- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1622-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05901-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities VPK VP Eismo priežiūros skyrius, Klaipėdos apskrities VMI
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Erika Misiūnienė Civilinės bylos Nr. 2S-1622-524/2015
Teisėja Rasa Augustė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05901-2015-4
NUTARTIS
2015 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio A. S. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P., atstovaujamo advokato G. A. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities VPK VP Eismo priežiūros skyrius, Klaipėdos apskrities VMI,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03773 2015-04-24 priimtą patvarkymą Nr. S1-342534 ir vykdomąją bylą nutraukti. Teigė, kad minėtas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas 2006-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo pagrindu. Pareiškėjas nuo nutarimo priėmimo nevengė mokėti jam paskirtos baudos, tačiau ji nebuvo išieškota dėl jo sunkios finansinės padėties. Pažymėjo, kad suėjo terminas minėtam nutarimui vykdyti, todėl išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03773 turi būti nutrauktas. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškėjas skundo aplinkybes tikslino. Nurodė, kad nuo 2014 metų pradėjo dirbti, prieš tai gyveno iš socialinės pašalpos, vertėsi cigarečių kontrabanda, yra neįgalus nuo vaikystės, todėl negalėjo įsidarbinti, Darbo biržoje nebuvo registruotas, darbo ieškojo pats. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos sudarė apie 145 Eur (500 Lt) per mėnesį, šeimoje auga du vaikai, bendros šeimos pajamos per mėnesį sudarė apie 290 Eur (1000 Lt), todėl mokėti priteistų baudų negalėjo. Paaiškino, kad antstoliui žadėjo skolas apmokėti tik dėl to, jog buvo kviečiamas į antstolio kontorą, o iš tikrųjų galimybių mokėti neturėjo.
Antstolis A. S. 2015-05-11 patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1-345645 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodęs, jog atlikdamas vykdymo veiksmus nustatė, kad iki 2015-01-01 skolininkas nedirbo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, 2015-05-12 patvarkymu Nr. S1-345611 išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį. Antstolio teigimu, skolininkas nedirbo ir turto neturėjo – tokiais savo veiksmais parodė, kad vengia vykdyti baudą, todėl jo skundas netenkintinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos m. AVPK Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai nėra susiję su Kelių policijos biuro veikla, todėl dėl pateikto skundo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad antstolio veiksmai pagrįsti, prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-31 nutartimi pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų tenkino – panaikino 2015-04-24 antstolio atsakymą vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03773 ir šią vykdomąją bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis nuo 2011-03-28 iki 2013-08-02, daugiau kaip du metus, jokių užklausų, vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03773 neatliko, todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis aukščiau nurodytu laikotarpiu vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03773 netinkamai įgyvendino CPK 634 str. 2 d. nuostatą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų slėpęsis ar kitaip vengęs mokėti ar trukdęs išieškoti jam skirtą baudą. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažymėjo, kad atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo antstolis priėmė nenustatytos formos dokumentą – „raštą“, neišaiškino pareiškėjui jo priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, tuo pažeidė CPK 613 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, remdamasis formaliu fakto, kad antstolis dvejus metus neatliko jokių aktyvių veiksmų išieškant skolą iš pareiškėjo, konstatavimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų byloje pateiktų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Pažymi, kad pareiškėjas dirbo nelegaliai ir gaudavo pajamų, bet skolos nedengdavo. Be to, pareiškėjas nesidomėjo bylos eiga, neteikė informacijos apie turimą turtą ir pan. Atkreipia dėmesį, kad antstolis savo veikloje turi teisę atitinkamus klausimus spręsti, priimant ne tik patvarkymus, bet ir kitas procesinių dokumentų formas, tame tarpe raštus. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo atimta galimybė skųsti apelianto priimtą dokumentą, kuo pareiškėjas ir pasinaudojo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog pareiškėjas būtų slėpęsis ar kitaip vengęs mokėti ar trukdęs išieškoti jam skirtą baudą. Mano, kad antstolio atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie pareiškėjo turtinę padėtį – lėšų sąskaitose neturėjimą, apie baudos nemokėjimą gera valia, nesidomėjimą baudos išieškojimu – jokias būdais negali būti laikomos bandymu išvengti paskirtos baudos sumokėjimo, todėl baudos išieškojimo vykdymas nutrauktas pagrįstai. Pažymi, kad praėjus devyneriems metams nuo nutarimo pareiškėjui skirti baudą priėmimo, ne dėl pareiškėjo kaltės neįvykdyta administracinė nuobauda negali atlikti savo paskirties ir neatlieka administracinių teisės pažeidimų nuobaudai keliamų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/06/03773 esančių rašytinių įrodymų nsutatyta, kad 2006-07-13 antstolio kontoroje gautas 2006-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. A6-118-609/2006 dėl 21000 Lt baudos išieškojimo iš E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą; 2006-07-21 antstolis išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą (v.b.l. 1), siųstas raginimas grįžo neįteiktas, todėl apie raginimą sumokėti skolą paskelbta viešai (v.b.l. 2); 2006-09-12 antstolis siuntė pareiškėjui patvarkymą dėl informacijos pateikimo, patvarkymas pareiškėjui įteiktas pasirašytinai 2006-09-18 (v.b.l. 4, 9); 2009-03-24, 2010-01-21 ir 2011-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismas kreipėsi į antstolį A. S. su paklausimais dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo (v.b.l. 6, 8, 11); 2009-04-10 pranešimu Klaipėdos miesto apylinkės teismui antstolis nurodė, kad vykdomasis raštas neįvykdytas, patikrinus nustatyta, kad E. P. nekilnojamo turto neturi, transporto priemonių neturi, naujų sąskaitų taip pat neturi, vykdymo eiga nesidomi, į antstolio kontorą atvykęs nebuvo (v.b.l. 7); 2010-02-04 pranešimu Klaipėdos miesto apylinkės teismui antstolis nurodė, kad vykdomasis raštas neįvykdytas, patikrinus nustatyta, kad E. P. nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi, naujų sąskaitų taip pat neturi, vykdymo eiga nesidomi, į antstolio kontorą atvykęs nebuvo, nedirba (v.b.l. 5); 2011-03-24 Klaipėdos apylinkės teismui adresuotame pranešime nurodyta, kad skolininkas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, atidarytos 4 naujos sąskaitos bankuose, taip pat nurodyta, kad užklausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2006-09-12, 2008-03-27, 2009-04-09, 2010-02-06 ir 2011-03-25, tačiau nurodytu laikotarpiu skolininkas nedirbo (v.b.l. 12); 2011-03-28 antstolis atliko skolininko duomenų paiešką gyventojų registro tarnyboje, nekilnojamo turto registre, VĮ Regitros duomenų bazėje (v.b.l. 13, 14, 15); 2011-03-25 užklausta apie skolininko vardu atidarytas banko sąskaitas (v.b.l. 16-17).
