tai, kad M. L. anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo praėjo pakankamai daug laiko ir nėra pagrindo tvirtinti, jog proceso trukmę lėmė kaltinamojo veiksmai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad M. L. už jo padarytus sunkius nusikaltimus yra skirtinos atitinkamų normų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, o už padarytą nesunkų nusikaltimą yra skirtina bauda. Skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatyti artimesni minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai, o baudos dydis nustatytinas neviršijantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto šios bausmės vidurkio.

M. L. skiriamos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis. Bausmės, skiriamos už nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bendrintinos apėmimo būdu ir šios bausmės dalis pridėtina prie bausmės, skiriamos už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas nuo 2015 m. balandžio 1 d., 08.30 val. iki 2015 m. balandžio 1 d., 15.45 val. (viena diena), kurį M. L. išbuvo laikiname sulaikyme.

Teismas nenustatė J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje. Taip pat teismas nenustatė šio kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje.

Skirdamas J. J. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du (vienu atveju veikdamas kaip padėjėjas) sunkius nusikaltimus nuosavybei, du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai ir vieną nesunkų nusikaltimą informacinių sistemų saugumui. Nusikaltimais nuosavybei juridiniams asmenims buvo padaryta žala, kuri abiem atvejais ženkliai viršijo BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės turto minimalią ribą. Nusikalstamos veikos yra baigtos, visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Skirdamas bausmes, teismas įvertina, kad J. J. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau jau buvo nusikaltęs (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu J. J. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ar pradėtos daryti anksčiau nei 2013 m. gruodžio mėnesį). Šis kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, (duomenys neskelbtini), turi vieną nepilnametį vaiką. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad nuo J. J. nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo praėjo pakankamai daug laiko ir nėra pagrindo tvirtinti, jog proceso trukmę lėmė kaltinamojo veiksmai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad J. J. už jo padarytus sunkius nusikaltimus yra skirtinos atitinkamų normų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, o už padarytus apysunkius nusikaltimus bei nesunkų nusikaltimą yra skirtinos baudos. Skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatyti artimesni minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai, o baudų dydžiai nustatytini neviršijantys BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų šios bausmės vidurkių.

J. J. skiriamos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis. Bausmės, skiriamos už nusikaltimų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bendrintinos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas nuo 2015 m. balandžio 1 d., 10.20 val. iki 2015 m. balandžio 1 d., 13.30 val. (viena diena), kurį J. J. išbuvo laikiname sulaikyme.

Šiuo atveju teismas nebendrina J. J. paskirtų bausmių su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, nes šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendis.

Teismas pažymi, kad šiuo metu BK 75 straipsnio nuostatos nebenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Vis tik įvertinus tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo galiojo baudžiamojo įstatymo nuostatos, kurios leido bausmės vykdymą atidėti ir tais atvejais, kai yra padaryti sunkūs nusikaltimai, todėl teismas vertina galimybę kaltinamiesiems taikyti palankesnio, jų teisinę padėtį lengvinančio įstatymo nuostatas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad tiek M. L., tiek J. J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmių skyrimui, visumą, gali būti pasiekti subendrintų bausmių vykdymą abiem kaltinamiesiems atidedant. Teigtina, kad, paskyrus kaltinamiesiems realias laisvės atėmimo bausmes ar taikant jiems dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (eliminuojant kaltinamuosius net trumpesniam laikui iš visuomeninio gyvenimo), prioritetas būtų suteiktas jų nubaudimui ir būtų nepagrįstai ignoruojami kiti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmių tikslai. Teismas konstatuoja, kad tiek M. L., tiek J. J. bausmės vykdymas turi būti atidėtas trejiems metams, taip pat jiems turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų kaltinamųjų, civilinio ieškovo, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Čia būtina pabrėžti, kad tuo atveju, jeigu M. L. ar J. J. netinkamai vykdys jiems nustatytus įpareigojimus, nesilaikys teisės aktų reikalavimų, jie privalės atlikti paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Teismas mano, kad, atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybę, nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, abiem kaltinamiesiems yra skirtinos tokios pačios pareigos. Tiek M. L., tiek J. J. yra būtina įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (šis įpareigojimas drausmins kaltinamuosius ir bus papildoma paskata dirbti bei gauti pajamų), visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šis įpareigojimas užtikrins, kad kaltinamieji turės pajamų, galės išlaikyti save bei vaikus, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, juos drausmins, o M. L. sudarys sąlygas bent iš dalies atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą), pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (šis įpareigojimas drausmins kaltinamuosius ir leis probacijos tarnybai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos).

AB „L.“ baudžiamojoje byloje yra pateikusi 11587206,85 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Anksčiau aptartais įrodymais byloje yra nustatyta, kad AB „L.“ dėl nusikalstamų M. L. veiksmų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje, patyrė 2450000 Lt (709569 Eur) dydžio turtinę žalą. Šią žalą privalo atlyginti kaltas dėl jos atsiradimo asmuo, t. y. kaltinamasis M. L.. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš M. L. AB „L.“ priteistini 709569 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad J. J. nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 184 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta žala UAB „E.“, o ne AB „L.“, todėl žalos atlyginimą civiliniam ieškovui priteisti ir iš J. J. nėra pagrindo.

BK 72 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. L. pasisavino 850000 Eur, priklausiusius UAB „E.“. Civilinis ieškinys dėl anksčiau minėtos pinigų sumos pasisavinimo M. L. nebuvo ir nėra pareikštas. UAB „E.“ yra išregistruota, likviduota bankrutavus. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš M. L. valstybės naudai išieškotini 850000 Eur kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultatas.

Iš J. J., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, valstybės naudai išieškotini kokias nors pinigų sumas kaip jo padarytų nusikalstamų veikų rezultato nėra pagrindo, nes baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kokią naudą šis kaltinamasis gavo padėdamas iššvaistyti UAB „E.“ turtą, o apgaulės būdu turtas buvo įgytas ne kaltinamojo, o dviejų su juo susijusių įmonių naudai. Čia pastebėtina, kad tiek UAB „C.“, tiek UAB „M.“, t. y. įmonės, kurioms buvo pervesta dalis iš UAB „E.“ pasiskolintų piniginių lėšų, kurių naudai buvo veikiama apgaulės būdu įgyjant svetimą turtą, yra išregistruotos, likviduotos bankrutavus.

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. ir J. J. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šios kardomosios priemonės abiem kaltinamiesiems naikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu ir šios bausmės dalį pridėti prie bausmės, paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei M. L. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 8 punktais, M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir įpareigoti jį: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti M. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 1 d., 08.30 val. iki 2015 m. balandžio 1 d., 15.45 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

AB „L.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. L. AB „L.“ priteisti 709569 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš M. L. valstybės naudai, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, išieškoti 850000 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. L. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis, J. J. bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrinti apėmimo būdu, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje bei 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir J. J. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams bei 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 8 punktais, J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir įpareigoti jį: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti J. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 1 d., 10.20 val. iki 2015 m. balandžio 1 d., 13.30 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. J. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

BUAB „E.“ bankroto administratoriaus UAB „T.“ pateiktus UAB „E.“ apskaitos dokumentus – 25 segtuvus ir 3 CD diskus, UAB „C.“ ir UAB „M.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu paimtus UAB „C.“ dokumentus (5 segtuvai) ir UAB „M.“ dokumentus (3 segtuvai), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir informacinių technologijų skyriuje (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. sausio 8 d. nutarimas (t. 9, b. l. 193-194)), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui;

J. J. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtą sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais, saugomą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir informacinių technologijų skyriuje (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. sausio 8 d. nutarimas (t. 9, b. l. 193-194)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. J..

Dvylika kompaktinių diskų, laikomų dėžėje prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.