Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovei Julijai Berlinskienei, atsakovei R. S., jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ieškinį atsakovei R. S. dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba prašo iš R. S. priteisti 9278,96 EUR valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos permoką. Ieškovė nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrius 2001-10-15 sprendimu Nr. 1327 nuo 2001-09-15 paskyrė D. L. valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą Lietuvoje. Tarnyba 2006-06-28 gavo informaciją iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, kad D. L. nuo 2000-04-01 Vokietijoje paskirta ir mokama senatvės pensija už Lietuvoje įgytus socialinio draudimo laikotarpius, už kuriuos taip pat iki 2007-08-31 buvo mokama senatvės pensija Lietuvoje. Apie paaiškėjusias aplinkybes tarnyba informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrių. Skyrius, įvertinęs tai, 2007-08-23 sprendimu Nr. 1P-1327 nuo 2007-09-01 nutraukė D. L. senatvės pensijos mokėjimą. 2010-10-18 sprendimais Nr. 22, 23, 24, 25, 26 „Dėl D. L. senatvės pensijos permokos nustatymo“ Skyrius nustatė, kad laikotarpiais nuo 2001-09-15 iki 2007-08-31 susidarė 33036,79 Lt dydžio senatvės pensijos permoka. Permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės, D. L. nepranešus apie kitos valstybės mokamą pensiją už draudimo laikotarpius, įgytus dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose. Tarnyba 2010-08-05 sprendimu Nr. D-10-5526 nuo 2005-06-28 paskyrė ir mokėjo senatvės pensiją už valstybinį socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą po 1995-01-01. Tarnybos 2010-11-22 sprendimu Nr. H-47a iš D. L. mokamos senatvės pensijos buvo išskaitoma po 20 procentų permokos dengimui. Tarnyba kreipėsi į Vokietijos kompetentingą įstaigą, prašydama grąžinti D. L. senatvės pensijos permoką. Vokietijos kompetentinga įstaiga atsisakė grąžinti permoką. Tarnyba taip pat kreipėsi į D. L., prašydama grąžinti susidariusią senatvės pensijos permoką bei informavo D. L., kad negrąžinus permokos, grąžinimo pareiga pereis paveldėtojams, kurie už palikėjo skolas atsako savo turtu. Po D. L. mirties (duomenys neskelbtini) Tarnyba kreipėsi į Jurbarko rajono 1-ąjį notarų biurą, prašydama informuoti, ar po D. L. mirties yra užvesta paveldėjimo byla bei suteikti informaciją apie įpėdinius. Jurbarko rajono 1-asis notarų biuras informavo tarnybą, kad D. L. palikimą pagal įstatymą priėmė duktė R. S.. Tarnyba kreipėsi į R. S. dėl D. L. senatvės pensijos permokos grąžinimo (b. l. 2-5).

Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji nepaveldėjo jokių piniginių lėšų tik pusę gyvenamojo namo, pastatyto 1977 metais. Ieškovė nesiėmė privalomų priemonių dėl permokos susigrąžinimo esant gyvam D. L., kuomet jau 2006-06-28 gavo informaciją iš Vokietijos kompetentingos įstaigos apie Vokietijoje paskirtą pensiją. Mano, kad ieškovė praleido sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Vokietijos kompetentinga įstaiga išskaitė iš tėvo permokėtą pensiją. Tarp mirusio tėvo daiktų rado vokiečių kalba surašytus dokumentus, juose matosi periodiškai darytos išskaitos iš banko sąskaitos. Prašo taikyti ieškinio senatį (b. l. 9).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2001-09-15 D. L. buvo mokama senatvės pensija. Iš Vokietijos buvo gauta informacija, kad nuo 2000-04-01 D. L. mokama senatvės pensija Vokietijoje už Lietuvoje įgytus socialinio draudimo laikotarpius. Nuo 2007-09-01 Lietuvoje buvo nutrauktas senatvės pensijos mokėjimas. Nuo 2001-09-15 iki 2007-09-01 D. L. neturėjo teisės gauti senatvės pensiją Lietuvoje. Gavėjas per dešimt dienų turi pranešti apie pasikeitusias aplinkybes. D. L. to nepadarė, nors buvo supažindintas su taisyklėmis, kai kreipėsi dėl senatvės pensijos gavimo. Tarnyba kreipėsi į D. L. ir gavo atsakymą, kad Vokietijoje buvo atliekami išskaitymai iš senatvės pensijos. Tarnyba kreipėsi į kompetentingą Vokietijos instituciją, buvo atsakyta, kad (duomenys neskelbtini) D. L. mirė ir pensijos mokėjimas buvo nutrauktas. Tarnyba kreipėsi į Jurbarko rajono 1-ąjį notarų biurą ir gavo informaciją, kad D. L. palikimą priėmė dukra. Kreipėsi į dukrą dėl permokos grąžinimo. Apie D. L. Vokietijoje mokamą pensiją Lietuvoje sužinojo 2006-06-28. 2010-11-22 sprendimu dėl permokos išskaičiavimo buvo vykdomi 20 procentų dydžio išskaitymai. Išskaitymus vykdė Tarnyba. D. L. pensija buvo apie 12 Lt. Kitokia pensija jam nebuvo mokama. Kai Tarnyba sužinojo apie Vokietijoje mokamą pensiją D. L., kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fono valdybos Jurbarko skyrių. Po 2007-09-01 Tarnyba paskyrė D. L. pensiją už stažą, įgytą po 1995 m. Vokietijoje už šį laikotarpį pensija nebuvo mokama. Iš šios pensijos ir buvo vykdomi išskaitymai. Vokietijos kompetentinga institucija neinformavo apie vykdytus išskaitymus. Neatsakė į Tarnybos raštą, vėliau tik pranešė apie D. L. mirtį. Gavus informaciją iš Vokietijos, Tarnyba kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrių ir nutraukė pensijos mokėjimą. Gavusi informaciją apie D. L. paveldėtoją, vėl kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl permokos grąžinimo ir tik tada kreipėsi į paveldėtoją. Yra ministerijos raštas, kad kreipiamasi tiesiai į paveldėtojus arba tik notaro prašymu perduodama informacija apie palikėjo skolą. Nėra tvarkos, kad iš anksto būtų pranešama notarui apie mirusiojo skolą. Gavus informaciją apie mirtį iš Vokietijos kompetentingos institucijos, kreipėsi į notarą. Tada kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl permokos grąžinimo. Tada kreipėsi į atsakovę (2016 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 36 sek. – 30 min. 00 sek.).

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir paaiškino, kad nežinojo, jog tėvas yra skolingas. Po jo mirties rado laiškus. Moteris, su kuria tėvas gyveno, sakė, kad buvo daromi išskaitymai iš Vokietijoje gautos pensijos. Vokietijos institucija informuodavo apie išskaitymus. Tėvas gyveno atskirai su moterimi. Nežinojo apie tėvo pensiją. Kai kreipėsi dėl jo palikimo priėmimo, apie jo skolą jos niekas neinformavo. Apie pensiją su tėvu nekalbėdavo. Viską sužinojo po tėvo mirties, kai priėmė jo palikimą. Gavo laišką apie skolą. Paveldėjo pusę namo, pinigų nepaveldėjo. Namo dalies vertė yra 7000 eurų. Jei būtų žinojusi apie skolą tuo metu, būtų atsisakiusi palikimo (2016 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 27 sek. – 37 min. 10 sek.).

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatytos šios aplinkybės: 2001-09-27 D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui pateikė prašymą Nr. 1327 dėl senatvės pensijos skyrimo; 2001-10-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 1327 D. L. paskirta 375,75 Lt dydžio senatvės pensija nuo 2001-09-15 iki gyvos galvos; 2006-06-13 Vokietijos kompetentinga institucija paprašė pranešti, nuo kada D. L. gauna pensiją iš Lietuvos ir koks jos dydis, taip pat, atsakydama į 2006-03-23 prašymą pateikė informaciją, kad D. L. gauna vokišką pensiją nuo 2000-04-01, buvo pripažinti laikotarpiai Lietuvoje nuo 1958-08-01 iki 1997-04-03; 2007-08-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 1P-1327 D. L. nutrauktas 690,87 Lt senatvės pensijos mokėjimas nuo 2007-09-01, nes mokama pensija kitoje valstybėje; 2007-08-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba raštu Nr. SEU-07-9185 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui prašė nutraukti D. L. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimą nuo 2007-09-01, kadangi už tą patį stažą nuo 2000-04-01 yra paskirta ir mokama pensija Vokietijoje, taip pat prašė paskaičiuoti susidariusią permoką nuo 2000-04-01 iki 2007-08-31; 2010-08-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba sprendimu Nr. D-10-5526 nusprendė D. L. skirti 12,23 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2005-06-28 iki gyvos galvos už 38 m. trukmės stažą bei 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m. turėtas draudžiamąsias pajamas; 2010-08-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimu Nr. D-10-5527 D. L. paskirta 20,30 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2007-07-01 iki gyvos galvos už 38 m. trukmės stažą bei 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m. turėtas draudžiamąsias pajamas; 2010-10-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 22 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2001-09-15 iki 2004-07-31 dėl išmokos gavėjo kaltės susidarė 13410,16 Lt senatvės pensijos permoka; 2010-10-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 23 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2004-12-31 dėl išmokos gavėjo kaltės susidarė 2164,41 Lt senatvės pensijos permoka; 2010-10-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 24 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-06-27 dėl išmokos gavėjo kaltės susidarė 2741,85 Lt senatvės pensijos permoka; 2010-10-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 25 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-06-28 iki 2005-10-24 dėl išmokos gavėjo kaltės susidarė 1957,56 Lt senatvės pensijos permoka; 2010-10-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus sprendimu Nr. 26 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2007-08-31 dėl išmokos gavėjo kaltės susidarė 12762,81 Lt senatvės pensijos permoka; 2010-10-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba raštu Nr. SEU-12796 informavo D. L. apie susidariusią permoką ir prašė ją sumokėti; 2010-11-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimu Nr. H-47a nuspręsta iš D. L. gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išieškoti 33036,79 Lt permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2001-09-15 iki 2007-08-31; 2014-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba raštu Nr. (10.32)S2-1309 D. L. paprašytas grąžinti permoką; 2014-06-25 raštu Nr. (10.32)S2-21440 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba kreipėsi į Jurbarko rajono 1-ąjį notarų biurą, kuris 2014-06-30 raštu atsakė, jog D. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą priėmė duktė R. S.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba 2014-09-05 raštu Nr. (10.32)S2-29503 kreipėsi į R. S. ir nurodė grąžinti 32038,40 Lt senatvės pensijos permoką. Nurodyta, jog per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos negrąžinus permokos ar nepateikus prašymo dėl permokos grąžinimo dalimis, bus kreipiamasi į teismą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo; 2014-09-23 atsakyme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai R. S. nurodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas; 2015-06-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba raštu Nr. (10.32)S2-19608 pakartotinai prašė R. S. grąžinti 9282,07 EUR senatvės pensijos permoką; 2015-06-12 atsakyme R. S. pakartotinai nurodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas; 2015-07-20 raštu Nr. (10.32)S2-24587 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba prašė R. S. raštu informuoti, ar sutinka už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-01-31 susidariusia 227,35 EUR nepriemoka padengti D. L. senatvės pensijos permokos dalį. Iš 2013-06-11 Vokietijos pensinio draudimo dokumento matyti, kad Vokietijoje D. L. mokama pensija buvo mažinama iš užsienio socialinio draudimo įstaigos mokamos bruto sumos dydžiu (b. l. 11-15).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų.

D. L. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui nepateikė dokumento, patvirtinančio kada Vokietijos kompetentinga institucija pranešė apie D. L. mirtį. 2014-06-25, t. y. jau pasibaigus trijų mėnesių terminui, buvo kreiptasi į notarą. Notarui pateikus duomenis apie D. L. paveldėtoją – atsakovę R. S., ieškovė ne kreipėsi į ją, nors per 5 darbo dienas nuo duomenų apie mirties faktą gavimo inicijuoti permokos išieškojimą iš įpėdinių imperatyviai įpareigojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos aprašo 8.1.3. punkte, tačiau kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl permokos grąžinimo (kreipimosi faktą patvirtinantis dokumentas teismui nebuvo pateiktas), nors vieną kartą, dar esant gyvam D. L., jau buvo kreiptasi (tą patvirtinantis dokumentas taip pat nepateiktas) ir buvo atsisakyta grąžinti permoką. Ieškovė į atsakovę raštu kreipėsi praėjus dar daugiau laiko, t. y. tik 2014-09-05. Tuo metu atsakovė ir sužinojo apie tėvo skolą ieškovei. Iki tol nežinodama apie tėvo skolą, atsakovė neturėjo galimybės įvertinti palikimo priėmimo tikslingumo ir priėmusi D. L. palikimą, tėvo kreditoriams atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo asmeniniu turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis).

Tiesa, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti trijų mėnesių terminą, jeigu jo praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Tačiau ieškovė nepasinaudojo teise tikslinti ieškinį ir nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ši civilinė byla nepriskiriama bylų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus, kategorijai, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva viršyti ieškinio reikalavimus ir spręsti dėl ieškovės praleisto trijų mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Šio termino atnaujinimas galimas iki tol, kol nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, taigi, ieškovė, tinkamai pasirinkusi savo teisių gynimo būdus, turi procesinę galimybę apginti savo galimai pažeistas teises.

Nustačius, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ir neprašo jo atnaujinti, atskirai nepasisakoma dėl atsakovės prašymo taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 300,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus ieškovės ieškinio, atsakovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, kodas 188735972, priteisti 300,00 EUR (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.