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/06/03773, pateiktas antstolio kontorai, nepažeidžiant nustatyto 3 mėnesių termino. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad antstolis nuo 2011-03-28 iki 2013-08-02, t.y. daugiau kaip du metus, jokių užklausų, vykdymo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje neatliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog byloje nepateikta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų slėpęsis ar kitaip vengęs mokėti ar trukdęs išieškoti jam skirtą baudą. Kaip minėta aukščiau, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo tik nustačius, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Taigi, šioje byloje konstatavus, kad antstolis nuo 2011-03-28 iki 2013-08-02, t.y. daugiau kaip du metus, jokių užklausų, vykdymo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje neatliko, esminę reikšmę įgyja aplinkybės, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, konstatavimas.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino pareiškėjo veiksmų baudos išieškojimo procese. Apeliantas teigia, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas su minėtu apelianto teiginiu nesutinka, mano priešingai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų slėpęsis ar kitaip vengęs mokėti ar trukdęs išieškoti jam skirtą baudą. Su tokia pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Sutikdamas su apelianto išdėstyta pozicija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pateiktas aplinkybes.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog baudos išieškojimo iš jo (pareiškėjo) metu nedirbo, gyveno iš socialinės pašalpos (yra neįgalus nuo vaikystės), vertėsi cigarečių kontrabanda, Darbo biržoje nebuvo registruotas, darbo ieškojo pats. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo gaunamos pajamos sudarė apie 145 Eur (500 Lt) per mėnesį, bendros šeimos pajamos per mėnesį sudarė apie 290 Eur (1000 Lt). Pareiškėjas pažymėjo, kad antstoliui žadėjo skolas apmokėti tik dėl to, jog buvo kviečiamas į antstolio kontorą, o iš tikrųjų galimybių mokėti neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje skolininko neveikimas ieškant darbo, nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nebendradarbiavimas su antstoliu prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Pareiškėjas teigia, kad neturėjo jokios galimybės apmokėti išieškomą sumą, nes nedirbo, pajamos buvo nedidelės, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, pareiškėjas per visą išieškojimo laikotarpį į antstolį kreipėsi tik kviečiamas atvykti, pats vykdymo eiga nesidomėjo, neinformavo apie įsidarbinimą 2014 m. pabaigoje, būdamas jauno ir darbingo amžiaus nedėjo jokių pastangų, kad gautų pajamas, t. y. nebendradarbiavimo su antstoliu ir neatliko jokių veiksmų, kurie užtikrintų pareigos sumokėti baudą įvykdymą. Priešingai, pareiškėjas užsiėmė priešinga teisei veika – kontrabanda, kurios vienas esminių tikslų – neteisėtų pajamų gavimas. Pareiškėjas turėjo pajamų, tačiau paskirtą baudą vengė mokėti. Pareiškėjas žadėjo apmokėti susidariusius įsiskolinimus antstolio kontoroje, bet savo pažadų nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėjas) ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, tokiais veiksmais klaidino antstolį ir trukdė išieškoti paskirtą baudą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šioje byloje antstolis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų slėpęsis ar kitaip vengęs mokėti ar trukdęs išieškoti jam skirtą baudą. Be to, konstatavus pirmiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes – kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, ir kad tokiais veiksmais trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, – nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Tuo labiau, jog pareiškėjas baudos išieškojimo metu gavo nelegalių pajamų. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t.t. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.)
Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, antstolis priėmė nenustatytos formos dokumentą – „raštą“, neišaiškino pareiškėjui jo priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, tuo pažeidė CPK 613 straipsnio reikalavimus.
CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas (CPK 613 str. 2 d.). Galima sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ne visus CPK 613 str. nustatytus reikalavimus atitinka antstolio atsakymas pareiškėjui į prašymą nutraukti vykdomąsias bylas. Tačiau, minėto atsakymo turinio ir formos trūkumai nėra esminiai ir nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti CPK 510 str. įtvirtinta teise paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu antstolio atsisakymą nutraukti vykdomąsias bylas pripažinti neteisėtu veiksmu.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pažeidė proceso teisės normas, nesilaikė formuojamos teismų praktikos, padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo E. P., atstovaujamo advokato G. A., skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmesti.