Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 1.2.26.2.; 2.1.; 2.1.1.; 2.1.1.1.; 2.1.2.; 2.1.2.7.; 2.1.2.9.; 2.1.2.11.; 2.1.2.12.; 2.1.7.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.3.6.; 2.3.6.3.; 2.3.6.3.1.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.1.

2021 m. sausio 14 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresas - (duomenys neskelbtini), teistas,

2017 m. liepos 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

R. Ž. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.31 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, šalia Mažeikių miesto centrinio stadiono, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Mažeikiai, Sedos g. 57A, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. pašalinių asmenų akivaizdoje, kilusio žodinio konflikto metu su T. M., trenkė vieną kartą rankos kumščiu jam į kairės pusės galvos smilkinį, jam nuvirtus ir gulint ant žemės, sudavė ne daugiau kaip 8 smūgius jam į įvairias kairės pusės kūno vietas, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas kaip kaltinamasis, R. Ž. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad 2019 m. vasaros pabaigoje Mažeikiuose, centriniame stadione, su broliu R. Ž. stebėjo futbolo varžybas. Netoliese sėdėjo kitos komandos sirgaliai, tad apsižodžiavo, tarp jo ir T., kuris buvo kitos komandos sirgalius, prasidėjo žodinis konfliktas. Kuris pirmas pradėjo, neatsimena. Pasibaigus pirmam kėliniui, T. nuėjo į savo autobusą, o jis ėjo į tualetą. Grįždamas, matė prie autobuso stovintį T. ir konfliktą pratęsė, apsistumdė, jis pirmas T. pastūmė, tada T., kuris rankoje turėjo alaus butelį, nuskėlęs jį, butelio šuke perrėžė jam kaklą. Už tai kiti pargriovė T. ir pradėjo spardyti. Brolio šalia nebuvo, kas vyko, jis nematė. Netrukus atvažiavo šalia buvusi greitoji ir jį išvežė į priėmimą. Neneigia, kad, atėjęs prie autobuso, konfliktą pradėjo jis, mano, kad dėl to, jog buvo išgėręs, tačiau T. nei vieno smūgio nesudavė, tik pastūmė. T., matydamas, kad ateina daugiau žmonių, perrėžė jam kaklą butelio šuke. Prie autobuso ėjo pas T. aiškintis santykius, nes pykosi sėdėdami tribūnoje. Prie autobuso prabuvo apie porą minučių. Iš pradžių stovėjo vienas priešais kitą, vėliau jis T. pastūmė, suvokia, kad jo veiksmai iššaukė viešosios tvarkos pažeidimą. Dėl sužalojimo pretenzijų neturi niekam, jam buvo atlygintos gydymo išlaidos.

Liudytojas T. M. parodė, kad nepamena įvykio aplinkybių, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 30-32, 41-43, 48-49, 50-51, ir b. l. 52-54 (akistatos protokolas), buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo prie Mažeikių m. stadiono autobuse, kai pamatė, jog link jo ateina grupė jaunuolių. Jiems priėjus, išlipo iš autobuso, su vienų jų įvyko žodinis konfliktas, kas vyko toliau, nepamena. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir atsidūrė areštinėje. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena ir nenori prisiminti. Dėl įvykio nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi. Apklaustas kitame ikiteisminiame tyrime kaip įtariamasis, parodė, kad į Mažeikius buvo atvykęs pirmą kartą su keletu sirgalių, kartu važiavo ir V. N., D. B., G. D. Tribūnose jis apsižodžiavo su mažeikiškiais. Po pirmojo kėlinio, einant į tualetą, iš nugaros buvo pastumtas kažkokio žmogaus, tačiau kas jis, nežino. Antrojo kėlinio metu taip pat laikas nuo laiko apsišūkaudavo su Mažeikiškiais. Jo komanda laimėjo rungtynes, einant iš tribūnos, mažeikiškiai jo atžvilgiu kažką pasakė, todėl jis, supratęs, kad bus konfliktas, nubėgo į autobusą, kur pasiėmė 2 pilnus butelius alaus, manydamas, kad jais apsigins. Išlipęs iš autobuso pamatė apie 15 žmonių, tame tarpe ir merginų, tai buvo žmonės iš tribūnų, su kuriais konfliktavo, 4 buvo labai agresyvūs, vienas jų buvo su pilku džemperiu, antras su kitas baltu, trečias juodu, o ketvirtojo aprangos nepamena. Jie bandė prisiartinti, tačiau jis, mosuodamas buteliais, trukdė. Kažkuriuo metu vienas jų apglėbė liudytoją per rankas, kad nebegalėtų mosikuoti, o kitas trenkė kumščiu į kairįjį smilkinį, dėl ko jis pargriuvo. Tada pajuto ne mažiau kaip 8 smūgius kojomis, kas spardė, nematė. Jiems atsitraukus, jis paėmė sudužusio butelio šukę ir, matydamas, kad prie jo artinasi vienas iš mušusių vaikinų, o ir kiti jam iš paskos, turėta šuke mosikavo ir pajuto, kad kažką užkabino. Pamatė, kad tam, pilku džemperiu apsirengusiam vaikinui, (kuris buvo arčiau prie jo prisiartinęs), kitas vaikinas laiko paėmęs už kaklo. Sužinojo, kad galėjo nužudyti žmogų, nes šuke perpjovė jam kaklą. Renatas buvo apsivilkęs pilku džemperiu, matė, kad jis buvo susiėmęs už kaklo ir per rankas bėgo kraujas. Akistatos metu parodė, kad Renatas jam jokių smūgių nesudavė, jis bandė trenkti, tik nepataikė, o kas jį sumušė, nepažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad nežino, kad jį sumušė, kas jį apglėbė per liemenį, sudavė smūgius, nežino.

