- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-534-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00636-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos
- Atsakovas
- R. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ieškinį atsakovei R. S. dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės R. S. 9 278,96 Eur valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išmokėtos D. L., permoką.
2. Ieškovė nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrius 2001 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1327 nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. paskyrė D. L. valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą Lietuvoje. Ieškovė 2006 m. birželio 28 d. gavo informaciją iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, kad D. L. nuo 2000 m. balandžio 1 d. Vokietijoje paskirta ir mokama senatvės pensija už Lietuvoje įgytus socialinio draudimo laikotarpius, už kuriuos taip pat iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokama senatvės pensija Lietuvoje. Apie paaiškėjusias aplinkybes ieškovė informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrių, kuris 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1P-1327 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. nutraukė D. L. senatvės pensijos mokėjimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrius 2010 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. 22, 23, 24, 25, 26 nustatė, kad laikotarpiais nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 33 036,79 Lt dydžio senatvės pensijos permoka. Permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės, D. L. nepranešus apie kitos valstybės mokamą pensiją už draudimo laikotarpius, įgytus dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Ieškovė 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. D-10-5526 nuo 2005 m. birželio 28 d. paskyrė ir mokėjo senatvės pensiją už valstybinį socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą po 1995 m. sausio 1 d. Ieškovės 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. H-47a iš D. L. mokamos senatvės pensijos buvo išskaitoma po 20 procentų permokos dengimui. Ieškovė kreipėsi į Vokietijos kompetentingą įstaigą, prašydama grąžinti D. L. senatvės pensijos permoką. Vokietijos kompetentinga įstaiga atsisakė grąžinti permoką. Ieškovė taip pat kreipėsi į D. L., prašydama grąžinti susidariusią senatvės pensijos permoką ir informavo D. L., kad, negrąžinus permokos, grąžinimo pareiga pereis paveldėtojams, kurie už palikėjo skolas atsako savo turtu. Po D. L. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė 2014 m. birželio 25 d. raštu kreipėsi į Jurbarko rajono 1-ąjį notarų biurą, prašydama informuoti, ar po D. L. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, suteikti informaciją apie įpėdinius. Jurbarko rajono 1-asis notarų biuras informavo ieškovę, kad D. L. palikimą pagal įstatymą priėmė duktė R. S. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl D. L. senatvės pensijos permokos grąžinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ji nepaveldėjo piniginių lėšų, tik gyvenamąjį namą, pastatytą 1977 metais. Ieškovė nesiėmė privalomų priemonių dėl permokos susigrąžinimo esant gyvam D. L., kuomet 2006 m. birželio 28 d. gavo informaciją iš Vokietijos kompetentingos įstaigos apie Vokietijoje paskirtą pensiją. Ieškovė praleido sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Vokietijos kompetentinga įstaiga išskaitė iš tėvo permokėtą pensiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas nustatė, kad D. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui nepateikė dokumento, patvirtinančio, kada Vokietijos kompetentinga institucija pranešė apie D. L. mirtį. 2014 m. birželio 25 d., t. y. jau pasibaigus trijų mėnesių terminui, buvo kreiptasi į notarą. Notarui pateikus duomenis apie D. L. paveldėtoją – atsakovę R. S., ieškovė į ją nesikreipė, nors per 5 darbo dienas nuo duomenų apie mirties faktą gavimo inicijuoti permokos išieškojimą iš įpėdinių imperatyviai įpareigojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos aprašo 8.1.3. punkte, tačiau kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl permokos grąžinimo (kreipimosi faktą patvirtinantis dokumentas teismui nebuvo pateiktas), nors vieną kartą, dar esant gyvam D. L., jau buvo kreiptasi (tą patvirtinantis dokumentas taip pat nepateiktas) ir buvo atsisakyta grąžinti permoką. Ieškovė į atsakovę raštu kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 5 d. Tuo metu atsakovė ir sužinojo apie tėvo skolą ieškovei. Iki tol nežinodama apie tėvo skolą, atsakovė neturėjo galimybės įvertinti palikimo priėmimo tikslingumo ir, priėmusi D. L. palikimą, ji tėvo kreditoriams atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo asmeniniu turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo teise tikslinti ieškinį ir nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ši civilinė byla nepriskiriama bylų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus, kategorijai, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva viršyti ieškinio reikalavimus ir spręsti dėl ieškovės praleisto trijų mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Teismas, nustatęs, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ir neprašo jo atnaujinti, atskirai nepasisakė dėl atsakovės prašymo taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis CPK 78 straipsniu, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti trijų mėnesių terminą, jeigu jo praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Šio termino atnaujinimas galimas iki tol, kol nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Naikinamasis trejų metų terminas, nustatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, ieškovei kreipiantis į notarą ir teikiant ieškinį teismui nebuvo pasibaigęs.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovė po sužinojimo apie D. L. išmokėtą senatvės pensijos permoką (2006 m. birželio 28 d.) turėjo aštuonerius metus iki jo mirties ((duomenys neskelbtini)) įgyvendinti savo teisę į permokėtos pensijos susigrąžinimą, pareiškiant ieškinį pačiam D. L., tačiau to nedarė ir dabar dėl savo aplaidumo permoką siekia išieškoti iš sąžiningos, nieko apie šią permoką nežinojusios D. L. turto paveldėtojos.
