- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-362-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14544-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Skolininkas
- D. Č.
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Audrius Saulėnas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-16313-826/2011 pagal K. G. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pateikė pareiškimą dėl 1 000 Lt skolos ir 440 Lt palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. Č.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-28 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad prie pareiškimo pridėtas sąskaitos išrašas nelaikytinas šalių susitarimu dėl teritorinio bylos teismingumo pakeitimo, todėl pareiškimas yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui, t. y. pagal skolininkės gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad 2011-10-19 banko išraše, kuriame užfiksuotas paskolos dalyko perdavimo skolininkei faktas, nurodoma: „Iš šios paskolos sutarties kylantys ginčai sprendžiami LR teisės aktų nustatyta tvarka pagal paskolos davėjo gyvenamąją vietą (LR CPK 32 str. 1 d.)“. Ši nuostata pavedime buvo nurodyta suderinus su paskolos gavėja, kuri buvo informuota, kad norėdama gauti paskolą, privalo sutikti su teritorinio teismingumo pakeitimu. Šios derybos yra užfiksuotos tarp šalių vykusiame elektroniniame susirašinėjime. Kadangi minėtame banko pavedime nurodyta informacija buvo prieinama skolininkei, šiais nesutinkant su minėta paskolos sutarties sąlyga, ji turėjo paskolos dalyką grąžinti ir atsisakyti sudaryti paskolos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą iš esmės rėmėsi ne susitarimo dėl teismingumo nebuvimu, o abejone, ar toks susitarimas iš tiesų egzistuoja. Skolininkė jokių neigiamų pasekmių nepatirtų, nes teismo įsakymas jai turėtų būti įteiktas asmeniškai, be to, paaiškėjus, kad byla neteisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, įstatymas numato galimybę bylą perduoti kitam teismui. Teismas, pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavęs, kad byla jam neteisminga, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pažeidė kreditoriaus teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2008 suformuotos praktikos, taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartyse suformuotų nuostatų (2010-01-20 Nr. 2S-301-253/2010, 2010-12-15 Nr. 2S-1875-513/2010, 2011-03-17 Nr. 2S-617-622/2011, 2011-03-23 Nr. 2S-605-622/2011.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 32 str. 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina ne mažiau dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6, 7 d., 6.154 str. 1 d.). CK 1.73 str. 2 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. CK 1.76 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti.
Pareiškėjo teismui pateiktas sąskaitos išrašas (b. l. 12) kitos šalies nepasirašytas, nėra jokių priežasčių konstatuoti, kad jame išreikšta abiejų šalių suderinta valia dėl teritorinio teismingumo pakeitimo. Susitarimo dėl teismingumo neįrodo ir apelianto pateikto elektroninio susirašinėjimo duomenys (b. l. 13). Visų pirma, pateiktas susirašinėjimas neatitinka minėtų CK 1.73 str. 2 dalies ir 1.76 str. 2 dalies reikalavimų dėl teksto apsaugos ir parašo identifikavimo. Antra, iš pateikto matyti, kad 2010-12-01 10.12 val. laišku pasiteirauta, kaip būtų galima pasiskolinti 1 000 Lt, į tai po penkių minučių išsiųstas atsakymas su dalimi sutarties sąlygų (pav., neaptartos palūkanos, nors pareiškimu jų reikalaujama), į kurį jokio atsakymo nebegauta. Pareiškėjo mokėjimo pavedimo pakanka susitarimui dėl paskolos įrodyti (CK 6.870 str. 2 d., 6.871 str. 3 d.), bet ne susitarimui dėl teismingumo. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 str. 3 d.), todėl apelianto argumentas, kad skolininkė nepareiškė jokių prieštaravimų, atmestinas.
Apelianto argumentas, kad skolininkė jokių nepatogumų nepatirtų, grįstas vien spėjimu ir teisiškai nereikšmingas, nes įstatymas teritorinio teismingumo keitimo galimybę sieja tik su atitinkamu rašytiniu susitarimu, o ne kokių nors nuostolių tikimybe.
Taip pat teisiškai nereikšmingas apelianto argumentas, kad bylą kitam teismui pagal teismingumą galima perduoti vėliau. CPK 34 str. 2 d. 4 punkte numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Byloje nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pažeisti teismingumo taisykles (CPK 29 str.), kad vėliau šį pažeidimą reiktų taisyti.
Atmestinas kaip deklaratyvus apelianto argumentas dėl jo teisės keiptis į teismą pažeidimo, kadangi ši teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.), kurios pareiškėjas nesilaikė paduodamas pareiškimą ne tam teismui, bet to, atsisakymas priimti pareiškimą jam neužkirto teisės kreiptis į teismą iš naujo (CPK 137 str. 4 d., 432 str.). Pareiškėjas pats šios savo teisės tinkamai nerealizavo, o pasirinko skųsti teismo nutartį ir pats uždelsė savo kaip kreditoriaus teisių gynimą trims mėnesiams.
Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl teismų suformuotos teismų praktikos nesilaikymo, kadangi jo nurodytose bylose buvo visiškai kitos faktinės aplinkybės: kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas atvejis, kai buvo raštu susitarta dėl ginčų sprendimo vietos nenurodant konkretaus teismo; visose nurodytose Klaipėdos apygardos teismo nutartyse susitarimas dėl teismingumo buvo išreikštas aiškiai ir tinkamai, tačiau pati sąlyga pripažinta nesąžininga atsakovų – vartotojų, sudariusių sutartis pagal standartines sąlygas su paskolos teikėju – verslininku, atžvilgiu. Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas nelaikytinas silpnąja sutarties šalimi, o greičiau priešingai – iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad jis skolina pinigus nepažįstamiems asmenims kaip verslininkas.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.