Liudytojas V. N., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tą dieną buvo futbolo varžybos Mažeikiuose. Varžybose visada vyksta konfliktas tarp sirgalių, kliūva ir teisėjams. Tą dieną nieko ypatingo nevyko, parėkavo kas norėjo ir tiek. Rungtynėms artėjant į pabaigą, kai rezultatas jau buvo aiškus, T. nuėjo kažkur į apačią, tuo metu mažeikiškiai sirgaliai pasivijo ir sumušė jį. Matė, kad prabėgo banda, galimai ir nepilnamečių buvo, T. spardė kas norėjo. T. vaikiną sužeidė besigindamas, nes jis buvo užpultas gaujos. Matė, kad T. buvo kruvinas, kitas vaikinas buvo sužalotu kaklu. Detalių nupasakoti neįmanoma, viskas vyko kelias minutes. Kaltinamąjį mato pirmą kartą teisme. Iš rando jo kakle sprendžia, jog jis yra tas asmuo, kurį T. sužalojo stiklo šuke, bet muštynių metu jo tikrai nepastebėjo ir neįsidėmėjo. Buvo apsaugos darbuotojai, kurie nesiėmė jokių veiksmų, kad to neįvyktų. Kad R. sudavė smūgius patvirtinti negali, nematė. Aš galiu patvirtinti, kad galimai jis buvo toje minioje, nes liko sužeistas. Šuke galėjo kliūti tam, kuris tuo metu buvo arčiausiai T. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė kad tą dieną jis buvo Mažeikiuose esančiame stadione, kur vyko futbolo varžybos. Būnant tribūnose, tarp jų sirgalių ir Mažeikių sirgalių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo apsižodžiuota. Po to, dar būnant tribūnose, tarp T. M. ir Mažeikių sirgalių įvyko apsistumdymas bei apsižodžiavimas, po ko T. M. buvo pastumtas ir nugriautas. Jis buvo priėjęs ir bandė gražiuoju juos išskirti. Po to visi apsiramino. Po kurio laiko T. M. nusileido nuo tribūnų žemyn ir nuėjo prie netoli esančio autobuso pasiimti alaus. Jam išlipus iš autobuso, prie jo pribėgo apie 10 ar daugiau asmenų, kurie pradėjo jį mušti, spardyti, pargriovė. Tai pamatęs, jis pradėjo eiti artyn mušamo T. Pamatė kaip T. atsikėlė ir pasakė jį mušusiems asmenims, kad jie prie jo nesiartintų. Pamatė kaip vienas iš tų asmenų priėjo prie T., kuris rankoje turėjo alaus butelį, sudaužė ir pradėjo mosikuoti tuo nudaužtu buteliu, bandydamas apsiginti ir vienam iš arčiausiai puolusių asmenų jis su tuo nudaužtu buteliu pataikė į kaklą. Po ko minėtam asmeniui pradėjo bėgti kraujas iš kaklo. Tai pamatę, jo draugai ar pažįstami išsilakstė. Sužeistas asmuo iš karto kreipėsi į šalia buvusią greitąją pagalbą. Po sumušimo T. iškrito linzė, iš burnos bėgo kraujas, dešinė ranka buvo kruvina. Konfliktas įvyko likus kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos, koks tai buvo laikas pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo būti apie 20.00 val. Jis tų asmenų, užpuolusių T. M. nepažįsta, tačiau mano, kad jie iš Mažeikių. Kiek smūgių buvo suduotą T. jis nurodyti negali, nes prie jo pribėgo gal apie 10 asmenų, kurie visi jį mušė, spardė. Po konflikto atvykus policijos pareigūnams, T. pats priėjo prie pareigūnų ir pasakė, kad su nudaužtu buteliu sužalojo tą asmenį (b. l. 69-70).