7.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, nutartis civilinėje byloje Nr . 3K-3-540/2011 ir kt.). Ieškovė visą laiką nuo sužinojimo apie permoką buvo neaktyvi, neoperatyvi, gana ilgą laiko tarpą nesidomėjo negrąžinama permoka. Darytina išvada, kad paties kreditoriaus neaktyvumas, siekiant gauti informaciją apie skolininką, nebendradarbiavimas, delsimas išieškoti negrąžintą permoką iš D. L. sukliudė jam operatyviai sužinoti apie skolininko mirtį ir laiku kreiptis į notarų biurą. Be to, ieškovei ieškinį rengė ir teisminio proceso metu atstovavo profesionalūs teisininkai, kurie turi pareigą užtikrinti tinkamą atstovavimą, būti aktyvūs, teikiant ir įrodinėjant reikalavimus ir kt., tačiau nei ieškovė, nei jos atstovai, teikiant teismui ieškinį ir vėliau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neprašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą.
7.3. CPK 312 straispnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta, t. y. negalima reikšti naujų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Šiuo atveju ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nors pirmosios instancijos teisme šio reikalavimo nebuvo pareiškusi.
7.4. Ieškovė iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas šio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ieškovė tik nemotyvuotai nurodo, kad teismas turėjo atnaujinti minėtą trijų mėnesių terminą savo iniciatyva. Nei įstatymas, nei suformuota teismų praktika nenumato teismui galimybės savo iniciatyva spręsti dėl šio termino atnaujinimo, priešingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui, o dėl praleisto termino atnaujinimo teismas sprendžia tik esant motyvuotam kreditoriaus prašymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ir faktinių bylos aplinkybių
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. spalio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 1327 D. L. nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. iki gyvos galvos paskirta 375,75 Lt dydžio senatvės pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrius, iš Vokietijos kompetentingos institucijos sužinojęs, kad nuo 2000 m. balandžio 1 d. D. L. gauna vokišką pensiją, 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1P-1327 nutraukė D. L. 690,87 Lt senatvės pensijos mokėjimą nuo 2007 . rugsėjo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba raštu Nr. SEU-12796 informavo D. L. apie susidariusią permoką ir prašė ją sumokėti. 2010 m. lapkričio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimu Nr. H-47a nuspręsta iš D. L. gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išieškoti 33 036,79 Lt permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2001 .rugsėjo 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. (10.32)S2-1309 Tarnyba prašė D. L. grąžinti permoką. (duomenys neskelbtini) D. L. mirė. 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. (10.32)S2-21440 Tarnyba kreipėsi į Jurbarko rajono 1-ąjį notarų biurą, kuris 2014 m. birželio 30 d. raštu pranešė, kad D. L. palikimą pagal įstatymą priėmė duktė R. S. Tarnyba 2014 m. rugsėjo 5 d raštu Nr. (10.32)S2-29503 kreipėsi į R. S., nurodydama grąžinti 32 038,40 Lt senatvės pensijos permoką. R. S. permokos negrąžinus, Tarnyba kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ir neprašo jo atnaujinti. Su sprendimu nesutinka ieškovė, kuri apeliacinio teismo prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ieškinį tenkinti.
Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo
10. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę įstatymo nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
12.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 plėtodamas kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nėra ieškinio senaties terminas, tai yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Taigi nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
13.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra praleidusi trijų mėnesių terminą. Apie tai, kada ji kreipėsi į paveldėtoją, paminėta nutarties 9 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė neprašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant kreditoriaus prašymo, pagrįstai savo iniciatyva termino neatnaujino.
14.Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).
15.Teisėjų kolegijai byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai pripažinti, kad ieškovė, ilgą laiko tarpą iš viso nesidomėjo negrąžinama permoka, t. y. visą laiką nuo sužinojimo apie permoką buvo neaktyvi, neoperatyvi. Be to, kaip minėta nutarties 13 punkte, ieškovė neprašė atnaujinti praleistą terminą.
Dėl naujų reikalavimų kėlimo
16.Apeliantė prašymą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą reiškia apeliaciniame skunde, nenurodydama termino praleidimo priežasčių.
17.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 301 straipsniai). Šiems principams įgyvendinti CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, t. y. tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta.
18.Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas priimtas sprendimas, nors tai turi būti nurodoma skunde (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantė tik nurodo, kad teismas turėjo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą savo iniciatyva. Dėl termino atnaujinimo pasisakyta nutarties 11, 12, 13, 15 punktuose.
19.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20.Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė apeliacinėje instancijoje turėjo 250 Eur. išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, kodas 188735972, 250 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.