Liudytojas R. V. parodė, kad prasidėjus futbolo varžyboms prasidėjo konfliktas, kuri komanda laimės, o kuri pralaimės. Konfliktą pradėjo asmuo iš Panevėžio, nes jis buvo neblaivus. Konfliktas prasidėjo tribūnoje, panevėžietis provokavo R. Ž., paskui tas panevėžietis paėmė stiklinį butelį, pilną alkoholio ir metė į žemę. Visa tai vyko ant tribūnų. Po to konfliktas pasibaigė už stadiono. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 57-58, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.10 val. kartu su draugais atvyko į stadioną, tribūnose stebėjo futbolo varžybas. Vykstant varžyboms, apie 20 val., pastebėjo, kad pasibaigus pirmam futbolo kėliniui, netoliese jų sėdintis vaikinas, kuris buvo apsirengęs su šortais ir juodos spalvos marškinėliais, ant kairės rankos turėjo didelę tatuiruotę, pradėjo žodžiu konfliktuoti su kitais trimis vyriškiais, kurie taip pat sėdėjo tribūnuose. Jam atrodo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad vaikinai palaikė skirtingas komandas. Konflikto metu jie vienas kitą įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, o po kurio laiko nurimo. Praėjus maždaug dešimčiai minučių, vaikinas su tatuiruotę ir trys vaikinai, kurių nepažįsta, pradėjo atsistoję konfliktuoti, stumdytis, o konflikto metu vienas vyriškis pastūmė vaikiną su tatuiruote. Pastumtas vaikinas atsistojęs, pasiėmė žalios spalvos butelį metė jį į vyriškius, tačiau nepataikė ir nuėjo. Grįžęs vaikinas su tatuiruotę vėl žodžiu konfliktavo su kitais trimis vyriškiais, o išėjo iš tribūnų link automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje buvo mokyklinis autobusas. Trys vyriškiai, pamatę, jog jis išeina iš tribūnų, pradėjo jį sekti, iš paskos juos sekė daug žmonių, nes įtarė, jog gali įvykti muštynės. Visi vyriškiai susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, jie pradėjo žodžiu konfliktuoti, o konflikto metu pradėjo muštis. Vaikinas su tatuiruote, pasiėmęs žalios spalvos butelį, sudaužė jį į metalinę tvorą, ir įdūrė vienam iš vaikinų į kaklą, jam pradėjo bėgti kraujas. Toliau kas vyko jis nematė, kadangi su draugais bėgo prie netoliese esančios greitosios medicinos pagalbos ekipažo prašyti pagalbos, o vėliau paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir apie įvykį informavo policiją. Konfliktą, kiek jis matė pradėjo vaikinas su tatuiruote, būtent jis sužalojo asmenį, jis yra pasipiktinęs tokiu vyriškio elgesiu, mano, kad viešoje vietoje negalima taip elgtis. Patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi. Viešą tvarką ir rimtį sutrikdė tas panevėžietis, ir dar tie trys kiti asmenys. Teisiamojo posėdžio metu papildė, kad trys mažeikiečiai nusekė panevėžietį, tarp jų buvo ir R. Ž., šitą jis matė. Panevėžietis įlipo į tą mokyklinį autobusiuką. Kažkuris iš tų trijų mažeikiečių ištempė panevėžietį iš autobusiuko į lauką. Panevėžietis tuo metu buvo su stikliniu buteliu alaus. Tada jie visi keturi stumdydamiesi nuėjo, ir toliau paėjus prasidėjo muštynės, mušėsi trys prieš vieną. Kas toliau vyko nepamena, bėgo kviesti greitąją pagalbą. Su juo buvo draugai Arminas, jo pavardės nežino, dar buvo T. U., P. M.. Viską geriausiai, kai dūrė, matė T. U., nes jis buvo arčiausiai tų muštynių. Ką darė R. Ž. kai priėjo prie nukentėjusiojo, pasakyti negali.

ROIK informaciniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 20.29 val. ir 20.30 val. telefonu gauti pranešimai, jog stadione vyksta muštynės, mušasi 5-6 vyrai (1 t., b. l. 18-19, 20-21).

Akistatos protokole užfiksuota, jog joje dalyvavę R. Ž. ir T. M. patvirtino, jog rungtynių metu konfliktavo, vartojo necenzūrinius žodžius, T. M. patvirtino, jog R. Ž. jam nesudavė jokių smūgių. R. Ž. teigė, jog jis norėjo trenkti T. M., tačiau nepataikė, buvo girtas. T. M. patvirtino, jog R. Ž. buvo prie jo priėjęs , norėjo trenkti, bet nepataikė, tačiau tuo momentu kažkas jį apkabino rankomis ir kitas asmuo ranka trenkė į galvą, nuo smūgio jis nuvirto ant žemės, tada kažkas jį pradėjo spardyti. Tų asmenų nepažįsta (1 t., b. l. 52-54).

Specialisto išvadoje Nr. G 1311/2019(04) nurodyta, jog R. Ž. padaryta durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su galvos sukamojo raumens sužalojimu. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 77-78).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūros vieta – Mažeikių m. centrinio stadiono automobilių stovėjimo aikštelė. Ant grindinio, žvyro stadiono pietinėje pusėje stebimi kraujo lašeliai, toliau šalia metalinio apšvietimo stulpo stebimi galimai kraujo lašeliai, stiklinio butelio šukės, kurios supakuotos į voką, pažymėta Nr. 1 (1 t., b. l. 80-86).

Specialisto išvadoje Nr. G 978/2019 (05) nurodyta, jog T. M. padaryta muštinė žaizda dešinės plaštakos penktame piršte, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies voke, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairio peties sąnario srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinio peties sąnario srityje, dešinės plaštakos pirmame, trečiame, ketvirtame ir penktame pirštuose, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir briauną veikliojoje dalyje turinčiais daiktais, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89-90). T. M. apžiūra fiksuota Asmens apžiūros protokole su fotolentele (1 t., b. l. 92-105).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Pažymėtina, kad smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020??). Įžūliais veiksmais ir nepagarba aplinkiniams kaip BK 284 straipsnyje nustatytu požymiu laikytinas ir smūgio sudavimas žmogui kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).??? Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Pažymėtina, jog sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015, 2K-198/2015).

Vertindamas kaltinamojo R. Ž. padarytos veikos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog neginčijamai nustatyta, jog R. Ž., T. M. nuėjus prie autobuso, kartu su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuėjo prie jo, siekdamas toliau aiškintis santykius. Kaltinamasis veikė viešoje vietoje – prie Mažeikių m. centrinio stadiono esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje, kaip nustatyta, buvo ir daugiau asmenų; teismo įsitikinimu, jo veiksmai – smūgiavimas T. M., tačiau nepataikymas galimai dėl girtumo, negali būti vertinami kaip įžūlūs ir atitinkantys BK 284 straipsnio sudėtį, nes jie nesukėlė pasekmių – dėl kaltinamojo veiksmų T. M. neigiamų padarinių nekilo – jam nebuvo sukeltas nei fizinis skausmas, nei sutrikdyta sveikata. Tolesni kitų, kartu su kaltinamuoju atėjusių, tačiau nenustatytų asmenų veiksmai galimai sukėlė pasekmes, nes jų panaudoto fizinio smurto – smūgio sudavimo į veidą, dėl ko T. M. nukrito ant žemės, jo spardymas, teismo būtų vertinami kaip įžūlūs fizinio smurto panaudojimo kontekste.

Kaip minėta, kaltinime nurodyta, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltinamasis padarė su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau byloje nenustatyta, kokios buvo kaltinamojo ir tų kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų tarpusavio sąsajos, nėra jokių duomenų apie kaltinamojo ir tų asmenų kokį tai susitarimą (netgi konkliudentinius veiksmus) įvykdyti nusikalstamą veiką. Pažymėtina tai, kad muštynės įvyko stadiono automobilių stovėjimo aikštelėje, į kurią besibaigiant rungtynėms atėjo besiskirstantys iš stadiono bei konfliktą tribūnose matę asmenys, tačiau nenustatyta, kad jie buvo tarpusavyje pažįstami, nenustatyti jų išankstiniai tikslai – sukelti muštynes ar išskirti besimušančius jaunuolius, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog kaltinamasis ir kaltinime nurodyti ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys turėjo vieningą tyčią pavartoti fizinį smurtą T. M. atžvilgiu ir sutrikdyti visuomenės rimtį. Byloje nėra nustatyta jokių bendrininkavimo požymių, teismas neturi pagrindo netikėti tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymais, jog kaltinamasis nesudavė T. M. smūgio į veidą, byloje niekas nepatvirtino, kad kaltinamasis ne mažiau kaip 8 kartus įspyrė T. M.. Teismo įsitikinimu, R. Ž. kaltinimas buvo pateiktas tik dėl to, kad jis, būdamas sužalotas T. M., buvo nustatytas kaip įvykyje dalyvavęs asmuo, tačiau kad kaltinime nurodytus veiksmus jis atliko, byloje tai įrodančių duomenų nėra.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Teismas, vertindamas įrodymus, konstatuoja, kad kaltinime nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos neginčijamais įrodymais, byloje nėra nustatyta, kokius veiksmus atliko kaltinamasis, o kokius veiksmus kiti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kaltinamajam inkriminuota, jog jis vieną kartą rankos kumščiu trenkė T. M. į kairės pusės galvos smilkinį, o jam nuvirtus ir gulint ant žemės, sudavė ne daugiau kaip 8 smūgius jam į įvairias kairės pusės kūno vietas, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Tačiau nei T. M., nei kiti apklausti asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nepatvirtino, jog smūgį kumščiu sudavė būtent kaltinamasis. Kaip minėta, T. M. tvirtino, jog kaltinamasis, kuris buvo apsivilkęs tamsiai pilkos spalvos džemperiu, tik bandė jam suduoti smūgį, tačiau nepataikė, o asmenų, spardžiusių jį po nugriuvimo nuo asmens (apsirengusio baltu rūbu) smūgio, nematė ir negalėjo įvardinti.

2020 m. birželio 11 d. teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas nepageidavo, jog būtų apklaustas liudytojas R. V., kurio parodymų nelaikė svarbiais. Teismas, išnagrinėjęs bylą 2020 m. birželio 23 d. nutartyje pažymėjo, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, todėl sprendė, jog apie šią galimybę būtina pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sprendė, jog būtina apklausti liudytoją R. V., dėl ko atnaujino įrodymų tyrimą.

Teismų praktikoje nustatyta, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Vertindamas nustatytas aplinkybes tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų aspektu, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotus veiksmu, nes byloje nėra tai pagrindžiančių neginčijamų įrodymų. Tai, kad kaltinamasis buvo priartėjęs prie alaus buteliais besišvaistančio T. M., tai, kad jis bandė jam suduoti, tačiau nepataikė, byloje nustatyta, tačiau ar jis sudavė į veidą ir spyrė ne mažiau kaip 8 kartus T. M., byloje neginčijamų įrodymų nėra. Liudytojo R. V. parodymai yra prieštaringi (liudytojas T. M. nuosekliai tvirtino, jog iš autobuso išlipo pats, o liudytojas R. V. tvirtino, kad pastarasis buvo ištemptas iš autobuso ir kt.), nepagrindžia kaltinamojo kaltės, padarius kaltinime nurodytą veiką, be to, liudytojas R. V. nurodo, kad jį papiktino būtent T. M., o ne R. Ž. veiksmai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus – pašalinių asmenų akivaizdoje, kilusio žodinio konflikto metu su T. M., trenkė vieną kartą rankos kumščiu jam į kairės pusės galvos smilkinį, jam nuvirtus ir gulint ant žemės, sudavė ne daugiau kaip 8 smūgius jam į įvairias kairės pusės kūno vietas ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. T. M. 2019 m. rugpjūčio 24 d., 11.48 val. įtariamojo apklausoje parodė, kad stadiono automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatęs, kad link jo ateina vaikinai, su kuriais jis apsižodžiavo tribūnose futbolo rungtynių metu, jis pradėjo mosikuoti iš automobilio paimtais dviem pilnais stikliniais buteliais alaus, o tada vienas vaikinas apglėbė jį per rankas, kad nebegalėtų mosikuotis, o kitas jam kumščiu trenkė į kairįjį smilkinį, po ko jis nugriuvo ant žemės ir tada pajuto ne mažiau kaip 8 smūgius į visą kūną. Kas spardė, nematė, tačiau spardė ne vienas žmogus. Nustojus spardyti, vienas iš jį mušusių vaikinų artinosi link jo, kiti iš jo paskos, todėl jis, paėmęs nuo žemės butelio šukę, ja mosikavo, tačiau tas vaikinas ėjo artyn ir tada T. M. pajuto, kad su šuke kažką užkabino. Tas vaikinas, pasak T. M., buvo su tamsiai pilku džemperiu, t. y. kaltinamasis, kuris prieš tai apkabino T. M. rankas, kad šis nemosikuotų buteliais, o po to nenustatytas asmuo trenkė T. M. į veidą, dėl ko, kaip minėta jis nukrito ant žemės (1 t., b. l. 49). Liudytojas V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog rungtynėms artėjant į pabaigą, kai rezultatas jau buvo aiškus, T. nuėjo kažkur į apačią, o tuo metu mažeikiškiai sirgaliai pasivijo ir sumušė jį. Matė, kad prabėgo banda, T. spardė kas norėjo. Nurodė, jog muštynių metu kaltinamojo jis nepastebėjo ir neįsidėmėjo, kad R. Ž. sudavė smūgius, patvirtinti negali, nematė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bandydamas apsiginti vienam iš arčiausiai puolusių asmenų jis su tuo nudaužtu buteliu pataikė į kaklą. Liudytojas R. V. parodė, kad trys vyriškiai, tarp jų buvo ir R. Ž., susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, jie pradėjo žodžiu konfliktuoti, o konflikto metu pradėjo muštis. Vaikinas su tatuiruote (T. M.), pasiėmęs žalios spalvos butelį, sudaužė jį į metalinę tvorą, ir įdūrė vienam iš vaikinų į kaklą, jam pradėjo bėgti kraujas. Teigė, kad konfliktą, pradėjo vaikinas su tatuiruote, jis yra pasipiktinęs tokiu vyriškio elgesiu, jo teigimu, viešą tvarką ir rimtį sutrikdė tas panevėžietis, ir dar tie trys kiti asmenys. Teisiamojo posėdžio metu papildė, kad trys mažeikiečiai nusekė panevėžietį, tarp jų buvo ir R. Ž., šitą jis matė. Panevėžietis įlipo į tą mokyklinį autobusiuką. Kažkuris iš tų trijų mažeikiečių ištempė panevėžietį iš autobusiuko į lauką. Panevėžietis tuo metu buvo su stikliniu buteliu alaus. Tada jie visi keturi stumdydamiesi nuėjo, ir toliau paėjus prasidėjo muštynės, mušėsi trys prieš vieną. Kas toliau vyko nepamena, bėgo kviesti greitąją pagalbą.

Vertindamas bylos dalyvių parodymus – kaltinamojo R. Ž. ir T. M. parodymus, teismas pripažįsta, kad jie abu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog kaltinamasis nesudavė nei vieno smūgio, kuris būtų sukėlęs T. M. fizinį skausmą ar sutrikdęs sveikatą; liudytojas V. N. taip pat nė karto nepatvirtino, kad kaltinamasis būtų sudavęs T. M. smūgį į veidą ar jį spardęs; liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu pateikė prieštaringus parodymus jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams – ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog trys vyriškiai susitiko su T. M. automobilių stovėjimo aikštelėje, susiginčijo ir susimušė, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkuris iš tų trijų mažeikiečių ištempė panevėžietį iš autobusiuko į lauką. T. M. nei vienoje iš apklausų nenurodė, jog jį kas nors būtų ištempęs iš autobuso, priešingai, jis nurodė, kad pats išlipo iš autobusiuko pasiėmęs du butelius alaus, kuriais ketino gintis nuo ateinančių mažeikiškių.

Esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams, nustačius, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad kaltinamasis R. Ž. būtų atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus – panaudojus fizinį smurtą, kuris sukėlė T. M. fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė jo sveikatą, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį, t. y. nenustačius jo veiksmuose BK 284 straipsnyje numatyto nusikalstamo objektyviosios pusės požymio – įžūlių veiksmų, pasireiškusių fizinio smurto panaudojimu T. M. atžvilgiu, kaltinamasis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, neįrodžius, kad jo veika, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž., kaltintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka